8784e61d-e154-4ad8-bcab-93aeaed543ab · Lietuvos apeliacinis teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-424-370/2018 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01020-2016-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.9; 2.6.8.11.2. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. spalio 16 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Romualdos Janovičienės, Danguolės Martinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Alvydo PoÅ¡kaus, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Rugijos“ konsultacinės agentÅ«ros (Å¡iuo metu – bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Rugijos“ konsultacinė agentÅ«ra) apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 19 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-525-232/2017 pagal ieÅ¡kovės N. M. ieÅ¡kinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Rugijos“ konsultacinei agentÅ«rai dėl skolos pagal sutartį priteisimo ir atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinį (trečiasis asmuo – R.

R.) n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė N. M. teismo prašė iÅ¡ atsakovės UAB „Rugijos“ konsultacinės agentÅ«ros priteisti 210 814,41 Eur dydžio skolÄ , 5 proc. dydžio procesines palÅ«kanas, bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. IeÅ¡kovė nurodė, kad Vilniaus miesto 28-ajame notarų biure 2011-10-12 buvo patvirtinta Z. R. ir atsakovės UAB „Rugijos“ konsultacinės agentÅ«ros sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis, kuria Z. R. atsakovei pardavė 9279/16279 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Pagal Å¡ios pirkimo–pardavimo sutarties 4.1. punktÄ Z. R. iki sutarties pasiraÅ¡ymo dienos buvo sumokėta 200 000 Lt; likusiÄ Å¾emės sklypo dalies kainos dalį (727 900 Lt arba 210 814,41 Eur) atsakovė įsipareigojo sumokėti iki 2013-12-31, tačiau Å¡ios pareigos neįvykdė, t. y. likusios pinigų sumos nesumokėjo. Tai patvirtina iÅ¡raÅ¡as iÅ¡ Nekilnojamojo turto registro, kuriame tebėra įregistruotas draudimas dėl atsakovės įsigytos 9279/16279 dalies ginčo žemės sklypo, taip pat įraÅ¡as apie atsakovės įsiskolinimÄ už turtÄ .

3. IeÅ¡kovė paaiÅ¡kino, kad Z. R. 2015-06-11 mirė, palikimÄ po jos mirties priėmė D. D. ir N. M.. 2015-10-14 Vilniaus miesto 28-ojo notarų biuro pavedimu antstolio M. D. sudarytame paveldimo turto apyraÅ¡o 7 punkte nurodyta, kad pagal ginčo sutartį mirusiajai Z. R. priklausė reikalavimo teisė į nesumokėtÄ už sklypo dalį pinigų sumÄ (210 814,41 Eur). 2015-12-21 notarine dovanojimo sutartimi D. D. savo paveldėjimo teises padovanojo N. M..

4. Atsakovė UAB „Rugijos“ konsultacinė agentÅ«ra atsiliepime prašė ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

5. Atsakovė nurodė, kad pirkimo–pardavimo sutartimi su Z. R. sutarė, jog iki sutarties sudarymo atsakovė sumokės 200 000 Lt (Å¡i suma iÅ¡ esmės atitinka rinkos kainÄ ), rengs detaliuosius planus, atliks projektavimo, statybos darbus, atidalys sklypus ir tik tada sumokės Z. R. 727 900 Lt. Tai, kad sumokėta suma iÅ¡ esmės atitinka žemės sklypo dalies rinkos vertę (197 900 Lt), buvo nustatyta 2011-09-13 VÄ® Registrų centro Vilniaus filialo atliktu duomenų sandoriui patikslinimu.

6. Atsakovė paaiÅ¡kino, kad žemės sklypÄ Ä¯sigijo siekdama vystyti jame investicinį projektÄ , atlikti projektavimo darbus, parengti detalųjį planÄ , statyti statinius, atidalyti žemės sklypÄ Ä¯ atskirus vienetus bei juos realizuoti. Dėl Å¡ios priežasties į pirkimo–pardavimo sutartį buvo įtraukta ir papildoma suma – 727 900 Lt, kurios sumokėjimas buvo atidėtas daugiau nei dvejiems metams (iki 2013-12-31).

7. PasiraÅ¡ius sutartį atsirado nenumatytų kliūčių – pablogėjo Z. R. sveikata, ji ilgÄ laikÄ gulėjo ligoninėje, o atsakovei nebuvo žinoma jos buvimo vieta. Taigi, atsakovė negalėjo įvykdyti prievolės dėl Z. R. sveikatos bÅ«klės, t. y. aplinkybės, už kuriÄ nė viena Å¡alis neatsako. Tuo atveju, jei atsakovė bÅ«tų turėjusi galimybę vystyti savo investicinį projektÄ (jai buvo bÅ«tini Z. R. sutikimai (paraÅ¡ai)), ji bÅ«tų įvykdžiusi prievolę (investicinį projektÄ ) ir sumokėjusi likusiÄ sutartÄ sumÄ .

8. Atsakovė UAB „Rugijos“ konsultacinė agentÅ«ra prieÅ¡ieÅ¡kinyje teismo prašė jÄ atleisti nuo prievolės sumokėti 210 814,41 Eur (727 900 Lt) pagal pirkimo–pardavimo sutartį vykdymo. Tuo atveju, jei teismas netenkintų reikalavimo, atsakovė prašė pakeisti sutarties 3.1. punktÄ taip: „Pardavėjas turtÄ parduoda Pirkėjui už 200 000 (du Å¡imtai tÅ«kstančių) Lt (toliau Sutartyje – Turto kaina). Ä® Turto kainÄ Ä¯skaičiuoti visi mokesčiai, mokėtini pagal Å¡iÄ Sutartį“; panaikinti sutarties 4.1.2. punktÄ ; priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

9. Atsakovė prieÅ¡ieÅ¡kinyje nurodė tas pačias aplinkybes, kurios buvo nurodytos atsiliepime į ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį, papildomai pažymėdama, kad tai, jog likusi suma pagal pirkimo–pardavimo sutartį turėjo bÅ«ti mokama tik atsakovei įgyvendinus investicinį projektÄ , patvirtina ir aplinkybė, kad pati Z. R. (ar veikdama per faktinę globėjÄ ) po 2013-12-31 nė karto nesikreipė į atsakovę ir (ar) teismÄ su reikalavimu sumokėti likusiÄ 727 900 Lt sumÄ .

10. Atsakovė taip pat paaiÅ¡kino, kad be Z. R. atsakovė neturėjo galimybės net pradėti darbų, nes tiek projektavimo, statybos darbams, tiek detaliojo plano suderinimui yra bÅ«tinas sklypo bendraturčių sutikimas, kurio atsakovė gauti negalėjo. Z. R. mirus, atsakovės vadovas bandė tartis su ieÅ¡kove, siÅ«lė sudaryti galimybę atsakovei atlikti darbus ir iÅ¡ gauto pelno sumokėti likusiÄ dalį, tačiau ieÅ¡kovė kategoriÅ¡kai atsisakė suteikti tokiÄ galimybę ir ėmė reikalauti sumokėti likusiÄ kainos dalį, nepaisant to, kad ji akivaizdžiai neatitinka realios turto kainos.

11. Atsakovė pažymėjo, kad pirkimo–pardavimo sutarties pasiraÅ¡ymo metu nebuvo galima protingai numanyti ir (ar) kontroliuoti aplinkybių, susijusių su Z. R. sveikata, atsakovė tokios rizikos neprisiėmė. Be to, ji nebuvo informuota apie Z. R. sveikatos bÅ«klės pablogėjimÄ ir jos perkėlimÄ Ä¯ ligoninę, gyvenamosios vietos pasikeitimÄ , su atsakove nebuvo bendradarbiaujama vykdant susitarimus. Å ios aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad Z. R. pažeidė savo prievolę, dėl to atsakovė negali bÅ«ti laikoma pažeidusia sutartį.

12. Ieškovė N. M. atsiliepime į priešieškinį teismo prašė jį atmesti.

13. IeÅ¡kovė nurodė, kad atsakovė perkamÄ Å¾emės sklypo dalį perėmė sutarties pasiraÅ¡ymo dienÄ , su visais žemės naudojimo apribojimais buvo susipažinusi, iÅ¡nagrinėjo visas galimybes keisti turto paskirtį. Pardavėja atskleidė visas turto savybes ir davė savo iÅ¡ankstinį sutikimÄ pirkėjai turte projektuoti, statyti ir savo vardu registruoti statinius, atlikti detalųjį planavimÄ , organizuoti savo Å«kinę veiklÄ ir kt. Tokiu bÅ«du pirkėjai (atsakovei) buvo sudarytos visos sÄ lygos parduotame žemės sklype atlikti visus veiksmus. Pardavėja negali bÅ«ti atsakinga už pirkėjos Å«kinę verslo rizikÄ , kuriÄ ji pati prisiėmė.

14. IeÅ¡kovės teigimu, iÅ¡ sklypo pardavimo kainos akivaizdu, kad pirkėja su perkamu sklypu siejo dideles verslo perspektyvas, kurios nepasiteisino iÅ¡imtinai dėl jos pačios kaltės. Nurodė, kad kartu su prieÅ¡ieÅ¡kiniu atsakovė nepateikė jokių įrodymų, jog verslo organizavimas nusipirktame žemės sklype nepavyko iÅ¡imtinai dėl pardavėjos ar jos įpėdinių kaltės, taip pat, kad tikėtinai pasunkėjus sutarties įvykdymui, atsakovė derėjosi (bandė derėtis) su pardavėja ar kad bÅ«tų į jÄ kreipusis dėl sutarties sÄ lygų pakeitimo. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 15. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. rugsėjo 19 d. sprendimu:

1) ieÅ¡kinį tenkino – iÅ¡ atsakovės UAB „Rugijos“ konsultacinės agentÅ«ros ieÅ¡kovei N. M. priteisė 210 814,41 Eur dydžio skolÄ , 5 proc. dydžio metininių palÅ«kanų nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2016-02-22) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, 2 224,66 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų; 2) atsakovės UAB „Rugijos“ konsultacinės agentÅ«ros prieÅ¡ieÅ¡kinį atmetė;

3) iš atsakovės valstybei priteisė 1 224,66 Eur žyminio mokesčio.

16. Teismas nustatė, kad pirkimo–pardavimo sutarties 3.1. punkte atsakovė, kaip pirkėja, ir Z. R., kaip pardavėja, susitarė sklypo dalį parduoti už 927 000 Lt kainÄ , kuri turėjo bÅ«ti sumokėta sutarties 4.1–4.3 punktuose nustatyta tvarka. Sutarties 4.1.1 punkte įtvirtinta, kad iki sutarties pasiraÅ¡ymo dienos pardavėjai Z. R. buvo sumokėta 200 000 Lt dydžio kainos dalis; likusiÄ kainos dalį – 727 900 Lt, remiantis sutarties 4.1.2 punktu, atsakovė įsipareigojo sumokėti iki 2013-12-31 (imtinai). Teismas pažymėjo, kad ginčo tarp Å¡alių, jog minėta sutartos kainos dalis liko nesumokėta nėra, tačiau Å¡alys nesutaria dėl atsiskaitymo pagal nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį tvarkos ir sutarties sÄ lygų aiÅ¡kinimo.

17. Teismas kritiÅ¡kai vertino atsakovės argumentÄ neva su Z. R. buvo susitarta dėl likusios sutarties kainos dalies sumokėjimo tik po nekilnojamojo turto iÅ¡vystymo plano įgyvendinimo, nustatęs, kad toks susitarimas neatsispindi minėtos sutarties sÄ lygose. Teismas pažymėjo, kad sutarties 3.1 punkte aiÅ¡kiai aptarta parduodamos sklypo dalies kaina, o sutarties 4.1 punkte –aiÅ¡kiai nustatyta atsiskaitymo pagal sutartį tvarka nurodant, jog 200 000 Lt dydžio kainos dalis yra sumokėta prieÅ¡ pasiraÅ¡ant sutartį, o likusi dalis turi bÅ«ti sumokėta iki konkrečios datos – 2013-12-31 Lt. Be to, teismo vertinimu, joks protingas ir apdairus asmuo nesutiktų su sÄ lyga, kad jo parduodamo ir vystymo prasme perspektyvaus nekilnojamojo turto kainos sumokėjimas priklausytų nuo pirkėjo veiksmų vystant projektÄ efektyvumo.

18. Teismas teisiÅ¡kai reikÅ¡minga aplinkybe laikė ir sutarties 8.2.11 punkte įtvirtintÄ sÄ lygÄ , iÅ¡ kurios turinio nustatė, kad atsakovė pardavėjai buvo atskleidusi savo tikslus nupirktÄ idealiÄ jÄ sklypo dalį padalyti į atskirus sklypus individualių namų statybai ir, iÅ¡vysčius projektÄ , parduoti, o pardavėja Z. R. Å¡iame sutarties punkte buvo davusi iÅ¡ankstinį savo, kaip sklypo bendraturtės, sutikimÄ atsakovės veiksmams, kuriems vystant nekilnojamojo turto projektÄ ateityje bÅ«tų reikalingas jos sutikimas. Teismas atkreipė dėmesį, kad Å¡io punkto nuostatos taip pat nekeitė sutartyje numatytos atsiskaitymo už perkamÄ sklypo dalį tvarkos ir terminų.

19. Teismas, atsižvelgęs į bylos aplinkybes, konstatavo, kad atsakovė pažeidė CK 6.256 straipsnio 1 dalies, CK 6.38, 6.59, 6.200 straipsnių nuostatas, nes per sutartyje nustatytus terminus likusios žemės sklypo kainos (210 814,41 Eur (727 900 Lt)) nesumokėjo, t. y. nevykdė sutarties, todėl sprendė esant pagrindui iÅ¡ jos ieÅ¡kovei priteisti 210 814,41 Eur dydžio skolÄ kartu su procesinėmis palÅ«kanomis.

20. Teismas, atmesdamas prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimus, grindžiamus CK 6.204 straipsnio pagrindu, pažymėjo, kad atsakovė nepateikė jokių įrodymų, iÅ¡skyrus jos pačios paaiÅ¡kinimus, kad buvo kreipusis į Z. R. su kokiais nors praÅ¡ymais dėl leidimo atlikti kokius nors veiksmus, susijusius su įsigyto sklypo iÅ¡vystymu, ar kad kreipėsi į atitinkamas institucijas dėl tokių veiksmų atlikimo ir kad Å¡ios institucijos reikalavo papildomų Z. R. sutikimų (leidimų), nepaisant to, kad pirkimo–pardavimo sutarties 8.2.11 punkte tokie sutikimai yra aptarti. Ä® bylÄ nepateikti ir duomenys, patvirtinantys atsakovės kreipimÄ si į teismÄ , siekiant atlikti veiksmus be bendraturtės Z. R. sutikimo, nors tokiÄ galimybę atsakovė turėjo.

21. Teismas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad sklypo kaina buvo Å¡alių sulygta atsižvelgiant į sklypo iÅ¡vystymo perspektyvas, kurias atsakovė, bÅ«dama verslininkė, prisiėmė kaip savo veikos rizikÄ , juolab kad sutarties 8.1.6 punkte ji patvirtino, kad iÅ¡samiai ir profesionaliai iÅ¡nagrinėjo visas galimybes pakeisti esamÄ turto paskirtį ir (ar) naudojimo paskirtį ir (ar) naudojimo pobÅ«dį, kita paskirtimi ir (ar) naudojimo pobÅ«džiu ir prisiima visÄ rizikÄ už verslo galimybes turte ribojančias sÄ lygas keičiant perkamo turto paskirtį ir (ar) pobÅ«dį. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 22. Apeliaciniame skunde atsakovė UAB „Rugijos“ konsultacinė agentÅ«ra teismo praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 19 d. sprendimÄ ir ieÅ¡kinį atmesti, o prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimus tenkinti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

23. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais: 23.1. Pirmosios instancijos teismas pažeidė pareigÄ byloje nustatyti objektyviÄ tiesÄ , taip pat apribojo atsakovės teisę į gynybÄ atsisakydamas tenkinti atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodytus procesinius praÅ¡ymus, kuriais atsakovė ketino remtis atsikirsdama į ieÅ¡kinio reikalavimus bei grįsdama prieÅ¡ieÅ¡kinį. Pažymėtina, kad atsakovei nėra žinomas praÅ¡ytų iÅ¡reikalauti dokumentų turinys, pvz., nėra žinomi dokumentai, susiję su Z.

R. palikimo priėmimo aplinkybėmis, 2015-12-21 paveldėjimo teisių dovanojimu, taip pat aplinkybės, susijusios su Z. R. sveikatos bÅ«kle po 2011-10-12 pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo, jos gyvenamÄ ja vieta ir t. t. Tai lėmė, kad atsakovė neturėjo galimybės įgyvendinti savo teisų ginantis nuo pareikÅ¡to ieÅ¡kinio, pvz., ginčijant ieÅ¡kovės reikalavimo teisę tuo atveju, jei susipažinus su paveldėjimo dokumentais, toks poreikis bÅ«tų. 23.2. Atsakovės teisė į gynybÄ apribota ir atsisakant tenkinti praÅ¡ymÄ liudytoja apklausti D.

D., kuri taip pat buvo Z. R. turto paveldėtoja ir galėjo paliudyti jai žinomas aplinkybės, susijusias su Z. R. liga, jos gyvenamÄ ja vieta, taip apie santykius su atsakove ir kt. 23.3. Operatyvumo principas (teismas atsakovės procesinių praÅ¡ymų netenkino nurodęs, kad jie galėjo bÅ«ti pateikti anksčiau) neturi paneigti teismo pareigos visapusiÅ¡kai ir iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėti bylÄ . 23.4. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi tik pažodiniu sutarties aiÅ¡kinimu, nesigilino į tikrÄ jÄ sutarties Å¡alių valiÄ ir susiklosčiusius santykius.

Atsakovė žemės sklypÄ Ä¯sigijo siekiant vystyti jame investicinį projektÄ , atlikti projektavimo darbus, parengti detalųjį planÄ , statyti statinius, atidalyti žemės sklypÄ Ä¯ atskirus vienetus bei juos realizuoti (sutarties 8.2.11 p.), dėl to į pirkimo–pardavimo sutartį buvo įtraukta ir papildoma suma – 727 900 Lt, kurios sumokėjimas buvo atidėtas daugiau nei dvejiems metams, t. y. iki 2013-12-31, ir buvo siejamas su investicinio projekto įgyvendinimu. Å ias aplinkybes paliudijo trečiasis asmuo – atsakovės direktorius, kuris buvo tiesioginis teisinių santykių su Z.

R. dalyvis. Be to, pačioje sutartyje taip pat yra nuoroda į projektavimo darbus, detaliojo plano parengimÄ , statinių statybÄ ir registravimÄ , žemės sklypo atidalijimÄ Ä¯ atskirus vienetus (sutarties 8.2.11 p.), o tai patvirtina atsakovės ir trečiojo asmens teiginius apie ketinimus įsigytame sklype vystyti nekilnojamojo turto investicinį projektÄ . 23.5. Teismas nevertino ypatingai svarbios bylai aplinkybės, kad Z. R. po 2011-10-12 pirkimo–pardavimo sutarties pasiraÅ¡ymo susirgo ir buvo perkelta į ligoninę, vėliau – pas ieÅ¡kovę ir dėl Å¡ios priežasties atsakovei tapo nebeįmanoma įgyvendinti investicinį projektÄ , kadangi nebuvo žinoma vienos iÅ¡ sklypo bendraturčių – Z.

R. –buvimo (gyvenamoji) vieta. Pirkimo–pardavimo sutarties 8.2.11 punktas nors ir suteikė teisę atsakovei iki galo neatsiskaičius su pirkėja atlikti projektavimo ir kitus darbus, tačiau tai nepanaikino Z. R., kaip bendraturtės teisių ir pareigų, t. y. atsakovei neiÅ¡nyko pareiga atliekant darbus juos derinti su sklypo bendraturčiais ir (ar) besiribojančių sklypų savininkais. 23.6. Nesutiktina su pirmosios instancijos teismo motyvu, kad atsakovė, kaip verslininkė, privalėjo iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėti esamÄ turto padėtį ir visas galimybes keisti turto paskirtį ir prisiimti kylančiÄ rizikÄ , nes akivaizdu, kad Z.

R. sunkios ligos, jos gyvenamosios vietos pakeitimo rizikos atsakovė neprisiėmė ir negalėjo prisiimti. Tokios aplinkybės atitinka CK 6.204 straipsnio sÄ lygas ir sudaro pagrindÄ pakeisti 2011-10-12 pirkimo–pardavimo sutartyje nurodytÄ kainÄ , ko ir buvo praÅ¡oma prieÅ¡ieÅ¡kinyje. 23.7. Teismo sprendimas iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovei priteisti beveik 4 kartus didesnę sumÄ , nei žemės sklypo reali vertė, dėl kurios ginčo nekilo, neatitinka teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo principų.

24. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovė N. M. teismo praÅ¡o:

1) apeliacinį skundÄ atmesti ir palikti galioti skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ ;

2) atsakovei ir jos vadovui solidariai skirti 5 000 Eur baudÄ , pusę Å¡ios sumos skiriant ieÅ¡kovei;

3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

25. Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais: 25.1. Apeliantė pažeidė pareigÄ prievolę vykdyti sÄ Å¾iningai, tinkamai ir nustatytais terminais, t. y. neįvykdė sutarties, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovei priteisė 210 814,41 Eur dydžio skolÄ su procesinėmis palÅ«kanomis. 25.2. Apeliantė perkamo žemės sklypo dalį perėmė sutarties pasiraÅ¡ymo dienÄ (sutarties 7.1 p.), su visais žemės sklypo naudojimo apribojimais buvo susipažinusi (sutarties 2.2 p., 8.1.1.2 p., 8.1.1.3 p., 8.1.3–8.1.5 p.), iÅ¡nagrinėjusi visas galimybes keisti turto paskirtį ir prisiėmusi rizikÄ už verslo galimybių turte ribojančias sÄ lygas (sutarties 8.1.6 p.).

Be to, sutartimi pardavėja atskleidė visas turto savybes ir davė savo iÅ¡ankstinį sutikimÄ pirkėjai turte projektuoti, statyti ir savo vardu registruoti statinius, atlikti detalųjį planavimÄ , organizuoti Å«kinę veiklÄ ir kt. (sutarties 8.2.11 p.). Pažymėtina, kad apeliantė į bylÄ nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad ji kažkokių veiksmų negalėjo atlikti dėl to, kad jai neužteko pardavimo sutarties 8.2.11 punkte pardavėjos duoto iÅ¡ankstinio sklypo bendraturčio sutikimo apeliantės norimiems veiksmams atlikti. 25.3.

Pardavėja negali bÅ«ti atsakinga už pirkėjos Å«kinę verslo rizikÄ , kuriÄ ji pati prisiėmė. 25.4. Apeliantė, savo reikalavimus grįsdama CK 6.204 straipsniu, teismui nepateikė jokių įrodymų, kad pasunkėjus sutarties įvykdymui ji derėjosi (bandė derėtis) su pardavėja ar į jÄ kreipėsi, ar kad pradėjo civilines bylas dėl leidimo atlikti veiksmus be sklypo bendraturčio sutikimo, taip pat kad tretieji asmenys iÅ¡ jos papildomai bÅ«tų reikalavę pateikti sklypo bendraturčio sutikimus tam tikriems veiksmams atlikti.

Tai taip pat lemia, kad aplinkybės, susijusios su žemės sklypo pardavėjos liga ar gyvenamÄ ja vieta, tampa teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingomis. 25.5. Apeliantė į teismÄ dėl sutarties sÄ lygų pakeitimo kreipėsi ne 2013 metais, kai, jos teigimu, jau negalėjo įgyvendinti savo verslo planų, bet tik ieÅ¡kovei pareiÅ¡kus ieÅ¡kinį teisme, nors, pagal kasacinio teismo praktikÄ , Å¡alis, kuri remiasi sutarties vykdymo suvaržymu, turi bÅ«ti aktyvi ir kitai Å¡aliai teikti praÅ¡ymÄ keisti sutartį per kiek įmanoma trumpesnį laikÄ po tai, kai atsirado teises varžančios aplinkybės, o tuo atveju, kai kita Å¡alis nepareiÅ¡kia noro derėtis, nukentėjusi sutarties Å¡alis teise kreiptis į teismÄ dėl sutarties pakeitimo turi naudotis operatyviai.

PrieÅ¡ingu atveju pasikeitusių aplinkybių rizika tenka pačiai Å¡aliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, priimta civilinėj byloje Nr. 3K-7-306/2012). 25.6. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovė, bÅ«dama verslininkė ir prisiėmusi sau verslo rizikÄ , negali reikalauti, kad dalį Å¡ios rizikos, nepavykus įgyvendinti rizikingo projekto, prisiimtų pardavėja – fizinis asmuo, ar jos paveldėtoja. 25.7. Nesutiktina su skundo argumentais, kad teismas nepagrįstai vadovavosi pažodiniu sutarties teksto aiÅ¡kinimu, neatskleidė tikrųjų Å¡alių ketinimų.

BÅ«tent atsakovei kilo pareiga pateikti įrodymus, pagrindžiančius jos teiginius, kad sutarties Å¡alys buvo susitarusios kitaip, nei nurodyta sutartyje, kuri yra tiksli ir aiÅ¡ki. 25.8. Apeliantė skunde nepagrįstai remiasi aplinkybe, susijusia su teismo atsisakymu iÅ¡reikalauti dokumentus, pagrindžiančius ieÅ¡kovės paveldėjimo teises, nes Å¡ios bylos nagrinėjimo dalykas nėra paveldėjimo teisės liudijimo, kuris pateiktas į bylÄ , ginčijimas. 25.9. Apeliantė veikia prieÅ¡ greitÄ ir ekonomiÅ¡kÄ bylos iÅ¡nagrinėjimÄ , jÄ vilkina.

PiktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis patvirtina Å¡ios aplinkybės: atsakovė prieÅ¡taravimus dėl teismo įsakymo pateikė paskutinę termino dienÄ ; neėmė jai skirtų procesinių dokumentų; teismui iÅ¡nagrinėjus bylÄ pateikė praÅ¡ymÄ jÄ atnaujinti; vėliau pateikė akivaizdžiai nepagrįstÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 26. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.).

Teismas absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė.

27. Byloje kilo ginčas dėl UAB „Rugijos“ konsultacinės agentÅ«ros pareigos atsiskaityti su Z. R. paveldėtoja ieÅ¡kove N. M. pagal apeliantės ir Z. R. 2011-10-12 sudarytÄ Å¾emės sklypo dalies pirkimo–pardavimo sutartį (ne)egzistavimo. IeÅ¡kovė ieÅ¡kinio reikalavimus grindė pirkimo–pardavimo sutarties 4.1.2 punkto, kuriame sulygta, kad likusiÄ turto kainos dalį, lygiÄ 727 900 Lt, pirkėja (atsakovė) įsipareigoja sumokėti pardavėjai (Z. R.) iki 2013-12-31 dienos (imtinai), pažeidimu (aplinkybės, kad Å¡i suma nebuvo sumokėta atsakovė neneigė).

Savo ruožtu atsakovė, nesutikdama su ieÅ¡kinio reikalavimu minėtu pagrindu priteisti 727 900 Lt (210 814,41) Eur skolÄ , įrodinėjo, kad likusios žemės sklypo kainos dalies sumokėjimas buvo neatsiejamai susijęs su investicinio projekto įsigytame žemės sklype įgyvendinimu, kurio nepavyko realizuoti dėl atsiradusių nuo jos valios nepriklausančių aplinkybių – Z. R. sunkios ligos, duomenų apie jos pasikeitusiÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ neturėjimu ir pan. Atsižvelgiant į tai, atsakovė atsiliepime ne tik prašė atmesti ieÅ¡kinio reikalavimus, bet ir atleisti atsakovę nuo prievolės sumokėti 727 900 Lt (210 814,41 Eur) sumÄ vykdymo pagal pirkimo–pardavimo sutartį arba pakeisti sutarties sÄ lygas nustatant, kad turto pardavimo kaina yra 200 000 Lt ir iÅ¡braukiant 4.1.2 punktÄ (prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimai).

28. Apeliantei dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo pateikus apeliacinį skundÄ , nagrinėjamu atveju spręstina, ar teismas teisėtai ir pagrįstai tenkino ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį ir atsisakė tenkinti atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinį pagal byloje susiklosčiusiÄ faktinę situacijÄ .

29. Vienas iÅ¡ argumentų, kurių pagrindu praÅ¡oma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ â€“ apeliantės teisės į teisminę gynybÄ neteisėtas apribojimas, o kartu ir teismo pareigos visapusiÅ¡kai, iÅ¡samiai ir objektyviai iÅ¡nagrinėti bylÄ pažeidimas, teismui atsisakius tenkinti atsakovės atsiliepime į ieÅ¡kinį pateiktus procesinius praÅ¡ymus, susijusius su dokumentų iÅ¡reikalavimu ir liudytojos iÅ¡kvietimu. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagÄ , nesutinka su tokia apeliantės pozicija.

30. Pažymėtina, kad tiek pagal CPK 199 straipsnį, reglamentuojantį raÅ¡ytinių įrodymų iÅ¡reikalavimÄ , tiek pagal CPK 190 straipsnį, įtvirtinantį praÅ¡ymo Å¡aukti liudytojÄ turinį, tokius praÅ¡ymus teikiantis asmuo be kita ko turi pareigÄ pagrįsti liudytojų apklausos ar iÅ¡reikalautinų įrodymų bÅ«tinumÄ ir svarbÄ nagrinėjamai bylai, t. y. nurodyti, kokias bylai reikÅ¡mingas aplinkybes liudytojas gali patvirtinti ir (ar) įrodymas pagrįsti. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo spręsti, kad atsakovės atsiliepime pateiktas praÅ¡ymas iÅ¡ Vilniaus miesto 28-ojo notarų biuro iÅ¡reikalauti visÄ medžiagÄ , susijusiÄ su ginčo pirkimo–pardavimo sutartimi, Z.

R. palikimo priėmimu, 2015-12-21 N. M. ir D. D. paveldėjimo teisių dovanojimo sutartimi, taip pat iÅ¡ ieÅ¡kovės N. M. iÅ¡reikalauti dokumentus, pagrindžiančius jos vykdyto faktinio Z. R. globojimo pagrindÄ , informacijÄ , kuriuo laikotarpiu Z. R. gyveno pas ieÅ¡kovę, taip pat apie gydymo įstaigas, kuriose buvo gydoma žemės sklypo pardavėja, ar pateiktas praÅ¡ymas apklausti liudytojÄ , atitiko CPK 199 ir 190 straipsniuose keliamus aukščiau įvardytus reikalavimus, t. y. atsakovė nei atsiliepime į ieÅ¡kinį, nei 2017-08-31 posėdžio metu tinkamai nepagrindė, kokį ryšį praÅ¡omi iÅ¡reikalauti įrodymai ir (ar) liudytojos apklausa turi su byloje kilusiu ginču dėl kainos pagal sutartį sumokėjimu, neįvardijo, kokius atsiliepimo ar prieÅ¡ieÅ¡kinio argumentus jais įrodinės. PraÅ¡ymo, neatitinkančio CPK reikalavimų pateikimas, nesant duomenų apie aktyvius pačios atsakovės veiksmus, siekiant gauti jos nurodomÄ bylai reikÅ¡mingÄ informacijÄ , Å¡iuo atveju negali bÅ«ti vertinamas kaip sÄ Å¾iningas veikimas greito ir tinkamo bylos iÅ¡nagrinėjimo labui.

31. Be to, apeliacinio skundo argumentas, kad atsakovė praÅ¡omais iÅ¡reikalauti dokumentais bÅ«tų gynusis nuo pareikÅ¡to ieÅ¡kinio, ginčijant ieÅ¡kovės reikalavimo teisę tuo atveju, jei susipažinus su paveldėjimo dokumentais, toks poreikis bÅ«tų, suponuoja iÅ¡vadÄ , kad atsakovei minėtų dokumentų turinys nebuvo reikÅ¡mingas aplinkybėms, susijusioms su ginčo esme, įrodyti, todėl nenustatyta, kad jų neiÅ¡reikalavimas kokiu nors bÅ«du bÅ«tų apribojęs teisę gintis nuo pareikÅ¡tų materialinių reikalavimų, susijusių su kainos sumokėjimu pagal pirkimo–pardavimo sutartį, ar įrodinėti prieÅ¡ieÅ¡kinio tenkinimo aplinkybes. Savo ruožtu iÅ¡ pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio spręstina, kad teismui į bylÄ pateiktų paveldėjimo teisę pagrindžiančių dokumentų užteko N. M. laikyti tinkama ieÅ¡kove byloje (apeliantė teismo nutarties 23–25 p. nustatytų aplinkybių, susijusių su paveldėjimo teisėmis, neginčija).

32. Pažymėtina ir tai, kad apeliantė, teigdama, jog dėl nepagrįstai neiÅ¡reikalautų įrodymų ir (ar) neapklaustos liudytojos buvo netinkamai iÅ¡nagrinėta byla, apeliacinės instancijos teismui analogiÅ¡kų praÅ¡ymų nepateikė. Tai, taip pat apeliacinio skundo reikalavimas (praÅ¡oma sprendimÄ panaikinti ir bylÄ iÅ¡nagrinėti iÅ¡ esmės ieÅ¡kinį atmetant ir tenkinant prieÅ¡ieÅ¡kinį), paneigia jos pačios pozicijÄ , kad Å¡ių duomenų nebuvimas trukdė byloje nustatyti objektyviÄ tiesÄ ir priimti teisėtÄ bei pagrįstÄ sprendimÄ .

33. Remiantis tuo, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija neturi pagrindo spręsti, kad atsisakymas tenkinti atsakovės procesinius praÅ¡ymus buvo nepagrįstas ar kad tai nagrinėjamu atveju galėjo lemti jos teisės gintis nuo pareikÅ¡tų reikalavimų pažeidimÄ ir (ar) turėti įtakos teisingam ginčo iÅ¡nagrinėjimui, todėl remiantis tokiais apeliantės argumentais pirmosios instancijos teismo sprendimas negali bÅ«ti panaikintas (CPK 185 str.).

34. Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su apeliantės pozicija, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė sutarčių aiÅ¡kinimo taisykles, nevertino visų bylai tinkamai iÅ¡nagrinėti reikÅ¡mingų sutarties sÄ lygų bei aplinkybių, susijusių su Z. R. liga ir gyvenamosios (buvimo) vietos pasikeitimu, kurios, apeliantės teigimu, buvo priežastiniame ryÅ¡yje su atsakovės negalėjimu įsigytame žemės sklype įgyvendinti investicinį projektÄ , todėl priėmė neteisėtÄ ir nepagrįstÄ sprendimÄ .

35. Kaip minėta, ginčas tarp Å¡alių kilo dėl atsakovės pareigos atsiskaityti su ieÅ¡kovė (žemės sklypo pardavėjos paveldėtoja) pagal žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį (ne)buvimo, kurioje sulygta, kad turto kainos dalis, lygi 200 000 Lt pirkėjos pardavėjai sumokėta iki sutarties pasiraÅ¡ymo dienos (sutarties 4.1.1 p.; dėl Å¡ios sumos sumokėjimo ginčo nėra), o likusiÄ turto kainos dalį, lygiÄ 727 900 Lt, pirkėja įsipareigoja sumokėti pardavėjai iki 2013-12-31 (imtinai) (sutarties 4.1.2 p.).

36. Apeliantės teigimu, sutarties 4.1.2 punkte įtvirtintas likusios žemės sklypo kainos sumokėjimo terminas (iki 2013-12-31), žemės sklypo vertė, kuri sandorio sudarymo metu atitiko sumokėtÄ 200 000 Lt sumÄ , taip pat sutarties 8.2.11 punktas patvirtina apeliantės įrodinėjamÄ aplinkybę, jog likusi sutartos kainos už žemės sklypÄ dalis turėjo bÅ«ti sumokėta po detaliojo plano parengimo, sklypų atidalijimo ir realizavimo, t. y. įgyvendinus projektÄ , todėl pirmosios instancijos teismas, padarydamas prieÅ¡ingÄ iÅ¡vadÄ , netinkamai aiÅ¡kino ir (ar) neatsižvelgė į Å¡ias sutarčių nuostatas, neįsigilino į tikrÄ jÄ sutarties Å¡alių valiÄ . Teisėjų kolegija tokius apeliantės argumentus atmeta kaip nepagrįstus.

37. IÅ¡ skundžiamo teismo sprendimo motyvuojamosios dalies matyti, kad tarp Å¡alių kilus ginčui dėl atsakovės pareigos ieÅ¡kovei sumokėti likusiÄ Å¾emės sklypo kainos dalį sutarties 4.1.2 punkto pagrindu, teismas atskleidė esminių žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties sÄ lygų, susijusių su kainos sumokėjimu ir Å¡alių prisiimtais įsipareigojimais, turinį, kartu ir apeliantės nurodomus sutarčių punktus, be kita ko ir akcentuojamÄ 8.2.11 punktÄ , kuriame iÅ¡reikÅ¡tas žemės sklypo pardavėjos leidimas atsakovei sklype projektuoti, statyti ir įregistruoti pirkėjos vardu statinius, atidalyti turtÄ Ä¯ kelis turtinius vienetus, įregistruoti naujai suformuotus turtinius vienetus VÄ® Registrų centre ir kt., Å¡ias sutarčių sÄ lygas vertino, todėl konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog 4.1.2 punkte įtvirtintas kainos sumokėjimas Å¡alių nebuvo siejamas su pirkėjo ateityje sėkmingo nekilnojamojo turto vystymo plano įgyvendinimu, padaryta neatsižvelgus į apeliantės nurodytas (akcentuotas) sutarties nuostatas, nėra pagrindo.

38. AiÅ¡kinant sutartį, pirmiausia nagrinėjami tikrieji sutarties Å¡alių ketinimai (CK 6.193 str. 1 d.), derinant subjektyvųjį sutarties aiÅ¡kinimo principÄ su jos teksto lingvistine analize; visos sutarties sÄ lygos turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslÄ bei jos sudarymo aplinkybes, Å¡alių tarpusavio santykių praktikÄ , elgesį po sutarties sudarymo ir papročius (CK 6.193 str. 3, 5 d.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje sutarčių aiÅ¡kinimo taisykles reglamentuojančių teisės normų aiÅ¡kinimo ir taikymo praktikoje pažymėta, kad subjektyvusis sutarties aiÅ¡kinimo metodas ir teksto lingvistinis aiÅ¡kinimas sudaro darniÄ sutarčių aiÅ¡kinimo metodų sistemÄ , kuria remiantis nustatomas Å¡alių valios turinys (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2008).

39. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, kad sutarties 4.1.2 punktas dėl likusios žemės sklypo kainos ir jos sumokėjimo tvarkos yra aiÅ¡kiai suformuluotas, o jos lingvistinė konstrukcija suponuoja vienareikÅ¡mę iÅ¡vadÄ , kad kainos sumokėjimas siejamas tik su konkrečia data (2013-12-31), nesant jokių duomenų (nuorodų), kad joje nurodytas terminas ir sutarties kainos sumokėjimas priklausytų nuo apeliantės įrodinėjamos sÄ lygos, susijusios su projekto vystymu, įgyvendinimu.

SÄ lyginės prievolės sumokėti pinigus egzistavimo nepatvirtina ir sisteminis sutarties nuostatų aiÅ¡kinimas. Nors, kaip nurodo apeliantė, sutartyje esanti vidutinė rinkos vertė yra kur kas mažesnė nei bendra sutarties kaina, o iÅ¡ sutarties 8.2.11 punkto galima spręsti apie atsakovės ketinimÄ Ä¯sigytame žemės sklype vystyti projektÄ , nenustatyta, kad Å¡ios nuostatos bÅ«tų kaip nors susijusios ir (ar) lemtų 4.1.2 punkte įtvirtintos kainos sumokėjimo tvarkos pakeitimÄ . Tokia iÅ¡vada darytina ne tik atsižvelgiant į Å¡ių nuostatų turinį, ir (ar) sutarties struktÅ«rÄ (4.1.2, 5.1, 8.2.11 punktai įtvirtinti skirtinguose sutarties skirsniuose), bet ir į kitas sutartyje esančias nuostatas, jų visumÄ (nenustatyta, kad kitos sutarties nuostatos suponuotų kokias nors iÅ¡lygas dėl likusios kainos sumokėjimo).

Be to, sutarties kontekste 8.2.11 punkto sÄ lyga, teisėjų kolegijos vertinimu, reikÅ¡minga ne dėl jame įtvirtinto tikslo (apeliantės įrodinėjimo siekio vystyti projektÄ ), o dėl pardavėjos informavimo apie ketinamus atlikti veiksmus sklype iki visos kainos sumokėjimo ir jos iÅ¡ankstinio sutikimo minėtame punkte įtvirtintiems darbams atlikti gavimo, todėl Å¡i sutarties nuostata pagrįstai pirmosios instancijos teismo nevertinta, kaip sudaranti pagrindÄ spręsti apie likusios kainos dalies sumokėjimÄ tik įgyvendinus investicinį projektÄ .

40. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad bylÄ nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė 6.193 straipsnyje įtvirtintas sutarčių aiÅ¡kinimo taisykles ir pagrįstai sprendė, jog 4.1.2 punkte įtvirtintos kainos dalies sumokėjimas nebuvo siejamas su projekto įgyvendinimu (jo rezultatu), todėl, suėjus sutartyje sulygtam terminui, atsakovei kilo pareiga atsiskaityti su pardavėja (ieÅ¡kove). Tai, kad atsakovė, vykdydama sutartį turi sumokėti kur kas didesnę kainÄ , nei sutartyje įtvirtinta jos rinkos vertė, prieÅ¡ingai nei nurodo apeliantė, nesuponuoja teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo principų pažeidimo, Å¡alims sutarties 9.4 punkte neatÅ¡aukiamai ir besÄ lygiÅ¡kai patvirtinus ir garantavus, kad turto kaina nustatyta derybų bÅ«du, pirkėja, iÅ¡tyrusi ir įvertinusi rinkos situacijÄ ir analogiÅ¡ko turto rinkos kainas, su pasiÅ«lyta kaina sutiko, dėl turto kainos dydžio nėra ir nebuvo jokio suklydimo, turto kainos dydis ir kitos sÄ lygos yra sÄ Å¾iningos ir pan.

41. Minėta, kad atsakovė, nesutikdama su ieÅ¡kovės byloje reiÅ¡kiamais reikalavimais, prieÅ¡ieÅ¡kinyje teismo prašė atleisti jÄ nuo prievolės sumokėti 727 900 Lt (210 814,41 Eur) sumÄ arba pakeisti Å¡alių sudarytos žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties nuostatas iÅ¡braukiant nuostatÄ dėl likusios kainos sumokėjimo ir nustatant, kad žemės sklypo dalis parduodama už 200 000 Lt. Å iuos prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimus grindė aplinkybėmis, susijusiomis su Z. R. sveikata ir jos gyvenamosios (buvimo) vietos pasikeitimu, atsakovės teigimu, turėjusių tiesioginės įtakos negalimumui įgyvendinti projektÄ Ä¯sigytame žemės sklype. AnalogiÅ¡kos aplinkybės dėstomos ir apeliaciniame skunde, pažymint, kad nors pirkimo–pardavimo sutarties 8.2.11 punktas suteikė teisę atsakovei iki galo neatsiskaičius su pirkėja atlikti projektavimo ir kitus darbus, tačiau tai nepanaikino Z. R., kaip bendraturtės, teisių ir pareigų.

42. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl Å¡ių apeliantės argumentų, pažymi, kad byloje nustačius, jog atsakovės pareiga atsiskaityti su žemės sklypo pardavėja (ieÅ¡kove) atsirado suėjus sutartyje nustatytam terminui (nepriklausomai nuo investicinio projekto įgyvendinimo ir jo rezultato), nei Z. R. sveikata, nei jos gyvenamoji (buvimo) vieta nagrinėjamu atveju nelaikytinos teisiÅ¡kai reikÅ¡mingomis aplinkybėmis ginčo situacijoje, t. y. pačios savaime nepanaikina ir negali panaikinti atsakovės piniginės prievolės pagal sutartį egzistavimo ir jos vykdymo privalomumo, todėl spręstina nesant (nebuvus) pagrindo tenkinti prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimÄ atsakovę atleisti nuo likusios sutarties kainos sumokėjimo remiantis atsakovės nurodomomis aplinkybėmis.

43. Atmestini kaip nepagrįsti ir apeliantės argumentai dėl teismo neva netinkamai ginčo situacijoje aiÅ¡kinto ir taikyto CK 6.204 straipsnio, reglamentuojančio sutartinių įsipareigojimų vykdymÄ pasikeitus aplinkybėms.

44. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, tam, kad bÅ«tų galima konstatuoti, jog vienai Å¡aliai sutarties vykdymas yra iÅ¡ esmės suvaržytas, bÅ«tina nustatyti, kad tam tikros aplinkybės iÅ¡ esmės pakeitė Å¡alių sutartinių prievolių pusiausvyrÄ , t. y. nustatyti, kad arba iÅ¡ esmės padidėjo įvykdymo kaina, arba iÅ¡ esmės sumažėjo gaunamas įvykdymas, ir kad tos aplinkybės atitinka CK 6.204 straipsnio 2 dalyje iÅ¡vardytus kriterijus: pirma, tos aplinkybės atsiranda arba nukentėjusiai Å¡aliai tampa žinomos po sutarties sudarymo; antra, tų aplinkybių nukentėjusi Å¡alis sutarties sudarymo metu negalėjo protingai numatyti; trečia, tų aplinkybių nukentėjusi Å¡alis negali kontroliuoti; ketvirta, nukentėjusi Å¡alis nebuvo prisiėmusi tų aplinkybių atsiradimo rizikos.

Tokia CK 6.204 straipsnio taikymo praktikÄ formuoja ir kasacinis teismas (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. balandžio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2006; 2011 m. sausio 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2011; 2011 m. gegužės 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-265/2011). 45. Sutarties sÄ lygų pakeitimas, nenustačius esminio Å¡alių sutartinių prievolių pusiausvyros pasikeitimo, CK 6.204 straipsnio pagrindu yra negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-72-701/2018).

46. Ä®rodymus, pagrindžiančius, kaip nurodytos aplinkybės iÅ¡ esmės pakeitė Å¡alių sutartinių prievolių pusiausvyrÄ , turi pateikti Å¡alis, praÅ¡anti keisti sutarties sÄ lygÄ (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-265/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-72-701/2018).

47. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantė neįrodė, jog jos nurodomos aplinkybės (Z. R. liga ir pasikeitusi gyvenamoji vieta) bÅ«tų turėjusios įtakos sutartinių prievolių pusiausvyros pasikeitimui, esmingai suvaržiusios sutarties vykdymÄ . Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, apeliantė į bylÄ nėra pateikusi jokių įrodymų, iÅ¡ kurių turinio bÅ«tų galima spręsti, kad dėl Z. R. ligos ir gyvenamosios vietos pasikeitimo, apie tai neinformuojant atsakovės, pastaroji negalėjo vykdyti investicinio projekto ir, atitinkamai, sumokėti likusiÄ kainos dalį, t. y. kad be Z.

R. papildomų, nei nurodyta sutarties 8.2.11 punkte, sutikimų ir leidimų, atsakovei buvo užkirstas kelias žemės sklype įgyvendinti investicinį projektÄ . Argumentų ir (ar) aplinkybių, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima daryti prieÅ¡ingÄ iÅ¡vadÄ , apeliantė skunde nenurodė, papildomų įrodymų, kuriais siektų paneigti konstatuotÄ faktÄ , nepateikė (CPK 178 str.).

48. Be to, atsakovė tinkamai nepagrindė, o iÅ¡ bylos medžiagos nėra pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad įrodinėjamos aplinkybės dėl žemės sklypo pardavėjos ligos ir gyvenamosios vietos pasikeitimo nagrinėjamu atveju bÅ«tų turėjusios kokios nors įtakos sutarties įvykdymo kainos padidėjimui ir (ar) gaunamo įvykdymo sumažėjimui (CK 6.204 str. 2 d.), iÅ¡ žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties nuostatų nustačius, kad likusi sutarties kaina buvo fiksuota ir siejama tik su joje įtvirtinto termino suėjimu.

49. Nurodytos aplinkybės ir teisiniai motyvai nagrinėjamu atveju leidžia spręsti, kad vien atsakovės įrodinėjamų aplinkybių atsiradimas per se nelemia sutartinių prievolių pagal žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį pusiausvyros pažeidimo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė tenkinti prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl sutarties nuostatos (-ų) dėl kainos pakeitimo (iÅ¡braukimo).

50. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė svarbias bylai iÅ¡nagrinėti aplinkybes, teisingai taikė proceso ir materialiosios teisės normas, todėl naikinti priimtÄ teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ pagal apeliacinio skundo argumentus nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

51. Atmetus apeliacinį skundÄ , spręstinas bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo klausimas.

52. IÅ¡ nagrinėjamos bylos duomenų matyti, kad Vilniaus apygardos teismas 2017 m. spalio 25 d. nutartimi atidėjo atsakovei UAB „Rugijos“ konsultacinei agentÅ«rai 5 112 Eur žyminio mokesčio mokėjimÄ už apeliacinį skundÄ iki apeliacinio teismo sprendimo (nutarties) priėmimo dienos. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų pagrindu nustatyta, kad atsakovei Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutartimi iÅ¡kelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirtas A. K. (nutartis įsiteisėjo 2018-01-09). Atsižvelgiant į nurodytÄ aplinkybę, valstybei iÅ¡ atsakovės (apeliantės) žyminis mokestis nepriteistinas (CPK 83 str. 1 d. 8 p., 179 str. 3 d.).

53. IeÅ¡kovė 2017-11-02 į bylÄ pateikė praÅ¡ymÄ iÅ¡ atsakovės (apeliatės) priteisti 530 Eur iÅ¡laidų, susijusių su atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimu. Kartu su praÅ¡ymu pridėtas sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡as, patvirtinantis iÅ¡laidų apmokėjimo faktÄ 2017-10-30.

54. IeÅ¡kovės praÅ¡oma priteisti 530 Eur suma, kaip nevirÅ¡ijanti Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R77 redakcija) patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ maksimalaus dydžio nustatytų dydžių (838,7 Eur x 1,3), priteistina ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės BUAB „Rugijos“ konsultacinės agentÅ«ros bankrotui administruoti skirtų lėšų (CPK 93 str., 98 str.).

55. Iš byloje esančios pažymos matyti, kad 2018-03-12 apeliacinėje instancijoje buvo patirta 3,36 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, todėl ši suma priteistina valstybei iš atsakovės bankrotui administruoti skirtų lėšų (CPK 96 str.).

56. IeÅ¡kovės atsiliepime į apeliacinį skundÄ pateiktas praÅ¡ymas skirti atsakovei baudÄ netenkintinas, teisėjų kolegijai nenustačius, kad ieÅ¡kovės nurodomos aplinkybės sudarytų pagrindÄ konstatuoti atsakovės piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis (CPK 95 str.). Teisės gintis nuo pareikÅ¡tų reikalavimų įgyvendinimas Å¡ioje situacijoje nevertintinas kaip proceso vilkinimas, juolab kad kaip nurodo pati ieÅ¡kovė, prieÅ¡taravimai dėl teismo įsakymo pateikti nepraleidus nustatyto termino, o, pagal bylos duomenis, prieÅ¡ieÅ¡kinis pateiktas tÄ pačiÄ dienÄ kaip ir atsiliepimas į ieÅ¡kinį.

Nors bylos medžiaga patvirtina, kad buvo kilę sunkumų dėl procesinių dokumentų įteikimo atsakovei, tačiau iÅ¡ pirmosios instancijos teismo 2017 m. gegužės 10 d. nutarties turinio spręstina, kad nurodytas dokumentų neįteikimo atsakovei ir jos vadovui priežastys buvo laikomos pateisinamomis. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–333 straipsniais, n u t a r i a : Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 19 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Iš bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Rugijos“ konsultacinės agentūros (j. a. k. 126140341) ieškovei N. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) priteisti 530 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, pažymint, kad šios išlaidos atlyginamos iš bankrotui administruoti skirtų lėšų. Iš bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Rugijos“ konsultacinės agentūros (j. a. k. 126140341) valstybei priteisti 3,36 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu.

Šios išlaidos atlyginamos iš bankrotui administruoti skirtų lėšų. Teisėjai Romualda Janovičienė Danguolė Martinavičienė Alvydas Poškus