Legislator Case Law & Legislation
2021-05-05 Nr. AB-9669-3-61-3-00920-2021-9 AI generated

2021-05-05 Nr. AB-9669-3-61-3-00920-2021-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Case Number 2021-05-05 Nr. AB-9669-3-61-3-00920-2021-9
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date
Outcome Nutartis

Legislator summary

AI generated

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo J. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. kovo 25 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. K. skundą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Legislator headnote

AI generated

2021-05-05 Nr. AB-9669-3-61-3-00920-2021-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. kovo 25 d. nutartimi nutarė pareiškėjo skundą atsisakyti priimti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr. eAS-311-552/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00920-2021-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 43.3.1; 59.2 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2021 m. gegužės 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo J. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. kovo 25 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. K. skundą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) 2021 m. vasario 23 d. raštą (toliau – ir Raštas) ir įpareigoti NŽT iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2021 m. vasario 22 d. ir 2021 m. vasario 23 d. prašymus.

II. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. kovo 25 d. nutartimi nutarė pareiškėjo skundą atsisakyti priimti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas 2021 m. vasario 17 d. dalyvavo konkurse į NŽT Teisės departamento Teisinio atstovavimo skyriaus vyriausiojo specialisto pareigas, kurį laimėjo. Pareiškėjas 2021 m. vasario 19 d. iš NŽT gavo el. laišką, kuriuo pareiškėjo buvo prašoma pateikti papildomus dokumentus. Pareiškėjas 2021 m. vasario 22 d. el. laišku kreipėsi į NŽT, prašydamas nurodyti, kokiu teisiniu pagrindu remiantis 2021 m. vasario 19 d. el. laiške pareiškėjo buvo prašoma pateikti atitinkamus dokumentus.

NŽT Raštu informavo pareiškėją, kad prašomi pateikti dokumentai reikalingi sprendžiant pareiškėjo priėmimo į NŽT, laimėjus konkursą į valstybės tarnautojo pareigas, klausimą. Taip pat nurodė teisės aktus, kurių nuostatomis vadovaujantis prašomus dokumentus reikalinga pateikti. Įvertinęs tai, teismas padarė išvadą, kad skundžiamo Rašto turinys yra informacinio (paaiškinamojo) pobūdžio. Rašte pareiškėjo atžvilgiu nėra jokių imperatyviai suformuluotų jam privalomų elgesio taisyklių, pareiškėjo teisių ir pareigų, Raštu pareiškėjo atžvilgiu nėra pritaikytos neigiamo poveikio priemonės. Taigi skundžiamo Rašto turinys yra tik informacinio (paaiškinamojo) pobūdžio, todėl pats savaime pareiškėjui jokių teisinių pasekmių nesukelia.

Rašte pareiškėjui yra tik paaiškinta, dėl kokių priežasčių pareiškėjas turėtų pateikti prašomus dokumentus ir kokiu teisiniu pagrindu vadovaujantis pareiškėjas turėtų tai atlikti. Papildomai teismas pažymėjo, kad Raštas, įformintas el. laiške, iš esmės neatitinka individualaus administracinio akto, kaip jis yra apibrėžtas Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnyje, formos ir turinio. Teismo vertinimu, NŽT pareiškėjo atžvilgiu nepriėmė individualaus administracinio akto, o Raštu atsakė pareiškėjui, suteikdama informaciją, kokius papildomus dokumentus, laimėjus konkursą į valstybės tarnautojo pareigas, pareiškėjas turėtų pateikti.

Vien tik Rašto panaikinimas pareiškėjo teisių ir pareigų apimties nepakeistų, o pats procesas dėl Rašto panaikinimo būtų iš esmės beprasmis. Teismas konstatavo, kad pareiškėjo reikalavimas – įpareigoti NŽT iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2021 m. vasario 22 d. ir 2021 m. vasario 23 d. prašymus – yra išvestinis iš reikalavimo panaikinti Raštą, todėl nepriėmus pagrindinio skundo reikalavimo, reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus taip pat negali būti priimtas nagrinėti.

III. Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. kovo 25 d. nutartį ir pareiškėjo skundo priėmimo klausimą perduoti spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo bei priteisti bylos nagrinėjimo išlaidas ir išlaidas, susijusias su atskirojo skundo surašymu ir nagrinėjimu, įskaitant ir patirtas apeliaciniame procese.

Pareiškėjas, išdėstęs argumentus dėl Rašto neteisėtumo, nurodo, kad jo kreipimaisi į NŽT, pagal VAĮ 2 straipsnio 10 ir 12 dalis, buvo prašymai suteikti atitinkamą informaciją ir (ar) pateikti prašomą dokumentą. Tokie prašymai nepatenka į informacinių dokumentų sritį, o patenka į Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo (toliau – ir Įstatymas) reguliuojamą sritį. Todėl Raštas yra administracinis sprendimas, kuriame išreikšta viešojo administravimo valia ir kuris privalo atitikti VAĮ nustatytus reikalavimus. Todėl teismas nepagrįstai skundžiamą Raštą pripažino informacinio (paaiškinamojo) pobūdžio teisės aktu, ir padarė nepagrįstą išvadą, kad Raštas negali būti administracinio ginčo dalykas. Dėl to netinkamai pritaikęs ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktą, nepagrįstai atsisakė priimti skundą. Pareiškėjo nuomone, skundžiamas Raštas sukelia pareiškėjui teisines pasekmes, nes pažeidžia pareiškėjo teises gauti informaciją ir prašomą dokumentą (įgaliojimą). Šiuo atveju pats teismas ginčijamoje nutartyje pripažino, kad skundžiamas Raštas neatitinka administracinio sprendimo formos ir turinio reikalavimų, nors tokios išvados turi būti daromos bylą nagrinėjant iš esmės. Pareiškėjas teigia, kad teismui nepagrįstai atsisakius priimti pagrindinį skundo reikalavimą, tuo pačiu nepagrįstai atsisakyta priimti ir išvestinį skundo reikalavimą.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. kovo 25 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atsisakė priimti, nustatęs, kad skundžiamas Raštas yra informacinio (paaiškinamojo) pobūdžio dokumentas, kuris pareiškėjui nesukelia materialinių teisinių pasekmių, todėl jis nenagrinėtinas ABTĮ nustatyta tvarka.

Pareiškėjas, nesutikdamas su šia teismo išvada, atskirajame skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai sprendė, jog skundžiamas Raštas jam nesukelia teisinių pasekmių, kadangi Raštas priimtas išnagrinėjus pareiškėjo prašymus suteikti informaciją ir yra administracinis sprendimas, kuriame išreikšta viešojo administravimo subjekto valia.

ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą, jeigu skundas nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka.

Viešojo administravimo srityje priimami įvairaus pobūdžio aktai, tačiau ne visų jų teisėtumas ir pagrįstumas gali būti tikrinamas administraciniuose teismuose. Iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamos praktikos matyti, kad administraciniai aktai, dėl kurių galima pateikti skundą pagal ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir 23 straipsnio 1 dalį, yra visi viešojo administravimo subjektų priimti aktai, nepaisant tų aktų formos, taip pat veiksmai (neveikimas), sukeliantys asmeniui teisines pasekmes, t. y. darantys įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-391/2009).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad tai, ar dėl akto arba sprendimo galima paduoti skundą, lemia ne jo forma, o turinys. Dėl šios priežasties, kiekvienu atveju vertinama, ar skundžiamas aktas turi įtakos suinteresuoto asmens teisinei padėčiai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. vasario 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS328-438/2015). Administraciniuose teismuose nėra nagrinėjami rekomendacinio, informacinio, konstatuojamojo pobūdžio viešojo administravimo subjektų priimti teisės aktai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. sausio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-29/2013).

Tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, kad skundžiamas viešojo administravimo subjekto aktas ar veiksmas (pvz., tarpinis procedūrinis aktas) jokių teisinių pasekmių nesukelia, dėl to negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, kadangi, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. liepos 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-474-575/2020).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2020 m. vasario 19 d. NŽT personalo skyriaus vyriausioji specialistė el. laišku kreipėsi į pareiškėją su prašymu pateikti reikalingus dokumentus (skenuotą prašymą, aukštojo mokslo baigimo kopiją, asmens dokumento kopiją, privačių interesų deklaracijos kopiją, nepriekaištingos reputacijos deklaraciją, dokumentų, pagrindžiančių tarnybos Lietuvos valstybei stažą, kopijas). Pareiškėjas, atsakydamas į šį el. laišką, 2021 m. vasario 22 d. el. laiške paprašė nurodyti teisės aktus, kurie nustato pareigą pareiškėjui pateikti prašomus dokumentus ir atsakyti, kodėl šių dokumentų negali gauti pati NŽT. Atsakydama į šį el. laišką minėta specialistė parengė Raštą (įformintą el. laiške), kuriame informavo pareiškėją, kad konkursus į valstybės tarnautojo pareigas organizuoja Valstybės tarnybos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, kuriam pareiškėjas teikė dokumentus, tačiau į pareigas pareiškėją priima NŽT, kuri neturi departamentui pateiktų dokumentų. Rašte nurodyta, kad prašomi dokumentai reikalingi pareiškėjo atitikimo pareigybės aprašyme nustatytiems reikalavimams įvertinimui, pareiškėjo nepriekaištingos reputacijos įvertinimui, korupcijos prevencijos tikslais ir NŽT direktoriaus sprendimui dėl pareiškėjo priėmimo įforminimui, išdėsčius teisės aktus, kuriuose nustatyti reikalavimai pateikti prašomus dokumentus. Pareiškėjas tą pačią dieną kreipėsi su pakartotiniu prašymu (įformintas el. laišku), į kurį NŽT atstovė atsakė taip pat el. laišku tą pačią dieną, nurodydama, kad į pareiškėjo klausimus jau buvo atsakyta Raštu, ir dar kartą prašydama pateikti dokumentus, reikalingus pareiškėjo priėmimo įforminimui.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Raštas yra informacinio pobūdžio dokumentas, nesukeliantis pareiškėjui teisinių pasekmių, nes juo pareiškėjui buvo pateikta jo prašyta informacija, kokiais teisės aktais vadovaujantis prašoma pateikti dokumentus, kurie reikalingi priimti sprendimą dėl pareiškėjo priėmimo į valstybės tarnybą. Kaip matyti, Raštu pareiškėjui nenustatomos jokios teisės ar pareigos. Raštu pareiškėjas tik informuojamas apie prašomus atlikti veiksmus ateityje, nurodant prašomų atlikti veiksmų priežastį, tačiau akivaizdu, kad jokie galutiniai bei teisines pasekmes sukeliantys sprendimai jo atžvilgiu Raštu nėra priimti. Iš Rašto turinio aišku, kad galutines ir tiesiogines pasekmes priėmimo į valstybės tarnybą procedūros metu pareiškėjui sukurtų galutinis tokios procedūros sprendimas, pavyzdžiui, NŽT direktoriaus sprendimas dėl atsisakymo priimti pareiškėją į valstybės tarnybą, kuris galėtų būti skundžiamas ABTĮ nustatyta tvarka. Todėl pripažinus, kad Raštas negali būti administracinės bylos dalyku, atitinkamai pagrįsta ir teisėta pirmosios instancijos teismo išvada tuo pačiu pagrindu atsisakyti priimti ir išvestinį skundo reikalavimą – įpareigojimą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2021 m. vasario 22 d. ir 2021 m. vasario 23 d. prašymus.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, konstatuoja, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją keisti ar naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo J. K. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. kovo 25 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Dalia Višinskienė