87806964-b1c8-427f-98e2-e285628cac1d · Plungės apylinkės teismas

Civilinė byla Nr. e2YT-2366-944/2022

Teisminio proceso Nr. 2-25-3-00524-2023-0

Procesinio sprendimo kategorija 3.2.6.1, 3.4.4.2

(S)

PLUNGĖS APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. gegužės 16 d.

Kretinga

Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų teisėja Aušra Barškietytė,

sekretoriaujant Rimai Å iaulienei,

dalyvaujant pareiškėjai R. M., jos atstovui advokatui Linui Kontrimui,

vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos R. M. pareiÅ¡kimÄ suinteresuotiems asmenims valstybei, atstovaujamai VÄ® Turto banko ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo.

Teismas

n u s t a t ė:

pareiÅ¡kėja kreipėsi į teismÄ ir prašė nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad ji priėmė palikimÄ po savo motinos mirties faktiniu valdymu. Nurodė, kad jos motinos vardu registruotas žemės sklypas, įgijimo pagrindas 2006-12-15 Apskrities virÅ¡ininko įsakymas, t. y. jos mirties metu ji turėjo teisę į šį žemės sklypÄ , kito turto neturėjo. Po to, kai buvo atkurtos nuosavybės teisės į žemės sklypÄ , pareiÅ¡kėja Å¡iuo žemės sklypu rÅ«pinosi, jį Å¡ienavo, buvo ganomi gyvuliai, Å¡is žemės sklypas buvo deklaruojamas, atitinkamai buvo gaunamos iÅ¡mokos. Å iuo sklypu naudojasi tik ji iki Å¡iol.

Suinteresuotas asmuo valstybę atstovaujanti Nacionalinė žemė tarnyba prie Aplinkos ministerija atsiliepimu neprieštaraus pareiškimui. .

Teismas

k o n s t a t u o j a:

pareiškimas tenkintinas.

IÅ¡ bylos duomenų nustatyta, R. V. mirė (duomenys neskelbtini). R. V. gimimo liudijimas. Kretingos rajono trečiojo notarų biuro pažyma, kad paveldėjimo byla po R. V. mirties nebuvo pradėta. Paveldėjimo pagal testamentÄ liudijimas, kad R. V. įpėdinė R. M.. VÄ® Registrų centro iÅ¡raÅ¡as iÅ¡ Nekilnojamojo turto registro dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Nuosavybės teisių atkÅ«rimo duomenys: praÅ¡ymas grÄ Å¾inti žemę, 1994-10-10 sutartis, vietos planas, pažyma Nr. 335, sprendimas byloje, pažyma dėl nuosavybės teisės, 1999-12-23 iÅ¡vada dėk žemės, miÅ¡ko, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn, Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko 2006-12-15 įsakymas Nr. 13.6-6633, 2006-12-15 sprendimas Nr. 14554. Geoportal.lt duomenys. Paramos už žemės Å«kio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiÅ¡ka duomenys.

CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo (2000-07-18 redakcija Nr. VIII-1864) 38 straipsnio 1 dalis nustato, kad civilinio kodekso penktosios knygos normos taikomos paveldėjimo santykiams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus šiam kodeksui. Darytina išvada, kad sprendžiant palikimo priėmimo, taip pat palikimo atsiradimo vietos faktų nustatymo klausimus, šie faktai nustatomi remiantis palikimo atsiradimo momentu paveldėjimo santykius reglamentavusiais įstatymais. Esant tokiam teisiniam reglamentavimui šioje byloje turi būti vadovaujamasi palikimo atsiradimo dienai galiojusio 1964 m. CK paveldėjimo santykius reglamentuojančiomis normomis.

Palikimo atsiradimo metu galiojusio 1964 m. CK 573 straipsnis nustatė, kad įpėdiniai, paveldint pagal įstatymÄ , lygiomis dalimis yra pirmos eilės – mirusiojo vaikai, sutuoktinis, ir tėvai. Pažymėtina, kad alternatyvus palikimo priėmimo faktiÅ¡kai pradėjus jį valdyti bÅ«das įtvirtintas 1964 m. CK 587 straipsnyje, kurio antrojoje dalyje nurodyta, jog laikoma, kad įpėdinis palikimÄ priėmė, kai jis faktiÅ¡kai pradėjo paveldimÄ turtÄ valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiÅ¡kimÄ apie palikimo priėmimÄ .

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotÄ praktikÄ , priimančio palikimÄ Ä¯pėdinio valia įgyti nuosavybės teisę į palikimÄ sudarantį turtÄ gali bÅ«ti iÅ¡reikÅ¡ta tik aktyviais veiksmais, kurie turi bÅ«ti atliekami įstatymo nustatyta tvarka ir per įstatyme nustatytÄ terminÄ . Priimdamas palikimÄ faktiÅ¡kai pradėjęs paveldimÄ turtÄ valdyti, įpėdinis savo valiÄ iÅ¡reiÅ¡kia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimÄ priėmė bei iÅ¡reiÅ¡kė savo valiÄ tapti palikėjo turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad, nors asmens, pradėjusio faktiÅ¡kai valdyti paveldėtÄ turtÄ , valia nėra iÅ¡reiÅ¡kiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiÅ¡kimÄ , praÅ¡ymÄ ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo bÅ«do įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo bÅ«dais – asmuo laikomas priėmusiu palikimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2011).

Faktinis palikimo priėmimas reiÅ¡kia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtÄ nuosavybės teise. Pagal kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimus, asmuo, grindžiantis savo reikalavimus palikimo priėmimu, faktiÅ¡kai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, iÅ¡reiÅ¡kiančius jo valiÄ Ä¯gyti nuosavybės teisę į paveldimÄ turtÄ , ir pradėjo valdyti palikėjo turtÄ kaip savo. Teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimÄ pradėdamas faktiÅ¡kai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai iÅ¡reiÅ¡kia įpėdinio valiÄ Ä¯gyti nuosavybės teisę į palikimÄ , valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais ir pan.

IÅ¡vadÄ , ar įpėdinis priėmė palikimÄ , pradėdamas faktiÅ¡kai jį valdyti, galima padaryti tik iÅ¡analizavus ir įvertinus reikÅ¡mingų aplinkybių visumÄ â€“ atsakovo aiÅ¡kinimus, liudytojų parodymus, kitus byloje esančius dokumentus. Teismų praktikoje taip pat pripažįstama, kad vertinant, buvo ar ne palikimas priimtas faktiÅ¡kai jį pradedant valdyti, svarbu atsižvelgti į turto, sudarančio palikimÄ , pobÅ«dį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2001).

Nagrinėjamu atveju, nustačius, kad vienintelis palikėjo turtas, kurį galima buvo faktiÅ¡kai pradėti valdyti, juo rÅ«pintis kaip savu, buvo turtinė teisė tęsti Nuosavybės teisių atkÅ«rimo procesÄ Ä¯ žemę. Pagal byloje esančius duomenis Å¡i teisė buvo realizuota po R. V. mirties. Pagal byloje esančius duomenis ir teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėjo patvirtino, kad žemės sklypÄ prižiÅ«rėjo rÅ«pinosi, juo naudojosi, t. y. deklaravo žemės Å«kio naudmenas ir gavo lėšas. Posėdžio metu pareiÅ¡kėja nurodė, kad kiti asmenys jokių pretenzijų nereiÅ¡kė, kitų įpėdinių taip pat nėra.

PareiÅ¡kime iÅ¡dėstytos aplinkybės, raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina, kad po R. V. mirties jos duktė perėmė turtinę teisę į žemės sklypÄ , vėliau – atkÅ«rus nuosavybės teises į žemės sklypÄ , pradėjo jį valdyti ir naudotis, kaip savÄ . Duomenų apie testamentÄ ar kitus asmenis, kurie pretenduotų į R. V. turtÄ , nėra.

Aptartos aplinkybės patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas leistinomis įrodinėjimo priemonėmis įrodė (CPK 178 straipsnis), kad ji iÅ¡reiÅ¡kė valiÄ priimti turtÄ atsiradusį po savo motinos mirties, pradėdama šį turtÄ faktiÅ¡kai valdyti, todėl pareiÅ¡kimas tenkintinas (CK 5.51 straipsnis, CPK 444 straipsnio 8 punktas).

Å is juridinę reikÅ¡mę turintis faktas nustatytinas tam, kad pareiÅ¡kėja galėtų įgyvendinti savo, kaip įpėdinės teises į paveldimÄ turtÄ .

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 str., 265 str., 268 str., 270 str., 448 str., teismas

n u s p r e n d ž i a :

pareiÅ¡kimÄ tenkinti.

Nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po motinos R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties – (duomenys neskelbtini), priėmė jos palikimÄ , pradėjusi faktiÅ¡kai jį valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo tikslu.

Sprendimas per 30 d. apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmus.

Teisėja Aušra Barškietytė