877c0094-248c-41e2-adca-b4eaa1bdab6f · Lietuvos apeliacinis teismas

?Civilinė byla Nr. e2-413-467/2022 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00128-2022-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1.1.1; 3.1.18.1.1.2; 3.3.2.5 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. gegužės 26 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alma Urbanavičienė, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal atsakovų A. B. (A. B.) ir V. B. (V. B.) atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 2 d. nutarties, kuria tenkintas praÅ¡ymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovų L.

K. (L. K.) ir A. K. ieÅ¡kinį atsakovams A. B. ir V. B. dėl žalos atlyginimo, n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovai L. K. ir A. K. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kurį patikslinę, prašė priteisti solidariai iÅ¡ atsakovų A. B. ir V. B.: L. K. naudai 100 226,92 Eur žalos atlyginimÄ , 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, bylinėjimosi iÅ¡laidas; A. K. naudai 5 530,66 Eur žalos atlyginimÄ , 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. PareikÅ¡tiems reikalavimams užtikrinti ieÅ¡kovai prašė taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones – pareikÅ¡to reikalavimo ribose (105 757,58 Eur) areÅ¡tuoti atsakovams priklausančius kilnojamuosius ir nekilnojamuosius daiktus, pinigines lėšas ir turtines teises, uždraudžiant Å¡iuo turtu disponuoti, jį apsunkinti ar kitais bÅ«dais suvaržyti naudojimÄ si, leidžiant iÅ¡ areÅ¡tuoto turto atsiskaityti tik su ieÅ¡kovais.

3. IeÅ¡kovai nurodė, kad ieÅ¡kinys pareikÅ¡tas atsakovams kaip fiziniams asmenims, ieÅ¡kinio suma yra didelė, atsakovai neturi pakankamai lėšų. Kadangi atsakovai yra kalti dėl tyčinio bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Aravis“ bankroto, tikėtina, kad gali elgtis nesÄ Å¾iningai, todėl, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, gali mažinti turimo turto vertę, turtÄ perleisti ir taip apsunkinti bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymÄ . II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 4.

Vilniaus apygardos teismas 2022 m. kovo 2 d. nutartimi ieÅ¡kovų L. K. ir A. K. praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino; ieÅ¡kovų reikalavimų įvykdymui užtikrinti areÅ¡tavo atsakovams A. B. ir V. B. nuosavybės teise priklausantį nekilnojamÄ jį ir kilnojamÄ jį turtÄ , o, jo nesant ar esant nepakankamai, turtines teises ir pinigines lėšas, priklausančias atsakovams ir esančias pas atsakovus bei trečiuosius asmenis, uždraudžiant areÅ¡tuotu turtu disponuoti (parduoti, mainyti, padovanoti, suteikti panaudai, nuomoti, kitaip perleisti, įkeisti tretiesiems asmenims ar kitokiu bÅ«du suvaržyti ar apsunkinti areÅ¡tuotÄ turtÄ ) iÅ¡ esmės nevirÅ¡ijant reikalavimo sumos – 105 757,58 Eur.

5. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. kovo 9 d. nutartimi iÅ¡taisė Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 2 d. nutarties rezoliucinėje dalyje padarytÄ raÅ¡ymo apsirikimÄ â€“ klaidingai nurodytÄ atsakovo V. B. asmens kodÄ .

6. Teismas, preliminariai įvertinęs ieÅ¡kovų pareikÅ¡to ieÅ¡kinio reikalavimų pagrįstumÄ , t. y. faktinį bei teisinį ieÅ¡kinio pagrindus, sprendė, kad ieÅ¡kinys yra tikėtinai pagrįstas.

7. Vertindamas grėsmės teismo sprendimo neįvykdymui egzistavimÄ , teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovai praÅ¡yme taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones atsakovų nesÄ Å¾iningumÄ sieja su tyčiniu BUAB „Aravis“ bankrotu, jiems esant vadovais, be to sudėtinga atsakovų finansine situacija, kuriai esant, reikalaujama priteisti 105 757,58 Eur skolos suma jiems yra didelė.

8. Teismas sprendė, kad atsakovų nesÄ Å¾iningumÄ pagrindžia į bylÄ pateikta Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. balandžio 14 d. nutartis, kuria BUAB „Aravis“ bankrotas pripažintas tyčiniu dėl įmonės vadovų kaltės, taip pat patvirtinti įmonės vadovų neteisėti veiksmai ir įstatymuose įtvirtintas vadovo pareigų netinkamas vykdymas. Teismas sutiko su ieÅ¡kovų vertinimu, kad atsakovai gali ir toliau elgtis nesÄ Å¾iningai, todėl sprendė, kad Å¡ioje byloje bÅ«tina taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, nes jų netaikius sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba tapti neįmanomas.

Teismas priėjo prie iÅ¡vados, kad egzistuoja reali turto perleidimo ar kitokio jo apsunkinimo grėsmės rizika, kuriai esant, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių ieÅ¡kovams galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas galėtų pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 9. Atsakovai A. B. ir V. B. atskirajame skunde praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 2 d. nutartį panaikinti; iÅ¡spręsti klausimÄ iÅ¡ esmės – ieÅ¡kovų L.

K. ir A. K. pateiktÄ praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 9.1. Nepagrįsta teismo iÅ¡vada dėl ieÅ¡kinio prima facie (iÅ¡ pirmo žvilgsnio) pagrįstumo. Paduotu ieÅ¡kiniu ieÅ¡kovai iÅ¡ esmės siekia iÅ¡ atsakovų, kaip asmenų, atsakingų už BUAB ,,Aravis“ tyčinį bankrotÄ , priteisti BUAB „Aravis“ bankroto byloje nepatenkintus kreditorių finansinius reikalavimus, tačiau, nors ir nėra identiÅ¡kas, toks reikalavimas yra iÅ¡spręstas Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-967-390/2018 pagal ieÅ¡kovės A.

K. netiesioginį ieÅ¡kinį atsakovams A. B., V. B. dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo BUAB „Aravis“. Kauno apygardos teismas 2018 m. rugsėjo 10 d. sprendimu netiesioginį ieÅ¡kinį patenkino, priteisė BUAB „Aravis“ iÅ¡ atsakovo A. B. 120 100,58 Eur žalos atlyginimo, taip pat priteisė solidariai iÅ¡ abiejų atsakovų 65 819,33 Eur žalos atlyginimo, procesines palÅ«kanas. Taigi, minėtoje byloje iÅ¡spręstas žalos (BUAB „Aravis“ bankroto byloje nepatenkintų kreditorinių reikalavimų sumos) priteisimo iÅ¡ atsakovų, kaip atsakingų už BUAB ,,Aravis“ tyčinį bankrotÄ asmenų, klausimas.

Skirtumas tik tas, jog minėtoje byloje buvo priteisiama visų BUAB „Aravis“ bankroto byloje nepatenkintų kreditorių finansinių reikalavimų suma, o Å¡ioje byloje praÅ¡oma priteisti atskirų kreditorių nepatenkintų reikalavimų sumas. Todėl Å¡ioje byloje pakartotinai nagrinėjamas žalos, kuriÄ sudaro BUAB ,,Aravis“ bankroto byloje nepatenkinti kreditorių finansiniai reikalavimai, priteisimo iÅ¡ atsakovų klausimas reikÅ¡tų dvigubÄ Å¾alos priteisimÄ . Juo labiau, kad atsakovų prievolė atlyginti Kauno apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 10 d. sprendimu priteistÄ 65 819,33 Eur nepatenkintų kreditorinių reikalavimų dalį jau yra pasibaigusi tinkamu įvykdymu, nes BUAB „Aravis“ nemokumo administratorė Kauno apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 10 d. sprendimu priteistas sumas pardavė varžytynėse ir V.

B. yra visiÅ¡kai atsiskaitęs su UAB „Epularis“. 9.2. Pakartotinai reiÅ¡kiamÄ tapatų ieÅ¡kinį teismas privalo atsisakyti priimti, o Å¡iai aplinkybei paaiÅ¡kėjus jau po ieÅ¡kinio priėmimo, civilinę bylÄ pagal tapatų ieÅ¡kinį nutraukti. Todėl ieÅ¡kovų ieÅ¡kinys yra nepagrįstas, ir negalėjo bÅ«ti priimtas, atitinkamai pirmoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sÄ lyga – ieÅ¡kinio prima facie pagrįstumas – neegzistuoja. 9.3. Pagal Lietuvos apeliacinio teismo nutartyse suformuotÄ taisyklę vien didelė ginčo suma pati savaime nenusako poreikio areÅ¡tuoti atsakovu įvardijamo asmens turtÄ ar iki ginčo galutinio iÅ¡sprendimo taikyti jam ribojimus disponuoti turtu.

Grėsmė bÅ«simo galbÅ«t ieÅ¡kovui palankaus sprendimo įvykdymui galėtų kilti tada, jei byloje bÅ«tų patikimų duomenų apie tai, kad atsakovas ketina perleisti, įkeisti turimÄ turtÄ ar panaÅ¡iais bÅ«dais siekti iÅ¡vengti galimų prievolių vykdymo. IeÅ¡kovai tokių aplinkybių neįrodinėjo. Atsakovai nesielgia nesÄ Å¾iningai savo turto atžvilgiu, ieÅ¡kovai nepateikė tokį nesÄ Å¾iningÄ elgesį patvirtinančių įrodymų. Todėl vien tai, jog ieÅ¡kovų praÅ¡oma priteisti suma atsakovams yra didelė ir BUAB „Aravis“ bankrotas pripažintas tyčiniu dėl įmonės vadovų (atsakovų) kaltės, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad egzistuoja antroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sÄ lyga – grėsmė teismo sprendimo neįvykdymui. 9.4.

Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindų egzistavimas nebuvo individualizuotas kiekvieno atsakovo atžvilgiu atskirai. Neteisinga vertinti abiejų atsakovų padėtį kaip vientisÄ , neiÅ¡skiriant kiekvieno atsakovo atžvilgiu egzistuojančių pagrindų.

10. IeÅ¡kovai A. K. ir L. K. atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ praÅ¡o jį atmesti, palikti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 2 d. nutartį nepakeistÄ ; priimti naujai teikiamus įrodymus; priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais: 10.1. Nepagrįsti apeliantų argumentai dėl ieÅ¡kinio prima facie nepagrįstumo dėl tapatumo. IeÅ¡kovai gina iÅ¡imtinai savo pažeistas teises, siekia prisiteisti iÅ¡ atsakovų žalÄ , kuriÄ patyrė kaip likviduotos BUAB „Aravis“ kreditoriai, nes įmonės bankrotas buvo pripažintas tyčiniu bei nustatyta, kad už tyčinį bankrotÄ yra atsakingi buvę Å¡ios įmonės vadovai, t. y. atsakovai.

Kartu ieÅ¡kovai siekia prisiteisti žalÄ iÅ¡ atsakovo A. B. ne tik kaip iÅ¡ buvusio vadovo, bet ir kaip Å¡ios įmonės buvusio 80 proc. akcijų akcininko. Be to, ieÅ¡kovų praÅ¡omos priteisti žalos atlyginimo dydis apskaičiuotas jau po BUAB „Aravis“ pabaigos, paskirsčius visÄ pasibaigusios įmonės turtÄ bankroto byloje patvirtintiems finansiniams reikalavimams tenkinti ir bankroto proceso iÅ¡laidoms apmokėti. 10.2. Atsakovų nurodoma civilinė byla Nr. e2-967-390/2018, skirtingai nei Å¡i, buvo pradėta siekiant apginti BUAB „Aravis“ ir visų jos kreditorių interesus.

Minėtu Kauno apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 10 d. sprendimu iš atsakovų žalos atlyginimas priteistas BUAB „Aravis“, sprendimo pagrindu gautos sumos buvo paskirstytos proporcingai visiems jos kreditoriams. Todėl šiuo atveju negalima pripažinti, kad sutampa abiejų bylų šalys, t. y. ieškovas. Be to, minėtoje byloje nebuvo keliamas A. B. kaip BUAB „Aravis“ akcininko atsakomybės klausimas, todėl nesutampa ir bylų pagrindas. A. K. netiesioginio ieškinio pateikimo metu ieškovas L.

K. visos žalos dėl atsakovų kaltės nebuvo patyręs, todėl skiriasi ir bylų faktinės aplinkybės. Bylų netapatumÄ patvirtina ir L. K. reiÅ¡kiamų reikalavimų atsakovams pagrindas: jam padarytos žalos atsiradimas grindžiamas ne vien tik ta aplinkybe, kad teko už skolininkÄ BUAB „Aravis“ įvykdyti iÅ¡ 2006 m. lapkričio 22 d. paskolos sutarties kilusiÄ prievolę, bet ir remiamasi atsakovų nesÄ Å¾iningumu, apie kurį žinodamas ar numanydamas ieÅ¡kovas niekada nebÅ«tų pasirašęs 2006 m. lapkričio 22 d. garantinio raÅ¡to. 10.3.

IÅ¡ atsakovo A. B. turto vykdomi ir kiti iÅ¡ieÅ¡kojimai, taigi, jo turtinė padėtis tik blogės, o galimybės įvykdyti teismo sprendimÄ sudėtingės, kas patvirtina, kad ieÅ¡kinio suma atsakovui yra didelė. Ä®vertinus atsakovo V. B. turimÄ nekilnojamÄ jį turtÄ matyti, kad ir jam ieÅ¡kinio suma yra didelė. 10.4. Atsakovai savo nesÄ Å¾iningais veiksmais (įskaitant neteisėtÄ turto perleidimÄ ) sukėlė tyčinį BUAB „Aravis“ bankrotÄ , padarė žalÄ Ä¯monei ir jos kreditoriams, įskaitant ieÅ¡kovus; atsakovai geranoriÅ¡kai nevykdo teismo sprendimų, iÅ¡ieÅ¡kojimus vykdo antstoliai; atsakovai neįvykdė Kauno apygardos teismo sprendimo ir neatlygino visos iÅ¡ jų BUAB „Aravis“ priteistos 185 919,91 Eur žalos, o reikalavimai į juos buvo perleisti tretiesiems asmenims.

Taigi, atsakovai gali elgtis nesÄ Å¾iningai ir bloginti savo turtinę padėtį, todėl teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba tapti neįmanomas. 10.5. Kartu su atsiliepimu teikiami nauji įrodymai nebuvo pateikti anksčiau, nes teikiant ieÅ¡kinį Å¡ių dokumentų dar nebuvo; dokumentai parodo atsakovų finansinę padėtį ir jos pokytį. Teismas k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 11. Apeliacijos objektÄ sudaro teismo nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Šį klausimÄ apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 329, 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad byloje nėra pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas. Dėl naujų įrodymų 12. Atsakovai su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus:

1) A. K. ieÅ¡kinį, pareikÅ¡tÄ Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-967-390/2018;

2) Kauno apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 10 d. sprendimÄ civilinėje byloje Nr. e2-967-390/2018;

3) Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. birželio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-417-302/2019;

4) įrodymus patvirtinančius, kad Kauno apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 10 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-967-390/2018 iÅ¡ V. B. ir A. B. priteistÄ 65 819,33 Eur nepatenkintų kreditorinių reikalavimų dalį V. B. jau yra atlyginęs.

13. IeÅ¡kovai L. K. ir A. K. su atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ pateikė:

1) antstolio A. N. 2022 m. kovo 8 d. turto apraÅ¡Ä ;

2) antstolio D. Å . 2022 m. kovo 9 d. iÅ¡ieÅ¡kotų lėšų paskirstymo patvarkymÄ ;

3) antstolio A. N. 2022 m. kovo 15 d. turto apraÅ¡Ä .

14. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teisme, iÅ¡skyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai Å¡ių įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis). Taigi, naujų įrodymų priėmimas apeliacinės instancijos teisme yra iÅ¡imtinis, turi atitikti įstatyme nustatytÄ reglamentavimÄ , o praÅ¡ymas juos priimti ir iÅ¡tirti turi bÅ«ti argumentuotas.

15. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su apeliantų pateiktais įrodymais, pažymi, kad naujai pateikiamais įrodymais grindžiami atskirajame skunde nurodyti argumentai, tačiau apeliantai neformuluoja nei praÅ¡ymo Å¡iuos įrodymus priimti, nei argumentuoja jų pateikimo poreikio, todėl nenustatyta pagrindo naujų įrodymų priėmimui. IeÅ¡kovai praÅ¡ydami priimti naujai teikiamus įrodymus, argumentuoja tuo, kad jie sudaryti po skundžiamos nutarties priėmimo, tačiau nagrinėjamu atveju vertintina, jog ieÅ¡kovų pateikti įrodymai neatitinka įrodymų ryÅ¡io su nagrinėjamu klausimu kriterijaus, t. y. neturi tiesioginės reikÅ¡mės ginčo klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių (ne) taikymo nagrinėjamoje byloje iÅ¡sprendimui, nes, nors jais grindžiama atsakovų turtinė padėtis, tačiau, kaip bus vertinama ir pasisakoma toliau Å¡ioje nutartyje, atsakovų turtinė padėtis savaime nėra laikinųjų apsaugos priemonių taikymÄ Ä¯takojanti aplinkybė.

Esant Å¡ioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas nepriima ir nevertina Å¡alių naujai pateiktų įrodymų. Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sÄ lygų 16. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų praÅ¡ymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu Å¡ie asmenys tikėtinai pagrindžia ieÅ¡kinio reikalavimÄ ir, nesiėmus Å¡ių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

Taigi, laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos Å¡ios sÄ lygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieÅ¡kinio reikalavimas, antra, pagrindžiama, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbÅ«t ieÅ¡kovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Å ios sÄ lygos yra kumuliacinės. Tai reiÅ¡kia, kad, jeigu bent viena iÅ¡ sÄ lygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali bÅ«ti suvaržomi (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-181-330/2019).

17. Atsakovai atskirajame skunde kelia klausimÄ dėl ieÅ¡kinio tikėtino nepagrįstumo dėl reikalavimų tapatumo iÅ¡nagrinėtai bylai ir tokios sÄ lygos laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti nebuvimo. Tačiau apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su apeliantų pozicija ir iÅ¡ esmės pritaria pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, kad tokia sÄ lyga egzistuoja. Tikėtino ieÅ¡kinio pagrįstumo pagal prima facie (iÅ¡ pirmo žvilgsnio) doktrinÄ sÄ lyga reiÅ¡kia, kad taikydamas laikinÄ sias apsaugos priemones teismas nenagrinėja ir neturi nagrinėti ieÅ¡kinio pagrįstumo klausimo iÅ¡ esmės, neturi tirti ir vertinti ieÅ¡kinio faktinių bei teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų, o tik preliminariai nustato tikimybę, jog pateiktų įrodymų viseto pagrindu dėl pareikÅ¡tų reikalavimų galėtų bÅ«ti priimtas ieÅ¡kovui palankus teismo sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; 2021 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-891-553/2021).

18. Kaip ne kartÄ buvo pasisakyta Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje, preliminarus ieÅ¡kinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieÅ¡kovo reiÅ¡kiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieÅ¡kovas pasirinko neleistinÄ ar aiÅ¡kiai neįmanomÄ savo civilinių teisių gynybos bÅ«dÄ arba praÅ¡oma taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimÄ , kuris iÅ¡ viso nėra pagrįstas ieÅ¡kinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, t. y. tais atvejais, kai jau ieÅ¡kinio priėmimo stadijoje galima daryti pagrįstÄ prielaidÄ , kad reiÅ¡kiamas reikalavimas teismo negalės bÅ«ti tenkinamas dėl gana akivaizdaus Å¡io reikalavimo nepagrįstumo (2020 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1609-407/2020; 2021 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-307-370/2021).

19. Taigi, atliekant ieÅ¡kinio prima facie pagrįstumo vertinimÄ teismui pakanka tik įsitikinti, ar ieÅ¡kinys grindžiamas faktinį pagrindÄ sudarančiais argumentais ir ar ieÅ¡kinio argumentai grindžiami įrodymais, tačiau ieÅ¡kinio preliminaraus pagrįstumo vertinimas negali ir neturi virsti detalia ieÅ¡kinio teisinių bei faktinių argumentų ir pateiktų įrodymų analize, t. y. laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas negali ir neturi pateikti kategoriÅ¡ko atsakymo dėl pateiktų įrodymų patikimumo, pakankamumo ieÅ¡kovo nurodytiems argumentams patvirtinti, jų sÄ sajumo (jei aplinkybė, kad su ieÅ¡kiniu pateikti įrodymai nesusiję su byla, nėra akivaizdi dar pradinėje bylos nagrinėjimo stadijoje) (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-27-370/2020; 2021 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-258-881/2021; 2022 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-44-516/2022).

20. Nagrinėjamu atveju, susipažinus su ieÅ¡kovų reikalavimais bei pateiktais įrodymais, nėra pagrindo teigti, kad ieÅ¡kovų reiÅ¡kiami reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti ar kad ieÅ¡kovai pasirinko neleistinÄ , aiÅ¡kiai neįmanomÄ savo civilinių teisių gynybos bÅ«dÄ . IeÅ¡kovai pasirinko leistinÄ savo teisių gynimo bÅ«dÄ ir ieÅ¡kinyje nurodė iÅ¡samius teisinius bei faktinius argumentus, jų nuomone, patvirtinančius, kad ieÅ¡kinyje iÅ¡dėstyti reikalavimai yra pagrįsti.

Kartu su ieÅ¡kiniu ieÅ¡kovai pateikė ir įrodymus, kurie, jų manymu, pagrindžia ieÅ¡kinyje iÅ¡dėstytÄ pozicijÄ dėl žalos atlyginimo. Nagrinėjamu atveju pažymėtina ir tai, kad pirmosios instancijos teismas 2022 m. vasario 8 d. nutartyje, kuria nustatytas terminas ieÅ¡kinio trÅ«kumams paÅ¡alinti, be kita ko Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatė, jog ieÅ¡kovė (kreditorė) A. K. buvo pateikusi netiesioginį ieÅ¡kinį, kurį Kauno apygardos teismas 2018 m. rugsėjo 10 d. sprendimu tenkino, todėl įpareigojo ieÅ¡kovus patikslinti žalos dydį arba atitinkamai pateikti paaiÅ¡kinimus, susijusius su įsiteisėjusiu Kauno apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 10 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-967-390/2018.

21. Nagrinėjamu atveju argumentais, kad ieÅ¡kinys negalėjo bÅ«ti priimtas dėl jo tapatumo Kauno apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 10 d. sprendimu iÅ¡nagrinėtai civilinei bylai Nr. e2-967-390/2018, atsakovai iÅ¡ esmės kvestionuoja visiÅ¡kai kitÄ teismo procesinį sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinio priėmimÄ , todėl pasisakyti dėl jų, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimÄ , apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo, kaip ir dėl bylos nutraukimo Å¡iuo pagrindu. Proceso teisės normos neįpareigoja teismo, prieÅ¡ sprendžiant ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ dėl ieÅ¡kinio užtikrinimo priemonių taikymo, iÅ¡spręsti atsakovo praÅ¡ymÄ nutraukti bylÄ CPK 293 straipsnio 3 dalies pagrindu, tokio klausimo iÅ¡sprendimui neabejotinai reikia detalesnio ir iÅ¡samesnio iÅ¡tyrimo ir vertinimo, nei atliekant ieÅ¡kinio reikalavimų preliminarų vertinimÄ (CPK 144 straipsnio 1 dalis), todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl nurodytų argumentų nepasisako, Å¡iuo aspektu argumentus apeliantai gali teikti pirmosios instancijos teismui.

22. Nesutikdami su pirmosios instancijos teismo pozicija dėl nustatytos antros bÅ«tinosios sÄ lygos laikinųjų apsaugos priemonių institutui taikyti, t. y. grėsmės teismo sprendimo įvykdymui buvimo, apeliantai tvirtina, kad teismas Å¡iÄ sÄ lygÄ nepagrįstai susiejo vien su ginčo suma ir jų turtine padėtimi. Apeliantų teigimu, ieÅ¡kovai nenurodė jokių argumentų, patvirtinančių jų nesÄ Å¾iningumÄ , t. y. kad jie gali imtis veiksmų savo valdomam turtui nuslėpti arba iÅ¡vaisyti, taip siekdami iÅ¡vengti galimai nepalankaus apeliantams teismo sprendimo įvykdymo. Apeliacinės instancijos teismas tokius atskirojo skundo argumentus pripažįsta pagrįstais.

23. Kaip matyti iÅ¡ skundžiamos nutarties turinio, pirmosios instancijos teismas grėsmę teismo sprendimo tinkamam įvykdymui iÅ¡ tiesų susiejo su apeliantų turtinės padėties ir jiems pareikÅ¡tų reikalavimų santykiu. Tokia argumentacija nukrypta nuo Å¡iuo klausimu nuosekliai suformuotos Lietuvos apeliacinio teismo praktikos dėl grėsmės teismo sprendimo įvykdymui įrodinėjimo ir tokiÄ grėsmę galinčių patvirtinti aplinkybių nustatymo, kurioje pasisakoma, kad didelė ieÅ¡kinio reikalavimų suma, kurios nurodymas visuomet priklauso tik nuo ieÅ¡kovo, nesuponuoja tokių griežtų ribojimų, kaip asmens turto areÅ¡tas, nustatymo poreikio. IeÅ¡kinio sumos dydis gali bÅ«ti vertinamas tik kaip papildomas kriterijus prognozuojamo (labiau tikėtino) atsakovo elgesio kontekste, kai yra sprendžiama dėl galinčios kilti grėsmės sėkmingam teismo sprendimo įvykdymui (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-286-464/2022).

24. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje nuosekliai pasisakoma, kad tokio itin asmens interesus varžančio procesinio instituto, kaip turto areÅ¡to, iki ginčas bus iÅ¡nagrinėtas iÅ¡ esmės, taikymas galimas tik labai iÅ¡skirtiniais atvejais ir tik tada, kai jo taikymo praÅ¡antis ieÅ¡kovas pateikia įtikinamų argumentų bei konkrečių duomenų (įrodymų) apie atsakovo nesÄ Å¾iningumÄ , jo elgesį, apie atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti veiksmus, turint tikslÄ iÅ¡vengti ieÅ¡kovo naudai priimto teismo sprendimo įvykdymo.

SÄ Å¾iningumo aspektu galėtų bÅ«ti vertinami Å¡alies veiksmai, atlikti iki bylos iÅ¡kėlimo, ir atlikti jos nagrinėjimo metu, kitaip tariant, turi bÅ«ti ne hipotetinė, o reali grėsmė, atsižvelgiant į Å¡alies pateikiamus argumentus bei įrodymus, kuriais grindžiamas Å¡ios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sÄ lygos buvimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-286-464/2022, 19 punktas ir jame nurodyta praktika).

25. Taigi, ne pareikÅ¡to reikalavimo suma ir asmens, kuriam reiÅ¡kiamas reikalavimas, turtinė padėtis ar jo turtinės padėties pokyčio perspektyvos, o bÅ«tent Å¡io asmens (ne)sÄ Å¾iningumo vertinimas gali lemti iÅ¡vadÄ , kad kyla reali teismo sprendimo neįvykdymo grėsmė. Å iame kontekste pažymėtina, kad civilinėje teisėje, iÅ¡skyrus tiesiogiai įstatymuose aptartas iÅ¡imtis, galioja asmens sÄ Å¾iningumo prezumpcija, todėl nesÄ Å¾iningumo, kaip grėsmę sprendimo įvykdymui patvirtinančios aplinkybės, įrodinėjimo pareiga visuomet tenka tai Å¡aliai, kuri pareiÅ¡kia teisme ieÅ¡kinio reikalavimÄ ir praÅ¡o taikyti kitai Å¡aliai disponavimo turtu suvaržymus ar kitus ribojimus (CPK 12, 178 straipsniai), o ne tai Å¡aliai, kuri norėtų tokių padarinių iÅ¡vengti (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-113-464/2018; 2019 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-218-943/2019; 2020 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-283-464/2020).

Apie asmens (ne)sÄ Å¾iningumÄ sprendžiama individualiai kiekvienoje konkrečioje byloje pagal toje byloje nustatytus faktus ir aplinkybes. Nagrinėjamu atveju atitinkamÄ praÅ¡ymÄ pateikę ieÅ¡kovai apeliantų nesÄ Å¾iningų veiksmų, nukreiptų į jų turto masės sumažinimÄ , turto apsunkinimÄ ar jo vertės sumažėjimÄ (vertės pokyčius iki ginčijamos bylos pradėjimo arba jÄ pradėjus), nenurodė ir neįrodinėjo. Vien ieÅ¡kovų įrodinėjama aplinkybė, kad atsakovų turtas, o tuo pačiu ir jų galimybės atsiskaityti pagal pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį mažėja dėl antstolių vykdomų iÅ¡ieÅ¡kojimų, nesant duomenų, jog atsakovai sÄ moningai turtÄ slepia, perleidžia ar imasi kitų veiksmų, kuriais siekiama iÅ¡vengti ieÅ¡kovams galbÅ«t palankaus teismo sprendimo įvykdymo, savaime nelemia laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bÅ«tinybės.

26. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovų nesÄ Å¾iningumo nelemia ir ieÅ¡kovų nurodomos aplinkybės dėl byloje dėl BUAB „Aravis“ bankroto pripažinimo tyčiniu nustatytų atsakovų atliktų neteisėtų veiksmų, kadangi tai sudaro bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės dalykÄ . Å iame kontekste pažymėtina, kad civilinio proceso tvarka sprendžiant klausimÄ dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu iÅ¡ esmės nėra sprendžiamas padarytos žalos dydžio ir jo atlyginimo įmonei bei jos kreditoriams klausimas.

Todėl nuo vėliau pareikÅ¡tų reikalavimų atlyginti žalÄ bankrutavusios įmonės vadovas ir (ar) akcininkas gali gintis visomis CPK nustatytomis įrodinėjimo priemonėmis. Pagal teismų formuojamÄ praktikÄ tuo atveju, kai nutartyje dėl bankroto pripažinimo tyčiniu yra nustatyti dėl tyčinio bankroto atsakingo asmens neteisėti veiksmai (kuriais įmonė buvo privesta prie bankroto tyčia) ir tos įmonės kreditoriaus žala (likviduotos įmonės bankroto byloje patvirtinto kreditoriaus reikalavimo suma, neiÅ¡ieÅ¡kota bankroto procese), tai priežastinis ryÅ¡ys tarp Å¡io asmens neteisėtų veiksmų, sukeliant tyčinį bankrotÄ , ir tos įmonės kreditoriaus patirtos žalos (sumos, neiÅ¡ieÅ¡kotos įmonės bankroto byloje) yra preziumuojamas.

Tačiau dėl tyčinio bankroto atsakingas asmuo turi teisę paneigti Å¡iÄ priežastinio ryÅ¡io prezumpcijÄ , įrodinėdamas, kad įmonė nebÅ«tų pajėgi atsiskaityti su konkrečiu kreditoriumi net asmeniui neatlikus neteisėtų veiksmų, dėl kurių bankrotas buvo pripažintas tyčiniu ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017, 48 punktas). Esant Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 20 straipsnio 7 dalyje nustatytais teisiniais pagrindais pareikÅ¡tam ieÅ¡kiniui dėl civilinės atsakomybės ir žalos atlyginimo, atsakovai turi galimybę pažeistas teises ir teisėtus interesus ginti aptarta tvarka ir įrodinėti, kad žala atsirado ne dėl jų veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-129-219/2018).

27. Taigi, Å¡iuo aspektu atsakovų nesÄ Å¾iningumÄ pirmosios instancijos teismas nepagrįstai grindė argumentais, kurie yra susiję su ieÅ¡kinio pagrįstumo vertinimu, t. y. aplinkybėmis, galimai lėmusiomis žalos atsiradimÄ , tačiau į klausimÄ , ar atsakovų veiksmais buvo padaryta žala ieÅ¡kovams iÅ¡ esmės bus atsakyta tik iÅ¡nagrinėjus ginÄÄ , įvertinus byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, Å¡alių argumentus. Todėl prieÅ¡ingai, nei sprendė pirmosios instancijos teismas, paminėtos aplinkybės, susijusios su atsakovų neteisėtais veiksmais tyčinio bankroto kontekste, yra bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės dalykas, todėl nėra ir negali bÅ«ti vertinamos, kaip įrodančios atsakovų nesÄ Å¾iningumÄ ir kad jie ketina paslėpti, perleisti, įkeisti turimÄ turtÄ ar kitaip jį apsunkinti, siekdami neatsiskaityti su ieÅ¡kovais (neatlyginti galimai padarytos žalos), tokiu bÅ«du apsunkindami bÅ«simo ieÅ¡kovams galbÅ«t palankaus teismo sprendimo (ne)įvykdymÄ .

Dėl bylos procesinės baigties 28. Atsižvelgdamas į tai, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas Å¡iuo atveju nustatytomis aplinkybėmis netinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių institutÄ , todėl yra pagrindas Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 2 d. nutartį panaikinti ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – ieÅ¡kovų praÅ¡ymÄ taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones atmesti (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, n u t a r i a : Atsisakyti priimti Å¡alių apeliacinės instancijos teismui pateiktus naujus įrodymus. Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 2 d. nutartį panaikinti ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės –ieÅ¡kovų L. K. ir A. K. praÅ¡ymÄ taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones atsakovų A. B. ir V. B. atžvilgiu atmesti. Nutartį iÅ¡siųsti Turto areÅ¡to aktų registro tvarkytojui.

Teisėja Alma Urbanavičienė