2026-02-11 Nr. AB-3178-3-61-3-06755-2023-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-277-575/2026

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-06755-2023-3

Procesinio sprendimo kategorija 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. vasario 11 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Veslavos Ruskan,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. rugsėjo 24 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. G. skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo (tretieji suinteresuoti asmenys – V. P., V. P., E. D., G. N., L. J., S. J., A. C., J. C., Š. T., R. T. D. G., S. Z., A. Z., V. U., I. U., T. S., E. G.-P., A. P., I. G.; A. G., R. P., J. P., (duomenys neskelbtini) bendruomenė, asociacija).

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas G. G. (toliau – pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – Administracija) 2023 m. gegužės 9 d. sprendimą Nr. A256-/23(2.14.2.12E-ŽEM) (toliau – Sprendimas) ir įpareigoti Administraciją iš naujo išnagrinėti 2021 m. sausio 29 d. pateiktą prašymą.

2. Pareiškėjas nurodė, kad, būdamas įgaliotas veikti ir kitų pareiškėjų (byloje – trečiųjų suinteresuotų asmenų) vardu, 2021 m. sausio 29 d. kreipėsi į Administracijos direktorių su prašymu organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą (toliau – Prašymas). Prašymu buvo siekiama suformuoti naują žemės sklypą siauroje nesuformuotos valstybinės žemės juostoje tarp žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), ir (duomenys neskelbtini) gatvės vakarinės raudonosios linijos (toliau – Įsiterpęs sklypas), kurį pareiškėjas kartu su kitais įgaliotais asmenimis galėtų įsigyti ir vėliau prijungti prie (duomenys neskelbtini) žemės sklypo.

3. Pareiškėjo Prašymas buvo grindžiamas tuo, kad ginčo laisvos valstybinės žemės plotas sudaro siaurą, apie 4 m pločio ir apie 100 m ilgio nesuformuotos žemės juostą, įsiterpusią tarp žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), ir (duomenys neskelbtini) gatvės vakarinės raudonosios linijos. Dėl šios aplinkybės pareiškėjas laikė, jog prašomas suformuoti žemės sklypas atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.15 punkte nustatytus įsiterpusiems laisvos valstybinės žemės plotams taikomus reikalavimus.

4. Be to, pareiškėjas rėmėsi Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 4 punktu, pagal kurį įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ir Vyriausybės nustatyto dydžio neviršijantys valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono šių sklypų savininkams. Pareiškėjo teigimu, ginčo žemės plotas Prašymo pateikimo metu nepateko į (duomenys neskelbtini) gatvės ribas ir nebuvo priskirtas gatvės infrastruktūrai, ką, jo vertinimu, patvirtino Vilniaus miesto savivaldybės teritorijų planavimo suvestinis skaitmeninis žemėlapis, statytojui išduoti specialieji architektūros reikalavimai bei su savivaldybės administracija suderintas inžinerinis topografinis planas. Šiuose dokumentuose (duomenys neskelbtini) gatvės vakarinė raudonoji linija nesutapo su žemės sklypo (duomenys neskelbtini) rytine riba, todėl pareiškėjas laikė, kad objektyvių teisinių ar faktinių kliūčių pasinaudoti įstatyme numatyta teise įsigyti įsiterpusį laisvos valstybinės žemės plotą Prašymo pateikimo metu nebuvo.

5. 2021 m. balandžio 21 d. pareiškėjas gavo Administracijos sprendimą Nr. A256-/21(2.14.2.12E-ŽEM), kuriuo buvo atsisakyta organizuoti pareiškėjo inicijuotą Įsiterpusio žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą. Šiame sprendime nurodyta, kad galimybės padidinti esamą žemės sklypą nėra, nes, Administracijai išnagrinėjus Vilniaus miesto savivaldybės teritorijų planavimo suvestinį skaitmeninį žemėlapį, nustatyta, jog pareiškėjo norimas prijungti laisvos valstybinės žemės plotas patenka į D kategorijos (duomenys neskelbtini) gatvės ribas (yra nustatytos šios gatvės raudonosios linijos), todėl nelaikytinas laisva valstybine žeme.

6. Nesutikdamas su Administracijos 2021 m. balandžio 21 d. sprendimu, pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas jį panaikinti ir įpareigoti Administraciją iš naujo išnagrinėti 2021 m. sausio 29 d. pateiktą prašymą. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. kovo 28 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-461-596/2023 pareiškėjo skundą tenkino, panaikino Administracijos 2021 m. balandžio 21 d. sprendimą Nr. A256-/21(2.14.2.12E-ŽEM) ir įpareigojo Administraciją pareiškėjo prašymą išnagrinėti iš naujo.

7. Administracija, vykdydama nurodytą teismo sprendimą, pakartotinai išnagrinėjo pareiškėjo 2021 m. sausio 29 d. prašymą ir priėmė sprendimą jo netenkinti (Sprendimas), motyvuodama tuo, kad ginčo laisvos valstybinės žemės plotas neatitinka Nutarimo 2.15 papunktyje įsiterpusiems laisvos valstybinės žemės plotams nustatytų reikalavimų, todėl nelaikytinas laisva valstybine žeme.

8. Pareiškėjas, nesutikdamas su Sprendimu, nurodė, kad nors atsakovas teigė, kad šiuo metu yra patikslintos (duomenys neskelbtini) gatvės ribos, kad atitiktų Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2002 m. birželio 5 d. sprendimu Nr. 598 „Dėl viešųjų teritorijų nustatymo schemos, tikslinančios bendrojo plano sprendinius, tvirtinimo“ (toliau – ir Sprendimas 2) sprendinius, tačiau atkreipė dėmesį į tai, kad pati (duomenys neskelbtini) gatvė, su visais jos elementais, jau yra įrengta vadovaujantis būtent atsakovo išduotomis specialiosiomis prisijungimų sąlygomis ir su atsakovu suderinus visus techninius projektus. Įrengiant (duomenys neskelbtini) gatvę atsakovas vadovavosi Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011 m. birželio 13 d. sprendimu Nr. 1-91 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos A, B, C kategorijų gatvių ribų (raudonųjų linijų) schemos tvirtinimo“, kuris yra galiojantis ir šiandien. Tačiau tik tada, kai atsakovas gavo pareiškėjo prašymą dėl įsiterpusio laisvos valstybinės žemės įsigijimo, nusprendė (duomenys neskelbtini) gatvės ribas pakeisti, vadovaudamasis dvidešimties metų senumo Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu ir prie šio sprendimo esančia schema. Atsakovas nurodė, kad Sprendimas Nr. A256-/23(2.14.2.12E-ŽEM) buvo priimtas remiantis Sprendimu 2 ir šį sprendimą grindė 2002 metų schema, kurioje neva yra nurodytos Vilniaus miesto gatvių (tarp jų ir (duomenys neskelbtini) gatvės) tikslios ribos, tačiau analizuojant atsakovo pateiktus dokumentus, t. y. Sprendimą Nr. 598 ir kartu pateiktą 2002 m. birželio 5 d. „Gatvių raudonųjų linijų schemą“, iš šių dokumentų turinio neįmanoma suprasti, kuriai gatvių kategorijai yra priskiriama (duomenys neskelbtini) gatvė ir koks yra atstumas tarp (duomenys neskelbtini) gatvės raudonųjų linijų.

9. 2002 m. birželio 5 d. Vilniaus miesto tarybos sprendime Nr. 598 apie Vilniaus miesto gatvių kategorijas visiškai nėra pasisakoma. Taip pat iš schemos, kuri yra pateikta su Sprendimu 2, neįmanoma nustatyti, kaip yra išsidėsčiusios šios konkrečios gatvės ((duomenys neskelbtini) gatvės) ribos, t. y. gatvės raudonųjų linijų koordinatės. Visa tai akivaizdžiai rodo, kad atsakovo pareiškėjui pateikti duomenys (rašytiniai įrodymai), kuriuose neva yra nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) gatvė yra priskiriama prie D kategorijos gatvių ir kad pateiktose schemose yra aiškiai apibrėžtos (duomenys neskelbtini) gatvės raudonųjų linijų ribos, yra visiškai nedetalizuoti ir neinformatyvūs.

10. Pareiškėjas, savo iniciatyva, siekdamas 2002 m. birželio 5 d „Gatvių raudonųjų linijų schemą“ schemose surasti (duomenys neskelbtini) gatvę ir nustatyti tikslų atstumą tarp gatvės raudonųjų linijų (koks buvo nustatytas rengiant šią konkrečią schemą, t. y 2002 metais), kreipėsi į specialistus, turinčius specialiųjų žinių ir gebančius skaityti tokias schemas ir brėžinius. 2022 m. gruodžio 2 d. specialistas pateikė išvadą, kurioje yra nurodyta apytiksli (duomenys neskelbtini) gatvės vieta schemoje, tačiau specialistas aiškiai nurodė, kad pagal pateiktą schemą (joje esantį mastelį) ir pagal kitas pateiktas schemas nėra galimybių nustatyti, koks 2002 m. birželio 5 d. (schemos parengimo metu) buvo suprojektuotas plotis tarp konkrečios gatvės ((duomenys neskelbtini) gatvės raudonųjų linijų). Specialistas savo išvadoje nurodė ir priežastis, kodėl negalima nustatyti tikrųjų duomenų, t. y. nurodė, kad atsakovas prie schemų, kurios yra išdidintos, dėl kažkokių priežasčių nepateikė mastelio, kurio pagalba būtų galima tiksliai apskaičiuoti atstumus tarp konkrečios gatvės raudonųjų linijų. Kodėl atsakovas pareiškėjui pateikė nedetalizuotus duomenis (rašytinius įrodymus) pareiškėjui nėra žinoma, nors atsakovas būtent šiais konkrečiais duomenimis remdamasis neva pastebėjo klaidą Skaitmeniniame žemėlapyje ir pakoregavo (duomenys neskelbtini) gatvės ribas (raudonųjų linijų koordinates) ir vadovaudamasis būtent šiais konkrečiais duomenimis priėmė sprendimą netenkinti pareiškėjo 2021 m. sausio 29 d. prašymo.

11. Sprendimas netenkinti pareiškėjo 2021 m. sausio 29 d. prašymo neatitinka Viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktų reikalavimų. Nors šiuo konkrečiu atveju atsakovas skundžiamame Sprendime nurodė tokį atsakovo sprendimą lėmusį faktinį pagrindą, t. y., kad 2002 m. birželio 5 d. Vilniaus miesto tarybos sprendimu Nr. 598 „Dėl savivaldybės viešųjų teritorijų nustatymo schemos, tikslinančios bendrojo plano sprendinius, tvirtinimo“ (duomenys neskelbtini) gatvė buvo priskirta D kategorijai ir, kad (duomenys neskelbtini) gatvės tikslios ribos yra nustatytos 2002 m. birželio 5 d. schemoje, tačiau šių atsakovo teiginių (sprendimo pagrindų) nepatvirtina nei 2002 m. birželio 5 d. Vilniaus miesto tarybos sprendimas, nei prie sprendimo esanti 2002 m. birželio 5 d. schema dėl raudonųjų linijų nustatymo, todėl pareiškėjui nėra suprantamas atsakovo priimto sprendimo turinys.

12. Atsakovas Administracija atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti.

13. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjo norimas prijungti laisvos valstybinės žemės plotas nėra laikomas laisva valstybine žeme, nes jis patenka į D kategorijos (duomenys neskelbtini) gatvės ribas (Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2002 m. birželio 5 d. sprendimu Nr. 598 „Dėl savivaldybės viešųjų teritorijų nustatymo schemos, tikslinančios bendrojo plano sprendinius, tvirtinimo“ yra nustatytos šios gatvės raudonosios linijos). Vadovaujantis statybos techninio reglamento STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ (toliau – ir STR) nuostatomis, gatvės juosta tarp raudonųjų linijų yra skirta įrengti važiuojamąją dalį ir kitus gatvės elementus (šaligatvius, pėsčiųjų ir dviratininkų takus), inžinerinius tinklus, transporto priemonių aptarnavimo pastatus, stovėjimo vietas, taršos slopinimo įrangą, želdinius.

14. Atsakovas dėl (duomenys neskelbtini) gatvės kategorijos paaiškino, kad vadovaujantis STR 21 ir 22 punktų nuostatomis, susisiekimo tinklą sudaro: motorizuoto eismo gatvės ir keliai (A, B, C, D kategorijos), nemotorizuoto eismo gatvės (E, F kategorijos), takai, šaligatviai, įvairių tipų eismo zonos ir aikštės. D kategorijai yra priskiriamos pagalbinės gatvės, kurių pagrindinė paskirtis srautų paskirstymas į smulkias teritorijas, privažiavimai prie atskirų statinių ir kitų objektų (lokalinės funkcinės ir kompozicinės ašys). Vadovaujantis nurodytomis STR nuostatomis, (duomenys neskelbtini) gatvė atitinka D kategorijos gatvėms keliamus reikalavimus.

15. Nagrinėjant pareiškėjų prašymą, buvo pastebėta, kad Vilniaus miesto savivaldybės teritorijų planavimo suvestiniame skaitmeniniame žemėlapyje (toliau – ir Skaitmeninis žemėlapis) D kategorijos (duomenys neskelbtini) gatvės raudonosios linijos nagrinėjamoje teritorijoje buvo pažymėtos vadovaujantis Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011 m. birželio 13 d. sprendimu Nr. 1-91 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos A, B, C kategorijų gatvių ribų (raudonųjų linijų) schemos tvirtinimo“) (toliau – ir Sprendimas Nr. 1-91). Šio sprendimo 1 punktu patvirtinta Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos A, B, C kategorijų gatvių ribų (raudonųjų linijų) schema, o D kategorijos gatvės ribos (raudonosios linijos) Sprendimu negalėjo būti tvirtinamos. Todėl Skaitmeniniame žemėlapyje buvo skelbiama klaidinga informacija apie (duomenys neskelbtini) gatvės raudonąsias linijas. Atsižvelgiant į tai, 2021 m. vasario 23 d. elektroniniu pranešimu tarnybinės veiklos klausimais Nr. A121-4898/21(2.1.19-ŽEM) „Dėl (duomenys neskelbtini) gatvės raudonųjų linijų“ Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Žemės tvarkymo ir administravimo skyrius kreipėsi į SĮ „Vilniaus planas“ su prašymu įvertinti D kategorijos (duomenys neskelbtini) gatvės raudonąsias linijas nagrinėjamoje teritorijoje. Ištaisant nuo seno egzistuojančią klaidą, Skaitmeniniame žemėlapyje buvo patikslintos (duomenys neskelbtini) gatvės raudonosios linijos.

16. Teritorijoje, kurioje yra žemės sklypas (duomenys neskelbtini), galioja Sprendimu 2 patvirtinta Savivaldybės viešųjų teritorijų nustatymo schema, patikslinanti Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendinius. Schemos sprendiniais buvo nustatomos Vilniaus miesto gatvių (taip pat ir (duomenys neskelbtini) gatvės) raudonosios linijos. Atsižvelgdami į tai, kad Schema yra galiojanti, pakartotinai informuota, kad būtent Sprendimas2 yra dokumentas, kurio pagrindu buvo nustatytos (duomenys neskelbtini) gatvės raudonosios linijos. Dėl šios priežasties, ištaisant nuo seno egzistuojančią klaidą, buvo patikslintos (duomenys neskelbtini) gatvės raudonosios linijos Skaitmeniniame žemėlapyje, tam, kad atitiktų Spendimo2 sprendinius. Būtent Sprendimu 2 patvirtintos minėtos gatvės raudonosios linijos šiuo metu yra pažymėtos Skaitmeniniame žemėlapyje.

17. Nagrinėjamu atveju, Sprendimu 2 yra nustatytos visos (duomenys neskelbtini) gatvės koridoriaus raudonosios linijos ir jos yra vienoje tiesėje. Tuo atveju, jeigu pareiškėjo prašymas būtų tenkinamas ir ties žemės sklypu (duomenys neskelbtini) minėtos gatvės raudonosios linijos būtų patikslintos (susiaurintos), susidarytų situacija, kad sklypas patektų į (duomenys neskelbtini) gatvės erdvę ir ją susiaurintų. Pareiškėjas pagrįstai skundžiamu raštu buvo informuotas, kad tenkinti prašymą organizuoti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto, kurio tikslas – sujungti įsiterpusį valstybinės žemės plotą su besiribojančiu žemės sklypu, rengimą nėra teisinio pagrindo, kadangi pareiškėjo norimas prijungti laisvos valstybinės žemės plotas neatitinka Nutarimo 2.15 papunktyje įsiterpusiam laisvam valstybinės žemės plotui nustatytų reikalavimų, t. y. nėra laikomas laisva valstybine žeme.

18. Administracija laikėsi pozicijos, kad skundžiamas Sprendimas yra pagrįstas teisės aktų nuostatomis, išsamus, pakankamai motyvuotas, todėl nėra pagrindo abejoti jo teisėtumu ir pagrįstumu, jį naikinti vadovaujantis skunde išdėstytomis aplinkybėmis nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo.

II. 19. Regionų administracinis teismas 2024 m. rugsėjo 24 d. sprendimu pareiškėjo G. G. skundą tenkino – panaikino Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2023 m. gegužės 9 d. sprendimą Nr. A256-/23(2.14.2.12E-ŽEM) ir įpareigojo atsakovą iš naujo išnagrinėti 2021 m. sausio 29 d. pateiktą prašymą. Pareiškėjui iš atsakovo priteista 1 192,50 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų.

20. Teismas nustatė šias aplinkybes:

20.1. Pareiškėjas, kuris buvo įgaliotas veikti ir kitų pareiškėjų (byloje trečiųjų suinteresuotų asmenų) vardu, 2021 m. sausio 29 d. kreipėsi į Administraciją su prašymu organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą. Pareiškėjai prašė, kad įsiterpusioje siauroje nesuformuotos valstybinės žemės juostoje tarp žemės sklypo, (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvės, būtų suformuotas naujas žemės sklypas, kurį bendrai galėtų įsigyti pareiškėjas (kartu su pareiškėją teikti prašymą įgaliojusiais pareiškėjais) bei po įsigijimo, įsiterpusį sklypą būtų galima prijungti prie esamo sklypo ((duomenys neskelbtini)). Prašymą grindė tuo, kad: 1) Įsiterpęs sklypas yra sudarytas iš siauros (apie 4 m pločio) žemės juostos, būtent dėl šios aplinkybės įsiterpusio sklypo suformavimas prašyme išdėstytu būdu iš esmės atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ (aktualios redakcijos) 2.15 punkto reikalavimus; taip pat Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 4 punktu, kuris numato, jog valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono: jeigu jie įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ir neviršija Vyriausybės nustatyto dydžio – šių sklypų savininkams.

20.2. Pareiškėjui buvo atsakyta 2021 m. balandžio 21 d. sprendimu Nr. A256-438/21(2.14.2.12E-ŽEM), kuriame buvo nurodyta, kad Administracija atsisako organizuoti pareiškėjo inicijuotą įsiterpusio žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, kadangi norimas prijungti laisvos valstybinės žemės plotas nėra laikomas laisva valstybine žeme, nes patenka į D kategorijos (duomenys neskelbtini) gatvės ribas (yra nustatytos šios gatvės raudonosios linijos).

20.3. Pareiškėjas, nesutikdamas su atsakovo sprendimu, su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti gautą Vilniaus miesto savivaldybės sprendimą Nr. A256-/21(2.14.2.12E-ŽEM) ir įpareigoti Administraciją iš naujo išnagrinėti prašymą.

20.4. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. kovo 28 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-461-596/2023 nusprendė pareiškėjo skundą tenkinti. Teismas panaikino Administracijos 2021 m. balandžio 21 d. sprendimą Nr. A256-/21(2.14.2.12E-ŽEM) ir įpareigojo Administraciją pareiškėjo prašymą išnagrinėti iš naujo.

20.5. Administracija, vykdydama teismo sprendimą, pakartotinai išnagrinėjo pareiškėjo prašymą ir priėmė 2023 m. gegužės 9 d. sprendimą Nr. A256-/23(2.14.2.12E-ŽEM) netenkinti pareiškėjo prašymo (Sprendimas).

21. Iš skundžiamo Sprendimo turinio matyti, kad pareiškėjų Prašymą atsisakyta tenkinti remiantis Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2002 m. birželio 5 d. sprendimu Nr. 598 „Dėl savivaldybės viešųjų teritorijų nustatymo schemos, tikslinančios bendrojo plano sprendinius, tvirtinimo“, kuriuo patvirtinta Savivaldybės viešųjų teritorijų nustatymo schema, patikslinanti Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendinius, inter alia nustatanti ir (duomenys neskelbtini) gatvės raudonąsias linijas. Atsakovas nurodė, kad šios schemos pagrindu buvo patikslintos (duomenys neskelbtini) gatvės raudonosios linijos skaitmeniniame žemėlapyje, ištaisant anksčiau buvusią netikslumo klaidą.

22. Teismas nurodė, kad iš Sprendimo turinio matyti, kad jame yra nurodytos faktinės aplinkybės, ginčui aktualus reglamentavimas, tačiau įvertinus 2002 m. birželio 5 d. schemą – atsisakymo tenkinti pareiškėjų prašymą teisinį pagrindą, sutiktina su pareiškėjo skundo argumentais, kad iš šio dokumento (jo turinio) nėra galimybės nustatyti (duomenys neskelbtini) gatvės ribų, nei gatvės raudonųjų linijų. Schemoje nėra nurodytas nei mastelis, nei koordinatės, aiškiai ir tiksliai apibrėžiančios raudonųjų linijų ribas.

23. Teismas, įvertinęs ginčijamo Sprendimo turinį bei atsižvelgdamas į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje suformuluotus išaiškinimus, darė išvadą, kad 2002 m. birželio 5 d. schema, nors ir yra galiojanti, tačiau, pareiškėjo keliamo ginčo kontekste (pareiškėjui siekiant sužinoti, ar ginčo sklypas iš tiesų patenka / nepatenka į (duomenys neskelbtini) gatvės raudonąsias linijas), ginčijamas Sprendimas (pagal turinį) negali būti laikomas pagrįstu VAĮ 10 straipsnio prasme. Vien tik argumentų nukreipimas į 2002 m. birželio 5 d. schemą, kurioje iš esmės nėra nurodytų konkrečių raudonųjų linijų koordinačių, savaime nepagrindžia išvados, kad pareiškėjui aktualus sklypas patenka į (duomenys neskelbtini) gatvės raudonąsias linijas ir dėl to negali būti perleistas pareiškėjui (ir tretiesiems suinteresuotiems asmenims). Šiuo atveju nei iš Sprendimo, nei iš 2002 m. birželio 5 d. schemos turinio negalima daryti vienareikšmiškos išvados, kad ginčo sklypo įsigijimas nėra galimas, nes jis tiksliai patenka į (duomenys neskelbtini) gatvės raudonąsias linijas.

24. Apibendrinęs teismas padarė išvadą, kad Sprendimas, kuriuo atsisakyta tenkinti Prašymą, neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5–6 punktuose nustatytų imperatyvių reikalavimų, kadangi Sprendimo motyvacijos trūkumai yra esminiai. Todėl Sprendimas pripažintinas neteisėtu ir, vadovaujantis ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 1 punktu, panaikintinas, o atsakovas įpareigotinas iš naujo išnagrinėti Prašymą.

III. 25. Atsakovas Administracija apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. rugsėjo 24 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo G. G. skundą atmesti.

26. Atsakovas apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

26.1. Priimant Sprendimą buvo remtasi ne tik 2002 m. birželio 5 d. schema, kaip konstatavo teismas, bet ir vadovaujantis Sprendime nurodytomis teisės aktų nuostatomis buvo vertinama aplinkybių, susijusių su galimybe formuoti įsiterpusį žemės sklypą, visuma.

26.2. Atsakovas remiasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 2.15 papunkčiu, kuriame nustatyta, kad laisvos valstybinės žemės plotai, įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ir (ar) kelių (gatvių), tam tikromis sąlygomis gali būti parduodami ne aukciono būdu besiribojančių privačios žemės sklypų savininkams (arba išnuomojami besiribojančių valstybinės žemės sklypų nuomininkams), jeigu šiuose plotuose negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypų. Atsakovo vertinimu, įsiterpęs žemės sklypas gali būti formuojamas tik laisvos valstybinės žemės plote.

26.3. Atsakovas pažymi, kad Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 2 straipsnio 3 punkte gatvė apibrėžiama kaip kelias ar atskiras jo ruožas, esantis miesto ar kaimo gyvenamojoje vietovėje, paprastai turintis pavadinimą, o šio straipsnio 5 punkte įtvirtinta kelio sąvoka, nurodant ir kelio elementus (inter alia žemės sankasą, važiuojamąją dalį, kelkraščius, skiriamąją juostą, takus, inžinerinius sprendinius, eismo reguliavimo priemones, želdinius ir kt.) su šių elementų užimama žeme. Atsakovo vertinimu, tai patvirtina, kad gatvės erdvę sudaro ne vien važiuojamoji dalis, bet ir kiti įstatyme nurodyti elementai.

26.4. Analogiškos nuostatos įtvirtintos ir Statybos techninio reglamento STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“, kur numatyta, kad gatvės juosta tarp raudonųjų linijų yra skirta įrengti važiuojamąją dalį ir kitus gatvės elementus (šaligatvius, pėsčiųjų ir dviratininkų takus), inžinerinius tinklus, transporto priemonių aptarnavimo pastatus, stovėjimo vietas, taršos slopinimo įrangą, želdinius.

26.5. Teismas skundžiamame sprendime nepagrįstai sprendė, kad 2002 m. birželio 5 d. schema buvo atsisakymo tenkinti pareiškėjų prašymą teisinis pagrindas, kadangi teismas nagrinėdamas bylą nevertino aktualių bylai teisės aktų nuostatų bei visų išdėstytų aplinkybių.

26.6. Sprendimas buvo priimtas ne tik atsižvelgiant į 2002 m. birželio 5 d. schemą, bet įvertinus ir tas aplinkybes, kad nurodytoje teritorijoje gatvės su visais elementais įrengimui reikalingas ir valstybinės žemės plotas, kurį pareiškėjai pageidavo įsigyti nuosavybėn, todėl, kaip numatyta Nutarimo 2.15 papunktyje, ši žemė nelaikoma laisva valstybine žeme, kurioje galėtų būti formuojamas įsiterpęs žemės sklypas.

26.7. Atsakovas tvirtina, kad įrengtos (duomenys neskelbtini) gatvės su visais elementais (dviračių takais, želdiniais ir kt.) raudonosios linijos sutampa su žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), rytine riba, todėl tarp šio sklypo ir (duomenys neskelbtini) gatvės nėra laisvos valstybinės žemės ploto.

26.8. Sprendimas pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) bei galiojančiais teisės aktais, jame nurodyti motyvai, dėl ko buvo priimtas sprendimas atsisakyti organizuoti žemės sklypo (duomenys neskelbtini), (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) formavimo ir pertvarkymo projekto, kurio tikslas – sujungti įsiterpusį valstybinės žemės plotą su besiribojančiu žemės sklypu, rengimą, todėl atsakovo priimtas Sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu.

27. Pareiškėjas G. G. atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo atsakovo Administracijos apeliacinį skundą atmesti ir palikti Regionų administracinio teismo 2024 m. rugsėjo 24 d. sprendimą nepakeistą. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti jo naudai iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

28. Pareiškėjas atsiliepimą į atsakovo apeliacinį skundą grindžia argumentais, nurodytais skunde pirmosios instancijos teismui, taip pat nurodo, kad Administracija apeliaciniame skunde nenurodo, kokias konkrečias materialiosios ir / ar proceso teisės normas pažeidė pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą administracinėje byloje. Administracija taip pat nenurodo, kokius įrodymus teismas įvertino netinkamai ir kuo pasireiškė netinkamas įrodymų tyrimas teisme, kokie įrodymai teisme buvo įvertinti pažeidžiant jų vertinimo taisykles ir kuo pasireiškė toks pažeidimas.

29. Atsakovas jokių kitokių duomenų, kurie objektyviai pagrįstų atsakovo nurodytą teiginį, kad (duomenys neskelbtini) gatvės ribos (raudonosios linijos) koordinatės pakeitimas buvo tikrai klaidos ištaisymas (o ne kažkoks kitas veiksmas) nepateikė, taip pat nepateikė ir jokio sprendimo, kuris objektyviai parodytų, kaip tokios neva klaidos (pastebėtos po 20 metų) yra taisomos ir turi būti ištaisytos. Atsakovas net neatvyko į teismo posėdį, kad duotų paaiškinimus aktualiais ginčo klausimais.

30. (duomenys neskelbtini) gatvė, su visais jos elementais, jau yra įrengta vadovaujantis būtent atsakovo išduotomis specialiosiomis prisijungimų sąlygomis ir su atsakovu suderinus visus techninius projektus. Įrengiant (duomenys neskelbtini) gatvę atsakovas vadovavosi 2011 m. birželio 13 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 1-91 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos A, B, C kategorijų gatvių ribų (raudonųjų linijų) schemos tvirtinimo“, kuris yra galiojantis ir šiandien. Tačiau tik tada, kai atsakovas gavo pareiškėjo prašymą dėl įsiterpusio laisvos valstybinės žemės įsigijimo, dėl kažkokių pareiškėjui nesuprantamų priežasčių, atsakovas nusprendė (duomenys neskelbtini) gatvės ribas pakeisti vadovaudamasis dvidešimties metų senumo Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu ir prie šio sprendimo esančia schema.

31. Analizuojant atsakovo pateiktus dokumentus, t. y. 2002 m. birželio 5 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimą Nr. 598 ir kartu pateiktą 2002 m. birželio 5 d. „Gatvių raudonųjų linijų schemą“, iš šių dokumentų turinio neįmanoma suprasti, kokiai gatvių kategorijai yra priskiriama (duomenys neskelbtini) gatvė ir koks yra atstumas tarp (duomenys neskelbtini) gatvės raudonųjų linijų.

32. 2002 m. birželio 5 d. Vilniaus miesto tarybos sprendime Nr. 598 apie Vilniaus miesto gatvių kategorijas visiškai nėra pasisakoma, taip pat iš schemų, kurios yra pateiktos su 2002 m. birželio 5 d. Vilniaus miesto tarybos sprendimu Nr. 598, neįmanoma nustatyti, kaip yra išsidėsčiusios šios konkrečios gatvės ((duomenys neskelbtini) gatvės) ribos, t. y. gatvės raudonųjų linijų koordinatės. Visa tai rodo, kad atsakovo pareiškėjui pateikti duomenys (rašytiniai įrodymai), kuriuose neva yra nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) gatvė yra priskiriama prie D kategorijos gatvių ir, kad pateiktose schemose yra aiškiai apibrėžtos (duomenys neskelbtini) gatvės raudonųjų linijų ribos, yra visiškai nedetalizuoti ir neinformatyvūs.

33. Pareiškėjas kreipėsi į specialistus turinčius specialiųjų žinių ir gebančius skaityti tokias schemas ir brėžinius. Specialistas 2022 m. gruodžio 2 d. pateikė išvadą, kurioje yra nurodyta apytikslė (duomenys neskelbtini) gatvės vieta schemoje, tačiau specialistas aiškiai nurodė, kad pagal pateiktą schemą (joje esantį mastelį) ir pagal kitas pateiktas schemas nėra galimybių nustatyti, koks 2002 m. birželio 5 d. (schemos parengimo metu) buvo suprojektuotas plotis tarp konkrečios gatvės ((duomenys neskelbtini) gatvės raudonųjų linijų). Specialistas savo išvadoje nurodė ir priežastis, kodėl negalima nustatyti tikrųjų duomenų, t. y. nurodė, kad atsakovas prie schemų (kurios yra išdidintos) nepateikė mastelio, kurio pagalba būtų galima tiksliai apskaičiuoti atstumus tarp konkrečios gatvės raudonųjų linijų.

34. Visa tai rodo, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos priimtas sprendimas Nr. A256-606/23(3.3.15.4E-AD24) netenkinti pareiškėjo 2021 m. sausio 29 d. prašymo organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą yra neteisėtas, t. y. neatitinkantis VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5-6 punktų reikalavimų. Būtent tokią išvadą padarė ir pirmosios instancijos teismas, teisėtai ir pagrįstai tenkindamas pareiškėjo skundą.

35. Pareiškėjas visiškai sutinka su teismo padaryta išvada, jog Administracijos priimtame sprendime Nr. A256-606/23(3.3.15.4EAD24) padaryti motyvacijos trūkumai yra esminiai ir darantys konkretų atsakovo sprendimą neteisėtu.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 36. Administracinėje byloje kilo ginčas dėl administracinio sprendimo, kuriuo atsisakyta tenkinti pareiškėjo prašymą dėl įsiterpusio laisvos valstybinės žemės ploto suformavimo, teisėtumo ir pagrįstumo, taip pat dėl to, ar ginčo žemės plotas atitinka teisės aktuose nustatytus kriterijus, leidžiančius jį laikyti laisva valstybine žeme.

37. Pirmosios instancijos teismas skundą tenkino, konstatavęs, kad ginčijamas administracinis sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnyje įtvirtintų reikalavimų. Nors atsakovas sprendimą grindė Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2002 m. birželio 5 d. sprendimu patvirtinta schema, teismas nustatė, jog iš šio dokumento turinio neįmanoma nustatyti ginčui reikšmingų aplinkybių, t. y. ar pareiškėjui aktualus žemės plotas faktiškai patenka į (duomenys neskelbtini) gatvės raudonąsias linijas. Schemoje nėra nurodytas nei mastelis, nei koordinatės, todėl vien tik nuoroda į ją nesudaro pakankamo pagrindo konstatuoti, kad ginčo žemės plotas nelaikytinas laisva valstybine žeme. Esant tokioms aplinkybėms, teismas padarė išvadą, kad sprendimo motyvai nėra aiškūs ir individualizuoti, o sprendimo motyvavimo trūkumai yra esminiai.

38. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo ginčijamo administracinio sprendimo neatitiktį Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 5–6 punktams, neįvertinęs sprendimo priėmimo pagrindų visumos. Apelianto teigimu, sprendime aiškiai nurodyti tiek faktiniai, tiek teisiniai atsisakymo tenkinti pareiškėjo prašymą pagrindai, o jo turinys leidžia suprasti sprendimo esmę. Apeliantas pabrėžia, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas sprendimo motyvavimą, nepagrįstai susiaurino analizę iki 2002 m. schemos vertinimo, neatsižvelgė į kitų aktualių teisės aktų, reglamentuojančių gatvės ir jos koridoriaus sampratą, nuostatas bei jų taikymą nagrinėjamu atveju. Be to, apeliantas teigia, kad net ir konstatavus tam tikrus sprendimo motyvavimo trūkumus, ginčo žemės plotas pagal materialiosios teisės normas iš esmės negali būti laikomas laisva valstybine žeme, todėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 2.15 papunktis nagrinėjamu atveju netaikytinas.

Dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su ginčijamo sprendimo atitiktimi VAĮ 10 straipsnio reikalavimams

39. Apeliantas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo ginčijamo savivaldybės administracijos sprendimo neatitiktį Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 5–6 punktams, neįvertinęs sprendimo priėmimo pagrindų visumos. Apelianto nuomone, ginčijamame sprendime aiškiai nurodyti tiek faktiniai, tiek teisiniai atsisakymo tenkinti pareiškėjo prašymą pagrindai, o sprendimo turinys leidžia suprasti jo esmę.

40. Teisėjų kolegija šiuos apelianto argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Pagal Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 5 punktą administraciniame sprendime turi būti nurodytas jo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės, o pagal tos pačios dalies 6 punktą – sprendimo motyvai. Šių reikalavimų visuma suponuoja tokį administracinio sprendimo motyvavimo lygį, kuris leidžia nustatyti, kokiais faktais ir teisės normomis remiantis sprendimas priimtas ir kodėl buvo pasirinktas būtent toks sprendimas, taip užtikrinant galimybę sprendimo adresatui ir teismui patikrinti sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.

41. Pagal nuoseklią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką individualaus administracinio akto motyvai turi būti aiškiai ir individualiai išdėstyti pačiame sprendime, atskleidžiant nustatytų faktinių aplinkybių vertinimą ir jų juridinę kvalifikaciją (žr., pvz., LVAT 2010 m. gruodžio 8 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimą administracinėje byloje Nr. A756-686/2010). Vien bendros nuorodos į teisės aktus, planavimo dokumentus ar kitų dokumentų egzistavimą nepakeičia pareigos sprendime aiškiai nurodyti, kokios konkrečios aplinkybės buvo laikytos teisiškai reikšmingomis ir kodėl jos lėmė būtent tokio sprendimo priėmimą (žr., pvz., LVAT 2013 m. vasario 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-223/2013; 2015 m. liepos 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2266-858/2015).

42. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino patį ginčijamą savivaldybės administracijos sprendimą – jo turinį ir struktūrą – o ne apelianto nurodomą sprendimo pagrindų visumą, kuri, apelianto teigimu, atsiskleidžia kituose dokumentuose ar platesniame urbanistinio bei žemėtvarkinio reguliavimo kontekste. Administracinio sprendimo teisėtumas pagal VAĮ 10 straipsnį vertinamas pagal tai, ar iš paties sprendimo turinio galima nustatyti jo faktines ir teisines prielaidas, o ne pagal tai, ar tokios prielaidos galėtų būti rekonstruojamos iš kitų šaltinių.

43. Kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, ginčijamame sprendime nėra aiškiai nurodyta, kokios faktinės aplinkybės buvo nustatytos, kokią teisinę reikšmę jos turėjo konkrečiu atveju ir kodėl būtent jos sudarė pagrindą atsisakyti tenkinti pareiškėjo prašymą. Ši aplinkybė turi esminę teisinę reikšmę vertinant sprendimo atitiktį VAĮ 10 straipsnio reikalavimams.

44. Teisėjų kolegija taip pat atmeta apelianto argumentą, jog ginčijamas sprendimas atitinka VAĮ 10 straipsnio reikalavimus vien dėl to, kad jo esmė pareiškėjui buvo suprantama. VAĮ 10 straipsnyje įtvirtintas motyvavimo reikalavimas nėra siejamas su subjektyviu sprendimo adresato suvokimu ar galimybe numanyti sprendimo priežastis – šis reikalavimas orientuotas į objektyvų sprendimo patikrinamumą.

45. Apeliaciniame skunde išsamiai dėstomos materialiosios teisės normos, įskaitant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692, Lietuvos Respublikos kelių įstatymo bei statybos techninių reglamentų nuostatas, savaime nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados dėl ginčijamo sprendimo motyvų nepakankamumo. Apeliacinės instancijos teismas šioje byloje vertina ne tai, ar tokie materialiniai argumentai galėtų būti suformuluoti abstrakčiai, bet tai, ar jie buvo aiškiai, individualizuotai ir patikrinamai atskleisti pačiame ginčijamame administraciniame sprendime, kaip to reikalauja VAĮ 10 straipsnis.

46. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ginčijamas savivaldybės administracijos sprendimas neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5–6 punktuose nustatytų reikalavimų, todėl buvo pagrįstai pripažintas neteisėtu. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo šią išvadą vertinti kitaip.

47. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai pritaikė proceso teisės normas, reglamentuojančias administracinio akto motyvavimą, ir priėmė pagrįstą sprendimą. Apeliacinio skundo argumentai pirmosios instancijos teismo išvadų nepaneigia, todėl sprendimas paliekamas nepakeistas.

48. Pareiškėjas G. G. pateikė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą – 1500 Eur. Vadovaujantis ABTĮ 40 straipsnio 1 dalimi, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo Administracijos apeliacinis skundas atmetamas, pareiškėjas įgyja teisę į patirtų išlaidų atlyginimą apeliacinės instancijos teisme.

49. Teisėjų kolegija, įvertinusi pateiktus dokumentus, patirtų išlaidų pobūdį bei vadovaudamasi Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio, nusprendžia pareiškėjo prašymą tenkinti ir šią sumą priteisti iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2024 m. rugsėjo 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti pareiškėjui G. G. iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 1500 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan