2017-11-08 Nr. AB-20724-3-61-3-03542-2015-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedteismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. R. (J. R.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. R. (J. R.) skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės dėl neturtinės žalos priteisimo.
Legislator headnote
AI generated2017-11-08 Nr. AB-20724-3-61-3-03542-2015-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: 1. Pareiškėjas J. R. (J. R.) (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės (toliau – ir atsakovas, LAVL) 3 596 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
Full text
Administracinė byla Nr. A-1059-415/2017
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03542-2015-5
Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 37.2
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2017 m. lapkričio 8 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Jarukaičio, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Ramutės Ruškytės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. R. (J. R.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. R. (J. R.) skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės dėl neturtinės žalos priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I. 1. Pareiškėjas J. R. (J. R.) (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės (toliau – ir atsakovas, LAVL) 3 596 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
2. Nurodė, kad nuo 2013 m. balandžio 30 d. iki 2013 m. birželio 11 d. dėl abiejų kojų lūžio buvo gydomas LAVL palatoje Nr. 2, o nuo 2014 m. lapkričio 10 d. iki 2014 m. lapkričio 25 d. dėl abiejų kojų ir rankos lūžio – palatoje Nr. 1. Pasak pareiškėjo LAVL palatos buvo nepritaikytos asmenims, kurie visiškai negali vaikščioti ir turi naudotis vežimėliu. Paaiškino, kad palatose buvo senos lovos, prie kurių nebuvo sanitaro iškvietimo mygtuko, palatose taip pat nebuvo kriauklės, o į prausyklą su vežimėliu nebuvo galima nuvažiuoti dėl slenksčio ir per siauros durų staktos. Kadangi sanitarai dirba tik iki vakarienės, niekas neišveža į lauką, neišpila atliktų gamtinių reikalų. Be to, lauke neįmanoma važiuoti su vežimėliu, nes visur smėlis. Dėl sąlygų palatoje Nr. 2 pareiškėjas taip pat nurodė, kad pastarojoje ploto norma vienam asmeniui neatitiko nustatytų reikalavimų. Pareiškėjo nuomone, tokios jo laikymo sąlygos buvo nepriimtinos, žeminančios orumą ir garbę. Pasak pareiškėjo, dėl minėtų laikymo sąlygų jis tapo emociškai sutrikęs, susirgo depresija.
3. LAVL atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad statistika, kiek konkrečioje palatoje atskiromis dienomis gydoma asmenų, LAVL nevedama ir galiojantys teisės aktai to daryti neįpareigoja, todėl duomenų, koks ligonių skaičius kartu su pareiškėju buvo palatose, pateikti negalėjo. Pabrėžė, jog LAVL negali daryti įtakos atvykstančiųjų gydytis suimtųjų ir (arba) nuteistųjų asmenų skaičiui, nes LAVL turi būti suteikiamos stacionarinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos visiems to reikalaujantiems asmenims. Dėl šios priežasties teisės aktuose nustatytos ploto normos vienam asmeniui galėjo būti viršytos. Be to, LAVL privalo užtikrinti ir izoliacijos reikalavimus asmenims (nuteistiesiems ir/ar suimtiesiems) bei laikytis pacientų izoliavimo reikalavimų, sergant užkrečiamosiomis ligomis.
4. Atkreipė dėmesį, kad LAVL Chirurgijos skyriuje, kuriame buvo gydomas pareiškėjas, buvo sudaryta galimybė nuo 6 val. ryto iki 22 val. vakaro laisvu nuo medicininių procedūrų laiku būti gryname ore šio skyriaus lokaliniame sektoriuje, todėl minimalaus ploto neatitikimas teisės aktų reikalavimams buvo kompensuotas sudarant pareiškėjui galimybę laisvai judėti lokaliniame sektoriuje ir gyvenamosiose patalpose (laisvame korpuse). LAVL taip pat nurodė, kad pareiškėjas 2 kartus buvo gydomas bendrabutinio tipo palatose ir 1 kartą kamerų tipo palatoje. Šiose palatose visą parą budi ir (arba) dirba medicinos personalas, apsaugos pareigūnai bei nuteistieji palikti atlikti ūkio darbus, todėl išsikviesti pagalbą nėra ir nebuvo jokių kliūčių. Pažymėjo, kad asmenys, negalintys apsitarnauti patys, aptarnaujami ir (arba) suteikiama pagalba tiek iš medicininio personalo, tiek iš ūkinio aptarnavimo nuteistųjų. LAVL teigimu, pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo nebuvo pagrįstas jokiais įrodymais. Apibūdindamas tariamai patirtą žalą pareiškėjas apsiribojo bendrojo pobūdžio teiginiais, samprotavimais, nepagrindė priežastinio ryšio tarp LAVL veiksmų (neveikimo) ir tariamai atsiradusių pasekmių, kurių pagrindu grindė neturtinės žalos atsiradimą.
II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas (toliau – ir teismas, pirmosios instancijos teismas) 2016 m. balandžio 4 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, priteisė pareiškėjui 300 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
6. Teismas nustatė, kad vienas iš aspektų, kurių pagrindu pareiškėjas prašė neturtinės žalos atlyginimo buvo pareiškėjo laikymas LAVL palatoje Nr. 2, kurioje ploto norma vienam asmeniui neatitiko teisės aktų reikalavimų. Pažymėjo, kad minimalaus patalpos (palatos) ar kameros ploto dydžio užtikrinimas – esminė sveikos gyvenamosios, gydymo aplinkos prielaida.
7. Teismas vadovavosi Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (toliau – ir Taisyklės), kurių 111.4 punkte (redakcija nuo 2010 m. balandžio 30 d.) numatyta, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo, vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas Laisvės atėmimo vietų ligoninės palatose negali būti mažesnis kaip 5,1 kv. m.
8. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 42 paras (nuo 2013 m. balandžio 30 d. iki 2013 m. birželio 11 d.) buvo gydomas LAVL palatoje Nr. 2, jos plotas 24,92 kv. m., buvo įrengta 7 lovos. Teismas vertindamas ar nebuvo pažeista pareiškėjo teisę į plotą, sprendė, kad visą laikotarpį (42 dienas) pareiškėjo teisė į 5,1 kv. m. plotą buvo pažeista.
9. Dėl pareiškėjo skundo dalies, kurioje jis nurodė, kad žala jam kilo ir dėl to, kad jis negalėjo laisvai judėti su vežimėliu, negalėjo išsikviesti pagalbos, teismas pasisakė, kad LAVL pateikti paaiškinimai apie galimybę į palatą visą parą išsikviesti pagalbą, paneigė tokius pareiškėjo teiginius. Pasisakė, kad atsakovas nepaneigė aplinkybės, kad palatose Nr. 1 ir Nr. 2 nebuvo praustuvės, tačiau, atkreipė dėmesį, kad nuteistiesiems buvo suteikiama galimybė pasinaudoti dušu, todėl pareiškėjo nurodytą žalą šiuo aspektu laikė neįrodyta.
III. 10. Pareiškėjas nesutikdamas su Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti 2016 m. balandžio 4 d. sprendimą ir priimti naują, kurio pagrindu jam būtų priteista 3 596 Eur suma.
11. Pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės išdėstė tapačias aplinkybes kaip ir pirminiame skunde Vilniaus apygardos administraciniam teismui.
12. Nurodo, kad teismas neįpareigojo atsakovo pateikti visų bylai reikalingų dokumentų, kad bylą būtų galima išnagrinėti nešališkai.
13. LAVL atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą nurodo, kad su juo nesutinka, prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV. 14. Nuo 2016 m. liepos 1 d. įsigaliojo nauja Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo redakcija, tačiau pagal 2016 m. birželio 2 d. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2399 8 straipsnio 2 dalį administracinių bylų, pradėtų ir nebaigtų nagrinėti apeliacine instancija iki šio įstatymo įsigaliojimo, procesas apeliacinėje instancijoje vyksta iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusia tvarka, todėl pareiškėjo apeliacinis skundas išnagrinėtas vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymu, galiojusiu iki 2016 m. liepos 1 d.
15. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjo patirtos neturtinės žalos atlyginimo, kurią jis patyrė Laisvės atėmimo vietų ligoninėje nuo 2013 m. balandžio 30 d. iki 2013 m. birželio 11 d. bei nuo 2014 m. lapkričio 10 d. iki 2014 m. lapkričio 25 d.
16. Pareiškėjas apeliaciniu skundu iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu priteista suma, siekia, kad būtų priteistas 3 596 Eur neturtinės žalos atlyginimas.
17. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194, 111.4 punkte numatyta, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248 (Žin., 2009, Nr. 121-5216), numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas Laisvės atėmimo vietų ligoninės patalpose negali būti mažesnis kaip 5,1 kv. m.
18. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad visą ginčo laikotarpį nuo 2013 m. balandžio 30 d. iki 2013 m. birželio 11 d. (pareiškėjui teko 3,56 kv. m.) bei nuo 2014 m. lapkričio 10 d. iki 2014 m. lapkričio 25 d. (pareiškėjui teko 4,08 kv. m.), viso 59 dienas pareiškėjui nebuvo užtikrinta teisė į 5,1 kv. m. ploto normą.
19. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad įrodinėjimo našta dėl kalinimo sąlygų atitikties teisės aktų reikalavimams (veiksmų teisėtumo) tenka institucijai, kurios veiksmų neteisėtumu skundžiamasi.
20. Atsakovas į bylą pateikė pareiškėjo aplinkybes paneigiančius duomenis, kurie patvirtina, kad pareiškėjas buvo gydomas laisvo rėžimo patalpose, t. y. nebuvo uždarytas kameroje, dėl ko nevaržomai galėjo judėti iki prausyklos ar lauko, įstaigoje visą parą budėjo asmenys, kurie buvo pasiruošę padėti ligoniams, kurie negali patys savimi pasirūpinti (b. l. 96). Taip pat, pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl negalėjimo judėti su vežimėliu, kadangi tam trukdė esantis durų slenkstis, paneigė ginčo kamerų nuotraukos, iš kurių matyti, jog kamerų durys buvo be slenksčio (b. l. 57, 61, 63).
21. Byloje esantys duomenys patvirtina pareiškėjo atžvilgiu buvusį ploto pažeidimą, kuris truko visą ginčo laikotarpį, t. y. 59 dienas. Atsižvelgiant į nustatytą ploto pažeidimo trukmę, pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, padidinant pareiškėjui priteistiną neturtinės žalos sumą iki 531 Eur.
Remdamasi išdėstytais argumentais ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 145 straipsniu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Pareiškėjo J. R. (J. R.) apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 4 d. sprendimą pakeisti.
Priteisti pareiškėjui J. R. (J. R.) iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės 531 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Irmantas Jarukaitis
Gintaras Kryževičius
Ramutė Ruškytė