878b8a2f-b227-4fe1-8994-aa624ef75bb6 · Kauno apygardos teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-128-634/2020 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-00782-2019-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.14.3.2.3; 2.1.15.1.2; 2.4.6.1; 2.4.7 (S) Kauno apygardos teismas N u T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. vasario 19 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedriaus Endriukaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Aurelijaus Rauckio ir Aušros Vingilės, sekretoriaujant Melisai Žvirblytei, dalyvaujant prokurorei R.

P., nuteistajai B. B. (G.), jos gynėjui advokatui M. V., nuteistajam T. K., jo gynėjui advokatui A. J., nuteistojo R. R. gynėjai advokatei M. V., vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistųjų B. B. (G.) gynėjo advokato M. V., T. K. ir R. R. gynėjos advokatės E. G. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo Kėdainių rÅ«mų 2019 m. spalio 25 d. nuosprendžio, kuriuo: B. B. (G.) pripažinta kalta padariusi nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 3 dalyje ir nubausta 4 metų laisvės atėmimo bausme bei baudžiamÄ jį nusižengimÄ , numatytÄ BK 259 straipsnio 2 dalyje ir nubausta 30 parų areÅ¡to bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos jas apimant ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 4 metams. Vadovaujantis BK 641 straipsnio 1 dalies nuostatomis, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 2 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 3 dalimi, 65 straipsnio 1 dalimi, Å¡iuo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio sudėjimo bÅ«du subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 6 d. nuosprendžiu paskirta (Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 17 d. nutartimi pakeista į areÅ¡tÄ ), ir neatlikta bausme, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant neatliktos bausmės dalį ir paskirta galutinė subendrinta bausmė 2 metai 9 mėnesiai laisvės atėmimo.

Ä® bausmės laikÄ Ä¯skaitytas laikinajame sulaikyme ir suėmime iÅ¡bÅ«tas laikas nuo 2019 m. sausio 5 d. iki 2019 m. sausio 6 d.; T. K. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimÄ , numatytÄ BK 180 straipsnio 3 dalyje ir nubaustas 4 metų laisvės atėmimo bausme bei nusikaltimÄ , numatytÄ BK 253 straipsnio 1 dalyje ir nubaustas 1 metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos jas iÅ¡ dalies sudedant, prie griežčiausios bausmės pridedant Å¡velnesnės bausmės minimaliÄ dalį ir paskirta subendrinta bausmė 4 metai 3 mėnesiai laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 641 straipsnio 1 dalimi, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 2 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Ä® bausmės laikÄ Ä¯skaitytas laikino sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2019 m. sausio 5 d. iki 2019 m. spalio 25 d. R. R. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus BK 180 straipsnio 3 dalyje ir nubaustas 4 metų laisvės atėmimo bausme; BK 214 straipsnio 1 dalyje ir nubaustas 2 metų laisvės atėmimo bausme; BK 215 straipsnio 1 dalyje ir nubaustas 2 metų laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos jas apimant ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 4 metams. Vadovaujantis BK 641 straipsnio 1 dalimi paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 2 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. sausio 30 d. nuosprendžiu, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. kovo 7 d. nuosprendžiu ir Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2019 m. kovo 25 d. nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis, prie griežtesnės šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant minėtų nuosprendžių švelnesnių bausmių dalis ir paskirta galutinė subendrinta bausmė 6 metai laisvės atėmimo.

Ä® bausmės laikÄ Ä¯skaitytas laikino sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2019 m. sausio 5 d. iki 2019 m. spalio 25 d. Ä® paskirtos galutinės bausmės laikÄ Ä¯skaitytinos bausmės atliktos pagal Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2019 m. kovo 7 d. nuosprendį, Kauno apylinkės teismo Kėdainių rÅ«mų 2019 m. kovo 25 d. nuosprendį ir Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų 2019 m. sausio 30 d. nuosprendį su visais juose nurodytais įskaitymais. Kauno teritorinės ligonių kasos civilinis ieÅ¡kinys tenkintas visiÅ¡kai ir priteista solidaria iÅ¡ nuteistųjų R.

R., R. B., T. K., ir B. B. (G.) Kauno teritorinės ligonių kasos naudai 78,28 Eur už nukentėjusiojo gydymÄ , pinigus pervedant Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Nukentėjusiojo E. M. civilinis ieÅ¡kinys tenkintas ir priteista solidariai iÅ¡ nuteistųjų R. R., R. B., T. K. ir B. B. (G.), nukentėjusiajam E. M., 649,00 Eur turtinės žalos, 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo bei 300,00 bylinėjimosi iÅ¡laidų. Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas ir R. B. pagal BK 180 straipsnio 3 dalį, tačiau jo atžvilgiu apeliacinių skundų negauta.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

1. R. R., R. B., T. K. ir B. B. (G.) nuteisti už tai, kad R. R., bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, R. B., T. K. ir B. B. (G.), veikdami bendrininkų grupėje, apiplėšė panaudoję Å¡aunamÄ jį ginklÄ , o bÅ«tent: 2019 m. sausio 5 d. apie 01:30 val., iÅ¡ anksto susitarus ir turint bendrÄ tikslÄ apiplėšti nukentėjusįjį E. M., B. B. (G.) nurodžius E. M. kaip plėšimo objektÄ bei pakvietus jį atvykti į Kėdainius, Å¡iam atvykus automobiliu „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) prie (duomenys neskelbtini), B.

B. (G.) laikant E. M. automobilio dureles, kad Å¡is negalėtų nuvažiuoti, T. K. panaudojus C kategorijos Å¡aunamÄ jį ginklÄ , t. y. Italijos „Umarex“ firmos pramoninės gamybos, lygiavamzdį, trumpavamzdį, pusiau automatinį, 9 mm kalibro, „96“ modelio pistoletÄ â€žBrigadier“ Nr. 057390, skirtÄ Å¡audyti 9 mm kalibro dujiniais ir garsiniais (signaliniais) Å¡oviniais: Å¡iuo ginklu grasinant nukentėjusiajam bei ginklu suduodant jam į galvÄ , po to, bÅ«nant nukentėjusiojo E. M. automobilyje ir prie jo, bendrais veiksmais R.

B. su R. R. ir T. K. suduodant nukentėjusiajam E. M. ne mažiau penkis smÅ«gius į įvairias kÅ«no vietas, padarant jam dvi muÅ¡tines žaizdas ir odos nubrozdinimus kairiajame momenyje, odos nubrozdinimus deÅ¡iniajame momenyje, poodines kraujosruvas pakauÅ¡io deÅ¡inėje ir deÅ¡inio kelio vidiniame pavirÅ¡iuje, kas sukėlė nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymÄ , po to tęsiant nusikalstamus veiksmus, R. R. iÅ¡ nukentėjusiojo E. M. kiÅ¡enės iÅ¡traukė ir pagrobė 20 eurų kupiÅ«rÄ bei iÅ¡ nukentėjusiojo E. M. piniginės pagrobė 5 eurus monetomis ir nukentėjusiojo E. M. vardu iÅ¡duotÄ AB „Swedbank“ mokėjimo kortelę, nukentėjusiojo E. M. automobiliu nuvyko iki AB „Swedbank“ bankomato, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), kur R.

R. pasinaudodamas šia kortele pasikėsino išgryninti nukentėjusiajam E. M. priklausančius pinigus, toliau tęsdami savo nusikalstamus veiksmus, R. R. kartu su T. K. ir R. B. pagrobė nukentėjusiojo E. M. pinigus – 700 eurų, kuriuos privertė E. M. išgryninti AB „SEB“ banko bankomate, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), toliau tęsdami savo nusikalstamus veiksmus, R. R. kartu su T. K. ir R. B., iš nukentėjusiojo E. M. automobilio „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pagrobė nukentėjusiajam E. M. priklausančius daiktus: prožektorių „Petzl“, 29 eurų vertės, adapterį „V.

C. solutions“, 80 eurų vertės, su jame buvusia 8 GB talpos USB jungtimi, 15 eurų vertės, pirÅ¡tinių porÄ , 57 eurų vertės, medžiaginę kepurę, 5 eurų vertės, plastikinę pakuotę kramtomosios gumos „Orbit“, 2 eurų vertės, taip bendrais veiksmais padarydami nukentėjusiajam E. M. 913 eurų turtinę žalÄ . Veika kvalifikuota pagal BK 180 straipsnio 3 dalį. Be to, B. B. (G.) nuteista už tai, kad neteisėtai disponavo nedideliu kiekiu psichotropinių medžiagų be tikslo jas platinti, o bÅ«tent: ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir nenustatytomis aplinkybėmis įgijo dvi - vienÄ Å¾alsvos ir vienÄ rusvos spalvos tabletes, kurių sudėtyje yra psichotropinės medžiagos – 3-chloroetkatinono, kurios kiekio nėra galimybės nustatyti, Å¡ias tabletes laikė su savimi, 2019 m. sausio 4 d. apie 21 val. atgabeno Å¡ias tabletes į butÄ , adresu: (duomenys neskelbtini), ir jas ten laikė, kol 2019 m. sausio 5 d. laikotarpiu nuo 08.55 val. iki 09.45 val. apžiÅ«ros metu Å¡iame bute jas surado ir paėmė Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariato (toliau – Kauno AVPK Kėdainių RPK) pareigÅ«nai.

Veika kvalifikuota pagal BK 259 straipsnio 2 dalį. Be to, T. K. nuteistas už tai, kad neteisėtai, neturėdamas leidimo, disponavo Å¡aunamuoju ginklu, o bÅ«tent: ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir nenustatytomis aplinkybėmis įgijęs C kategorijos Å¡aunamÄ jį ginklÄ - Italijos „Umarex“ firmos pramoninės gamybos, lygiavamzdį, trumpavamzdį, pusiau automatinį, 9 mm kalibro, „96“ modelio pistoletÄ â€žBrigadier“ Nr. 057390, skirtÄ Å¡audyti 9 mm kalibro dujiniais ir garsiniais (signaliniais) Å¡oviniais, neteisėtai, neturėdamas leidimo, laikė, neÅ¡iojo, gabeno šį ginklÄ su savimi, kol jį 2019 m. sausio 5 d. laikotarpiu nuo 08.55 val. iki 09.45 val. apžiÅ«ros metu bute, adresu: (duomenys neskelbtini), surado ir paėmė Kauno AVPK Kėdainių RPK pareigÅ«nai.

Veika kvalifikuota pagal BK 253 straipsnio 1 dalį. Be to, R. R. nuteistas už tai, kad neteisėtai disponavo elektronine mokėjimo priemone, o bÅ«tent: 2019 m. sausio 5 d. apie 01:30 val., bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, plėšimo metu neteisėtai įgijo nukentėjusiojo E. M. elektroninę mokėjimo priemonę: AB „Swedbank“ „Mastercard“ kortelę ir Å¡iÄ kortelę laikė su savimi. Veika kvalifikuota pagal BK 214 straipsnio 1 dalį. Be to, R. R. nuteistas už tai, kad inicijavo neteisėtÄ finansinę operacijÄ su neteisėtai įgyta elektronine mokėjimo priemone, o bÅ«tent: 2019 m. sausio 5 d. apie 01:30 val., bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, AB Swedbank“ bankomate, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), neteisėtai įgyta nukentėjusiojo E. M. elektronine mokėjimo priemone:

AB „Swedbank“ „Mastercard“ kortele, iÅ¡ nukentėjusiojo sužinojęs minėtos kortelės duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, iÅ¡ E. M. banko sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „Swedbank“ pasikėsino iÅ¡gryninti pinigus – 50 eurų. Veika kvalifikuota pagal BK 215 straipsnio 1 dalį.

2. Kauno apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, konstatavo, kad: 1.1. kaltinamieji R. B., R. R., T. K. ir B. B. (G.), veikdami bendrininkų grupėje, panaudodami Å¡aunamÄ jį ginklÄ Ä¯vykdė plėšimÄ ir pagrobė E. M. turtÄ , todėl jų veiksmai pagrįstai ir tinkamai kvalifikuota pagal BK 180 straipsnio 3 dalį. Nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės yra nustatytos byloje surinktais įrodymais, jų neginčijo ir patys kaltinamieji. 1.2. kaltinamasis T. K. neteisėtai disponavo Å¡aunamuoju ginklu, jo veiksmai kvalifikuojami pagal BK 253 straipsnio 1 dalį.

NusikaltimÄ kaltinamasis padarė veikdamas tiesiogine tyčia, jis suprato, kad neteisėtai, neturėdamas leidimo įgyja ir neÅ¡ioja Å¡aunamÄ jį ginklÄ , Å¡audmenis ir norėjo taip veikti. 1.3. kaltinamoji B. B. (G.), neteisėtai disponavo nedideliu kiekiu psichotropinių medžiagų be tikslo jas platinti. B. B. (G.) bÅ«dama psichiÅ¡kai sveika privalėjo žinoti ir žinojo, jog tai psichotropinė (narkotinė) medžiaga, kuri yra iÅ¡imta iÅ¡ laisvos apyvartos, todėl neteisėtai jÄ Ä¯gydama ir laikydama veikė tiesiogine tyčia ir padarė baudžiamÄ jį nusižengimÄ , numatytÄ BK 259 straipsnio 2 dalyje. 1.4. kaltinamojo R.

R. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, kadangi kaltinamasis neteisėtai įgijo, laikė elektroninę mokėjimo priemonę su savimi. Kaltinamasis aiÅ¡kiai suvokė, kad tai yra svetimas turtas. Taip pat R. R. veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 215 straipsnio 1 dalį, kadangi jis neteisėtai panaudojo svetimo mokėjimo instrumento duomenis finansinei operacijai inicijuoti. 1.5. Nukentėjusysis E. M. dėl kaltinamųjų neteisėtų veiksmų patyrė nežymų sveikatos sutrikdymÄ , todėl jis turi teisę į patirtos neturtinės žalos atlyginimÄ , kadangi jis dėl to patyrė ne tik fizinį skausmÄ , bet ir dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus.

Tarp kaltinamųjų padarytų veiksmų ir atsiradusios žalos yra tiesioginis ryšys, žala atsirado dėl kaltinamųjų veiksmų, todėl civilinis ieškinys laikytinas pagrįstu ir tenkintinas visiškai, solidariai iš kaltinamųjų nukentėjusiajam priteisiant 649,00 eurų turtinės žalos ir 10 000,00 eurų neturtinės žalos atlyginimo bei bylinėjimosi išlaidas.

3. Apeliaciniame skunde nuteistosios B. B. (G.) gynėjas advokatas M. V. prašo:

1) pakeisti Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 25 d. nuosprendžio dalį, kurioje B. B. pripažinta kalta pagal BK 180 straipsnio 3 dalį, - perkvalifikuoti B. B. padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ iÅ¡ BK 180 straipsnio 3 dalies į BK 180 straipsnio 1 dalį ir paskirti bausmę, kurios vykdymÄ BK 75 straipsniu pagrindu atidėti, o nesant pagrindo veikos perkvalifikavimui - vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi skirti su laisvės atėmimu nesusijusiÄ bausmę arba paskirtosios laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ atidėti;

2) panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 25 d. nuosprendžio dalį, kurioje B. B. paskirta bausmė dalinio sudėjimo bÅ«du subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 6 d. nuosprendžiu paskirta ir Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 17 d. nutartimi pakeista bausme - areÅ¡tu. Skunde nurodė, kad: 3.1. pirmosios instancijos teismas vertindamas byloje surinktus įrodymus padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog B. B. (G.) padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 180 straipsnio 3 dalyje.

Å iuo atveju byloje surinktų įrodymų netinkamas vertinimas lėmė ir netinkamÄ baudžiamojo įstatymo taikymÄ . Taip pat teismas nepagrįstai pripažino B. B. (G.) R. B., R. R. ir T. K. padarytos nusikalstamos veikos bendravykdytoja. 3.2. teismas vertindamas B. B. (G.) ir kitų nuteistųjų veiksmus, kaip nusikalstamos veikos bendrininkų veiksmus, nepasisakė dėl bendrųjų ir specialiųjų bendrininkavimo požymių nuteistosios veiksmuose. Taip pat teismas nepasisakė dėl bendrininkavimo požymio, t. y. bendrininkų susitarimo ribų, kadangi nuteistoji vykdant plėšimÄ pati tiesiogiai nedalyvavo, fizinio smurto nukentėjusiojo atžvilgiu nenaudojo, pati tiesiogiai turto nepasisavino, o kitiems nuteistiesiems vykdant plėšimÄ buvo pasiÅ¡alinusi iÅ¡ įvykio vietos. 3.3. susitarimas vykdyti plėšimÄ neapėmė susitarimo plėšimo metu naudoti Å¡aunamÄ jį ginklÄ .

B. B. (G.) apie tai, kad T. K. plėšimo metu rengiasi naudoti Å¡aunamÄ jį ginklÄ , nežinojo, dėl to su juo nesitarė ir paties ginklo panaudojimo nematė. 3.4. bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, jog iki nusikalstamos veikos pradžios niekas neplanavo nukentėjusiojo reikalauti vežti iki bankomato iÅ¡gryninti pinigų, o tai sugalvojo vykdydami nusikalstamÄ veikÄ R. B., R. R. bei T. K. Taigi, bendrininkų susitarimo ribos buvo pakeistos tiek iki pradedant daryti nusikalstamÄ veikÄ , tiek jos vykdymo metu, tačiau tuo metu, kai susitarimo ribos buvo keičiamos B.

B. (G.) nedalyvavo. 3.5. nuteistosios padarytas baudžiamasis nusižengimas pagal savo pavojingumÄ nėra iÅ¡skirtinis vertinant tiek baudžiamojo nusižengimo pavojingumÄ , tiek ir rÅ«Å¡inį jo pavojingumÄ . Nuo pat sulaikymo B. B. (G.) kaltę pripažino, sunkinančių aplinkybių nenustatyta, todėl teismui nebuvo pagrindo parinkti griežčiausiÄ bausmės rūšį – laisvės atėmimÄ . 3.6. B. B. (G.) (duomenys neskelbtini) pagimdė vaikÄ bei sudarė santuokÄ su mažamečio vaiko tėvu.

Taigi, paskyrus realiÄ laisvės atėmimo bausmę be motinos priežiÅ«ros liktų kelių mėnesių kÅ«dikis, kuriam jos priežiÅ«ra ir globa Å¡iuo metu itin reikalinga. Nors B. B. (G.) praeityje ne kartÄ buvo teista, tačiau yra pakeitusi gyvenimo bÅ«dÄ , sukÅ«rusi Å¡eimÄ bei atsisakiusi žalingų įpročių. 3.7. pirmosios instancijos teismas paskirtÄ subendrintÄ bausmę nepagrįstai subendrino su Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 6 d. nuosprendžiu paskirta ir Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 17 d. nutartimi pakeista bausme, kadangi Å¡iuo nuosprendžiu paskirtoji bausmė jau buvo subendrinta su 2017 m. gruodžio 7 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-2029-288/2017 paskirta bausme ir jÄ nuteistoji jau yra atlikusi.

4. Apeliaciniame skunde nuteistasis T. K. prašo:

1) skirti švelnesnes laisvės atėmimo bausmes;

2) bausmes subendrinti vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu jas apimant;

3) vadovaujantis BK 641 straipsnio 1 dalimi paskirtÄ bausmę sumažinti vienu trečdaliu; 4) vadovaujantis BK 66 straipsniu į bausmės laikÄ Ä¯skaityti laikino sulaikymo ir suėmimo laikÄ ;

5)  bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka. 4.1. Skunde nurodė, kad teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir aplinkybes bei skyrė per griežtas bausmes. Mano, kad bausmės turėjo bÅ«ti subendrintos BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti jas apimant, nes ginklas, už kurio naudojimÄ yra nuteistas pagal BK 253 straipsnio 1 dalį, buvo naudojamas nors ir ne pagal paskirtį, bet to pačio nusikaltimo, už kurį nuteistas pagal BK 180 straipsnio 3 dalį metu. 4.2.

B. B. (G.) jam parašė laiÅ¡kÄ , kuriame prašė jos neiÅ¡duoti, tačiau jis šį laiÅ¡kÄ pateikė ikiteisminio tyrimo teisėjai, ir po Å¡io veiksmo, B. B. (G.) pripažino savo kaltę, tačiau Å¡is jo poelgis nebuvo įvertintas kaip lengvinanti aplinkybė. Taip pat teismas nepripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad atsiprašė nukentėjusiojo, padėjo nustatyti nusikaltimo organizatorių. Pažymėjo, kad neturėjo tikslo apiplėšti, tačiau nuoÅ¡irdžiai gailisi padaręs nusikalstamas veikas ir pasižada daugiau nedaryti jokių nusikalstamų veikų. 4.3.

PraÅ¡o atsižvelgti į tai, kad yra jauno amžiaus, darbingas, todėl skyrus Å¡velnesnę bausmę, išėjęs į laisvę ir susiradęs darbÄ , galėtų greičiau atlyginti padarytÄ Å¾alÄ , nes kol yra kalinamas, tokios galimybės neturi, kadangi yra nemokus, negauna jokių pajamų, yra nedirbantis.

5. Apeliaciniame skunde nuteistojo R. R. gynėja advokatė E. G. prašo:

1) pakeisti Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2019 m. spalio 24 d. nuosprendį dalyje dėl neturtinės žalos priteisimo ir priteisti nukentėjusiajam E. M. 500 eurų neturtinei žalai atlyginti;

2) pakeisti Kauno apylinkės teismo Kėdainių rÅ«mų 2019 m. spalio 24 d. nuosprendį dalyje dėl bausmės paskyrimo, tai yra paskirtÄ 2 metų ir 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę sumažinti iki 1 metų laisvės atėmimo bausmės. 5.1. Skunde nurodė, kad nukentėjusiajam E. M. priteista 10 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo suma neatitinka suformuotos teismų praktikos, taip pat teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijų. Teismas nevertino fakto, kad visos nukentėjusiojo patirtos neigiamos pasekmės buvo trumpalaikės ir Å¡iai dienai visi neigiami padariniai jau yra iÅ¡nykę. 5.2.

Nuteistasis R. R. niekur nedirba dėl jam pritaikytos kardomosios priemonės - suėmimo, tai yra jokių pajamų susijusių su darbo santykiais, neturi, taip pat neturi jokio nekilnojamojo ir privalomai registruotino kilnojamojo turto, turi nepilnametį vaikÄ , kurį augina sugyventinė. Taigi, įvertinus nuteistojo turtinę padėtį, mano, kad neturinė žala, kuri nuosprendžiu buvo priteista nukentėjusiajam, yra pernelyg didelė. 5.3. Nuteistojo R. R. vaidmuo darant nusikalstamas veikas buvo antraeilis, jis prisipažino kaltu ir nuoÅ¡irdžiai gailisi dėl padarytų nusikalstamų veikų.

Mano, kad teismo netinkamai įvertino ir paskyrė per griežtÄ laisvės atėmimo bausmę, todėl ir Å¡i nuosprendžio dalis turi bÅ«ti pakeista.

6. Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistųjų gynėjai prašė apeliacinius skundus tenkinti. Prokurorė prašė apeliacinius skundus atmesti kaip nepagrįstus. Nuteistosios B. B. (G.) gynėjo ir nuteistojo T. K. apeliaciniai skundai atmetami, nuteistojo R. R. gynėjos apeliacinis skundas tenkinamas iÅ¡ dalies.

7. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis numato, jog teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Dėl nuteistosios B. B. (G.) gynėjo apeliacinio skundo 8. Apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl bendrininkavimo požymių nustatymo, akcentuojant aplinkybę, kad teismas nepagrįstai pripažino B. B. (G.) padarytos nusikalstamos veikos bendravykdytoja, kadangi nuteistoji vykdant plėšimÄ tiesiogiai nedalyvavo, fizinio smurto nukentėjusiojo atžvilgiu nenaudojo, turto nepasisavino, taip pat teigia, kad B. B. (G.) nežinojo, jog plėšimo metu bus panaudotas Å¡aunamasis ginklas ir praÅ¡o perkvalifikuoti B. B. padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ iÅ¡ BK 180 straipsnio 3 dalies į BK 180 straipsnio 1 dalį bei paskirti su laisvės atėmimu nesusijusiÄ bausmę arba paskirtosios laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ atidėti.

9. Baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 180 straipsnio 3 dalį traukiamas tas, kas apiplėšė panaudojęs Å¡aunamÄ jį ginklÄ ar sprogmenį arba apiplėšęs pagrobė didelės vertės turtÄ ar didelės mokslinės, istorinės arba kultÅ«rinės reikÅ¡mės turinčias vertybes, arba apiplėšė dalyvaudamas organizuotoje grupėje. Skundžiamu nuosprendžiu nuteistieji pripažinti kaltais dėl plėšimo panaudojant Å¡aunamÄ jį ginklÄ .

10. Nors nuteistosios gynėjas apeliaciniame skunde teigia, kad B. B. (G.) nežinojo, jog plėšimo metu bus panaudotas Å¡aunamasis ginklas, tačiau bylos duomenys šį apeliacinio skundo argumentÄ paneigia. IÅ¡ nuteistojo T. K. parodymų teisiamajame posėdyje matyti, kad jis parodė, jog ginklÄ nešėsi, nes B. B. (G.) buvo pasakiusi, kad nukentėjusysis taip pat gali turėti ginklÄ . Pati nuteistoji teisiamojo posėdžio metu pripažino, kad namuose ji ir kiti ten buvę asmenys prieÅ¡ įvykį matė ginklÄ .

Liudytoja L. S. 2019 m. sausio 24 d. papildomos apklausos metu taip pat parodė, kad T. K. pasakė, jog tegul B. B. (G.) nukentėjusįjį atvilioja į Kėdainius, pasakė, kad jis kaip tik turi ginklÄ ir galės iÅ¡ vaikino atimti pinigus. Atsižvelgiant į tai, kad nuteistoji matė ir žinojo, jog T. K. turi ginklÄ bei į tai, kad ji pati bendrininkams pasakė, jog nukentėjusysis taip pat gali turėti ginklÄ , akivaizdu, jog B. B. (G.) suprato ir suvokė, jog plėšimo metu gali bÅ«ti panaudotas Å¡aunamasis ginklas.

Taigi Å¡aunamojo ginklo panaudojimas vykdant plėšimÄ nagrinėjamu atveju negali bÅ«ti laikomas vykdytojo ekscesu.

11. Nepagrįstas yra apeliacinio skundo argumentas, jog apeliantė neatsakinga už kitų asmenų veiksmus, jog iki nusikalstamos veikos pradžios niekas neplanavo nukentėjusiojo reikalauti vežti iki bankomato iÅ¡gryninti pinigų, o tai sugalvojo vykdydami nusikalstamÄ veikÄ R. B., R. R. bei T. K. Nėra bÅ«tina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo iÅ¡samiai aptarę nusikalstamos veikos detales (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-458/2014). Bylos duomenimis įrodyta, kad nuteistieji buvo susitarę apiplėšti nukentėjusįjį E. M., todėl B. B. (G.) atsakomybei kilti yra nesvarbios aplinkybės, kaip buvo užvaldytas svetimas turtas – paimtas iÅ¡ nukentėjusiojo rankų, kiÅ¡enės, piniginės ar, kaip nutiko nagrinėjamu atveju, privertus nukentėjusįjį iÅ¡imti pinigus iÅ¡ bankomato.

12. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad pati B. B. (G.) sugalvojo pasikviesti nukentėjusįjį ir jį apiplėšti. Pasitarė, kad ji iÅ¡eis iÅ¡ buto pirma ir pakalbins nukentėjusįjį, kad Å¡is iÅ¡liptų iÅ¡ automobilio, o tada kiti (T. K., R. R. ir R. B.) pribėgs ir įvykdys plėšimÄ . Nuteistasis R. R. parodė, kad „B. sugalvojo ,,varkę“, sako: ,,DielÄ reikia prasukti“. Ji matė, kad yra iÅ¡gėrę, siÅ«lė važiuoti į (duomenys neskelbtini), iÅ¡ nukentėjusiojo atsiimti skolÄ .

B. nurodė, kad ji eis pirma, iÅ¡vilios vaikinÄ iÅ¡ automobilio, su juo kartu parÅ«kys, o jie turi užpulti vaikinÄ . NebÅ«tų buvę G., nebÅ«tų buvę ir nusikaltimų“. Nukentėjusysis E. M. parodė, kad „vos tik jam iÅ¡lipus iÅ¡ automobilio iÅ¡ laiptinės iÅ¡bėginėjo žmogus, nežino kuris iÅ¡ kaltinamųjų ten buvo. Jis staigiai sėdo į maÅ¡inÄ , o kaltinamasis pradėjo rėkti, kad blogai baigsis ir panaÅ¡iai. UžsikÅ«rė maÅ¡inÄ , norėjo važiuoti, bet B. laikė už durelių, kad kuo daugiau jų prilėktų“.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės neginčijamai patvirtina, kad visi nuteistieji veikė susitarę, turėdami bendrÄ tikslÄ apiplėšti E. M., tai yra pasisavinti nukentėjusiojo pinigus. B. B. (G.) Å¡ioje veikoje buvo aktyvi, bÅ«tent ji pasiÅ«lė įvykdyti plėšimÄ , apgaule iÅ¡kvietė nukentėjusįjį atvykti į (duomenys neskelbtini), neleido jam iÅ¡važiuoti iki ateis kiti nuteistieji, kurie pagal susitarimÄ turėjo panaudoti fizinį smurtÄ ir užvaldyti nukentėjusiojo pinigus.

Kolegija konstatuoja, kad apeliantė visiškai pagrįstai pirmosios instancijos nuosprendžiu buvo pripažinta nusikalstamos veikos bendravykdytoja.

13. Visos dėl bendrininkų veikos kilusios pasekmės inkriminuojamos kiekvienam iÅ¡ jų nepriklausomai nuo kiekvieno iÅ¡ jų vaidmens, veiksmų pobÅ«džio bei intensyvumo ir indėlio į nusikaltimo padarymÄ . Å iuo atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad kaltinamieji iÅ¡ anksto susitarė ir turėjo bendrÄ tikslÄ apiplėšti nukentėjusįjį E. M., o grasinimas ginklu, jo panaudojimas ir smurtas Å¡iuo atveju buvo naudojami, kaip svetimo turto užvaldymo priemonė. Ä®vertinus bylos aplinkybes, teisėjų kolegijai nekyla jokių abejonių dėl nuteistosios B. B. (G.) dalyvavimo plėšime panaudojant Å¡aunamÄ jį ginklÄ ir jos kaltės. Taigi, nuteistosios gynėjo praÅ¡ymas perkvalifikuoti B. B. padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ iÅ¡ BK 180 straipsnio 3 dalies į BK 180 straipsnio 1 dalį, atmetamas kaip nepagrįstas.

14. Nuteistosios gynėjas taip pat praÅ¡o B. B. (G.) paskirti su laisvės atėmimu nesusijusiÄ bausmę arba paskirtosios laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ atidėti. PraÅ¡ymÄ motyvavo tuo, kad nuo pat sulaikymo B. B. (G.) savo kaltę pripažino, jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, (duomenys neskelbtini) ji pagimdė vaikÄ , Å¡iuo metu yra žindanti motina bei yra pakeitusi gyvenimo bÅ«dÄ ir atsisakiusi žalingų įpročių.

15. Tačiau vertinant nuteistajai paskirtos bausmės rÅ«Å¡ies ir dydžio pagrįstumÄ , matyti, kad skirdamas bausmę B. B. (G.) pirmosios instancijos teismas bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje, nepažeidė. Teismas atsižvelgė į B. B. (G.) inkriminuotų nusikalstamų veikų pobÅ«dį – padarytas vienas sunkus nusikaltimas ir vienas baudžiamasis nusižengimas, nusikaltimai baigti, į jos asmenybę charakterizuojančias aplinkybes – teista net 6 kartus, teistumas neiÅ¡nykęs, jos atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę – nusikaltimÄ , numatytÄ BK 180 straipsnio 3 dalyje, padarė bendrininkų grupėje. Taigi, apeliacinio skundo argumentas, kad nebuvo nustatyta B. B. (G.) atsakomybę sunkinančių aplinkybių, visiÅ¡kai nepagrįstas.

16. IÅ¡ įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų iÅ¡raÅ¡o apie fizinį asmenį matyti, kad B. B. (G.) nusikalstamos veikos buvo daromos sistemingai, esant neiÅ¡nykusiam ar įstatymo tvarka nepanaikintam teistumui. Dauguma nuteistosios padarytų nusikalstamų veikų susijusios su turtinėmis teisėmis ir turtiniais interesais, kas parodo, kad B. B. (G.) nepasimoko iÅ¡ savo neteisėto elgesio. Ankstesniais teismo nuosprendžiais nuteistajai skiriamos bausmės (laisvės apribojimas, areÅ¡tas) jos neauklėjo, nedarė teigiamos įtakos jos elgesiui. Å ios aplinkybės leidžia daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad B. B. (G.) yra linkusi pažeisti įstatymus, sistemingai daro naujas nusikalstamas veikas bei, kad iki Å¡iol skiriamos bausmės jokio teigiamo poveikio nuteistajai nepadarė.

17. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistajai skyrė griežčiausiÄ sankcijose numatytÄ bausmės rūšį – laisvės atėmimÄ . Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydis – mažesnis nei straipsnių sankcijose numatytų Å¡ios bausmės vidurkis - nelaikytinas aiÅ¡kiai per griežtu ar neproporcingu. Apygardos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, bausmių skyrimÄ reglamentuojančios normos pažeistos nebuvo, paskirta bausmė tiek savo rÅ«Å¡imi, tiek dydžiu nėra per griežta, atitinka protingumo ir proporcingumo principų reikalavimus.

18. Apeliaciniame skunde nuteistosios gynėjas praÅ¡o taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir B. B. (G.) paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ atidėti. PraÅ¡ymÄ atidėti bausmės vykdymÄ motyvavo tuo, kad ji pripažino savo padarytus nusikaltimus, pakeitė gyvenimo bÅ«dÄ , (duomenys neskelbtini) pagimdė vaikÄ . Teigė, kad paskyrus realiÄ laisvės atėmimo bausmę be motinos priežiÅ«ros liktų kelių mėnesių kÅ«dikis.

19. BK 75 straipsnis numato, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip Å¡eÅ¡eriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vienÄ ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymÄ nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali bÅ«ti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

20. Kaip jau minėta, apeliantė skundžiamu nuosprendžiu yra nuteista už vieno baudžiamojo nusižengimo ir už vieno sunkaus nusikaltimo padarymÄ (BK 180 straipsnio 3 dalis). Nuteistoji padarė sunkų nusikaltimÄ galiojant BK 75 straipsnio redakcijai, kuri nenumato galimybės atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ asmenims padariusiems sunkų nusikaltimÄ . Taigi, nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo svarstyti klausimÄ dėl paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesprendė Å¡io klausimo.

21. Teismas pažymi, kad pataisos namuose bausmę atliekančios nuteistosios, kurios yra susilaukusios vaikų, pagal galiojančius įstatymus vaikus pačios gali auginti iki tol, kol jiems sukanka treji metai (išimtinais atvejais – iki ketverių metų). Taigi, apeliantės gynėjo argumentas, kad nuteistosios kūdikis liks be motinos, taip pat nepagrįstas.

22. Nuteistosios gynėjas taip pat nurodė, kad pirmosios instancijos teismas paskirtÄ bausmę nepagrįstai subendrino su Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 6 d. nuosprendžiu paskirta ir Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 17 d. nutartimi pakeista bausme, kadangi Å¡iuo nuosprendžiu paskirta bausmė jau buvo subendrinta su 2017 m. gruodžio 7 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir jÄ nuteistoji jÄ yra atlikusi.

23. IÅ¡ teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų nustatyta, jog B. B. (G.) Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 6 d. nuosprendžiu buvo nuteista 2 metų laisvės apribojimo bausme, kuri Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 17 d. nutartimi buvo pakeista į 90 parų areÅ¡to bausmę. Kauno apylinkės teismo 2016 m. liepos 26 d. nutartimi nuteistajai B. B. (G.) areÅ¡to bausmės vykdymas atidėtas kol nuteistoji pagimdys arba kol bus subendrintos Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 6 d. ir 2016 m. liepos 5 d. nuosprendžiais paskirtos bausmės. Kauno apylinkės teismas 2016 m. liepos 5 d. priimdamas nuosprendį, paskirtos bausmės nesubendrino su Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 6 d. nuosprendžiu paskirta ir pakeista į areÅ¡tÄ bausme.

24. Nustatyta, kad Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 6 d. nuosprendžiu paskirta bausmė B. B. (G.) nebuvo subendrinta ir su vėlesniais jos atžvilgiu priimtais nuosprendžiais. Duomenų, kad nuteistoji bÅ«tų atlikusi Å¡iÄ bausmę byloje nėra, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai skundžiamu nuosprendžiu paskirtÄ bausmę subendrino su Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 6 d. nuosprendžiu paskirta (Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 17 d. nutartimi pakeista į areÅ¡tÄ ) bausme. Taigi, apeliacinio skundo argumentas, kad nuteistoji B. B. (G.) yra atlikusi bausmę pagal Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 6 d. nuosprendį, yra nepagrįstas, todėl keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl B. B. (G.) paskirtos ir subendrintos bausmės nėra jokio pagrindo.

25. Teisėjų kolegija vertina, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai iÅ¡tyrė visas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai nusprendė, kad B. B. (G.) pripažintina kalta dėl jai inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo. Pirmosios instancijos teismas tinkamai motyvavo B. B. (G.) skirtinus bausmių dydžius, o bausmės skyrimo taisyklės pažeistos nebuvo. Taigi, apeliacinio skundo argumentas, jog apylinkės teismas netinkamai kvalifikavo veikÄ bei netinkamai paskyrė ir subendrino bausmes, yra nepagrįstas. Dėl nuteistojo T. K. apeliacinio skundo 26. Atsižvelgdamas į T. K. apeliaciniame skunde suformuluotÄ praÅ¡ymÄ suÅ¡velninti jam paskirtÄ terminuoto laisvės atėmimo bausmę, apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina, ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, nuteistajam individualizuojant ir skiriant bausmę.

27. Teisėjų kolegija, iÅ¡analizavusi bylos medžiagÄ ir apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas T. K. bausmę už jam inkriminuotų nusikaltimų padarymÄ , bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, įtvirtintų BK 54 straipsnyje, nepažeidė.

28. Vertinant nuteistajam paskirtos bausmės rÅ«Å¡ies ir dydžio pagrįstumÄ , matyti, kad pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į T. K. inkriminuotų nusikalstamų veikų pobÅ«dį – nuteistasis padarė du tyčinius baigtus nusikaltimus: vienÄ sunkų nusikaltimÄ (BK 180 straipsnio 3 dalis) ir vienÄ apysunkį nusikaltimÄ (BK 253 straipsnio 1 dalis), jo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes – teistas 3 kartus, iÅ¡ jų 2 kartus už nusikaltimus nuosavybei bei turtinėms teisėms, teistumas neiÅ¡nykęs, į jo atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę – veikas T.

K. padarė veikdamas bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas), į jo atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę, kad prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoÅ¡irdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Pažymėtina, kad apeliacinio skundo argumentas, jog teismas nepripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis padėjo nustatyti nusikaltimo organizatorių, nepagrįstas, kadangi BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta lengvinanti aplinkybė apima ir padėjimÄ iÅ¡siaiÅ¡kinti veikÄ ar joje dalyvavusius asmenis.

29. Kaip matyti, T. K. nusikalstamos veikos buvo daromos esant neiÅ¡nykusiam ar įstatymo tvarka nepanaikintam teistumui. Pats kaltinamasis buvo aktyvus plėšimo bendravykdytojas, sugalvojo panaudoti Å¡aunamÄ jį ginklÄ . Å iÄ nusikalstamÄ veikÄ padarė praėjus itin trumpam laiko tarpui po paleidimo iÅ¡ įkalinimo vietos (ilgalaikę laisvės atėmimo bausmę už nužudymÄ atliko 2018 m. lapkričio 27 d., o plėšimÄ Ä¯vykdė 2019 m. sausio 5 d.). Å ios aplinkybės leidžia daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad T. K. yra linkęs pažeisti įstatymus bei nusikalsti, o iki Å¡iol skiriamos bausmės jo neauklėjo, jokio teigiamo poveikio nuteistajam nepadarė. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistajam skyrė griežčiausiÄ sankcijose numatytÄ bausmės rūšį – terminuotÄ laisvės atėmimÄ .

30. Skundžiamu nuosprendžiu T. K. paskirti laisvės atėmimo bausmės dydžiai yra mažesni nei straipsnių sankcijose numatytų Å¡ių bausmių vidurkiai, t. y. už BK 180 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo padarymÄ paskirta 4 metų laisvės atėmimo bausmė (kai numatytas laisvės atėmimas iki 10 metų), o už BK 253 straipsnio 1 dalį skirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė (kai numatytas laisvės atėmimas iki 5 metų). Taigi, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad T. K. paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydžiai už padarytus nusikaltimus nėra aiÅ¡kiai per griežti ar neteisingi.

31. Nuteistasis T. K. mano, kad bausmės pagal BK 180 straipsnio 3 dalį ir BK 253 straipsnio 1 dalį turėjo bÅ«ti subendrintos apėmimo bÅ«du pagal BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu (kai yra ideali nusikalstamų veikų sutaptis), nes ginklas, už kurio naudojimÄ yra nuteistas pagal BK 253 straipsnio 1 dalį, buvo naudojamas to pačio nusikaltimo, už kurį nuteistas pagal BK 180 straipsnio 3 dalį metu. Tačiau toks jo praÅ¡ymas yra nepagrįstas, kadangi tokiam bausmių bendrinimui Å¡iuo nagrinėjamu atveju nėra jokio teisinio pagrindo.

32. Pagal BK 253 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neturėdamas leidimo gamino, įgijo, laikė, neÅ¡iojo, gabeno ar realizavo Å¡aunamÄ jį ginklÄ , Å¡audmenis, sprogmenis ar sprogstamÄ sias medžiagas. Byloje nustatyta, kad pas T. K. rastam Å¡aunamajam ginklui reikalingas neterminuotas leidimas įsigyti ir laikyti (neÅ¡iotis) ginklus (1 t., b. l. 65). Nuteistasis T. K. tokio leidimo neturėjo, tačiau vis tiek neteisėtai disponavo Å¡aunamuoju ginklu.

33. Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos pats nuteistasis T. K. duodamas parodymus patvirtino, kad suprato, jog neteisėtai laiko Å¡aunamÄ jį ginklÄ ir už tai gresia baudžiamoji atsakomybė. Nuteistasis R. R. taip pat parodė, kad ginklÄ turėjo T. K., matė jį pas save namuose prieÅ¡ įvykį. Liudytoja L. S. parodė, kad T. K. pasakė, jog jis kaip tik turi ginklÄ ir galės iÅ¡ vaikino atimti pinigus bei tuo metu iÅ¡ savo krepÅ¡io iÅ¡sitraukė pilkos spalvos ginklÄ . Taip pat matė, kad po įvykio vos įbėgęs į namus, T. K. tÄ patį ginklÄ , kurį rodė anksčiau, užkiÅ¡o po lova. Taigi, Å¡ios aplinkybės aiÅ¡kiai patvirtina, kad T. K. ginklÄ buvo įsigijęs prieÅ¡ plėšimo įvykdymÄ , suprato, jog neteisėtai, neturėdamas leidimo, laikė, neÅ¡iojo, gabeno šį ginklÄ su savimi, kol jį 2019 m. sauso 5 d. apžiÅ«ros metu surado ir paėmė policijos pareigÅ«nai.

34. Atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis T. K. Å¡aunamuoju ginklu disponavo (jį įgijo, laikė, neÅ¡iojo) ne tik plėšimo metu, tačiau ir prieÅ¡ Å¡ios nusikalstamos veikos padarymÄ , akivaizdu, kad Å¡ios jo padarytos nusikalstamos veikos negali bÅ«ti priskiriamos idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai (BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktas), nes tai nebuvo vieninga veika, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtas bausmes (pagal BK 180 straipsnio 3 dalį ir 253 straipsnio 1 dalį) subendrino dalinio sudėjimo bÅ«du, prie griežčiausios bausmės pridedant Å¡velnesnės bausmės minimaliÄ dalį.

35. Apygardos teismas konstatuoja, kad T. K. paskirtos bausmės pagrįstai ir teisėtai subendrintos iÅ¡ dalies jas sudedant, tai yra palankiausiu nuteistajam, bausmių bendrinimo bÅ«du ir galutinė bausmė vadovaujantis BK 641 straipsnio 1 dalimi sumažinta vienu trečdaliu bei į bausmės laikÄ Ä¯skaitytas laikino sulaikymo ir suėmimo laikas. Taigi, apeliacinio skunde pareikÅ¡tas praÅ¡ymas bausmes subendrinti apėmimo bÅ«du, atmetamas, kaip nepagrįstas. Dėl nuteistojo R. R. gynėjos apeliacinio skundo 36. Nuteistojo R. R. gynėja apeliaciniu skundu neginčija R. R. kaltės padarius nusikalstamas veikas, tačiau praÅ¡o teismo paskirtÄ 2 metų ir 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę sumažinti iki 1 metų laisvės atėmimo bausmės ir sumažinti nukentėjusiajam E. M. priteistÄ neturtinės žalos dydį nuo 10 000 Eur iki 500 Eur.

37. Skirdamas bausmę nuteistajam R. R. pirmosios instancijos teismas bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje, nepažeidė, atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamų veikų stadijÄ , nuteistÄ jį charakterizuojančius duomenis bei kitas bausmės skyrimui turinčias reikÅ¡mės aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas nustatė dvi nuteistojo atsakomybę sunkinančias aplinkybes: nusikaltimÄ padarė bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas), veikÄ padarė apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

38. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad R. R. skundžiamu nuosprendžiu nusikalstamas veikas padarė bÅ«damas recidyvistas, kadangi R. R. buvo teistas Kauno apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 19 d. nuosprendžiu už tyčinį nusikaltimÄ , kurį padarė bÅ«damas pilnametis ir teistumas už jį neiÅ¡nykęs. Nors Å¡i aplinkybė taip pat turėjo bÅ«ti pripažinta, kaip jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), tačiau apeliacinės instancijos teismas negali to padaryti, kadangi tokiu atveju bÅ«tų pabloginta nuteistojo padėtis.

39. R. R. padarė tris tyčines nusikalstamas veikas: vienÄ sunkų nusikaltimÄ (BK 180 straipsnio 3 dalis) ir du apysunkius nusikaltimus (BK 214 straipsnio 1 dalis ir 215 straipsnio 1 dalis), iki nuosprendžio priėmimo buvo teistas 8 kartus (3 t., b. l. 12-23), bausmių neatlikęs, teistumas neiÅ¡nykęs, taip pat 5 kartus baustas administracine tvarka, informacijos apie piniginių nuobaudų sumokėjimÄ nėra (3 t., b. l. 33-37), kas parodo, kad skiriamos piniginės baudos jokio poveikio nuteistajam nedaro. Å iuos 2019 m. sausio 5 d. nusikaltimus R. R. padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu (Kauno apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 19 d. nuosprendžiu paskirta 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė buvo atidėta 1 metams 6 mėnesiams), kas rodo, jog nuteistasis ir bausmės atlikimo metu teigiamų iÅ¡vadų nedaro ir toliau vykdo nusikalstamas veikas.

40. Nors BK 180 straipsnio 3 dalies, BK 214 straipsnio 1 dalies ir BK 215 straipsnio 1 dalies sankcijos numato ne tik terminuoto laisvės atėmimo bausmę, bet ir alternatyvias Å¡velnesnių rÅ«Å¡ių bausmes, tačiau esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai skyrė R. R. laisvės atėmimo bausmę. Bausmės dydžiai yra mažesni nei straipsnių sankcijose numatytų bausmių vidurkiai, todėl, įvertinus apelianto asmenybę, sunkinančias aplinkybes, padarytų veikų pobÅ«dį, pavojingumÄ , pirmosios instancijos teismo paskirta subendrinta 4 metų laisvės atėmimo bausmė, kuri vadovaujantis BK 641 straipsnio 1 dalimi sumažinta iki 2 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmės nelaikytina aiÅ¡kiai per griežta ar neadekvačia priemone pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus.

Apygardos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, bausmių skyrimÄ reglamentuojančios normos pažeistos nebuvo, paskirta bausmė tiek savo rÅ«Å¡imi, tiek dydžiu nėra per griežta, atitinka protingumo ir proporcingumo principų reikalavimus.

41. Kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio, nuteistojo gynėjas nesutinka ir dėl neturinės žalos dydžio priteisimo nukentėjusiajam E. M. Skunde nurodė, kad teismas nevertino fakto, jog visos nukentėjusiojo patirtos neigiamos pasekmės buvo trumpalaikės ir šiai dienai visi neigiami padariniai jau yra išnykę.

42. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo principus. Visais atvejais teismas turi pareigÄ nustatyti teisingÄ kompensacijÄ už patirtus neturtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus, praradimus ir parinkti tokiÄ piniginę satisfakcijÄ , kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtÄ dvasinį sielvartÄ , fizinį skausmÄ , kitokius neturtinių vertybių pažeidimus.

43. Nukentėjusysis E. M. pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį dėl 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Savo reikalavimÄ nukentėjusysis grindė tuo, kad plėšimÄ jo atžvilgiu nuteistieji įvykdė panaudoję Å¡aunamÄ jį ginklÄ , jam buvo padarytos dvi kirstinės žaizdos galvoje ir sumuÅ¡imai, gydėsi dvi savaites. Teigė, kad po įvykio pasidarė nejauku važinėti vakarais, stovėti kiemuose, jaučia baimę. Tai paveikė jo sveikatÄ , jautėsi pervargęs, nenorėjo valgyti, buvo nusilpęs.

44. Abejonių dėl to, kad nuteistųjų neteisėtais veiksmais nukentėjusiajam buvo padaryta neturtinė žala ir jis turi teisę į Å¡ios žalos atlyginimÄ , Å¡iuo atveju nėra. Tačiau teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad nukentėjusiajam buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (specialisto iÅ¡vada 1 t., b. l. 154-155), į nukentėjusiojo pasekmių trukmę, jokių ilgalaikių liekamųjų pasekmių nebuvimÄ , daro iÅ¡vadÄ , jog priteista suma turi bÅ«ti sumažinta.

45. AiÅ¡kindamas ir taikydamas neturtinės žalos nustatymo kriterijus, teismas turi atsižvelgti ir į formuojamÄ teismų praktikÄ ir, esant tapačioms ar iÅ¡ esmės panaÅ¡ioms faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio. IÅ¡ teismų praktikos tokio pobÅ«džio bylose matyti, kad priteisiamos neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 1000 Eur iki 6000 Eur (pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. vasario 6 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-43-398/2017; Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. spalio 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-454-449/2017).

46. Apibendrinus tai, kas aukščiau iÅ¡dėstyta, paisant jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio, įvertinant visÄ reikÅ¡mingų aplinkybių kompleksÄ , nustatant teisingÄ ir protingÄ kompensacijÄ nukentėjusiajam, taip pat atsižvelgiant ir į nuteistųjų turtinę padėtį (nedirbantys, jokio nekilnojamojo ir registruoto kilnojamojo turto neturi), siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyrÄ , teisėjų kolegija mano, kad Å¡iuo atveju priteista pinigų suma neturtinei žalai atlyginti turi bÅ«ti mažinama, nustatant neturtinės žalos dydį 6000 Eur. Tokio dydžio suma, kolegijos vertinimu, padės užtikrinti teisingÄ ir protingÄ pusiausvyrÄ tarp nukentėjusiojo ir nuteistųjų interesų.

47. Atsižvelgusi į aukščiau nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog Kauno apylinkės teismo Kėdainių rÅ«mų 2019 m. spalio 25 d. nuosprendis yra keistinas tik dalyje neturinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam E. M. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktais, 328 straipsnio 4 punktu, n u t a r i a : nuteistosios B. B. (G.) gynėjo ir nuteistojo T. K. apeliacinius skundus atmesti, nuteistojo R. R. gynėjos apeliacinį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.

Kauno apylinkės teismo Kėdainių rÅ«mų 2019 m. spalio 25 d. nuosprendį dalyje dėl neturtinės žalos priteisimo pakeisti: Civilinio ieÅ¡kovo ir nukentėjusiojo E. M. civilinį ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti solidariai iÅ¡ nuteistųjų R. R., R. B., T. K. ir B. G., nukentėjusiajam E. M. 6000 Eur (Å¡eÅ¡is tÅ«kstančius eurų) neturtinės žalos atlyginimo. KitÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ . Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Giedrius Endriukaitis Aurelijus Rauckis Aušra Vingilė