Legislator Case Law & Legislation
878e0cfd-b32e-4e66-9723-befb24c11d1d AI generated

878e0cfd-b32e-4e66-9723-befb24c11d1d · Pakruojo rajono apylinkės teismas

Case Number 878e0cfd-b32e-4e66-9723-befb24c11d1d
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Administracinė byla Nr. A2.11.-240-284/2011m. Teisminio proceso Nr. 4-31-3-00146-2011-6 Procesinio sprendimo kategorija 39; 39.1; 39.2; 50; 50.15; 52; 52.3. (S) PAKRUOJO RAJONO APYLINKĖS TEISMAS N U T A R I M A S 2011 m. balandžio 5 d.Pakruojis Pakruojo rajono apylinkės teismo teisėja Rima Volikienė, sekretoriaujant Ritai Grigalienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui R. D., jo atstovui advokatui D. Ž., institucijos, suraÅ¡iusios administracinio teisės pažeidimo protokolÄ , - Klaipėdos teritorinės muitinės - atstovui V.

Legislator headnote

AI generated

878e0cfd-b32e-4e66-9723-befb24c11d1d · Pakruojo rajono apylinkės teismas: Toks patikrinimas atliekamas pagal Administracinių teisės pažeidimų kodeksÄ . Nurodyti tiksliai, kas yra muitinio tikrinimo vieta,- be teisės aktų pasakyti negali. Mano, kad administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui patikrinimo vieta buvo nurodyta teisėtai, pažeidimo nebuvo. Pagal teisės aktų reikalavimus, krovinys atitiko reikalavimus, o kadangi muitinės pareigÅ«nai turi teisę tikrinti turimus leidimus ir transporto priemonės virÅ¡svorį, nors prekės nebuvo muitinės prižiÅ«rimos.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr. A2.11.-240-284/2011m. Teisminio proceso Nr. 4-31-3-00146-2011-6 Procesinio sprendimo kategorija 39; 39.1; 39.2; 50; 50.15; 52; 52.3. (S) PAKRUOJO RAJONO APYLINKĖS TEISMAS N U T A R I M A S 2011 m. balandžio 5 d.Pakruojis Pakruojo rajono apylinkės teismo teisėja Rima Volikienė, sekretoriaujant Ritai Grigalienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui R. D., jo atstovui advokatui D. Ž., institucijos, suraÅ¡iusios administracinio teisės pažeidimo protokolÄ , - Klaipėdos teritorinės muitinės - atstovui V.

P.,vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjusiR. D., gimusio (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) lietuvio, Lietuvos Respublikos piliečio, gyvenančio (duomenys neskelbtini), dirbančio (duomenys neskelbtini), spec.vidurinio iÅ¡silavinimo, nevedusio, teisto, teistumas iÅ¡nykęs,administracinio teisės pažeidimo bylÄ , n u s t a t ė : Klaipėdos teritorinės muitinės Pažeidimų prevencijos skyriaus vyriausiasis inspektorius J. M. 2011 m. vasario 11 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolÄ Nr. (duomenys neskelbtini) R.

D., a.k. (duomenys neskelbtini) pagal Lietuvos Respublikos ATPK 208 str. 1 d., t.y. už tai, kad 2011 m. vasario 11 d. 13:45 val., Pakruojo rajone, kelyje Pasvalys – Å iauliai, 29 km, patikrinimui buvo sustabdytas krovininis automobilis SCANIA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)US351, priklausantis UAB „T.“, kurį vairavo R. D. Tikrinimo metu įtarta, kad automobilio ir krovinio bendra masė virÅ¡ija LR Susisiekimo ministerijos patvirtintÄ didžiausiÄ (maksimaliÄ ) leistinÄ kelių transporto priemonės bendÄ jÄ masę.

R. M. departamento prie LR Finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2004 m. lapkričio 23 d. įsakymo Nr. 1-1048 „Dėl muitinės mobiliųjų grupių darbo organizavimo nuostatų“ 49 straipsnio nuostatomis, buvo priimtas sprendimas vykti į Å iaulius detaliam transporto priemonės tikrinimui. Vairuotojas R. D., pavažiavęs transporto priemones keliu Pasvalys-Å iauliai apie 1 km nuo transporto priemonės stabdymo vietos, sustojo Å¡alikelėje ir atsisakė vykti į nurodytÄ muitinio tikrinimo vietÄ .

Savo veiksmais vairuotojas R. D. pažeidė Lietuvos Respublikos ATPK 208 str. 1 d.Institucijos, suraÅ¡iusios administracinio teisės pažeidimo protokolÄ , – Klaipėdos teritorinės muitinės – atstovas V. P. protokolÄ palaikė ir nurodė, jog pažeidimas užfiksuotas tinkamai. Nurodė, jog teisė muitinės pareigÅ«nams tikrinti transporto priemones, bÅ«tent jų virÅ¡svorį ir turimus leidimus vežti virÅ¡svorį, yra suteikta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. nutarimu Nr. 447, 2.2 punkte, kuriame nurodyta, kad Lietuvos muitinė kontroliuoja kelyje, ar transporto priemonių savininkai, valdytojai turi mokesčio už važiavimÄ valstybiniais keliais Lietuvos Respublikoje su kroviniu, kai virÅ¡ijama leidžiama transporto priemonės bendroji masė, patvirtinimÄ .

Teisė tikrinti turimus dokumentus už vežamÄ virÅ¡svorį ir ar krovinys su transporto priemone nevirÅ¡ija bendros masės, numatyta Vyriausybės nutarime. Tai, kad turi teisę stabdyti transporto priemonę, numatyta Muitinės departamento įsakyme 2004 m. Nr. 1B-1048 49 p., kurio nuostatos leidžia, esant įtarimui, rizikai, kad krovinys gali bÅ«ti vežamas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, nukreipti vairuotojÄ Ä¯ priimtinÄ tikrinimo vietÄ , Å¡iuo atveju konkrečiai – pasisverti. Kadangi Å¡ių reikalavimų R.

D. nevykdė, mano, kad suraÅ¡ytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekso 208 straipsnio 1 dalį, pagrįstai, nes R. D. nevykdė teisėto muitinės pareigÅ«no J. M. reikalavimo pateikti krovinį tikrinimui muitinėje priimtoje krovinio tikrinimo vietoje, Muitinių mobilių grupių organizavimo darbo nuostatų, patvirtintų 2004 m. direktoriaus įsakymu Nr. 1B-100-1048, 49 punkto reikalavimo. Kadangi pareigÅ«nas turėjo atsižvelgti į marÅ¡rutÄ , pagal dokumentus ir vairuotojo R.

D. paaiÅ¡kinimÄ , jis vyko į Bubius, vežė krovinį iÅ¡ Pakruojo rajono į Bubius per Å iaulius, ten nuvykti, aplenkiant Å iaulius, turbÅ«t neįmanoma. Svarstyklės yra Å iauliuose. Atsižvelgiant į krovinio vežimo marÅ¡rutÄ , buvo pasirinkta optimali tikrinimo vieta, tai yra Metalistų gatvė Å iauliuose. Reikalavimas buvo teisėtas, nepiktnaudžiauta savo pareigomis. Vairuotojas nepagrįstai nevykdė muitinės darbuotojų nurodymo. Mobilių svarstyklių muitinė Å iaulių regione neturi.

Jas reikia turėti techniÅ¡kai tvarkingas, jų panaudojimas yra ribotas, joms paprastai keliuose turi bÅ«ti padaryta speciali naudojimo vieta – nuvažiavimai su platforma, įdėjimais, pakėlimais, jas ant kelio paprastai padėjus negalima naudoti, Å¡ių reikalavimų Å iaulių regione nėra galimybės įvykdyti. Å io regiono keliais be leidimo leidžiama vežti ne daugiau negu 40 tonų, tai bendra masė transporto priemonės ir krovinio. Nurodė, jog, Å¡iuo atveju, įvertinus automobilio techninius duomenis, atsižvelgiant realiai į pakrovimo dydį, įvertinus visÄ rizikÄ , padaryta iÅ¡vada, kad krovinys turėjo sverti žymiai daugiau nei yra leidžiama, nes pagal techninius duomenis yra numatyta taip, kad priekaba gali gabenti iki 34 tonų svorio, automobilis gali vežti 25 tonas svorio, bendra jų masė virÅ¡ija 50 tonų.

Mano, kad atsižvelgiant į pakrovimo mastÄ , kadangi transporto priemonė buvo pakrauta maksimaliai, pakrautÄ medienÄ pagal dydį ir tÅ«rį, įvertinę savo praktinį įdirbį, pareigÅ«nai priėmė tinkamÄ sprendimÄ â€“ papildomai pasverti transporto priemonę. Dėl pasiÅ«lymo sumokėti pusę numatytos Å¡iame straipsnyje baudos – administracinio nurodymo nesuraÅ¡ymo, paaiÅ¡kino, jog tai nepadaryta dėl muitinės pareigÅ«nų neapsižiÅ«rėjimo, nes tai pakankamai naujas dalykas, dar tik mėnuo kaip buvo taikomas, o situacija nestandartinė.

Sutinka, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas suraÅ¡ytas su trÅ«kumais. Dėl administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytos sÄ vokos „patikrinti transporto priemonę“ santykio su „patikrinti krovinį“, nurodė, jog jos viena kitÄ apima, nes Å¡iuo atveju buvo tikrinama, ar turi leidimÄ gabenti virÅ¡svorį, o transporto priemonė be krovinio tikrai neturės virÅ¡svorio. Detalus transporto priemonės patikrinimas suprantamas kaip transporto priemonės su kroviniu svorio patikrinimas.

Muitinė savo įsakymais nusistato muitinio tikrinimo vietÄ , Å¡iuo atveju muitinio tikrinimo vieta buvo Å iaulių pirmos kategorijos krovinių postas Metalistų gatvėje. Muitinis patikrinimas susijęs daugiau su specifine muitinės veikla, tačiau kontroliuoti leidimų turėjimÄ už vežamÄ svorį ar Å¡ių virÅ¡svorį taip pat suteikta teisės aktų. Ta vieta turėtų bÅ«ti ten, kur muitinė gali įvertinti galimÄ pažeidimÄ , Å¡iuo atveju tai krovinių postas Metalistų gatvėje.

Toks patikrinimas atliekamas pagal Administracinių teisės pažeidimų kodeksÄ . Nurodyti tiksliai, kas yra muitinio tikrinimo vieta,- be teisės aktų pasakyti negali. Mano, kad administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui patikrinimo vieta buvo nurodyta teisėtai, pažeidimo nebuvo. Pagal teisės aktų reikalavimus, krovinys atitiko reikalavimus, o kadangi muitinės pareigÅ«nai turi teisę tikrinti turimus leidimus ir transporto priemonės virÅ¡svorį, nors prekės nebuvo muitinės prižiÅ«rimos.

Nurodė, jog teisę muitinės pareigÅ«nui reikalauti asmeniui vykti į patikrinimo vietÄ suteikia Muitinės mobiliųjų grupių darbo organizavimo nuostatų 49 punktas. Nurodė, jog Muitinės įstatymo 19 straipsnis numato, kas yra muitinės mobilioji grupė, nurodyta, kad Muitinės mobiliųjų grupių darbo organizavimo tvarkÄ nustato Muitinės departamento generalinio direktoriaus arba specialiosios muitinės įstaigos, kurios padalinys yra atitinkama muitinės mobilioji grupė, direktoriaus patvirtinti nuostatai.

Nuostatų 49 punktas ir suteikia teisę nurodyti vykti į priimtinÄ muitinio tikrinimo vietÄ . Vyriausybės nutarimas įpareigoja muitinę kontroliuoti leidimų marÅ¡ruto metu turėjimÄ . Nurodymas pateikti krovinį gali bÅ«ti teikiamas transporto priemonės vairuotojui, valdytojui. Dėl to, ar R. D., bÅ«damas vairuotoju, gali bÅ«ti laikomas vežėju, paaiÅ¡kino, jog Å¡is asmuo galėjo bÅ«ti laikomas vežėju, nes jis vairavo transporto priemonę. Vežėju paprastai laikoma įmonė, todėl nurodė, jog Å¡iuo atveju yra Å¡ioks toks teisės aktų prieÅ¡taravimas, bet vežėjo atstovas Å¡iuo atveju buvo vairuotojas.

R. D. atstovavo savo įmonę kaip vežėjas – turėjo pervežimui reikiamus dokumentus, valdė transporto priemonę teisėtai. Važtaraščiai, automobilio techniniai dokumentai nesukėlė abejonių, kad R. D. yra vežėjo oficialus atstovas. Ginčo nebuvo, ar teisėtai valdo transporto priemonę. Kelių eismo taisyklių 7 punkte nurodyta, kad eismo dalyviai privalo paklusti teisėtiems tikrinančio pareigūno reikalavimams ir jų nurodymams. Nurodė, jog nežino teisės akto, kuriuo vairuotojui būtų suteikta teisė vertinti, ar reikalavimas teisėtas ar neteisėtas.

Nusikalstamų požymių muitinės pareigÅ«nų veiksmuose neužfiksuota. Mobiliosios grupės pareigÅ«nams suteikta teisė vertinti pažeidimo rizikÄ . Jie įvertino visus turimus techninius dokumentus, pakrovimo dydį, atsižvelgė į transporto priemonės vizualinę iÅ¡vaizdÄ ir nustatė, kad transporto priemonė galimai pakrautas, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Ä® galimÄ pažeidimÄ buvo sureaguota duodant nurodymÄ vykti į muitinio patikrinimo vietÄ pasitikrinti transporto priemonės ir krovinio masę.

Kelyje Pasvalys – Å iauliai galimybės pasverti transporto priemonę nėra. Atsižvelgiant į transporto priemonės marÅ¡rutÄ , normalu, kad priimtas tikrai optimalus ir mažiausiai pažeidžiantis vežėjo interesus. Jeigu vyko į Bubius, tai Bubiai, nepravažiuojant Å iaulių, nėra pasiekiami. Patikrinimui buvo reikalingos specialios sÄ lygos, specialios techninės priemonės, tai yra svarstyklės. Svarstyklės turi bÅ«ti sertifikuotos, atitikti tam tikrus reikalavimus. Rentgeno kontrolė nebuvo reikalinga.

Viena vieta, kur buvo galima pasisverti, atsižvelgiant į marÅ¡rutÄ , buvo Å iauliuose. Nurodė, jog mobilias svarstykles, kuriomis galima sverti transporto priemones kelyje, jo žiniomis, galimai turi Valstybinė kelių transporto inspekcija. Kai muitinės pareigÅ«nai stabdė R. D., galimybės pasverti mobiliosiomis svarstyklėmis nebuvo. Vyriausybė yra suteikusi įgaliojimus stabdyti automobilius dėl galimo virÅ¡svorio. Muitinė turi teisę prižiÅ«rėti transporto priemones ne vien tas, kurios veža muitinės kontroliuojamas prekes, bet ir dėl virÅ¡svorio leidimų.

Tas punktas neprieÅ¡tarauja bendrai pozicijai. Vyriausybės nutarime nėra nurodyta, kokiu bÅ«du muitinė turi kontroliuoti transporto priemonės dėl leidimų vežti virÅ¡svorį. Tai nurodyta muitinių mobilių grupių darbo nuostatuose. Muitinėms pareigÅ«nams yra suteikta teisė kontroliuoti kelyje krovinių vežimÄ , įskaitant matmenų ir masės virÅ¡ijimÄ , tai yra numatyta Vyriausybės 2005 m. nutarime 447, 2.2 papunktyje, teisė stabdyti ir pateikti pareigÅ«nui nurodymÄ vykti į patikrinimo vietÄ yra numatyta Mobilių grupių darbo organizavimo nuostatų 49 punkte, todėl mano, kad pareigÅ«nas pateikė teisėtus reikalavimus vežėjo atstovui, kuris jų nevykdė.

Nurodė, jog dėl to R. D. pagrįstai ir teisėtai buvo suraÅ¡ytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, nustatytas administracinis teisės pažeidimas pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso 208 straipsnio 1 dalį, kadangi jis, siekdamas iÅ¡vengti pažeidimo už Administracinių teisės pažeidimų kodekso 145 straipsnį, kur nuobauda numatyta įmonės atstovui, padarė kitÄ pažeidimÄ â€“ nevykdė muitinės pareigÅ«nų nurodymų, kurie bÅ«tų užfiksavę pažeidimÄ pagal ATPK 145 straipsnio 2 dalį.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo R. D. teismo posėdžio metu nurodė, jog 2011 m. vasario 11 d. važiavo iÅ¡ RokiÅ¡kio į Å iaulių rajonÄ , Bazilionų kaimÄ , automobiliu SCANIA su priekaba ir vežė krovinį. Nurodė, jog Å¡is marÅ¡rutas neina per Å iaulių miestÄ . Muitinės pareigÅ«nų stabdomas sustojo, pateikė dokumentus. Muitinės pareigÅ«nų buvo du. Yra įsitikinęs, kad virÅ¡svorio nebuvo, kadangi vežama mediena buvo sausa, pagedusi, ne žalia. Muitinės pareigÅ«nai nurodė vykti pasisverti į Å iaulius, tačiau neprisimena, ar nurodė tikslų adresÄ .

IÅ¡ pradžių reikalavimÄ vykdė, važiavo muitinės pareigÅ«nų automobiliui iÅ¡ paskos, vėliau pasiskambino įmonės direktoriui, kuris pasakė, kad muitinė neturi teisės nukreipti nuo marÅ¡ruto, turi sverti vietoje, todėl jis ir atsisakė toliau vykti. Toje pat vietoje buvo suraÅ¡ytas administracinio teisės pažeidimo protokolas. Dėl administracinio nurodymo suraÅ¡ymo, paaiÅ¡kino, jog muitinės pareigÅ«nai žodžiu tokio pasiÅ«lymo - sumokėti pusę numatytos baudos, neiÅ¡reiÅ¡kė.

Jeigu toks nurodymas bÅ«tų buvęs, negali pasakyti, kaip bÅ«tų pasielgęs. Nurodė, jog nežino tokio teisės akto, kuriuo remdamasis, gali nepaklusti pareigÅ«nų nurodymams, nes nėra teisininkas. Patikslindamas duomenis, nurodė, jog važiavau keliu iÅ¡ RokiÅ¡kio. PareigÅ«nų stabdymui gestu pakluso. PareigÅ«nams pareikalavus dokumentų, - juos pateikė, medienos važtaraÅ¡tį taip pat pateikė. Jis buvo sustabdytas tarp 13 valandos ir 14 valandos. Administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo suraÅ¡ytas prieÅ¡ 17 valandÄ .

Tuo laiku, kol buvo raÅ¡omas administracinio teisės pažeidimo protokolas, jis sėdėjo maÅ¡inoje, vykti niekur negalėjo, nes buvo paimti dokumentai. Jis yra baustas pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso 145 straipsnio 2 dalį už krovinio virÅ¡svorį. Tuomet virÅ¡svoris buvo nustatytas pasvėrus automobilį Panevėžyje, muitinėje. Yra buvę, kad transporto priemonę su kroviniu pasvėrė kelyje, neiÅ¡sukant iÅ¡ marÅ¡ruto. NebÅ«tų prieÅ¡taravęs, kad transporto priemonę pasvertų ir Å¡iuo atveju kelyje. 2010-02-23 paskirtÄ baudÄ yra sumokėjęs. PraÅ¡o administracinio teisės pažeidimo bylÄ nutraukti.

Svoris nebuvo nustatytas, todėl nežino, kodėl muitinės pareigÅ«nai buvo įsitikinę, kad jis buvo virÅ¡ytas.Liudytojas J. M., parodė, jog datos neatsimena, patruliavo su kitu muitinės pareigÅ«nu kelyje Å iauliai - Pasvalys, sustabdė administracinėn atsakomybėn patraukto asmens vairuojamÄ transporto priemonę, kuri gabeno medžio rÄ stus. Kadangi įtarė, kad transporto priemonė gali virÅ¡yti maksimalų leistinÄ Lietuvoje svorį, buvo priimtas sprendimas pasverti transporto priemonę. Kadangi transporto priemonė vyko į iÅ¡krovimo vietÄ Å iaulių rajone, ir jam buvo pakeliui, vairuotojui pasiÅ«lė vykti į muitinę Å iauliuose, Metalistų gatvę.

IÅ¡ pradžių vairuotojas vykdė nurodymÄ , pavažiavo apie 1 km, sustojo ir atsisakė toliau vykti. Jam lyg kažkas iÅ¡ administracijos arba direktorius liepė nieko nedaryti, nevykti pasisverti. Buvo suraÅ¡ytas administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl teisėtų pareigÅ«nų reikalavimų nevykdymo – pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso 208 straipsnio 1 dalį. Nurodė, jog muitinės mobiliųjų grupių darbo organizavimo nuostatų 49 punktas apibrėžia: „nustatęs, kad tikrinamas krovinys yra ar pagal rizikos požymius gali bÅ«ti muitinės prižiÅ«rimas, arba prekės gabenamos pažeidžiant teisės aktus ir joms patikrinti bÅ«tinos specialios sÄ lygos ar rentgeno kontrolė, kurių nėra tikrinimo vietoje, MG patrulio vyresnysis nurodo vežėjui pateikti krovinį tikrinimui kitoje muitinei priimtinoje vietoje bei organizuoja to krovinio tikrinimÄ â€œ.

Muitinė gali atlikti tikrinimÄ jai priimtinoje vietoje. Jie norėjo, kad transporto priemonė bÅ«tų pasverta muitinėje Metalistų g. 4, Å iauliuose. R. D. atsisakė tai daryti. Davė nurodymÄ buvo vykti į muitinę sverti transporto priemonę. Mobilių svarstyklių jie neturi. Tokį svėrimÄ taiko, nes iÅ¡ praktikos žino, kad transporto priemonė dažniausiai virÅ¡ija leistinÄ svorį. Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodymo sumokėti pusę baudos nesurašė, kadangi tai buvo įstatymų pasikeitimas, neatkreipė dėmesio, manė, kad Å¡iam straipsniui tai netaikoma.

NurodymÄ vairuotojui vykti pasisverti automobilį suformulavo aiÅ¡kiai, vairuotojas suprato, kokiu marÅ¡rutu ir į kokiÄ Ä¯staigÄ jis turi atvažiuoti, ir iÅ¡ pradžių važiavo. Automobilį jei sustabdė 13.45 val. Kada vairuotojas iÅ¡važiavo, nežino. Administracinio teisės pažeidimo protokolÄ atidavė apie 17 valandÄ . Transporto priemonė nebuvo pasverta. Dokumentus buvo paėmę iÅ¡ vairuotojo, paskui juos grÄ Å¾ino, buvo darytos nuotraukos. Nurodė, jog į administracinio teisės pažeidimo protokolÄ neįraÅ¡oma, kada jis baigiamas raÅ¡yti.

Protokole nurodyta, kada jis pradėtas raÅ¡yti. Iki pradėdami raÅ¡yti protokolÄ , aiÅ¡kinosi su vairuotoju, kodėl jis nevyksta pasisverti. Vairuotojas dar kurį laikÄ laukė, kol jam perskambins. Kai įsitikino, kad vairuotojas tikrai niekur nevyks, pradėjo raÅ¡yti administracinio teisės pažeidimo protokolÄ . Nurodė, jog protokolo raÅ¡ymas užtruko, nes reikėjo laiko susirasti reikiamÄ Â teisės aktÄ , nes tai netipinis protokolas, be to, kadangi buvo ne kabinete, yra sudėtinga prieiga maÅ¡inoje raÅ¡yti protokolÄ kompiuteriu, todėl užtruko.

TÄ dienÄ jokio kito sprendimo nepriėmė, nurodė, jog dabar jau praktika parodė, kad įmanoma transporto priemonę sulaikyti, nes Klaipėdoje buvo toks atvejis. Sulaikius galima pasverti ir suraÅ¡yti administracinio teisės pažeidimo protokolÄ . Sulaikymas pasireiÅ¡kia tuo, kad sulaikoma transporto priemonė, iÅ¡kviečiama speciali technika, transporto priemonė nugabenama į saugomÄ vietÄ , o po to firmos atstovui suraÅ¡omas administracinio teisės pažeidimo protokolas. Nurodė, jog anksčiau tos praktikos nebuvo, tačiau dabar gal iÅ¡sivystys.

Vykdami į tarnybÄ , tarnybos vykdymui buvo pasiruošę, turėjo visÄ ekipiruotę, kas priklauso. Mobilių svarstyklių neturėjo. Aktyvių pasiprieÅ¡inimo veiksmų iÅ¡ vairuotojo pusės nebuvo. Vairuotojas elgėsi labai normaliai, jis tik sakė, kad jam buvo nurodyta nieko nedaryti. Mano, kad jo reikalavimas buvo teisėtas, kadangi atliko tarnybÄ , o vairuotojas nevykdė jo, kaip pareigÅ«no, reikalavimo. Muitinės mobiliųjų grupių darbo organizavimo nuostatų 49 punkte nurodyta, kad muitinės pareigÅ«nai turi kontroliuoti muitinės prižiÅ«rimus krovinius.

Kadangi vykdo patruliavimÄ keliuose, jiems yra suteikta teisė prižiÅ«rėti ne tik muitinės prižiÅ«rimus krovinius, bet ir vidaus keliuose pervežamus krovinius. Muitinė prižiÅ«ri krovinius, vykstančius iÅ¡ trečiųjų Å¡alių, taip pat Europos SÄ jungos ir Lietuvos. Å iuo atveju tai buvo prekės, gabenamos pažeidžiant teisės aktus. Å iuo atveju buvo gabenamos prekės, krovinys buvo mediena. Jo įsitikinimu, mediena yra prekė, nes kiekvienas daiktas muitinėje praktiÅ¡kai yra prekė.

Mediena gali bÅ«ti užsienio prekybos objektas. Vadovaudamiesi minėtų nuostatų 49 punktu, reikalavimÄ turėjo pateikti vežėjui, Å¡iuo atveju vežėjo atstovas yra vairuotojas, kadangi tas, kuris gabena krovinį, yra už jį atsakingas. Jeigu krovinys bÅ«tų pasvertas, tada po to kviečiamas įmonės atstovas tam, kad bÅ«tų suraÅ¡ytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, kad neužtikrino gabenamo krovinio reikalavimų. ReikalavimÄ formulavo remdamasis nuostatų 49 punktu. Kito tokio teisės akto nežino.Liudytojas R.

L. parodė, jog budėjo kelyje Pasvalys – Šiauliai su kolega J. M.. Pamatė, kad atvažiuoja medvežė, kuri atrodė vizualiai perkrauta, todėl sustabdė. Mediena buvo iškilusi virš statramsčių. Sustabdę paprašė dokumentų, manė, kad mediena dokumentuose bus užrašyta kilogramais, bet buvo užrašyta kubiniais metrais. Vairuotojo paklausė, kur važiuoja, pažiūrėjo, kad pagal dokumentus vykimo kryptis sutampa, todėl pasiūlė vykti į muitinę, į Šiaulius, patikrinti svorį.

Vairuotojas sutiko, dokumentai jei paėmė. Važiuojant veidrodėlyje pastebėjo, kad, pavažiavęs kelis Å¡imtus metrų, D. vairuojamas automobilis sustojo Å¡alikelėje. Jie taip pat sustojo ir paklausė, kokia priežastis. Vairuotojas nurodė, kad jam administracija nurodė niekur nebevažiuoti. Ekipažo vyresnysis buvo J. M., todėl jis ėmėsi suraÅ¡yti administracinio teisės pažeidimo protokolÄ už teisėtų pareigÅ«nų reikalavimų nevykdymÄ . PaaiÅ¡kino, jog mobilios grupės pareiginėje instrukcijoje nurodyta, kad nesant galimybės atlikti muitinį patikrinimÄ kelyje, gali bÅ«ti nurodyta vykti į muitinio patikrinimo vietÄ .

Kadangi jie mobilių svarstyklių neturėjo, o lengvuoju automobiliu jų ir nepavežtų. Nurodė, jog jis nebuvo informuotas apie tai, ar Å iaulių muitinės padalinys turi mobiliÄ sias svarstykles. Kad krovinys virÅ¡ija leistinÄ svorį, matėsi iÅ¡ statramsčių aukščio, kadangi medienos neleidžiama pakrauti virÅ¡ statramsčių. Matėsi, kad mediena yra žalia – žievė buvo žalia. IÅ¡ to sprendė, kad transporto priemonės svoris virÅ¡ija leistinÄ . Neturint leidimo, vairuoti perkrautos transporto priemonės negalima.

Leidimo R. D. nepateikė. Jie vizualiai apžiÅ«rėję buvo įsitikinę, kad krovinys virÅ¡ija leistinÄ normÄ , tačiau tuo reikėjo įsitikinti praktiÅ¡kai, todėl nurodymas vykti pasisverti yra teisėtas. Nurodė, jog jeigu jie abejotų, - nelieptų vykti pasisverti. Jeigu negalima pasverti vietoje, muitinės pareigÅ«nai turi teisę reikalauti vykti į kitÄ muitinio patikrinimo vietÄ . VairuotojÄ sustabdė įjungę Å¡vyturėlius. Vairuotojas reikalavimui pakluso. Jie vairuotojui prisistatė, paprašė dokumentų.

Vairuotojas visus reikalavimus vykdė iki tol, kol gavo nurodymÄ iÅ¡ administracijos. Negali pakomentuoti, kaip atskirti, kuris reikalavimas yra teisėtas, kuris neteisėtas. Ekipažo vyresnysis buvo J. M. MaÅ¡inÄ sustabdė jis, prisistatė, paėmė dokumentus, užregistravo, kad maÅ¡ina yra sustabdyta. Dokumentus pateikė ekipažo vyresniajam, toliau kitus veiksmus atliko ekipažo vyresnysis. Tarnybinį automobilį tÄ dienÄ vairavo J. M.. Vairuotojui jie tiksliai nurodė, kur jis turi važiuoti, be to, jie transporto priemonę lydėjo.

PrieÅ¡taravimų iÅ¡ pradžių dėl marÅ¡ruto nebuvo, vairuotojas sutiko važiuoti pasisverti. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovas advokatas D. Ž. palaikė savo atstovaujamojo praÅ¡ymÄ , kad administracinio teisės pažeidimo byla bÅ«tų nutraukta, kadangi, jų įsitikinimu, jis nepažeidė jokių teisės aktų reikalavimų. Kadangi R. D. siekiama nubausti už muitinės pareigÅ«nų teisėtų reikalavimų nevykdymÄ , todėl nurodė, jog Å¡ioje byloje vienas svarbiausių momentų, kuriuos reikia nustatyti – ar Å¡is asmuo iÅ¡ tiesų nevykdė teisėtų reikalavimų.

Nurodė, jog reikėtų įvertinti, kokie reikalavimai laikytini teisėtais, kurie ne. Kadangi muitinės veiklÄ reglamentuoja Lietuvos muitinės įstatymas, jo 1 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatyta, kad jis nustato Lietuvos Respublikos muitinės paskirtį, veiklos principus ir teisinius pagrindus, funkcijas, struktÅ«rÄ , veiklos organizavimÄ , muitinės pareigÅ«nų įgaliojimus, teises, pareigas, garantijas ir atsakomybę. 20 straipsnyje įtvirtinta, kad pareigÅ«nas, atlikdamas muitų teisės aktų jam pavestas funkcijas, gali reikalauti, kad jam nepavaldÅ«s asmenys vykdytų jų teisėtus reikalavimus, o 3 dalyje iÅ¡vardintos muitinės pareigÅ«nų teisės. PareigÅ«nas turi teisę stabdyti, apžiÅ«rėti prekes bei su jų gabenimu susijusius dokumentus ir kita.

Tarp Å¡ių teisių nėra tokios teisės, kad muitinės pareigÅ«nas gali daryti vienÄ , kitÄ ar trečiÄ , pageidauti, kad vyktų į kitÄ vietÄ . Kad tikrinimas gali vykti ne sustabdymo vietoje, įstatymas nieko nenurodo. 5 punkte numatyta teisė reikalauti, kad prekes gabenantys, perkraunantys arba laikantys asmenys sudarytų muitinei tinkamas sÄ lygas prekėms ir transporto priemonėms patikrinti. SÄ lygos apimtų tai, kad nebÅ«tų nieko trukdoma, atidaromos patalpos, talpyklos ar kita, kad asmuo imtųsi kažkokių priemonių ir organizuotų kažkokius veiksmus, kad muitinės pareigÅ«nai galėtų atlikti savo funkcijas, nėra numatyta.

Vyriausybės nutarimas, jo nuomone, iÅ¡plečia muitinės funkcijas – ir vykdyti kelių eismo priežiÅ«rÄ , ir panaÅ¡iai, visos tos teisės turi bÅ«ti numatytos tuose įstatymuose, už kuriuos numatyta atsakomybė. Mano, kad Muitinės įstatymas suteikia teisę muitinės pareigÅ«nams duoti nurodymus, kurie yra tiek teisėti, kiek paremti Å¡iuo įstatymu ir tiek, kiek jie susiję su muitinės vykdoma priežiÅ«ra. Muitinė priežiÅ«rÄ vykdo ne bet kokiems kroviniams, bet prekėms, kurios pagal to paties įstatymo apibrėžimÄ yra daiktai, kurie gali bÅ«ti užsienio prekybos objektai.

Nurodė, jog šiuo atveju vienprasmiškai galima konstatuoti, kad sustabdyta transporto priemonė tikrai nevežė prekių, buvo vežamas krovinys, važtaraštis aiškiai įrodė, kad yra pakrautas valstybinės įmonės Rokiškyje, numatyta pristatymo vieta - Lietuvos Respublikos teritorijoje. Iš šio dokumento, kurį R. D. pateikė muitinės darbuotojams, nekilo jokių abejonių, kad šis krovinys galėtų būti pripažintas preke ir būtų galima atlikti muitinės priežiūros procedūras, kaip aptarta 42-ame Muitinės įstatymo straipsnyje.

Mano, kad buvo galima vadovautis muitinės pareigÅ«nams keliant klausimÄ ir dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso 145 straipsnį, galima buvo remtis tomis teisėmis, kurias Administracinių teisės pažeidimų kodeksas suteikia pareigÅ«nams, tiriantiems, nagrinėjantiems ar nustatantiems administracinius teisės pažeidimus, tai straipsniai, kalbantys apie priemones, kurias gali rinktis administracinės teisenos užtikrinimui, tarp Å¡ių priemonių tikrai nėra numatyta teisė pateikti reikalavimÄ asmeniui vykti į vienÄ ar kitÄ jų pageidaujamÄ vietÄ .

Muitinės pareigÅ«nas yra valstybės tarnautojas. Jeigu visiems galioja bendras teisės principas, kad leidžiama viskas, kas neuždrausta įstatymu, Å¡iuo atveju valstybės tarnautojų veiklai taikomas kitas principas, kad pareigÅ«nai gali daryti tai, kÄ jiems įstatymas leidžia ir ne daugiau. Joks Lietuvos Respublikos įstatymas nesuteikia muitinės pareigÅ«nui teisės reikalauti jam nepavaldų asmenų vykti į vienÄ ar kitÄ vietÄ , todėl tai leidžia pagrįstai teigti, kad nurodymas nebuvo teisėtas ir jo nevykdymas negali užtraukti administracinės atsakomybės. Protokole pažeidimas inkriminuotas remiantis Muitinės departamento generalinio direktoriaus patvirtintais Muitinės mobiliųjų grupių darbo nuostatais.

Å ie nuostatai apima muitinės mobiliųjų grupių darbo veiklÄ , susijusiÄ su muitinės tiesioginėmis funkcijomis, bÅ«tent tuo, kas liečia tarptautinę prekybÄ . Nuostatai nereglamentuoja muitinės pareigÅ«nų veiksmų, vykdant kitus administracinių teisės pažeidimų nustatymo, prevencijos veiksmus. Nuostatų 39 punkte nustatyta, kada muitinės pareigÅ«nas gali stabdyti transporto priemones: „Transporto priemonės gali bÅ«ti stabdomos, apžiÅ«rimos ir tikrinamos, jeigu pagal teisės aktų nustatytus rizikos požymius yra pagrindo manyti, kad gabenamoms prekėms taikomos ar taikytinos muitinės priežiÅ«ros priemonės“.

Nurodė, jog sÄ voka „prekės“ - tai nėra bet koks krovinys, o tik tas krovinys, kuris gali bÅ«ti užsienio prekybos objektas, o muitinės priežiÅ«ros priemonės yra iÅ¡vardintos Muitinės įstatymo 42 straipsnyje, kur kalbama visuose trijuose punktuose apie prekes, kurios neteisėtai įvežtos į Lietuvos Respublikos teritorijÄ , kurios importuojamos, eksportuojamos, kurių priežiÅ«ra numatyta atskiruose teisės aktuose. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad transporto priemonės gali bÅ«ti tikrinamos tuo atveju, jeigu jos veža prekes, kurios atitinka 1 dalyje viename iÅ¡ trijų punktų nustatytus kriterijus.

Muitinės mobilios grupės pareigūnai pagal nuostatus R. D. vairuojamos transporto priemonės neturėjo teisės stabdyti. Pabrėžė, jog negalima sakyti, kad jie iš viso neturi teisės stabdyti transporto priemonių, bet jeigu jie veikė remdamiesi šiais nuostatais, tai šie nuostatai nesuteikia jiems tokios teisės, nes 42 punkte sakoma, kad, prieš stabdydamas transporto priemonę, muitinės mobilios grupės pareigūnas turi įvertinti, ar transporto priemonė atitinka rizikos, kad gali pažeisti muitų teisės aktus, požymius, taip pat visas kitas aplinkybes.

Nurodė, jog nuostatų 49 p., kuriuo rėmėsi muitinės pareigÅ«nas, formuluodamas reikalavimÄ , ir už to reikalavimo nevykdymÄ surašė administracinio teisės pažeidimo protokolÄ , reikia analizuoti atsižvelgiant į visÄ Å¡ių nuostatų kontekstÄ . Jeigu dalimis aptarti, tai pirma dalis formuluojama taip, kad tikrinamas krovinys, ar pagal požymius gali bÅ«ti muitinės prižiÅ«rimas. Kadangi minėtas krovinys negali bÅ«ti muitinės prižiÅ«rimas, nes jis buvo vežamas iÅ¡ RokiÅ¡kio miÅ¡kų urėdijos į miÅ¡ko sandėlį Lietuvos Respublikos ribose, o tai neatitinka 42 straipsnio nustatytų kriterijų.

Antra, alternatyvi dalis, kad prekės gabenamos, pažeidžiant teisės aktus. Å iuo atveju nebuvo gabenamos prekės, tai vienos iÅ¡ tų dviejų alternatyvių sÄ lygų nebuvo, kad bÅ«tų galima muitinės grupės patrulių grupės vyresniajam teikti nurodymÄ vežėjui. Nurodė, jog sÄ voka „vežėjas“ turi bÅ«ti aiÅ¡kinamas taip, kaip jis apibrėžiamas Lietuvos Respublikos teisės aktuose, o ne taip, kaip muitinės pareigÅ«nui vienÄ ar kitÄ kartÄ pasirodys, nes kaip minėta, muitinės pareigÅ«nas, kaip valstybės tarnautojas, veikia griežtai remdamasis teisės aktais, o teisės aktais nurodo, kas yra vežėjas, t.y. vežėju laikomas ne vairuotojas, o bÅ«tent įmonė, kuri turi teisę vykdyti pervežimus Lietuvos Respublikoje ar tarptautiniais marÅ¡rutais, kadangi kai kuriais atvejais Å¡ita veikla yra licencijuojama, asmuo netgi teoriÅ¡kai pagal šį apibrėžimÄ negalėtų bÅ«ti vežėju.

Mano, kad muitinės krovinių muitų darbo organizavimo nuostatų 49 punktas tikrai nesuteikia muitinės pareigÅ«nams nei teisės sustabdyti transporto priemones, nei teikti nurodymÄ , kad ji su prekėmis bÅ«tų pristatyta į muitinei priimtinÄ krovinio patikrinimo vietÄ . Toks muitinės pareigÅ«nų reikalavimas bÅ«tų teisėtas tik tuo atveju, jeigu iÅ¡ tikrųjų transporto priemonė, vežanti importo-eksporto prekes iÅ¡ trečiųjų Å¡alių, jeigu bÅ«tų sustabdyta Lietuvos Respublikos teritorijoje ir muitinės pareigÅ«nai nustatytų kažkokius rizikos požymius, dėl ko jÄ reikėtų patikrinti rentgenu ar kitu bÅ«du, tada toks reikalavimas vykti į muitinio patikrinimo vietÄ , pateiktas vežėjui, galėtų bÅ«ti pripažintas pagrįstu.

Mano, kad kaip nurodė muitinės atstovas, Å¡iuo atveju muitinės pareigÅ«nai veikė pagal Vyriausybės nutarimÄ , kuriuo jiems buvo pavestos, jo įsitikinimu, muitinei nebÅ«dingos funkcijos, kai iÅ¡ tiesų muitinė turėtų labiau užsiimti kontrabandos atvejais ir tais atvejais, kurie susiję su apmokestinimais, akcizais, importu, eksportu, tuo pačiu nurodydamas, jog neverta gilintis į valstybinio valdymo funkcijas, organizavimÄ ar panaÅ¡iai, kadangi Administracinių teisės pažeidimų kodekse muitinės pareigÅ«nams numatyta teisė suraÅ¡yti administracinio teisės pažeidimo protokolÄ pagal 145 straipsnį, todėl Å¡iuo atveju jie nebegali vadovautis minėtais nuostatais, o turėtų remtis Vyriausybės nutarimu, kuris jiems suteikia teisę sustabdyti ir tikrinti transporto priemones, vertinti krovinį, taip pat remtis Administracinių teisės pažeidimų kodekse įtvirtintomis garantijomis, priemonėmis ar teisėmis, kurias turi pareigÅ«nai, vykdydami tas funkcijas.

Nurodė, jog tarp Å¡ių teisių nėra tokios pareigÅ«no teisės teikti nurodymÄ asmeniui, kad jis iÅ¡ vienos vietos važiuotų į kitÄ , kaip kažkuriuo pagrindu galima tokį reikalavimÄ pripažinti pagrįstu – tikrinti sÄ stato masę, bendrÄ jį svorį. Muitinės pareigÅ«nai turi teisę, bet jie turi turėti tinkamas priemones, kad bÅ«tų galima tai padaryti vietoje, verslo subjektai nebÅ«tų be reikalo trukdomi ir apsunkinami. Å iuo atveju muitinės pareigÅ«nui įvertinus, kad asmuo nepaklÅ«sta pareigÅ«nų reikalavimui, asmuo buvo laikytas nuo 13.45 val. iki 17 val., tam, kad bÅ«tų suraÅ¡ytas administracinio teisės pažeidimo protokolas.

Muitinės pareigÅ«nai tikrinimui turėtų bÅ«ti tinkamai pasirengę, turėti atitinkamas priemones, bÅ«tent svarstykles, o dabar bÅ«na dažni atvejai, kad jie sustabdo, pralaiko vairuotojus keletÄ valandų, paskui paaiÅ¡kėja, kad tie įtarimai nepasitvirtina. Vis dėlto, jeigu Vyriausybė pavedė atlikti tam tikras funkcijas, tai muitinės vadovybė turėtų imtis to, kad mobiliosios grupės bÅ«tų aprÅ«pintos tomis priemonėmis, kurios leidžia joms nustatyti esant ar nesant atitinkamus pažeidimus.

R. D. pripažino, kad jis iÅ¡ tiesų yra buvęs sustabdytas ir yra kelyje svėrę jo vairuojamÄ transporto priemonę ir jokių bėdų tuo metu neiÅ¡kilo, kadangi jam nereikėjo iÅ¡sukti iÅ¡ savo marÅ¡ruto, o pareigÅ«nai, atlikę tikrinimus, buvo pasirengę savo funkcijų vykdymui ir tikrai jokio nesutikimo iÅ¡ vairuotojo pusės nebuvo sulaukta. Reikalavimas iÅ¡ vairuotojo, kad jis atliktų kažkokius veiksmus, kurie jį po to leistų patraukti atsakomybėn, negali bÅ«ti pripažintas teisėtai pagrįstu, nes Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta garantija, kad asmuo, kuris traukiamas atsakomybėn, turi teisę neteikti parodymų prieÅ¡ save.

Konstitucijoje nėra paraidžiui aiÅ¡kinamas teisės aktas, Konstitucijos turinys yra daug gilesnis, jis dažniausiai atskleidžiamas Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje, Å¡iuo klausimu Å¡i jurisprudencija nėra labai plati. Nurodė, jog Tarptautinis teismas yra tais klausimais ne kartÄ pasisakęs, t.y. Europos žmogaus teisių teismas, taikantis Europos žmogaus teisių konvencijÄ , yra pripažinęs, kad 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas sÄ Å¾iningo proceso reikalavimas apima ir asmens teisę iÅ¡likti pasyviam, neduoti parodymų prieÅ¡ save.

Parodymų nedavimas prieÅ¡ save yra ne tik žodinių paaiÅ¡kinimų nedavimas, bet apima ir tai, kad valstybės pareigÅ«nai negali iÅ¡ asmens reikalauti atlikti kažkokius aktyvius veiksmus, pateikti reikalavimus ar kažkokiu nurodymus apie tai, kad jis įvykdė kažkokiÄ veiklÄ ar neįvykdė. PaaiÅ¡kino, kad R. D. raÅ¡ytiniame paaiÅ¡kinime nurodytose bylose dėl 6 straipsnio 1 dalies kalbama apie kriminalinius pažeidimus, tačiau reikia atsižvelgti į Å¡io teismo jurisprudencijÄ , kurioje pasakyta, kas konvencijos plotmėje yra laikoma kriminaliniu pažeidimu.

Pagal Europos žmogaus teisių teismo praktikÄ , kriminaliniam pažeidimui ar nusikaltimui gali bÅ«ti prilyginamos tos veikos, už kurių įvykdymÄ yra numatytas laisvės atėmimas. Pagal Administracinių teisės pažeidimų kodeksÄ už atitinkamų pažeidimų padarymÄ gali bÅ«ti skiriamas areÅ¡tas, nesumokėta bauda gali bÅ«ti pakeista į administracinį areÅ¡tÄ , todėl Administracinio teisės pažeidimų kodekso ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo yra pripažinta, kad turi bÅ«ti taikomos tos pačios garantijos, kurios numatytos minėtoje konvencijoje.

Kodeksas nurodo, kad tai, kas yra neaptarta administracinių bylų teisenoje, turi būti vadovaujamasi Baudžiamojo proceso kodeksu. Suvedama į tuos pačius dalykus, kad iš asmens negalima reikalauti aktyvių veiksmų, kad jis teiktų kažkokius duomenis apie tai, kurie gali paskui priversti jį kaltinti. Paaiškinime minėtos bylos, būtent pirmoji byla, susiję su muitinės pareigūnų reikalavimais asmeniui, kad jis pateiktų atitinkamus dokumentus, kad muitinės pareigūnai galėtų nustatyti, buvo ar nebuvo padaryti muitų teisės aktų pažeidimai.

Buvo nustatyta, kad Vokietijos pilietis, gyvenantis PrancÅ«zijoje, atsisakė patiekti dokumentus ir buvo baudžiamas administracinėmis baudomis. Teismas, įvertinęs aplinkybes, pasakė, kad vis dėlto muitų teisės aktai, kurie įpareigoja asmenį teikti muitinės pareigÅ«nams reikalingus duomenis, pažeidžia Å¡ios konvencijos 6 straipsnio 1 dalį, kadangi tas nesuderinama su asmens teise iÅ¡likti pasyviam. PanaÅ¡i praktika plėtojama ir toliau, kitose nurodytose bylose. Apibendrinant galima pasisakyti, kad situacija tokia, kad iÅ¡ asmens negali bÅ«ti reikalavimo aktyvaus elgesio, bÅ«tent nurodymo, kad jis bÅ«tinai turi pateikti paaiÅ¡kinimÄ dėl padaryto pažeidimo, tik teisė, kad privalo pateikti dokumentus ir panaÅ¡iai.

Tuo pačiu pasisakoma, kad asmuo negali prieÅ¡tarauti ir trukdyti pareigÅ«nams rinkti duomenys, kurie egzistuoja nepriklausomai nuo jo valios. Tai, kas inkriminuota R. D., jis neturėjo teisės neleisti muitinės pareigÅ«nams pasverti vežamÄ krovinį, apie tai, kad bÅ«tų reikalaujama ar jis pats vyktų kažkur, atliktų aktyvius veiksmus, kurių pagrindu paskui jį bÅ«tų galima traukti atsakomybėn, iÅ¡ jo nebuvo galima reikalauti. Pabrėžė, jog apibendrinant iÅ¡sakytus argumentus, mano, jog nėra nustatyta administracinei atsakomybei reikalinga teisės pažeidimo sudėtis, kadangi tiek vairuotojas negali bÅ«ti pažeidimo, kuris jam inkriminuotas, subjektu, kadangi reikalavimas vykti teikiamas vežėjui, o ne vairuotojui, vairuotojas negali bÅ«ti įmonės atstovas, veikiantis jos vardu ir galintis priimti sprendimus, kadangi jis neturi atskiro įgaliojimo, važtaraÅ¡tis nurodo apie tai, į kokiÄ vietovę turi bÅ«ti pristatytas krovinys, ar tai, kad jis disponuoja transporto priemonės dokumentais.

Be Å¡ių dokumentų negali bÅ«ti vykdomi pervežimai. Tai nepadaro jį įgaliotu įmonės atstovu. Reikalavimas negali bÅ«ti pripažintas teisėtu, kadangi jis neteiktas pagal kažkurio įstatymo nuostatÄ , o asmeniui taikyta atsakomybė už aktų, kurie nesusiję su muitinės priežiÅ«rÄ , nevykdymÄ . Jei kiltų abejonių, ar taikyti nuostatų 49 punktÄ , mano, kad imant teisės normų kolizijas, turėtų bÅ«ti sprendžiama aukÅ¡tesnės normos naudai, kadangi nei Muitinės įstatymas, nei Administracinių teisės pažeidimų kodeksas nenumato pareigÅ«nų teisės reikalui atlikinėti kažkokius aktyvius veiksmus, kaip vairuoti transporto priemones iÅ¡ vienos vietos į kitÄ .

PareigÅ«no teisėtas reikalavimas gali bÅ«ti susijęs su tuo, kad nutraukti teisės pažeidimÄ , pateikti dokumentus, stabdyti transporto priemonę, leisti patikrinti transporto priemonę ir panaÅ¡iai, bet tikrai pareigÅ«nas nėra įstatymo įgaliotas reikalauti asmens vykdyti aktyvius veiksmus. PareigÅ«no teisėti reikalavimai apima nurodyti susilaikyti nuo pažeidimo ar tuos nurodymus, kurie griežtai iÅ¡vardinti įstatyme. Teisės, už kurių nevykdymÄ gali bÅ«ti taikoma atsakomybė, turi bÅ«ti griežtai iÅ¡vadintos įstatyme ir negali bÅ«ti iÅ¡vedamos iÅ¡ kažko, aiÅ¡kinamos plečiamai, nes tokiu atveju bus pažeisti principai, kurie nustato, kad atsakomybė galima tik už griežtai įstatymų numatytus atvejus.

Tam, kad bÅ«tų galima interpretuoti vienaip ar kitaip, reikia remtis tuo, kas iÅ¡dėstyta aukÅ¡tesnės galios įstatymuose. IÅ¡ to, kas yra iÅ¡vardinta, mano, kad yra pakankamai akivaizdu, jog R. D. nepadarė inkriminuoto teisės pažeidimo ir, remiantis iÅ¡dėstytais argumentais, praÅ¡yčiau teismo R. D. atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo bylÄ nutraukti. IÅ¡ R. D. 2011 m. vasario 11 d. raÅ¡ytinio paaiÅ¡kinimo, duoto suraÅ¡ant jam administracinio teisės pažeidimo protokolÄ (b.l.

2) matyti, kad R. D. paaiÅ¡kino, jog jam gabenant UAB „T.“ priklausančiu automobiliu SCANIA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) puÅ¡ies rÄ stus, sustabdžiusių muitinės pareigÅ«nų reikalavimu nevyko pasverti transporto priemonės su kroviniu įmonės administracijos nurodymu. IÅ¡ medienos važtaraščio Serija UI Nr. (duomenys neskelbtini) kopijos (b.l.

4) matyti, kad 2011 m. vasario 11 d. vairuotojas R. D. gabeno medienos krovinį, kurio siuntėjas – VĮ Rokiškio miškų urėdija, gavėjas UAB - „T.“, vežėjas - UAB „T.“. Medienos pristatymo vieta – Bazilionių kaimas, Šiaulių rajonas. Krovinio tūris – 19,97 m3 ir 17,76 m3. Masė nenurodyta.Iš transporto priemonės registracijos liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) kopijos (b.l.

5) matyti, kad transporto priemonės SCANIA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas yra UAB „T.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), įmonės adresas – (duomenys neskelbtini). Transporto priemonės leidžiama maksimali masė – 25000 kg, masė be krovinio – 11400 kg.Iš transporto priemonės registracijos liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) kopijos (b.l.

6) matyti, kad transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas yra UAB „T.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), įmonės adresas – (duomenys neskelbtini). Transporto priemonės leistinas maksimalus svoris – 34000 kg, svoris – 6460 kg. IÅ¡ fotonuotraukų (b.l. 7-10) matyti R. D. vairuota UAB „T.“ priklausanti transporto priemonė SCANIA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) su priekaba, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), gabenusia krovinį – medžio rÄ stus.IÅ¡ Klaipėdos teritorinės muitinės Pažeidimų prevencijos skyriaus Mobiliosios grupės Å iaulių poskyrio vyriausiojo inspektoriaus J. M. 2011-02-11 tarnybinio praneÅ¡imo dėl teisėtų reikalavimų nevykdymo (b.l.

11) matyti, kad jame užfiksuoti duomenys analogiški šio pareigūno parodymams, duotiems teismo posėdžio metu.Iš Klaipėdos teritorinės muitinės Teisės skyriaus vyriausiojo inspektoriaus – juriskonsulto V. P. pasirašytos 2011-02-14 pažymos administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 45S dėl administracinė atsakomybėn patraukto asmens administracinių nuobaudų (b.l.

12) matyti, kad R. D., a.k. (duomenys neskelbtini) baustas 2007-10-09 administracine nuobauda – 375 Lt bauda už administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ LR ATPK 145 str. 2 d., ir baustas 2010-02-23 administracine nuobauda – 500 Lt bauda už administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ LR ATPK 145 str. 2 d.. Duomenų apie nuobaudų įvykdymÄ nėra.IÅ¡ patikros sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini) kopijos (b.l.

34) matyti, kad Klaipėdos teritorinės muitinės (Å iaulių KP), įmonės kodas 190735335, automobilių svarstyklėms 2010 m. rugsėjo 15 d. atlikta metrologinė patikra, jos pripažintos tinkamomis, patikros sertifikatas galioja iki 2011 m. rugsėjo 15 d.R. D. inkriminuotas administracinis teisės pažeidimas, numatytas Lietuvos Respublikos ATPK 208 str. 1 d.. Å i norma numato administracinę atsakomybę asmeniui už muitinės pareigÅ«no teisėtų reikalavimų nevykdymÄ arba kliudymÄ bet kokia forma jam atlikti savo pareigas, kas užtraukia baudÄ nuo penkių Å¡imtų iki dviejų tÅ«kstančių litų.

Å iuo atveju R. D. suraÅ¡ytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. (duomenys neskelbtini) už tai, kad jis atsisakė vykti į muitinės pareigÅ«no nurodytÄ muitinio tikrinimo vietÄ detaliam transporto priemonės patikrinimui, t.y. jo vairuojamos UAB „T.“ priklausančios transporto priemonės su kroviniu pasvėrimui, nes įtarta, kad R. D. vairuojamos transporto priemonės ir kroviniu bendra masė virÅ¡ija susisiekimo ministerijos patvirtintÄ didžiausiÄ (maksimaliÄ ) leistinÄ kelių transporto priemonės bendrÄ jÄ masę.

Tokiu bÅ«du siekiant iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar R. D. nepadarė administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 145 str. 2 d.Kaip matyti iÅ¡ paties administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens R. D. ir jo atstovo advokato paaiÅ¡kinimų, ginčijamas muitinės pareigÅ«no reikalavimo vykti pasverti transporto priemonę su kroviniu į muitinio tikrinimo vietÄ - į Å iaulių pirmos kategorijos krovinių postÄ , esant į Å iaulių mieste, Metalistų g. 4, teisėtumas dviem aspektais: pirma – UAB „T.“ vairuotojas R.

D. nevežė muitinės prižiÅ«rimos prekės, kaip jos apibrėžiamos LR Muitinės įstatyme, todėl nebuvo pagrindo taikyti muitinės priežiÅ«ros procedÅ«rÄ â€“ pateikti transporto priemonę su kroviniu patikrinimui priimtinoje muitinio tikrinimo vietoje; antra: R. D. – UAB „T.“ vairuotojas - nėra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 208 str. 1 d., subjektas, nes Muitinės mobiliųjų grupių darbo organizavimo nuostatų, patvirtintų Muitinės departamento prie LR FM generalinio direktoriaus 2004-11-23 įsakymu Nr. 1B-1048, 49 p. įtvirtintas nurodymas gali bÅ«ti adresuojamas vežėjui – juridiniam asmeniui, kaip tÄ apibrėžia LR Kelių transporto kodekso 7 str. 2 d.

IÅ¡ bylos duomenų, teismo posėdžio metu duotų paties administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens R. D. paaiÅ¡kinimų, apklaustų liudytojų – muitinės pareigÅ«nų – J. M. ir R. L. parodymų nustatyta, kad R. D. vairuojama UAB „T.“ priklausanti transporto priemonė SCANIA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) su kroviniu – puÅ¡ies medžio rÄ stais sustabdyta patikrinimui 2011 m. vasario 11 d. 13:45 val., Pakruojo rajone, kelyje Pasvalys – Å iauliai, 29 km, kurio metu įtarta, kad automobilio ir krovinio bendra masė virÅ¡ija LR Susisiekimo ministerijos patvirtintÄ didžiausiÄ (maksimaliÄ ) leistinÄ kelių transporto priemonės bendÄ jÄ masę, todėl remiantis Muitinės departamento prie LR Finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2004 m. lapkričio 23 d. įsakymo Nr. 1B-1048 „Dėl muitinės mobiliųjų grupių darbo organizavimo nuostatų“ 49 straipsnio nuostatomis, muitinės pareigÅ«no buvo priimtas sprendimas vykti į Å iaulius detaliam transporto priemonės tikrinimui ir jis tuo pagrindu pareikalavo UAB „T.“ vairuotojo R.

D. vykti pasverti transporto priemonę su kroviniu į muitinio tikrinimo vietÄ - į Å iaulių pirmos kategorijos krovinių postÄ , tačiau R. D., pavažiavęs apie 1 km, vykti patikrinimui į nurodytÄ muitinio tikrinimo vietÄ atsisakė. Tiek iÅ¡ muitinės pareigÅ«nų – liudytojų J. M. ir R. L. parodymų, bei institucijos, suraÅ¡iusios administracinio teisės pažeidimo protokolÄ , atstovo paaiÅ¡kinimų, akivaizdu, kad sprendimas vykti UAB „T.“ vairuotojui R. D., Lietuvos Respublikos teritorijoje: iÅ¡ RokiÅ¡kio rajono į Å iaulių rajonÄ , vežusiam krovinį – medienÄ , priimtas siekiant, kaip minėta anksčiau, iÅ¡siaiÅ¡kinti dėl galimai padaryto administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 145 str. 2 d., numatančiu, kad administracinę atsakomybę užtraukia važiavimas be leidimo kelių transporto priemonėmis (jų junginiais) virÅ¡ijant leidžiamÄ aÅ¡ies (aÅ¡ių) apkrovÄ ir (ar) leidžiamÄ bendrÄ svorį, taip pat važiavimas be leidimo kelių transporto priemonėmis (jų junginiais), kurių matmenys su kroviniu ar be jo virÅ¡ija leidžiamus.

Lietuvos Respublikos ATPK 259 str. nustato, kad dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo tam įgaliotas pareigÅ«nas suraÅ¡o protokolÄ . Tuo tarpu ATPK 2591 str. nustato asmenų ratÄ , turinčių teisę suraÅ¡yti administracinių teisės pažeidimų protokolus, o Å¡io straipsnio nuostatose numatyta, kad administracinių teisės pažeidimų bylose, kurias nagrinėti skirta Å¡io kodekso 222, 225-24711 straipsniuose nurodytų organų kompetencijai, teisės pažeidimų protokolus turi teisę suraÅ¡yti tam įgalioti Å¡ių organų pareigÅ«nai.

ATPK 237 str. 1 d. įtvirtinta, kad teritorinė muitinė, tarp kitų jos kompetencijai priskirtų administracinių teisės pažeidimų bylų, nagrinėja administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 145 straipsnio 2 dalyje, bylas. Tokiu bÅ«du administracinio teisės pažeidimo protokolÄ , dėl galimai padaryto pažeidimo, numatyto ATPK 145 str. 2 dalyje, turi teisę suraÅ¡yti teritorinės muitinės pareigÅ«nai. Kartu pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2005 m. balandžio 21 d. nutarimu Nr. 447 “Dėl Lietuvos Respublikos kelių priežiÅ«ros ir plėtros programos finansavimo įstatymo įgyvendinimo” vadovaudamasi Lietuvos Respublikos kelių priežiÅ«ros ir plėtros programos finansavimo įstatymu ir įgyvendindama 1999 m. birželio 17 d.

Europos Parlamento ir Tarybos direktyvÄ 1999/62/EB dėl sunkiasvorių krovinių transporto priemonių apmokestinimo už naudojimÄ si tam tikra infrastruktÅ«ra (OL 2004 m. specialusis leidimas, 7 skyrius, 4 tomas, p. 372), paskyrė Lietuvos Respublikos muitinę (2.2. p.) kontroliuoti kelyje ir muitinės postuose, ar transporto priemonių savininkai ar valdytojai turi Lietuvos Respublikoje, užsienio Å¡alyse, iÅ¡ jų ir Europos SÄ jungos valstybėse narėse, įregistruotų transporto priemonių savininkų ar valdytojų naudotojo mokesčio sumokėjimÄ patvirtinančius dokumentus (2.2.1. p.), bei kontroliuoti kelyje ir muitinės postuose, ar transporto priemonių savininkai ar valdytojai turi mokesčio už važiavimÄ valstybinės reikÅ¡mės keliais Lietuvos Respublikoje ir užsienio Å¡alyse, iÅ¡ jų ir Europos SÄ jungos valstybėse narėse, įregistruotomis transporto priemonėmis (jų junginiais), kurių matmenys su kroviniu ar be jo virÅ¡ija leidžiamus, ir (ar) kai virÅ¡ijama leidžiama aÅ¡ies (aÅ¡ių) apkrova ir (ar) transporto priemonės (jų junginio) leidžiama bendroji masė, sumokėjimÄ patvirtinančius dokumentus (2.2.2. p.).

Lietuvos Respublikos muitinės įstatymo 9 straipsnyje iÅ¡vardintos muitinės funkcijos, kur be to, kad muitinė užtikrina, kontroliuoja, tvarko, tikrina ir t.t. muitinės priežiÅ«ros priemonėmis muitų teisės aktų įgyvendinimÄ , atlieka muitų teisės aktų pažeidimų prevencijÄ ir tyrimÄ ir kt. funkcijas (9 str. 1 d. 1-7 p.), muitinė atlieka kitas Europos SÄ jungos ir Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytas muitinės funkcijas, teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka muitinei gali bÅ«ti pavesta atlikti kitų valstybės institucijų funkcijas (9 str. 2 d., 3 d.).

Å iuo nagrinėjamu atveju aktualios muitinės mobiliųjų grupių atliekamos funkcijos, jų įgaliojimai. Todėl pažymėtina, kad LR Muitinės įstatymo 19 straipsnis nustato, jog muitinės mobiliosios grupės yra mobilieji teritorinių muitinių arba specialiųjų muitinės įstaigų padaliniai, veikiantys teritorinių muitinių veiklos zonose arba Muitinės departamento generalinio direktoriaus nustatytose zonose ir vykdantys muitinės priežiÅ«rÄ , atliekantys jų kompetencijai priskirtus muitinės formalumus bei kitas Muitinės departamento, teritorinės muitinės arba specialiosios muitinės įstaigos jiems pavestas funkcijas.

Muitinės mobiliųjų grupių darbo organizavimo tvarkÄ nustato Muitinės departamento generalinio direktoriaus arba specialiosios muitinės įstaigos, kurios padalinys yra atitinkama muitinės mobilioji grupė, direktoriaus patvirtinti nuostatai. Taigi, Muitinės departamento prie LR Finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2004 m. lapkričio 23 d. įsakymu Nr. 1B-1048 patvirtinti Muitinės mobiliųjų grupių darbo organizavimo nuostatai, kurių 4 punktas įtvirtina muitinės mobiliųjų grupių funkcijas, tarp kurių nustatyta, jog pagal teisės aktų nustatytus rizikos požymius ar gautÄ informacijÄ atlieka transporto priemonių, asmenų, dokumentų ir prekių tikrinimÄ visoje Lietuvos Respublikos muitų teritorijoje (4.1. p.), tikrinimo metu nustačiusi pažeidimus, teisės aktų nustatyta tvarka juos fiksuoja (4.6. p.).

Be to, minėtų nuostatų 40 punktas įgalina muitinės mobiliosios grupės patrulio pareigÅ«nÄ prieÅ¡ stabdant transporto priemonę įvertinti, ar transporto priemonė atitinka rizikos, kad gali bÅ«ti pažeisti muitų ar kiti teisės aktai, požymius, visas kitas galimas aplinkybes, taip pat ar stabdymo metu nekils grėsmė jo ir kitų žmonių saugumui ir sustojusi transporto priemonė netrukdys kitiems eismo dalyviams. Taigi, apibendrinant minėtų teisės aktų nurodytas nuostatas, yra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad Å¡iuo atveju, muitinės mobiliosios grupės pareigÅ«nai - Klaipėdos teritorinės muitinės Pažeidimų prevencijos skyriaus vyriausiasis inspektorius J.

M. ir vyresnysis inspektorius R. L., 2011 m. vasario 11 d. 13:45 val. sustabdę R. D. vairuojamÄ UAB „T.“ priklausantį krovininį automobilį su priekaba, vežusį krovinį – medžio rÄ stus Lietuvos Respublikoje - iÅ¡ RokiÅ¡kio rajono į Å iaulių rajonÄ , kaip nurodo administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ir jo atstovas advokatas,- nepatenkantį į muitinės interesų sferÄ , t.y. nesat kroviniui, kuris gali bÅ«ti užsienio prekybos objektu, kaip tai apibrėžta LR Muitinės įstatymo 3 str. 6 d., teisėtai ir pagrįstai pareikalavo UAB „T.“ vairuotojo R.

D. vykti pasverti transporto priemonę su kroviniu siekiant iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar jo veiksmuose nėra pažeidimo, numatyto ATPK 145 str. 2 d., sudėties. TokiÄ iÅ¡vadÄ suponuoja minėtos Lietuvos Respublikos ATPK, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 21 d. nutarimo Nr. 447 “Dėl Lietuvos Respublikos kelių priežiÅ«ros ir plėtros programos finansavimo įstatymo įgyvendinimo” 2.2. p., LR Muitinės įstatymo 9 str., 20 str. nuostatos, bei Muitinės departamento prie LR Finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2004 m. lapkričio 23 d.

įsakymu Nr. 1B-1048 patvirtinti Muitinės mobiliųjų grupių darbo organizavimo nuostatų 4 p. 40 punktas, nurodantis, kaip minėta, jog muitinės mobiliosios grupės patrulio pareigūnas įvertina stabdomos transporto priemonės rizikos, kad gali būti pažeisti ne tik muitų, bet ir kiti teisės aktai, požymius, visas kitas galimas aplinkybes. Kartu pažymėtina, kad muitinės pareigūnų įgaliojimai, jų bendrosios teisės ir pareigos nustatytos LR Muitinės įstatymo 20 str., iš kurio turinio akivaizdu, kad muitinės pareigūnas, atlikdamas teisės aktų jam pavestas funkcijas turi teisę reikalauti, kad jam nepavaldūs asmenys vykdytų jų teisėtus reikalavimus, o šie reikalavimai yra privalomi visiems asmenims, kuriems šie reikalavimai taikytini.

Å iuo nagrinėjamu atveju aktualus Muitinės mobiliųjų grupių darbo organizavimo nuostatų 49 punkto taikymas muitinės pareigÅ«nui reikalaujant, kad UAB „T.“ vairuotojas R. D. vyktų patikrinti - pasverti jo vairuojamos transporto priemonės su kroviniu į muitinei priimtinÄ vietÄ , kur įrengtos stacionarios matavimo priemonės – svarstyklės. Tiek institucijos atstovo paaiÅ¡kinimu, tiek abiejų liudytojų – sustabdžiusių R. D. muitinės pareigÅ«nų parodymais, nustatyta, kad pareigÅ«nai, patruliuodami neturėjo mobilių svarstyklių transporto priemonės sustabdymo vietoje, tokių svarstyklių, anot Å¡ių pareigÅ«nų, Å iaulių regione muitinė neturi.

Todėl, bylos duomenų bei aukščiau aptartų teisės aktų kontekste darytina iÅ¡vada, jog R. D. teisėtai nurodyta vykti pasverti jo vairuojamÄ transporto priemonę su kroviniu į muitinės tikrinimui priimtinÄ vietÄ , nes iÅ¡ Muitinės mobiliųjų grupių darbo organizavimo nuostatų 49 punkto turinio akivaizdu, jog muitinės pareigÅ«nas turi teisę nukreipti patikrinimui ne tik muitinės prižiÅ«rimÄ tikrinamÄ jį krovinį, bet ir prekes, kurios galimai gabenamos pažeidžiant teisės aktus, t.y. kaip Å¡iuo atveju,- pareigÅ«nams įvertinus patį vežamÄ krovinį ir jo pakrovimo mastÄ , transporto priemonės ir priekabos masę, nurodytÄ Å¡ių transporto priemonių registracijos liudijimuose, dėl to esant įtarimui, kad galimai padarytas ATPK 145 str. 2 d. numatytas pažeidimas – automobilis ir krovinio bendra masė virÅ¡ija LR Susisiekimo ministerijos patvirtintÄ (maksimaliÄ ) leistinÄ kelių transporto priemonės bendrÄ jÄ masę.

O kadangi transporto priemonės su kroviniu masei patikrinti bÅ«tinos specialios priemonės – automobilių svarstyklės, kurių tikrinimo vietoje muitinės mobiliosios grupės pareigÅ«nai neturėjo, todėl teisėtai ir pagrįstai nurodė R. D. pateikti krovinį tikrinimui kitoje muitinei priimtinoje vietoje – Å iaulių pirmos kategorijos krovinių poste. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens R. D. bei jo atstovo advokato motyvai dėl R. D. - UAB „T.“ vairuotojo nebuvimo vežėju, kaip vežėjÄ apibrėžia LR Kelių transporto kodekso 7 str. 2 d., dėl ko negalėjo R.

D. bÅ«ti adresuojamas Muitinės mobiliųjų grupių darbo organizavimo nuostatų 49 punkto reikalavimas, ir tuo bÅ«du jam nesant ATPK 208 str. 1 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo subjektu, nepagrįsti. Administracinė atsakomybė taikoma tiems asmenims, kurie padarė administracinės teisės pažeidimÄ , t.y. pažeidė atitinkamų teisės normų reikalavimus. Pažeidimų subjektai gali bÅ«ti tik fiziniai asmenys, kurie be bendrųjų, jiems nustatytų individualaus subjekto požymių, kartais privalo turėti ir specialiuosius požymius, pvz. bÅ«ti įmonės vadovu, vairuotoju ar pan.

Tokie požymiai visada nurodomi teisės normos, numatančios atsakomybę už konkrečiÄ veikÄ , dispozicijoje ar sankcijoje, todėl tais atvejais, kai specialieji požymiai nenurodyti, administracinė atsakomybė taikoma subjektui, atitinkančiam bendruosius požymius. Å iuo atveju Lietuvos Respublikos ATPK 208 straipsnio 1 dalyje nėra nuorodos į tai, kad už šį pažeidimÄ atsako vežėjas (jo vadovas) ar kitas specialius požymius turintis subjektas. Nors administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo ir jo atstovas advokatas nurodo, jog pagal LR Kelių transporto kodekso 7 str. 2 d. vežėju yra laikomas juridinis asmuo, t.y.

įmonė, įregistruota įstatymų nustatyta tvarka ir turinti teisę vežti keleivius, krovinius, bagaÅ¾Ä , paÅ¡tÄ , dokumentų siuntas, smulkias siuntas, tačiau atkreiptinas dėmesys Å¡iuo atveju į tai, kad to paties Kelių transporto kodekso 10 straipsnio 1 ir 2 dalys reglamentuoja, jog vairuotojas laikytinas transporto priemonės ekipažo nariu, kuris turi jam Å¡io kodekso bei Susisiekimo ministerijos patvirtintų tam tikrų keleivių ir krovinių vežimo taisyklių priskirtas teises ir pareigas.

Å iuo atveju nėra ginčo dėl to, kad 2011 m. vasario 11 d. R. D. dirbo UAB “T.” vairuotoju ir vežė krovinį – medienÄ , atlikdamas darbines funkcijas pagal darbo sutartį. Todėl muitinės mobiliosios grupės pareigÅ«no adresuotas reikalavimas vykti patikrinti transporto priemonės su kroviniu svorį konkrečios įmonės samdomam darbuotojui – vairuotojui, o pastarajam tai daryti atsisakius (betarpiÅ¡kai atlikus aktyvius veiksmus) – nevykdžius teisėto muitinės pareigÅ«no reikalavimo - vairuotojas yra tinkamas ATPK 208 str. 1 d. numatyto teisės pažeidimo subjektas, nes jis padaro Å¡ios normos dispozicijoje numatytÄ veikÄ .

Tokiu bÅ«du R. D. – UAB “T.” vairuotojas, vežėjo UAB “T.” paskirtas pervežti krovinį – medienÄ , pripažintinas tinkamu administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 208 str. 1 d., subjektu. Dėl pastarųjų motyvų teismas pripažįsta, jog muitinės mobiliosios grupės pareigÅ«no reikalavimas vykti R. D. pateikti krovinį tikrinimui kitoje, nei sustabdymo, vietoje - muitinei priimtinoje vietoje (Muitinės mobiliųjų grupių darbo organizavimo nuostatų 49 punkto reikalavimas), galėjo bÅ«ti adresuojamas UAB “T.” (vežėjo) vairuotojui (kelių transporto priemonės ekipažo nariui), o pastarajam jo nevykdžius, pagrįstai suraÅ¡ytas administracinio teisės pažeidimo protokolas R.

D. pagal Lietuvos Respublikos ATPK 208 str. 1 d.Ä®vertinus visus byloje nustatytus faktinius duomenis, aukščiau iÅ¡dėstytas aplinkybes bei teisės aktų nuostatas, teismas konstatuoja, jog R. D. padaryta veika pagal Lietuvos Respublikos ATPK 208 str. 1 d. kvalifikuota teisingai ir pilnai įrodyta. R. D. kaltės dėl jam inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 208 str. 1 d., nepripažino, byloje nėra duomenų, kad jis bÅ«tų baustas metų laikotarpyje administracine tvarka už tos pačios rūšies (ATPK XIV skirsnis) teisės pažeidimus, yra dirbantis, todėl esant iÅ¡dėstytoms aplinkybėms, visapusiÅ¡kai, pilnutinai ir objektyviai įvertinus byloje surinktus faktinius duomenis, vadovaujantis sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, R.

D. už padarytÄ administracinį teisės pažeidimÄ skirtina minimali sankcijoje už šį pažeidimÄ numatyta nuobauda - 500 litų piniginė bauda (ATPK 30, 302, 31, 32 str.).Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 224 str., 281 str., 286-288 str., 3022 str., 3024 str., teismas n u t a r i a : R. D. pripažinti kaltu, padarius administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos ATPK 208 str. 1 d. ir jį nubausti 500 (penkių Å¡imtų) litų bauda. Bauda turi bÅ«ti sumokėta per 40 dienų į valstybės pajamas, sumokant jÄ Ä¯ valstybės biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini) (lėšų gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM), įmokos kodas – 57465.

Mokėjimo dokumentÄ , patvirtinantį, kad bauda sumokėta, nedelsiant pristatyti Pakruojo rajono apylinkės teismo raÅ¡tinei.Laiku nesumokėjus baudos pažeidėjui gresia papildomos iÅ¡laidos. Jeigu baudÄ priverstiniu bÅ«du iÅ¡ieÅ¡kos antstolis pažeidėjai teks sumokėti ne tik baudÄ , bet ir atlyginti vykdymo iÅ¡laidas.Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Å iaulių apygardos teismui, skundÄ paduodant per Pakruojo rajono apylinkės teismÄ . Teisėja                                                                               Rima Volikienė