878069da-e6ac-42dd-8eab-34c48de38900 · Panevėžio apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-58-279/2017Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00208-2016-6Procesinių sprendimų administracinėse bylose kategorijos: 22.4.4.; 55.1.3.(S) PANEVĖŽIO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. vasario 1 d.Panevėžys Panevėžio apygardos administracinio teismo teisėja Nijolė Čekanauskienė,dalyvaujant teismo posėdžių sekretorei Danei Gvildienei,pareiÅ¡kėjams H. S. ir R. N., jų atstovės Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sÄ jungos atstovei M.

B.,atsakovo Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovei D. G.,vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjų H. S. ir R. N. skundÄ dėl tarnybinio patikrinimo iÅ¡vados panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus atsakovui Panevėžio apskrities vyriausiajam policijos komisariatui. Teismas n u s t a t ė : pareiÅ¡kėjai H. S. ir R. N.. skundu ir patikslintu skundu kreipėsi į teismÄ ir prašė:

1) panaikinti Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Panevėžio AVPK) virÅ¡ininko 2016 m. vasario 24 d. tarnybinio patikrinimÄ iÅ¡vadÄ Nr. (duomenys neskelbtini) „Tarnybinio patikrinimo, kurio metu Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato RokiÅ¡kio rajono policijos VieÅ¡osios policijos skyriaus policijos pareigÅ«nai R. N. ir H. S. patyrė sveikatos sutrikdymus, iÅ¡vada“ (toliau – ir Tarnybinio patikrinimo iÅ¡vada);

2) pripažinti, kad R. N. ir H. S. sveikatos sutrikdymÄ patyrė esant Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnio 3 dalyje numatytoms sÄ lygoms ir jiems priklauso kompensacija;

3) įpareigoti atsakovÄ siųsti R. N. ir H. S. į Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro Centrinės medicininės ekspertizės komisijÄ dėl sveikatos sutrikdymo sunkumo laipsnio nustatymo (b. l. 2-8, 20-28).PareiÅ¡kėjai skunde ir teismo posėdyje paaiÅ¡kino, kad 2015 m. gruodžio 26 d. vykdant tarnybines pareigas, apie 00.08 val., į tarnybinį policijos pareigÅ«nų automobilį, kuriame pareiÅ¡kėjai formino dokumentus dėl padaryto teisės pažeidimo, atsitrenkė neblaivaus asmens V.

M. vairuojamas automobilis. PareiÅ¡kėjų paaiÅ¡kinimais, dėl Å¡io įvykio pareiÅ¡kėjui R. N. buvo diagnozuotas galvos smegenų sukrėtimas, krÅ«tinės lÄ stos sumuÅ¡imas, o H. S. – kaklo sumuÅ¡imas, galvos smegenų sukrėtimas, stuburo juosmens žiedo plyÅ¡imas, sužaloti dantys. Po Å¡io įvykio atlikus tarnybinį patikrinimÄ , suraÅ¡ytoje ir Panevėžio AVPK virÅ¡ininko 2016 m. vasario 24 d. patvirtintoje IÅ¡vadoje konstatuota, kad pareiÅ¡kėjai sužalojimus patyrė vykdydami tarnybines pareigas, kurios buvo atliekamos įprastinėmis sÄ lygomis, nesant padidėjusio pavojaus ar padidėjusios rizikos, pareiÅ¡kėjų sveikata buvo sutrikdyta ne kito asmens poveikiu iÅ¡ Å¡alies ar dėl atliktų pareiÅ¡kėjų veiksmų vykdant tarnybines pareigas, ar atitinkamo statuso vidaus tarnyboje, todėl nuspręsta pareiÅ¡kėjams kompensacijos už sužalojimÄ nemokėti.

Su IÅ¡vadoje suformuluotu sprendimu pareiÅ¡kėjai nesutinka, mano, kad jų sveikata buvo sutrikdyta tiesiogiai įgyvendinant Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo (toliau – ir Policijos veiklos įstatymas) 5 straipsnyje policijos pareigÅ«nams nustatytus uždavinius, tarnybines pareigas vykdant padidėjusio pavojaus ar padidėjusios rizikos pareigÅ«no gyvybei ar sveikatai sÄ lygomis, kadangi į policijos pareigÅ«nų automobilį atsitrenkęs V. M., suvokdamas, kad yra apsvaigęs nuo alkoholio, matydamas policijos pareigÅ«nų automobilį ir jame sėdėjusius pareigÅ«nus, tyčia sÄ moningai, vairavo chuliganiÅ¡kai, virÅ¡ydamas greitį vienÄ kartÄ dideliu greičiu pravažiuodamas pro juos, dar kartÄ sugrįžo ir sustojęs už pareigÅ«nų tarnybinio automobilio, po kurio laiko dėl nesuprantamų ir nepaaiÅ¡kinamų priežasčių trenkėsi į policijos pareigÅ«nų automobilį.

PareiÅ¡kėjų nuomone, V. M., siekdamas iÅ¡provokuoti konfliktÄ ir nesuvaldydamas vairuojamo automobilio bei trenkdamasis į pareiÅ¡kėjų tarnybinį automobilį, elgėsi sÄ moningai chuliganiÅ¡kai, provokuojančiai, pavojingai bei neadekvačiai, todėl jo elgesys, negali bÅ«ti vertinamas kaip įprastas, normalus, neatsargus. PareiÅ¡kėjai taip pat pažymėjo, kad bÅ«dami sužaloti eismo įvykio metu, siekdami sulaikyti teisės pažeidimu įtariamÄ V. M., veikė itin ekstremaliomis, normalioms tarnybos sÄ lygoms neįprastomis aplinkybėmis, kas sukėlė padidintÄ pavojų ar padidėjusiÄ rizikÄ jų sveikatai ir gyvybei, todėl, pareiÅ¡kėjų teigimu, tokia situacija vertintina kaip atitinkanti Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnio 3 dalyje numatytus kriterijus kompensacijai skirti.PareiÅ¡kėjų atstovė M.

B., remdamasi pareiÅ¡kėjų skunde iÅ¡dėstytais argumentais, jų skundÄ prašė tenkinti.Atsakovas Panevėžio AVPK atsiliepime (b. l. 35-37) ir jo atstovė teismo posėdyje su pareiÅ¡kėjų skundo reikalavimais nesutiko, pareiÅ¡kėjų skundÄ prašė atmesti kaip nepagrįstÄ . Teigė, kad Policijos veiklos įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje policijos pareigÅ«nams nustatytų funkcijų vykdymas nėra vertinamas kaip padidėjusio pavojaus sÄ lygos. Eismo aplinkybių tyrimas įprastinėmis sÄ lygomis laikytinas pareigÅ«no veikla, nesant padidėjusio pavojaus ar padidėjusios rizikos pareigÅ«no gyvybei ar sveikatai.

Atsakovo teigimu, pareiÅ¡kėjų sužalojimas nulemtas ne tarnybos pareigų atlikimÄ lydėjusių padidėjusių pavojaus ar rizikos pareigÅ«nų gyvybei ar sveikatai veiksnių, bet aplinkybių, kurios tiesiogiai gali ir nesisieti su tarnyba. PaaiÅ¡kino, kad 2015 m. gruodžio 26 d. apklausiant V. M., jis paaiÅ¡kino, kad į policijos pareigÅ«nų tarnybinį automobilį atsitrenkė netyčia, dėl to, kad siekdamas mineralinio buteliuko netyčia paspaudė automobilio su automatine pavarų dėže akceleratoriaus pedalÄ ; dėl tokio poelgio V.

M. gailisi. Atsakovo tvirtinimu, nėra duomenų, kad V. M. turėjo ketinimų sužaloti policijos pareigÅ«nus, tuo tarpu pareiÅ¡kėjų teiginiai, kad V. M. elgesys buvo provokuojantis ir keliantis grėsmę policijos pareigÅ«nams ir susijęs su jų atliekamomis pareigomis yra abstraktaus pobÅ«džio. Atkreipė dėmesį, kad atsakovui yra žinoma tik apie pareiÅ¡kėjams diagnozuotÄ lengvo laipsnio smegenų sukrėtimÄ , tačiau duomenų apie kitus pareiÅ¡kėjų skunde minimus sveikatos sužalojimus (dantų sužalojimÄ , stuburo juosmens žiedo plyÅ¡imÄ ) atsakovas neturi.

Atsakovo teigimu, nagrinėjamas policijos pareigÅ«nų sužalojimo atvejis priskirtinas prie nelaimingų atsitikimų tarnyboje, tačiau nenustatyta, kad policijos pareigÅ«nų sužalojimai buvo padaryti jiems vykdant veiklÄ , kuri bÅ«tų susijusi su padidėjusi pavojumi ar padidėjusia rizika jų gyvybei ar sveikatai arba padaryta jiems kitų asmenų dėl atliekamų tarnybinių pareigų ar jų, kaip pareigÅ«nų, statuso.Skundas atmetamas.Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas ginčas dėl Panevėžio AVPK 2016 m. vasario 24 d.

Tarnybinio patikrinimo išvados, kurioje nustatyta, kad pareiškėjams R. N. ir H. S., vykdant tarnybines pareigas, įvykusio nelaimingo atsitikimo metu pareiškėjų sveikatos sutrikdymas nebuvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ir padidėjusia rizika pareigūno sveikatai ir dėl to pasiūlyta pareiškėjams nemokėti Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnio 3 dalyje numatytos kompensacijos, teisėtumo ir pagrįstumo.Byloje surinkti duomenys ir šalių paaiškinimai patvirtina faktines aplinkybes, kad 2015 m. gruodžio 26 d. apie 00.08 val.

RokiÅ¡kio m., Respublikos g., į prie namo Nr. (duomenys neskelbtini) stovintį policijos tarnybinį automobilį „Škoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame Panevėžio AVPK RokiÅ¡kio rajono policijos komisariato VieÅ¡osios policijos skyriaus (toliau – ir RokiÅ¡kio r. PK VPS) vyriausieji patruliai R. N. ir H. S. rašė protokolÄ už administracinės teisės pažeidimÄ su jais automobilyje sėdėjusiam administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, atsitrenkė neblaivaus V.

M. vairuojamas automobilis „Mercedes Benz E220“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Policijos pareigÅ«nai H. S. ir R. N. dėl patirtų sužalojimų, iÅ¡vežti į Respublikinę Panevėžio ligoninę, po gydytojų apžiÅ«ros jiems nustačius galvos smegenų sukrėtimÄ , iÅ¡leisti namo gydytis ambulatoriÅ¡kai. Dėl Å¡io įvykio Panevėžio AVPK virÅ¡ininko 2015 m. gruodžio 29 d. nurodymu pavesta atlikti nelaimingo atsitikimo tyrimÄ pagal Panevėžio AVPK RokiÅ¡kio r. PK virÅ¡ininko 2015 m. gruodžio 29 d. tarnybinį praneÅ¡imÄ Nr. (duomenys neskelbtini).

Panevėžio AVPK virÅ¡ininko 2016 m. sausio 28 d. įsakymu Nr. 50-V-38 sudaryta komisija, Nelaimingo atsitikimo, kurio metu Panevėžio AVPK RokiÅ¡kio r. PK VPS policijos pareigÅ«nai H. S. ir R. N. patyrė sveikatos sutrikimus, 2016 m. vasario 4 d. tyrimo iÅ¡vadoje (toliau – ir Nelaimingo atsitikimo tyrimo iÅ¡vada) pasiÅ«lė konstatuoti, kad Panevėžio AVPK VPK RokiÅ¡kio r. PK VPS patrulių bÅ«rio vyriausieji patruliai H. S. ir R. N. patyrė nelaimingÄ atsitikimÄ tarnybos metu ir Å¡is įvykis pripažintas draudiminiu (2 punktas), ir pradėti tarnybinį patikrinimÄ , siekiant nustatyti, ar H.

S. ir R. N. sveikatos sutrikdymai yra susiję su tarnybinių pareigų atlikimu ar pareigÅ«no statusu, ar tarnybinių pareigų atlikimas susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigÅ«no gyvybei ar sveikatai. Panevėžio AVPK virÅ¡ininko 2016 m. vasario 9 d. nurodymu Panevėžio AVPK Vidaus tyrimų poskyriui (toliau – ir VPT) pavesta atlikti tarnybinį patikrinimÄ pagal VPT vyriausiosios tyrėjos B. B. 2016 m. vasario 9 d. tarnybinį praneÅ¡imÄ Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl tarnybinio patikrinimo atlikimo“, kuriuo Panevėžio AVPK virÅ¡ininkas buvo informuotas apie patvirtintÄ Nelaimingo atsitikimo tyrimo iÅ¡vadÄ ir suformuluotu siÅ«lymu pradėti tarnybinį patikrinimÄ , siekiant nustatyti, ar pareigÅ«nų H.

S. ir R. N. patirti sužalojimai arba sveikatos sutrikdymai susiję su tarnybinių pareigų atlikimu arba jų tarnyba. Atlikus tarnybinį patikrinimÄ , Panevėžio AVPK virÅ¡ininko 2016 m. vasario 24 d. patvirtintoje Tarnybinio patikrinimo iÅ¡vadoje konstatuota, kad nelaimingas atsitikimas, kurio metu sužalojimus patyrė H. S. ir R. N., įvyko tarnybos metu, tačiau sužalojimas nesusijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigÅ«no sveikatai, todėl pasiÅ«lyta kompensacijos nemokėti (Tarnybinio patikrinimo medžiaga Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 2-9, 30-35).

Kompensacijas pareigūno sveikatos sutrikdymo atvejais reglamentuoja teisės normos, įtvirtintos Vidaus tarnybos statuto, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto patvirtinimo įstatymu (toliau – ir Vidaus tarnybos statutas) (ginčui aktuali įstatymo redakcija, galiojusi iki 2015 m. gruodžio 31 d.), 40 straipsnio 3 dalyje. Pagal Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnio 3 dalį, pareigūnui kompensacija dėl sveikatos sutrikdymo gali būti mokama nustačius, jog atitinkama konkreti situacija priskirtina vienam iš šių atvejų:

1) pareigūnas buvo sužalotas, susižalojo arba jo sveikata buvo sutrikdyta atliekant tarnybines pareigas, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai;

2) pareigūno sužalojimas, susižalojimas ar sveikatos sutrikdymas yra susijęs su jo tarnybinių pareigų atlikimu, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai;

3) pareigÅ«no sveikata sutrikdyta dėl tarnybinių pareigų atlikimo ar pareigÅ«no statuso.Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija 2010 m. gruodžio 6 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A756-1509/2010 pažymėjo, kad pirmosios alternatyvos dalis „kai pareigÅ«nas buvo sužalotas, susižalojo arba jo sveikata buvo sutrikdyta atliekant tarnybines pareigas“ yra panaÅ¡i į trečiÄ jÄ alternatyvÄ â€žkai pareigÅ«no sveikata sutrikdyta dėl tarnybinių pareigų atlikimo ar pareigÅ«no statuso“, t. y. ir vienu, ir kitu atveju pareigÅ«no sveikatos sutrikdymas yra siejamas su jo tarnybinių pareigų atlikimu, todėl lingvistinio teisės aiÅ¡kinimo požiÅ«riu Å¡ios nuostatos galėtų bÅ«ti suprastos panaÅ¡iai.

Tačiau, kita vertus, Å¡ių nuostatų skirtingas suformulavimas bei priskyrimas prie skirtingų alternatyviai nurodytų paminėtos kompensacijos iÅ¡mokėjimo sÄ lygų suponuoja, kad įstatymų leidėjo joms yra suteikta skirtinga prasmė. AiÅ¡kindama šį skirtumÄ , teisėjų kolegija pažymėjo, kad trečiosios iÅ¡ nurodytų alternatyvų suformulavimas (kai pareigÅ«no sveikata sutrikdyta dėl tarnybinių pareigų atlikimo ar pareigÅ«no statuso) leidžia jÄ suprasti taip, kad joje nurodyti tarnybinių pareigų atlikimas bei pareigÅ«no statusas savaime yra priežastis, kuri lėmė pareigÅ«no sveikatos sutrikdymÄ .

Å iems atvejams gali bÅ«ti priskirtos situacijos, kai nustatoma, jog tretieji asmenys sutrikdo vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«no sveikatÄ dėl atitinkamų jo atliktų veiksmų vykdant tarnybos pareigas (pavyzdžiui, sulaikymo už padarytÄ nusikaltimÄ ir pan.) ar atitinkamo statuso (Vidaus tarnybos statuto 2 straipsnio 5 dalis) vidaus tarnyboje. Tuo tarpu pirmosios iÅ¡ anksčiau nurodytų alternatyvų paminėta dalis (kai pareigÅ«nas buvo sužalotas, susižalojo arba jo sveikata buvo sutrikdyta atliekant tarnybines pareigas) pagal savo prasmę nukreipia į laikÄ , kai pareigÅ«nas buvo sužalotas, susižalojo arba jo sveikata buvo sutrikdyta, siejant jį (laikÄ ) su tarnybinių pareigų atlikimu.

Å i teisės normos dalis turi bÅ«ti suprantama ir aiÅ¡kinama taip, kad laikas, kai pareigÅ«nas buvo sužalotas, susižalojo arba jo sveikata buvo sutrikdyta, yra jo tarnybinių pareigų atlikimo metas. Kalbėdama apie antrÄ jÄ iÅ¡ nurodytų alternatyvų (kai pareigÅ«no sužalojimas, susižalojimas ar sveikatos sutrikdymas yra susijęs su jo tarnybinių pareigų atlikimu, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigÅ«no gyvybei ar sveikatai), teisėjų kolegija pažymėjo, kad ji yra adresuota situacijai, kai pareigÅ«no sveikatos sutrikdymas buvo patirtas laiko požiÅ«riu nors ir ne tarnybinių pareigų atlikimo metu, tačiau jam atliekant savo kaip vidaus tarnybos (policijos) pareigÅ«no pareigas, kurias jis turi atlikti pagal pareigÅ«no statusÄ .Ar pareigÅ«no susižalojimas, sužalojimas arba sveikatos sutrikdymas yra susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu ar pareigÅ«no statusu, taip pat ar tarnybinių pareigų atlikimas susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigÅ«no gyvybei ar sveikatai, nustatoma vidaus reikalų ministro patvirtinta tvarka (Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnio 5 dalis).

TokiÄ tvarkÄ Ä¯tvirtina Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2004 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 1V-138 patvirtintos Nustatymo, ar vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«no mirtis ar sveikatos sutrikdymas susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu arba jo tarnyba, o vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigos kursanto – su profesiniu ar įvadiniu mokymu, taisyklės (toliau – ir Taisyklės). Pagal Taisyklių 4 punktÄ , esant pareigÅ«no sveikatos sutrikdymui, statutinėje įstaigoje turi bÅ«ti atliktas tarnybinis patikrinimas.

Tarnybinio patikrinimo metu nustačius, kad pareigÅ«no susižalojimas, sužalojimas arba sveikatos sutrikdymas priskirtinas kuriam nors iÅ¡ Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnio 3 dalyje numatytų atvejų, pareigÅ«nas siunčiamas į Centrinę medicinos ekspertizės komisijÄ (toliau – ir CMFK) sveikatos sutrikdymo sunkumo mastui nustatyti (Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnio 8 dalis). Taigi Taisyklėse numatyta tarnybinio patikrinimo iÅ¡vada lemia, ar pradedama administracinė procedÅ«ra dėl kompensacijos skyrimo (pareigÅ«nas siunčiamas į CMEK sveikatos sutrikdymo laipsniui nustatyti ir kt.).

Tuo atveju, jei tarnybinio patikrinimo iÅ¡vadoje nustatoma, kad pareigÅ«no sužalojimas, susižalojimas ar jo sveikatos sutrikdymas neatitinka Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnio 3 dalyje numatytų sÄ lygų gauti kompensacijÄ , kompensacijos skyrimo procedÅ«ra galima tuo atveju, jei tarnybinio patikrinimo iÅ¡vada teisės aktų nustatyta tvarka yra pakeičiama arba panaikinama.Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjai praÅ¡o panaikinti Tarnybinio patikrinimo iÅ¡vadÄ ir pripažinti, kad sveikatos sutrikdymÄ jie patyrė, esant Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnio 3 dalyje numatytoms sÄ lygoms ir dėl to bÅ«tų pradėta kompensacijos skyrimo administracinė procedÅ«ra bei skirta kompensacija.

Byloje nėra ginčo dėl to, kad sveikatos sužalojimÄ pareiÅ¡kėjai patyrė nelaimingo atsitikimo metu, atliekant tarnybines pareigas.Remiantis Tarnybinio patikrinimo iÅ¡vados duomenimis, po aptariamo nelaimingo atsitikimo pareiÅ¡kėjai buvo iÅ¡vežti į VÅ¡Ä® RokiÅ¡kio rajono ligoninę, vėliau į VÅ¡Ä® Respublikinę Panevėžio ligoninę, kur po gydytojų apžiÅ«ros pareiÅ¡kėjai buvo paleisti gydytis namuose. Minėtoje IÅ¡vadoje taip pat užfiksuota, kad namuose blogai pasijutęs R.

N. kreipėsi į VÅ¡Ä® „RokiÅ¡kio rajono ligoninę“, kurioje gydytojai jam konstatavo galvos smegenų sukrėtimÄ , juosmens sumuÅ¡imÄ . AnalogiÅ¡komis aplinkybėmis sveikatos sutrikimus grindė ir H. S. VÅ¡Ä® Respublikinės Panevėžio ligoninės chirurgijos klinikos vedėjas R. S. informavo, kad R. N. į Priėmimo ir skubiosios pagalbos skyrių kreipėsi 2015 m. gruodžio 26 d. 2.03 val., tuo tarpu H. S. – tÄ pačiÄ dienÄ 2.08 val., abiems pareigÅ«nams nustatytas lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimas.

H. S. patirtÄ galvos smegenų sukrėtimÄ patvirtina ir atsakovo iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“ gautame raÅ¡te užfiksuoti duomenys ir kartu su juo pateikta forma 027/a, kurioje H. S. nustatyta diagnozė – S06.00, kas pagal Tarptautinės statistinės ligų ir sveikatos sutrikimų klasifikacijos sisteminį ligų sÄ raÅ¡Ä Ä¯vardinama kaip smegenų sukrėtimas. Tai, jog R. N. patyrė galvos smegenų sukrėtimÄ , patvirtina VÅ¡Ä® RokiÅ¡kio pirminės asmens sveikatos priežiÅ«ros centro pateiktame R.

N. medicinos duomenų iÅ¡raÅ¡e užfiksuoti duomenys (Tarnybinio patikrinimo medžiaga Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 30-35). Teismas neturi pagrindo abejoti Tarnybinio patikrinimo iÅ¡vadoje nustatytais duomenimis, kuriuos detalizuoja ir pareiÅ¡kėjų byloje pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai (b. l. 41-49). Atsižvelgdamas į byloje nustatytas faktines aplinkybes teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo taikyti Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnio 3 dalyje nurodytos antrosios ir trečiosios alternatyvos, kadangi byloje nėra duomenų apie tai, kad pareiÅ¡kėjai patyrė traumÄ dėl prieÅ¡ tai jų atliktų tarnybinių pareigų arba kad jie buvo sužaloti tik dėl turimo policijos pareigÅ«no statuso, Å¡iuo atveju laikas, kuomet pareiÅ¡kėjai patyrė sveikatos sutrikdymÄ , laikytinas tarnybinių pareigų atlikimo laiku.

Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamai situacijai aktualus Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnio 3 dalies pirmosios iÅ¡ nurodytų alternatyvų (kompensacijos iÅ¡mokėjimas, kai pareigÅ«nas buvo sužalotas, susižalojo arba jo sveikata buvo sutrikdyta atliekant tarnybines pareigas, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susiję sus padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigÅ«no gyvybei ar sveikatai) aiÅ¡kinimas. Pažymėtina, jog nustačius, kad pareiÅ¡kėjų sveikata buvo sutrikdyta tarnybinių pareigų atlikimo metu, bÅ«tina nustatyti ir kitÄ Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnio 3 dalies pirmosios alternatyvos sÄ lygÄ , t. y., ar pareiÅ¡kėjo tiesioginių pareigų vykdymas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigÅ«no gyvybei ar sveikatai.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pateikęs aiÅ¡kinimÄ dėl Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnio 3 dalies nuostatos apie tarnybinių pareigų atlikimo sÄ sajÄ su padidėjusiu pavojumi ar rizika pareigÅ«no gyvybei ar sveikatai. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija 2010 m. sausio 25 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A143– 145/2010 padarė iÅ¡vadÄ , kad Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnio 3 dalies nuostatoje nurodyti pavojus ir rizika (kaip faktoriai, lemiantys Å¡ios teisės normos taikymÄ ) yra skirti ne apskritai visai pareigÅ«no tarnybai, o tik konkrečiai tarnybos pareigų atlikimo situacijai, kai pareigÅ«nas buvo sužalotas, susižalojo arba jo sveikata buvo sutrikdyta.

Sprendžiant Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnio 3 dalyje nustatytos pirmosios alternatyvos taikymo klausimÄ , yra bÅ«tina iÅ¡aiÅ¡kinti, ar pareigÅ«no sužalojimas, susižalojimas arba jo sveikatos sutrikdymas atsirado tuo metu, kai jis ėjo savo tarnybines pareigas; antra, ar Å¡ie reiÅ¡kiniai (pareigÅ«no sveikatai arba gyvybei) atsirado tuo metu, kai tarnybinių pareigų atlikimas buvo lydimas padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigÅ«no gyvybei ar sveikatai. AiÅ¡kinant pirmÄ jÄ iÅ¡ nurodytų aplinkybių, bÅ«tina vadovautis teisės normomis, reglamentuojančiomis (kalbant apie policijos pareigÅ«nus) policijos veiklos specifikÄ , kuriÄ atskleidžia policijos uždaviniai, nustatytiPolicijos veiklos įstatymo 5straipsnyje.

Be to, sprendžiant klausimÄ dėl pareigÅ«no konkrečios veiklos priskyrimo tarnybinių pareigų atlikimui, bÅ«tina iÅ¡aiÅ¡kinti, ar tokia veikla (veikimas ar neveikimas) priklausė nuo pareigÅ«no paties pasirinkto elgesio modelio, t. y. ar pareigÅ«nas, jÄ atlikdamas, veikė pagal jam privalomÄ jo vadovybės nurodymÄ (įsakymÄ ir pan.), ar tai buvo jo paties apsisprendimo elgtis taip, o ne kitaip rezultatas.Policijos veiklos įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje pagrindiniais policijos uždaviniais įvardinama žmogaus teisių ir laisvių apsauga (1 punktas); asmens, vieÅ¡osios tvarkos ir visuomenės saugumo užtikrinimas (2 punktas); nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų prevencija (4 punktas); nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų atskleidimas ir tyrimas (1 dalies 5 punktas).

Vadovaujantis Policijos patrulių veiklos instrukcijos, patvirtintos Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. liepos 19 d. įsakymu Nr. 5-V-673 (ginčui aktuali 2015 m. lapkričio 5 d. įsakymo Nr. 5-V-991 redakcija) (toliau – Instrukcijos), nuostatomis, policijos patrulis, nustatęs, kad buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, privalo vietoje surinkti faktinius duomenis, kvalifikuojančius administracinį teisės pažeidimÄ (pareiÅ¡kimas, liudytojų parodymai ir kt.), ir suraÅ¡yti administracinio teisės pažeidimo protokolÄ ; policijos patruliui dirbant mobilioje kompiuterizuotoje darbo vietoje, tais atvejais, kai nėra bÅ«tinybės pažeidėjo pristatyti į policijos įstaigÄ , policijos patrulis suraÅ¡o pažeidėjui administracinio teisės pažeidimo protokolÄ (47 ir 48 punkto nuostatomis).

Pagal Instrukcijų 56 punktÄ , užklupęs asmenis, darančius teisės pažeidimÄ arba įtariamus padarius teisės pažeidimÄ , kai policijos patrulis turi informacijos arba mano, kad sulaikomi asmenys gali prieÅ¡intis gyvybei ar sveikatai pavojingu bÅ«du, o delsimas gali kelti grėsmę visuomenės ar policijos patrulio saugumui, policijos patrulis turi sulaikyti asmenis nedelsdamas.Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjai sveikatos sužalojimus patyrė vykdydami jiems teisės aktuose nustatytas tarnybines funkcijas (policijos specialiajame automobilyje pildydami protokolÄ už administracinės teisės pažeidimÄ kartu su jais automobilyje sėdėjusiam administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui).

Ä®vertinęs byloje nustatytas aplinkybes, teismas tokių pareiÅ¡kėjų tarnybinių funkcijų vykdymo sÄ lygų neturi pagrindo vertinti kaip tarnybinių funkcijų vykdymo padidėjusio pavojaus ar padidėjusios rizikos pareigÅ«no gyvybei ar sveikatai sÄ lygomis, kadangi protokolų už administracinės teisės pažeidimÄ pildymas policijos specialiajame automobilyje yra įprastinė pareiÅ¡kėjų, kaip policijos pareigÅ«nų veikla. Taip pat nėra pagrindo pareiÅ¡kėjų teiginius, jog jie bÅ«dami sužaloti eismo įvykio metu, siekdami sulaikyti teisės pažeidimu įtariamÄ V.

M., veikė itin ekstremaliomis, normalioms tarnybos sÄ lygoms neįprastomis aplinkybėmis, vertinti kaip pagrįstais, kadangi, kaip nustatyta prieÅ¡ tai, pareiÅ¡kėjų sveikatos sužalojimas nebuvo tokio masto ir intensyvumo, kad pareiÅ¡kėjai negalėtų toliau vykdyti tarnybinių pareigų, t. y. sulaikyti V. M..Vadovaudamasis tarnybinio patikrinimo medžiaga, teismas taip pat sprendžia, kad policijos pareigÅ«nų sveikata sutrikdyta ne kito asmens poveikiu iÅ¡ Å¡alies dėl atliktų jų veiksmų vykdant tarnybines pareigas ar atitinkamo statuso vidaus tarnyboje.

Byloje taip pat nenustatyta, kad į policijos pareigūnų, vykdančių tarnybines pareigas policijos specialiajame automobilyje, transporto priemonę atsitrenkusio automobilio vairuotojas V. M. turėjo išankstinių nusistatymų ir/ar ketinimų sužaloti pareigūnus, tokių nuo V. M. valios priklausančių veiksmų nepatvirtina ir byloje surinkti įrodymai apie šio asmens padarytus teisės pažeidimus (b. l. 75-88). Teismas taip atsižvelgia į tai, kad Panevėžio AVPK Rokiškio r. PK 2015 m. gruodžio 26 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl V.

M. nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir LR BK) 281 straipsnio 2 dalyje, Panevėžio apygardos prokuratÅ«ros 2016 m. birželio 16 d. nutarimu buvo nutrauktas, nesant veikloje nusikaltimo numatyto LR BK 281 straipsnio 2 dalyje požymių (b. l. 64-65). Minėtame nutarime nustatyta ir Tarnybinio patikrinimo tyrimo medžiagÄ sudarančiame Ä®tariamojo apklausos protokole užfiksuota, kad V. M., vairuodamas automobilį, kuriuo vėliau atsitrenkė į policijos specialiųjų automobilį, siekdamas buteliuko su vandeniu netyčia paspaudė akseleratoriaus pedalÄ ir automobilis (automobilis su automatine pavarų dėže) staigiai pajudėjo į priekį ir atsitrenkė į tarnybinį policijos automobilį, dėl ko V.

M. gailisi. Å ie duomenys patvirtina teismo suformuluotÄ iÅ¡vadÄ , kad asmens veikimas nebuvo sÄ lygotas pareiÅ¡kėjų tarnybinių pareigų atlikimo ar jų turimu policijos pareigÅ«nų statusu.Atsižvelgęs į byloje nustatytas faktines aplinkybes, teismas konstatuoja, kad pareiÅ¡kėjų sužalojimas buvo nulemtas ne tarnybos pareigų atlikimÄ lydėjusių padidėjusių pavojaus ar rizikos pareigÅ«nų gyvybei ar sveikatai, bet aplinkybių, kurios betarpiÅ¡kai gali nesisieti su tarnyba. Nagrinėjamoje situacijoje nebuvo bÅ«dingų padidėjusio pavojaus ar padidėjusios rizikos pareigÅ«no gyvybei ar sveikatai faktorių Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnio 3 dalies prasme:

Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnio 3 dalies garantijos įtvirtinimas siejamas su ypatingu policijos pareigÅ«nų statusu ar pareigų, kurioms bÅ«dingi padidėjusio pavojaus ar padidėjusios rizikos pareigÅ«no gyvybei ar sveikatai faktoriai, atlikimu, pvz., pareigÅ«nas trečiųjų asmenų sužalojamas dėl to, kad tinkamai / netinkamai atliko savo kaip policijos pareigas, patyrė sveikatos sužalojimÄ sulaikymo, kurio metu prieÅ¡ jį buvo panaudotas fizinis smurtas, metu, autoįvykio, kuris įvyko neįprastomis, ekstremaliomis aplinkybėmis (pavyzdžiui, transporto priemone persekiojant pažeidimÄ padariusį asmenį) ar pan.

Tuo tarpu situacijoms, kurioms nėra bÅ«dingi padidėjusio pavojaus ar padidėjusios rizikos bÅ«tent vidaus reikalų sistemos pareigÅ«no, o ne bet kurio kito tarnautojo ar darbuotojo, gyvybei ar sveikatai faktoriai, Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnio 3 dalies garantija netaikytina. Teismas, atsižvelgęs į tai, kas iÅ¡dėstyta, daro iÅ¡vadÄ , kad byloje nenustatyta aplinkybių, lemiančių sÄ lygas taikyti pareiÅ¡kėjų atžvilgiu Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnio 3 dalies nuostatas. PareiÅ¡kėjų tarnybinių pareigų vykdymas, jų atlikimo metu, nebuvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigÅ«no gyvybei ar sveikatai.

Pagal Vidaus tarnybos statuto 49 straipsnio nuostatas, pareiÅ¡kėjo sveikatos sutrikdymas atliekant tarnybines pareigas laikomas tik kaip nelaimingas atsitikimas tarnyboje. Pagal Vidaus tarnybos statuto 49 straipsnio 1 dalį, pareigÅ«nų sveikata ir gyvybė visam tarnybos laikui privalomai draudžiama valstybės biudžeto lėšomis nuo nelaimingų atsitikimų tarnyboje, nuo nelaimingų atsitikimų, susijusių su tarnyba, nuo nelaimingų atsitikimų vykstant į tarnybÄ ar grįžtant iÅ¡ jos. PareiÅ¡kėjui dėl Å¡io įvykio buvo iÅ¡mokėta pareigÅ«nų sveikatos ir gyvybės draudimo iÅ¡moka, todėl vidaus tarnybos pareigÅ«nų socialinė garantija pareiÅ¡kėjo atžvilgiu buvo įgyvendinta.

Nors pareiÅ¡kėjo sveikata buvo sutrikdyta tarnybos laiku - tiesioginių pareigų atlikimo metu, pareiÅ¡kėjo atžvilgiu taikyti Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnio 3 dalyje numatytÄ garantijÄ nebuvo faktinio ir teisinio pagrindo, nes nagrinėjamu atveju nepakako vien fakto konstatavimo, jog pareiÅ¡kėjų sveikata buvo sutrikdyta tarnybinių pareigų atlikimo metu, nenustačius papildomų sÄ lygų, suteikiančių teisės į kompensacijÄ , t.y. kad pareiÅ¡kėjų sveikata buvo sutrikdyta tarnybinių pareigų atlikimo metu dėl padidėjusio pavojaus ar padidėjusios rizikos pareiÅ¡kėjo gyvybei ar sveikatai, taip pat tai, jog pareigÅ«no sveikata sutrikdyta dėl tarnybinių pareigų atlikimo ar pareigÅ«no statuso.Esant byloje nustatytoms aplinkybėms ir jas patvirtinantiems įrodymams, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad atsakovo suraÅ¡yta IÅ¡vada yra teisėta ir pagrįsta, todėl nėra pagrindo jos naikinti.

Netenkinus pareiÅ¡kėjų reikalavimo dėl IÅ¡vados panaikinimo, atitinkamai netenkintini ir kiti iÅ¡vestiniai pareiÅ¡kėjų skundo reikalavimai. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu,132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, n u s p r e n d ž i a: H. S. ir R. N. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas apeliacine tvarka per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Panevėžio apygardos administracinį teismÄ .

Teisėja  Nijolė Čekanauskienė