877bf1e5-e166-42d7-8477-b1faf9e9a03b · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr. e2A-1344-553/2017Teisminio proceso Nr. 2-48-3-00350-2016-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.5.7; 2.6.16.11.2; 2.6.16.11.3; 2.6.8.11.1; 3.2.4.11; 3.3.1.20; 4.5 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS NUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. lapkričio 15 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Onos Gasiulytės, Henricho Jaglinskio ir Aldonos Tilindienės (pirmininkė ir pranešėja),teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovų A.

G., G. G., L. D., R. D., A. D., A. D. apeliacinį skundÄ dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2016-12-12 sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijos patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovams A. G., G. G., R. D., A. D., A. D., L. D. dėl nuomos sutarties nutraukimo ir iÅ¡keldinimo iÅ¡ patalpų, tretieji asmenys Trakų rajono savivaldybės administracija, KultÅ«ros paveldo departamentas prie KultÅ«ros ministerijos. Teisėjų kolegija, n u s t a t ė : Ginčo esmė IeÅ¡kovas Trakų istorinio nacionalinio parko direkcija patikslintu ieÅ¡kiniu prašė nutraukti tarp ieÅ¡kovo ir A.

G. 1995-10-03 sudarytÄ Gyvenamosios patalpos valstybinio ir visuomeninio butų fondo namuose nuomos sutartį, pagal kuriÄ A. G. ir jos Å¡eimos nariams neterminuotai buvo iÅ¡nuomotos 91,59 m2 bendrojo ploto patalpos pastate, esančiame (duomenys neskelbtini). Taip pat prašė iÅ¡keldinti atsakovus A. G., G. G., R. D., A. D., A. D., L. D. iÅ¡ pastato – keltininko namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), su jiems priklausančiu turtu, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos ir priteisti turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.Nurodė, kad 1995-10-03 Å¡alys sudarė Gyvenamosios patalpos valstybinio ir visuomeninio butų fondo namuose nuomos sutartį, pagal kuriÄ ieÅ¡kovas neterminuotai iÅ¡nuomojo atsakovei ir jos Å¡eimos nariams 91,59 m2 bendro naudingojo ploto gyvenamÄ sias patalpas, esančias adresu (duomenys neskelbtini) (dabar (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini).

Minėtas pastatas niekada nebuvo įregistruotas, kaip gyvenamosios paskirties. 2015-10-28 ieÅ¡kovas informavo atsakovę A. G., kad ketina nutraukti nuomos sutartį, ir pasiÅ«lė atsakovei ir jos Å¡eimos nariams iÅ¡sikelti iÅ¡ patalpų gera valia. Nurodė, kad pastato paskirtis yra administracinė, t.y. nėra gyvenamoji, todėl jose gyventi draudžiama. Atsakovė A. G. buvo įspėta apie nuomos sutarties nutraukimÄ , tačiau gera valia pastato neatlaisvino. Nuo 1999-01-15 pastatas yra įraÅ¡ytas KultÅ«ros vertybių apsaugos registre, todėl konstatuotinas vieÅ¡asis interesas.

Nurodė, kad atsakovė A. G. ir jos sutuoktinis G. G. bendrosios jungtinės nuosavybės teise turi daug kito nekilnojamojo turto ir uzufrukto teise gyvena gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), o sklypas, kuriame yra minėtas gyvenamasis namas, G. G. buvo skirtas dar 1989-08-18 individualaus namo statybai. Taip pat individualaus gyvenamojo namo statybai žemės sklypas (duomenys neskelbtini) buvo skirtas atsakovei L. D. (A. G. ir G. G. dukrai). Atsakovai pateiktu atsiliepimu su pareikštu ieškiniu nesutiko bei prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.Paaiškino, kad atsakovai A.

G. ir G. G. patalpoje gyvena kartu su savo dukra L. D., žentu R. D. ir vaikaičiais A. D. ir A. D.. Valstybei priklausančios, ieÅ¡kovės panaudos teise valdomos gyvenamosios patalpos nuomos santykiai su atsakove ir jos Å¡eimos nariais tęsėsi ir niekada nebuvo nutrÅ«kę. Nutraukus nuomos sutartį su ieÅ¡kove jiems nesuteikiant kito gyvenamojo bÅ«sto, kurį bÅ«tų leista privatizuoti tokiomis pačiomis sÄ lygomis kaip savo gyvenamuosius bÅ«stus privatizavo kiti LR piliečiai turėję tokiÄ teisę, bÅ«tų pažeista ieÅ¡kovų teisė į nuosavybę, įtvirtinta Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos I protokolo 1 straipsnyje.

Nurodo, kad kiekvienas iÅ¡ atsakovų įgijo teisę privatizuoti patalpas. Patalpa A. G. Å¡eimai buvo suteikta LR Trakų rajono savivaldybės valdybos 1995-06-02 sprendimu Nr. 50, tai patvirtinta ir ieÅ¡kovės 1998-11-04 raÅ¡te Nr. 01- 482 Lietuvos kultÅ«ros ministrui S. Å . “Aktuali informacija apie gyventojus (duomenys neskelbtini) buvusio (duomenys neskelbtini) teritorijoje”. Taigi ieÅ¡kovo valdomos, valstybei priklausančios, gyvenamosios patalpos nuomos sutartiniai santykiai tarp Å¡alių atsirado dar 1996 metais, nors faktiÅ¡kai atsirado nuo pat atsakovės gyvenimo nuomojamoje patalpoje pradžios, tęsėsi ilgÄ laikÄ , niekada nebuvo nutrÅ«kę.

Nurodė, kad A. G. ir jos Å¡eimos nariai siekė įstatymo nustatyta tvarka įgyvendinti teisę privatizuoti gyvenamÄ jÄ patalpÄ , elgėsi sÄ Å¾iningai, kaip apdairÅ«s ir rÅ«pestingi žmonės kreipėsi dėl teisės privatizuoti gyvenamÄ jÄ patalpÄ . Atsakovė buvo įgijusi teisę privatizuoti nuomojamÄ gyvenamÄ jÄ patalpÄ , nes įvykdė visas Butų privatizavimo įstatyme numatytas bÅ«tinas privatizavimo sÄ lygas. Atsakovės gyvenamoji patalpa niekada nebuvo naudojama kaip administracinė, t.y. ieÅ¡kovė su atsakove yra sudariusi gyvenamosios, o ne negyvenamosios patalpos nuomos sutartį.

Tai, kad ieÅ¡kovė, remdamasi LR Vyriausybės 2005-10-19 nutarimu Nr. 1109, patvirtino (duomenys neskelbtini) panaudojimo vieÅ¡ai infrastruktÅ«rai (visuomenės kultÅ«ros ir pažintinio turizmo poreikiams) koncepcijÄ , pakeitė gyvenamosios patalpos paskirtį į “administracinę”, negali atsakovei ir jos Å¡eimos nariams sukelti jokių teisinių pasekmių tol, kol Valstybė nėra įvykdžiusi savo įsipareigojimo, t.y. aukščiau minimo Vyriausybės nutarimo 10.2 p., kuriame numatyta, kad Trakų rajono savivaldybė iÅ¡keldins gyventojus iÅ¡ dvaro sodybos, aprÅ«pins juos kitu gyvenamuoju plotu.

Patalpos paskirties pakeitimÄ ginčijo kiti, esantys tokioje pačioje teisinėje padėtyje (duomenys neskelbtini) gyventojai administracinėje byloje, pateikę teismui skundÄ panaikinti ginčijamÄ administracinį aktÄ . LVAT administracinėje byloje Nr. AS(552)-671/2013 patvirtino kaip juridinį faktÄ , kad atsakovei negali sukelti teisinių pasekmių patalpos paskirties pakeitimas. Ne atsakovams, o ieÅ¡kovui tenka atsakomybė už tai, kad jis pati sukÅ«rė teisinę situacijÄ , kurioje atsidÅ«rė atsakovė Nekilnojamo Turto registre įraÅ¡ius, kad gyvenamoji patalpa yra priskiriama „Paslaugų“.

IeÅ¡kovas nepagrįstai tvirtina, kad Gyvenamosios patalpos nuomos sutarties nutraukimui yra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas faktas tai, kad atsakovei L. D. 1991-11-06, o atsakovui G. G. 1989-08-18 buvo skirtas žemės sklypas individualiai statybai, kad atsakovai nėra socialiai remtini asmenys. Atsakovams nebuvo suteiktas gyvenamojo namo ar buto statybai lengvatinis kreditas, žemės sklypas, kurį įsigijo atsakovė nebuvo valstybės lėšomis nutiesti magistraliniai inžineriniai tinklai. Todėl, vadovaujantis LR butų privatizavimo įstatymu, atsakovai neprarado teisės privatizuoti nuomojamÄ gyvenamÄ jÄ patalpÄ , ar teisę į gyvenamÄ jÄ patalpÄ Ä¯ kuriÄ jie turi bÅ«ti iÅ¡kelti, nutraukiant su jais nuomos sutartį.

IeÅ¡kovas nepagrįstai tvirtina, kad žemės sklypo pirkimo ar asmens vėlesnis nekilnojamo turto įsigijimo faktai yra reikÅ¡mingi, sprendžiat atsakovų teisės į gyvenamÄ patalpÄ klausimÄ , t.y. iÅ¡keldinant iÅ¡ gyvenamosios patalpos, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-12-12 sprendimu ieÅ¡kinį tenkino visiÅ¡kai: nutraukė 1995-10-03 Gyvenamosios patalpos valstybinio ir visuomeninio butų fondo namuose nuomos sutartį, pasiraÅ¡ytÄ tarp A.

G. ir Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijos dėl A. G. ir jos šeimos nariams išnuomotų 91,59 kv. m ploto patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini) Iškeldino A. G. G. G., L. D., R. D., A. D., A. D. iš pastato-keltininko namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) su visu jiems priklausančiu turtu, nesuteikiant jiems kitos gyvenamosios vietos. Priteisė iš atsakovų A. G., G. G., L. D., R. D., A. D., A. D., valstybei po 2,79 EUR išlaidų, susijusių su teismo procesinių dokumentų įteikimu ir po 8,60 EUR žyminio mokesčio iš kiekvieno.

Priteisė iÅ¡ A. G., G. G., L. D., R. D., A. D., A. D., iÅ¡ kiekvieno po 211,75 EUR bylinėjimosi iÅ¡laidų Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijai.Teismas nustatė, kad ne tik G. G. pasinaudojo galimybe vienÄ kartÄ lengvatine tvarka įsigyti žemės sklypÄ individualiam gyvenamajam namui statyti, kadangi žemės sklypas G. G. buvo skirtas Å¡eÅ¡iais metais anksčiau, nei buvo sudaryta ginčo patalpos Nuomos sutartis, bet ir L. D., kuriai žemės sklypas individualiai gyvenamojo namo statybai taip pat buvo skirtas iki ginčo nuomos sutarties pasiraÅ¡ymo su A.

G.. Todėl nenustatė pagrindo konstatuoti, kad buvo pažeistos atsakovų teisės į gyvenamÄ jÄ patalpÄ ir nutraukus Nuomos sutartį, atsakovams neturi bÅ«ti suteikiamos kitos gyvenamosios patalpos.Teismas pažymėjo, kad, sprendžiant dėl patalpų, kuriose gyvena atsakovai ir dėl kurių kilęs ginčas, atitikties ,,bÅ«sto“ sÄ vokai, neturi reikÅ¡mės nacionalinėje teisėje pateikiamas patalpų klasifikavimas į gyvenamosios ir negyvenamosios paskirties patalpas – patalpos pripažinimÄ bÅ«stu lemia nustatytas asmens pakankamų ir tęstinių ryÅ¡ių su konkrečia vieta buvimas.

Teismas konstatavo, kad ginčo patalpa nėra ir niekada nebuvo gyvenamosios paskirties patalpa. Atsižvelgęs į tai, kad atsakovai neįrodė, kad gyvena ginčo ir į tai, kad ginčo patalpos nėra naudojamos kaip gyvenamosios, nes byloje nėra jokių duomenų, kad jose įrengti buitinių nuotekų ir geriamojo vandens tinklai, kad jos yra tinkamos gyventi, iÅ¡skyrus elektros srovės tiekimas, teismas preziumavo, kad ginčo patalpos nėra skirtos gyventi žmonėms ir jos negali bÅ«ti laikomos „bÅ«stu“ Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnio prasme.Teismas nustatė, kad apie ginčo patalpos neskyrimÄ Å¾monėms apgyvendinti nuolatinai jau buvo skelbiama trejais metais anksčiau, nei buvo sudaryta Nuomos sutartis.

Teismo vertinimu, vien ta aplinkybė, kad sudaryta sutartis pagal tipinę raÅ¡ytinę formÄ buvo pavadinta Gyvenamosios patalpos valstybinio ir visuomeninio butų fondo namuose nuomos sutartis, neleidžia daryti iÅ¡vados, kad nuomojamos buvo valstybinio ir visuomeninio butų fondo namuose patalpos. Teismas sutiko su ieÅ¡kovo argumentais, kad Nuomos sutartimi atsakovei A. G. buvo perduotos negyvenamosios paskirties patalpos, todėl Nuomos sutarties nutraukimui taikė CK XXVIII skyriaus „Nuoma“ teisės normas.Teismas, įvertinęs tai, kad konstatavo, jog Nuomos sutartimi atsakovei A.

G. buvo perduotos negyvenamosios paskirties patalpos; taip pat konstatavo, kad Ginčo patalpa nebuvo įtraukta į valstybinį ir visuomeninį butų fondÄ , padarė iÅ¡vadÄ , kad Ginčo patalpa negalėjo bÅ«ti privatizavimo objektas. Atsakovai neįrodė tos aplinkybės, jog tiek viena Å¡eima (G. G. ir A. G.), tiek kita Å¡eima (L. D., jos vyras R. D. bei jų vaikai A. ir A. D.), turi teisę į gyvenamÄ jį bÅ«stÄ lengvatinėmis sÄ lygomis, nes tokia teisė jiems nebuvo suteikta.Teismas konstatavo, kad yra įvykdytos visos įstatymo numatytos sÄ lygos ieÅ¡kovui įgyvendinti savo teisę į Nuomos sutarties nutraukimÄ , todėl patikslintÄ ieÅ¡kinį tenkino visiÅ¡kai, Nuomos sutartį nutraukė teismo sprendimu.

Konstatavęs, kad nutraukiama yra negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis, taip pat atsižvelgęs į tai, kad nėra pagrindo konstatuoti pažeistos atsakovų teisės į gyvenamÄ jÄ patalpÄ , teismas iÅ¡keldintina atsakovus iÅ¡ Ginčo patalpos, nesuteikiant jiems kitos gyvenamosios patalpos su visu jiems priklausančiu turtu. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Atsakovai apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2016-12-12 sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ atmesti ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:Teismas neatsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo teismo suformuotÄ teismų praktikÄ sprendžiant ginčus dėl asmens teisės į bÅ«stÄ ribojimo 2013-06-26 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-361/2013, ir nepasisakydamas dėl apeliantų ilgalaikio, trunkančio ilgiau nei pusę amžiaus ryÅ¡io su gyvenamÄ jÄ patalpa, teisinio reikÅ¡mingumo ginčo patalpos nuomos sutarties pobÅ«džiui, daro klaidingÄ iÅ¡vadÄ , kad nuomos sutartis sudaryta dėl negyvenamosios patalpos nuomos.Teismas nepagrįstai aiÅ¡kino nuomos sutartį tik vadovaudamasis selektyviai parinktais teisės aktais.

Todėl sprendžiant dėl ginčo patalpos nuomos sutarties nutraukimo turi bÅ«ti taikomos teisės normos, reglamentuojančios gyvenamojo bÅ«sto nuomos teisinius santykius. Ä® bylÄ buvo pateikta visa eilė įrodymų, patvirtinančių ginčo patalpos naudojimÄ kaip gyvenamosios patalpos. Naujus įrodymus, patvirtinančius ginčo patalpų naudojimÄ , kartu pateikia ir su apeliaciniu skundu.Nagrinėjamu atveju turi bÅ«ti taikoma CK 6.616 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostata, nes ginčo patalpa apeliantei ir jos vyrui buvo suteikta kaip Lentvario Å«kio, (duomenys neskelbtini) darbuotojai, o po Lietuvos valstybės nepriklausomybės atkÅ«rimo patalpÄ nuosavybės teisę perėmus Lietuvos valstybei, Trakų rajono savivaldybei priėmus sprendimus dėl Å¡ios patalpos priskyrimo valstybiniam ir visuomeniniam butų fondui, dėl jos faktinio naudojimo buvo 1995-10-03 pasiraÅ¡yta Gyvenamosios patalpos valstybinio ir visuomeninio butų fondo namuose nuomos sutartis.IeÅ¡kovės praneÅ¡imas apeliantams apie nuomos sutarties nutraukimÄ ir iÅ¡keldinimÄ iÅ¡ ginčo patalpos, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, buvo siurprizinis sprendimas, neatitinkantis iki Å¡io praneÅ¡imo apeliantams sukurtų teisėtų lÅ«kesčių, kad jie gali bÅ«ti iÅ¡keldinti tik suteikiant kitÄ gyvenamÄ jÄ patalpÄ .

Apeliantai bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme pabrėžė, kad jų teisėti lÅ«kesčiai yra susiję su valstybės prisiimtu įsipareigojimu jiems suteikti kitÄ gyvenamÄ jÄ patalpÄ tokiu atveju, jei valstybė nuspręstų juos iÅ¡keldinti iÅ¡ gyvenamojo bÅ«sto. Apeliantai iÅ¡reiÅ¡kė savo valiÄ privatizuoti gyvenamÄ jÄ patalpÄ . Nėra jokio teisinio pagrindo tvirtinti, kad apeliantai galėtų bÅ«ti diskriminuojami kitų Lietuvos gyventojų grupių, turėjusių teisę privatizuoti vienÄ gyvenamÄ jÄ patalpÄ , atžvilgiu.Valstybės prisiimti įsipareigojimai dėl asmenų teisės į bÅ«stÄ gynimo apimties buvo ne kartÄ nagrinėjami Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 1994-06-15, 1995-12-22, 2003-03-04 nutarimuose, kurių atitinkamai 11 pastraipa; 12 punktas; 1.4, 1.6, 1.7, 18.2, 18.4 punktai gali bÅ«ti taikomi ir nagrinėjamoje byloje.Kadangi valstybės prisiimti įsipareigojimai apeliantams iki Å¡iol nėra dar įvykdyti, konstatuotina, kad nuomininkų, gyvenančių ginčo patalpoje, teisėti lÅ«kesčiai juos iÅ¡keldinus, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, bÅ«tų pažeisti.

Apeliantai pateikė visÄ eilę valstybės institucijų priimtų teisės aktų, praneÅ¡imų gyventojams bei viešų praneÅ¡imų, kuriuose aiÅ¡kiai nurodoma, kad apeliantus iÅ¡keldinant iÅ¡ gyvenamosios patalpos, jiems bus suteikta kita gyvenamoji patalpa.Teismas nepagrįstai tvirtina, kad apeliantai prarado teisę į bÅ«stÄ ir teisę jį lengvatine tvarka privatizuoti, nes apeliantų pirkto menkaverčio žemės sklypo įsigijimo aplinkybės bei pats sklypas neatitiko Butų privatizavimo įstatymo 3 straipsnio 4 dalyje numatytų sÄ lygų.Skundžiamas sprendimas diskriminuoja atsakovus kitų asmenų, buvusių ir esančių tokioje pačioje teisinėje padėtyje kaip ir apeliantai, t.y. gyvenusių ar gyvenančių (duomenys neskelbtini), gavusių žemės sklypus, bet gavusių teisę privatizuoti nuomojamas gyvenamÄ sias patalpas.Aplinkybės, kad apeliantai yra įgiję nuosavybės teise kita nekilnojamÄ turtÄ , negali bÅ«ti teisiÅ¡kai reikÅ¡mingos, sprendžiant dėl jų iÅ¡keldinimo iÅ¡ ginčo patalpos, nes turtas įgytas dėl apeliantų ekonominio aktyvumo, kuris negali bÅ«ti pagrindas iÅ¡ apeliantų atimti teisėtai įgytÄ teisę privatizuoti vienÄ bÅ«stÄ pagal faktinio apeliantų gyvenimo metu galiojusį Butų privatizavimo įstatymÄ .

TeisiÅ¡kai reikÅ¡minga tik ta aplinkybė, kad apeliantai buvo įgiję, kaip ir visi kiti Lietuvos piliečiai, privatizuoti vienÄ gyvenamÄ jÄ patalpÄ , ir Å¡ios prisiimtos prievolės apeliantų atžvilgiu Lietuvos valstybės nėra įgyvendinusi. IeÅ¡kovas Trakų istorinio nacionalinio parko direkcija atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti ir palikti galioti Trakų rajono apylinkės teismo 2016-12-12 sprendimÄ bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas, taip pat atsisakyti priimti naujus įrodymus.

Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais:Byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, kad apeliantai niekada neatitiko ir iki Å¡iol neatitinka nei iki 1998-07-01 galiojusio Butų privatizavimo įstatymo, nei Gyventojų apsirÅ«pinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymo, nei vėliau galiojusio Valstybės paramos bÅ«stui įsigyti ar iÅ¡sinuomoti įstatymo nuostatų, todėl jų reikalavimo teisė privatizuoti įsivaizduojamas gyvenamÄ sias patalpas vienareikÅ¡miÅ¡kai nepagrįsta ir ydingai suprantama.Valstybės numatytos garantijos nuomininkams nebuvo siejamos vien tik su kitos gyvenamosios patalpos perdavimu nuomininkų nuosavybėn. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2003-03-04 nutarime byloje Nr. 27/01-5/02-01/03 nurodyta, kad valstybės visada buvo įsipareigojusi nuomininkams perduoti nuosavybėn kitas gyvenamÄ sias patalpas ar neatlygintinai skirti žemės sklypÄ gyvenamajam namui statyti, ar kompensuoti kitų gyvenamųjų patalpų įsigijimo iÅ¡laidas.

Byloje nustatyta, kad ginčo pastatas niekada nebuvo gyvenamosios paskirties, taigi apeliantai niekada nebuvo savininkams (grÄ Å¾intų) ar valstybės iÅ¡perkamų gyvenamųjų namų, jų dalių, butų nuomininkais. Be to valstybė 1989-08-18 ir 1991-02-06 skyrė apeliantams G. G. ir L. D. po žemės sklypÄ gyvenamųjų namų statybai ir tokiu bÅ«du neabejotinai savo galimus įsipareigojimus apeliantams, kaip nuomininkams, yra įvykdžiusi. Nuo Å¡io momento apeliantams kilo pareiga atlaisvinti ginčo pastatÄ .Apeliantams pateikus praÅ¡ymus dėl sklypų individualaus gyvenamojo namo statybai skyrimo, negalėjo bÅ«ti suteikiami lengvatiniai kreditai gyvenamųjų namų statybai, todėl apeliantų teiginiai, kad apeliantams G.

G. ir L. D. individualaus gyvenamojo namo statybai suteikti sklypai neatitiko įstatymo reikalavimo, yra nepagrįsti.IÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų matyti, kad apeliantai G. G. ir L. D. tuo tikslu, kad žemės sklypas individualaus gyvenamojo namo statybai jiems bÅ«tų skirtas be eilės, sutiko statyti gyvenamÄ jį namÄ kvartale be inžinierinių tinklų.Teismas pagrįstai nustatinėjo, kokiems poreikiams tenkinti Lietuvos valstybė nusprendė naudoti jai nuosavybės teise priklausantį turtÄ ir pagrįstai padarė iÅ¡vadÄ , kad pastatas nėra ir niekada nebuvo gyvenamosios paskirties patalpa.

Teismas taip pat nustatinėjo, ar ginčo pastatas yra faktinė apeliantų gyvenamoji vieta ir ar egzistuoja jų pakankamas ir tęstinis ryÅ¡ys su ginčo pastatu. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes ir esančius įrodymus, pagrįstai sprendė, jog apeliantai neįrodė, kad faktiÅ¡kai gyvena ginčo pastate. Pastate jokios kitos paskirties patalpos, kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai, niekada nebuvo ir nėra suformuoti. Kadangi ginčo pastate gyventi negalima, pagal nuomos sutartį nuo jos sudarymo iki Å¡iol atsakovai iÅ¡ ieÅ¡kovės nuomojasi negyvenamosios paskirties pastatÄ , todėl teismas padarė teisingÄ ir pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad nuomos sutartis yra paprasta nekilnojamojo daikto nuomos sutartis, todėl jos nutraukimui taikytinos CK XXVIII skyriaus „Nuoma“ teisės normos.Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad nuomos sutartis buvo sudaryta ieÅ¡kovo sprendimu.

Nuomos sutartis buvo sudaryta Å¡alių susitarimu ir tik formaliai pavadinant jÄ gyvenamosios patalpos valstybinio ir visuomeninio butų fondo namuose nuomos sutartimi. IeÅ¡kovas nėra ir niekada nebuvo valstybės institucija, kurios kompetencijai bÅ«tų priskirta spręsti klausimus dėl asmenų aprÅ«pinimo gyvenamuoju plotu. Byloje nėra jokių įrodymų, kad apeliantai yra socialiai remtini asmenys. Apeliantai nebuvo ir nėra ieÅ¡kovo darbuotojai, taip pat kadangi pastatas nebuvo ir nėra pertvarkomas į kitos paskirties patalpas ir nuomos sutartis nutraukiama ne dėl to, kad pasikeitė pastato paskirtis, o dėl ieÅ¡kovo, kaip pastato savininko, valios iÅ¡raiÅ¡kos, todėl bet kuriuo atveju CK 6.616 straipsnio 1 dalies 3 punktas Å¡ioje byloje netaikytinas.Apeliantų nurodoma Kasacinio teismo 2013-06-26 nutartis c. b.

Nr. 3K-3-361/2013 negali būti taikoma, nes skiriasi faktinės bylos aplinkybės.Apeliantai nenurodo, kokias įrodymų vertinimo taisykles pažeidė pirmosios instancijos teismas ir kokius įrodymus netinkamai vertimo ir tyrė. Taip pat apeliantai skunde nenurodo jokių motyvų, kurie pagrįstų naujų įrodymų pateikimo būtinybę. Įvertinus tai, kad apeliantai naujais įrodymais įrodinėja aplinkybę dėl gyvenimo ginčo pastate, o šios aplinkybės buvo tiriamos pirmosios instancijos teisme, nauji įrodymai apeliacinės instancijos teisme neturėtų būti priimami ir vertinami.

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.Bendroji procesinė taisyklė yra ta, jog apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ , neperžengdamas apeliaciniu skundu nustatytų ribų (CPK 320 straipsnio 2 dalis).Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo nukrypti nuo bendrosios procesinės taisyklės ir peržengti Å¡ios bylos ribas, nustatytas apeliaciniu skundu.IÅ¡nagrinėjusi Å¡iÄ bylÄ apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys).Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundÄ , privalo patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ , iÅ¡siaiÅ¡kino visas aktualaus klausimo iÅ¡sprendimui reikÅ¡mingas aplinkybes ir ar teisingai taikė tuo metu galiojusius teisės aktus.Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai ginčo patalpas pripažino negyvenamosios paskirties patalpomis ir iÅ¡keldino atsakovus, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu patenkino ieÅ¡kovo Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijos patikslintÄ ieÅ¡kinį ir nutraukė 1995-10-03 Gyvenamosios patalpos valstybinio ir visuomeninio butų fondo namuose nuomos sutartį, pasiraÅ¡ytÄ tarp A. G. ir Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijos dėl A. G. ir jos Å¡eimos nariams iÅ¡nuomotų patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini); iÅ¡keldino A. G., G. G., L. D., R. D., A. D. ir A. D. iÅ¡ pastato-keltininko namo, esančio (duomenys neskelbtini), su visu jiems priklausančiu turtu, nesuteikiant jiems kitos gyvenamosios vietos.

Dėl ginčo patalpos gyvenamosios paskirties pobÅ«džio ir asmens teisės į bÅ«stÄ ribojimo Apeliantai apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis, jog nuomos sutartis buvo sudaryta dėl negyvenamosios patalpos nuomos. Apeliantų įsitikinimu, teismas nepagrįstai neatsižvelgė į suformuotÄ teismų praktikÄ , sprendžiant ginčus dėl asmens teisės į bÅ«stÄ ribojimo, neįvertino į bylÄ pateiktų įrodymų, patvirtinančių ginčo patalpos naudojimÄ kaip gyvenamosios patalpos.

Kartu su apeliacinius skundu apeliantai pateikė naujų įrodymų, kurie esÄ patvirtina, kad daugiau kaip pusę amžiaus ginčo patalpos buvo naudojamos kaip gyvenamasis bÅ«stas.Pagal bendrÄ jÄ taisyklę apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teisme, iÅ¡skyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai Å¡ių įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo vėliau (CPK 314 straipsnis).

Visgi nurodytas draudimas nėra absoliutus. Teismo tikslas yra teisingumo vykdymas, o teismo pareiga - iÅ¡tirti visas bylai reikÅ¡mingas aplinkybes ir priimti byloje teisingÄ sprendimÄ . Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pateikti nauji įrodymai gali turėti esminės įtakos atsakovų įrodinėjamų aplinkybių vertinimui, todėl jie prijungiami prie bylos.Apeliantai, teigdami, kad pirmosios instancijos teismas vadovavosi selektyviai parinktais teisės aktais, akcentuoja tik Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ , aiÅ¡kinant asmens teisės į bÅ«stÄ neliečiamybę Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 8 straipsnio prasme.Europos Žmogaus Teisių Teismas yra pasisakęs, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnio prasme ginamo asmens „bÅ«sto“ sÄ voka yra autonominė, nepriklausanti nuo nacionalinėje teisėje nustatytos klasifikacijos, apima ne tik teisėtai įsteigtÄ ir užimtÄ bÅ«stÄ , bet tai yra faktinė asmens gyvenamoji vieta, kiekvienu atveju nustatoma atsižvelgiant į faktines aplinkybes, patvirtinančias asmens pakankamų ir tęstinių ryÅ¡ių su konkrečia vieta buvimÄ (pvz., Buckley v.

United Kingdom, judgment of 25 September 1996, Reports of Judgments and Decisions 1996 IV, § 52-54, and Commission’s report of 11 January 1995, § 63; Gillow v.United Kingdom, judgment of 24 November 1986, Series A no. 109, § 46; Wiggins v. United Kingdom, no. 7456/76, Commission decision of 8 February 1978, Decisions and Reports (DR) 13, p. 40). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog „būstu“ Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnio prasme gali būti laikoma ir ne teisės aktų nustatyta tvarka įsteigta ir užimta patalpa, jei tai yra faktinė asmens gyvenamoji vieta ir nustatomas asmens pakankamų bei tęstinių ryšių su konkrečia vieta buvimas.

Taigi, patalpų atitiktį ,,bÅ«sto“ sÄ vokai lemia Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nustatyti kriterijai, o ne nacionalinėje teisėje nustatyta klasifikacija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-04-04 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2014).IÅ¡ į bylÄ pateikto Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡o, kuriame duomenys nustatyti 2004-03-04, matyti, kad ginčo patalpa yra 92,59 m2 bendrojo ploto pastate – keltininko namas, kurio pagrindinė naudojimo paskirtis – paslaugų.

Tačiau iš 1995-10-03 gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini) (buv. (duomenys neskelbtini)), paso taip pat matyti, jog 91,59 m2 ginčo patalpa nurodyta kaip gyvenamoji, turinti 3 kambarius, 2 virtuves, vonios kambarį, sieninių spintų, katilinę. VĮ Respublikinės inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biuro Vilniaus filialo 1996-08-16 Atliktos pastatų teisinės registracijos išvadoje parašyta, kad pastatas adresu (duomenys neskelbtini), yra gyvenamas, taip pat sklype yra vienas ūkinis pastatas.

Trakų rajono savivaldybės 1995-06-21 sprendime Nr. 50 dėl gyvenamojo ploto 4 punkte nurodyta, kad suteikti (duomenys neskelbtini) namams eilės numerius ir įregistruoti juose esančias patalpas Trakų valstybinės turizmo įmonės gyvenamuoju ploto sekančiai: <...>, (duomenys neskelbtini) – 91,59 m2 bendro ploto, <...>. 1996-04-11 Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos Kultūros vertybių apsaugos departamentas įsakyme Nr. 35, leisdamas teisiškai įregistruoti pastatus (duomenys neskelbtini), nurodė, kad (duomenys neskelbtini) yra 91,59 m2 gyvenamasis namas.

Tai, kad patalpos paties ieÅ¡kovo buvo laikomos gyvenamosiomis, patvirtina ieÅ¡kovo 2015-06-17 raÅ¡tas Lietuvos Respublikos kultÅ«ros ministerijai, kuriame ieÅ¡kovas teikia informacijÄ apie tuo metu (duomenys neskelbtini) pastatuose gyvenančius nuomininkus ir jiems iÅ¡nuomotÄ gyvenamÄ jį plotÄ , tarp kurių nurodyta, kad adresu (duomenys neskelbtini) gyvena atsakovės A. G. 4 asmenų Å¡eima 91,59 m2 nuomojamose patalpose. 1998-11-04 ieÅ¡kovas raÅ¡te Lietuvos kultÅ«ros ministrui S. Å . pateikia aktualiÄ informacijÄ apie gyventojus (duomenys neskelbtini) teritorijoje, nurodydamas, kad 1995-06-21 Trakų rajono savivaldybės sprendimu Nr. 50 A.

G. buvo suteiktas 91,59 m2 gyvenamasis plotas adresu (duomenys neskelbtini). Tokiu bÅ«du, byloje esančių įrodymų visetas sudaro pagrindÄ vertinti, kad ginčui aktualios nuomos sutarties pasiraÅ¡ymo metu ginčo patalpos buvo laikomos gyvenamosios paskirties patalpomis.Tačiau vėliau Å¡ių patalpų statusas pakito – iÅ¡ byloje esančio 2004-02-18 raÅ¡to matyti, kad Trakų istorinis nacionalinis parkas kreipėsi į VÄ® Registrų centro Vilniaus filialÄ , praÅ¡ydamas patikslinti duomenis VÄ® Registrų centro Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų bylose ir pažymėjimuose apie (duomenys neskelbtini) pastatus, tame tarpe praÅ¡ydamas byloje Nr. 29261/38781 pastato, esančio (duomenys neskelbtini) paskirtį iÅ¡ „Gyvenamoji (vieno buto pastatai)“ pakeisti į „Visuomeninė“, o pavadinimÄ iÅ¡ „Gyv. namas“ pakeisti į „Keltininko namas“.

Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis, nuo 2004-03-04 ginčo patalpos įraÅ¡ytos į nekilnojamųjų kultÅ«ros vertybių registrÄ , o Å¡io nekilnojamojo daikto pagrindinė registruota paskirtis yra paslaugų. Ginčų patalpų statusas yra neginčijamas ir galiojantis.Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad teisė į bÅ«stÄ ginama kaip konstitucinė vertybė, kaip viena pagrindinių žmogaus teisių. Skirtingi teisės į bÅ«stÄ atsiradimo pagrindai ir to bÅ«sto naudojimo sÄ lygos nulemia skirtingas Å¡ios teisės apsaugos priemones.

Teisė į bÅ«stÄ kaip daiktinė teisė įgyvendinama įgyjant nuosavybės teise konkrečiÄ gyvenamÄ jÄ patalpÄ , namÄ ar jo dalį ir ginama daiktinės teisės nustatytomis taisyklėmis, o kai Å¡i teisė atsiranda bet kurios rÅ«Å¡ies nuomos ar panaudos pagrindu – atitinkamai prievolinės teisės normose nustatyta tvarka ir sÄ lygomis. Taigi iÅ¡keldinimas iÅ¡ gyvenamųjų patalpų, priklausomai nuo Å¡alis siejančių materialinių teisių santykių turinio, gali bÅ«ti tiek pažeistų daiktinių teisių gynimo bÅ«das, tiek prievolinis teisinis pažeistų teisių gyvenimo bÅ«das (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Intractus“ v.

O. G. ir kt., bylos Nr. 3K-3-361/2013; 2008 m. balandžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. Å . ir kt. v. G. F. ir kt., bylos Nr. 3K-3-260/2008; kt.). Tuo atveju, kai Å¡alių nesieja prievoliniai teisiniai santykiai, ginčo dėl iÅ¡keldinimo iÅ¡ gyvenamųjų patalpų nagrinėjimo turinį ir ribas lemia CK ketvirtosios knygos normos dėl savininko teisių apsaugos; teismas turi nustatyti, ar ieÅ¡kovas yra savininkas ir ar egzistuoja neteisėtas jo nuosavybės teisės apribojimas (pažeidimas). Jei iÅ¡keldinamojo teisė į bÅ«stÄ atsiranda prievolinių teisės normų pagrindu, reikalavimas iÅ¡keldinti turi bÅ«ti sprendžiamas pagal specialiai Å¡iuos materialinius teisinius santykius reglamentuojančias CK normas, įrodinėjimo dalykas tokiu atveju yra faktinės aplinkybės, su kuriomis įstatymas sieja teisės naudotis patalpa pabaigÄ .Nors byloje nėra įrodymų, kurie neabejotinai leistų nustatyti aplinkybes, nuo kada tiksliai ir kokiu pagrindu apeliantų Å¡eima apsigyveno ginčo patalpose, aplinkybė dėl sudarytos raÅ¡ytinės nuomos sutarties yra nustatyta - Gyvenamosios patalpos valstybinio ir visuomeninio butų fondo namuose nuomos sutartis tarp Trakų istorinio nacionalinio parko ir A.

G. buvo sudaryta 1995-10-03 ir Å¡ios nutarties 19 punkte iÅ¡dėstytos aplinkybės teismui leidžia vertinti, kad nuomos sutarties sudarymo metu patalpos atitiko gyvenamųjų patalpų paskirtį. Å ios sutarties 2.5 punktu nuomininkas įsipareigojo, keliantis iÅ¡ vienos gyvenamosios patalpos į kitÄ su visa Å¡eima, patuÅ¡tinti ir nedelsiant perduoti nuomotojui pagal aktÄ tvarkingas gyvenamÄ sias patalpas ir įrenginius.Pirmosios instancijos teismas, iÅ¡tyręs byloje esančius įrodymus, nustatė, kad 1989-08-18 Trakų apylinkės Liaudies deputatų tarybos Vykdomasis komitetas priėmė sprendimÄ Nr. 51 kuriuo nusprendė „patvirtinti kolÅ«kio ‚(duomenys neskelbtini)“ kolÅ«kiečių visuotinio susirinkimo, įvykusio 1989-08-01, sprendimÄ dėl sklypo Nr. 134, kurio dydis 2500/du tÅ«kstančiai penki Å¡imtai/ kvadratinių metrų, individualaus namo su Å«kiniais pastatais statybai (duomenys neskelbtini), Trakų apylinkės taryba, Trakų rajonas, Lietuvos TSR, paskyrimo G.

G., dirbančiam kolÅ«kio „(duomenys neskelbtini)“ pirmininko pavaduotoju Å«kio reikalams, nuolat gyvenančiam (duomenys neskelbtini)“; kad 1992-08-07 G. G. kreipėsi į Trakų rajono Trakų apylinkės agrarinės reformos tarnybÄ , praÅ¡ydamas parduoti jam 0,25 ha žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini); kad Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡o duomenimis 0,25 ha žemės sklypÄ adresu (duomenys neskelbtini), G. G. iÅ¡ valstybės įsigijo 1997-09-18, pagal pirkimo pardavimo sutartį Nr. P79/97-0582; kad 0,25 ha žemės sklype (duomenys neskelbtini) 2009 metais buvo baigta 257,19 kv. m naudingo ploto gyvenamojo namo statyba, į kurį 2009-11-05 buvo įregistruotos G.

G. nuosavybės teisės; kad šį žemės sklypÄ , kuris pripažintinas bendrÄ jÄ jungtine sutuoktinių nuosavybe, su statiniais G. G. ir A. G. dovanojimo sutartimi perleido V. P., L. D. ir S. L. P.; kad L. D., A. G. ir G. G., 2010-09-20 susitarė kad A. G. ir G. G. iki mirties gyvens gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini); kad 1991-02-06 Trakų miesto meras potvarkiu Nr. 86 L. D. skyrė 0,15 ha žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini) gyvenamojo namo statybai, kurį ji iÅ¡sipirko lengvatinėmis sÄ lygomis 2000-07-13 Valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu ir kurį vėliau, t.y. 2004-09-14 pardavė G.

R.. Sprendžiant klausimÄ , ar turi bÅ«ti ginamos apeliantų teisės į ginčo bÅ«stÄ Å½mogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnio prasme, vadovaujantis suformuota teismų praktika, esminę reikÅ¡mę turi faktinių aplinkybių, patvirtinančių apeliantų pakankamų, glaudžių ir tęstinių ryÅ¡ių su ginčo patalpa, buvimas/nebuvimas. Tokias aplinkybes įrodyti pareiga tenka apeliantams (atsakovams).Pateikti įrodymai, kad atsakovas G. G. deklaravo gyvenamÄ jÄ vietÄ ginčo patalpose nuo 1974-01-25, atsakovė A.

G. nuo 1974-01-23, atsakovė L. D. nuo 1984-06-08, atsakovas R. D. nuo 1985-02-22, leidžia teismui spręsti, kad nurodyti asmenys turėjo teisėtÄ pagrindÄ gyvenamosios vietos deklaravimui, tačiau jie nepatvirtina, jog atsakovai nuo gyvenamosios vietos deklaravimo visÄ laikÄ gyveno ir gyvena ginčo patalpose.Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡tyręs byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, nustatė, kad už komunalines paslaugas ir nuomÄ (duomenys neskelbtini), buvo mokama tik iki 1997 metų pabaigos ir po to mokėjimai atlikti tik po 18 metų, t. y. nuo 2016 metų pradžios, kuomet jau buvo pradėtos iÅ¡keldinimo iÅ¡ ginčo patalpų procedÅ«ros.

Teisėju kolegija, pastaruosius įrodymus vertindama kontekste Å¡ios nutarties 23 punkte iÅ¡dėstytų aplinkybių ir pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, kad ginčo patalpose iki Å¡iol nėra nei buitinių nuotekų Å¡alinimo, nei geriamo vandens tinklų, sprendžia, kad apeliantai neįrodė gyvenimo ginčo patalpose ir nenutrÅ«kstamo ryÅ¡io su jomis fakto. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad, bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, ieÅ¡kovas kėlė klausimÄ dėl ginčo patalpų vietos apžiÅ«ros tam, kad nustatyti, ar atsakovai tikrai jose tebegyvena, tačiau atsakovai su pareikÅ¡tu praÅ¡ymu nesutiko ir jokių įrodymų, patvirtinančių atitinkamas aplinkybes, teismui nepateikė.

Apeliantų pateikti įvairÅ«s dokumentai, kuriuose, kaip gyvenamoji vieta nurodyta (duomenys neskelbtini), patvirtina apeliantų deklaruotÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ , o ne realų ir nenutrÅ«kstamÄ gyvenimÄ ginčo patalpose.Atsakovams neįvykdžius pareigos įrodyti aplinkybių, patvirtinančių apeliantų pakankamų, glaudžių ir tęstinių ryÅ¡ių su ginčo patalpa, buvimÄ , teisėjų kolegija nenustatė pagrindo ginti jų teises į ginčo bÅ«stÄ Å½mogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnio prasme.

Dėl nuomos sutarties kvalifikavimo Apeliantai skunde taip pat teigia, kad, pripažinus ginčo patalpas gyvenamuoju bÅ«stu, nuomos sutartis turi bÅ«ti pripažįstama kaip gyvenamosios patalpos nuomos sutartis ir sutarties nutraukimui turi bÅ«ti taikomos CK XXXI skyriaus normos, o bÅ«tent CK 6.616 straipsnio 1 dalies 3 punktas, numatantis, kad, gyvenamÄ sias patalpas pertvarkant į kitos paskirties patalpas, asmenys gali bÅ«ti iÅ¡keldinami, suteikiant kitÄ tinkamai įrengtÄ gyvenamÄ jÄ patalpÄ .Teismo vertinimu, visuma byloje esančių įrodymų sudaro pagrindÄ daugiausiai tikėtinai ir pagrįstai iÅ¡vadai, kad apeliantai nustojo gyventi ginčo patalpose vėliausiai nuo 2009 – 2010 metų (pabaigta namo statyba ir sudarytas jo dovanojimo sandoris), t. y. tuo metu, kai Nekilnojamojo turto registre (nuo 2004-03-04) ginčo patalpos jau buvo įraÅ¡ytos į nekilnojamųjų kultÅ«ros vertybių registrÄ , o jų paskirtis įregistruota, kaip paslaugių.

Toks aplinkybių vertinimas leistų konstatuoti, kad apeliantai yra praradę teisę į ginčo patalpÄ CK 6.591 straipsnio 1 dalies pagrindu, tačiau tokiomis aplinkybėmis ieÅ¡kovas nesirėmė.Tačiau, nepriklausomai nuo Å¡ios nutarties 29 punkte iÅ¡dėstytų argumentų, ginčo sutarties nutraukimui taikyti CK 6.616 straipsnio 1 dalies 3 punktÄ , nėra pagrindo.Pagal gyvenamosios patalpos nuomos sutarčių sudarymo pagrindus, Å¡ios sutartys gali bÅ«ti nekomercinės, t. y. kai įgyvendinant valstybės socialinę politikÄ pagal valstybės ar savivaldybės institucijų sprendimÄ sudaromos atitinkamos nuomos sutartys, taip pat įmonėms, įstaigoms, organizacijoms priklausančios patalpos iÅ¡nuomojamos savo darbuotojams kolektyvinėje sutartyje ar darbuotojų susitarimu nustatytais pagrindais ir tvarka, ir komercinės, kai įmonių įstaigų ar organizacijų ir fizinių asmenų komercinėmis sÄ lygomis (siekiant pelno) nuomojamų gyvenamųjų patalpų nuomos sutartys sudaromos Å¡alių susitarimu.

Komercinėmis sÄ lygomis sudaromomis gyvenamosios patalpos nuomos sutartimis visuomet siekiama gauti pelno (CK 6.577 straipsnio 2 dalis), o nuomos mokesčio dydis nustatomas pagal CK 6.583 straipsnio 4 dalies taisykles. Konkrečios gyvenamosios patalpos nuomos sutarties identifikavimas ir nustatymas, ar sutartis sudaryta komercinėmis, ar nekomercinėmis sÄ lygomis, yra reikÅ¡mingas dėl to, kad skiriasi Å¡ių sutarčių nutraukimo tvarka. Dėl gyvenamosios patalpos nuomos sutarties nutraukimo pažymėtina, kad jÄ galima apibÅ«dinti kaip sutarties Å¡alių veiksmus, dėl kurių baigiasi teisiniai nuomos santykiai ir nuomininkas praranda teisę valdyti bei naudotis gyvenamÄ ja patalpa.

VienaÅ¡alis gyvenamosios patalpos nuomos sutarties nutraukimas galimas tik esant įstatyme nustatytiems pagrindams. Pagal bendrÄ jÄ taisyklę gyvenamosios patalpos nuomos sutarties nutraukimas galimas teismo tvarka (CK 6.610 straipsnis). Tačiau CK 6.614 straipsnyje nustatyta nuomotojo teisė nutraukti komercinėmis sÄ lygomis nuomojamų gyvenamųjų patalpų neterminuotÄ nuomos sutartį ne teismo tvarka. Tokiam sutarties nutraukimui pakanka, kad nuomotojas nuomininkÄ Ä¯spėtų prieÅ¡ Å¡eÅ¡is mėnesius ir Å¡iam terminui suėjus gyvenamosios patalpos nuomos sutartis nutrÅ«ksta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-03-29 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-217/2013).Bylos duomenimis nustatyta, kad Trakų istorinis nacionalinis parkas ir A.

G. 1995-10-03 sudarė gyvenamosios patalpos valstybinio ir visuomeninio butų fondo namuose nuomos sutartį. Apeliantai pripažino aplinkybę, kad ginčo patalpų suteikimas buvo susijęs su darbiniais santykiais (duomenys neskelbtini). 1995-07-27 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1052 Å¡i įmonė buvo likviduota ir byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių apeliantų darbinius santykius su ieÅ¡kovu. Nuomininkui nutraukus darbo santykius su nuomotoju, gyvenamosios patalpos nuomos mokestis turi bÅ«ti nustatomas kaip komercinėmis sÄ lygomis iÅ¡nuomojamų gyvenamųjų patalpų nuomos mokestis (CK 6.604 straipsnio 2 dalis, 6.583 straipsnio 4 dalis).

Nuomos sutarties 2.2. punktu buvo numatyta nuomininkų pareiga kas mėnesį, bet ne vėliau kaip iki kito mėnesio 10 dienos, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka mokėti buto nuomos ir komunalinių paslaugų mokesčius. IÅ¡ į bylÄ pateiktų mokėjimų nustatyta, kad nuomos mokestis už ginčo patalpas iki 1997 metų buvo mokamas, o įrodymų, kad nuomos mokestis bÅ«tų buvęs mokamas po to sekusius 18 metų, apeliantai į bylÄ nepateikė nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui.

Trakų rajono Liaudies deputatų tarybos Vykdomasis komitetas 1989-08-18 sprendimu patvirtino kolÅ«kio „(duomenys neskelbtini)“ kolÅ«kiečių 1989-08-01 visuotinio susirinkimo sprendimÄ dėl sklypo Nr. 134 individualaus namo su Å«kiniais pastatais statybai (duomenys neskelbtini) skyrimÄ G. G.. Trakų miesto meras 1991-02-06 potvarkiu Nr. 86 skyrė 0,15 ha žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini) L. D.. Remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991-07-12 nutarimo Dėl individualios statybos Nr. 278 2.7. punktu, piliečiai, gavę sklypus gyvenamiesiems namams statyti, iÅ¡braukiami iÅ¡ įskaitos valstybiniam (visuomeniniam) gyvenamajam plotui gauti ar įstoti į namų statybos kooperatyvÄ .

Nustačius aukščiau iÅ¡dėstytas aplinkybes, atsižvelgiant į tai, kad atsakovai neįrodė, jog juos su ieÅ¡kovu sieja darbiniai santykiai, taip pat į tai, kad byloje nėra duomenų, jog apeliantai yra socialiai remtini asmenys ar asmenys, turintys teisę į valstybės paramÄ , įsigyjant gyvenamÄ sias patalpas, Å¡ios bylos kontekste konstatuotina, kad tarp ginčo Å¡alių susiklostę teisiniai santykiai turi bÅ«ti kvalifikuojami kaip gyvenamosios patalpos komerciniai nuomos teisiniai santykiai, todėl nuomos sutarties nutraukimui taikomas CK 6.614 straipsnis.

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų Apeliantai apeliaciniame skunde taip pat teigia, kad priimtu sprendimu yra pažeisti atsakovų teisėti lÅ«kesčiai privatizuoti lengvatinėmis sÄ lygomis vienÄ gyvenamÄ jÄ patalpÄ . Apeliantai taip pat skundu nesutinka, kad jie prarado teisę į bÅ«stÄ ir teisę jį lengvatine tvarka privatizuoti, nes apeliantų pirkto menkaverčio žemės sklypo įsigijimo aplinkybės bei pats sklypas neatitiko Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymo 3 straipsnio 4 punkte numatytų sÄ lygų.Teisėjų kolegijos vertinimu, klausimas dėl atsakovų teisės privatizuoti gyvenamÄ jÄ patalpÄ nėra Å¡ios bylos dalykas, nes nagrinėjamu atveju yra sprendžiamas klausimas dėl tarp Å¡alių sudarytos nuomos sutarties nutraukimo ir atsakovų iÅ¡keldinimo iÅ¡ ginčo patalpų, todėl plačiau dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su atsakovų privatizavimo teise ir privatizavimo sÄ lygomis, nepasisako.Lietuvos Aukščiausiojo Teismo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad, sprendžiant dėl asmens teisės privatizuoti butÄ pagal Butų privatizavimo įstatymÄ , reikia nustatyti visas Å¡iame įstatyme įtvirtintas tokio privatizavimo sÄ lygas:

1) ieÅ¡kovas yra subjektas, kuriam įstatymo suteikta teisė privatizuoti butÄ (Butų privatizavimo įstatymo 4 straipsnis);

2) nurodytas butas yra gyvenamoji patalpa, galinti būti privatizavimo objektas (Butų privatizavimo įstatymo 2, 3 straipsniai);

3) ieÅ¡kovas, kaip subjektas, kuriam įstatymo suteikta teisė privatizuoti butÄ , Å¡ia teise pasinaudojo, atlikdamas veiksmus, bÅ«tinus Å¡iai teisei įgyti, ir tuo pagrindu susiklostė ieÅ¡kovo bei atsakovo, kaip buto privatizavimo (pirkimo-pardavimo) subjektų, santykiai dėl buto privatizavimo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. kovo 4 d. nutartį civilinėje byloje J. L. v. Vilniaus miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-394/2002; 2006 m. balandžio 10 d. nutartį civilinėje byloje E. K. v.

Vilniaus miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-261/2006; 2007 m. birželio 5 d. nutartį civilinėje byloje T. B. v. Klaipėdos miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-324/2007; 2009 m. gruodžio 8 d. nutartį civilinėje byloje V. Å . v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-548/2009; kt.).Teisėjų kolegija pažymi, kad iÅ¡ bylos medžiagos nustatyta, jog dar 1992 m. (duomenys neskelbtini) kaip kompleksas įtraukta į neprivatizuojamų buvusių dvarų sodybų – istorijos ir kultÅ«ros paminklų sÄ raÅ¡Ä , o valstybė (duomenys neskelbtini) nuo pat Lietuvos nepriklausomybės atkÅ«rimo skyrė ypatingÄ dėmesį.

Taigi, ieÅ¡kovams dar prieÅ¡ sudarant ginčo nuomos sutartį taip pat turėjo bÅ«ti žinoma, kad (duomenys neskelbtini) kompleksÄ , į kurį patenka ir ginčo patalpa, siekiama pritaikyti vieÅ¡iesiems (visuomenės kultÅ«rinio ir pažintinio turizmo) poreikiams tenkinti, todėl apeliantai neturėjo jokių teisinių galimybių privatizuoti ginčo patalpas. Nors iÅ¡ byloje esančių įrodymų galima spręsti apie tai, kad valstybės institucijos vykdė iÅ¡keldinimo politikÄ ir kalbėjo apie kitų gyvenamųjų patalpų suteikimÄ (duomenys neskelbtini) gyvenusiems asmenims, tačiau apeliantai į bylÄ nepateikė jokių konkrečių įrodymų, kad atsakovams atsakingos valstybės institucijos kokiais nors teisinę reikÅ¡mę turinčiais veiksmais bÅ«tų sukÅ«rusios galimybės privatizuoti gyvenamas patalpas (duomenys neskelbtini) ar kitas gyvenamÄ sias patalpas lÅ«kesčius.

Vadovaudamasis anksčiau iÅ¡dėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo kitoks aplinkybių dėl ginčo patalpos paskirties vertinimas ir sutarties nutraukimo pagrindo pritaikymas neįtakoja priimto sprendimo teisėtumo, todėl jo naikinti ar keisti apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytais motyvais nėra pagrindo. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme IeÅ¡kovas Trakų istorinis nacionalinio parko direkcija pateikė teismui praÅ¡ymÄ priteisti iÅ¡ atsakovų 1 815 EUR bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ .

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į rekomenduojamus civilinėse bylose priteistino užmokesčio dydžius, į Rekomendacijų 8.11 punktÄ (už atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis siekia 1,3 vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio), byloje pateiktus duomenis dėl patirtų iÅ¡laidų, atsiliepimo į apeliacinį skundÄ apimtį, daro iÅ¡vadÄ , kad iÅ¡laidos virÅ¡ija Rekomendacijų 8.11 punkte nurodytÄ dydį, todėl yra mažinamos.

Atsižvelgiant į Å¡iÄ aplinkybę ieÅ¡kovui Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijai iÅ¡ apeliantų priteisiama 1 063,02 EUR bylinėjimosi iÅ¡laidų (LR CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis 2 dalis). Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Apeliacinį skundÄ atmesti.Trakų rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 12 d. sprendimÄ iÅ¡ esmės palikti nepakeistÄ .Priteisti ieÅ¡kovo Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijai naudai iÅ¡ atsakovų A.

G. (a. k. (duomenys neskelbtini) G. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) R. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) A. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) A. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) L. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) 1 063,02 EUR (vienÄ tÅ«kstantį Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt tris eurus) iÅ¡laidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti, iÅ¡ kiekvieno po 177,17 EUR (vienÄ Å¡imtÄ septyniasdeÅ¡imt septynis eurus, 17 ct). Teisėjai                                                                                  Ona Gasiulytė                                                                                 Henrichas Jaglinskis                                                                               Aldona Tilindienė