878398c4-e9f0-433a-8a89-775b29bcf95d · Klaipėdos apygardos teismas

? Civilinė byla Nr. e2A-717-796/2018 Teisminio proceso Nr. 2-06-3-09692-2017-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.9.1; (S) 2.4.2.13; 3.1.7.6; 3.3.1.18.3; 3.3.1.20 KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. spalio 31 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žydrūno Bertašiaus, Mariaus Dobrovolskio ir Kristinos Domarkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo V.

S. apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų (iki 2018 m. sausio 1 d. buvęs pavadinimas Klaipėdos miesto apylinkės teismas) 2017 m. lapkričio 15 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo R. Č. ieÅ¡kinį atsakovui V. S. dėl atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas R. Č. ieÅ¡kiniu prašė atidalyti iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės – buto, esančio (duomenys neskelbtini), 1/10 dalį, priteisiant ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo V.

S. jam priklausančiÄ buto dalį natÅ«ra, o atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovo – 2 940 Eur piniginę kompensacijÄ už atsakovui priklausančiÄ buto dalį, priteisti turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kinio pagrindu nurodė aplinkybes, jog nekilnojamasis turtas – butas su rÅ«siu, esantis adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso bendraturčiams R. Č. (9/10 dalys) ir V. S. (1/10 dalis). IeÅ¡kovas 9/10 buto dalis įgijo 2016 m. balandžio 11 d. dovanojimo sutarties pagrindu, o atsakovas 1/10 dalį buto įgijo 2017 m. balandžio 5 d. turto pardavimo iÅ¡ varžytynių pagrindu.

Bendraturčiai nesusitaria dėl naudojimosi turtu, abiem bendraturčiams faktiÅ¡kai naudotis butu yra neįmanoma. IeÅ¡kovas raÅ¡tu siÅ«lė nupirkti atsakovui priklausančiÄ buto dalį ir pasiÅ«lė rinkos vertę atitinkančiÄ kainÄ â€“ 2 940 Eur. Iki raÅ¡te nurodytos datos atsakovas ieÅ¡kovui atsakymo nepateikė. Turto bendras plotas yra 42,16 kv. m. Atsakovui tenka labai maža dalis turto – tik 4,216 kv. m. Å i dalis negali bÅ«ti naudojama pagal paskirtį nepažeidžiant vieno iÅ¡ bendraturčių interesų, privataus asmens gyvenimo.

Atsakovui priklausanti turto dalis negali bÅ«ti racionaliai atskirta nepadarant neproporcingos žalos turtui. IeÅ¡kovas negali realiai įgyvendinti savo, kaip turto savininko, teisių ir pareigų, dėl to praÅ¡o turtÄ atidalyti iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės, priteisiant kompensacijÄ atsakovui. IeÅ¡kovo nuomone, tai vienintelis galimas logiÅ¡kas susidariusios situacijos sprendimo variantas. Remiantis valstybės įmonės (toliau – VÄ®) Registrų centro duomenimis, viso turto vertė – 29 400 Eur, vadinasi, atsakovui tenkanti turto dalis verta 2 940 Eur.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 2. Klaipėdos apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 15 d. sprendimu teismas nusprendė ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai – atidalyti ieÅ¡kovui R. Č. ir atsakovui V. S. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės, priteisiant butÄ ieÅ¡kovui R. Č. asmeninės nuosavybės teise ir priteisiant iÅ¡ ieÅ¡kovo R. Č. atsakovui V. S. 2 940 Eur kompensacijÄ už ieÅ¡kovui tenkančiÄ atsakovo V.

S. 1/10 buto dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje. Taip pat priteista iš atsakovo ieškovui 75 Eur žyminio mokesčio bei 900 Eur išlaidų advokato pagalbai. Pagrindiniai teismo motyvai: 2.1 Ginčo buto bendras plotas – 42,16 kv. m, gyvenamasis plotas – 31,14 kv. m; atsakovo dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje yra gerokai mažesnė nei ieškovo. Ieškovas 9/10 dalis įgijo 2016 m. balandžio 22 d. dovanojimo sutarties pagrindu, o atsakovas 1/10 buto dalį įsigijo 2017 m. balandžio 5 d. turto pardavimo iš varžytynių pagrindu.

Nė viena iÅ¡ Å¡alių neturi esminio intereso naudotis butu. Ä®vertinęs atsakovo dalį sudarantį buto plotÄ , teismas pripažino, kad buto negalima realiai atidalyti, racionalesniu bei Å¡alių teises geriau apginančiu bendrosios nuosavybės įgyvendinimo bÅ«du teismas pripažino atidalijimÄ iÅ¡ bendrosios nuosavybės priteisiant kompensacijÄ . 2.2 Pasisakydamas dėl atidalijamo turto vertės nustatymo, teismas pažymėjo, kad uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Lituka“ ir Ko atlikto individualaus vertinimo metu nustatyta turto vertė – 28 400 Eur.

Å i vertė mažesnė nei nustatyta masinio vertinimo bÅ«du. Teismas įvertino tai, kad ieÅ¡kovas prašė teismo priteisti atsakovui tenkančiÄ kompensacijÄ pagal VÄ® Registrų centro nustatytos turto vertę, taip pat tai, kad atsakovas, pirkdamas 1/10 buto dalį už 6 500 Eur sumÄ , žinojo tikrÄ ja buto vertę. Pats atsakovas siÅ«lė ieÅ¡kovui parduoti jam priklausančias 9/10 buto dalis už 26 460 Eur, remdamasis ieÅ¡kovo skaičiavimo metodika. Teismas pripažino, kad atsakovas, įsigydamas 1/10 buto dalį, turėjo įvertinti savo sudaromo sandorio teisines pasekmes, t. y. tai, kad 9/10 buto dalys priklauso kitam savininkui.

Teismas vadovavosi masinio vertinimo metu nustatyta ginčo turto verte ir jos pagrindu priteisė atsakovui 2 940 Eur kompensacijÄ . III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 3. Apeliaciniu skundu atsakovas V. S. praÅ¡o panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 15 d. sprendimÄ ir perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo, priteisti jam iÅ¡ ieÅ¡kovo visas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais: 3.1 Teismas netinkamai iÅ¡aiÅ¡kino ir taikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.80 straipsnio 2 dalį ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos dėl minėtos nuostatos aiÅ¡kinimo. 3.2 Teismas nepagrįstai neįvertino 2017 m. balandžio 5 d. turto pardavimo iÅ¡ varžytynių akto, patvirtinančio įsigyto iÅ¡ varžytynių ginčo buto konkrečios dalies kainÄ , – 1/10 buto dalis parduota atsakovui už 6 500 Eur.

Todėl teismas nepagrįstai vadovavosi ne realiai už konkretų turtÄ sumokėta kaina, o masinio vertinimo bÅ«du nustatyta vidutine buto verte. Priteista 2 940 Eur kompensacija pažeidžia atsakovo turtines teises. Atsakovo nuomone, ieÅ¡kovas elgiasi nesÄ Å¾iningai, nes, žinodamas jo realiai varžytynėse sumokėtÄ kainÄ â€“ 6 500 Eur, ieÅ¡kiniu nori įsigyti atsakovo turtÄ už dvigubai mažesnę kainÄ , t. y. ketina praturtėti atsakovo sÄ skaita. 3.3 Be to, teismas netyrė klausimo, ar ieÅ¡kovas realiai gali sumokėti nustatyto dydžio kompensacijÄ . 3.4 Teigia, kad pats bÅ«sto įsigijimo iÅ¡ varžytynių faktas rodo, jog Å¡is turtas atsakovui yra tinkamas, reikalingas ir svarbus, nes skirtas sÅ«nėnui, kuris neturi jokio nuosavo bÅ«sto.

Todėl atsakovas kategoriÅ¡kai nesutinka su jam reikalingo bei teisėtai įsigyto turto paėmimu prieÅ¡ jo valiÄ . IeÅ¡kovui priklausanti buto dalis įsigyta nemokamai (dovanojimo sutartimi), be to, prieÅ¡ metus ieÅ¡kovas jau bandė parduoti Å¡io buto dalį, o tai rodo, kad ieÅ¡kovui Å¡is turtas nėra bÅ«tinas ir reikalingas. Todėl teismas nepagrįstai nevertino atsakovo siÅ«lyto atidalijimo bÅ«do. Atsakovas siÅ«lėsi nupirkti ieÅ¡kovo dalį už 26 460 Eur (kaina apskaičiuota pagal ieÅ¡kovo pateiktÄ metodikÄ ), tačiau ieÅ¡kovo atsakymo dėl Å¡io pasiÅ«lymo negavo.

Teismas ieškovo nuomonės dėl šio pasiūlymo nesiaiškino.

4. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovas R. Č. praÅ¡o atsakovo apeliacinį skundÄ atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , priteisti iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovui apeliacinėje instancijoje turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais: 4.1 IeÅ¡kovas, atsižvelgdamas į atsakovo interesus, prašė priteisti atsakovui netgi didesnę kompensacijÄ pagal VÄ® Registrų centras nustatytos turto vertę, o ne priteisti jÄ remiantis UAB „Lituka“ ir Ko atliktu individualiu vertinimu.

Atsakovas, nesutikdamas su ieÅ¡kovo siÅ«loma kompensacija, jokių įrodymų dėl jo turimos buto dalies rinkos vertės teismui nepateikė. 4.2 IeÅ¡kovas, kreipdamasis į teismÄ su ieÅ¡kiniu, įvertino savo galimybes sumokėti ieÅ¡kinyje nurodomÄ 2 940 Eur dydžio kompensacijÄ . IeÅ¡kovui priklauso ne vienas nekilnojamojo turto objektas, todėl nėra rizikos, kad teismo sprendimas bus neįvykdytas ar iÅ¡ieÅ¡kojimas bus nukreipiamas į atidalytÄ turtÄ . 4.3 Su atsakovu ieÅ¡kovas bandė derėtis, bet susitarti nepavyko. 1/10 dalies turto atidalijimas natÅ«ra negalimas, nes padarytų neproporcingÄ Å¾alÄ turtui bei jo paskirčiai, kadangi bute yra tik vienas vonios kambarys, virtuvė ir bendras įėjimas.

IeÅ¡kovui įsigyti turto dalį varžytynėse nepavyko. Atsakovas savo rizika varžytynėse pasiÅ«lė neadekvačiÄ rinkos vertei kainÄ . 4.4 IeÅ¡kovas sutinka su teismo iÅ¡vadomis dėl esminio intereso naudotis butu. Atsakovas turi tris nekilnojamojo turto objektus – butus, tad turi galimybę neapriboti ieÅ¡kovo nuosavybės teisių naudotis ir valdyti nekilnojamÄ jį turtÄ . Nesutinka, kad teismas nevertino atsakovo siÅ«lyto atidalijimo bÅ«do, kadangi teismas sprendė klausimÄ dėl galimybės atidalyti turtÄ natÅ«ra, tačiau pripažino, jog tam nėra galimybės. 4.5 Be to, atsakovas bando klaidinti teismÄ ir nurodo neteisingas faktines aplinkybes, nes ieÅ¡kovas niekada nebandė parduoti dovanojimo sutartimi įgyto turto.

Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

5. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

6. Vadovaujantis CPK 321 straipsnio 1 dalimi, apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus atvejus, kai skundÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad bÅ«tinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalykÄ , apeliacinį skundÄ , atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta bÅ«tinybė skundÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka, o raÅ¡ytinis Å¡ios bylos nagrinėjimas nepažeis Å¡alių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiÅ¡kumo principų įgyvendinimÄ (CPK 321, 322 straipsniai).

7. Byloje kilo ginčas dėl ieÅ¡kovui ir atsakovui dalinės nuosavybės teise priklausančio buto su rÅ«siu, esančio (duomenys neskelbtini), atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės. Atsakovas nesutinka su teismo sprendimu ginčo turtÄ iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės atidalyti tokiu bÅ«du – priteisiant jam priklausančiÄ turto 1/10 dalį ieÅ¡kovui, o atsakovui priteisiant iÅ¡ ieÅ¡kovo kompensacijÄ už ieÅ¡kovui atitenkančiÄ atsakovo 1/10 ginčo turto dalį. Taip pat atsakovas nesutinka su jam priteistu kompensacijos dydžiu.

Dėl ginčo turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdo 8. CK 4.80 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Atidalijimas iš bendrosios nuosavybės teisės yra vienas iš bendrosios nuosavybės teisės pasibaigimo būdų. Atidalijimas galimas bendraturčių tarpusavio susitarimu arba kai bendraturčiai nesutaria dėl atidalijimo būdo teismo sprendimu pagal bendraturčio ieškinį dėl atidalijimo.

Pagal CK 4.80 straipsnio 2 dalį, jeigu nesusitariama dėl atidalijimo bÅ«do, tai pagal bet kurio bendraturčio ieÅ¡kinį daiktas padalijamas natÅ«ra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iÅ¡ atidalijamų bendraturčių gauna kompensacijÄ pinigais.

9. Bylos duomenimis nustatyta, jog bendraturčiams (ieÅ¡kovui ir atsakovui) tarpusavio susitarimu kilusio ginčo iÅ¡spręsti nepavyko, todėl ieÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu dėl ginčo turto atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės.

10. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad klausimo dėl atidalijimo bÅ«do sprendimas priklauso nuo konkrečių kiekvienos situacijos aplinkybių ir jis neiÅ¡vengiamai susijęs su bendraturčių nuosavybės teisės ribojimais, nes vieno bendraturčio interesai į daiktÄ turi bÅ«ti derinami su kito bendraturčio (kitų bendraturčių) interesais, kurie gali nesutapti. Dėl to tais atvejais, kai yra bendraturčių nesutarimas dėl atidalijimo bÅ«do, teismas turi įvertinti kiekvieno iÅ¡ bendraturčių interesus ir spręsti Å¡alių ginÄÄ , remdamasis proporcingumo ir protingos, teisingos bei sÄ Å¾iningos bendraturčių interesų pusiausvyros principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-452/2014).

11. Kasacinis teismas savo formuojamoje praktikoje taip pat yra nurodęs, kad CK 4.80 straipsnio 2 dalis yra bendrojo daikto atidalijimo reikalavimo iÅ¡imtis – visų pirma turi bÅ«ti sprendžiamas jo atidalijimo natÅ«ra galimumas, net padarant atitinkamÄ (proporcingÄ ) žalÄ daikto paskirčiai. Tik nesant galimybės atidalyti daikto natÅ«ra arba jei atidalijant natÅ«ra daiktÄ bus padaryta neproporcinga žala jo paskirčiai, atidalijamajam ar kitiems bendraturčiams gali bÅ«ti priteista kompensacija pinigais. Teismas, kiekvienu konkrečiu atveju įvertinęs kiekvieno iÅ¡ atidalijamų bendraturčių poreikį dalijamam daiktui, galimybę įsigyti kitÄ tokį daiktÄ , iÅ¡mokėti kompensacijÄ kitiems atidalijamiems bendraturčiams, kitas reikÅ¡mingas aplinkybes, turi spręsti, kuriam iÅ¡ bendraturčių bÅ«tų teisinga priteisti kompensacijÄ pinigais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008).

12. Teismų praktikoje taip pat laikomasi nuostatos, kad atidalijimas priteisiant kompensacijÄ galimas tik tada, kai faktinės aplinkybės yra tokios, dėl kurių daikto dalies iÅ¡ bendraturčio paėmimas neturėtų bÅ«ti vertinamas kaip esminis savininko teisių pažeidimas, pavyzdžiui, kai dalis bendrojoje nuosavybėje, lyginant su kitų bendraturčių, yra gerokai mažesnė, jos negalima realiai atidalyti, o savininko interesas naudotis bendrÄ ja daline nuosavybe nevertinamas kaip labai svarbus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2005; 2012 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-535/2012).

13. Kasacinis teismas taip pat yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad tais atvejais, kai dalis bendrojoje nuosavybėje, palyginti su kitais bendraturčiais, yra gerokai mažesnė ir jos negalima realiai atidalyti, savininko interesas naudotis bendrÄ ja daline nuosavybe gali bÅ«ti nevertinamas kaip labai svarbus, tačiau klausimas, ar bendraturčio interesas naudotis daiktu yra esminis, kiekvienu atveju sprendžiamas individualiai, iÅ¡tyrus ir įvertinus ginčo Å¡alių pateiktų įrodymų visetÄ apie bendraturčių poreikius naudotis bendru daiktu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2010).

14. Atidalydamas ginčo turtÄ ir priteisdamas ieÅ¡kovui natÅ«ra atsakovui priklausančiÄ ginčo turto 1/10 dalį, o pastarajam – kompensacijÄ iÅ¡ ieÅ¡kovo, pirmosios instancijos teismas vadovavosi tuo, jog Å¡alims priklauso nevienodos dalys bendrojoje dalinėje nuosavybėje – atsakovo dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje yra gerokai mažesnė nei ieÅ¡kovo, ieÅ¡kovui priklauso 9/10 dalys, atsakovui – 1/10 dalis, Å¡alims priklausančių dalių skirtumas yra didelis, Å¡alys ginčo bute negyvena, atsakovas savo 1/10 dalį įsigijo giminaičiui gyventi, tad nė viena iÅ¡ Å¡alių neturi esminio intereso naudotis butu.

Be to, atsakovui tenkanti 1/10 dalis ginčo turto sudarytų tik apie 4 kv. m viso turto ploto, vadinasi, ginčo turto negalima realiai atidalyti ir sudaryti Å¡alims sÄ lygų racionaliai naudotis bendrÄ ja daline nuosavybe (atsakovas neturėtų galimybės naudotis visu kambariu, kadangi jam priklauso apie 4 kv. m, nebÅ«tų galima padalyti bendro naudojimo patalpų (virtuvės, sanitarinio mazgo patalpų), o įrengti kitas tokios paskirties patalpas, atsižvelgiant į atsakovui priklausančiÄ dalį, nėra galimybės).

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visetÄ , laikydamasis protingos, teisingos ir sÄ Å¾iningos bendraturčių interesų pusiausvyros, konstatavo, kad ieÅ¡kovo siÅ«lomas atidalijimo bÅ«das, iÅ¡mokant kitam bendraturčiui kompensacijÄ , yra priimtiniausias bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo bÅ«das. Su tokia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada apeliacinės instancijos teismas visiÅ¡kai sutinka.

15. Apeliantas neteisus teigdamas, jog nagrinėjamu atveju nebuvo iÅ¡siaiÅ¡kinta ieÅ¡kovo nuomonė dėl atsakovo siÅ«lomo prieÅ¡ingo atidalijimo bÅ«do – atsakovui priteisiant ginčo turtÄ natÅ«ra, o ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo – kompensacijÄ . Bylos duomenimis nustatyta, jog ieÅ¡kovas R. Č. 2017 m. birželio 23 su praneÅ¡imu-pasiÅ«lymu (b. l. 6–7) kreipėsi į atsakovÄ , siÅ«lėsi nupirkti atsakovui priklausančiÄ turto 1/10 dalį. Bylos duomenimis taip pat nustatyta, jog atsakovas 2017 m. liepos 24 d. praneÅ¡imu (b. l.

27) siÅ«lė ieÅ¡kovui nupirkti pastarojo ginčo turto dalį, tačiau, kaip teigia atsakovas, iÅ¡ ieÅ¡kovo jokio atsakymo dėl Å¡io pasiÅ«lymo negavo. Å ios aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovas neturėjo jokio intereso savo nuosavybę iÅ¡keisti į pinigus, prieÅ¡ingai, jo tikslas – iÅ¡saugoti ginčo turtÄ natÅ«ra. Tai jis dar kartÄ aiÅ¡kiai parodė teismui pateikdamas ieÅ¡kinį dėl ginčo turto atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės, kuriame aiÅ¡kiai ir nedviprasmiÅ¡kai iÅ¡reiÅ¡kė siekį savo turtÄ iÅ¡saugoti, o atsakovo dalį įgyti natÅ«ra, atsakovui sumokant kompensacijÄ pinigais.

16. Nors atsakovas teigia kategoriÅ¡kai nesutinkantis su jo turto paėmimu prieÅ¡ jo valiÄ , tačiau teisėtai ir pagrįstai pirmosios instancijos teismas, iÅ¡samiai įvertinęs bylos faktines aplinkybes (Å¡alims priklausančias dalis ginčo turte, Å¡alių suinteresuotumÄ naudotis bendrÄ ja daline nuosavybe, galimybę ginčo turtÄ atidalyti natÅ«ra), priėmė sprendimÄ ginčo turtÄ iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės atidalyti priteisiant ieÅ¡kovui turtÄ natÅ«ra, o atsakovui – kompensacijÄ pinigais. Å alims nepavykus ginčo iÅ¡spręsti tarpusavio susitarimu, turto atidalijimas iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės teisme neiÅ¡vengiamai yra susijęs su bendraturčių nuosavybės teisės ribojimais ir galbÅ«t vienos iÅ¡ Å¡alių (Å¡iuo atveju – atsakovo) nepateisintais lÅ«kesčiais.

17. Taip pat pažymėtina, jog atsakovas teigdamas, kad ieÅ¡kovas anksčiau jau bandė parduoti jam priklausančiÄ ginčo buto dalį, tokiu bÅ«du parodydamas, kad jam ginčo turtas nėra reikalingas, nepateikė jokių tai patvirtinančių įrodymų. Aplinkybę, jog ieÅ¡kovui vis dėlto ginčo turtas yra reikalingas, jis turi tikslÄ juo naudotis, įrodo paties ieÅ¡kovo veiksmai – dalyvavimas ginčo turto varžytynėse, parduodant 1/10 dalį, keipimasis į atsakovÄ dėl turto 1/10 dalies pardavimo, kreipimasis į teismÄ dėl ginčo turto atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės, kad galėtų turtu disponuoti laisvai, be jokių apribojimų ir suvaržymų.

18. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, Å¡alių paaiÅ¡kinimus, atsižvelgusi į Å¡alių turimas dalis nekilnojamajame turte, konstatuoja, kad atidalyti iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės natÅ«ra nagrinėjamu atveju nėra galimybės, netikslinga ir Å¡is atidalijimo bÅ«das neatitiktų Å¡alių interesų gynimo bei derinimo principo, todėl teisėtai ir pagrįstai racionalesniu bei Å¡alių teises geriau apginančiu bendrosios nuosavybės įgyvendinimo bÅ«du pirmosios instancijos teismas pripažino atidalijimÄ iÅ¡ bendrosios nuosavybės, priteisiant ieÅ¡kovui turtÄ natÅ«ra, o atsakovui – kompensacijÄ pinigais.

Todėl Å¡i skundžiamo sprendimo dalis paliktina nepakeista (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Dėl atsakovui priteistinos kompensacijos dydžio 19. Atsakovas taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu jam kaip kompensacijÄ už 1/10 dalį ginčo buto su rÅ«siu priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo 2 940 Eur. Mano, jog toks kompensacijos dydis yra akivaizdžiai nepagrįstas, kadangi jis, varžytynėse įsigydamas ginčo buto su rÅ«siu 1/10 dalį, sumokėjo 6 500 Eur.

20. Kasacinio teismo jurisprudencijoje nurodyta, kad atidalijimas priteisiant piniginę kompensacijÄ yra teisėtas ir nepažeidžia bendraturčių teisių tik tuo atveju, kai kompensacija atitinka tikrÄ jÄ atidalijamos dalies vertę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008). Dėl to prieÅ¡ atidalijant bendraturčio dalį bÅ«tina iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar nėra ginčo dėl dalies dydžio, ir parinkti teisingÄ kompensacijos dydį. Paprastai kompensacija pripažįstama teisinga, jeigu ji atitinka daikto dalies rinkos vertę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008; 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-452/2014).

21. Nagrinėdamas ginčus, kuriuose kilo bendraturčių turto vertės klausimas, kasacinis teismas iÅ¡aiÅ¡kino, kad turto rinkos kaina gali bÅ«ti nustatoma remiantis viešų registrų duomenimis, ekspertų iÅ¡vadomis bei bet kuriais įrodymais, kuriais remdamasis teismas suformuoja savo įsitikinimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2008; 2008 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2008). Teismai turi atsižvelgti ne vien į turto dalies rinkos vertę, bet ir į kitus reikÅ¡mingus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2010).  22.

Kasacinis teismas taip pat yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog atidalijamos turto dalies reali įsigijimo kaina gali bÅ«ti laikoma reikÅ¡mingu kriterijumi sprendžiant dėl teisingos kompensacijos už atidalijamÄ bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo turto dalį dydžio, ypač tais atvejais, kai kiti byloje esantys įrodymai atspindi tik bendrÄ viso bendrosios dalinės nuosavybės teise bendraturčių valdomo turto rinkos vertę. Kita vertus, vertinant, ar atidalijamos turto dalies reali įsigijimo kaina konkrečiu atveju laikytina reikÅ¡mingu kriterijumi sprendžiant dėl teisingos kompensacijos nustatymo turto atidalijimo atveju, be kita ko, turėtų bÅ«ti įvertinamos tos turto dalies įsigijimo aplinkybės, sandorio (-ių), kuriuo (-iais) ta turto dalis buvo įsigyta, sudarymo ypatumai, sandorio (-ių) Å¡alių ryÅ¡iai, laiko tarpas, praėjęs nuo sandorio (-ių) sudarymo iki turto atidalijimo, ir kt.

Tuo atveju, jei pirmiau nurodytų aplinkybių visuma sudaro pagrindÄ spręsti, kad sandorio (-ių) sudarymo dokumentuose nurodyta įsigyjamos turto dalies kaina galėjo bÅ«ti dirbtinai paaukÅ¡tinta ar pažeminta (palyginti su tos turto dalies rinkos verte), ji neturėtų bÅ«ti laikoma reikÅ¡mingu kriterijumi sprendžiant dėl teisingos kompensacijos dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-416-969/2017).

23. Taigi, pagal kasacinio teismo formuojamÄ praktikÄ , esminis reikalavimas nustatant kompensacijÄ (jos dydį), kai taikomas iÅ¡imtinis, CK 4.80 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas, turto atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės bÅ«das, – kad ji bÅ«tų teisinga. Paprastai kompensacija gali bÅ«ti pripažinta teisinga, jei ji atitinka daikto dalies rinkos vertę. Tačiau tai neeliminuoja teismo pareigos, atsižvelgiant į bÅ«tinumÄ užtikrinti bendraturčių, kaip turto savininkų, interesus, sprendžiant, kokia kompensacija konkrečiu atveju yra teisinga, atsižvelgti ir į kitus reikÅ¡mingus kriterijus, tokius kaip: atidalijamos turto dalies reali įsigijimo kaina, turto dalies įsigijimo aplinkybės, sandorio, kuriuo ta turto dalis buvo įsigyta, sudarymo ypatumus, laiko tarpÄ , praėjusį nuo sandorio sudarymo iki turto atidalijimo, ir pan.

24. Pirmosios instancijos teismas atsakovui iš ieškovo priteistinos kompensacijos dydį nustatė remdamasis VĮ Registrų centro masinio vertinimo metu nustatyta ginčo turto vidutine rinkos verte. Tačiau su tokiu teismo sprendimu teisėjų kolegija, pritardama apeliacinio skundo argumentams, nesutinka.

25. Bylos duomenimis nustatyta ir ginčo dėl to nėra, jog atsakovas ginčo buto su rÅ«siu 1/10 dalį turto pardavimo iÅ¡ varžytynių metu, kurios vyko 2017 m. vasario 10 d.–kovo 13 d., įsigijo už 6 500 Eur. Klaipėdos apygardos teismui pareikalavus, VÄ® Registrų centras 2018 m. rugsėjo 13 d. pateikė varžytynių Nr. 133704 protokolÄ (b. l. 170–173), kuriame užfiksuota detali varžytynių eiga. IÅ¡ varžytynių Nr. 133704 protokolo matyti, jog varžytynėse nuo 2017 m. vasario 14 d. dalyvavo ieÅ¡kovas R.

Č.. Atsakovas varžytynėse pradėjo dalyvauti nuo 2017 m. kovo 13 d. VienÄ kartÄ 2017 m. kovo 13 d. savo kainÄ pasiÅ«lė ir trečias asmuo – R. S., kitų pirkėjų nebuvo. IÅ¡ pradžių ieÅ¡kovas kainÄ pakėlė 1 Eur, po to – 12 Eur, vėliau kainÄ didino po 50 Eur. Tuo tarpu atsakovas V. S. pirmÄ kartÄ kainÄ pakėlė 50 Eur, po to – 38 Eur, vėl 50 Eur, o nuo 2017 m. kovo 13 d. 11.17 val. kainÄ nuosekliai net 7 kartus kėlė po 450 Eur. TÄ pačiÄ dienÄ 11.21 val. ieÅ¡kovas kainÄ taip pat pakėlė 450 Eur, o atsakovas 11.23 val. kainÄ pakėlė 500 Eur iki 6 500 Eur, po to kaina nebebuvo keliama.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ieÅ¡kovo ir atsakovo veiksmus varžytynių metu, pakankamai nuoseklų kainų kėlimÄ , nenustatė, kad atsakovas, įsigydamas ginčo buto su rÅ«siu 1/10 dalį, dirbtinai bÅ«tų paaukÅ¡tinęs įsigyjamos dalies kainÄ . Be to, kaip matyti iÅ¡ minėto varžytynių Nr. 133704 protokolo, netgi pats ieÅ¡kovas ginčo buto su rÅ«siu 1/10 dalį bÅ«tų pirkęs už 6 000 Eur (tokia buvo jo pasiÅ«lyta galutinė kaina). Taip pat atsižvelgtina į tai, jog nuo įvykusių varžytynių iki teismo sprendimo dėl turto atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės priėmimo praėjo vos daugiau negu pusę metų.

Kadangi atsakovas netenka nuosavybės teisės į ginčo turtÄ , jam turi bÅ«ti sumokėta teisinga kompensacija. Kompensacija, kuri bÅ«tų apskaičiuota vien remiantis masinio vertinimo metu nustatyta ginčo turto vidutine rinkos verte, neatsižvelgus į atsakovo varžytynių metu įsigytos 1/10 dalies turto realiÄ Ä¯sigijimo kainÄ , vertintina kaip neatitinkanti teisingumo ir protingumo principų. Remdamasis tuo, kas aptarta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas piniginės kompensacijos dydį atsakovui, nepagrįstai vadovavosi ne realiai už konkretų turtÄ sumokėta kaina, o masinio vertinimo bÅ«du nustatyta vidutine buto su rÅ«siu verte, todėl Å¡i skundžiamo sprendimo dalis keistina, atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovo priteistinos piniginės kompensacijos dydis didintinas iki 6 500 Eur (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

26. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad teismo teisės spręsti dėl kompensacijos dydžio negali apriboti ieÅ¡kovo ieÅ¡kinyje nurodyta suma (Å¡iuo atveju ieÅ¡kovas prašė priteisti atsakovui tik 2 940 Eur piniginę kompensacijÄ ). Teismas iÅ¡ bylos duomenų sprendžia dėl priteistinos kompensacijos dydžio, vertina, koks dydis yra teisingiausias, labiausiai atitinkantis Å¡alių interesus, užtikrinantis interesų balansÄ .

27. Atsižvelgiant į tai, kad reikalauti bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo turto atidalijimo yra bendraturčių teisė, o ne pareiga (CK 4.80 straipsnis), taip pat į proceso dispozityvumo principÄ (CPK 13 straipsnis), bendraturtis, reikÅ¡damas ieÅ¡kinį dėl tokio atidalijimo bÅ«do, pagal kurį jam visas turtas atitektų natÅ«ra, o kitam bendraturčiui (bendraturčiams) bÅ«tų priteisiama kompensacija pinigais, tam tikra apimtimi prisiima rizikÄ dėl teismo nustatytos teisingos kompensacijos dydžio.

Pareikšdamas ieškinį dėl tokio atidalijimo būdo bendraturtis žino, kad, tenkinus ieškinį, kitiems bendraturčiams iš jo bus priteista kompensacija pinigais (CK 4.80 straipsnis). Jis taip pat negali nežinoti, kad šios kompensacijos dydis gali skirtis nuo jo nurodyto siūlomos priteisti kompensacijos dydžio ar nuo jo nurodytos bendraturčių valdomos turto dalies rinkos kainos. Tai grindžiama tuo, kad bendraturčių pozicijos tiek dėl teisingos kompensacijos dydžio, tiek dėl atitinkamos turto dalies rinkos kainos gali skirtis.

BÅ«tent todėl teisingos kompensacijos dydį teismas nustato tik po to, kai iÅ¡nagrinėjęs bylÄ iÅ¡ esmės įvertina visų Å¡alių pozicijas ir jas pagrindžiančius įrodymus. Todėl nėra pagrindo teigti, kad ieÅ¡kovas turi teisėtÄ lÅ«kestį, jog teismo nustatytas kompensacijos dydis nevirÅ¡ys jo ieÅ¡kinyje nurodyto kompensacijos dydžio. IeÅ¡kovo teisėtas lÅ«kestis tokio pobÅ«džio bylose iÅ¡ esmės apsiriboja tuo, kad teismo sprendimu nustatytas kompensacijos dydis negali bÅ«ti jam siurprizinis, pvz., didesnis už atsakovo (atsakovų) nurodytÄ maksimalų kompensacijos dydį.

Teismas negali nuspręsti dėl tokio kompensacijos dydžio, dėl kurio Å¡alys neturėjo procesinės galimybės pasisakyti, neteikė įrodymų bylÄ nagrinėjant teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-416-969/2017).

28. Nagrinėjamu atveju atsakovas V. S. ne kartÄ akcentavo, kad ginčo turto 1/10 dalį jis įsigijo už 6 500 Eur ir kad reikėtų vadovautis Å¡ia suma. Å ias aplinkybes, be abejonės, žinojo ir ieÅ¡kovas, kadangi dalyvavo varžytynėse, civilinės bylos nagrinėjimo metu buvo procesiÅ¡kai aktyvus, pirmosios instancijos teisme per savo atstovÄ reiÅ¡kė savo pozicijÄ dėl ginčo, apeliaciniame procese teikė asmeniÅ¡kai savo paties pasiraÅ¡ytÄ atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ . Todėl nagrinėjamos bylos duomenys neteikia pagrindo pripažinti, kad Å¡iuo atveju apeliacinės instancijos teismo nustatyta piniginės kompensacijos atsakovui suma ieÅ¡kovui bus siurprizinė.

29. Be to, pirmosios instancijos teismas nustatė, jog ieÅ¡kovui tiek asmeninės, tiek bendrosios jungtinės nuosavybės teise su sutuoktine priklauso ne vienas nekilnojamasis turtas, t. y. butas, esantis (duomenys neskelbtini), garažai, esantys (duomenys neskelbtini). Tai akcentuojama ir ieÅ¡kovo atsiliepime į apeliacinį skundÄ . IeÅ¡kovas taip pat teigia, jog, kreipdamasis į teismÄ su ieÅ¡kiniu, įvertino savo galimybes sumokėti ieÅ¡kinyje nurodomÄ 2 940 Eur dydžio kompensacijÄ atsakovui. Kad bÅ«tų finansiÅ¡kai nepajėgus sumokėti didesnę – 6 500 Eur piniginę kompensacijÄ , nenurodė.

Ä®vertinusi Å¡ias aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog nenustatyta, kad ieÅ¡kovo finansinė padėtis neleistų jam sumokėti atsakovui 6 500 Eur piniginės kompensacijos. Dėl bylos procesinės baigties 30. Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas anksčiau aptarta, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė ir įvertino atsakovui priteistinos piniginės kompensacijos dydį, neatsižvelgė į Å¡iuo klausimu formuojamÄ Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ , dėl to buvo priimtas neteisėtas ir nepagrįstas sprendimas dėl atsakovui priteistinos piniginės kompensacijos dydžio.

Todėl ši skundžiamo sprendimo dalis keistina (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

31. Kadangi skundžiamas sprendimas iš dalies keistinas, o ne naikintinas, kaip to prašo apeliantas, ir byla neperduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, pripažįstama, kad apeliacinis skundas tenkinamas tik iš dalies.

32. Pažymėtina, jog kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingi Å¡alių ginčui iÅ¡spręsti, teisėjų kolegija dėl jų nepasisako. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ . Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų pirmosios instancijos teisme 33. Nustačius, jog ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys tenkintinas tik iÅ¡ dalies, ir iÅ¡ dalies keičiant pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , iÅ¡ naujo paskirstytinos bylinėjimosi iÅ¡laidos, Å¡alių turėtos pirmosios instancijos teisme.

34. Ieškovas ieškiniu reiškė du reikalavimus:

1) atidalyti ginčo turtÄ iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės, jam priteisiant turtÄ natÅ«ra, o atsakovui – piniginę kompensacijÄ ;

2) atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovo priteisti 2 940 Eur piniginę kompensacijÄ . Pirmasis reikalavimas tenkintas 100 proc., antrasis – 45 proc. (ieÅ¡kovas sutiko mokėti 2 940 Eur kompensacijÄ atsakovui, o priteistina kompensacija – 6 500 Eur, vadinasi, ginčo suma – 3 560 Eur). Konstatuotina, kad teismas tenkino 72,5 proc. ieÅ¡kovo reikalavimų ((100 proc. + 45 proc.) / 2), vadinasi, atmesta reikalavimų 27,5 proc.

35. Nustatyta, jog ieškovas už ieškinį sumokėjo 75 Eur žyminio mokesčio (b. l. 5, 15, 19) ir turėjo 900 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti (b. l. 72, 73, 80), iš viso turėjo 975 Eur bylinėjimosi išlaidas.

36. Atsakovas turėjo 500 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti (b. l. 100, 101).

37. Atsižvelgiant į tai, ieÅ¡kovui priteistina iÅ¡ atsakovo 706,88 Eur (t. y. 975 Eur x 72,5 proc. / 100 proc.) bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, o atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovo – 137,50 Eur (t. y. 500 Eur x 27,5 proc. / 100 proc.) bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų pirmosios instancijos teisme. Atlikus įskaitymÄ , ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo priteistna 569,38 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų pirmosios instancijos teisme. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme 38.

Atsakovas apeliaciniu skundu iÅ¡ esmės kėlė du reikalavimus, jis nesutiko su pirmosios instancijos teismo nustatytu atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės bÅ«du ir priteistos kompensacijos dydžiu. Konstatavus, jog pirmosios instancijos teismas parinko teisingÄ atidalijimo bÅ«dÄ , laikytina, jog Å¡is atsakovo reikalavimas tenkintas 0 proc. Antrasis atsakovo reikalavimas tenkintas 100 proc., nes kompensacija nustatyta bÅ«tent tokia, kokios atsakovas prašė – 6 500 Eur. Vadinasi, apeliacinės instancijos teismas tenkino 50 proc. atsakovo apeliacinio skundo reikalavimų ((0 proc. + 100 proc.) / 2).

Ieškovo reikalavimų tenkinta taip pat 50 proc.

39. Nustatyta, jog atsakovas už apeliacinį skundÄ sumokėjo 75 Eur žyminio mokesčio, kitų turėtų bylinėjimosi iÅ¡laidų nenustatyta. O ieÅ¡kovo turėtos iÅ¡laidos advokatui už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ paruoÅ¡imÄ sudaro 700 Eur (b. l. 145).

40. Atsižvelgiant į tai, atsakovui priteistina iÅ¡ ieÅ¡kovo 37,50 Eur (t. y. 75 Eur x 50 proc. / 100 proc.) bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, o ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo – 350 Eur (t. y. 700 Eur x 50 proc. / 100 proc.) bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. Atlikus įskaitymÄ , ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo priteistna 312,50 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija n u t a r i a : apeliacinį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2017 m. lapkričio 15 d. sprendimo dalį dėl piniginės kompensacijos, priteistos atsakovui V. S. iš ieškovo R. Č., dydžio pakeisti ir Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2017 m. lapkričio 15 d. sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip: „Ieškovo R. Č. ieškinį atsakovui V. S. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės tenkinti iš dalies. Atidalyti ieškovui R. Č. ir atsakovui V.

S. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės, priteisiant butÄ ieÅ¡kovui R. Č. asmeninės nuosavybės teise. Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo R. Č. atsakovui V. S. 6 500 Eur kompensacijÄ už ieÅ¡kovui R. Č. tenkančiÄ atsakovo V. S. 1/10 buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus (duomenys neskelbtini), dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje. Priteisti ieÅ¡kovui R. Č. iÅ¡ atsakovo V.

S. 569,38 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.“ Priteisti ieškovui R. Č. iš atsakovo V. S. 312,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. Teisėjai Žydrūnas Bertašius Marius Dobrovolskis Kristina Domarkienė