Legislator Case Law & Legislation
879a9fcf-e3a9-44e4-819f-a3c6affd20b5 AI generated

879a9fcf-e3a9-44e4-819f-a3c6affd20b5 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Case Number 879a9fcf-e3a9-44e4-819f-a3c6affd20b5
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date

Legislator summary

AI generated

Panaikinti Policijos departamento Policijos generalinio komisaro L. P. 2019-10-11 IÅ¡vadÄ Nr. (duomenys neskelbtini); įpareigoti Policijos departamento Policijos generalinį komisarÄ L. P. iÅ¡ naujo iÅ¡nagrinėti pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ dėl tinkamumo vidaus tarnybai. PaaiÅ¡kina, kad 2019-10-14 elektroniniu paÅ¡tu gavo laiÅ¡kÄ iÅ¡ Lietuvos policijos mokyklos (toliau – LPM), kuriame nurodyta, kad Policijos generalinis komisaras 2019-10-11 patvirtino iÅ¡vadÄ Nr. (duomenys neskelbtini) „IÅ¡vada dėl A. K.“ (toliau – IÅ¡vada), kuria įvertinęs patikrinimo metu gautus duomenis iÅ¡ Ä®tariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro, bei neigiamÄ atsakymÄ iÅ¡ Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Imuniteto ir vidaus tyrimų skyriaus (toliau – Alytaus AVPK Imuniteto ir vidaus tyrimų skyrius) ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 16 straipsnio 7 punktu pripažino pareiÅ¡kėjÄ netinkamu vidaus tarnybai, todėl siuntimo į įvadinio mokymo kursus iÅ¡davimo procedÅ«ra bus neatliekama.

Legislator headnote

AI generated

879a9fcf-e3a9-44e4-819f-a3c6affd20b5 · Vilniaus apygardos administracinis teismas: Nurodo, kad iÅ¡ pareiÅ¡kėjo pridėtos IÅ¡vados, Alytaus rajono apylinkės prokuratÅ«ros 2012-02-22 nutarimo, Informatikos ir ryÅ¡ių departamento prie LR VRM 2015-11-09 pažymos matyti, jog 2012-01-06 pareiÅ¡kėjo atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 138 straipsnio 1 dalį, dėl konflikto tarp pareiÅ¡kėjo ir kito asmens metu įvykusių muÅ¡tynių, t. y. buvo patirti kÅ«no sužalojimai ir sugadintas laikrodis, tačiau ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas asmenims tarpusavyje susitaikius.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Administracinė byla Nr. eI2-1196-821/2020 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03613-2019-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 21.2; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. kovo 30 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija susidedanti iÅ¡ teisėjų Jovitos Einikienės, Ivetos Pelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Ernesto Spruogio, vieÅ¡ame teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A. K. skundÄ atsakovui Policijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Lietuvos policijos mokyklai ir Alytaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl iÅ¡vados panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas A. K. (toliau – ir pareiÅ¡kėjas) 2019-10-22 teismui pateikė skundÄ , kurį 2019-11-11 patikslino ir praÅ¡o teismo:

1) Panaikinti Policijos departamento Policijos generalinio komisaro L. P. 2019-10-11 IÅ¡vadÄ Nr. (duomenys neskelbtini);

2) įpareigoti Policijos departamento Policijos generalinį komisarÄ L. P. iÅ¡ naujo iÅ¡nagrinėti pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ dėl tinkamumo vidaus tarnybai. PaaiÅ¡kina, kad 2019-10-14 elektroniniu paÅ¡tu gavo laiÅ¡kÄ iÅ¡ Lietuvos policijos mokyklos (toliau – LPM), kuriame nurodyta, kad Policijos generalinis komisaras 2019-10-11 patvirtino iÅ¡vadÄ Nr. (duomenys neskelbtini) „IÅ¡vada dėl A. K.“ (toliau – IÅ¡vada), kuria įvertinęs patikrinimo metu gautus duomenis iÅ¡ Ä®tariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro, bei neigiamÄ atsakymÄ iÅ¡ Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Imuniteto ir vidaus tyrimų skyriaus (toliau – Alytaus AVPK Imuniteto ir vidaus tyrimų skyrius) ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 16 straipsnio 7 punktu pripažino pareiÅ¡kėjÄ netinkamu vidaus tarnybai, todėl siuntimo į įvadinio mokymo kursus iÅ¡davimo procedÅ«ra bus neatliekama.

PareiÅ¡kėjas su IÅ¡vada nesutinka, nes ji neatitinka protingumo, sÄ Å¾iningumo, neÅ¡aliÅ¡kumo, teisėtumo ir kitų teisės normų. Nurodo, kad vieÅ¡ojo administravimo subjektas priimdamas sprendimÄ , turintį įtakos besikreipiančiojo teisėms bei pareigoms, jame turi nurodyti tokius duomenis, iÅ¡ kurių, be papildomų informacijos Å¡altinių (įstatymų, įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų) ir laiko sÄ naudų, pareiÅ¡kėjui, nepriklausomai nuo jo iÅ¡silavinimo, amžiaus, bÅ«tų visiÅ¡kai aiÅ¡ku, kokiai institucijai ir per kokį terminÄ (nurodant, ar terminas skaičiuojamas nuo sprendimo priėmimo ar nuo individualaus akto gavimo dienos) gali bÅ«ti paduotas skundas.

Mano, kad pateiktas dokumento apskundimo tvarkos neišaiškinimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje įtvirtintais individualaus administracinio akto bendraisiais reikalavimais, geru viešuoju administravimu bei Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintu principu, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms. Nurodo, kad Išvadoje teigiama, kad 2012-01-06 buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 138 straipsnio 1 dalį.

PaaiÅ¡kina, kad jis pateikė pareiÅ¡kimÄ policijai dėl kito asmens veiksmų, o pastarasis, siekdamas iÅ¡vengti atsakomybės pateikė pareiÅ¡kimÄ pareiÅ¡kėjo atžvilgiu. Pasak pareiÅ¡kėjo, tokiais duomenimis formuojama neigiama iÅ¡ankstinė nuomonė apie jį. Pažymi, kad pareiÅ¡kėjo atžvilgiu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, nes nebuvo padaryta veika turinti nusikalstamos veikos požymių ir jis negali bÅ«ti laikytinas teistu. PaaiÅ¡kina, kad 2015-11-09, Alytaus rajono apylinkės teismo 2014-01-31 nuosprendžiu jis buvo nuteistas pagal LR BK 140 straipsnio 1 dalį ir jam buvo paskirta bausmė – 3 mėnesiai laisvės apribojimo.

Atkreipė dėmesį, kad 2013-06-19 Kauno apygardos prokuratÅ«ros Alytaus apylinkės prokuratÅ«ra buvo priėmusi nutarimÄ nutraukti ikiteisminį tyrimÄ pareiÅ¡kėjo atžvilgiu ir iÅ¡aiÅ¡kinusi nukentėjusiajam teisę kreiptis privataus kaltinimo tvarka. Privataus kaltinimo tvarka buvo nagrinėjamos bylos dėl mažesnio pavojingumo veikų, kurių kriminalizavimas buvo paliktas nukentėjusiojo valiai, t. y. nukentėjusysis pats vertino ar jo teisės buvo pažeistos tokiu mastu, kad jas reikėtų ginti baudžiamojo proceso tvarka.

Nurodo, kad BK numatytos nusikalstamos veikos yra labai įvairios, todėl ne kiekviena padaryta nusikalstama veika savaime reiÅ¡kia, jog yra pagrindas konstatuoti, kad jÄ padaręs asmuo nėra nepriekaiÅ¡tingos reputacijos Vidaus tarnybos statuto normų atžvilgiu. Kiekvienu atveju turi bÅ«ti vertinamos visos aplinkybės, susijusios su pretenduojančiojo į tarnybÄ policijoje padarytais teisės pažeidimais, Å¡ių pažeidimų pobÅ«dis, taip pat aiÅ¡kinamasi, kokios asmeninės ar kitos savybės turėjo įtakos tam, kad buvo padaryti konkretÅ«s pažeidimai.

Nurodo, kad 2019-09-24 Alytaus AVPK Imuniteto valdyba pateikė Policijos departamentui neigiamÄ iÅ¡vadÄ , bet generalinio komisaro iÅ¡vadoje, nagrinėjami tik teistumai ir nepateikiama jokia iÅ¡sami informacija apie tai kas yra Alytaus AVPK Imuniteto valdybos iÅ¡vadoje, ir todėl pareiÅ¡kėjui nesuteikiama galimybė apsiginti. PareiÅ¡kėjas abejoja, kodėl informacija apie teistumÄ priskirtina prie kompromituojančių duomenų. Nurodo, kad Valstybės tarnautojams taikytinas Valstybės tarnybos įstatymo 3¹ straipsnio 1 dalies 8 punkto nurodytas draudimas – 3 metai.

Statutiniams valstybės tarnautojams – 5 metai ir nesant naujiems etikos normų pažeidimams, tai pakankamas laiko tarpas, rodantis asmens pagarbÄ teisei ir moralei. Pažymi, kad nuo 2014 metų nėra baustas nei administracine tvarka, nei baudžiamÄ ja, o be to 2018 metais baigė Teisės ir ikiteisminio proceso specialybę Mykolo Riomerio universitete, man, kad yra tinkamas tarnybai Policijos departamentui pavaldžiose įstaigose. PareiÅ¡kėjas remiasi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007-08-13 nutarimu, kuriame nurodyta, kad piliečio konstitucinė teisė lygiomis sÄ lygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybės tarnybÄ , kaip kiekvieno asmens konstitucinės teisės laisvai pasirinkti darbÄ atmaina, ypač atsižvelgiant į Konstitucijos 33 straipsnio 1 dalies nuostatÄ lygiomis teisėmis, sietina su konstituciniu asmenų lygiateisiÅ¡kumo (asmenų lygybės įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigÅ«nams) principu; piliečiai, siekiantys bÅ«ti priimti į valstybės tarnybÄ , negali bÅ«ti diskriminuojami arba jiems negali bÅ«ti teikiama privilegijų nei Konstitucijos 29 straipsnio 2 dalyje expressis verbis nurodytais, nei kitais konstituciÅ¡kai nepateisinamais pagrindais; konstitucinis lygių sÄ lygų stojant į valstybės tarnybÄ imperatyvas suponuoja stojančiųjų konkurencijÄ , taip pat objektyvų, neÅ¡aliÅ¡kÄ stojančiųjų į valstybės tarnybÄ vertinimÄ ir atrankÄ .

Taip pat Konstitucinio Teismo iÅ¡aiÅ¡kinimu, kad Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostata, jog kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbÄ bei verslÄ , – tai bendro pobÅ«džio norma, reiÅ¡kianti galimybę savo nuožiÅ«ra, t. y. laisvai apsisprendžiant, pasirinkti užsiėmimo rūšį; asmuo, siekiantis įgyvendinti savo konstitucinę teisę į darbÄ , turi teisę laisvai apsispręsti, ar rinktis darbÄ privačioje srityje arba privatų verslÄ , ar siekti bÅ«ti priimtam į valstybės tarnybÄ .

Prie skundo pareiÅ¡kėjas pridėjo Informatikos ir ryÅ¡ių departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų departamento 2015-11-09 d. pažymÄ Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2019-08-13 d. pažymÄ Nr. (duomenys neskelbtini) ir nurodo, kad pagal Å¡iuo metu galiojančius teisės aktus jis nelaikytinas teistu. Atsakovas Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – Policijos departamentas) atsiliepime paaiÅ¡kina, kad su pareiÅ¡kėjo skundu nesutinka, paraÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ .

Nurodo, kad iš pareiškėjo pridėtos Išvados, Alytaus rajono apylinkės prokuratūros 2012-02-22 nutarimo, Informatikos ir ryšių departamento prie LR VRM 2015-11-09 pažymos matyti, jog 2012-01-06 pareiškėjo atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 138 straipsnio 1 dalį, dėl konflikto tarp pareiškėjo ir kito asmens metu įvykusių muštynių, t. y. buvo patirti kūno sužalojimai ir sugadintas laikrodis, tačiau ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas asmenims tarpusavyje susitaikius.

Taip pat IÅ¡vadoje nurodyta, kad 2015-11-09 pareiÅ¡kėjas buvo nuteistas pagal LR BK 140 straipsnio 1 dalį, t. y. už fizinio skausmo sukėlimÄ . Pažymi, kad Å¡ių aplinkybių pareiÅ¡kėjas neginčija, tačiau subjektyviai vertina, jog tokie veiksmai nėra nepriekaiÅ¡tingos reputacijos faktoriai. Dėl pareiÅ¡kėjo tinkamumo vertinimo vidaus tarnybai atsakovas nurodo, kad visi surinkti duomenys vertinami kaip visuma, ir toks vertinimas atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus. Pažymi, jog, nors pareiÅ¡kėjas ir nėra nuteistas ar turintis teistumÄ , į duomenis apie pradėtus ikiteisminius tyrimus, administracinius nusižengimus ir kitus duomenis charakterizuojančius pareiÅ¡kėjÄ yra atsižvelgiama siekiant įvertinti jo kandidatÅ«rÄ .

Todėl atsakovui akivaizdu, kad pareiÅ¡kėjo elgesys tiek 2012 metais, tiek 2015 metais buvo nukreiptas į labiausiai įstatymais ginamÄ objektÄ â€“ asmens sveikatÄ . Todėl atsakovo vertinimu, Å¡ių įstatymais ginamų vertybių neigimas ir pažeidimas pakankamai atskleidžia pareiÅ¡kėjo tendencingÄ ir sistematiÅ¡kÄ polinkį į smurtÄ . Atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes, pareiÅ¡kėjas negali bÅ«ti laikomas esantis nepriekaiÅ¡tingos reputacijos. Alytaus AVPK Imuniteto ir vidaus tyrimų skyrius raÅ¡tu informavo teismÄ , kad 2019-09-20 per elektroninę asmenų tikrinimo sistemÄ buvo gautas pavedimas atlikti asmens pareiÅ¡kėjo patikrinimÄ kaip siunčiamo į Lietuvos policijos mokyklÄ ar kitÄ Å¡vietimo įstaigÄ .

Vadovaujantis Lietuvos policijos generalinio komisaro 2019-08-01 įsakymu Nr. 5-V-604 patvirtintu „Asmenų tikrinimo policijos įstaigose tvarkos aprašu“, pareiškėjas buvo tikrinamas ar atitinka teisės aktuose nustatytiems nepriekaištingos reputacijos kriterijams, kitiems reikalavimams bei ar turi tinkamas asmenines ir dalykines savybes mokytis ir dirbti policijos sistemoje. Tikrinimo metu vertinta Personalo padalinio pateikta informacija apie asmenį iš registrų, patikrinta kriminalinės žvalgybos informacija, bei tikrinti kiti duomenys.

Nustatyti kiti pareiÅ¡kėjÄ kompromituojantys duomenys dėl kurių suabejota ar A. K. gali studijuoti ir bÅ«ti priimtas į vidaus tarnybÄ â€“ 2014-07-03 Alytaus AVPK VieÅ¡osios tvarkos skyriuje pareiÅ¡kėjas įraÅ¡ytas į profilaktinę įskaitÄ , 2013-10-08 jis pasirodė girtas Alytaus apylinkės teisme, pradėta administracinė teisena, taip pat buvo įvertinti ir pažymoje apie asmens teistumÄ pateikti duomenys. Atsižvelgiant į tai 2019-09-24 Alytaus AVPK Imuniteto ir vidaus tyrimų skyrius nerekomendavo pareiÅ¡kėjo priimti mokytis, tačiau galutinį sprendimÄ dėl asmens tinkamumo vidaus tarnybai priėmė centrinės statutinės įstaigos vadovas.

Pažymėjo, kad yra papildomų duomenų dėl kurių abejojama pareiÅ¡kėjo tinkamumu mokytis ir dirbti vidaus tarnyboje – 2019-11-06 suraÅ¡ytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 506 straipsnio 4 dalį, (statutinių valstybės tarnautojų, karo policijos ar žvalgybos pareigÅ«nų teisėtų nurodymų ar reikalavimų nevykdymas), įvykio metu asmuo buvo neblaivus, jam buvo nustatytas 1.73 promilių girtumas. Trečiasis suinteresuotas asmuo LPM per nustatytÄ terminÄ atsiliepimo į pareiÅ¡kėjo skundÄ nepateikė.

Policijos departamentas 2020-03-03 raÅ¡tu Nr. 5-S-3464 „Dėl informacijos ir dokumentų administracinėje byloje Nr. eI2-1196-821/2020“ nurodė, jog kad sprendimas dėl pareiÅ¡kėjo tinkamumo vidaus tarnybai buvo priimtas IÅ¡vadoje, kuriÄ tvirtinimo žyma patvirtino policijos generalinis komisaras. Apie IÅ¡vadÄ pareiÅ¡kėjas buvo informuotas 2019-10-14 elektroniniu laiÅ¡ku iÅ¡ LPM elektroninės paÅ¡to dėžutės. Elektroniniu laiÅ¡ku pareiÅ¡kėjas buvo informuotas apie tai, kad jį generalinis komisaras pripažino netinkamu vidaus tarnybai, todėl siuntimo į įvadinio mokymo kursus procedÅ«ra toliau nebus atliekama.

Tuo pačiu elektroniniu laiÅ¡ku pareiÅ¡kėjas buvo informuotas apie galimybę susipažinti su IÅ¡vada. PareiÅ¡kėjas patvirtino elektroninio laiÅ¡ko gavimo ir susipažinimo faktÄ , atsakydamas į gautÄ elektroninį laiÅ¡kÄ . Policijos departamentas, papildomai 2020-03-05 raÅ¡tu Nr. 5-S-3619 „Dėl informacijos patikslinimo administracinėje byloje Nr. eI2-1196-821/2020“ papildomai informavo teismÄ , kad IÅ¡vadoje netinkamai parinkta sÄ voka dokumento, kuriuo vadovaujantis priimtas sprendimas pareiÅ¡kėjo atžvilgiu.

Pažymėjo, kad Alytaus AVPK Imuniteto ir vidaus skyriaus pateiktas dokumentas traktuotinas ne kaip „iÅ¡vada“, bet kaip iÅ¡raÅ¡as su asmens tikrinimo duomenimis ir sprendimu nerekomenduoti toliau tęsti iÅ¡davimo procedÅ«ros į įvadinio mokymo kursus pareiÅ¡kėjui. Å io neigiamo sprendimo ir įvertintų kitų objektyvių duomenų pagrindu buvo priimta IÅ¡vada, kuriÄ tvirtinimo žyma patvirtinimo policijos generalinis komisaras, turintis teisę ir pareigÄ priimti galutinį sprendimÄ dėl asmens tinkamumo vidaus tarnybai.

Teismas k o n s t a t u o j a : Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl sprendimo, kuris, atsakovo teigimu, buvo priimtas 2019-10-11 iÅ¡vadoje Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl A. K., pageidaujančio mokytis įvadinio mokymo kursuose, tinkamumo vidaus tarnybai“, kuriÄ tvirtinimo žyma patvirtino generalinis komisaras, teisėtumo ir pagrįstumo. Remiantis byloje esančia medžiaga nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas siekė mokytis įvadinio mokymo kursuose Policijos mokykloje. PareiÅ¡kėjas 2019-08-16 užpildė nustatytos formos anketÄ (Gyvenimo apraÅ¡ymÄ ), kuriÄ pateikė Lietuvos policijos mokyklai ir praÅ¡ymÄ iÅ¡duoti siuntimÄ dalyvauti atrankoje į įvadinio mokymo kursus, kurį pateikė Alytaus AVPK.

Buvo atliktas pareiÅ¡kėjo tikrinimas dėl jo tinkamumo mokytis ir dirbti policijoje. Patikrinimo metu nustatyta, kad 2012-01-06 pareiÅ¡kėjo atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje pagal LR BK 138 straipsnio 1 dalį. PareiÅ¡kėjas 2015-11-09 Alytaus rajono apylinkės teismo 2014-01-31 nuosprendžiu nuteistas pagal LR BK 140 straipsnio 1 dalį t. y., fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas, skiriant 3 mėnesių laisvės apribojimÄ . PareiÅ¡kėjas 2014-06-25 buvo įtrauktas į Kauno apygardos probacijos tarnybos Savivaldybių probacijos skyriaus Probuojamųjų asmens duomenų registrÄ , iÅ¡ kurio buvo iÅ¡registruotas 2014-09-26.

Alytaus AVPK Imuniteto valdyba 2019-09-24 pateikė neigiamus duomenis, (duomenys ginčijamoje Išvadoje įvardinti kaip „neigiama išvada“) dėl pareiškėjo tinkamumo dalyvauti atrankoje į įvadinio mokymo kursus. Atsižvelgdamas į nustatytus duomenis, Policijos departamento Žmogiškųjų išteklių ir teisės valdybos viršininkas Generaliniam komisarui pasiūlė pripažinti, kad pareiškėjas netinkamas vidaus tarnybai. Generalinis komisas 2019-10-11 patvirtino Generalinis komisaras tvirtinimo žyma ir pareiškėjas buvo pripažintinas netinkamu vidaus tarnybai.

Nagrinėjamo ginčo teisinius santykius reglamentuoja Vidaus tarnybos statutas, patvirtintas Lietuvos Respublikos 2003 m. balandžio 29 d. įstatymu Nr. IX-1538 (2018 m. birželio 29 d. redakcija, galiojanti nuo 2019 m. sausio 1 d.) (toliau – Vidaus tarnybos statutas), Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymas (toliau – VAĮ), 2019-07-22 Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministro įsakymu Nr. 1V-645 „Dėl Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto įgyvendinimo Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro valdymo srities statutinėse įstaigose“ patvirtinta Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministro valdymo srities statutinių įstaigų vidaus tarnybos sistemos pareigūnų rengimo ir tarnybos organizavimo taisyklės (toliau – ir Taisyklės).

Vidaus tarnybos statuto 11 straipsnio 2 dalis įtvirtina asmens, pageidaujančio mokytis statutinėje profesinio mokymo įstaigoje, statutinės profesinio mokymo įstaigos įvadinio mokymo kursuose ar kitoje Å¡vietimo įstaigoje, tikrinimo tvarkÄ :

1) Centrinė medicinos ekspertizės komisija patikrina Å¡io asmens sveikatÄ ir pateikia iÅ¡vadÄ dėl jo sveikatos bÅ«klės ir psichologinio tinkamumo vidaus tarnybai;

2) ministro nustatyta tvarka asmuo tikrinamas valstybės informacinėse sistemose ir registruose (prireikus – ir kriminalinės žvalgybos subjektų informacinėse sistemose);

3) statutinės įstaigos praÅ¡ymu Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas pateikia informacijÄ dėl Å¡io statuto 10 straipsnyje nurodytų aplinkybių buvimo;

4) kai yra nustatytų šio statuto 8 straipsnio 3 dalyje nurodytų papildomų reikalavimų, ministro ar jo įgaliotų centrinių statutinių įstaigų vadovų nustatyta tvarka tikrinama, ar asmuo atitinka papildomus reikalavimus;

5) asmens bendrasis fizinis pasirengimas tikrinamas atitinkamai atrankos į statutines profesinio mokymo įstaigas metu arba atrankos dėl siuntimo į kitÄ Å¡vietimo įstaigÄ iÅ¡davimo metu. Vidaus tarnybos statuto 12 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmenų priėmimo į statutines profesinio mokymo įstaigas tvarkÄ nustato ministras. Minėto straipsnio 3 dalis nustato, kad į statutinę profesinio mokymo įstaigÄ draudžiama priimti asmenį, kuris neatitinka Å¡io statuto 8 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3, 5 ir 6 punktuose nustatytų reikalavimų ir kai yra Å¡io statuto 16 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3, 6 ir 7 punktuose nurodytų aplinkybių. Vidaus tarnybos statuto 16 straipsnis įtvirtina apribojimus, kada asmuo negali bÅ«ti priimtas į vidaus tarnybÄ :

1) kuris neatitinka šiame statute nustatytų nepriekaištingos reputacijos reikalavimų;

2) kuris yra įtariamas arba kaltinamas nusikalstamos veikos padarymu;

3) kuris pateikia informacijÄ apie save ar savo privačius interesus, žinodamas, kad ji neteisinga;

4) kuris nėra lojalus Lietuvos valstybei;

5) kuris skiriamas į pareigas statutinėje įstaigoje, kurioje pareigas eina jo sutuoktinis, sugyventinis (partneris), artimasis giminaitis (artimaisiais giminaičiais laikomi tiesiosios linijos giminaičiai iki antrojo laipsnio imtinai (tėvai (įtėviai) ir vaikai (įvaikiai), seneliai ir vaikaičiai) ir šoninės linijos antrojo laipsnio giminaičiai (broliai (įbroliai) ir seserys (įseserės) (toliau – asmens artimasis giminaitis) ar asmuo, su pareigūnu susijęs svainystės ryšiais (svainystė yra santykis tarp vieno sutuoktinio ir antro sutuoktinio giminaičių (posūnio, podukros, patėvio, pamotės, uošvės, uošvio, žento, marčios) bei tarp abiejų sutuoktinių giminaičių (vyro brolio ar sesers ir žmonos brolio ar sesers, vyro tėvo ar motinos ir žmonos tėvo ar motinos) (toliau – asmuo, su pareigūnu susijęs svainystės ryšiais), jeigu jie pagal einamas pareigas būtų susiję tiesioginio pavaldumo santykiais;

6) kai yra šio statuto 24 straipsnio 1, 4, 5 ir 6 punktuose nurodytų aplinkybių;

7) apie kurį yra nustatyta kitų patikrintų kompromituojančių duomenų. Asmens tinkamumo vidaus tarnybai tikrinimo procedÅ«rÄ detalizuoja Taisyklės, kurių 34 punktas nustato, kad tikrinimo valstybės informacinėse sistemose ir registruose, prireikus – ir kriminalinės žvalgybos subjektų informacinėse sistemose metu nustačius, kad yra Vidaus tarnybos statuto 16 straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodytų duomenų, sprendimÄ dėl asmens tinkamumo vidaus tarnybai priima centrinės statutinės įstaigos vadovas, įvertinęs nustatytus duomenis.

Centrinės statutinės įstaigos vadovui priėmus sprendimÄ , kad asmuo netinkamas vidaus tarnybai, siuntimo į įvadinio mokymo kursus iÅ¡davimo procedÅ«ra toliau neatliekama ir apie tai statutinė įstaiga per 3 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo motyvuotu raÅ¡tu informuoja asmenį, jei dar negauta Centrinės medicinos ekspertų komisijos (toliau – CMEK) iÅ¡vada, – ir CMEK. Atsakovo vertinimu tai, jog 2012-01-06 pareiÅ¡kėjo atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas; tai, kad 2014-01-31 Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pareiÅ¡kėjas buvo nuteistas pagal LR BK 140 straipsnio 1 dalį; tai, kad 2014-04-26 pareiÅ¡kėjas buvo įtrauktas į Kauno apygardos probacijos tarnybos Savivaldybių probacijos skyriaus Probuojamųjų asmens duomenų registrÄ ;

įvertinus visumÄ duomenų, pareiÅ¡kėjas nelaikytinas nepriekaiÅ¡tingos reputacijos. Minėti faktai ir vertinimai buvo iÅ¡dėstyti ginčijamoje IÅ¡vadoje, kuriÄ tvirtinimo žyma patvirtino generalinis komisaras. Tais pačiais faktais ir vertinimais grindžiama atsakovo pozicija, iÅ¡dėstyta atsiliepime. Akcentuotina, kad ginčijama IÅ¡vada grindžiama viena Vidaus tarnybos statuto norma, t. y. 16 straipsnio 2 dalimi, kurioje įtvirtinta, kad jeigu nustatyta, jog gavus Å¡io straipsnio 1 dalies 4 arba 7 punkte nurodytų duomenų, sprendimÄ dėl asmens tinkamumo vidaus tarnybai priima centrinės statutinės įstaigos vadovas. Taigi, minėta norma tik patvirtina, kad pagal pateiktÄ Policijos departamento ŽmogiÅ¡kųjų iÅ¡teklių ir teisės valdybos virÅ¡ininko iÅ¡vadÄ , kurioje buvo iÅ¡vardinti nustatyti faktai, bÅ«tent centrinės įstaigos vadovui suteikta teisė priimti sprendimÄ dėl pareiÅ¡kėjo tinkamumo vidaus tarnybai. Akcentuotina, kad Vidaus tarnybos statuto 8 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, jog pretenduojantis į vidaus tarnybÄ asmuo turi, be kita ko, bÅ«ti nepriekaiÅ¡tingos reputacijos. Atsakovas turi teisę vertinti pareiÅ¡kėjo reputacijÄ ir Å¡iuo klausimu rinkti informacijÄ .

Ä®vertinus atsakovo pateiktÄ informacijÄ teismui, Alytaus AVPK Imuniteto ir vidaus tyrimų skyriaus raÅ¡tÄ , pateiktÄ teismui 2019-12-02, o taip pat Policijos departamento papildomais raÅ¡tais pateiktÄ informacijÄ , darytina iÅ¡vada, jog policijos generalinis komisaras tvirtinimo žyma „Tvirtinu“ ant 2019-10-11 IÅ¡vados priėmė sprendimÄ dėl pareiÅ¡kėjo tinkamumo vidaus tarnybai ir nebetęsė siuntimo iÅ¡davimo procedÅ«ros į įvadinio mokymo kursus. Å ias aplinkybes pats atsakovas patvirtino. Taigi, jokio individualaus raÅ¡ytinio sprendimo atsakovas nepriėmė. Teismo vertinimu, toks pareiÅ¡kėjo vertinimas dėl reikalavimo bÅ«ti nepriekaiÅ¡tingos reputacijos, negali bÅ«ti laikomas pagrįstu.

Policijos generalinio komisaro priimamiems sprendimams, be kita ko, taikomos ir VAÄ® 8 straipsnio nuostatos. Pagal VAÄ® 8 straipsnio 1 ir 2 dalis, individualus administracinis aktas turi bÅ«ti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi bÅ«ti motyvuotos, individualiame administraciniame akte turi bÅ«ti aiÅ¡kiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta apskundimo tvarka. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT), formuodamas vienodÄ administracinių teismų praktikÄ aiÅ¡kinat ir taikant teisės aktus, yra pažymėjęs, kad vieÅ¡ojo administravimo sistemai priklausančių kompetentingų institucijų sprendimai turi bÅ«ti aiÅ¡kÅ«s, tikslÅ«s, nedviprasmiÅ¡ki, leidžiantys suinteresuotam subjektui suvokti, kokios priežastys lėmė vienokį ar kitokį valdžios institucijos sprendimÄ (žr., pvz., LVAT sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A556-1395/2008). Sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi bÅ«ti žinomi ne tik vieÅ¡ojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimÄ , bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Individualus administracinis aktas turi bÅ«ti toks, kad iÅ¡ jo bÅ«tų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius Å¡iuose santykiuose, bÅ«tų aiÅ¡kus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. VisiÅ¡kai nesilaikant minėtų nuostatų ar laikantis tik iÅ¡ dalies, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo, įgalinanti teismÄ , nagrinėjantį tokiÄ bylÄ , skundžiamÄ vieÅ¡ojo administravimo subjekto individualų administracinį aktÄ panaikinti (žr., pvz., LVAT 2008 m. lapkričio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1898/2008, 2008 m. gruodžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-2036/2008).

Kaip matyti iÅ¡ ginčijamo atsakovo sprendimo, įforminto tvirtinimo žyma, jis nėra pagrįstas jokiomis teisės aktų normomis, nenurodytas teisinis pagrindas, sprendimo apskundimo tvarka. Akcentuotina ir tai, kad IÅ¡vada, net, jei vertinti pastarosios atitiktį VAĮ 8 straipsnio reikalavimams, taip pat yra lakoniÅ¡ka ir joje individualaus nei teisinio, nei faktinio pagrindimo nėra nurodyta, iÅ¡skyrus vadovo diskrecijÄ Â priimti sprendimÄ skirti į tarnybÄ policijos pareigÅ«nus. Tai, kad elektroniniame laiÅ¡ke LPM nurodė, kad sprendimÄ galima skųsti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo tvarka, nelaikytina tinkamu individualaus administracinio akto įforminimu ir apskundimo tvarkos iÅ¡aiÅ¡kinimu, atitinkančiu VAÄ® 8 straipsnio 2 dalies nuostatas.

Atsakovas nepagrindė, kokiu teisės aktu vadovaudamasis policijos generalinis komisaras sprendimÄ Ä¯formino rezoliucija. Teismo vertinimu, atsakovas nepriėmė sprendimo, kuris atitiktų individualiam teisės aktui keliamus reikalavimus. Ä®vertinus byloje nustatytas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, jog atsakovas tinkamai neatliko jam, kaip vieÅ¡ojo administravimo subjektui, nustatytų pareigų, iÅ¡ esmės netinkamai spręsdamas ir įformindamas priimamÄ sprendimÄ , pažeidė VAÄ® reglamentuojamas pagrindines procedÅ«ras, turėjusias užtikrinti visų aplinkybių objektyvų įvertinimÄ bei sprendimo priėmimÄ Â bei gero administravimo principo imperatyvus.

Konstatuotina, kad VAĮ individualiam teisės aktui keliamų reikalavimų pažeidimai sudaro pagrindÄ ginčijamÄ 2019-10-11 tvirtinimo žyma įformintÄ generalinio komisaro sprendimÄ panaikinti. Pažymėtina, kad teismas nekvestionuoja atsakovo diskrecijos vertinti pareiÅ¡kėjo atitiktį Vidaus tarnybos statuto reikalavimams, tačiau pabrėžtina, kad sprendimas turi bÅ«ti argumentuotas ir pagrįstas teisės aktų nuostatomis. Taigi, atsakovas įpareigotinas iÅ¡ naujo Vidaus tarnybos statute bei Taisyklėse nustatyta tvarka iÅ¡nagrinėti pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ , priimant motyvuotÄ , faktinėmis aplinkybėmis ir teisės aktų reikalavimais pagrįstÄ sprendimÄ , atitinkantį VAÄ® 8 straipsnio 1 dalyje individualiam teisės aktui keliamus reikalavimus.

Pažymėtina, kad administracinio akto priėmimas yra vieÅ¡ojo administravimo subjekto prerogatyva, akto priėmimo motyvai, jo apskundimo tvarka pagal VieÅ¡ojo administravimo įstatymÄ privalo bÅ«ti nurodomi pačiame administraciniame akte. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 133 straipsniu, nusprendžia: PareiÅ¡kėjo A. K. skundÄ tenkinti. Panaikinti Lietuvos Respublikos policijos generalinio komisaro tvirtinimo žyma „Tvirtinu“ patvirtintÄ 2019-10-11 ant 2019-10-11 iÅ¡vados Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl A.

K., pageidaujančio mokytis įvadinio mokymo kursuose, tinkamumo vidaus tarnybai“, sprendimÄ , kuriuo priimtas sprendimas dėl pareiÅ¡kėjo tinkamumo vidaus tarnybai ir nebetęsti siuntimo į įvadinio mokymo kursus ir įpareigoti atsakovÄ Policijos departamentÄ prie Vidaus reikalų ministerijos iÅ¡ naujo iÅ¡nagrinėti pareiÅ¡kėjo medžiagÄ dėl jo siuntimo į įvadinius mokymo kursus Policijos mokykloje ir priimti VieÅ¡ojo administravimo įstatyme įtvirtintas normas atitinkantį sprendimÄ .

Sprendimas apeliacine tvarka per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėjai Jovita Einikienė Iveta Pelienė Ernestas Spruogis