2023-06-08 Nr. AB-11738-3-61-3-05090-2023-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-346-1188/2023

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05090-2023-4

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2023 m. birželio 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas), Beatos Martišienės ir Egidijaus Šileikio (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo F. K. (F. K.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. balandžio 21 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo F. K. (F. K.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Akmija“) dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas F. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2023 m. kovo 17 d. sprendimą Nr. 760163248 (toliau – ir Sprendimas).

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. balandžio 21 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 9 punkte nurodytu pagrindu.

Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis ABTĮ 29 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 138 straipsniu, išaiškino, kad sprendimas turėjo būti skundžiamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui per 14 kalendorinių dienų nuo sprendimo įteikimo dienos. Spręsdamas skundo priėmimo klausimą teismas nurodė, kad Migracijos departamento 2023 m. balandžio 19 d. rašte yra išdėstyta tvarka dėl užsieniečių susipažinimo su procesiniais dokumentais bei jų įteikimu. Teismas vertino, kad pareiškėjo argumentas, kad jis laiku neperskaitė gauto sprendimo, negali būti laikomas rūpestingu, sąžiningu ir atidžiu elgesiu, todėl nusprendė, kad terminas skundui paduoti buvo praleistas ne dėl objektyvių priežasčių, o dėl savo valia pasirinkto elgesio modelio. Teismas konstatavęs, kad pareiškėjo skundas paduotas praleidus skundo padavimo terminą, pareiškėjas neprašė šio termino atnaujinti, atsisakė priimti nagrinėti pareiškėjo skundą.

III. Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. balandžio 21 d. nutartį ir atnaujinti terminą skundui paduoti.

Pareiškėjas tvirtina, kad prašymai Migracijos departamentui išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje teikiami elektroniniu būdu per sistemą MIGRIS, sprendimai taip pat skelbiami elektroninėje erdvėje, juos įkeliant į nurodytą sistemą, jokia kita forma šie sprendimai nesiunčiami. Akcentuoja, kad Įstatyme nėra apibrėžta, kas yra laikoma sprendimo įteikimu, t. y., ar sprendimą patalpinant sistemoje MIGRIS ar pareiškėjui apsilankius savo paskyroje, todėl Įstatymo nuostatos turi būti aiškintinos laikantis principo, kad viešojoje teisėje asmuo turi laikytis tik aiškiai nurodytų taisyklių. Pareiškėjas nurodo, kad jis su skundžiamu sprendimu susipažino 2023 m. balandžio 5 d., t. y. praėjus 19 dienų nuo sprendimo įkėlimo į sistemą MIGRIS dienos, t. y. pareiškėjas pradelsė 5 dienas skundui paduoti. Toks termino praleidimas, anot pareiškėjo, neturėtų būti laikomas ilgu, o pareiškėjas piktnaudžiaujantis savo procesinėmis teisėmis. Kadangi terminas skundui paduoti pagal Įstatymą skaičiuojamas nuo sprendimo įteikimo dienos, pareiškėjas dėl to ir neprašė teismo atnaujinti Sprendimo apskundimo terminą.

Pareiškėjas pažymi, kad apie Migracijos departamento priimtus sprendimus ir jų patalpinimą į sistemą MIGRIS pareiškėjai informuojami papildomu pranešimu, siunčiamu į jų elektroninį paštą. Pareiškėjas negalėjo tuo metu prisijungti prie savo elektroninio pašto, nes buvo pasibaigusi sutartis su mobilaus ryšio operatoriumi. Paslaugų sutartį su UAB „Bitė“ pareiškėjas sudarė 2023 m. balandžio 3 d. ir tik tuomet apsilankė savo paskyroje. Pareiškėjas nenutuokė, kad Migracijos departamentas ketina priimti sprendimą panaikinti jam išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir, kad, jam reikia sekti savo paskyrą sistemoje MIGRIS. Pareiškėjas ne pirmus metus gyvena Lietuvoje, dirba, moka mokesčius, kuria šeimą, todėl jis nesitikėjo tokio atsakovo sprendimo, be to, sprendimas panaikinti leidimą laikinai gyventi nėra teisėtas dar ir dėl to, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas priėmė sprendimą, kuriame nurodė, kad pareiškėjo darbdavys UAB „Akmija“ yra veikianti įmonė, o argumentas, kad įmonė neveikia, buvo pagrindinis naikinant pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Atskirojo skundo nagrinėjimo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. balandžio 21 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo F. K. skundą dėl Migracijos departamento 2023 m. kovo 17 d. sprendimo Nr. 760163248 panaikinimo, ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkte nurodytu pagrindu (skundas (prašymas, pareiškimas) paduotas praleidus nustatytą skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas)), teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad skundo padavimo terminas yra praleistas ne dėl objektyvių priežasčių, nesant pareiškėjo prašymo atnaujinti praleistą terminą, savo iniciatyva nenustatęs svarbių minėto termino praleidimo priežasčių, skundą atsisakė priimti.

Pareiškėjas atskirajame skunde nurodo, kad jis su skundžiamu sprendimu susipažino 2023 m. balandžio 5 d., praėjus 19 dienų nuo sprendimo įkėlimo į MIGRIS sistemą dienos, taigi pareiškėjas praleido tik 5 dienų terminą skundui paduoti. Pareiškėjo vertinimu, toks termino praleidimas neturėtų būti laikomas ilgu, o pareiškėjas piktnaudžiaujantis savo procesinėmis teisėmis. Kadangi terminas skundui paduoti pagal Įstatymą skaičiuojamas nuo sprendimo įteikimo dienos, pareiškėjas dėl to ir neprašė teismo atnaujinti terminą skundui paduoti. Pareiškėjas tvirtina nenutuokęs, jog Migracijos departamentas ketina priimti sprendimą panaikinti jam išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, ir, kad jam reikia sekti savo paskyrą MIGRIS sistemoje.

Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau Lietuvos Respublikos Konstitucijoje yra įtvirtintos ne tik asmens teisės, bet ir pareigos, t. y. nurodyta, jog žmogus, įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 28 str.). Taigi teisė kreiptis į teismą gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ)) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų.

Viena iš kreipimosi į teismą sąlygų – laikytis skundo teismui pateikimo terminų. ABTĮ nustatyta, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos (29 str. 1 d.). Lietuvos Respublikos įstatyme „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nustatyta, kad užsienietis skundą dėl sprendimo, priimto pagal šį įstatymą, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus, gali paduoti atitinkamam apygardos administraciniam teismui per 14 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos (138 str. 1 d.). Taigi, šiuo atveju 14 dienų terminas turi būti skaičiuojamas pagal Įstatymo 138 straipsnio 1 dalį nuo Sprendimo įteikimo dienos.

Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 patvirtinto Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo, keitimo, panaikinimo, taip pat įvertinimo, ar santuoka, registruota partnerystė, įvaikinimas ar įmonė yra fiktyvūs, tvarkos aprašo 132 punkte nustatyta, kad Migracijos departamento įgaliotas valstybės tarnautojas ne vėliau kaip per 3 darbo dienas, o Įstatymo 4 straipsnio 5 ar 6 dalyje nurodytais atvejais – ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo Aprašo 130 ar 131 punkte nurodyto sprendimo panaikinti leidimą laikinai gyventi priėmimo dienos, jeigu užsienietis prašymą išduoti ar pakeisti leidimą užpildė per MIGRIS arba jeigu užsienietis prašyme išduoti ar pakeisti leidimą (kai šis prašymas užpildytas ne per MIGRIS) nurodė, kad pageidauja pranešimą apie priimtą sprendimą ir (ar) sprendimus leidimo laikinai gyventi išdavimo ar pakeitimo (panaikinimo) klausimais gauti elektroniniu paštu, – privalo nuskaitytą sprendimą išsiųsti užsieniečiui atitinkamai MIGRIS arba prašyme išduoti ar pakeisti leidimą nurodytu elektroninio pašto adresu.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Migracijos departamentas skundžiamą sprendimą priėmė 2023 m. kovo 17 d., pareiškėjas kreipėsi su skundu į teismą 2023 m. balandžio 17 d. Iš byloje pateikto E-Migris sistemos dokumento matyti, kad pranešimas dėl skundžiamo sprendimo buvo perskaitytas 2023 m. balandžio 5 d. Pareiškėjas atskirajame skunde tvirtina, kad būtent nurodytą dieną jis ir susipažino su skundžiamu sprendimu.

Pirmosios instancijos teismas, skundžiamą nutartį, kuria buvo atsisakyta priimti nagrinėti pareiškėjo skundą dėl to, kad buvo praleistas terminas skundui paduoti, grindė Migracijos departamento 2023 m. balandžio 19 d. raštu, kuriame išdėstyta tvarka dėl užsieniečių susipažinimo su procesiniais dokumentais bei jų įteikimu. Teismas vertino, kad pareiškėjo argumentas, jog jis laiku neperskaitė gauto sprendimo, negali būti laikomas rūpestingu, sąžiningu ir atidžiu elgesiu, o terminas skundui paduoti praleistas dėl svarbių priežasčių.

Teisėjų kolegija, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartimi ir joje pateiktu vertinimu, pažymi, jog teismas, spręsdamas pareiškėjo skundo priėmimo klausimą ir konstatuodamas, kad pareiškėjas praleido terminą skundui paduoti, prie šios išvados priėjo neturėdamas pakankamai duomenų, patvirtinančių, kada skundžiamas sprendimas buvo įkeltas į MIGRIS sistemą, ar jis pareiškėjui buvo įteiktas / išsiųstas, ir, kada pareiškėjas konkrečiai susipažino su skundžiamu sprendimu. Iš byloje pareiškėjo pateikto E-Migris sistemos dokumento matyti, kad pranešimas dėl skundžiamo sprendimo buvo perskaitytas tik 2023 m. balandžio 5 d., tačiau teismas, spręsdamas skundo priėmimo klausimą, nei šio dokumento, nei aplinkybių, susijusių su skundžiamo sprendimo įkėlimu, pareiškėjui įteikimu / išsiuntimu ir susipažinimu, nevertino bei nenustatė konkretaus momento, nuo kurio turėjo būti skaičiuojama termino skundui paduoti eiga. Teismas, be kita ko, nebuvo pakankamai aktyvus, siekdamas išsiaiškinti su skundžiamo sprendimo įkėlimu / įteikimu / išsiuntimu ir susipažinimu pareiškėjui susijusias aplinkybes, t. y. teismas nesikreipė nei į pareiškėją, nei į Migracijos departamentą dėl duomenų, reikšmingų skundo priėmimo klausimui tinkamai išspręsti, pateikimo. Be to, prieš atsisakydamas priimti nagrinėti pareiškėjo skundą teisme tuo pagrindu, kad yra praleistas terminas skundui paduoti ir pareiškėjas neprašo šio termino atnaujinti, pirmosios instancijos teismas nesudarė pareiškėjui galimybės pateikti prašymą dėl termino skundui paduoti atnaujinimo.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad siekiant realiai apginti galbūt pažeistas besikreipusio asmens teises, administracinis teismas turi būti pakankamai aktyvus ir veikti taip, kaip nustatyta ABTĮ – išaiškinti proceso dalyviams jų procesines teises ir pareigas, įspėti dėl procesinių veiksmų atlikimo arba neatlikimo pasekmių ir padėti šiems asmenims įgyvendinti jų procesines teises ir pareigas (ABTĮ 12 str.) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. spalio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1238/2009 ir kt.). Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškėjo skundo priėmimo klausimą, nebuvo pakankamai aktyvus, neišaiškino pareiškėjui jo procesinių teisių ir pareigų, neįspėjo pareiškėjo dėl procesinių veiksmų atlikimo arba neatlikimo pasekmių bei nepadėjo pareiškėjui tinkamai įgyvendinti procesines teises ir pareigas, nors tokia pareiga teismui yra įtvirtinta ABTĮ 12 straipsnyje.

Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kad pirmosios instancijos teismas šios pareigos tinkamai neįvykdė, konstatuoja, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti nagrinėti pareiškėjo skundą teisme, yra neteisėta ir nepagrįsta. Nesant byloje pakankamai duomenų, leidžiančių neabejotinai konstatuoti, kad pareiškėjas praleido terminą skundui paduoti, pareiškėjo atskirasis skundas patenkinamas iš dalies, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama, o pareiškėjo skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo F. K. (F. K.) atskirąjį skundą patenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. balandžio 21 d. nutartį panaikinti ir perduoti pareiškėjo F. K. (F. K.) skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Gintaras Kryževičius

Beata Martišienė

Egidijus Šileikis