879965b2-dfdb-485f-b3ff-3acb3e6299a6 · Vilniaus apygardos teismas

? Civilinė byla Nr. e2A-1790-866/2020 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-30727-2019-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.18.1; 2.6.18.3. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. spalio 27 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Ramunės Mikonienės, Astos Pikelienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Laimos Ribokaitės, apeliacine tvarka raÅ¡ytiniame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės J.

Č. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 29 d. sprendimo, civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės J. Č. ieÅ¡kinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Greitista“ ir E. S. dėl skolos priteisimo. Teismas n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė J. Č. (toliau – ieÅ¡kovė) kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovams uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) ,,Greitista“ ir E. S. (toliau abu kartu ir – atsakovai; kiekvienas atskirai ir – atsakovė, atsakovas), praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovės UAB ,,Greitista“ 2000 Eur skolos, 98,90 Eur palÅ«kanų, 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ , 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ .

Jei reikalavimai atsakovės atžvilgiu būtų atmesti, prašė nurodytas sumas priteisti iš atsakovo E. S..

2. IeÅ¡kovė nurodė, kad 2017 m. rugsėjo 23 d. žodžiu susitarė su UAB ,,Greitista“ vadovu E. S. dėl statomo gyvenamojo namo pamatų ieÅ¡kovei priklausančiame žemės sklype, esančiame adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – ginčo žemės sklypas), statybos darbų. Statybos darbai pradėti 2017 m. rugsėjo 28 d., kai ieÅ¡kovė atsakovui E. S. už darbų atlikimÄ sumokėjo 3000 Eur. 2017 m. spalio 17 d. darbai užbaigti ir ieÅ¡kovė sumokėjo likusiÄ pamatų statybos kainos dalį – 1500 Eur.

3. Nurodė, jog vėliau paaiškėjo, kad pamatų įrengimo darbai atlikti su trūkumais, t. y. po juostiniu rostverku nebuvo sumontuotas techniniame pamatų plane nurodytas cinkuotas tinklelis ir ekstruzinis polistireninis putplastis. Be šių apšiltinimo darbų namas neatitiktų išduoto statybos leidimo A klasės gyvenamajam namui, todėl 2017 m. spalio 19 d. parengtas broko ištaisymo sprendinio projektas ir pateiktas atsakovui E. S.

4. Ieškovė teigė, jog atsakovas nebendradarbiavo, prašymus ištaisyti trūkumus ignoravo, rašė užgaulias žinutes ir darbų broko neištaisė, todėl 2018 m. spalio 17 d. ieškovė sudarė darbų atlikimo sutartį dėl pamatų apšiltinimo su V. I. Pamatų trūkumų šalinimas (apšiltinimas) ieškovei kainavo 2000 Eur.

5. IeÅ¡kovės teigimu, Å¡ias iÅ¡laidas turi atlyginti nekokybiÅ¡kai pagal sudarytÄ Å¾odinę rangos sutartį darbus atlikusi UAB ,,Greitista“, o tuo atveju, jei reikalavimai bendrovės atžvilgiu bÅ«tų atmesti, iÅ¡laidas turi atlyginti bendrovės vadovas E. S., tiesiogiai bendravęs su ieÅ¡kove ir jÄ suklaidinęs dėl to, jog atstovauja bendrovę. IeÅ¡kovės teigimu, raÅ¡ytinės statybos rangos sutarties nebuvimo faktas neatleidžia atsakovės UAB ,,Greitista“ nuo atsakomybės ir nepaneigia vartotojos ieÅ¡kovės teisių reikalauti nuostolių atlyginimo dėl netinkamai atliktų pamatų statybos darbų.

6. Be to, ieÅ¡kovės teigimu, atsakovai turėtų atlyginti ieÅ¡kovės patirtÄ neturtinę žalÄ dėl nepatogumų, dvasinių iÅ¡gyvenimų, papildomų rÅ«pesčių, atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovė turi neįgalumÄ , dėl kurio jos judėjimo galimybės ribotos ir statybos darbų trÅ«kumų Å¡alinimas jai reiÅ¡kė didesnius nepatogumus, nei judėjimo negalios neturinčiam asmeniui.

7. Atsakovė UAB ,,Greitista“ atsiliepime į ieÅ¡kinį su reikalavimais nesutiko, prašė ieÅ¡kinį atmesti. Atsakovė nurodė, kad vykusios ieÅ¡kovės ir atsakovės direktoriaus E. S. derybos nesibaigė nei raÅ¡ytinės, nei žodinės rangos sutarties sudarymu, t. y. dėl pamatų įrengimo darbų pagal techninį pamatų planÄ susitarta nebuvo ir pinigų ieÅ¡kovė atsakovei ar jos vadovui nemokėjo. Atsakovės teigimu, ieÅ¡kovės nurodyta 4500 Eur kaina už nurodytus darbus, taikant statybų sektoriuje galiojančius įkainius (pagal ,,Sistelos“ sistemÄ ) ir darbus atliekant oficialiai, yra negalima, nes tokio pobÅ«džio ir apimties darbai kainuoja nuo 9500 Eur iki 11 000 Eur ir daugiau.

UAB ,,Greitista“ būtų galėjusi įsipareigoti tokius darbus atlikti už apie 10 000 Eur. Atsakovės vadovas E. S. pasiūlė ieškovei dėl pamatų įrengimo tartis su privačiu asmeniu ir davė iki 2017 m. gegužės 19 d. bendrovėje dirbusio betonuotoju S. B. kontaktinius duomenis. Nurodė, jog kiek atsakovei žinoma, ieškovė su šiuo asmeniu ir susitarė dėl pamatų betonavimo darbų atlikimo.

8. Atsakovas E. S. atsiliepime į ieÅ¡kinį su reikalavimais nesutiko, prašė ieÅ¡kinį atmesti. Nurodė, kad ieÅ¡kinio reikalavimų pagrindu esanti rangos sutartis galėjo bÅ«ti sudaryta tik su vienu iÅ¡ atsakovų, o CPK nuostatos nenustato ieÅ¡kovui teisės reikÅ¡ti reikalavimus alternatyviems atsakovams. Jei teisė parinkti atsakovÄ perkeliama teismui, pažeidžiami rungimosi, dispozityvumo, Å¡alių procesinio lygiateisiÅ¡kumo principai.

9. Teismo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu ieÅ¡kovė paaiÅ¡kino, kad rangos sutarties sudarymÄ patvirtina Å¡alių susiraÅ¡inėjimas žinutėmis, kuriomis visi darbai buvo derinami su atsakovu E. S., kaip UAB ,,Greitista“ vadovu. Pabrėžė, kad jai nebuvo kilę jokių abejonių, jog ginčo sutartį ji sudaro su UAB ,,Greitista“. Su Å¡ia bendrove ieÅ¡kovė buvo sudariusi ir pastolių nuomos sutartį, o Å¡alių bendravimas tiek dėl pastolių, tiek dėl pamatų statybos vyko vienodai susiraÅ¡inėjant žinutėmis. Statybos darbus vykdė S. B., vykdydamas atsakovo E. S. nurodymus. Nurodė, jog juridinis asmuo gali veikti tik per atstovus, todėl konstatavus, jog sutartį dėl pamatų statybos darbų su ieÅ¡kove sudarė ne bendrovė, o asmeniÅ¡kai atsakovas E. S., pastarasis turi atlyginti ieÅ¡kovei dėl to atsiradusius nuostolius CK 2.136 straipsnio 3 dalies pagrindu.

10. Teismo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu atsakovai UAB ,,Greitista“ ir E. S. pabrėžė, kad rangos sutarties su ieÅ¡kove nebuvo sudarę ir pinigų už pamatų įrengimo darbus iÅ¡ ieÅ¡kovės negavo nei UAB ,,Greitista“, nei E. S. Be to, ieÅ¡kovės reikalavimams turėtų bÅ«ti taikomas CK 6.667 straipsnyje nustatytas senaties terminas ir jie atmesti Å¡iuo pagrindu. Atsakovas E. S. paaiÅ¡kino, kad susipažino su ieÅ¡kove sutapus aplinkybėms, kai jie susitikdavo gerdami kavÄ â€žGariÅ«nų“ turguje, ir jis, turėdamas patirties ir ryÅ¡ių statybų sektoriuje, draugiÅ¡kumo pagrindu padėjo ieÅ¡kovei susirasti reikiamus specialistus statybos rangos darbams atlikti, t. y. tarpininkavo ieÅ¡kovei susirandant rangovus.

UAB ,,Greitista“ su ieškove buvo sudariusi tik pastolių nuomos sutartį. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 11. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. liepos 29 d. sprendimu ieškovės ieškinio netenkino. Teismas sprendė, kad ieškovė neįrodė, jog buvo sudariusi pamatų įrengimo statybos rangos sutartį su atsakove UAB ,,Greitista“ (ar atsakovu E. S.).

12. Teismas sprendė, jog iÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad, nesant raÅ¡ytinės rangos sutarties, iÅ¡ esmės vieninteliai įrodymai, kuriais remiasi ieÅ¡kovė, įrodinėdama sutarties buvimo faktÄ , yra jos paaiÅ¡kinimai ir jos bei atsakovo susiraÅ¡inėjimo žinutės. Teismo vertinimu, Å¡ios žinutės nėra pakankamas pagrindas konstatuoti buvus Å¡alių susitarimÄ dėl esminių rangos sutarties sÄ lygų, taip pat nepatvirtina aplinkybės, jog UAB ,,Greitista“ bÅ«tų sudariusi sutartį su ieÅ¡kove dėl pamatų rangos ar kad atsakovas E. S. bÅ«tų tokiÄ sutartį sudaręs.

13. Teismo vertinimu, į bylÄ pateiktas Å¡alių susiraÅ¡inėjimo turinys ir pobÅ«dis veikiau atspindi draugiÅ¡kų subjektų asmeninį bendravimÄ , o ne dalykinį bendravimÄ rangos sutarties vykdymo klausimu. Žinutėse bendraujama daugeliu su statybomis susijusių klausimų – ieÅ¡kovė siunčia atsakovui pamatų planus (nėra aiÅ¡ku, kokiu tikslu jie siunčiami), įvairių asmenų telefono numerius, ragina ,,iÅ¡gręžti polį“, Å¡alys susiraÅ¡inėja pastolių atvežimo – iÅ¡vežimo klausimu.

14. Teismas pažymėjo, jog vienintelė užuomina į pamatų rangos darbus yra tai, kad atsakovui ieÅ¡kovė nusiuntė pamatų planus ir, iÅ¡ dalies, tai, jog praÅ¡oma gręžti polį. Apie pamatų įrengimo darbų trÅ«kumus raÅ¡oma tik paskutinėje žinutėje, paraÅ¡ytoje praėjus metams nuo pamatų įrengimo darbų atlikimo, kai Å¡alių santykiai jau, tikėtina, buvo įtempti (2018 m. spalio 18 d. ieÅ¡kovės advokatas pateikė oficialiÄ pretenzijÄ dėl atsakovės UAB ,,Greitista statyba“ nekokybiÅ¡kai atliktų darbų).

15. Teismas vertino, jog Å¡is susiraÅ¡inėjimas neduoda pagrindo nustatyti esminių pamatų statybos rangos sutarties sÄ lygų, taip pat neatspindi Å¡alių suderintos valios dėl tokios sutarties sudarymo. Pažymėjo, kad žinutėse iÅ¡ viso nekalbama apie UAB ,,Greitista“. Teismo vertinimu, ieÅ¡kovės pateiktas Å¡alių susiraÅ¡inėjimas iÅ¡ esmės labiau atitinka atsakovo E. S. teismo posėdyje pateiktus paaiÅ¡kinimus apie Å¡alių tarpusavio santykius: jog buvo draugiÅ¡ki asmeniniai santykiai, todėl atsakovas, dirbdamas statybų versle, padėjo ieÅ¡kovei organizuojant namo statybos rangos darbų atlikimÄ , surandant tinkamus rangovus ir supažindinant su jais, t. y. tarpininkaudamas.

16. Teismas pažymėjo, jog byloje nėra duomenų, galinčių patvirtinti aplinkybę, kad atsakovas E. S., kaip UAB ,,Greitista“ vadovas, organizavo jos gyvenamojo namo pamatų įrengimo darbų atlikimÄ , siuntė darbuotojus Å¡iems darbams atlikti (CPK 178, 185 straipsniai). Byloje nustatytas konkretus pamatų įrengimo darbus atlikęs asmuo – liudytoju apklaustas S. B.. Teismas nustatė, kad atsakovai pateikė duomenis apie tai, kad S. B. UAB ,,Greitista“ dirbo betonuotoju nuo 2016 m. gegužės 5 d. iki 2017 m. gegužės 19 d., t. y. ginčo pamatų įrengimo laikotarpiu jis įmonėje nebedirbo. S. B. apklaustas liudytoju byloje paliudijo, jog atliko ieÅ¡kovės sklype pamatų įrengimo darbus, nurodė, jog ieÅ¡kovė su juo atsiskaitė grynaisiais pinigais, tačiau ne visÄ sumÄ , nes iÅ¡kėlė nepagrįstus reikalavimus dėl darbų kokybės.

17. Teismas sprendė, jog byloje nėra jokių duomenų apie atsakovui E. S. ar UAB ,,Greitista“ ieÅ¡kovės mokėtas pinigų sumas už pamatų įrengimo darbus (CPK 178 straipsnis). IeÅ¡kovės pateikti sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡ai patvirtina, jog tam tikru laiku ieÅ¡kovė iÅ¡ sÄ skaitos iÅ¡siėmė grynųjų pinigų: 2017 m. rugsėjo 27-28 d. – 2000 Eur, o 2017 m. spalio 17 d. – 1500 Eur, tačiau pinigų iÅ¡gryninimo faktas niekaip negali patvirtinti jų sumokėjimo tam tikram asmeniui fakto.

18. Teismo vertinimu, Å¡iuo atveju nesant raÅ¡ytinės rangos sutarties, taip pat nesant duomenų, jog atsakovai bÅ«tų atsisakę tokiÄ sutartį sudaryti, ieÅ¡kovės apsisprendimas jos nepasiraÅ¡yti, taip pat pinigų mokėjimÄ patvirtinančių dokumentų nepareikalavimas ir / ar neiÅ¡saugojimas, lemia jos prisiimtÄ rizikÄ ir apsunkintÄ galimybę įrodyti tokiÄ sutartį buvus. Pateikti Å¡alių tarpusavio santykius apibÅ«dinantys duomenys nėra pakankami žodinei rangos sutarčiai su atsakovais dėl pamatų įrengimo nustatyti (CPK 185 straipsnis).

19. Teismas taip pat nustatė, jog nagrinėjamu atveju nėra jokių duomenų apie atliktų darbų perdavimÄ ir priėmimÄ tarp ginčo Å¡alių. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį esmė 20. Apeliantė (ieÅ¡kovė) J. Č. (toliau ir – apeliantė) apeliaciniu skundu praÅ¡o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 29 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ pareiÅ¡kimÄ atmesti (ieÅ¡kinį tenkinti, iÅ¡ apeliacinio skundo turinio spręstina, jog apeliantė apeliaciniame skunde atliko raÅ¡ymo apsirikimo klaidÄ ).

21. Nurodo, kad Å¡alių nesiejo jokie draugiÅ¡ki santykiai. IeÅ¡kovė, žinodama, kad E. S. yra statybos įmonės vadovas, tarėsi su juo dėl statybos darbų atlikimo. Ji siuntė jam pamatų planus, jis tardavosi su darbininkais. Teigia, jog su atsakovu E. S. bendravo ne tik raÅ¡tu bet ir žodžiu, kÄ patvirtina ir jis pats, todėl detalaus rangos sutarties sÄ lygų aptarimo susiraÅ¡inėjime gali ir nebÅ«ti.

22. Nurodo, jog tÄ aplinkybę, kad rangos sutartis tarp Å¡alių buvo sudaryta, patvirtina ir tai, kad bÅ«tent E. S. kuravo visÄ darbÄ nuo pamatų planų gavimo, reikalingo darbams atlikti, riboženklių taÅ¡kų derinimo iki grindų betonavimo, kol paaiÅ¡kėjo darbo brokas. Nurodo, jog bÅ«tent E. S. buvo siunčiamos žinutės dėl polio iÅ¡gręžimo.

23. Pažymi, jog vertindamas liudytojų parodymus, teismas neatsižvelgė į liudytojo A. P. parodymus, kuris teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad apie tai, kokius darbus reikės atlikti, objektÄ , kuriame reikės dirbti, jam parodė E. S. Liudytojas taip pat paliudijo, jog E. S. pasakė: „pamatus padariau aš“. A. P. pats jokios sutarties su savininke sudaręs nebuvo, tačiau paaiÅ¡kino, kad E. S., turėdamas savo statybos firmÄ , pats sudarydavo sutartis su Å¡eimininkais, todėl Å¡i aplinkybė jo nenustebino.

24. Teigia, jog vertindamas S. B. parodymus, teismas neatkreipė jokio dėmesio į Å¡ių parodymų neatitikimÄ su E. S. parodymais. S. B. teigė, kad po to, kai nustojo dirbti E. S. statybos įmonėje, E. S. vienintelį kartÄ paskambino jam ir pasiÅ«lė padėti moteriai. E. S. duodamas parodymus teismo posėdžio metu teigė, kad ne vienÄ kartÄ dirbo su S. B., kai reikėdavo atlikti darbus, jis sudarydavo darbo sutartį, kai darbai bÅ«davo atlikti, sutartį nutraukdavo. Nurodo, jog S. B. teigė, kad atliekant darbus atsakovas nedalyvavo, tačiau bÅ«tent su atsakovu buvo tartasi dėl polio iÅ¡gręžimo, kÄ vėliau S. B. ir padarė.

25. Anot ieškovės, akivaizdu, kad S. B. su E. S. bandė suderinti savo pozicijas, tačiau detalės patvirtina, kad statybos darbams vadovavo būtent E. S.

26. Atsiliepimu atsakovai uždaroji akcinė bendrovė „Greitista“ ir E. S. su apeliaciniu skundu nesutinka, praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 29 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

27. Pažymi, jog ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio reikalavimai ir apeliacinio skundo reikalavimai iÅ¡ esmės skirtingi, todėl nurodo, jog tokios klaidos apeliaciniame skunde suponuoja apeliacinio proceso negalimumÄ nagrinėjamoje byloje.

28. Nurodo, jog prie civilinės bylos neturėtų bÅ«ti prijungti ieÅ¡kovės raÅ¡ytiniai paaiÅ¡kinimai – ieÅ¡kovei nebuvo kliūčių dalyvauti teismo posėdyje, jos pozicijÄ byloje iÅ¡dėstė jos atstovė, atsakovai neturėjo galimybės tiesiogiai teismo posėdyje iÅ¡klausyti ieÅ¡kovės pozicijos, užduoti jai klausimų, todėl priėmus ieÅ¡kovės raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus bÅ«tų pažeisti rungtyniÅ¡kumo ir teismo betarpiÅ¡kumo principai.

29. Taip pat nurodo, jog rašytiniuose ieškovės paaiškinimuose nurodyta, jog ieškovė 2017 m. rugsėjo 28 d. pateikė atsakovui darbų atlikimo sutartį. Tai, anot atsakovų, yra nauja aplinkybė, kuri nebuvo nagrinėjama pirmosios instancijos teisme, todėl, atsakovų vertinimu, rašytiniai paaiškinimai neturėtų būti priimti.

30. Teigia, jog apeliantės apeliaciniame skunde nurodyti argumentai neįrodo rangos sutarties sudarymo fakto. Pažymi, jog S. B. liudijimais teisme įrodyta, jog jis su apeliante susitarė ir atliko minėtus statybos darbus.

31. Nurodo, jog apeliantė cituoja atsakovo E. S. ir S. B. parodymų neatitikimus, tačiau nepažymi, kad nurodyti asmenys teismo posėdyje kalbėjo apie skirtingus dalykus – S. B. apie individualiÄ veiklÄ , o E. S. apie laikinÄ Ä¯darbinimÄ Ä¯monėje pagal darbo sutartį. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 32. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso reglamentuojamam civiliniam procesui yra bÅ«dinga ribota apeliacija, kuri, be kitų aspektų (pvz., CPK 306 straipsnio 2 dalis, 312 ir 314 straipsniai), pasireiÅ¡kia tuo, kad apeliacinės instancijos teismas ne pakartotinai nagrinėja bylÄ iÅ¡ esmės (tas yra bÅ«dinga visiÅ¡kai apeliacijai), o, atsižvelgdamas į apeliacinio skundo argumentus, peržiÅ«ri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , kartu ex officio patikrina, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Šis ribotos apeliacijos aspektas įstatymo lygmeniu yra įtvirtintas CPK 320 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas neturi teisės peržengti šių bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų, nebent egzistuoja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Vadinasi, apeliacinio nagrinėjimo pagrindas yra apeliacinio skundo argumentai, kuriais įrodinėjamas pirmosios instancijos teismo sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ir nepagrįstumas (CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 punktas;

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326-1075/2018).

33. Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs apeliacinį skundÄ , absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

34. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas sprendimo, kuriuo netenkintas ieÅ¡kinys dėl skolos priteisimo, pagrįstumo klausimas. Dėl raÅ¡ymo apsirikimo klaidos apeliaciniame skunde 35. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodo, jog apeliantės atlikta klaida apeliaciniame skunde, praÅ¡ant ne ieÅ¡kinį tenkinti, o pareiÅ¡kimÄ atmesti suponuoja, jog yra kliÅ«tys apeliacinio proceso pradėjimui, nes nėra įvykdyti CPK 306 straipsnio reikalavimai.

36. Pažymėtina, jog vadovaujantis CPK 115 straipsnio 4 dalies nuostatomis, klaidingas procesinio dokumento pavadinimo nurodymas, teismo pavadinimo nenurodymas, atsiskaitomosios sÄ skaitos numerio ar kredito įstaigos rekvizitų nenurodymas, procesinio dokumento suraÅ¡ymo datos nenurodymas arba kiti netikslumai, kurie nesudaro esminių kliūčių tolesnei proceso eigai, nėra kliÅ«tis atlikti procesinius veiksmus, kurių yra praÅ¡oma pateiktame procesiniame dokumente, ir nėra pagrindas taikyti Å¡io straipsnio 2 dalį.

37. Teisėjų kolegija sprendžia, jog ieÅ¡kovės apeliaciniame skunde atliktas raÅ¡ymo netikslumas, rezoliucinėje skundo dalyje nurodant praÅ¡ymÄ â€žpareiÅ¡kimÄ atmesti“ nesudaro esminių kliūčių tolesnei proceso eigai ir vertintinas kaip neesminis, nes iÅ¡ apeliacinio skundo turinio galima prieiti prie iÅ¡vados, jog apeliantė siekia, kad teismas jos ieÅ¡kinį tenkintų. Dėl naujų įrodymų priėmimo 38. Siekiant užtikrinti civilinio proceso principus ir apeliacinio proceso tikslus, įstatyme nustatytas draudimas apeliacinės instancijos teismui priimti naujus įrodymus, kurie galėjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teisme (CPK 314 straipsnis). Tačiau Å¡is draudimas nėra absoliutus: naujus įrodymus pateikti galima, jei pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar jei Å¡ių įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo vėliau.

39. Kasacinis teismas, aiÅ¡kindamas Å¡ias normas, yra konstatavęs, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiÅ¡kintis, ar Å¡is konkretus įrodymas galėjo bÅ«ti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimÄ , ir atsižvelgti į praÅ¡omo priimti naujo įrodymo įtakÄ Å¡alių ginčo sprendimui (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-217-690/2016).

40. IeÅ¡kovė kartu su apeliaciniu skundu į bylÄ teikia raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus, praÅ¡ydama teismo juos prijungti prie civilinės bylos. Nurodo, jog pirmosios instancijos teisme neturėjo galimybės pasisakyti, todėl raÅ¡tu iÅ¡dėsto savo pozicijÄ .

41. Minėtuose raÅ¡ytiniuose paaiÅ¡kinimuose nurodo, jog statybos darbų organizavimo eigÄ , apibÅ«dina bendravimo su E. S. eigÄ , patirtus iÅ¡gyvenimus dėl netinkamos atliktų darbų kokybės.

42. Teismas pažymi, jog nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kad ieškovės teikiami ir prašomi prijungti rašytiniai paaiškinimai negalėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, ieškovė buvo atstovaujama profesionalios teisininkės pirmosios instancijos teisme, ieškovė nepateikia motyvų, kodėl šių įrodymų negalėjo pateikti anksčiau, taip pat nėra nustatytų aplinkybių, dėl kurių tokia šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau, todėl ieškovės prašymas prijungti rašytinius paaiškinimus civilinėje byloje netenkinamas.

Dėl įrodymų vertinimo taisyklių taikymo sprendžiant dėl tarp šalių susiklosčiusių rangos teisinių santykių 43. Civilinės bylos visuose teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo. Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12 straipsnis). Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis).

44. Ä®rodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis).

45. Kasacinio teismo praktika dėl įrodinėjimo taisyklių taikymo iÅ¡plėtota ir iÅ¡sami. Kasacinis teismas ne kartÄ savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; kt.).

Tai yra laisvo įrodymų vertinimo principas, kuris reiÅ¡kia, kad galutinai ir privalomai įrodymus įvertina teismas, tačiau atsižvelgdamas į įrodymų leistinumÄ ir sÄ sajumÄ (CPK 177 straipsnio 4 dalis, 180 straipsnis), kitas įrodinėjimo taisykles (CPK 182 straipsnis). Teismas turi įsitikinti, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar įrodinėjimo procese taikytinos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę ir iÅ¡ įrodymų viseto daryti iÅ¡vadas, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieÅ¡taravimų, paneigiančių tokias iÅ¡vadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; kt.).

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimÄ civilinio proceso tvarka teismas konstatuoja tais atvejais, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010). Kitaip tariant, faktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-97-916/2018).

46. CK 6.644 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog rangos sutartimi viena Å¡alis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrÄ darbÄ savo rizika pagal kitos Å¡alies (užsakovo) užduotį ir perduoti Å¡io darbo rezultatÄ užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktÄ darbÄ priimti ir už jį sumokėti.

47. CK 6.645 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog rangos sutartis sudaroma pagaminti arba perduoti tam tikrÄ darbo rezultatÄ arba atlikti kitokius darbus, kurių metu sukurtas rezultatas perduodamas užsakovui. Rangovas iki sutarties sudarymo privalo suteikti užsakovui visÄ reikiamÄ informacijÄ , susijusiÄ su darbų atlikimu, taip pat informacijÄ apie darbui atlikti bÅ«tinas medžiagas bei darbui atlikti reikalingÄ laikÄ .

48. IeÅ¡kovė ieÅ¡kinyje nurodo, jog jÄ ir atsakovus siejo rangos prievoliniai santykiai, t. y. buvo sudaryta žodinė sutartis dėl pamatų ieÅ¡kovės sklype įrengimo. Nagrinėjamos bylos duomenimis, tarp Å¡alių nėra ginčo, jog raÅ¡ytinė sutartis dėl tokio pobÅ«džio darbų atlikimo nebuvo sudaryta.

49. Pagal CK 6.162 straipsnio 2 dalį, sutartis galioja, jeigu Å¡alys sutaria dėl visų esminių sutarties sÄ lygų. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, statybos rangos sutarties atveju formos reikalavimų teisės aktai nenustato, tačiau tokiu atveju ieÅ¡kovei kyla pareiga įrodyti susitarimÄ dėl esminių sutarties sÄ lygų. Å ias aplinkybes ieÅ¡kovė įrodinėjo susiraÅ¡inėjimu SMS žinutėmis su atsakovu E. S. bei savo pačios paaiÅ¡kinimais. Atsakovas ieÅ¡kovės teigiamas aplinkybes siekė paneigti liudytojų, kurie buvo apklausti pirmosios instancijos teismo posėdžiuose, parodymais.

50. Bylos duomenimis nustatyta, jog ieÅ¡kovė ir atsakovas E. S. susiraÅ¡inėjo SMS žinutėmis 2017 m. liepos 25 d. – 2018 m. rugsėjo 21 d.: 50.1. 2017 m. liepos 25 d., rugsėjo 23, 29 d., spalio 16, 17, 19 d. ieÅ¡kovė siuntė atsakovui pamatų planus, rostverko Å¡iltinimo detalės vaizdÄ ; 50.2. 2017 m. rugsėjo-spalio mėnesiais ieÅ¡kovė siuntė atsakovui dviejų asmenų telefono numerius, atsakovas nurodė privažiuosiantis; 50.3. 2017 m. spalio 23-24 d. žinutėje ieÅ¡kovė nurodė atsakovui, kad ,,A. ryt betonuoja, Å¡iandien bÅ«tinai reikia iÅ¡gręžti polį.

IÅ¡gręžkit tÄ polį, ir nepamirÅ¡kit tuos tarpus iÅ¡pjauti prie garažo ir sandėliuko. Nes vėl dar kartÄ reikės važiuoti“; 50.4. 2017 m. spalio 31 d. Å¡alys susitarė dėl susitikimo sklype; 50.5. 2018 m. kovo 16 d. ieÅ¡kovė rašė atsakovui, kad laukia pastolių; 50.6. 2018 m. balandžio 18 d. ieÅ¡kovė susirašė su atsakovu, kuris patvirtino, kad ,,kraunam“. 50.7. 2018 m. liepos 31 d. ieÅ¡kovė siuntė atsakovui G. telefono numerį. 50.8. 2018 m. rugsėjo 21 d. žinutės patvirtina kilus Å¡alių ginÄÄ .

Atsakovas rašė ieškovei: ,,daugiau neskambink tu kaip iš pasakos auksine žuvele. Haliavos daugiau nebus.“ Ieškovė atsakė, kad ,,už 4500 Eur padarėt brokuotus pamatus, prižadėjot ištaisyti, dingot“.

51. Vertinant aptartus raÅ¡ytinis įrodymus, pritartina pirmosios instancijos teismui, kad jie neįrodo tarp ieÅ¡kovės ir atsakovų sudarytos rangos sutarties dėl pamatų įrengimo. Pritartina pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadoms, jog labiau tikėtina, kad toks ieÅ¡kovės ir atsakovo bendravimas atspindi draugiÅ¡kus asmeninius santykius, nei dalykinio pobÅ«džio bendradarbiavimÄ siekiant įvykdyti darbus pagal rangos sutartį. Kaip skundžiamame sprendime teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, vertinant ieÅ¡kovės ir atsakovo susiraÅ¡inėjimÄ , tam tikros užuominos į pamatų įrengimo darbus gali bÅ«ti įžvelgtinos, pavyzdžiui, minimas polių iÅ¡gręžimas ar pamatų plano siuntimas. Tačiau nepakanka duomenų spręsti, jog iÅ¡ Å¡io susiraÅ¡inėjimo nustatytinas susitarimas dėl esminės rangos sutarties sÄ lygos, t. y. rangos sutarties dalyko – rangovo atlikto darbo rezultato.

52. Be kita ko, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija pažymi, jog iÅ¡ SMS žinučių turinio matyti, kad ieÅ¡kovė tam tikrų darbų atlikimÄ iÅ¡ dalies derino su atsakovu E. S., tačiau SMS žinučių turinys neįrodo, jog ieÅ¡kovė su atsakovu derino rangos sutarties sudarymÄ su atsakove UAB „Greitista“ ar atsakovu E. S.. IeÅ¡kovės į bylÄ pateikti įrodymai taip pat neįrodo, jog atsakovas atliko konkrečių darbų – pamatų įrengimo organizavimo darbus.

53. Civilinės bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovė su atsakove UAB „Greitista“, atstovaujama atsakovo direktoriaus E. S., sudarė 2018 m. balandžio 18 d. pastolių nuomos sutartį Nr. 18/04/18, kuria išsinuomojo pastolius. Tačiau nagrinėjamoje bylos nėra duomenų, jog ieškovė su atsakovais ar kuriuo nors atskirai būtų sudariusi rangos sutartį dėl pamatų įrengimo darbų.

54. Be kita ko, civilinėje byloje pirmosios instancijos teisme liudytoju buvo apklaustas pamatų įrengimo darbus atlikęs asmuo – S. B.. Atsakovai pateikė duomenis apie tai, kad S. B. UAB ,,Greitista“ dirbo betonuotoju nuo 2016 m. gegužės 5 d. iki 2017 m. gegužės 19 d. Tuo tarpu, nustatyta, jog ginčo pamatų įrengimo ginčo žemės sklype laikotarpiu jis UAB „Greitista“ nebedirbo. Nustatyta, jog 2020 m. liepos 10 d. teismo posėdžio metu liudytojas S. B. patvirtino, kad jis atliko ieÅ¡kovės gyvenamojo namo pamatų įrengimo darbus, vykdydamas individualiÄ veiklÄ .

55. Liudytojas A. P. pirmosios instancijos teisme, 2020 m. sausio 27 d. teismo posėdyje paliudijo, jog jį su ieÅ¡kove supažindino E. S. „GariÅ«nų“ turguje, nurodė, jog veikė pagal individualiÄ veiklÄ , nebuvo atsakovės UAB „Greitista“ darbuotoju. Nurodė, kad atliko statybos darbus po to, kai ginčo namo pamatai jau buvo pastatyti. Pažymėjo, kad su E. S. dar buvo susitikęs ginčo žemės sklype, vietoje apžiÅ«rėjo namÄ , atsakovas parodė kÄ reikia padaryti, parodė mazgÄ â€“ kas įeina į betonavimÄ . Liudytojo teigimu, atsakovo vaidmuo buvo parodyti, pasakyti apie mazgÄ . Teigė, jog E. S. susitikimo metu minėjo, kad jis „darė pamatus“. Nurodė, kad finansiniuose atsiskaitymo su liudytoju reikaluose E. S. nedalyvavo, atsiskaitymas buvo vykdomas tarp ieÅ¡kovės ir liudytojo. Pažymėjo, kad E. S. nedalyvavo kaip užsakovas, užsakove buvo ieÅ¡kovė.

56. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-229-916/2017 23 punktÄ ; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-199-701/2020).

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, vertindama apeliantės apeliacinio skundo teiginius, jog liudytojo A. P. paaiÅ¡kinimai įrodo, kad atsakovas E. S. organizavo pamatų įrengimo darbus sprendžia, jog ieÅ¡kovės argumentai atmestini kaip nepagrįsti. Teisėjų kolegijos vertinimu, prieÅ¡ingai, minėtas liudytojas paaiÅ¡kino, jog atliekant statybos darbus užsakove buvo ieÅ¡kovė, ji vykdė atsiskaitymÄ su liudytoju, ieÅ¡kovės atstovas priėmė atliktus darbus, todėl iÅ¡ nustatytų aplinkybių prieitina prie iÅ¡vados, jog byloje nėra duomenų, kad atsakovas E. S. buvo statybinių darbų ieÅ¡kovės sklype užsakovas/organizatorius ar minėtas liudytojas veikė kaip atsakovės UAB „Greitista“ darbuotojas.

Vien ta aplinkybė, jog atsakovas padėjo surasti ieškovei tam tikrus darbus galinčius atlikti specialistus nesuponuoja išvados, jog su atsakovu buvo sudaryta rangos sutartis ir jis yra atsakingas už atliktų pamatų įrengimo darbų trūkumus.

57. Be kita ko, nagrinėjamu atveju, civilinėje byloje nėra duomenų, jog ieÅ¡kovė bÅ«tų sumokėjusi tam tikras pinigines lėšas atsakovams, o kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, pinigų mokėjimÄ patvirtinančių dokumentų nesudarymas, lemia jos prisiimtÄ rizikÄ ir apsunkintÄ galimybę įrodyti sutarties ir mokėjimo pagal sutartį buvimÄ . Dėl procesinės bylos baigties 58. Ä®vertinus bylos aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiÅ¡kino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , kurį apeliacinio skundo motyvais naikinti nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Esant nurodytoms aplinkybėms, apelianto apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

59. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ . Atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-03-14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-06-01 nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų 60. Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ (93 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju, ieÅ¡kovės apeliacinio skundo netenkinus, atsakovų patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos priteistinos iÅ¡ ieÅ¡kovės. Civilinėje byloje nesant duomenų apie atsakovų patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, jos apeliacinės instancijos teisme nėra paskirstomos.

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : J. Č. apeliacinio skundo netenkinti. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 29 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai Ramunė Mikonienė Asta Pikelienė Laima Ribokaitė