8798600a-7382-4e8e-8303-255f8ea604a6 · Vilniaus apygardos teismas

? Civilinė byla Nr. e2A-1674-603/2021 Teisminio proceso Nr. 2-52-3-03158-2020-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.4.1.; 3.3.1.20 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. liepos 9 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Loretos Bujokaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Andrutės Salvador ir Eglės Surgailienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo apelianto (ieÅ¡kovo) A. M. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. kovo 24 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo A. M. ieÅ¡kinį atsakovei M. S. dėl kelio servituto nustatymo, tretieji asmenys - I. M., uždaroji akcinė bendrovė „Sporto inovacija“. Teisėjų kolegija, n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama:

1) nustatyti atsakovės žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), 0,1039 ha ploto kelio servitutÄ (tarnaujantis daiktas), servituto naudojimosi tvarkos nustatytos schemoje 2020-09-14 parengtoje UAB „Krianta“ pažymėtu indeksu S, suteikiantį teisę įrengti keliÄ , naudotis pėsčiųjų taku ir dviem kryptimis įvairiomis transporto priemonėmis privažiuoti prie ir iÅ¡važiuoti iÅ¡ ieÅ¡kovo žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), (vieÅ¡pataujantys daiktas), priteisiant iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovei 1 039 Eur vienkartinę kompensacijÄ ;

2) priteisti iÅ¡ atsakovės bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kinyje nurodė, kad: 1.1. IeÅ¡kovui kartu su sutuoktine bendros jungtinės nuosavybės teise pagal (duomenys neskelbtini)pirkimo-pardavimo sutartį priklauso 2,1681 ha ploto žemės Å«kio paskirties žemės sklypas, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Pagal ieÅ¡kovo žemės sklypo plano duomenis privažiavimas prie ieÅ¡kovo žemės sklypo buvo numatytas 19 m pločio keliu. Plane taip pat matyti, kad tarp kelio ir ieÅ¡kovo žemės sklypo yra griovys, kuris susidarė dėl kelio statybos darbų įrengiant kelio sankasÄ , o įvažiuoti į žemės sklypÄ galima tik įrengus nuovaÅ¾Ä nuo kelio. 1.2.

IeÅ¡kovo žemės sklypas iÅ¡ pietų pusės ribojasi su UAB „Sporto investicija“ priklausančiu žemės sklypu, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kuris ribojasi su keliu. IÅ¡ Å¡io žemės sklypo plano duomenų matyti, kad tarp sklypo ir kelio yra griovys, į šį žemės sklypÄ Ä¯važiuoti galima taip pat tik įrengus nuovaÅ¾Ä nuo kelio. UAB „Sporto investicija“ kreipėsi į Lietuvos automobilių kelių direkcijÄ su praÅ¡ymu iÅ¡duoti leidimÄ Ä¯rengti kelio nuovaÅ¾Ä tikslu įvažiuoti į žemės sklypÄ , tačiau 2020 m. vasario 6 d. raÅ¡tu Nr. (6.6)2-694 buvo atsisakyta iÅ¡duoti leidimÄ Ä¯rengti nuovaÅ¾Ä , nurodant, kad praÅ¡oma įrengti naujÄ nuovaÅ¾Ä nuo valstybinės reikÅ¡mės kelio Nr. 108 Vievis-MaiÅ¡iagala-Nemenčinė, o valstybinės reikÅ¡mės keliai nėra skirti patekti į aplinkines teritorijas ir tuo labiau į kiekvienÄ palei keliÄ suformuotÄ Å¾emės sklypÄ .

Taip pat buvo nurodyta, kad sankryžų su šalutiniais keliais ir nuovažų kiekis nuo valstybinės reikšmės kelių dėl eismo saugos reikalavimų yra griežtai ribojamas pagal Kelių techninio reglamento KTR 1.01:2008 „Automobilių keliai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2008-01-09 įsakymu Nr. Dl-11/3-3, reikalavimus, pagal kurio 165 punkto reikalavimus, krašto keliuose naujos sankryžos ir nuovažos kiekvienoje kelio pusėje gali būti įrengiamos ne dažniau kaip kas 500 metrų.

Kadangi artimiausia nuovaža Vievio kryptimi nuo žemės sklypo ribos yra 173 m, Nemenčinės kryptimi nuo žemės sklypo ribos - už 272 m., nėra juridinių galimybių leisti įrengti naujÄ tiesioginę nuovaÅ¾Ä nuo valstybinės reikÅ¡mės kelio Nr. 108 į žemės sklypÄ . Kelių direkcijos teigimu, privažiavimo prie žemės sklypo klausimas galėtų bÅ«ti sprendžiamas per esamas nuovažas vystant sklypų vidaus kelių tinklÄ , esant poreikiui nustatant servitutus kaiminiuose sklypuose (t. y. naujų nuovažų nuo kraÅ¡to kelio neplanuojant).

IeÅ¡kovas, atsižvelgdamas į analogiÅ¡kÄ faktinę situacijÄ , papildomai į Kelių direkcijÄ dėl leidimo įrengti naujÄ nuovaÅ¾Ä nuo valstybinės reikÅ¡mės KraÅ¡to kelio Nr. 108 dėl aukščiau nurodyto teisinio reglamentavimo papildomai nesikreipė, bandydamas spręsti privažiavimo prie jam priklausančio žemės sklypo klausimÄ nuo esamos nuovažos žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), nustatant kelio servitutÄ . 1.3. IeÅ¡kovo žemės sklypas ribojasi su atsakovei priklausančiu 14,1811 ha ploto žemės Å«kio paskirties žemės sklypu, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini).

Tikslu iÅ¡spręsti privažiavimo klausimÄ ieÅ¡kovas kreipėsi į UAB „Krianta“, kuri 2020 m. rugsėjo 14 d. parengė kelio servituto nustatymo atsakovės žemės sklype schemÄ . Pagal Servituto schemÄ nuo esamos nuovažos per atsakovės žemės sklype esamÄ keliÄ numatomas servitutas privažiuoti prie ieÅ¡kovo žemės sklypo, kuris ribojasi su atsakovės žemės sklypu tarp taÅ¡kų 11-13, servituto plotas 1039 kv. m. 1.4. IeÅ¡kovas per savo atstovę 2020 m. rugsėjo 28 d. raÅ¡tu kreipėsi į atsakovę su siÅ«lymu nustatyti kelio servitutÄ notarine sutartimi, tačiau atsakovė nesutiko.

Nurodė, kad kelio servitutas suvaržytų jos, kaip savininkės teises nevaržomai valdyti, naudoti ir disponuoti jai priklausančių žemės sklypu; sumažės sklypo vertė; dėl triukÅ¡mo pablogėtų gyvenimo kokybė; sklype yra nacionalinio reikÅ¡mingumo kultÅ«ros paveldo objektas - Mikulionių akmuo su plokščiadugniu dubeniu ir servitutinis kelias greta nurodyto akmens turės neigiamÄ poveiki kultÅ«ros vertybei. Atsakovė pasiÅ«lė servitutÄ nustatyti nuo valstybinės reikÅ¡mės kelio Nr. 108 Vievis-MaiÅ¡iagala-Nemenčinė esančios sekančios nuovažos per žemės sklypus: kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). 1.4.

Atsakovei priklausančiame žemės sklype nuo kelio kraÅ¡to įrengta nuovaža, o nuo ieÅ¡kovo žemės sklypo iki atsakovės nuovažos yra apie 289 m. Patekimas į ieÅ¡kovui priklausantį žemės sklypÄ yra labiau pateisinamas atsakovei priklausančiame žemės sklype esančiu keliu. Neturint privažiavimo prie jam ir sutuoktinei priklausančio žemės sklypo, kadangi negali naudotis bei laisvai disponuoti priklausančiu žemės sklypu. Kadangi ieÅ¡kovo praÅ¡omoje servituto nustatymo vietoje atsakovė naudojasi faktiniu keliu iki pat gyvenamojo namo, paneigia atsakovės argumentÄ , jog servitutinio kelio įrengimas turės neigiamÄ poveikį greta esančiai kultÅ«ros vertybei, juolab, kad dar arčiau Å¡ios vertybės yra valstybinės reikÅ¡mės kelias Nr. 108, kuris per visÄ egzistavimo laikÄ jokios žalos akmeniui nepadarė. 1.5.

IeÅ¡kovo praÅ¡omas nustatyti servitutas nepablogins atsakovės žemės sklypo. Servitutas suprojektuotas atsakovės žemės sklype esančio faktinio kelio vietoje, yra 6 m pločio, 1039 kv. m ploto (lyginant su visu žemės sklypo plotu, sudaro tik 0,73 proc. sklypo ploto), t. y. racionaliai naudojant žemę, tai yra tinkamas bÅ«das iÅ¡spręsti ieÅ¡kovo patekimÄ Ä¯ jam priklausantį žemės sklypÄ ir tik tiek, kiek reikia transporto priemonėms įvažiuoti ir iÅ¡važiuoti iÅ¡ ieÅ¡kovui priklausančio žemės sklypo.

Apie 1/2 servituto ploto jau yra atsakovės naudojama važiavimui, todėl atsakovės nuosavybės teisės bus papildomai suvaržytos servituto nustatymu tik dėl ½ ploto, t. y. dėl 519 kv. m. Kadangi atsakovė ateityje planuoja savo žemės sklypÄ dalinti į mažesnius žemės sklypus, turės suplanuoti vidaus kelių tinklÄ , o dalyje žemės sklypo jau bÅ«tų įrengtas kelias. Be to, atsakovės žemės sklypas yra didžiausias iÅ¡ Å¡alia ieÅ¡kovo esančių žemės sklypų, jie yra tris kartus mažesni nei ieÅ¡kovo žemės sklypas, todėl papildomo kelio servituto nustatymas kituose žemės sklypuose neproporcingai suvaržytų savininkų teises, o pastarieji taip pat sutikimo nedavė. 1.6.

IeÅ¡kovo siÅ«lomas nustatyti kelio servitutas atsakovės žemės sklype yra logiÅ¡kas, vienintelis ekonomiÅ¡kas ir įmanomas bÅ«das patekti į ieÅ¡kovo žemės sklypÄ . Kelio servituto nustatymas atsakovės siÅ«lomoje vietoje yra sudėtingesnis. IÅ¡ nuovažos nuo kelio Nr. 108 numatytas patekimas į vietinės reikÅ¡mės keliÄ , atsakovės siÅ«lomoje servitutų nustatymo vietoje įvažiavimui su posÅ«kiu į kairę pusę nėra tinkamo posÅ«kio spindžio, jis yra per arti kelio Nr. 108.

Norint patekti prie siÅ«lomo įvažiavimo važiuojant Vievio kryptimi reikėtų, pasukus į deÅ¡inę, staigiai sukti į kairę, nes siÅ«loma vieta yra beveik pačioje sankryžoje, todėl norint įrengti įvažiavimÄ atsakovės siÅ«lomoje vietoje saugaus eismo organizavimui reikėtų įrengti žiedÄ arba įvažiavimÄ projektuoti toliau nuo sankryžos su kelių Nr. 108. Abiem atvejais tai pareikalautų papildomų servitutų ir neproporcingų ieÅ¡kovo iÅ¡laidų. 1.7. IeÅ¡kovas negali patekti kitokiu bÅ«du į savo žemės sklypÄ jokiomis transporto priemonėmis neįrengus nuovažos nuo valstybinės reikÅ¡mės kelio kraÅ¡to, o naujų nuovažų įrengimas nuo kelio Nr. 108 nėra galimas pagal Kelių techninio reglamento KTR 1.01:2008 „Automobilių keliai“ reikalavimus, nes ieÅ¡kovo žemės sklypas iÅ¡sidėsto tarp esamų nuovažų, esančių 500 metrų atstumu viena nuo kitos.

Neturint galimybės patekti į žemės sklypÄ su bet kokia technika ar transportu, ieÅ¡kovas negali naudoti savo nuosavybės pagal paskirtį. 1.8. PraÅ¡omas nustatyti kelio servitutas iÅ¡ esmės atima atsakovės teisę žemės Å«kio veiklai naudoti apie 519 kv. m ploto arba tik 0,37 % jai nuosavybės teise priklausančio žemės Å«kio paskirties žemės sklypo ploto, o kita ½ servituto dalimi atsakovė ir toliau naudosis važiavimui. Atsakovės žemės sklypo vidutinė rinkos vertė yra 40 900 Eur (pagal VÄ® Registro centro informacijÄ ), todėl praÅ¡omo nustatyti servituto ploto (0,73%) vidutinė rinkos vertė sudaro 298,57 Eur.

IeÅ¡kovas siÅ«lo atsakovei 1 039 Eur vienkartinę kompensacijÄ , kuri yra tris kartus didesnė už vidutinę servituto ploto kainÄ .

2. Atsakovė atsiliepime su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė jo netenkinti ir priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepime nurodė, kad: 2.1. Nuosavybės teisės į sklypÄ Ä¯registruotos nuo 1994 metų atkÅ«rus nuosavybės teises į jos tėvui priklausiusiÄ Å¾emę, beveik 2/3 sklypo sudaro miÅ¡kas. Atsakovės nepertraukiamai valdomame nuosavybės teisėmis 26 metus žemės sklype niekuomet nebuvo įregistruota jokių apribojimų, susijusių su servitutinių kelių nustatymu ir/ar jų įrengimu.

Å iame sklype stovi ir Å¡eimos gyvenamasis namas bei kiti statiniai. Atsakydama 2020 m. spalio 19 d. į ieÅ¡kovo pasiÅ«lymÄ dėl kelio servituto nustatymo motyvuotai iÅ¡dėstė nesutikimÄ su pasiÅ«lymu, pridėjo pagrindžiančius dokumentus ir nurodė, jog ieÅ¡kovo patekimas į jo sklypÄ bÅ«tų įmanomas nuo valstybinės reikÅ¡mės kelio Nr. 108 Vievis-MaiÅ¡iagala-Nemenčinė esančios sekančios nuovažos per pakraščius žemės sklypų, kurių kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir kadastro Nr. (duomenys neskelbtini).

Atsakovės siÅ«lomo privažiavimo atstumas nuo sankryžos iki ieÅ¡kovo sklypo sudaro 194 m. 2.2. IeÅ¡kovas nėra sÄ Å¾ininga proceso Å¡alis, kadangi praÅ¡ydamas teismo nustatyti servitutinį keliÄ per atsakovei priklausantį žemės sklypÄ neatskleidžia teismui savo tikrų ketinimų ir planų. IeÅ¡kovas nuslėpė ir neatskleidė teismui, jog servitutinis kelias reikalingas įmonei UAB „Sporto inovacija“, kurios vadovas yra ieÅ¡kovas, ketinančiai vykdyti jai priklausančiame žemės sklype, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (iÅ¡sidėsčiusiame greta ieÅ¡kovo sklypo) komercinę veiklÄ .

Kadangi UAB „Sporto inovacija“ priklausantis sklypas nesiriboja su atsakovės sklypu, ji nesiryžo reikalauti atsakovės sutikimo dėl servitutinio kelio nustatymo. IeÅ¡kovo pozicija vertintina ir kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis, o tokio piktnaudžiavimo pasekmės nustatytos CPK 95 straipsnyje, kadangi ieÅ¡kinys neatitinka sÄ Å¾iningumo ir teisingumo reikalavimų, neatskleidžiami tikrieji ketinimai, planai ir siekiai. Aplinkybę, jog ieÅ¡kovui rÅ«pi nurodytos įmonės negalėjimas patekti į jai priklausanti sklypÄ , o ne jo negalėjimas patekti į savo sklypÄ , patvirtina ir tai, jog ieÅ¡kovas įtraukė į bylÄ savo sutuoktinę I.

M. tik trečiojo asmens teisėmis. 2.2. IeÅ¡kovas sklypÄ Ä¯sigijo vos prieÅ¡ 3 mėnesius, o apdairus ir protingas žmogus prieÅ¡ įsigydamas nekilnojamÄ jį turtÄ , pasidomėtų ir iÅ¡siaiÅ¡kintų, kaip ankstesni sklypo savininkai pasiekdavo šį sklypÄ . Nustatęs kliÅ«tis, ieÅ¡kovas, bÅ«damas protingu ir apdairiu žmogumi, turėjo spręsti šį klausimÄ su buvusiais sklypo savininkais, o nepavykus iÅ¡spręsti, tokio sklypo nepirkti. IeÅ¡kovas tokiu bÅ«du perkelia neiÅ¡spręstÄ su buvusiais savininkais problemÄ (naÅ¡tÄ ) atsakovei, kaip kaimyninio sklypo savininkei. 2.3.

Komentuodamas tÄ patį planÄ ir jo turinį ieÅ¡kovas daro prieÅ¡ingas iÅ¡vadas. Nors nurodo, kad buvo privažiavimas numatytas, tačiau taip pat ir nurodo, kad tarp kelio ir ieÅ¡kovo sklypo yra griovys ir įvažiuoti į sklypÄ galima tik įrengus nuovaÅ¾Ä . IeÅ¡kovo minimas 19 m pločio kelias iÅ¡ esmės buvo rekonstruojamas prieÅ¡ daugiau nei 10 metų, todėl tiek prieÅ¡ 6 metus (kai 2014 metais buvo rengiamas sklypo planas), tiek ir dabar nurodytas kelias iÅ¡sidėsto toje pačioje vietoje. Taigi ieÅ¡kovas, nusipirkęs žemės sklypÄ , žinojo tiek situacijÄ , tiek ir tai, kad nuo kelio prie Å¡io sklypo privažiavimo nebuvo.

Todėl atsakovės siÅ«lymas įrengti kitokį privažiavimÄ laikytinas protingu ir tinkamu privažiavimo klausimo iÅ¡sprendimu. 2.4. IeÅ¡kovas nepagrįstai nurodo, jog servituto kelio įrengimas neturės neigiamo poveikio atsakovei. Atsakovės naudojamas kelias prieÅ¡ daugelį metų buvo įrengtas tik atsakovės Å¡eimos poreikiams patenkinti, t. y. privažiuoti prie gyvenamojo namo, juo nevažinėja paÅ¡aliniai tretieji asmenys, todėl neigiamas poveikis greta esančiai kultÅ«ros vertybei nedaromas.

FaktiÅ¡kai naudojamas kelias niekada neturėjo nei servitutinio, nei vietinės reikÅ¡mės kelio statuso, jis nėra įregistruotas, jo egzistavimÄ patvirtina tik faktinė situacija. Aplinkybė, jog Å¡alia yra valstybinės reikÅ¡mės kelias Nr. 108, nepateisina ir nepagrindžia ieÅ¡kovo ketinimų įrengti dar vienÄ pravažiavimo keliÄ , kuris, tapęs servitutiniu, tarnaus visų pirma ne lengvajam transportui, bet juo važinės įvairios kitos maÅ¡inos, taip pat sunkiasvorės. IeÅ¡kovas atsakovę informavo, kad UAB „Sporto inovacija“ Å¡alia esančiame savo komercinės paskirties žemės sklype ketina statyti sandėlius, kuriuose bus sandėliuojamos įvairios prekės, todėl vyks logistiniai procesai. 2.5.

Servituto nustatymo faktas smarkiai sumažintų atsakovės žemės sklypo vertę, faktiÅ¡kai sumažėtų deklaruojamas sklypo plotas, už kurį atsakovė gauna tiesiogines iÅ¡mokas iÅ¡ Europos SÄ jungos lėšų, kurias gauna nuo 2004 metų deklaruodama dirbamos žemės plotÄ . Servitutinis kelias faktiÅ¡kai iÅ¡sidėstytų greta nacionalinio reikÅ¡mingumo kultÅ«ros paveldo objekto - Mikulionių akmens su plokščiadugniu dubeniu ir turėtų akivaizdų neigiamÄ poveikį Å¡iai nacionalinio reikÅ¡mingumo kultÅ«ros vertybei.

Akmeniui nustatyta didelė teritorija apsaugos zonai, kuri plane pažymėta sutartiniais ženklais, o ieškovas nėra kompetentingas nuspręsti, ar prašomu servitutiniu keliu nebus padaryta kultūros vertybei žala. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 3. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2021 m. kovo 24 d. sprendimu ieškinio netenkino, priteisė atsakovei iš ieškovo 1 800 Eur bylinėjimosi išlaidų.

4. Teismas konstatavo, jog byloje kilęs ginčas dėl bÅ«tinybės nustatyti servitutÄ tikslu ieÅ¡kovui ateityje naudoti daiktÄ pagal jo numatytÄ paskirtį. Pažymėjo, kad ieÅ¡kovas nenurodė, kokia veikla ketina užsiimti savo žemės sklype, kuriuo pagal paskirtį galima naudotis tik žemės Å«kio tikslais. Remdamasis Å¡alių procesiniuose dokumentuose iÅ¡dėstytomis aplinkybėmis ir argumentais, ieÅ¡kovo ryÅ¡iu su trečiuoju asmeniu bei reikalavimo nustatyti 6 metrų kelio plotį tikslu judėti dviem kryptimis, kuris nebÅ«tinas esant tik dviem – trims kaimynams, padarė iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovas nustatyti kelio servitutÄ siekia iÅ¡ esmės ne tiek savo žemės sklypui, kiek savo vadovaujamos įmonės UAB „Sporto inovacija“ komercinės paskirties žemės sklypui.

Pažymėjo, kad nėra pagrindo UAB „Sporto inovacija“ įtraukti į bylÄ trečiuoju asmeniu, kadangi jo žemės sklypui nepraÅ¡omas nustatyti kelio servitutas, o juridinis asmuo savarankiÅ¡kai sprendžia dėl įvažiavimo įsirengimo į savo valdomÄ sklypÄ .

5. Teismas įvertino byloje nagrinėjamų įvykių chronologijÄ ir padarė iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovas, praÅ¡ydamas nustatyti servitutinį keliÄ , siekia pridengti savo tikruosius ketinimus ir siekius, o savo bei įmonės problemas sprendžia atsakovės sklype siÅ«lomo nustatyti kelio servituto sÄ skaita. Teismo teigimu, ieÅ¡kovo ir trečiojo asmens veiksmai bei įvykių eiga pagrindžia atsakovės argumentus, jog ieÅ¡kovo vadovaujamai bendrovei negavus leidimo nuovažai įsirengti, ieÅ¡kovas sugalvojo kitÄ bÅ«dÄ Ä¯monės interesams patenkinti – įsigyti Å¡alia bendrovės žemės sklypo kitÄ Å¾emės sklypÄ , kuris ribojasi su atsakovės žemės sklypu, ir siekti įvažiavimo tiek į savo, tiek ir bendrovės žemės sklypus, per atsakovės nuosavybę.

Pažymėjo, jog ieÅ¡kovo tikruosius siekius pagrindžia ir praÅ¡omas nustatyti neproporcingai ir neprotingai didelis – 6 m - servitutinio kelio plotas, prilygstantis dviejų eismo juostų keliui. Atkreipė dėmesį į tai, jog įsigydamas (duomenys neskelbtini) su sutuoktine žemės sklypÄ ieÅ¡kovas jau žinojo Kelių direkcijos atsakymÄ apie draudžiamÄ Ä¯rengti kelio nuovaÅ¾Ä nuo kelio Nr. 108.

6. Teismas, įvertinęs teismų praktikoje pateiktus iÅ¡aiÅ¡kinimus dėl servituto kaip iÅ¡vestinės daiktinės teisės tikslo, Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintÄ nuosavybės teisių apsaugos principÄ , vertino, jog servituto nustatymas atsakovės sklype itin apsunkintų jos nuosavybės teises, sumažintų žemės vertę bei pablogintų gyvenimo sÄ lygas (trečiajam asmeniui vykdant Å«kinę-komercinę veiklÄ , susijusiÄ su sandėliavimu, vyktų nuolatinis sunkiasvorio transporto eismas). Taip pat pažymėjo, jog ieÅ¡kovui įsigyti žemės Å«kio paskirties žemės sklypÄ , nesant nustatyto kelio servituto, Å¡alia savo valdomos įmonės turimo žemės sklypo nebuvo realios bÅ«tinybės, todėl sudarydami tokį sandorį ieÅ¡kovas sus sutuoktine veikė iÅ¡imtinai sÄ moningos rizikos prasme.

7. Remdamasis kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimais teismas pažymėjo, kad sprendžiant su servituto nustatymu susijusius klausimus, turi bÅ«ti įvertinta, ar daikto savininkas, įgyvendindamas savo nuosavybės teisę ir siekdamas, kad dėl daikto tinkamo naudojimo bÅ«tų nustatytas servitutas, iÅ¡naudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes nuosavybės teisę įgyvendinti neapribojant kitų savininkų (valdytojų) teisių ir interesų. Ä®vertinęs Å¡alių argumentus ir faktinę situacijÄ teismas konstatavo, jog ieÅ¡kovo siÅ«lomas servitutas neatitinka sÄ lygos kuo mažiau apriboti aptarnaujantį daiktÄ ir nėra pateisinamas svarbiomis priežastimis.

TokiÄ iÅ¡vadÄ padarė įvertinęs ieÅ¡kovo pageidaujamo nustatyti servituto plotÄ atsakovės sklype (daugiau nei 10 arų) ir kelio plotį (net 6 m.), pažymėdamas, jog tai prilygsta dviejų eismo juostų keliui. Teismo vertinimu, tokio pločio servitutas pagrindžia ketinamÄ vykdyti trečiojo asmens Å«kinę – komercinę veiklÄ , kuriÄ neigdamas rėmėsi tik deklaratyvaus pobÅ«džio argumentais, bet ne servituto reikalingumÄ ieÅ¡kovui.

8. Teismas nesutiko su ieÅ¡kovo argumentais, jog ieÅ¡kovo siÅ«lomas servituto nustatymas yra vienintelis įmanomas bÅ«das iÅ¡spręsti patekimo į ieÅ¡kovo žemės sklypÄ klausimÄ . Remdamasis vieÅ¡ai prieinamais duomenimis ir atsakovės pateiktais įrodymais nustatė, jog ieÅ¡kovas turi visas galimybes transporto priemonėmis patekti į savo žemės sklypÄ per atsakovės nurodytÄ nuovaÅ¾Ä pasinaudodamas jau faktiÅ¡kai esamu keliu, kadangi toks kelias veda iki trečiajam asmeniui priklausančio žemės sklypo.

Pažymėjo, jog ieÅ¡kovas nepateikė ir įrodymų, jog iÅ¡naudojo kitas galimybes nei tik per atsakovės sklypÄ patekti į savo žemės sklypÄ . Nustatė, kad ieÅ¡kovas nepateikė įrodymų apie tai, jog dėl servituto nustatymo tarėsi su kitais žemės sklypų savininkais, pro kurių žemės sklypus eina atsakovės nurodomas faktinis kelias, nepagrindė, jog kelio įrengimas atsakovės siÅ«lomoje vietoje bÅ«tų galimai brangesnis bÅ«das. Taip pat pažymėjo, kad vien tai, jog atsakovės siÅ«lomas ieÅ¡kovui variantas brangesnis, kadangi prisijungimui prie įvažiavimo ir nuovaÅ¾Ä bei visÄ keliÄ reikia įrengti savo lėšomis, neįrodo bÅ«tinybės nustatyti servitutÄ atsakovės žemės sklype.

IeÅ¡kovo argumentus, dėl kurių jam netinkamas atsakovės siÅ«lomo servituto nustatymas (susijusius su netinkamu posÅ«kio spindžiu, saugaus eismo organizavimu įrengiant žiedÄ ir kt.) vertino kaip deklaratyvaus pobÅ«džio samprotavimus, nepagrįstus jokiais įrodymais.

9. Teismas konstatavo, jog ieÅ¡kovo praÅ¡omo servituto nustatymas neproporcingai apribotų atsakovės nuosavybės teisę į sklypÄ , itin apsunkintų atsakovės pasėlių deklaravimo veiklÄ , o ieÅ¡kovo bendrovei pradėjus vykdyti Å«kinę veiklÄ komercinėms transporto priemonėms judant per atsakovės žemės sklypÄ bÅ«tų sukelti neproporcingi nepatogumai ir akivaizdÅ«s gyvenimo kokybės nuostoliai, kadangi važinėtų neribotai ne tik lengvieji, bet ir kitos paskirties automobiliai. Teismo nuomone, atsižvelgiant į tai, jog atsakovė visa gyvenimÄ naudojasi žemės sklypu, savo veiklÄ nuosavame žemės sklype suplanavo gerokai anksčiau nei kad ieÅ¡kovas reiÅ¡kė reikalavimus, kad atsakovės sklype niekada nebuvo servituto, ieÅ¡kovas turi derintis prie jau esamos situacijos, o ne atsakovė.

Aplinkybę, jog atsakovės žemės sklype jau yra kelias iki jos sodybos, vertino kaip neturinčiÄ pagrindo spręsti, jog ieÅ¡kovui suteikta teisė naudotis atsakovei priklausančiu turtu, nepagrįstai suvaržant atsakovės nuosavybės teisę. Nesutiko su ieÅ¡kovo argumentu, jog nustačius atsakovės sklype servitutÄ bÅ«tų prarandama tik pusė ieÅ¡kovo praÅ¡omo ploto dėl atsakovės jau naudojamo privažiavimui dalies ploto, kadangi servitutas atsakovės sklype niekada nebuvo nustatytas. III.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai 10. IeÅ¡kovas (apeliantas) A. M. apeliaciniu skundu praÅ¡o Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. kovo 24 d. sprendimÄ panaikinti ir grÄ Å¾inti civilinę bylÄ iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui arba iÅ¡spręsti ginÄÄ iÅ¡ esmės; priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 10.1. Skundžiamas teismo sprendimas naikintinas dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkto pagrindu, kadangi priimtas akivaizdžiai neinformavus Å¡alių apie teismo posėdį.

Pirmosios instancijos teismas 2020 m. gruodžio 28 d. nutartimi, įvertinęs pasiruoÅ¡imÄ bylai paruoÅ¡iamųjų dokumentų bÅ«du, paskelbtÄ Å¡alyje karantinÄ , vienaÅ¡aliÅ¡kai ir neatsiklausęs Å¡alių nuomonės, neegzistuojant nė vienai iÅ¡ CPK 235 straipsnio 4 dalyje ir 6 dalyje įtvirtintoms sÄ lygoms, nutarė bylÄ nagrinėti raÅ¡ytinio proceso tvarka, tokiu bÅ«du pažeisdamas žodiÅ¡kumo, teisės bÅ«ti iÅ¡klausytam ir rungtyniÅ¡kumo principus. Be to, nenustatęs raÅ¡ytinio bylos nagrinėjimo datos ir laiko, neinformavęs apie tai byloje dalyvaujančių asmenų, nepaskelbęs apie bylos nagrinėjimÄ specialiame interneto tinklalapyje CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, pažeidė pareigÄ informuoti bylos Å¡alis apie teismo posėdžio laikÄ ir vietÄ , nesudarė apeliantui galimybės pareikÅ¡ti prieÅ¡taravimų dėl raÅ¡ytinio bylos nagrinėjimo ir priėmė skundžiamÄ sprendimÄ , kuris apeliantui buvo staigmena.

Pagal kasacinio teismo praktikÄ nustačius akivaizdų byloje dalyvaujančio asmens neinformavimo apie teismo posėdį faktÄ civilinė byla grÄ Å¾inama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. 10.2. IÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ raÅ¡ytinio proceso tvarka pirmosios instancijos teismas tinkamai neiÅ¡tyrė ir neįvertino visų reikÅ¡mingų aplinkybių, Å¡aliÅ¡kai vertino byloje pateiktus įrodymus. Teismas taip pat nepagrįstai 2021 m. kovo 19 d. nutartimi paÅ¡alino iÅ¡ civilinės bylos trečiÄ jį asmenį UAB „Sporto inovacija“, nurodydamas, jog ieÅ¡kinys dėl kelio servituto nustatymo per atsakovės žemę pareikÅ¡tas iÅ¡imtinai ieÅ¡kovo ir jo sutuoktinės naudai, o civilinei bylai reikÅ¡mės neturi, kokie interesai po teismo sprendimo priėmimo sietų ieÅ¡kovÄ su trečiuoju asmeniu. 10.3.

Spręsdamas dėl servituto nustatymo teismas turi vertinti egzistuojančias aplinkybes ir teisinę situacijÄ , o ne remtis prielaidomis apie galimas neigiamas pasekmes atsakovei dėl trečiojo asmens galbÅ«t ateityje planuojamos komercinės veiklos. Ginčijamo sprendimo motyvuose nepagrįstai vertinamas UAB „Sporto inovacija“ priklausantis žemės sklypas ir jo komercinė paskirtis, analizuojama, kokius nepatogumus atsakovei sukeltų galima juridinio asmens komercinė veikla, nors ji nevykdoma ir neaiÅ¡ku, kada bus vykdoma, todėl skundžiamo sprendimo motyvai paremti prielaidomis. 10.4.

Skundžiamame sprendime nepagrįstai vertinama, kokia realia veikla ieÅ¡kovas ketina užsiimti turimame žemės sklype, kadangi servituto nustatymo bÅ«tinumÄ lemia negalimumo patekti į žemės sklypÄ aplinkybė. Be to, ieÅ¡kovui su sutuoktine priklausantis žemės sklypas yra žemės Å«kio paskirties, jis gali bÅ«ti naudojamas tik žemės Å«kio veiklai, o nesant privažiavimo, ieÅ¡kovas negali planuoti žemės Å«kio veiklos rÅ«Å¡ių. Kita vertus, žemės Å«kio paskirties žemės sklypai turi bÅ«ti prižiÅ«rimi ir tvarkomi taip, kad neapaugtų savaiminiais medžių ir krÅ«mų želdiniais ar kitais daugiamečiais sumedėjusiais augalais, o negalėdami patekti į žemės sklypÄ ieÅ¡kovas ir jo sutuoktinė negali jo net minimaliai prižiÅ«rėti. 10.5.

BÅ«tinybę nustatyti servitutÄ teismo sprendimu pagal teisinį reglamentavimÄ lemia savininkų nesutarimas ir vieÅ¡pataujančio daikto savininko galimybė naudoti daiktÄ pagal paskirtį (CK 4.126 straipsnis). Byloje tarp savininkų yra nesutarimas. Patekti į ieÅ¡kovui priklausantį žemės Å«kio paskirties žemės sklypÄ nenustatant servituto galima tik įrengus nuovaÅ¾Ä nuo valstybinės reikÅ¡mės kelio Nr. 108 Vievis- MaiÅ¡iagala-Nemenčinė, kadangi sklypas iÅ¡ visų pusių ribojasi su privačiais žemės sklypais, kuriuose nėra nustatyta servitutų.

Naujos nuovažos įrengimas nėra galimas dėl teisinio reglamentavimo, ieÅ¡kovas negali naudotis jam priklausančiu žemės sklypu pagal paskirtį, todėl yra visos įstatyme įtvirtintos sÄ lygos servituto nustatymui teismo sprendimu. 10.6. Nepagrįsta teismo iÅ¡vada, jog ieÅ¡kovui privažiavimui prie savo sklypo turėtų pakakti 2,5-3 m pločio kelio. Tokio pločio kelias pakankamas lengvajam automobiliui, tačiau žemės Å«kio veiklai reikalingas žemės Å«kio technikos naudojimas. Matininkė pagal reikalavimus saugiai važiuoti žemės Å«kio technikai suplanavo 6 metrų pločio servitutÄ , ja kaip specialiste ieÅ¡kovas visiÅ¡kai pasitikėjo, paaiÅ¡kinimus matininkė galėjo duoti teismo posėdyje, tačiau tuo ieÅ¡kovas pasinaudoti negalėjo dėl procesinės teisės normų pažeidimo.

Be to, ieÅ¡kovas ir neturėjo pagrindo svarstyti siauresnio pločio servituto, kadangi atsakovė atsiliepime dėl jo ploto visiÅ¡kai nepasisakė. 10.7. Teismas neįvertino, jog atsakovė siÅ«lė itin neracionalų ir didesnius nepatogumus suteikiantį kelio servitutÄ . Su ieÅ¡kovo žemės sklypu besiribojantys sklypai prie esamos nuovažos iÅ¡ valstybinės reikÅ¡mės kelio atsakovės siÅ«lomoje vietoje yra tris kartus mažesni nei ieÅ¡kovo sklypas ir atsakovės žemės sklypas, todėl kelio servituto nustatymas Å¡iuose sklypuose neproporcingai suvaržytų savininkų teises.

IeÅ¡kovas kitų savininkų sutikimo negavo, o jei teismui nepateikė tai pagrindžiančių raÅ¡ytinių įrodymų, nesudaro pagrindo vertinti, jog tokia teise nesinaudojo. 10.8. Skundžiamame sprendime padaryta iÅ¡vada, jog ieÅ¡kovas turi galimybę privažiuoti ir Å¡iuo metu naudojasi privažiavimu į jam priklausantį žemės sklypÄ , neatitinka faktinių aplinkybių. IÅ¡ teismo argumentų neaiÅ¡ku, kur yra faktiÅ¡kai susiformavęs kelias, vedantis prie juridinio asmens ir ieÅ¡kovo žemės sklypų.

Byloje esantys ir teismo minimi įrodymai nepagrindžia faktiÅ¡kai susiformavusio kelio, matyti tik regioninis kraÅ¡to kelias Nr. 108, iÅ¡ kurio dėl teisinio reglamentavimo negali bÅ«ti įrengta nuovaža. Todėl teismo argumentas, jog ieÅ¡kovas turi visas galimybes patekti transporto priemonėmis į žemės sklypÄ per atsakovės nurodytÄ faktiÅ¡kÄ keliÄ nepagrįstas. 10.9. Teismas nepagrįstai atsakovės pateiktÄ pasiÅ«lymÄ kelio servituto nustatymui vertino kaip saugesnį, kadangi įvažiavimas bÅ«tų ne nuo valstybinės reikÅ¡mės kelio, o nuo Å¡alutinio.

Tokia iÅ¡vada skundžiamame sprendime pasisakyta dėl servituto nustatymo į bylos nagrinėjimÄ neįtrauktų asmenų nuosavybės teisėmis valdomuose žemės sklypuose. Be to, pačios atsakovės pabraižymas kadastrinio žemėlapio iÅ¡traukoje nelaikytinas tinkamu įrodymu ir laikytinas tik teorine galimybe, kadangi negalima nustatyti, ar jis yra realiai įgyvendinamas. Tam, jog teismas galėtų padaryti iÅ¡vadÄ dėl saugesnio ir patogesnio kelio servituto nustatymo atsakovės nurodomoje vietoje, o ne remtis prielaidomis, atsakovė turėjo pateikti specialisto parengtÄ servituto nustatymo vietoje planÄ . 10.10.

Skundžiamame sprendime nepagrįstai nurodoma, jog reiÅ¡kiant reikalavimÄ ieÅ¡kovas privalėjo suderinti savo siÅ«lomo servituto įrengimÄ su KultÅ«ros paveldo departamentu, kuris bÅ«tų įtraukiamas į bylÄ trečiuoju asmeniu. Teisės aktai neįtvirtina prievolės kelio servituto nustatymo planÄ derinti su institucijomis, juolab kad atsakovės žemės sklype yra įrengta 6 metrų pločio asfaltuota nuovaža. Kita vertus, jei teismas vertino, kad pagal pareikÅ¡tÄ reikalavimÄ reikalinga pateikti kelio įrengimo projektÄ , tai turėjo nurodyti dar ieÅ¡kinio priėmimo stadijoje nustatydamas trÅ«kumus.

Dar daugiau, atsakovė dėl to, kad jos sklype yra saugomas objektas, atsiliepime prašė įtraukti į bylos nagrinėjimÄ KultÅ«ros paveldo departamentÄ , ieÅ¡kovas prieÅ¡taravimų nereiÅ¡kė, todėl pirmos instancijos teismas turėjo įtraukti į bylÄ praÅ¡omÄ institucijÄ arba iÅ¡vadÄ teikiančia institucija, arba trečiuoju asmeniu, nepareiÅ¡kiančių reikalavimų. 10.11. Nepagrįsta teismo iÅ¡vada, jog nustačius ieÅ¡kovo praÅ¡omÄ servitutÄ bÅ«tų neproporcingai apribota atsakovės nuosavybės teisė į sklypÄ arba itin apsunkinta atsakovės veikla, o dėl UAB „Sporto inovacija“ veiklos ateityje atsakovei bÅ«tų sukelti neproporcingi patogumai ir akivaizdÅ«s gyvenimo kokybės nuostoliai.

Teismas turi vertinti dabartinę faktinę situacijÄ , pagal kuriÄ UAB „Sporto inovacija“ jokios veiklos nevykdo, o praÅ¡omas nustatyti servitutas jai jokių teisinių pasekmių nesukels. Ir ieÅ¡kovės, ir atsakovės žemės sklypai yra žemės Å«kio paskirties, atsakovė vykdo žemės Å«kio veiklÄ , todėl sezoninis žemės Å«kio technikos naudojimas nesukels nepatogumų atsakovei. Be to, atsakovės gyvenamasis namas yra už miÅ¡ko, keliu naudojasi ir pati atsakovė, o papildomas ieÅ¡kovo naudai 519 kv. m. servituto plotas yra gerokai nutolęs nuo atsakovės gyvenamojo namo. 10.12.

Atsakovė nepagrindė argumento, jog dėl praÅ¡omo nustatyti servituto sumažės jai priklausančio sklypo vertė. Kadangi nustatant servitutÄ Å¾emės sklypo savininkas patiria nuostolių, jie padengiami kompensacija. IeÅ¡kovo praÅ¡omas nustatyti kelio servitutas atima atsakovės teisę žemės Å«kio veiklai naudoti apie 519 kv. m. ploto (tik 0,375 proc.) nuosavybės teise priklausančio žemės Å«kio paskirties žemės sklypo ploto, žemės sklypo vidutinė rinkos vertė yra 51 642 Eur, todėl Å¡ios dalies vidutinė rinkos vertė sudaro 377 Eur sumÄ .

Tuo tarpu ieÅ¡kovo siÅ«loma 1039 Eur vienkartinė kompensacija yra tris kartus didesnė už vidutinę servituto ploto kainÄ . Atsakovė procesiniuose dokumentuose nepateikia gaunamų iÅ¡mokų dydžio įrodymų, todėl nėra galimybės įvertinti nuostolių dydžio.

11. Atsakovė atsiliepime su apeliaciniu skundu nesutinka, praÅ¡o jo netenkinti ir palikti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. kovo 24 d. sprendimÄ nepakeistÄ bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. AtsiliepimÄ grindžia tokiais argumentais: 11.1. Civilinė byla raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėta nepažeidžiant Å¡alių teisių bÅ«ti tinkamai iÅ¡klausytomis, rungimosi ir žodiÅ¡kumo principų. Teismas 2020 m. gruodžio 28 d. nutartyje nurodydamas, kad pagal CPK 227 straipsnį Å¡alys bylos nagrinėjimui pasirengė, kadangi iÅ¡dėstė raÅ¡tu savo pozicijÄ atsižvelgdamos į Å¡alių argumentus, jog Å¡alyje paskeltas karantinas, o CPK 7 straipsnis reikalauja kiek įmanoma greitesnio bylos iÅ¡nagrinėjimo, motyvuotai nutarė, kad yra protinga ir racionalu bylÄ nagrinėti raÅ¡ytinio proceso tvarka.

Å alys su nutartimi buvo supažindintos nedelsiant po jos priėmimo, pasirengimas bylos nagrinėjimui paskirtas paruoÅ¡iamųjų dokumentų bÅ«du, o Å¡alys turėjo pakankamai laiko ir neapribotas galimybes pateikti teismui visus turimus įrodymus, paaiÅ¡kinimus bei atsikirtimus į kitos Å¡alies pateiktus paaiÅ¡kinimus ir/ar įrodymus. IeÅ¡kovas teikė teismui procesinius dokumentus, papildomus raÅ¡ytinius įrodymus, kuriuos teismas priėmė. IeÅ¡kovas nepateikė praÅ¡ymų ar nesutikimų su teismo priimta nutartimi nagrinėti civilinę bylÄ raÅ¡tinio proceso tvarka, tokį klausimÄ iÅ¡kėlė tik iÅ¡nagrinėjus civilinę bylÄ teisme, todėl ieÅ¡kovÄ raÅ¡ytinis procesas tenkino, o prieÅ¡taravimus nulėmė neigiamas teismo sprendimas. 11.2.

Apeliantas nepagrįstai remiasi skundžiamo sprendimo absoliučiu negaliojimo pagrindu, kadangi CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punktas reglamentuoja atvejus, kuomet į paskirtÄ Å¾odinį (o ne raÅ¡ytinį) teismo posėdį neatvyko nors vienas iÅ¡ dalyvaujančių byloje asmenų, kuriam nebuvo praneÅ¡ta apie posėdžio laikÄ ir vietÄ , kai tuo tarpu civilinė byla iÅ¡nagrinėta raÅ¡ytinio proceso tvarka. 11.3. PrieÅ¡ingai nei teigia apeliantas, skundžiamo sprendimo motyvuojamoje dalyje nuodugniai, pagrindžiant motyvus byloje surinktais įrodymais bei teismų praktikos iÅ¡aiÅ¡kinimais padarytos teisingos iÅ¡vados, pagrįsta, dėl kokių priežasčių nėra pagrindo įtraukti trečiuoju asmeniu UAB „Sporto inovacija“. 11.3.

IeÅ¡kovas apie esančias privažiavimo problemas žinojo iki žemės sklypų įsigijimo, tačiau ignoruodamas faktinę situacijÄ jo vadovaujama įmonė bei vėliau ir ieÅ¡kovas su sutuoktine įsigijo žemės sklypus. Atidus, rÅ«pestingas ir protingas žmogus prieÅ¡ įsigydamas nekilnojamÄ jį turtÄ pasidomi ir iÅ¡siaiÅ¡kina patekimo į žemės sklypÄ galimybes, todėl ieÅ¡kovas, kuriam neabejotinai žinoma aplinkybė, jog UAB „Sporto inovacija“ neturi tiesioginio privažiavimo nuo kelio Nr. 108, įsigijęs gretimÄ sklypÄ , patvirtino savo planÄ tikslu patekti į bendrovei priklausantį žemės sklypÄ nustatyti servitutÄ atsakovės valdomo žemės sklypo dalies sÄ skaita bei prisiėmė sÄ moningai egzistuojančias privažiavimo prie sklypų problemas. 11.4.

Apeliantas nepagrįstai įrodinėja, jog atsakovės žemės sklype yra susiformavęs kelias. Per visa žemės sklypo valdymo laikotarpį žemės sklype nebuvo jokių apribojimų, susijusių su servitutinio kelio nustatymu, taip pat nebuvo ir bendro naudojimo kelio. Sklypo dalis įrengta ir iÅ¡važinėta atsakovės Å¡eimos poreikiams tenkinti atsakovės Å¡eimos jėgomis ir lėšomis, o iÅ¡važinėta žemės sklypo dalis neturi jokių keliui bÅ«dingų savybių. Ilgametė susiklosčiusi situacija patvirtina, jog prie atsakovės valdomo žemės sklypo visi esantys kaimyniniai žemės sklypai buvo ir yra pasiekiami ne per atsakovės žemės sklypo teritorijÄ . 11.5.

Teismas pagrįstai padarė iÅ¡vadÄ , jog nustačius ieÅ¡kovo praÅ¡omÄ servitutÄ bÅ«tų neproporcingai apribota atsakovės nuosavybės teisė į sklypÄ bei apsunkinta atsakovės veikla. Pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina, jog atsakovės prižiÅ«rimas ir deklaruojamas žemės Å«kio naudmenų plotas sudaro 4,30 ha plotÄ , teikiamos paraiÅ¡kos Nacionalinei mokėjimo agentÅ«rai prie Žemės Å«kio ministerijos tiesioginėms iÅ¡mokoms gauti, o ieÅ¡kovo praÅ¡omas nustatyti servitutas yra bÅ«tent deklaruojamame plote.

Lyginant su turimos žemės bendru plotu deklaruojamas plotas sudaro tik 30,32 procentų, likusį 9,0383 ha plotÄ užima miÅ¡ko žemė, todėl kiekvienas deklaruojamas ariamos žemės aras yra svarbus. Dėl nurodytos priežasties nepagrįstas ir ieÅ¡kovo argumentas, jog atsakovės žemės sklypas didžiausias iÅ¡ Å¡alia esančių žemės sklypų. Be to, dėl servituto sumažėtų žemės sklypas, jo vertė pinigine iÅ¡raiÅ¡ka bei faktiÅ¡kai padalintų žemės sklypÄ Ä¯ dvi dalis, iÅ¡ kurio atidalinta ir nenaudojama žemės sklypo ploto dalis sudarytų 5078,67 m2 (arba 50.7867 arų), o Å¡ia dalimi sumažėtų deklaruojamas plotas ir kartu Å¡eimos gaunamos tiesioginės iÅ¡mokos, kurios Å¡eimai yra svarbi finansinė parama. 11.6.

Skundžiamame sprendime pagrįstai įvertintas ir praÅ¡omo nustatyti servitutinio kelio plotas, padarant iÅ¡vadÄ , jog 6 metrų kelio plotis prilygsta dviejų eismo juostų keliui. Apeliantas turėjo visas galimybes pateikti matininkės paaiÅ¡kinimus dėl tokio kelio ploto, tačiau Å¡ia teise nebuvo pasinaudota. Byloje taip pat nėra pateikta įrodymų, jog ieÅ¡kovas vedė derybas su kitų sklypų savininkais dėl galimybės per jų sklypus patekti į ieÅ¡kovo bei jo valdomai bendrovei priklausančius žemės sklypus. 11.7.

IeÅ¡kovo bei jo valdomos bendrovės praÅ¡ymai Kelių direkcijai pateikti neįvykdant Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimo, kuriame nustatyta, jog keliai projektuojami remiantis patvirtintais teritorijų planavimo bei Lietuvos kelių projektavimo normatyviniais dokumentais. IeÅ¡kovas turėjo praÅ¡yti iÅ¡duoti jam pageidaujamos įrengti nuovažos prisijungimo technines ir projektavimo sÄ lygas, o ne tiesiog praÅ¡yti leisti jam įrengti naujÄ nuovaÅ¾Ä nuo valstybinės reikÅ¡mės kraÅ¡to kelio.

Todėl ieÅ¡kovas nepasinaudojo įstatyme įtvirtinta teise prisijungti prie valstybinės reikÅ¡mės kelio pagal technines ir projektavimo sÄ lygas. 11.8. Apeliantas, nurodydamas, jog atsakovė turėjo pateikti specialisto parengtÄ servituto nustatymo kitoje vietoje planÄ , nepagrįstai įrodinėjimo naÅ¡tÄ perkelia atsakovei. Servitutinis kelias reikalingas ieÅ¡kovui, todėl ieÅ¡kovui ir tenka pareiga pateikti esminius įrodymus, sudarančius pagrindÄ spręsti, jog ieÅ¡kovo praÅ¡omas nustatyti servitutas yra vienintelis įmanomas. 11.9.

Atsakovės siÅ«lomas ieÅ¡kovui įrengti privažiavimas (servitutinis kelias), pažymėtas raudona spalva (prijungtas prie bylos medžiagos), bÅ«tų kelių apsaugos zonoje, kurioje Å«kinė veikla yra apribojama, todėl tų sklypų, kaip tarnaujančių daiktų, savininkų teisės valdyti, naudoti ir disponuoti jiems priklausančiais sklypais, kuriuose niekas negyvena, nukentėtų nežymiai dar ir todėl, kad servitutinis kelias siÅ«lomas Å¡ių sklypų pakraščiu. 11.10. IeÅ¡kovas klaidina teismÄ , nurodydamas, jog atsakovės gyvenamasis namas yra už miÅ¡ko.

Pagal faktinę situacijÄ atsakovės namas stovi prieÅ¡ miÅ¡kÄ , namas stovi apie 200 metrų atstumu nuo kelio Nr. 108, o nuo ieÅ¡kovo praÅ¡omo servitutinio kelio ploto iki atsakovės namo atstumas - tik apie 100 m. Be to, atsakovės Å¡eimai priklauso tik vienas traktorius, todėl ieÅ¡kovas nepagrįstai įrodinėja, jog atsakovės keliu važinėja ir atsakovei reikalinga žemės Å«kio technika. 11.11. IeÅ¡kovo ketinama sumokėti vienkartinė kompensacija už servitutÄ negali bÅ«ti tapatinama su kasmet gaunamomis Europos SÄ jungos tiesioginėmis iÅ¡mokomis.

IeÅ¡kovo vienkartinės kompensacijos skaičiavimas neatitinka teisingų duomenų, kadangi skaičiuojamam ir mokamam tiesioginių iÅ¡mokų dydžiui turėtų įtakÄ ne tik faktiÅ¡kai ženkliai sumažėjęs deklaruojamas mano žemės sklypo plotas bet ir visi kiti pasikeitę žemės sklypo duomenys. Be to, atsakovei kategoriÅ¡kai nesutinkant su nustatytinu servitutiniu keliu, bet kokia ieÅ¡kovo siÅ«loma kompensacija nepriimtina. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 12.

Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ reglamentuojančių proceso teisės normų.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

13. Nagrinėjamu atveju apeliantas pateiktame apeliaciniame skunde kelia klausimÄ dėl nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme padarytų esminių procesinių pažeidimų – civilinės bylos nagrinėjimo raÅ¡ytinio proceso tvarka nesant CPK 235 straipsnio 4 ir 6 dalyse įtvirtintų sÄ lygų, taip pat dalyvaujančių byloje asmenų neinformavimo apie paskirto raÅ¡ytinio teismo posėdžio datÄ ir laikÄ , nepaskelbimÄ apie bylos nagrinėjimÄ specialiame interneto tinklalapyje CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.

14. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ieÅ¡kovės nurodytus proceso teisės normų pažeidimus, konstatuoja, jog iÅ¡ tiesų proceso teisės normų pažeidimai buvo padaryti, jie nagrinėjamu atveju vertintini kaip esminiai ir sudaro pagrindÄ panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ ir grÄ Å¾inti bylÄ nagrinėti iÅ¡ naujo.

15. CPK 329 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas sprendimui panaikinti, jeigu dėl Å¡io pažeidimo galėjo bÅ«ti neteisingai iÅ¡spręsta byla. Å iuo atveju byla gali bÅ«ti grÄ Å¾inta iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, kai Å¡ių pažeidimų negali iÅ¡taisyti apeliacinės instancijos teismas. CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtinta, kad absoliučiu negaliojimo pagrindu yra pripažįstami atvejai, jeigu pirmosios instancijos teismas iÅ¡nagrinėjo bylÄ , kai nebuvo nors vieno iÅ¡ dalyvaujančių byloje asmenų, kuriam nebuvo praneÅ¡ta apie teismo posėdžio laikÄ ir vietÄ , jeigu toks asmuo remdamasis Å¡ia aplinkybe grindžia savo apeliacinį skundÄ .

16. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog pasibaigus pasirengimui nagrinėti bylÄ paruoÅ¡iamųjų dokumentų bÅ«du Vilniaus regiono apylinkės teismas 2020 m. gruodžio 28 d. nutartimi, įvertinęs pasiruoÅ¡imÄ bylai paruoÅ¡iamųjų dokumentų bÅ«du bei paskelbtÄ Å¡alyje karantinÄ , paskyrė civilinės bylos nagrinėjimÄ raÅ¡ytinio proceso tvarka. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, jog civilinė byla ir buvo iÅ¡nagrinėta raÅ¡ytinio proceso tvarka 2021 m. kovo 24 d. priimant sprendimÄ .

17. Pagal CPK 232 straipsnio 1 dalį tik matydamas, kad byla parengta nagrinėti teisme, teismas priima nutartį skirti bylÄ nagrinėti teismo posėdyje. CPK 153 straipsnio 1 dalis numato, kad teismo posėdžiai vyksta žodinio proceso tvarka, tai yra kviečiant į jį dalyvaujančius byloje asmenis, iÅ¡skyrus atvejus, kai Å¡is Kodeksas numato kitaip. Pagal Å¡io straipsnio 2 dalį raÅ¡ytinis procesas galimas tik CPK numatytais atvejais. CPK 235 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, jog teismas nutartimi turi teisę nuspręsti nagrinėti bylÄ raÅ¡ytinio proceso tvarka esant raÅ¡ytiniam arba į teismo posėdžio protokolÄ Ä¯raÅ¡ytam Å¡alių sutikimui, o tuo atveju, kai pasirengimas bylos nagrinėjimui vyksta paruoÅ¡iamųjų dokumentų bÅ«du (kaip ir buvo nagrinėjamos bylos atveju), byla nagrinėjama raÅ¡ytinio proceso tvarka, jei abi Å¡alys paruoÅ¡iamuosiuose dokumentuose pareiÅ¡kia tokį pageidavimÄ .

To paties straipsnio 6 dalis be kita ko reglamentuoja, jog byla gali bÅ«ti nagrinėjama raÅ¡ytinio proceso tvarka, kai viena proceso Å¡alis pareiÅ¡kia praÅ¡ymÄ bylÄ nagrinėti raÅ¡ytinio proceso tvarka, o kita Å¡alis per teismo nustatytÄ terminÄ nepareiÅ¡kia prieÅ¡taravimo dėl tokio bylos nagrinėjimo. Taigi kaip matyti iÅ¡ teisinio reglamentavimo, teikiamas prioritetas civilinės bylos nagrinėjimui žodinio proceso tvarka, raÅ¡ytinio proceso tvarka civilinė byla nagrinėjama tik proceso įstatyme numatytais atvejais ir, priklausomai nuo faktinės situacijos, Å¡alims iÅ¡reiÅ¡kiant pageidavimÄ arba sutinkant.

18. Kaip jau buvo minėta, pirmosios instancijos teismas 2020 m. gruodžio 28 d. nutartimi nutarė civilinę bylÄ iÅ¡ esmės nagrinėti raÅ¡ytinio proceso tvarka. IÅ¡ ieÅ¡kovo teiktų procesinių dokumentų nenustatyta, jog ieÅ¡kovas iÅ¡reiÅ¡kė praÅ¡ymÄ , pageidavimÄ ar sutikimÄ dėl bylos nagrinėjimo raÅ¡ytinio proceso tvarka, prieÅ¡ingai, apeliaciniame skunde įrodinėja, kad tokio sutikimo apskritai nėra iÅ¡reiÅ¡kęs. Taip pat nenustatyta, jog praÅ¡ymÄ , sutikimÄ ar pageidavimÄ civilinę bylÄ nagrinėti raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡reiÅ¡kė ir atsakovė. Byloje nėra duomenų ir apie tai, kad nutardamas nagrinėti bylÄ iÅ¡ esmės raÅ¡ytinio proceso tvarka teismas prieÅ¡ tai bÅ«tų atsiklausęs ar teiravęsis bylos Å¡alių nuomonės Å¡iuo klausimu, siÅ«lęs Å¡alims iÅ¡reikÅ¡ti nuomonę dėl civilinės bylos nagrinėjimo raÅ¡ytinio proceso tvarka. Taigi teisėjų kolegija vertina, jog tokį sprendimÄ teismas priėmė vienaÅ¡aliÅ¡kai.

19. CPK 154 straipsnio 1 dalis numato, kad teismo posėdžių vietÄ , datÄ ir laikÄ skiria teismas; apie tÄ dienÄ vykstančius teismo posėdžius skelbiama teismo, o kai teismas sudarytas iÅ¡ teismo rÅ«mų, – teismo rÅ«mų, į kuriuos paskirti teisėjas ar teisėjai nagrinėja bylÄ , skelbimų lentoje. Pagal CPK 153 straipsnio 2 dalį apie raÅ¡ytinį procesÄ dalyvaujantiems byloje asmenims praneÅ¡ama Å¡io Kodekso 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. CPK 133 straipsnio 1 dalis numato, kad dalyvaujantiems byloje asmenims teismo Å¡aukimais ar praneÅ¡imais praneÅ¡ama apie teismo posėdžio ar atskirų procesinių veiksmų atlikimo laikÄ ir vietÄ . Šio straipsnio 3 dalis numato, kad kai byla nagrinėjama iÅ¡ esmės raÅ¡ytinio proceso tvarka, apie teismo posėdžio datÄ , laikÄ , vietÄ ir teismo sudėtį skelbiama specialiame interneto tinklalapyje ne vėliau kaip prieÅ¡ septynias dienas iki teismo posėdžio dienos, iÅ¡skyrus Å¡io Kodekso numatytus atvejus, kai dalyvaujantiems byloje asmenims praneÅ¡ama kita tvarka.

20. Nagrinėjamu atveju iÅ¡ Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 28 d. nutarties turinio matyti, jog skirdamas bylÄ nagrinėti raÅ¡ytinio proceso tvarka teismas nenurodė nei raÅ¡ytinio teismo posėdžio datos, nei laiko. Nors Å¡alims ir buvo iÅ¡siųsta minėta nutartis, tačiau Å¡alys nebuvo informuotos apie konkrečiÄ raÅ¡ytinio teismo posėdžio data ir laikÄ , taip pat apie tai nebuvo paskelbta ir aukščiau nurodyta CPK nustatyta tvarka.

21. Nors atsižvelgiant į LR Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimÄ Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“ bei jo pakeitimus, LR Vyriausybės 2020-11-04 nutarimÄ Nr. 1226 "Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo" ir jo pakeitimus, sudėtingÄ epidemiologinę padėtį Å¡alyje, tiek Teisėjų tarybos 2020 m. kovo 13 d., kovo 16 d., gruodžio 8 d. bei vėlesnėse rekomendacijose dėl koronaviruso COVID-19 prevencijos teismuose, tiek Vilniaus regiono apylinkės teismo pirmininko 2020 m. gruodžio 9 d.

įsakyme iÅ¡ tikrųjų bylų nagrinėjimas raÅ¡ytinio proceso tvarka, įgyvendinant infekcijos plitimo prevencijos priemones, numatytas kaip prioritetinis ir labiausiai rekomenduotinas, tačiau tai nereiÅ¡kia, kad Å¡i teismo posėdžio forma gali ir turi bÅ«ti teismo pasirenkama automatiÅ¡kai, bet kurioje byloje, ignoruojant ir nepaisant imperatyviai CPK nustatytų tokio (raÅ¡ytinio) proceso pasirinkimo sÄ lygų, reikalavimų ir tvarkos, ignoruojant proceso normas ir be kita ko, neatsižvelgiant ir į dalyvaujančių byloje asmenų nuomonę ir jos pagrįstumÄ .

22. Teisėjų kolegija vertina, jog aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas priėmė visus šalių teiktus procesinius dokumentus po 2020 m. gruodžio 28 d. nutarties priėmimo ar kad ieškovas, kuriam buvo siunčiama priimta nutartis dėl civilinės bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka, prieštaravimų nereiškė, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog procese įtvirtinta šalių informavimo tvarka apie teismo posėdį ir jo data, bei jų teisė būti informuotiems apie teismo posėdį nebuvo pažeista.

23. Atsižvelgdamas į visas aukščiau nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme buvo padaryti esminiai proceso teisės normų pažeidimai, kuriais buvo pažeistos ne tik aukščiau nurodytos imperatyvios civilinio proceso teisės normos, reglamentuojančios bylos skyrimÄ nagrinėti iÅ¡ esmės teismo posėdyje, informavimÄ apie teismo posėdį, bet ir pažeisti pamatiniai civilinio proceso principai, įtvirtinti CPK 5-15 straipsniuose, tokie kaip žodiÅ¡kumas, betarpiÅ¡kumas, teisė bÅ«ti iÅ¡klausytam, teisminės gynybos prieinamumas, taip pat reikÅ¡mingai apribotos/pažeistos ieÅ¡kovės procesinės teisės. 24. CPK 327 straipsnio 1 dalis numato, kad apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstÄ teismo sprendimÄ ir perduoda bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo, jeigu nustatomi Å¡io Kodekso 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodyti pagrindai. Atsižvelgiant į nagrinėjamoje byloje nustatytus esminius proceso pažeidimus, padarytus pirmosios instancijos teisme, kurie negali bÅ«ti iÅ¡taisyti apeliacinės instancijos teisme ir kurie sudaro absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindÄ , pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir byla ir grÄ Å¾intina nagrinėti iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

25. Kadangi skundžiamas sprendimas panaikintas dėl konstatuotų procesinės teisės pažeidimų, apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl apelianto argumentų, susijusių su pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumu ir pagrįstumu materialių teisės normų taikymo aspektu, t. y. neanalizuoja motyvų ir argumentų dėl pačios ginčo esmės (ieÅ¡kovo reikalavimo nustatyti kelio servitutÄ teisėtumo). Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 327 straipsnio 1 dalimi, n u t a r i a : tenkinti apelianto (ieÅ¡kovo) A. M. apeliacinį skundÄ . Panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. kovo 24 d. sprendimÄ ir grÄ Å¾inti bylÄ nagrinėti iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teismui. Teisėjai Loreta Bujokaitė Andrutė Salvador Eglė Surgailienė