87974210-8efb-4d45-bf1a-aa5ea7cc2bdf · Å iaulių apygardos teismas

?Baudžiamoji byla Nr Baudžiamoji byla Nr. 1A-86-354/2022 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-31237-2019-1 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.2.4.1.1; 2.1.7.4.1; 2.1.7.4.4; 2.4.6.5.1 ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. birželio 27 d. Šiauliai Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Zigmo Kavaliausko, Vidmanto Mylės (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Virginijos Žindulienės, sekretoriaujant Ingai Jocienei, Vilmai Armalytei, dalyvaujant prokurorui Mariui Fokui, nuteistajam D.

Z., jo gynėjai advokatei AuÅ¡rai Žukienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo D. Z. apeliacinį skundÄ dėl Å iaulių apylinkės teismo Kelmės rÅ«mų 2021 m. gruodžio 15 d. nuosprendžio, kuriuo D. Z. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 135 straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams. (duomenys neskelbtini) teritorinės ligonių kasos civilinis ieÅ¡kinys tenkintas, iÅ¡ D.

Z. (duomenys neskelbtini) teritorinės ligonių kasos naudai priteistas 5 033,23 Eur žalos, padarytos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui už nukentėjusiojo V. Ž. gydymÄ , atlyginimas. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė : I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės 1. D. Z. nuteistas už tai, kad 2019 m. liepos 23 d. apie 13 val. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, iÅ¡gertuvių metu, žodinio konflikto su V.

Ž. metu, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu, turinčiu duriančių-pjaunančių savybių peilio geležtės tipo įrankiu tyčia vienÄ kartÄ dÅ«rė V. Ž. į kairės pusės pilvo sritį, tuo padarydamas V. Ž. pilvo sienos kairio Å¡oninio pavirÅ¡iaus kiauryminę-durtinę-pjautinę žaizdÄ su plonosios žarnos, jo pasaito ir blužnies pažeidimais, kraujo iÅ¡siliejimu į pilvo ertmę, t. y. sunkų sveikatos sutrikdymÄ , taip tyčia sunkiai sutrikdydamas nukentėjusiajam V.

Ž. sveikatÄ . II. Apeliacinio skundo argumentai, proceso dalyvių praÅ¡ymai 2. Apeliaciniu skundu nuteistasis D. Z. praÅ¡o panaikinti 2021 m. gruodžio 15 d. Å iaulių apylinkės teismo Kelmės rÅ«mų nuosprendį ir jį iÅ¡teisinti. 2.1. Skunde apeliantas nurodo, kad priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, remdamasis prielaidomis padarė kategoriÅ¡kas iÅ¡vadas, dalies įrodymų net nevertino ir dėl jų nepasisakė, apklaustų asmenų parodymus vertino selektyviai.

Vertindamas įrodymus, padarė klaidų dėl jų turinio, nepaÅ¡alino iÅ¡kilusių abejonių ir prieÅ¡taravimų, visas kilusias abejones vertino ne kaltinamojo (nuteistojo) naudai, o prieÅ¡ingai – jomis pagrindė apkaltinamÄ jį nuosprendį, tokiu bÅ«du netinkamai taikė baudžiamÄ jį įstatymÄ ir padarė esminius baudžiamojo proceso pažeidimus. 2.2. Apelianto nuomone, teismas netinkamai vertino baudžiamojoje byloje esančius duomenis, selektyviai vertino nukentėjusiojo, kaltinamojo ir liudytojų parodymus, prieÅ¡taringus duomenis įvardino kaip patikimus, be to, teismas pats iÅ¡kėlė tam tikras prielaidas ir nuosprendyje pateikė Å¡ias prielaidas kaip faktus, dėl to teismo iÅ¡vados iÅ¡ dalies paremtos prielaidomis. 2.3.

Apeliantas pažymi, kad teismo nuosprendis iš esmės pagrįstas tik netiesioginiais įrodymais. Nors įstatymas nedraudžia grįsti apkaltinamojo nuosprendžio netiesioginiais įrodymais, o tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai, tačiau netiesioginiai įrodymai turi patvirtinti tam tikrus tarpinius faktus, bet negali būti prielaidų kūrimo priemone, kaip buvo padaryta šioje baudžiamojoje byloje. 2.4. Apeliantas nurodo, kad viso proceso metu jis (D.

Z.) savo kaltės nepripažino, tvirtino, kad tarp jo ir V. Ž. jokio konflikto nebuvo, jie abu buvo gerai nusiteikę, juokavo. Geriant jo atsineÅ¡tÄ (duomenys neskelbtini), V. Ž. pasakius, kad jis silpnas, neturi jėgų, suėmęs į glėbį, pakėlė V. Ž. ir po (duomenys neskelbtini) sekundžių vėl pastatė jį ant (duomenys neskelbtini). Visa tai buvo juoko forma. Geriant antrÄ (duomenys neskelbtini), V. Ž. ėmė kalbėti, kad ir jis (nukentėjusysis) galėtų jį (D. Z.) pakelti.

Jis (nuteistasis) pasakė, kad jo tikrai nepakels, kad V. Ž. tik giriasi tokiomis savo galimybėmis. Visas šis pokalbis tarp jų buvo tik juokais, jokio piktumo jis nukentėjusiajam nejautė. V. Ž., stovėdamas jam (apeliantui) už nugaros, bandė jį kelti ir jie griuvo. Jis (nuteistasis) nugriuvo V. Ž. ant pilvo, griūdami užkliudė nukentėjusiojo (duomenys neskelbtini) durų, uždėtų ant „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), kuris sugriuvo, nuo (duomenys neskelbtini) nukrito ant jo buvę (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini).

V. Ž. dejavo. Pavertęs nukentėjusįjį ant šono, matė kažkokias dėmes ant jo kairiojo šono, jam pasirodė, kad tai kraujas, tačiau galėjo būti ir (duomenys neskelbtini). 2.5. Apelianto vertinimu, palyginus nuosprendyje išdėstytus duomenis su baudžiamojoje byloje esančiais duomenimis, teismo posėdžių protokoluose užfiksuotais asmenų parodymais, matyti, kad yra esminių neatitikimų. Teismas selektyviai išrinko tam tikrus kaltinimui naudingus duomenis ir juos vertino, o kiti duomenys buvo nenurodyti ir nebuvo vertinti. 2.6.

Nuteistasis atkreipia dėmesį, kad teismo nuosprendyje apraÅ¡ant nukentėjusiojo V. Ž. duotus parodymus buvo nurodyta, jog skausmÄ jis pajuto stovėdamas, prisimena, kad susirietė. Susipažinus su (duomenys neskelbtini) teismo posėdžio protokolu, kuriame užfiksuoti nukentėjusiojo parodymai, matyti, kad pastarasis nurodė: „Kai skausmÄ pajutau, aÅ¡ gulėjau, tiksliai nepamenu, lygtai susitÅ«pęs pajutau, kad skauda Å¡onÄ . AÅ¡ nežinau, kokiu momentu man ta žaizda atsirado. Kai skausmÄ pajutau, aÅ¡ (duomenys neskelbtini). <...> nežinau, kodėl atsidÅ«riau ligoninėje.

Ligoninėje gulėjau dėl skausmo. Gal užvirtau ant ko, nežinau. <...> ligoninėje atsidÅ«riau dėl to, kad susižeidžiau“. Teismas selektyviai iÅ¡rinko tik vienÄ sakinį, susijusį su momentu, kai nukentėjusysis pajuto skausmÄ , tai yra, kad skausmÄ pajuto stovėdamas, tačiau nei nuosprendžio dalyje, kurioje iÅ¡dėstyti nukentėjusiojo parodymai, nei nuosprendžio dalyje, kurioje pateikiamas įrodymų vertinimas, teismas neatsižvelgė į tai, kad nukentėjusysis tikslino savo parodymus, nurodydamas, jog skausmÄ pajuto gulėdamas, o susižaloti galėjo, užvirsdamas ant kokio nors daikto;

šių nukentėjusiojo nurodytų aplinkybių teismas nuosprendyje neaptarė. 2.7. Pirmosios instancijos teismas rėmėsi liudytojos G. K. parodymais, kad jis (apeliantas) buvo pasimetęs, išsigandęs, jo rankos drebėjo, kalba užsikirtinėjo, jis nesugebėjo paaiškinti, kas įvyko. Teismas sprendė, kad tokia apelianto būsena suteikia pagrindo išvadai, kad jam buvo žinoma, kaip ir kuo sužalotas nukentėjusysis ir kad jam pagalba būtina. Tačiau, pasak nuteistojo, teismas nepasisakė dėl G.

K. nurodytų aplinkybių, kad jai radus ant (duomenys neskelbtini) gulintį V. Ž., Å¡is jai pasakė paslydęs ir susižalojęs pats. Tokius jos parodymus patvirtina ir skambučio Bendrajam pagalbos centrui suvestinė, iÅ¡ kurios matyti, kad G. K. Bendrojo pagalbos centro darbuotojai nurodė, jog nukentėjusysis (duomenys neskelbtini), o į klausimÄ , ar niekas jo nesužalojo, atsakė, kad niekas kitas, tik jis pats. Apelianto nuomone, Å¡ioje dalyje teismo iÅ¡vados prieÅ¡taringos: jeigu jis (D. Z.), kaip nurodė teismas, buvo tokios susijaudinimo bÅ«senos (kas, teismo manymu, reiÅ¡kia, kad jis atliko neteisėtus veiksmus nukentėjusiojo atžvilgiu), tai neaiÅ¡ku, kaip jis, bÅ«damas tokios bÅ«senos, turėjo iki ateinant G.

K. spėti suderinti pozicijÄ su sunkios bÅ«klės V. Ž., kad Å¡is G. K. pameluotų, jog nukrito ir susižalojo pats. 2.8. Apeliantas pažymi, kad teisme liudytoju apklaustas S. V. nurodė negirdėjęs, kad jis (nuteistasis) ir nukentėjusysis bÅ«tų konfliktavę. Liudytojas parodė, kad jie (D. Z. ir V. Ž.) juokais ginčijosi, juokais susistumdė ir nuvirto ant (duomenys neskelbtini); pasak liudytojo, turbÅ«t, nuvirto abu, o nugriuvęs (gulėdamas ant (duomenys neskelbtini)), V. Ž. pasakė, kad įsidÅ«rė.

Liudytojas R. Å . parodė, kad (duomenys neskelbtini) vežė jį (nuteistÄ jį) į ligoninę tÄ dienÄ , kai buvo sužalotas V. Ž. ir jis (D. Z.) skundėsi, kad bus apkaltintas V. Ž. sužalojimu. R. Å . parodė, kad jis (D. Z.) pasakojo, kad jie gėrė, draugiÅ¡kai kėlė vienas kitÄ ir nugriuvo, V. Ž., nugriuvęs, susižalojo. TÄ patį apeliantas nurodė ir V. V. Liudytoja V. B. parodė, kad atvežtas į ligoninę V. Ž. buvo neblaivus, neramus, paklaustas, sakė griuvęs ant (duomenys neskelbtini) ir susižalojęs pats. 2.9.

Teismas vadovavosi Valstybinės teismo medicinos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus teismo medicinos eksperto V. K. ir vyresniojo teismo medicinos eksperto J. R. atlikta teismo medicinos ekspertize. Apklaustas teisme, ekspertas V. K. parodė, kad sužalojimas priklauso nuo įvairių aplinkybių, tačiau, jų (ekspertizę atlikusių ekspertų) nuomone, sužalojimas nebÅ«dingas griuviminei traumai, yra padarytas tiesioginiu trauminiu poveikiu, tai labiau tikėtinos aplinkybės. Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, jog ekspertizės iÅ¡vada iÅ¡ dalies remiasi ne paties sužalojimo (žaizdos) tyrimu, tačiau tuo, jog griuviminė versija mažai tikėtina, nes įvykio dalyviai nenurodė buvus stabiliai fiksuotÄ daiktÄ (duriančiai-pjaunantį įrankį) su kyÅ¡ančia geležte (duomenys neskelbtini) ar ant (duomenys neskelbtini).

Nuteistojo teigimu, jeigu toks daiktas (įrankis) būtų buvęs, griuviminė versija galėtų būti tikėtina net ir pagal ekspertizės akto išvadas. 2.10. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad įvykio vietoje ant (duomenys neskelbtini) buvo (duomenys neskelbtini) juosta ((duomenys neskelbtini) cm ilgio, nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) cm pločio ir (duomenys neskelbtini) storio), kurios viena dalis užlenkta (duomenys neskelbtini) ir yra smaili, o kitas galas (duomenys neskelbtini). Apklausti teisme, ekspertai negalėjo atmesti versijos, kad nukentėjusysis galėjo užkristi ant tokio daikto ir susižaloti.

Nurodė, kad tokia versija tiriama nebuvo, todėl jie negalėjo Å¡ios versijos nei patvirtinti, nei paneigti. 2.11. Apelianto nuomone, jis negali atsakyti už ikiteisminio tyrimo institucijų klaidas, neiÅ¡tiriant visų su įvykiu susijusių aplinkybių. Nuo pat tyrimo pradžios tiek jis (D. Z.), tiek V. Ž. (netiesiogiai ir kiti liudytojai) patvirtino, kad V. Ž. nukrito ant (duomenys neskelbtini) ir susižalojo į tyrimo metu nenustatytÄ daiktÄ . Teismo iÅ¡vada, kad įvykio vietoje jokių įrankių, kurie galėtų padaryti durtinę-pjautinę žaizdÄ nukentėjusiajam, nebuvo, negali bÅ«ti patvirtina byloje esančia medžiaga. 2.12.

Apeliantas pažymi, kad baudžiamojoje byloje buvo pateikta teismo medicinos gydytojo P. P. teismo medicinos konsultacinė specialisto išvada. Nuteistasis skunde cituoja teismo medicinos gydytojo P. P. paaiškinimus, atkreipia dėmesį į tai, kad nuosprendyje teismas vadovavosi tik ekspertizės aktu, o teismo medicinos gydytojo P. P. pateiktas išvadas įvertino kaip teorines prielaidas, kurios nepaneigia sužalojimo aplinkybių, būdo ir masto. 2.13. Teismas nuosprendyje nenurodė, kaip turėtų būti vertinama Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto L.

J. iÅ¡vada. Nuteistasis atkreipia dėmesį, kad Valstybinės teismo medicinos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus specialisto iÅ¡vada atitinka medicinos gydytojo P. P. teismo medicinos konsultacinėje specialisto iÅ¡vadoje nurodytÄ aplinkybę, kad sužalojimai V. Ž. galėjo bÅ«ti padaryti tiek tiesioginiu trauminiu poveikiu, tiek nugriuvus. 2.14. Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad teismas baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu neapklausė specialisto L. J., apskritai ignoravo jo pateiktÄ specialisto iÅ¡vadÄ Nr. (duomenys neskelbtini), nevertino jos kitų bylos duomenų kontekste.

Tuo tarpu (duomenys neskelbtini) ikiteisminis tyrimas jo (D. Z. atžvilgiu buvo nutrauktas, remiantis būtent specialisto L. J. išvada Nr. (duomenys neskelbtini). Pažymi, kad iš teismo nuosprendžio nėra aišku, kodėl teismas iš trijų išvadų pasirinko kategoriškai tikėti ta, kuri yra tikėtina, ir kuri prieštarauja nuteistojo, nukentėjusiojo ir G. K. parodymams. 2.15. Teismas nuosprendyje nurodė, kad būtent kaltinamasis, suvokęs savo neteisėto elgesio galimas neigiamas pasekmes, turėjo galimybę įrankį, kuriuo smūgiavo nukentėjusiajam, paslėpti.

Apelianto nuomone, tokia teismo iÅ¡vada yra prielaida, kurios nepatvirtina jokie bylos duomenys. Nei vienas iÅ¡ byloje apklaustų asmenų nenurodė, kad įvykio vietoje kas nors bÅ«tų panaudojęs įrankį, kuriuo bÅ«tų smÅ«giuota nukentėjusiajam, ar juo labiau, kad D. Z. bÅ«tų bandęs tokį įrankį slėpti. 2.16. S. V. parodė, kad susistumdymas buvo, tačiau jis vyko tik juokais. Å iÄ aplinkybę patvirtina ir jo (nuteistojo) parodymai, tam neprieÅ¡tarauja nukentėjusiojo parodymai. NeaiÅ¡ku, kuo vadovavosi teismas, darydamas iÅ¡vadÄ , kad jis (apeliantas) įrankį panaudojo niekam nematant, galimai apimtas momentinio pykčio, kurį iÅ¡liejo.

Teismas pats iÅ¡kėlė prielaidÄ ir pats, ja vadovaudamasis, padarė iÅ¡vadas. 2.17. Apelianto nuomone, nagrinėjamu atveju matyti, kad teismas priėmė apkaltinamÄ jį nuosprendį, vadovaudamasis prieÅ¡taringomis specialistų iÅ¡vadomis, dalies įrodymų net nevertino, o tuos, kuriuos vertino, vertino remdamasis savo paties padarytomis prielaidomis, liudytojų ir nukentėjusiųjų parodymus vertino selektyviai, dalį jų paminėdamas, o dalį reikÅ¡mingų aplinkybių nutylėdamas. 2.18. Nurodytos abejonės – dėl įvykio mechanizmo, nukentėjusiojo sužalojimo aplinkybių, dėl sužalojimo, bÅ«dingo griuviminei traumai, dėl, neva, panaudoto įrankio, - yra reikÅ¡mingos ir net turinčios esminę reikÅ¡mę galutiniam teismo sprendimui priimti, tačiau Å¡ios abejonės baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu teisme nebuvo paÅ¡alintos.

Spręstina, kad nesurinkta neabejotinų jo (apelianto) kaltės įrodymų, byloje surinkti duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas, yra abejotini, neiÅ¡samÅ«s, neleidžia daryti patikimų iÅ¡vadų dėl svarbių bylos aplinkybių, jo (nuteistojo) kaltumo, todėl, vadovaujantis bendruoju baudžiamosios teisės in dubio pro reo (visi neaiÅ¡kumai ir netikslumai aiÅ¡kinami kaltininko naudai) principu, jis (D. Z.) turi bÅ«ti iÅ¡teisintas. 2.19. D. Z. nurodo, kad jis ir V. Ž., vartodami alkoholį ir bÅ«dami neblaivÅ«s, juokais stumdėsi, galynėjosi, bandė vienas kitÄ pakelti, abu dėl girtumo nugriuvo ant (duomenys neskelbtini), o V.

Ž. šonu užkrito ant nenustatyto daikto (galimai, (duomenys neskelbtini)) ir susižalojo. Šiuo atveju įvyko nelaimingas atsitikimas, kuris turėtų būti vertintinas kaip kazusas. III. Apeliacinės instancijos teismo išvados, argumentai ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas Nuteistojo D. Z. apeliacinis skundas tenkinamas.

3. Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs nuteistojo apeliacinį skundÄ , konstatuoja, kad priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį pirmosios instancijos teismas netinkamai, pažeisdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, vertino byloje esančius įrodymus ir tai turėjo esminę įtakÄ teismo iÅ¡vadoms dėl D. Z. kaltės. Darydamas iÅ¡vadas dėl nuteistojo kaltės, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į visas bylos aplinkybes, galinčias paveikti teismo iÅ¡vadas.

Apylinkės teismas neiÅ¡samiai iÅ¡tyrė bylos aplinkybes, susijusias su nuteistojo nurodyta nukentėjusiojo patirtų sužalojimų atsiradimo versija, nepaÅ¡alino byloje esančių abejonių dėl nukentėjusiajam padarytų sužalojimų mechanizmo, vertindamas įrodymus, darė klaidų dėl jų turinio. Toks nuosprendis negali bÅ«ti laikomas teisėtu ir pagrįstu. Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡ naujo įvertinęs byloje esančius įrodymus bei atlikęs byloje įrodymų tyrimÄ , vadovaudamasis teismų praktikos iÅ¡aiÅ¡kinimais dėl in dubio pro reo (visi neaiÅ¡kumai ir netikslumai aiÅ¡kinami kaltininko naudai) principo laikymosi, pripažįsta, kad nagrinėjamoje byloje nėra neginčijamų įrodymų, kurių pagrindu bÅ«tų galima daryti neabejotinÄ iÅ¡vadÄ , kad D.

Z. 2019 m. liepos 23 d. apie 13 val. (duomenys neskelbtini) esančiame (duomenys neskelbtini) kaltinime nurodytais veiksmais ir aplinkybėmis tyčia sunkiai sutrikdė V. Ž. sveikatÄ ir padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 135 straipsnio 1 dalyje. Todėl Å iaulių apylinkės teismo Kelmės rÅ«mų 2021 m. gruodžio 15 d. nuosprendis naikinamas ir priimamas naujas iÅ¡teisinamasis nuosprendis (BPK 326 straipsnio 4 dalis, 329 straipsnio 1 punktas).

4. Duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva (BPK 20 straipsnio 2 ir 5 dalys). Teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Teisėjų vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi bÅ«ti paremtas visų byloje esančių duomenų patikimumo patikrinimu, palyginimu ir prieÅ¡taravimų paÅ¡alinimu. Turi bÅ«ti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma, teismas turi atsižvelgti į visas bylos aplinkybes, galinčias paveikti teismo iÅ¡vadas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-221/2008, Nr. 2K-122/2013, Nr. 2K-34-303/2015).

5. Nuteistasis D. Z. ikiteisminio tyrimo metu ir nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme kaltu neprisipažino. Teisiamajame posėdyje D. Z. parodė, kad įvykio dienÄ iÅ¡gertuvių (duomenys neskelbtini), metu, jis (D. Z.), suėmęs į glėbį, pakėlė V. Ž. ir po poros sekundžių vėl pastatė jį ant (duomenys neskelbtini). Visa tai buvo juoko forma. Po to, į (duomenys neskelbtini) atėjus S. V., nukentėjusysis jį kėlė, stovėdamas jam už nugaros, nepakėlė ir jie abu nugriuvo.

Pirmiausiai jie griuvo ant (duomenys neskelbtini), t. y. ant (duomenys neskelbtini) durų (durys nebuvo (duomenys neskelbtini)), ir slydo į kairę pusę (link (duomenys neskelbtini)) su visu (duomenys neskelbtini). Jis (nuteistasis) nugriuvo ant V. Ž. pilvo. (duomenys neskelbtini) buvo visokių daiktų, taip pat ir metalo, matė (duomenys neskelbtini) juostas. Nuteistasis teisme nurodė, kad byloje yra dvi fotonuotraukos, kuriose matyti (duomenys neskelbtini) juosta. Ji galėjo būti likusi po (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) yra (duomenys neskelbtini) milimetrų storio.

Fotonuotraukose matyti (duomenys neskelbtini) juosta, kurios vienas galas (duomenys neskelbtini), o antras juostos galas (duomenys neskelbtini). Mano, jog ta (duomenys neskelbtini) juosta yra ten, kur jie krito ir V. Ž. dėl to galėjo susižaloti.

6. Nukentėjusysis V. Ž. ikiteisminio tyrimo metu ir nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme tvirtino, kad sužalojimo aplinkybių neprisimena dėl girtumo (įvykio metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio, gydymo įstaigoje V. Ž. nustatytas 1,85 promilių girtumas; 1 t., b. l. 146)). Teisiamajame posėdyje nukentėjusysis nurodė, kad ligoninėje gydėsi dėl to, jog susižeidė (duomenys neskelbtini), tačiau kaip bÅ«tent susižeidė, nežino, neatsimena. Jokio peilio nematė. PrieÅ¡ tai su niekuo nesipyko, iÅ¡gertuvių metu su D. Z. konfliktų nebuvo. Nežino, kaip atsidÅ«rė ant (duomenys neskelbtini), nematė, ar D. Z. jam kažkÄ padarė.

7. Valstybinės teismo medicinos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus specialisto išvadose nurodyta, kad V. Ž. nustatyti sužalojimai – pilvo kairės pusės kiauryminė durtinė žaizda su plonosios žarnos, pasaito ir blužnies pažeidimu, kraujo išsiliejimas pilvaplėvės ertmėje, vertinami kaip sunkus sveikatos sutrikdymas dėl kiauryminės pilvo žaizdos su vidaus organų pažeidimu (specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) 1 punktas), galėjo būti padaryti tiek mažiausiai vienu tiesioginiu trauminiu poveikiu, tiek nugriuvus, kontaktuojant kaire kūno puse su duriančių savybių daiktu ar įrankiu (specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) 1, 2 punktai) (1 t., b. l. 112-113; 126-127).

8. Teismo medicinos konsultacinėje specialisto išvadoje nurodyta, kad V. Ž. nustatyti sužalojimai – pilvo kairės pusės kiauryminė durtinė žaizda su plonosios žarnos, jos pasaito ir blužnies pažeidimais, kraujo išsiliejimu į pilvo ertmę, vertinami kaip sunkus sveikatos sutrikdymas dėl kiauryminės pilvo žaizdos su vidaus organų pažeidimu, galėjo būti padaryti tiek vienu tiesioginiu trauminiu poveikiu duriančių savybių daiktu paveikus kairę juosmens pusę, tiek nugriuvus. Durtinės žaizdos pobūdis bei lokalizacija nėra skirstomi į būdingus smūgiui ar griuvimui (4 t., b. l. 69-77).

9. Valstybinės teismo medicinos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus (duomenys neskelbtini) ekspertizės akte nurodyta, kad V. Ž. kūno sužalojimas – pilvo sienos kairio šoninio paviršiaus kiauryminė-durtinė-pjautinė žaizda su plonosios žarnos, jos pasaito ir blužnies pažeidimais, kraujo išsiliejimu į pilvo ertmę, vertinamas kaip sunkus sveikatos sutrikdymas dėl kiauryminės pilvo žaizdos su vidaus organų pažeidimu, padarytas duriančių-pjaunančių savybių peilio geležtės tipo įrankiu.

Sužalojimas nebÅ«dingas griuviminei traumai dėl žaizdos pobÅ«džio ir lokalizacijos pilvo Å¡oniniame pavirÅ¡iuje bei kitokių sužalojimų nebuvimo kitose kÅ«no vietose, todėl labiau tikėtinas tiesioginis duriantis poveikis. Be to, griuviminei versijai įvykti svarbi sÄ lyga – duriančiai-pjaunančiai įrankio stabilus fiksavimas su kyÅ¡ančia geležte (duomenys neskelbtini) ar ant (duomenys neskelbtini), tačiau, kaip pažymėta ekspertizės akte, įvykio dalyviai tokio daikto nenurodo (1 t., b. l. 145-149).

10. Teisėjų kolegijos vertinimu, vien ekspertizės aktas ir ekspertų paaiškinimai neleidžia daryti vienareikšmiškos ir neabejotinos išvados, jog nukentėjusiojo patirti sužalojimai atsirado būtent dėl D. Z. neteisėtų veiksmų, nes šios tikėtinos išvados nepatvirtina kiti bylos duomenys.

11. Nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme nuteistojo gynėja pateikė ekspertams V. K. ir J. R. susipažinti dvi įvykio vietos fotonuotraukas. Pirmoji fotonuotrauka pridėta prie 2019 m. liepos 23 d. – 2019 m. liepos 26 d. įvykio vietos apžiÅ«ros (pirminės) protokolo (1 t., b. l. 77), antroji, taip pat daryta pirminės įvykio vietos apžiÅ«ros metu, pridėta prie 2020 m. vasario 3 d. nukentėjusiojo V. Ž. papildomo parodymų patikrinimo vietoje protokolo; Å¡ioje fotonuotraukoje pagal nukentėjusiojo parodymus pažymėta vieta, kurioje jis nugriuvo įvykio metu (1 t., b. l. 107).

Nurodytose fotonuotraukose Å¡alia tos vietos, kurioje pažymėta nukentėjusiojo griuvimo vieta, matyti daiktas, kurios vienas galas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), o antras galas (duomenys neskelbtini). Ä®vykio vietos apžiÅ«ros (pirminės) protokole (1 t., b. l. 61-79) Å¡is daiktas, kuris matyti byloje esančiose fotonuotraukose, neužfiksuotas, neapraÅ¡ytas ir iÅ¡ įvykio vietos nepaimtas. Ekspertas V. K. teisiamajame posėdyje nurodė, kad iÅ¡ pateiktų susipažinti fotonuotraukų negalima atsakyti į klausimÄ , ar tokiu daiktu ((duomenys neskelbtini) juosta/gabalu) galėjo bÅ«ti padaryti V.

Ž. nustatyti kÅ«no sužalojimai, nes reikalingas to daikto ((duomenys neskelbtini) juostos/gabalo) atskiras tyrimas. Ekspertas J. R. teisiamajame posėdyje nurodė, kad ta (duomenys neskelbtini) nebuvo pateikta tyrimui, duomenų apie tokį daiktÄ bylos medžiagoje, pateiktoje ekspertiniam tyrimui, nebuvo, su tuo daiktu ((duomenys neskelbtini) juosta/gabalu) bandymų, modeliavimų irgi nebuvo. Ekspertas J. R. nurodė, kad atsakyti į klausimÄ , ar tokiu daiktu ((duomenys neskelbtini) juosta/gabalu) galėjo bÅ«ti sužalotas V.

Ž., nėra galimybės.

12. Ekspertizės akto iÅ¡vada dėl V. Ž. padarytų sužalojimų bÅ«do – duriančių-pjaunančių savybių peilio geležtės tipo įrankiu duriant tiesiogiai – yra labiau tikėtina, bet ne kategoriÅ¡ka, griuviminė sužalojimų versija pagal ekspertizės akto iÅ¡vados 3 punktÄ nėra visiÅ¡kai negalima. Nuteistajam nurodžius, kad nukentėjusysis galėjo susižaloti, užgriÅ«damas ant įvykio vietoje buvusios (duomenys neskelbtini) juostos, o ekspertams nurodžius, kad reikalingas to daikto atskiras tyrimas, tačiau tyrimui nebuvo pateiktas daiktas, kuriuo buvo sužalotas V.

Ž. Šios aplinkybės patvirtina, jog byloje sužalojimo mechanizmas nenustatytas. Nagrinėjamoje byloje įvykio vietos apžiūros protokole nuteistojo nurodomas daiktas ((duomenys neskelbtini) juosta), neužfiksuotas, iš įvykio vietos nepaimtas ir neapžiūrėtas. Šios abejonės objektyviai negali būti pašalintos – pirminės įvykio vietos su joje esančiais daiktais atkurti neįmanoma.

13. Apeliacinės instancijos teisme buvo apklaustas specialistas L. J., pateikęs specialisto iÅ¡vadas Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini). Jis patvirtino savo pateiktas iÅ¡vadas ir paaiÅ¡kino, kad tyrimui pateiktuose medicininiuose dokumentuose nurodyta, kad žaizda durtinė; dydis nurodytas apytiksliai plačiose ribose ((duomenys neskelbtini) cm); individualių žalojusio įrankio savybių žaizdoje neapraÅ¡yta, kad atlikdamas tyrimÄ apžiÅ«rėjo nukentėjusįjį, tačiau apžiÅ«ros metu individualių žalojusio įrankio savybių irgi nebuvo nustatyta, kadangi nuo įvykio praėjo daug laiko ir žaizda koreguota operacijos metu.

Specialistui buvo pateiktos susipažinti dvi Å¡io nuosprendžio 14 punkte nurodytos įvykio vietos fotonuotraukos (5 t., b. l. 28, 29). Po susipažinimo specialistas nurodė, kad nukentėjusiajam sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti tiek tiesioginiu trauminiu poveikiu, smÅ«giuojant tiesiogiai į kÅ«nÄ konkrečiu duriančiu-pjaunančiu daiktu, arba užgriÅ«nant ant tokio daikto. Specialistas pažymėjo, kad nukentėjusiajam sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti ir griÅ«nant Å¡onu. Nurodė, kad negali atsakyti į klausimÄ , ar sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti fotonuotraukose užfiksuotu daiktu.

14. Kaip matyti iš specialisto L. J. pateiktų išvadų Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir specialisto paaiškinimų apeliacinės instancijos teisme, sužalojimai V. Ž. galėjo būti padaryti ir užgriūnant ant duriančio-pjaunančio daikto, todėl, atsižvelgus į šiame nuosprendyje apeliacinės instancijos teismo jau išdėstytus argumentus dėl įvykio vietos fotonuotraukose matomo, bet įvykio vietos apžiūros protokole neužfiksuoto, neapžiūrėto ir iš įvykio vietos nepaimto daikto ir patikimai nenustatyto V.

Ž. padarytų sužalojimų mechanizmo, pagrindo teigti, kad nukentėjusiajam sunkus sveikatos sutrikdymas padarytas dėl D. Z. veiksmų, duriant V. Ž. į kairės pusės pilvo sritį duriančiu-pjaunančiu peilio geležtės tipo įrankiu, nėra. Be to, toks duriantis-pjaunantis peilio geležtės tipo įrankis, kuriuo, kaip pripažino apylinkės teismas, nuteistasis dūrė V. Ž., nerastas ir byloje nėra duomenų, kad nuteistasis tokį įrankį įvykio metu būtų turėjęs su savimi ar radęs ir paėmęs (duomenys neskelbtini).

Nukentėjusysis parodė, kad grįžęs iš ligoninės, jokių įrankių (duomenys neskelbtini) nepasigedo. Todėl apylinkės teismo išvada, kad D. Z. turėjo galimybę įrankį, kuriuo smūgiavo nukentėjusiajam, paslėpti, nėra pagrįsta jokiais objektyviais duomenimis ir vertintina kaip prielaida. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje rėmėsi eksperto J. R. paaiškinimu, jog griūnant ant nugaros, susižaloti šono ir vidaus organų taip, kaip buvo sužalotas nukentėjusysis V.

Ž., neįmanoma. Tačiau D. Z. teisiamajame posėdyje nenurodė, kad nukentėjusysis nugriuvo ant nugaros. Pagal nuteistojo parodymus, jis ir nukentėjusysis pirmiausiai griuvo ant (duomenys neskelbtini) (ant (duomenys neskelbtini) durų), o tada slydo į kairę pusę. Tokie parodymai neprieÅ¡tarauja apeliacinės instancijos teisme specialisto L. J. paaiÅ¡kinimui, kad nukentėjusiajam sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti ir griÅ«nant Å¡onu, taip pat teismo medicinos konsultacinę specialisto iÅ¡vadÄ pateikusio teismo medicinos gydytojo P. P. apylinkės teisme nurodytai aplinkybei, kad toks sužalojimas įmanomas, nukentėjusiajam Å¡onu atsitrenkiant į smailų daiktÄ .

15. Kaip matyti iÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos, pirmosios instancijos teismas nuteistojo kaltę grindė vien netiesioginiais įrodymais. Baudžiamojo proceso įstatymas nedraudžia grįsti nuosprendžio, taip pat ir apkaltinamojo, netiesioginiais įrodymais. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad svarbÅ«s tiek duomenys, kurie tiesiogiai susiję su įrodinėjimo dalyku (tiesioginiai įrodymai), tiek ir tokie duomenys, kurie iÅ¡ pradžių pagrindžia tarpinio fakto buvimÄ , o per šį faktÄ â€“ ir įrodinėtinas aplinkybes (netiesioginiai įrodymai).

Tiesioginiai įrodymai neturi pranaÅ¡umo prieÅ¡ netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-32/2010, Nr. 2K-343-719/2018). NusikaltimÄ padariusio asmens kaltės įrodinėjimui netiesioginiais įrodymais keliamas reikalavimas, kad Å¡iais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir iÅ¡vados tarpusavyje bÅ«tų sujungti nuoseklia ir logiÅ¡ka grandine (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-125-511/2019, Nr. 2K-204-689/2019).

Ä®rodinėjimas bei sprendimas dėl įrodymų pakankamumo ir dėl jais grindžiamų iÅ¡vadų tikrumo yra sudėtingesni ir reikalaujantys daugiau kruopÅ¡tumo, nuoseklumo, tikslumo, įtikinamai susiejant esamus įrodymus į loginę sekÄ , jeigu teismo iÅ¡vados, kaip nagrinėjamos bylos atveju, iÅ¡ esmės grindžiamos netiesioginiais įrodymais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-275-976/2017, Nr. 2K-264-976/2019, Nr. 2K-15-976/2021). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tokių reikalavimų nesilaikė, nes netiesioginius įrodymus sujungė ne nuoseklia ir logiÅ¡ka grandine, o samprotavimais ir prielaidomis.

16. Kaip vienÄ iÅ¡ netiesioginių įrodymų pirmosios instancijos teismas nurodo liudytojo S. V., kartu su nukentėjusiuoju ir nuteistuoju iÅ¡gertuvių metu buvusiu (duomenys neskelbtini), parodymus, iÅ¡ jų konteksto iÅ¡skirdamas tai, jog S. V. matė, kad D. Z. ir V. Ž. stumdėsi, V. Ž. nugriuvo. Tokie parodymai, apylinkės teismo vertinimu, suteikia pagrindo manyti, kad konfliktas tarp (duomenys neskelbtini) girtaujančių nuteistojo ir nukentėjusiojo vyko, dėl ko D. Z. galimai kilo dingstis smÅ«giuoti nukentėjusiajam.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nesutinka su Å¡ia prielaidos pobÅ«džio apylinkės teismo iÅ¡vada. S. V., apklausiamas liudytoju pirmosios instancijos teisme, parodė, kad nuteistasis ir nukentėjusysis juokais susistumdė ir nugriuvo, griuvimo metu nukrito ant (duomenys neskelbtini) padėtos (duomenys neskelbtini). Peilių, aÅ¡trių daiktų nematė. Nurodė, kad V. Ž., gulėdamas ant (duomenys neskelbtini), pasakė, kad įsidÅ«rė. Apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ , jog nežino, kas kurį pastÅ«mė, nes buvo girtas, beveik miegojo prie (duomenys neskelbtini).

V. Ž. sakė, kad įsidÅ«rė, jis tÄ pasakė, gulėdamas ant (duomenys neskelbtini). Nematė, kad D. Z. ir V. Ž. kilnotų vienas kitÄ (1 t., b. l. 190-191).

17. Teisėjų kolegija, įvertinusi liudytojo S. V. visÄ parodymų pirmosios instancijos teisme kontekstÄ , sugretinusi Å¡iuos parodymus su aplinkybėmis, liudytojo nurodytomis per apklausÄ pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ , sprendžia, kad S. V. parodymai neleidžia konstatuoti, jog nukentėjusysis sunkų sveikatos sutrikdymÄ patyrė bÅ«tent dėl nuteistojo neteisėto veikimo ir nepaneigia D. Z. nurodytų aplinkybių, kad nukentėjusysis V. Ž. griuvo kartu, mėgindamas pakelti D. Z.

18. Skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas nuteistojo kaltę grindžia ir liudytojos G. K. parodymais. Teisiamajame posėdyje liudytoja paaiÅ¡kino Å¡iame apžiÅ«ros protokole užfiksuotas aplinkybes, nurodė, kad skambindama į BendrÄ jį pagalbos centrÄ , nežinojo, kad V. Ž. susižalojo ar jį sužalojo peiliu; buvo iÅ¡sigandusi, matė, kad žmogui blogai, todėl galėjo pasakyti visokių dalykų. Teisėjų kolegija, įvertinusi liudytojos G. K. parodymus, 2020 m. vasario 18 d.

– 2020 m. vasario 19 d. garso įrašų iÅ¡ Bendrojo pagalbos centro apžiÅ«ros protokole užfiksuotas aplinkybes, sprendžia, kad liudytojos G. K. parodymai savaime nepatvirtina nuteistojo neteisėtÄ veikimÄ prieÅ¡ V. Ž., o vien ta aplinkybė, kad G. K., apžiÅ«rėjusi nukentėjusįjį, pamatė lygiais kraÅ¡tais durtinę-pjautinę dviejų centimetrų žaizdÄ (Å¡ia aplinkybe, kaip patvirtinančia nuteistojo kaltę, skundžiamame nuosprendyje remiasi apylinkės teismas), patikimai nenustačius nukentėjusiojo patirtų sužalojimų mechanizmo, nuteistojo kaltės įrodymu negali bÅ«ti laikoma.

19. Pirmosios instancijos teisme buvo apklausti liudytojai D. Ž., P. R., R. Å ., V. V., A. K., tačiau Å¡ie liudytojai nematė kaip buvo sužalotas V. Ž., nenurodė jokių reikÅ¡mingų aplinkybių, kurios duotų pagrindÄ daryti tam tikras iÅ¡vadas, tuo labiau D. Z. kaltę tvirtinančius įrodymus.

20. Teismų praktikoje pažymima, kad baudžiamojo proceso įstatymo normos draudžia esant nepaÅ¡alintų abejonių dėl reikÅ¡mingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamÄ jį nuosprendį ar veikÄ kvalifikuoti pagal kaltinimÄ , kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti. Sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimÄ , bÅ«tina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiÅ¡kumai, kurių nėra galimybės paÅ¡alinti, turi bÅ«ti aiÅ¡kinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Pagal susiformavusiÄ teismų praktikÄ apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis, o teismo iÅ¡vados turi bÅ«ti pagrįstos įrodymais, patikimai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ ir kitas svarbias bylos aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr.  2K-7-173/2014, Nr. 2K-317-719/2018, Nr. 2K-7-97-895/2019).

 Šių taisyklių turi bÅ«ti laikomasi nustatant kiekvienÄ asmeniui inkriminuojamos nusikalstamos veikos požymį ir kitas bylai reikÅ¡mingas aplinkybes.

21. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, remdamasi pirmiau išdėstytais motyvais dėl byloje surinktų įrodymų vertinimo, sprendžia, kad šioje byloje nesurinkus neginčytinų įrodymų dėl D. Z. veiksmų prieš nukentėjusįjį V. Ž., laikytina, kad neįrodytas būtinas nusikalstamos veikos, numatytos BK 135 straipsnio 1 dalyje, požymis, t. y. veika – pavojingas kito žmogaus sveikatai veikimas (dūris duriančiu-pjaunančiu peilio geležtės tipo įrankiu V. Ž. į kairės pusės pilvo sritį).

22. Dėl to konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, pripažindamas D. Z. kaltu pagal BK 135 straipsnio 1 dalį ir nevertindamas visų abejonių D. Z. naudai, nepagrįstai nesirėmė in dubio pro reo principu, netinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ ir padarė esminius BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimus. Todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis naikinamas ir priimamas naujas nuosprendis – D. Z. pagal BK 135 straipsnio 1 dalį iÅ¡teisinamas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

23. Civilinė ieÅ¡kovė (duomenys neskelbtini) teritorinė ligonių kasa buvo pareiÅ¡kusi civilinį ieÅ¡kinį dėl 5 033,23 Eur žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui už nukentėjusiojo V. Ž. gydymÄ atlyginimo (1 t., b. l. 164-166; 169-171). Atsižvelgiant į tai, kad apkaltinamasis nuosprendis D. Z. atžvilgiu naikinamas ir priimamas naujas iÅ¡teisinamasis nuosprendis, (duomenys neskelbtini) teritorinės ligonių kasos civilinis ieÅ¡kinys paliekamas nenagrinėtas (BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktas).

Å iaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 1 punktu, n u s p r e n d ž i a:  Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rÅ«mų 2021 m. gruodžio 15 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naujÄ nuosprendį: D. Z. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalį iÅ¡teisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Civilinės ieÅ¡kovės (duomenys neskelbtini) teritorinės ligonių kasos civilinį ieÅ¡kinį palikti nenagrinėtÄ . D. Z. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, panaikinti. Daiktus, turinčius reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: įvykio vietos apžiÅ«ros metu paimtas dvi nuoplovas, saugomas (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiajame policijos komisariate, sunaikinti; (duomenys neskelbtini) duomenų laikmenas, esančias (duomenys neskelbtini) baudžiamosios bylos (duomenys neskelbtini) tome, palikti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.  Teisėjai Zigmas Kavaliauskas Vidmantas Mylė Virginija Žindulienė 26.