879b0177-a3ab-4d75-a034-6b4e2a4947d8 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

PareiÅ¡kėja A-B          Administracinė byla Nr. A261-3291/2011Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00071-2009-5                                                              Procesinio sprendimo kategorija 16.5 (S) LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2011 m. rugsėjo 15 d.Vilnius Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės,sekretoriaujant Loretai Česnavičienei, dalyvaujant apelianto atstovei Julianai Ostrouch,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. balandžio 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjų V.

Ž., R. A., E. M., J. S., R. M., E. B. ir R. Å . skundÄ atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Lietuvos Respublikos finansų ministerijai ir Å iaulių rajono apylinkės teismui dėl neiÅ¡mokėtos atlyginimo dalies, delspinigių ir palÅ«kanų priteisimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus. Teisėjų kolegija n u s t a t ė: I. PareiÅ¡kėjai V. Ž., R. A., E. M., J. S., R. M., E. B. ir R. Å . (toliau – ir pareiÅ¡kėjai) skundu ir patikslintu skundu (I t., b.l. 2-10, 128-129, 136-147) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismÄ , praÅ¡ydami:1) priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, neiÅ¡mokėto tarnybinio atlyginimo skirtumÄ : -             V.

Ž. nuo 2004 m. gegužės 1 d. iki 2007 m. gruodžio 31 d. – 25089,00 Lt ir nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2008 m. balandžio 1 d. – 5237,10 Lt (iš viso 30326,10 Lt), taip pat nuo 2007 m. liepos 12 d. iki 2008 m. balandžio 1 d. – 21903,75 Lt; -             R. A. nuo 2004 m. gegužės 1 d. iki 2007 m. gruodžio 31 d. – 22344,00 Lt ir nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2008 m. balandžio 1 d. – 3574,20 Lt (iš viso 25918,20 Lt);-             E. M. nuo 2004 m. gegužės 1 d. iki 2007 m. gruodžio 31 d.

– 21560,00 Lt ir nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2008 m. balandžio 1 d. – 3381,00 Lt (iš viso 24941,00 Lt); -             J. S. nuo 2004 m. gegužės 1 d. iki 2007 m. gruodžio 31 d. – 19754,00 Lt ir nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2008 m. balandžio 1 d. – 3381,00 Lt (iš viso 23135,00 Lt);-             R. M. nuo 2004 m. gegužės 1 d. iki 2007 m. gruodžio 31 d. – 19600,00 Lt ir nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2008 m. balandžio 1 d. – 3091,20 Lt (iš viso 22691,20 Lt);-             E. B. nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2007 m. gruodžio 31 d.

– 5376,00 Lt ir nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2008 m. balandžio 1 d. – 3091,20 Lt (iÅ¡ viso 8561,50 Lt);-             R. Å . nuo 2004 m. gegužės 1 d. iki 2006 m. gegužės 1 d. – 12726,00 Lt;2) įpareigoti Lietuvos Respublikos finansų ministerijÄ pervesti Å iaulių rajono apylinkės teismui lėšas, reikalingas teisėjų neiÅ¡mokėto tarnybinio atlyginimo skirtumui iÅ¡mokėti;

3) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, delspinigius: - V. Ž. 3567,12 Lt (30326,10 x 1102 x 0,06) ir 1520,93 Lt (21903,75 x 211 x 0,06); - R. A. 3092,48 Lt (25918,20 x 1042 x 0,06); - E. M. 3560,64 Lt (24941,00 x 1102 x 0,06);- J. S. 3124,91 Lt (23135,00 x 1100 x 0,06);- R. M. 3045,89 Lt (22691,20 x 1102 x 0,06);- E. B. 1036,22 Lt (8561,50 x 351 x 0,06);- R. Š. 1637,07 Lt (12726,00 x 563 x 0,06);4) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, kiekvieno pareiškėjo naudai 5 procentų metines palūkanas nuo kiekvienam pareiškėjui priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.Skunde ir patikslintame skunde pareiškėjai paaiškino, kad bylai aktualiu laikotarpiu jie dirbo teisėjais Šiaulių rajono apylinkės teisme. 1993 m. vasario 3 d.

įstatyme „Dėl Lietuvos Respublikos teismų teisėjų, prokuratÅ«ros darbuotojų, valstybinių arbitrų bei Valstybės kontrolės departamento darbuotojų tarnybinių atlyginimų“ buvo numatyta, kad iki bus patikslinti atitinkami įstatymai, Lietuvos Respublikos teismų teisėjų tarnybinius atlyginimus nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Å io Ä®statymo 7 straipsnis numatė pereinamÄ jį laikotarpį nuo 2001 m. sausio 1 d. iki 2003 m. liepos 1 d., per kurį teisėjams turėjo bÅ«ti mokamas darbo užmokestis pagal šį įstatymÄ .

Tačiau 2001 m. balandžio 19 d. įstatymu Nr. IX-266 įstatymas „Dėl Lietuvos Respublikos teismų teisėjų, prokuratÅ«ros darbuotojų, valstybinių arbitrų bei Valstybės kontrolės departamento darbuotojų tarnybinių atlyginimų“ su vėlesniais jo pakeitimais buvo pripažintas netekusiu galios, o Konstitucinis Teismas 2001 m. liepos 12 d. nutarimu pripažino, kad Ä®statymo 7 straipsnio 3 dalies 1 punktas (2000 m. rugpjūčio 29 d., 2000 m. spalio 17 d., 2001 m. kovo 27 d. redakcijos), 7 straipsnio 5 dalis (2000 m. rugpjūčio 29 d. ir 2001 m. kovo 27 d. redakcijos), 7 straipsnio 6 dalies nuostata, įtvirtinanti pereinamÄ jį laikotarpį, ir Å¡io įstatymo priedėlio II skirsnis „Teisėjų pareiginės algos“ ta apimtimi, kuria juose nustatomas teisėjų, kurių darbo užmokestis yra didesnis už Å¡io įstatymo nustatytÄ darbo užmokestį, darbo užmokesčio mažinimas, prieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsniui, 109 straipsniui, 114 straipsnio 1 daliai ir Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintam teisinės valstybės principui.

Konstitucinis Teismas taip pat pripažino, kad Ä®statymo 7 straipsnio 4 dalis ta apimtimi, kuria nustatyta, kad pereinamuoju laikotarpiu į teisėjo pareigas paskirtiems asmenims darbo užmokestis nustatomas ir apskaičiuojamas pagal tas Å¡io įstatymo 7 straipsnio nuostatas ir formules, kurios nustato teisėjų atlyginimų mažinimÄ , prieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsniui, 109 straipsniui, 114 straipsnio 1 daliai ir Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintam teisinės valstybės principui.

Pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 1 dalį, nuo minėto Konstitucinio Teismo nutarimo paskelbimo dienos, t. y. nuo 2001 m. liepos 12 d., minėtos Ä®statymo normos negali bÅ«ti taikomos. Todėl, nesant atitinkamo teisinio reguliavimo ir siekiant, kad teisėjams bÅ«tų mokami aiÅ¡kiais skaičiavimo principais pagrįsti atlyginimai, Teismų taryba 2003 m. kovo 7 d. nutarimu Nr. 84 nustatė tvarkÄ , pagal kuriÄ turi bÅ«ti skaičiuojami ir mokami atlyginimai ir jų priedai teisėjams. Pagal Å¡iÄ tvarkÄ , asmeniui, paskirtam į teisėjo pareigas iki Ä®statymo įsigaliojimo arba Å¡iame Ä®statyme nustatytu pereinamuoju laikotarpiu, turi bÅ«ti mokamas teisėjo tarnybinio atlyginimo (pareiginės algos) priedas už iÅ¡tarnautÄ laikÄ , kurio (kintantys) dydžiai nustatyti Vyriausybės 1997 m. birželio 24 d. nutarimo Nr. 666 antrame priede.

Teisėjo, paskirto iki Ä®statymo priėmimo arba Å¡io Ä®statymo nustatytu pereinamuoju laikotarpiu, atlyginimas turi bÅ«ti skaičiuojamas pagal dydžius, nustatytus Vyriausybės 1997 m. birželio 24 d. nutarimo Nr. 666 pirmame priede. Nuo 2001 m. liepos 12 d. Konstitucinio Teismo nutarimo paskelbimo bÅ«tent taip ir yra skaičiuojamas teisėjų atlyginimas bei jo priedai. PareiÅ¡kėjų nuomone, tokiu bÅ«du valstybė, nesant kitokios tvarkos, įtvirtino faktinę padėtį, kai atlyginimai ir jų priedai teisėjams skaičiuojami pagal negaliojančiais teisės aktais nustatytÄ tvarkÄ , ir tuo pačiu įteisino atsakovo – Å iaulių rajono apylinkės teismo bei Vyriausybės pareigas skaičiuoti ir mokėti pareiÅ¡kėjams atlyginimÄ ir jo priedus pagal tokiÄ tvarkÄ .

Valstybė pritarė, kad atlyginimai pareiÅ¡kėjams bÅ«tų skaičiuojami pagal tam tikrÄ sÄ lyginę formulę VA=PA+P, kur VA yra visas atlyginimas, PA – pagrindinis atlyginimas, P – priedas, sudarytas iÅ¡ nekintamos dalies ir kintamos dalies. PA turi bÅ«ti skaičiuojamas pagal Vyriausybės 1997 m. birželio 24 d. nutarimo Nr. 666 pirmÄ priedÄ ir pareiÅ¡kėjų atveju lygus dvideÅ¡imt aÅ¡tuonioms (apylinkės teismo pirmininkui trisdeÅ¡imt trims) bazinėms mėnesinėms algoms (toliau – BMA).

Vyriausybės 2003 m. gruodžio 16 d. nutarimu Nr. 1604 nutarta BMA nuo 2004 m. gegužės 1 d. padidinti ir jÄ nustatyti 115 Lt dydžio, vietoje buvusio 105 Lt, o nuo 2008 m. sausio 1 d. – padidinti iki 128 Lt. Todėl atsakovas privalėjo nuo 2004 m. gegužės 1 d. perskaičiuoti pareiÅ¡kėjų atlyginimÄ , t. y. pagrindinį atlyginimÄ skaičiuoti atsižvelgiant į padidėjusiÄ BMA. Padidėjus pagrindiniam atlyginimui, Å iaulių rajono apylinkės teismo teisėjams atsakovas privalėjo mokėti ir atitinkamai padidėjusį priedÄ â€“ nekintamÄ jo dalį, nustatytÄ Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 1999 m. gruodžio 23 d.

įsakymu Nr. 370, ir kintamÄ priklausomai nuo darbo stažo trukmės dalį, nes pagal Vyriausybės 1997 m. birželio 24 d. nutarimo Nr. 666 antrÄ priedÄ , atlyginimo priedas už iÅ¡tarnautus metus skaičiuojamas procentais nuo pagrindinio atlyginimo. Skunde taip pat nurodė, kad pareiÅ¡kėja V. Ž. nuo 2007 m. liepos 12 d. yra paskirta Å iaulių rajono apylinkės teismo pirmininke. Vyriausybės 1997 m. birželio 30 d. nutarimu Nr. 689 „Dėl teisėtvarkos, teisėsaugos ir kontrolės institucijų vadovaujančių pareigÅ«nų ir valdininkų darbo apmokėjimo“ nustatytieji tarnybiniai atlyginimai nuo 1997 m. liepos 1 d. buvo padidinti 2,5 karto.

Vyriausybės 1999 m. gruodžio 28 d. nutarimu Nr. 1494 Å¡is skaičius buvo sumažintas iki 1,75. Dėl tokio neteisėto tarnybinio atlyginimo sumažinimo V. Ž. nuo 2007 m. liepos 12 d. iki 2008 m. balandžio 1 d. nebuvo iÅ¡mokėta 21 903,75 Lt. Todėl jai priteistina ir Å¡i suma. PareiÅ¡kėjų nuomone, vadovaujantis Delspinigių nustatymo už iÅ¡mokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotÄ mokėjimÄ Ä¯statymo bei Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2008 m. sausio 24 d.

įsakymu Nr. A1-29 „Dėl delspinigių dydžio patvirtinimo“ nuostatomis, jiems priteistini iÅ¡ atsakovo 0,06 procentų delspinigiai nuo laiku neiÅ¡mokėtos teisėjų atlyginimų sumos už kiekvienÄ praleistÄ kalendorinę dienÄ , pradedant skaičiuoti po 7 kalendorinių dienų, kai iÅ¡mokos teisės aktuose nustatytu laiku turėjo bÅ«ti sumokėtos. O vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.37 straipsnio nuostatomis, jiems priteistinos ir procesinės palÅ«kanos.Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos Vyriausybės, su pareiÅ¡kėjų skundu (patikslintu skundu) nesutiko ir prašė atmesti skundÄ .Atsiliepime į patikslintÄ skundÄ (I t., b.l. 191-193) atsakovo atstovas paaiÅ¡kino, kad Å¡ioje byloje pagal analogijÄ turėtų bÅ«ti taikomas Lietuvos Respublikos darbo kodekso 27 straipsnis, numatantis trijų metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ ir 298 straipsnis, kuris nustato, kad darbuotojui priklausančios darbo užmokesčio ir kitos su darbo santykiais susijusios sumos priteisiamos ne daugiau kaip už trejus metus.

Nors Å¡is terminas yra susijęs su analogiÅ¡kos trukmės ieÅ¡kinio senaties terminu, tačiau tai nėra ieÅ¡kinio senaties terminas. Jis reglamentuoja ne teisės ginti pažeistus interesus trukmę, bet materialinės teisės į darbo užmokestį ir į kitas su darbu susijusias iÅ¡mokas galiojimÄ . Teigė, kad pareiÅ¡kėjų nurodytas nustatyto bazinės mėnesinės algos dydžio (105 Lt) nedidinimas teisėjų atžvilgiu negali bÅ«ti traktuojamas kaip teisėjų darbo užmokesčio (atlyginimo) mažinimas.

Akcentavo, kad pareiÅ¡kėjų reikalavimas priteisti delspinigius bei palÅ«kanas nėra tenkintinas dėl to, kad pagrindinis reikalavimas yra atmestinas, be to, nėra sprendžiamas klausimas dėl žalos atlyginimo. Taip pat pažymėjo, kad Å¡ioje byloje teisės normos, reglamentuojančios delspinigių mokėjimÄ , negali bÅ«ti taikomos, nes ginčas byloje kilo dėl teisėjų atlyginimo paskaičiavimo tvarkos, o ne dėl pavėluotai iÅ¡mokėto darbo užmokesčio ar kitų su darbo santykiais susijusių iÅ¡mokų.

Dėl pareiÅ¡kėjos V. Ž. reikalavimo priteisti jai nesumokėtÄ atlyginimo dalį už laikotarpį, kai ji ėjo Å iaulių rajono apylinkės teismo pirmininko pareigas, pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos Seimas 2008 m. spalio 28 d. priėmė Teisėjams nesumokėto darbo užmokesčio dalies grÄ Å¾inimo įstatymÄ . Ä®sigaliojus Å¡iam įstatymui, valstybė prisiėmė pareigÄ geruoju iÅ¡mokėti pareiÅ¡kėjos reikalaujamÄ sumÄ . Kadangi Å¡iuo metu egzistuoja įstatymas, įgyvendinantis valstybės valiÄ , teismui nėra pagrindo prisiimti įstatymo leidėjo funkcijÄ ir pažeisti savo kompetencijos ribas.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2009 m. kovo 18 d. priėmė nutarimÄ Nr. 194, kuriuo buvo patvirtintas Nesumokėtos darbo užmokesčio dalies apmokėjimo teisėjams tvarkos apraÅ¡as. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad pareiÅ¡kėjos reikalavimas priteisti nesumokėtÄ darbo užmokesčio dalį bus įgyvendintas vadovaujantis įstatymu, nėra pagrindo šį reikalavimÄ tenkinti teismine tvarka.Atsakovas Å iaulių rajono apylinkės teismas atsiliepimuose į skundÄ ir patikslintÄ skundÄ (I t., b.l. 37-38, 194) nurodė, kad su pareiÅ¡kėjų skunde iÅ¡dėstytais reikalavimais sutinka, sprendimÄ prašė priimti teismo nuožiÅ«ra.Atsakovas Lietuvos Respublikos finansų ministerija atsiliepime į pareiÅ¡kėjų patikslintÄ skundÄ (I t., b.l. 188-189) nurodė, kad su Lietuvos Respublikos finansų ministerijos teisėms ir pareigoms ginčas visiÅ¡kai nesusijęs. Atsakovas savo veiksmais nepažeidė pareiÅ¡kėjų teisių ir niekaip neįtakojo jų atlyginimo dydžio bei priedų mokėjimo, todėl ji yra netinkama Å¡alis Å¡ioje byloje.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. balandžio 11 d. sprendimu pareiÅ¡kėjų V. Ž., R. A., E. M., J. S., R. M., E. B. ir R. Å . skundÄ patenkino iÅ¡ dalies.Teismas priteisė iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės neiÅ¡mokėtÄ teisėjo atlyginimo dalį už laikotarpį nuo 2005 m. balandžio 1 d. iki 2008 m. kovo 31 d. V. Ž. – 20329,45 Lt (dvideÅ¡imt tÅ«kstančių trys Å¡imtai dvideÅ¡imt devyni litai keturiasdeÅ¡imt penki centai), R. A. – 5723,99 Lt (penki tÅ«kstančiai septyni Å¡imtai dvideÅ¡imt trys litai devyniasdeÅ¡imt devyni centai), E. M.

– 6903,65 Lt (šeši tūkstančiai devyni šimtai trys litai šešiasdešimt penki centai), J. S. – 6903,26 Lt (šeši tūkstančiai devyni šimtai trys litai dvidešimt šeši centai), R. M. – 6911,46 Lt (šeši tūkstančiai devyni šimtai vienuolika litų keturiasdešimt šeši centai), E. B. už laikotarpį nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2008 m. kovo 31 d. – 1953,01 Lt (vienas tūkstantis devyni šimtai penkiasdešimt trys litai vienas centas), R. Š. už laikotarpį nuo 2004 m. gegužės 1 d. iki 2006 m. gegužės 1 d.

– 6613,31 Lt (Å¡eÅ¡i tÅ«kstančiai Å¡eÅ¡i Å¡imtai trylika litų trisdeÅ¡imt vienas centas). Sumos nurodytos neatskaičiavus mokesčių ir kitų privalomųjų mokėjimų. Kitoje dalyje pareiÅ¡kėjų skundÄ atmetė kaip nepagrįstÄ . Teismas rėmėsi Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalies, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) 13 straipsnio nuostatomis. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) analogiÅ¡ko pobÅ«džio bylose yra suformavęs vieningÄ praktikÄ , pagal kuriÄ iÅ¡ Konstitucijos 109 straipsnyje įtvirtinto teisėjų ir teismų nepriklausomumo principo kylantis teisėjo atlyginimo konstitucinės apsaugos imperatyvas garantavo teisę į ne mažesnį, kaip iki Valstybės politikų, teisėjų ir valstybės pareigÅ«nų darbo apmokėjimo įstatymo įsigaliojimo gautÄ teisėjo atlyginimÄ , nepriklausomai nuo BMA dydžio pakeitimų, tai yra Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimu Nr. 382 nustatyto bazinės mėnesinės algos dydžio (105 Lt) taikymas teisėjų atžvilgiu negali bÅ«ti vertinamas kaip teisėjų atlyginimų mažinimas (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-1058/2009, 2010 m. vasario 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143–65/2010, 2010 m. kovo 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-137/2010, 2010 m. liepos 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-71/2010).

Atsižvelgęs į suformuluotÄ praktikÄ panaÅ¡iose bylose, priteisiant nesumokėtÄ teisėjo atlyginimo dalį, teismas konstatavo, kad nagrinėjamoje byloje pareiÅ¡kėjai nepagrįstai praÅ¡o taikyti jiems kintantį (didėjantį) bazinės mėnesinės algos dydį (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gruodžio 16 d. nutarimu Nr. 1604 nustatytÄ 115 litų BMA ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugsėjo 26 d. nutarimu Nr. 1023 nustatytÄ 128 litų BMA). Teismas pažymėjo, kad kitaip turi bÅ«ti vertinamas tarnybinio atlyginimo priedo (koeficiento) mažinimas, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 1998 m. gruodžio 24 d.

įsakymu Nr. 221 apylinkių teismų teisėjams nustatytÄ 50 procentų koeficientÄ sumažinus iki 40 procentų pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 1999 m. gruodžio 23 d. įsakymÄ Nr. 370. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas analogiÅ¡ko pobÅ«džio bylose yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad apylinkės teisėjų teisė į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 1998 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 221 nustatytÄ tarnybinio atlyginimo priedÄ turi bÅ«ti ginama ir jiems turi bÅ«ti kompensuojamos netektos pajamos dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 1999 m. gruodžio 23 d.

įsakymu Nr. 370 sumažinto atlyginimo priedo taikymo už paskutinius trejus metus, skaičiuojant nuo skundo padavimo (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-1058/2009; 2010 m. balandžio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-43/2010, 2010 m. birželio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-51/2010, 2011 m. vasario 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-59/2011). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija 2010 m. lapkričio 19 d. nutartyje, apeliacine tvarka nagrinėdama administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjų skundÄ , atsižvelgdama į tai, kad pareiÅ¡kėjai iÅ¡ esmės ginÄÄ kėlė dėl neteisėto jų atlyginimo sumažinimo, padarė iÅ¡vadÄ , kad nurodytos teisės gynimas sudaro Å¡ios bylos narinėjimo dalykÄ .

Teismas pažymėjo, kad įstatymų leidėjas, 2008 m. spalio 28 d. priimdamas Teisėjams nesumokėtos darbo užmokesčio dalies grÄ Å¾inimo įstatymÄ Nr. X-1761, įsipareigojo grÄ Å¾inti pagal teisės aktus, reglamentavusius teisėjų darbo užmokestį iki 1999 m. gruodžio 31 d., teisėjams iÅ¡mokėtino ir per nustatytÄ laikotarpį jiems iÅ¡mokėto darbo užmokesčio dydžių ir kitų neiÅ¡mokėtų iÅ¡mokų skirtumÄ (Ä®statymo 1 straipsnis). Tokiu bÅ«du valstybė pripažino ir tÄ skolos dalį, kuri susidarė apylinkių teismų teisėjams nuo 2000 m. sausio 1 d. skiriant Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 1999 m. gruodžio 23 d.

įsakymu Nr. 370 nustatytÄ mažesnį tarnybinio atlyginimo priedÄ .Pagal Darbo kodekso 298 straipsnį darbuotojui priklausančios darbo užmokesčio ir kitos su darbo santykiais susijusios sumos priteisiamos ne daugiau kaip už trejus metus. Å iuo straipsniu apribojama teismo galimybė priteisti darbuotojo, kurio teisės ar teisėti interesai buvo pažeisti, naudai jam priklausantį darbo užmokestį ar kitas su darbo santykiais susijusias iÅ¡mokas termino prasme. Toks apribojimas nustatomas trejais kalendoriniais metais ir yra imperatyvus.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, kad DK 298 straipsnio nuostatomis turėtų bÅ«ti remiamasi ir teisėjams nesumokėto darbo užmokesčio priteisimo bylose (LVAT 2009 m. sausio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-790/2009 ir kt.).Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne sykį konstatavęs, kad bet kokie mėginimai mažinti teisėjo atlyginimÄ ar kitas socialines garantijas arba teismų finansavimo ribojimas yra traktuojami kaip kėsinimasis į Konstitucijos 109 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto teisėjo ir teismų nepriklausomumo principo garantijas (Konstitucinio Teismo 1995 m. gruodžio 6 d., 1999 m. gruodžio 21 d., 2001 m. liepos 12 d., 2006 m. kovo 28 d. nutarimai).

Konstitucinis Teismas 2009 m. sausio 15 d. sprendime apibendrindamas konstatavo, kad Konstitucinio Teismo suformuota teisėjų atlyginimų oficialioji konstitucinė doktrina grindžiama inter alia tokiais reikalavimais: teisėjų atlyginimai turi bÅ«ti nustatomi tik įstatymu; Konstitucija draudžia mažinti teisėjų atlyginimus, iÅ¡skyrus tuos atvejus, kai valstybėje susiklosto itin sunki ekonominė, finansinė padėtis, tačiau tai daryti galima tik laikinai ir tik įstatymu, paisant konstitucinio proporcingumo principo, suponuojančio, kad teisėjų atlyginimai negali bÅ«ti sumažinti taip, kad teismai negalėtų atlikti savo konstitucinės funkcijos ir priedermės – vykdyti teisingumo; tokias teisėjų atlyginimų konstitucines garantijas lemia teisėjų, įgyvendinančių teisminę valdžiÄ , konstitucinis statusas, kurį suponuoja konstitucinė teisingumo vykdymo funkcija.

LVAT 2009 m. sausio 23 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A822-790/2009 pažymėjo, kad Å¡i Konstitucinio Teismo suformuota konstitucinė jurisprudencija saisto ne tik įstatymų leidėjÄ , bet ir bylÄ nagrinėjantį teismÄ . Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinė sesija 2007 m. vasario 21 d. nutartyje yra konstatavusi, kad teisėjai įgijo teisę gauti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. birželio 24 d. nutarimu Nr. 666 ir 1997 m. birželio 30 d. nutarimu Nr. 689 nustatyto dydžio atlyginimÄ .

Å i įgyta teisė Konstitucijos yra saugoma, todėl teisinėmis priemonėmis gintina nuo pažeidimų. Nustačius, kad atlyginimas pareiÅ¡kėjams buvo sumažintas ne dėl to, kad valstybėje buvo susiklosčiusi itin sunki ekonominė, finansinė padėtis arba kad jis (atlyginimas) sumažintas nesilaikant proporcingumo principo, arba kad sumažintas atlyginimas mokamas pažeidžiant galimybės mažinti teisėjo atlyginimÄ laikinumÄ , bÅ«tų pagrindas konstatuoti, kad minėta pareiÅ¡kėjų teisė yra pažeista, ir jÄ ginti.

Lietuvos apeliacinis teismas 2008 m. birželio 18 d. nutartimi, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2A-3/2008 konstatavo, kad 1999 metais, tai yra laikotarpiu, kai buvo sumažinti teisėjų atlyginimai, valstybėje buvo susiklosčiusi itin sunki ekonominė, finansinė padėtis; teisėjų atlyginimų mažinimas buvo atliekamas laikantis proporcingumo principo <...>; valstybės ekonominė ir finansinė padėtis pagerėjo nuo 2003 m., o nuo šio laikotarpio valstybei neatšaukus ekonominių priemonių (šiuo atveju atlyginimų mažinimo) taikymo, buvo pažeistas tokių priemonių laikinumo principas ir nuo šio laikotarpio pradžios pažeistos teisės turėtų būti ginamos.

Teismas, vadovaudamasis nurodyta teismų praktika, konstatavo, kad teisėjų atlyginimo mažinimas, atliktas remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. gruodžio 28 d. nutarimu Nr. 1494 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. birželio 30 d. nutarimo Nr. 689 „Dėl teisėtvarkos, teisėsaugos ir kontrolės institucijų vadovaujančiųjų pareigūnų ir valdininkų darbo apmokėjimo“ dalinio pakeitimo“, kuris nėra pripažintas neteisėtu ir prieštaraujančiu Lietuvos Respublikos Konstitucijai bei įstatymams, buvo atliktas neteisėtai.

Todėl teismas pareiÅ¡kėjos V. Ž. reikalavimÄ priteisti jai neiÅ¡mokėto atlyginimo dalį už laikotarpį, kai ji ėjo Å iaulių rajono apylinkės teismo pirmininko pareigas, patenkino.Teismas nustatė, kad pareiÅ¡kėjams pagal Teisėjams nesumokėto darbo užmokesčio dalies grÄ Å¾inimo įstatymÄ 2009 ir 2010 metais jau yra grÄ Å¾inta dalis neteisėtai sumažinto teisėjų atlyginimo, tai yra: V. Ž. grÄ Å¾inta iÅ¡ viso 17062,28 Lt, R. A. – 6062,60 Lt, E. M. – 3663,93 Lt, J.

S. – 3669,43 Lt, R. M. – 3675,80 Lt, E. B. – 2498,30 Lt ir R. Å . – 693,94 Lt (II t., b.l. 77). Atsižvelgiant į tai, pareiÅ¡kėjams priteistinos neiÅ¡mokėtos atlyginimo dalies sumos mažintinos, atimant iÅ¡ jų pareiÅ¡kėjams jau iÅ¡mokėtas sumas. Remiantis iÅ¡dėstytais motyvais ir byloje esančiais duomenimis apie pareiÅ¡kėjams neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį (II t., b.l. 88-100, 102), teismas pareiÅ¡kėjams priteisė neiÅ¡mokėtÄ atlyginimo dalį, susidariusiÄ nuo 2005 m. balandžio 1 d. iki 2008 m. kovo 31 d. (atimant pareiÅ¡kėjams jau grÄ Å¾intas sumas):

V. Ž. – 20329,45 Lt, R. A. – 5723,99 Lt, E. M. – 6903,65 Lt, J. S. – 6903,26 Lt, R. M. – 6911,46 Lt. Pareiškėjui E. B. priteistina neišmokėta atlyginimo dalis, susidariusi už laikotarpį nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2008 m. kovo 31 d. – 1953,01 Lt. R. Š. priteistina neišmokėta atlyginimo dalis, susidariusi už laikotarpį nuo 2004 m. gegužės  1 d. iki 2006 m. gegužės 1 d. – 6613,31 Lt.Pareiškėjų reikalavimus priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės delspinigius ir palūkanas nuo pareiškėjams priteistų sumų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo atmetė kaip nepagrįstus.

Pagal LVAT suformuotÄ Ä¯statymo taikymo praktikÄ pareiÅ¡kėjų pagrindinis reikalavimas priteisti nesumokėtÄ valstybės pareigÅ«no atlyginimo dalį plačiÄ ja prasme kyla iÅ¡ darbo (tarnybos) teisinių santykių. Civilinio kodekso 1.1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Civilinis kodeksas reglamentuoja asmenų turtinius santykius ir su Å¡iais santykiais susijusius asmeninius neturtinius santykius, taip pat Å¡eimos santykius; įstatymų numatytais atvejais Civilinis kodeksas reglamentuoja ir kitokius asmeninius neturtinius santykius.

Civilinio kodekso 1.1 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad darbo santykius reglamentuoja specialÅ«s įstatymai. Å io kodekso normos darbo santykiams taikomos tiek, kiek jų nereglamentuoja specialÅ«s įstatymai. SpecialÅ«s įstatymai, reglamentuojantys darbo santykius numato darbdavio pareigÄ mokėti įstatymų nustatytus delspinigius, kai dėl darbdavio kaltės pavėluotai iÅ¡mokamas darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios iÅ¡mokos (Darbo kodekso 207 str.). Teismas pažymėjo, kad jokių kitų sankcijų specialÅ«s įstatymai nenustato, todėl reikalavimas priteisti palÅ«kanas, atliekančias kompensavimo funkcijÄ civiliniuose (o ne darbo) teisiniuose santykiuose, Å¡iuo atveju negali bÅ«ti tenkinamas (LVAT 2009 m. rugpjūčio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-859/2009, 2010 m. birželio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-51/2010 ir kt.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiÅ¡kindamas DK 207 straipsnio 1 dalies nuostatas, yra pažymėjęs, kad pareigos mokėti delspinigius atsiradimas turi bÅ«ti siejamas su darbdavio kalte, o ne darbuotojo kaltės nebuvimu, kaip tai nurodyta Delspinigių nustatymo už iÅ¡mokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotÄ mokėjimÄ Ä¯statymo 2 straipsnio 1 dalyje. Taigi sprendžiant delspinigių už darbo užmokesčio (jo dalies) mokėjimo pavėlavimÄ priteisimo klausimÄ , kiekvienu konkrečiu atveju yra bÅ«tina nustatyti, ar dėl tokio pavėlavimo yra kalta darbo užmokestį iÅ¡mokanti institucija (LVAT 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-985/2009).

Nagrinėjamu atveju teismas konstatavo, kad darbo užmokestį pareiÅ¡kėjams mokėjo atsakovas Å iaulių rajono apylinkės teismas, kuris privalėjo laikytis Biudžetinių įstaigų įstatymo nuostatų dėl asignavimo panaudojimo griežtai pagal paskirtį. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad DK 207 straipsnio 1 dalies taikymo prasme Å¡io atsakovo kaltės dėl laiku neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies nėra. LVAT teisėjų kolegija 2010 m. birželio 23 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A756-51/2010 taip pat pažymėjo, kad kaltės sampratos (DK 207 str. 1 d. taikymo prasme) neatitinka ir kito atsakovo (Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės) veiksmai – atitinkamų teisės aktų, nors vėliau ir pripažintų neatitinkančiais Konstitucijos, priėmimas, kadangi Å¡ie veiksmai iÅ¡ esmės buvo politinio apsisprendimo rezultatas ir pagal šį savo lygmenį teismo negali bÅ«ti vertinami pagal analogijÄ teisės (DK 207 str. 1 d.) taikymo požiÅ«riu.Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjų reikalavimo įpareigoti Lietuvos Respublikos finansų ministerijÄ pervesti Å iaulių rajono apylinkės teismui lėšas, reikalingas teisėjų neiÅ¡mokėto tarnybinio atlyginimo skirtumui iÅ¡mokėti, tenkinti nėra teisinio pagrindo, kadangi suma priteisiama iÅ¡ Lietuvos valstybės, kurios biudžetÄ tvirtina Lietuvos Respublikos Seimas (LVAT 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-850/2009).

III. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos Vyriausybės, pateikė apeliacinį skundÄ , kuriuo praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. balandžio 11 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ pareiÅ¡kėjų skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Apeliacinis skundas (II t., b.l. 118-120) grindžiamas Å¡iais argumentais:1. Ä®sigaliojus Teisėjams nesumokėtos darbo užmokesčio dalies grÄ Å¾inimo įstatymui, valstybė prisiėmė pareigÄ geruoju iÅ¡mokėti pareiÅ¡kėjų reikalaujamÄ sumÄ .

Kadangi Å¡iuo metu egzistuoja įstatymas, įgyvendinantis valstybės valiÄ , teismas negali dubliuoti įstatymo nuostatų ir priteisti reikalaujamÄ sumÄ , nes gali kilti tokia situacija, kai turėtų bÅ«ti vykdomas tiek įstatymas, tiek įstatymo galiÄ Ä¯gijęs įsiteisėjęs teismo sprendimas, ir pareiÅ¡kėjų reikalavimas bÅ«tų patenkintas du kartus.

2. Teismų įstatymo 96 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teisėjų darbo užmokestis nustatomas tik įstatymu, todėl teismas negali pažeisti esminio valdžių padalijimo principo ir vykdyti Lietuvos Respublikos Seimo funkcijų.

3. Å¡iuo metu prievolė yra vykdoma dalimis. PareiÅ¡kėjų reikalavimai priteisti neiÅ¡mokėtÄ atlyginimo dalį yra įgyvendinami įstatymo.Atsakovas Lietuvos Respublikos finansų ministerija sutinka su apeliaciniu skundu ir praÅ¡o jį tenkinti (II t., b.l. 126-127).Apelianto atstovė teismo posėdžio metu palaikė apeliacinio skundo argumentus ir prašė apeliacinį skundÄ patenkinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais. Papildomai prašė atidėti teismo sprendimo vykdymÄ vieneriems metams.

Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a: IV. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiÅ¡kėjams priteistino nepagrįstai sumažinto teisėjų atlyginimo. Bylos dalykas yra pareiÅ¡kėjams priteistino nepagrįstai sumažinto teisėjų atlyginimo dydis ir teisėjų atlyginimo priteisimo pagrįstumas, esant Teisėjams nesumokėtos darbo užmokesčio dalies grÄ Å¾inimo įstatymui (toliau – ir Ä®statymas). Å iose ribose teisėjų kolegija vertina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ .Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. kovo 28 d. nutarime yra pabrėžęs, kad Konstitucijoje įtvirtintas teisinės valstybės principas suponuoja jurisprudencijos tęstinumÄ , užtikrinant iÅ¡ Konstitucijos kylantį bendrosios kompetencijos teismų praktikos vienodumÄ (nuoseklumÄ , neprieÅ¡taringumÄ ), taigi ir jurisprudencijos tęstinumÄ , lemiamÄ reikÅ¡mę (be kitų svarbių veiksnių) turi Å¡ie veiksniai: bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų precedentų – sprendimų analogiÅ¡kose bylose.

Å ios nuostatos taikytinos ir administracinių teismų praktikos atžvilgiu. Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje taip pat nurodyta, kad teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiÅ¡kinimo taisyklių, suformuluotų analogiÅ¡kose ar iÅ¡ esmės panaÅ¡iose bylose. Atsižvelgdama į minėtÄ Konstitucinio Teismo doktrinÄ dėl jurisprudencijos tęstinumo (prieÅ¡ingu atveju kiltų pavojus pažeisti konstitucinį visų asmenų lygybės įstatymui ir teismui principÄ ) ir Teismų įstatymo nuostatas, teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju vadovaujasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika atitinkamais klausimais.Nagrinėjant klausimÄ dėl pareiÅ¡kėjams priteistino teisėjų atlyginimų dalies pažymėtina, kad Konstitucinio Teismo 2001 m. liepos 12 d. nutarimo nuostatos netaikytinos situacijai, kai teisėjų atlyginimai taikant pagal atitinkamus teisės aktus jų dydžių apskaičiavimui reikÅ¡mingus parametrus, įskaitant bazinės mėnesinės algos dydžius, nėra didinami.

Todėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimu Nr. 382 nustatyto bazinės mėnesinės algos dydžio (105 litai) taikymas teisėjų atžvilgiu negali būti vertinamas kaip teisėjų atlyginimų mažinimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. liepos 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-71/2010). Pareiškėjams turi būti priteista Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 1999 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 370 nepagrįstai sumažinta teisėjų atlyginimų dalis.

Priteistina sumažinta teisėjo atlyginimo dalis apskaičiuotina nustačius, koks tiksliai bÅ«tų buvęs atlyginimas, nesant Ä®sakyme Nr. 370 numatyto teisėjo atlyginimo priedo sumažinimo ir paskaičiuojant turėjusį bÅ«ti iÅ¡mokėtÄ teisėjo atlyginimÄ už atitinkamus 3 metus (Darbo kodekso 298 straipsnis) bei atimant iÅ¡ jo faktiÅ¡kai tuo pačiu metu gautÄ teisėjo atlyginimÄ . Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius įrodymus, daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės neiÅ¡mokėtÄ teisėjo atlyginimo dalį už laikotarpį nuo 2005 m. balandžio 1 d. iki 2008 m. kovo 31 d.

V. Ž. – 20329,45 Lt, R. A. – 5723,99 Lt, E. M. – 6903,65 Lt, J. S. – 6903,26 Lt, R. M. – 6911,46 Lt, E. B. už laikotarpį nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2008 m. kovo 31 d. – 1953,01 Lt, R. Å . už laikotarpį nuo 2004 m. gegužės 1 d. iki 2006 m. gegužės 1 d. – 6613,31 Lt. Teisėjų kolegijos nuomone pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė pareiÅ¡kėjų reikalavimÄ priteisti iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės delspinigius ir palÅ«kanas. Toks pirmosios instancijos teismo sprendimas atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ bylose dėl delspinigių priteisimo (žr., pvz., 2009 m. gruodžio 1 d. nutartį administracinėje byloje A143 – 1183/2009, 2009 m. lapkričio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143 – 985/2009) ir dėl reikalavimo priteisti palÅ«kanas (žr., pvz., 2009 m. lapkričio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-1058/2009; 2010 m. sausio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-40/2010; 2010 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-22/2010 ir kt.).

Ginčo byloje dėl pareiÅ¡kėjams priteistinų sumų dydžio iÅ¡ esmės nėra ir teismas laiko jas nustatytas tinkamai. Apeliaciniame skunde keliamas teisėjų atlyginimo priteisimo pagrįstumo klausimas, esant Teisėjams nesumokėtos darbo užmokesčio dalies grÄ Å¾inimo įstatymui, apelianto nuomone, teismas negali dubliuoti įstatymo nuostatų ir priteisti pareiÅ¡kėjams reikalaujamÄ sumÄ . Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. lapkričio 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A858-1392/2010 nurodė, jog asmuo, manantis, kad jo teisės ar laisvės yra pažeidžiamos, turi absoliučiÄ teisę į nepriklausomÄ ir neÅ¡aliÅ¡kÄ teismÄ , kuris iÅ¡spręstų ginÄÄ .

Asmens teisė kreiptis į teismÄ suponuoja ir jo teisę į tinkamÄ teisinį procesÄ , ji yra bÅ«tina teisingumo įgyvendinimo sÄ lyga. Ä®statymo priėmimas nėra teisinė kliÅ«tis nagrinėti tokio pobÅ«džio bylas teisme. Kaip seka iÅ¡ Ä®statymo ir jį įgyvendinančio Nesumokėtos darbo užmokesčio dalies iÅ¡mokėjimo teisėjams tvarkos apraÅ¡o, patvirtinto 2009 m. kovo 18 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 194 „Dėl nesumokėtos darbo užmokesčio dalies iÅ¡mokėjimo teisėjams tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo“, nuostatų (konkrečiai – 4, 8, 11, 12 punktų), Å¡iais teisės aktais nesiekiama apriboti teisėjų teisę ginti savo pažeistas teises teismuose, o tik nustatomas alternatyvus neteisminis susidariusios problemos sprendimo bÅ«das.

PrieÅ¡ingas pirmiau minėtų teisės aktų nuostatų aiÅ¡kinimas reikÅ¡tų nepateisinamÄ Konstitucijos garantuojamos teisės į teisminę teisių gynybÄ ribojimÄ . Pažymėtina ir tai, kad, teismui apgynus pareiÅ¡kėjų teises teismine tvarka, jie negalės reikalauti tos pačios neiÅ¡mokėtos teisėjų atlyginimo dalies dar kartÄ pagal Lietuvos Respublikos teisėjams nesumokėto darbo užmokesčio dalies grÄ Å¾inimo įstatymÄ (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. sausio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-790/2009).

Atsakovo atstovė praÅ¡o teismo atidėti sprendimo vykdymÄ vieneriems metams, remiantis Lietuvos Respublikos Seimo 2008 m. gruodžio 9 d. nutarimu dėl krizės įveikimo plano patvirtinimo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. spalio 18 d. nutartimi yra konstatavęs, kad „Administracinių bylų teisenos įstatymas expressis verbis nenumato galimybės atidėti teismo sprendimo vykdymo. Tačiau paminėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. balandžio 26 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS444–261/2010 yra nurodęs, jog sprendžiant klausimus dėl sprendimo įvykdymo atidėjimo ar iÅ¡dėstymo turi bÅ«ti taikomos Å¡iuos klausimus reglamentuojančios Civilinio proceso kodekso nuostatos.

Taigi teisėjų kolegijos manymu, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 6 dalimi, Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalimi, kad teisingumÄ vykdo tik teismas sprendimo vykdymas gali bÅ«ti atidedamas. (Administracinė byla Nr. A525-844/2010).Remiantis Å¡ia praktika administracinis teismas gali sprendimo vykdymÄ atidėti, esant Civilinio proceso kodekso 284 straipsnio 1 dalyje, numatytoms sÄ lygoms. Å ios normos teisinis reguliavimas numato, „kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų praÅ¡ymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų Å¡alių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymÄ atidėti ar iÅ¡dėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarkÄ .

Skubiai vykdytino sprendimo ar jo dalies įvykdymÄ atidėti ar iÅ¡dėstyti negalima“.Atsakovo atstovė praÅ¡ymÄ atidėti sprendimo vykdymÄ grindžia atsakovo turtine padėtimi. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovo atstovės praÅ¡ymas yra nepagrįstas, nes nurodytas Lietuvos Respublikos Seimo 2008 m. gruodžio 9 d. nutarimu Nr. XI-52 patvirtintas krizės įveikimo planas apima 2009 metus, o ne teismo sprendimo priėmimo metu esamÄ atsakovo turtinę padėtį, todėl juo remtis nėra pagrindo.

Taip pat teisėjų kolegija konstatuoja, kad priteistų pareiÅ¡kėjams darbo užmokesčio sumų dydžiai nėra dideli ir negali reikÅ¡mingai paveikti atsakovo turtinės padėties, tai yra atsakovo Lietuvos valstybės biudžeto. Esant Å¡ioms aplinkybėms praÅ¡ymas dėl sprendimo vykdymo atidėjimo netenkintinas.Remdamasi Å¡iais argumentais teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino teisės aktus, reguliuojančius ginčo santykius, bei faktines ginčo aplinkybes, priėmė teisėtÄ bei pagrįstÄ sprendimÄ , atitinkantį suformuotÄ teismų praktikÄ ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 straipsnio reikalavimus.

Todėl apeliacinis skundas netenkintinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija n u t a r i a: Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės apeliacinį skundÄ atmesti.Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. balandžio 11 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, atstovės praÅ¡ymo dėl sprendimo vykdymo atidėjimo netenkinti.Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys Dainius Raižys Virginija Volskienė