877a15f6-b338-421d-8d0e-e365cd858dc8 · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-1645-230/2013Teisminio proceso Nr. 2-62-3-00440-2011-6Procesinio sprendimo kategorija: 29.1; 30.1; 30.2; 30.10; 121.14; 121.21. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. gruodžio 16 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Galinos Blaževič, Nijolios Indreikienės (kolegijos pirmininkė, pranešėja), Albinos Rimdeikaitės apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų A.

D., G. D., O. B., V. G., V. G. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. balandžio 25 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-419-329/2013 pagal ieÅ¡kovų A. D., G. D., O. B., V. G., V. G. patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovams Kauno miesto savivaldybės administracijai, R. V., V. P., dalyvaujant trečiajam asmeniui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos, dėl statybos leidimo pripažinimo negaliojančiu ir statybos padarinių paÅ¡alinimo.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi apeliacinį skundÄ ir civilinę bylÄ , n u s t a t ė : I. Ginčo esmė  IeÅ¡kovai patikslintu ieÅ¡kiniu pirmosios instancijos teismo prašė pripažinti statybos leidimÄ Nr. 38-3-GN779-710, iÅ¡duotÄ 2006 m. lapkričio 10 d. R. V. ir V. P., negaliojančiu ir paÅ¡alinti statybos padarinius – įpareigoti atsakoves R. V. ir V. P. per Å¡eÅ¡is mėnesius nuo įsiteisėjusio teismo sprendimo dienos teismo nustatytų kaltų asmenų lėšomis nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę, taip pat ieÅ¡kovai prašė atnaujinti ieÅ¡kinio senaties terminÄ kaip praleistÄ dėl svarbių priežasčių.

IeÅ¡kovai nurodė, kad atsakovės yra žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), bedraturtės, kuriame pradėjo statyti dvibutį gyvenamÄ jį namÄ . Statybos darbus atsakovės vykdo 2006 m. lapkričio 10 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos iÅ¡duoto statybos leidimo Nr. 38-3-GN779-710 pagrindu. Atsakovių vykdomi darbai pažeidžia gretimų žemės sklypų savininkų, t. y. ieÅ¡kovų interesus, kadangi atsakovių statomas namas kelia Å¡laito nestabilumÄ ir dėl to kyla pavojus ieÅ¡kovams O.

B., V. G., V. G. priklausančio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) konstrukcijoms; namas statomas, nesilaikant numatyto minimalaus atstumo nuo ieÅ¡kovams A. D. ir G. D. priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ribos ir neturint Å¡ių ieÅ¡kovų sutikimo, dėl ko per arti atsakovių statomas namas trukdo natÅ«raliam ieÅ¡kovams A. D. ir G. D. priklausančio gyvenamojo namo apÅ¡vietimui. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros skyrius 2011 m. vasario 1 d. ir 2011 m. vasario 15 d. atliko faktinių duomenų patikrinimÄ vietoje ir nustatė, kad dalis atsakovių statomo pastato pastatyta ne projekte numatytoje vietoje, todėl atsakovėms buvo suraÅ¡ytas savavaliÅ¡kos statybos aktas.

IeÅ¡kovas A. D. teigė, kad sutikimÄ atsakovėms jis pasirašė suklaidintas, nes jam nebuvo pateikta projektinė dokumentacija, Å¡is jo sutikimas yra niekinis, nes nepatvirtintas notaro, jis nebuvo įgaliotas pasiraÅ¡yti sutikimÄ ir savo sesers G. D., kuri kartu su juo irgi yra gretimo žemės sklypo bendraturtė, vardu. Atsakovės nesilaiko LR Aplinkos ministro 2005 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. D1-338 patvirtinto STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji namai“ reikalavimo iÅ¡laikyti 3 m atstumÄ nuo statinių iki gretimo sklypo ribos, o aukÅ¡tesniems pastatams (virÅ¡ 8,5 m.) Å¡is atstumas didinamas 0,5 m kiekvienam papildomam pastato aukščio metrui, todėl atstumas iki žemės sklypo ribos turėtų bÅ«ti ne mažesnis kaip 4 metrai.

Statybos leidime nėra nurodytas žemės sklypo užstatymo tankis ir intensyvumas ir tuo buvo pažeisti STR 1.07.01:2002 „Statybos leidimas“ reikalavimai, leidimas taip pat neatitinka Kauno miesto savivaldybės valdybos 2002 m. vasario 12 d. sprendimu Nr. 141 patvirtintame detaliajame žemės sklypo plane nustatyto sklypo tvarkymo reglamento, nes šiuo leidimu buvo nustatytas žemės sklypo užstatymo intensyvumas dvigubai didesnis negu numatytas detaliajame plane – vietoje detaliuoju planu leidžiamo 0,50 užstatymo intensyvumo leista vykdyti tokias statybas, kurių intensyvumas būtų net 1,07, o taip pat viršijamas užstatymo tankumas - vietoje detaliuoju planu numatyto 0,50 užstatymo tankumo leistas 0,51 tankumas.

Dėl Å¡ių pažeidimų atsakovėms 2006-11-10 iÅ¡duotas statybos leidimas turi bÅ«ti panaikintas, o atsakovės įpareigotos nugriauti statinį. IeÅ¡kovai nurodė, kad apie 2006-11-10 atsakovėms iÅ¡duotÄ ginčijamÄ statybos leidimÄ jie sužinojo 2011-03-22, jo kopijÄ gavo 2011-04-30, o apie tai, kad minėto statybos leidimo turinys neatitinka detaliojo plano reikalavimų tapo žinoma tik 2012-07-11, todėl Å¡ias aplinkybes prašė pripažinti svarbiomis ir atnaujinti praleistÄ 1 mėnesio senaties terminÄ ginčyti administracinį aktÄ .                                              II.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Kauno apylinkės teismas 2013 m. balandžio 25 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė. Priteisė iÅ¡ kiekvieno ieÅ¡kovo po 300 Lt atstovavimo iÅ¡laidų kiekvienai atsakovei atskirai, o valstybei iÅ¡ kiekvieno ieÅ¡kovo po 32,30 Lt paÅ¡to iÅ¡laidų. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovės R. V. ir V. P. yra žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), bendraturtės. Joms 2006 m. lapkričio 10 d. iÅ¡duotas statybos leidimas Nr. 38-3-GN779-710 Å¡iame sklype griauti gyvenamÄ jį namÄ bei Å«kio pastatÄ ir statyti naujÄ dvibutį gyvenamÄ jį namÄ pagal M.

P. parengtÄ projektÄ . Teismas taip pat nustatė, kad ieÅ¡kovai A. D. ir G. D. 2011-03-29 pateikė praÅ¡ymÄ Kauno miesto apylinkės teismui dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-8086-429/2011, nurodydami, kad žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), statomas dvibutis gyvenamasis namas pagal Å¡ioje byloje ginčijamÄ statybos leidimÄ . IeÅ¡kovai prie patikslinto praÅ¡ymo pateikė ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie LR Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros skyriaus 2011-02-19 raÅ¡to Nr. (15.2)-2D-1935 kopijÄ , adresuotÄ A.

D., V. G. bei R. B., kuriame taip pat buvo pateikta informacija apie ginčijamÄ statybos leidimÄ , taip pat iÅ¡aiÅ¡kinta jų teisė kreiptis į teismÄ , jeigu jie mano, kad 2011-02-15 ir 2011-02-17 nustatyti atsakovių vykdomos statybos pažeidimai pažeidžia jų teises ir interesus. Be to, Kauno miesto apylinkės teismas, spręsdamas ieÅ¡kovo A. D. 2011-03-22 praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje Nr. 2-8068-429/2011, dar 2011-03-25 nutartimi nustatė, kad pareiÅ¡kėjas praÅ¡yme nurodė, jog dvibutis gyvenamasis namas statomas pagal 2006-11-10 iÅ¡duotÄ statybos leidimÄ .

Todėl teismas, nustatęs Å¡ias aplinkybes, padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovams apie ginčijamÄ statybos leidimÄ ir vykdomus statybos darbus buvo žinoma vėliausiai 2011-03-22, todėl į teismÄ dėl statybos leidimo panaikinimo turėjo kreiptis per 1 mėnesį nuo sužinojimo apie statybos leidimÄ , t. y. ne vėliau kaip iki 2011-04-22, o kreipėsi tik 2011-06-01. Teismas nelaikė ieÅ¡kovų nurodytų praleisto termino atnaujinimo priežasčių svarbiomis, todėl netenkino ieÅ¡kovų praÅ¡ymo atnaujinti praleistÄ administracinio akto apskundimo senaties terminÄ ir ieÅ¡kinį Å¡iuo pagrindu atmetė.Teismas ieÅ¡kovų reikalavimus, pareikÅ¡tus kaip gretimų žemės sklypų savininkų, kurių teises pažeidžia ginčijamo statybos leidimo pagrindu atsakovių vykdomi statybos darbai, atmetė kaip nepagrįstus, kadangi remdamasis VÄ® Registrų centro duomenimis nustatė, kad jie nėra gretimų žemės sklypų savininkai.

Todėl teismas atmetė ieÅ¡kovų argumentus, kad atsakovės kartu su praÅ¡ymu iÅ¡duoti statybos leidimÄ turėjo gauti jų raÅ¡ytinius sutikimus statyti pastatÄ arčiau negu 3 metrų atstumu iki jiems priklausančių sklypų ribos. Remdamasis VÄ® Registrų centras pateiktais duomenimis, teismas, nustatė, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registre nėra įregistruotas, Å¡iuo adresu vieÅ¡ame registre yra įregistruotas tik gyvenamasis namas, kurio 2/3 dalys nuosavybės teise priklauso G.

D. ir 1/3 dalis registruota L. D. vardu. IeÅ¡kovo A. D. nuosavybės teisės nei į žemės sklypÄ , nei į gyvenamÄ jį namÄ , esantį (duomenys neskelbtini), nėra įregistruotos. Kadangi 2011-04-19 dingo dvibučio gyvenamojo namo techninio projekto ir statybos leidimo Nr. 38-3-GN779-710 iÅ¡davimo byla, teismas sprendė, jog nėra galimybės nustatyti objektyviÄ tiesÄ . Teismas nesirėmė atsakovių turimu techninio projekto egzemplioriumi, kadangi, kaip nurodė trečiojo asmens atstovė ir liudytojas K.

S., atliekant patikrinimÄ 2012 m. liepos mėnesį buvo nustatyta, kad statytojo (atsakovių) pateiktoje projektinėje dokumentacijoje yra nepilnos tam tikro projekto dalys, nebuvo sklypo sutvarkymo plano dalies, konstrukcijų dalies, vandentiekio ir nuotekų Å¡alinimo dalies. IeÅ¡kovai nepateikė įrodymų savo teiginiams, kad ginčijamas statybos leidimas buvo iÅ¡duotas pažeidžiant ieÅ¡kovų teises, pagrįsti, todėl teismas nesirėmė vien ieÅ¡kovų paaiÅ¡kinimais ir sprendė, jog nėra pagrindo konstatuoti ieÅ¡kovų teisių pažeidimÄ .

Teismas taip pat atmetė ieškovų argumentus, kad atsakovėms vykdant statybos darbus yra keliama grėsmė kalno šlaito stabilumui, todėl iškilo pavojus ieškovų nuosavybei, ir kad atsakovių statomas namas trukdo natūraliam apšvietimui, kadangi ieškovai jų nepagrindė jokiais objektyviais įrodymais. Teismas nesirėmė 2011-05-04 antstolio M. P. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu, kadangi jame užfiksuoti statybos pažeidimai, dėl kurių atsakovėms 2011-02-17 buvo surašytas savavališkos statybos aktas ir nustatytas reikalavimas pašalinti savavališkos statybos padarinius, kuriuos atsakovės pašalino.

Teismo nuomone, byloje esantys duomenys (liudytojo K. S. parodymai, 2012-07-11 StatybÄ leidžiančio dokumento parengimo ir iÅ¡davimo atitikties teisės aktų reikalavimams patikrinimo akto iÅ¡vada) duoda pagrindo manyti, kad 2006-11-10 iÅ¡duotu statybos leidimu galėjo bÅ«ti pažeisti 2002-02-12 Kauno miesto valdybos sprendimu Nr. 141 patvirtinto sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), detaliojo plano sprendiniai, tačiau nukrypimas nuo detalaus plano reikalavimų Å¡iuo atveju gali bÅ«ti susijęs ne su ieÅ¡kovų teisėmis, o su vieÅ¡o intereso pažeidimu.

Todėl nėra galimybės tenkinti ieÅ¡kinį Å¡iuo pagrindu, kadangi CPK 49 str. nesuteikia ieÅ¡kovams teisės teikti ieÅ¡kinį vieÅ¡am interesui ginti. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai IeÅ¡kovai apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2013 m. balandžio 25 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ Â â€“ ieÅ¡kinį patenkinti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo, jog sprendimas priimtas, netinkamai įvertinus byloje esančius įrodymus ir padarius nepagrįstas iÅ¡vadas, dėl ko buvo neatskleista bylos esmė ir neteisingai iÅ¡spręsta bylÄ .

Skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:Dėl ieÅ¡kinio senatį reglamentuojančių teisės normų netinkamo taikymo Teismas netinkamai iÅ¡aiÅ¡kino materialiosios teisės normas dėl ieÅ¡kinio senaties taikymo ir nepagrįstai nusprendė, kad ieÅ¡kovai kreipėsi į teismÄ praleidę vieno mėnesio terminÄ pažeistoms teisėms apginti. Nepagrįsta teismo iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovas A. D. apie ginčijamÄ statybos leidimÄ sužinojo 2011-03-22, kadangi, nors jis iÅ¡ 2011-03-22 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡o ir sužinojo apie ginčijamo leidimo egzistavimÄ , tačiau tai, kad jis neatitinka detaliojo plano sprendinių, ieÅ¡kovui tapo žinoma tik 2011-04-30 gavus leidimo kopijÄ .

Aplinkybė, kad ieÅ¡kovai žinojo apie egzistuojantį statybos leidimÄ , negali bÅ«ti prilyginama sužinojimui apie minėtame statybos leidime nustatytus reikalavimus. Be to, statybos leidimo turinys nebuvo nurodytas nė viename iÅ¡ teismo nurodytų dokumentų, o tik nurodyta, jog yra iÅ¡duotas statybos leidimas dvibučiam gyvenamajam namui žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) statyti. Neįvertinta ir tai, kad statybos leidimas priimtas ne ieÅ¡kovų (apeliantų) atžvilgiu, kad buvo kreiptasi per mėnesį nuo skundžiamo statybos leidimo turinio sužinojimo, be to, ieÅ¡kovai pateikdami praÅ¡ymÄ dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. S2-7018-568/201, buvo aktyvÅ«s gindami savo pažeistas teises.

1) Dėl teisės normų, nustatančių atstumus nuo nesudėtingų pastatų iki kaimyninių sklypų ribų, netinkamo taikymo Pirmosios instancijos teismas netinkamai išaiškino materialinės teisės normas dėl statinio statymo mažesniu nei teisės aktų nustatytu atstumu iki žemės sklypų ribos ir nepagrįstai nusprendė, jog atsakovės neprivalėjo gauti ieškovų A. D. ir G. D. rašytinio sutikimo statybos darbams, kadangi jie nebuvo gretimo žemės sklypo savininkai. Iš teismo nurodytų argumentų nėra aišku, ar ieškovai neturi teisės grįsti savo ieškinio tuo argumentu, jog nėra gretimo žemės sklypo savininkai, ar dėl to, jog yra dingęs atsakovių techninis projektas ir pats statybos leidimas.

Teismas, padarydamas iÅ¡vadÄ , jog nebuvo reikalingas gretimame žemės sklype pastatyto gyvenamojo namo savininkų sutikimas, pažeidė LR Aplinkos ministro 2005 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. D1-338 „Dėl statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ patvirtinimo“ 8 priedo „Statinių iÅ¡dėstymo namo sklype gretimų sklypų atžvilgiu reikalavimai“ reikalavimus, kad statiniai turi bÅ«ti iÅ¡dėstomi sklype taip, kad nebÅ«tų pažeisti gretimų sklypų savininkų ar naudotojų pagrįsti interesai.

Reikalaujama, kad būtų nustatomas ne mažesnis kaip 3,0 m atstumas nuo statinių iki gretimo sklypo ribos, kai pastato aukštis yra iki 8,5 m aukščio, o aukštesniems pastatams šis atstumas didinamas 0,5 m kiekvienam papildomam pastato aukščio metrui. Nagrinėjamu atveju atstumas nuo atsakovių statomo dvibučio gyvenamojo namo iki žemės sklypų ribos turėtų būti ne mažesnis nei 4 metrai, tačiau šio imperatyvaus reikalavimo nesilaikyta, ir tai kelia grėsmę gretimo sklypo naudotojams – ieškovams.

Teismas netyrė aplinkybių, jog ieÅ¡kovai G. D. ir A. D. buvo gretimo žemės sklypo naudotojai, kurių raÅ¡ytinis sutikimas buvo privalomas, kadangi, pastačius atsakovių statomÄ dvibutį gyvenamÄ jį namÄ per arti ieÅ¡kovams priklausančio gyvenamojo namo, bÅ«tent pastariesiems kyla gaisro grėsmė. Teismas tik formaliai pasisakė, jog ieÅ¡kovai nėra gretimo žemės sklypo savininkai. Atsakovės neturi teisės pasirinkti iÅ¡ ko - gretimo žemės sklypo savininko ar naudotojo - privaloma gauti sutikimÄ dėl statybų.

PrieÅ¡ingai, siekiant, kad nebÅ«tų pažeisti žemės sklypo naudotojų, kurie dar nėra jo savininkai, nes nėra pabaigtos žemės iÅ¡sipirkimo procedÅ«ros, interesai, yra privaloma gauti jų sutikimÄ . IeÅ¡kovė G. D. yra gretimo žemės sklypo naudotoja, kadangi jai nuosavybės teise priklauso 2/3 dalys gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini). Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nelaikė ieÅ¡kovo A. D. minėto žemės sklypo naudotoju, padaręs iÅ¡vadÄ , kad jam nepriklauso nurodyto gyvenamojo namo dalis.

Nors paveldėjimo teisės liudijimas po L. D. mirties dar nėra iÅ¡duotas, tačiau Kauno m. 10-ojo notaro biuro notarės O. M. 2011 m. kovo 17 d. iÅ¡duotas liudijimas patvirtina aplinkybę, kad vienintelis palikimÄ po L. D. mirties priėmęs įpėdinis yra ieÅ¡kovas A. D.. Atsakovės sutikimÄ statyti statinius, nesilaikant teisės aktų numatyto atstumo ik sklypo ribos reikalavimų, yra gavusios tik iÅ¡ ieÅ¡kovo A. D., o iÅ¡ ieÅ¡kovės G. D. toks sutikimas nėra gautas. IeÅ¡kovas A. D., pasiraÅ¡ydamas minėtÄ sutikimÄ , nebuvo įgaliotas savo sesers G.

D. atlikti kokius nors veiksmus ir jos interesų 2006 metais neatstovavo, jis buvo savo sesers įgaliotas tik 2011 m. vasario 11 d. Taigi, G. D., kuriai priklauso 2/3 dalys gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) nebuvo sutikusi dėl atsakovių naujo statinio statybų vykdymo, nesilaikant teisės aktų numatyto minimalaus atstumo iki žemės sklypų ribos. A. D., pasiraÅ¡ydamas minėtÄ sutikimÄ , buvo suklaidintas, kadangi jam nebuvo pateikta statomo gyvenamojo namo projektinė dokumentacija, be to, jo paraÅ¡as notariÅ¡kai nepatvirtintas.

3) Dėl teisės normų, nustatančių žemės sklypo užstatymo tankio ir intensyvumo reikalavimus, netinkamo taikymo Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino raÅ¡ytinius įrodymus ir padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovai nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių jų pažeidžiamas teises, t. y. kad atsakovių vykdomomis statybomis yra keliama grėsmė kalno Å¡laito stabilumui ir ieÅ¡kovų nuosavybei. Å i teismo iÅ¡vada prieÅ¡tarauja kitai sprendime padarytai iÅ¡vadai, kad ginčijamu statybos leidimu galėjo bÅ«ti pažeisti 2002-02-12 Kauno miesto valdybos sprendimu Nr. 141 patvirtinti detaliojo plano sprendiniai.

Teismas nepagrįstai konstatavo, jog Å¡is nukrypimas nuo detaliojo plano nėra susijęs su ieÅ¡kovų teisėmis, o yra susijęs su vieÅ¡o intereso pažeidimu, kurį ginti turi teisę tik prokuroras. Detaliajame plane nustatyti apribojimai, t. y. užstatymo tankumas ir užstatymo intensyvumas yra skirti bÅ«tent gretimų žemės sklypų savininkų ar naudotojų interesų apsaugai, juolab, kad gyvenamoji teritorija yra iÅ¡sidėsčiusi ant kalno Å¡laito. Todėl teismui padarius iÅ¡vadÄ , kad ginčijamu leidimu buvo pažeisti detaliojo plano sprendiniai, buvo patvirtintas faktas, kad minėta statyba pažeidžia gretimų gyventojų interesus.

Apeliantai nesutinka su teismo nuomone, kad statybos leidimo neatitikimas detaliojo plano sprendiniams yra vieÅ¡as interesas, kadangi LR ABTÄ® 5 straipsnio 1 dalies, 22 straipsnio 1 dalies nuostatos garantuoja asmeniui teisę kreiptis į administracinį teismÄ ir nustato, jog tokiam kreipimuisi pakanka, kad asmuo manytų, jog jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, t. y. pakankamas asmens subjektyvus suvokimas apie jo teisių ar interesų pažeidimÄ . Byloje nustatyta, kad virÅ¡ytas detaliuoju planu patvirtintinas teritorijos užstatymo intensyvumas ir užstatymo tankumas, ir Å¡ie pažeidimai turi tiesioginę įtakÄ gretimų žemės sklypų savininkams bei naudotojams, kadangi virÅ¡yti užstatymo rodikliai sukelia grėsmę kalno Å¡laito stabilumui.

Atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė, kad terminas ieÅ¡kiniui dėl statybos leidimo panaikinimo paduoti turi bÅ«ti skaičiuojamas nuo 2011-03-22. IeÅ¡kovai, nepažeisdami LR ABTÄ® 33 str. 1 d. numatytų reikalavimų, turėjo kreiptis į teismÄ dėl statybos leidimo panaikinimo per 1 mėnesį nuo sužinojimo apie statybos leidimÄ , t. y. ne vėliau kaip iki 2011-04-22, o skundÄ teismui pateikė 2011-06-01.

Patys apeliantai nurodo, kad jie jau 2011-03-22 žinojo, jog pagal ginčijamÄ statybos leidimÄ vykdomos statybos, dėl ko ir yra pažeidžiamos jų teisės. IeÅ¡kovai, bÅ«dami rÅ«pestingi ir apdairÅ«s, vos tik sužinoję apie ginčijamÄ statybos leidimÄ Â turėjo pareigÄ imtis priemonių kreiptis į statybos leidimÄ iÅ¡davusiÄ institucijÄ dėl susipažinimo su Å¡iuo leidimu. Be to, ieÅ¡kovai nenurodė jokių svarbių, nuo jų valios nepriklausančių priežasčių, dėl kurių turėtų bÅ«ti atnaujintas praleistas terminas.

Atsakovė nesutinka su skundo argumentais, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai aiÅ¡kino materialinės teisės normas dėl statinio statymo mažesniu nei teisės aktų nustatytu atstumu iki žemės sklypų ribos. Nurodo, jog atsakovės neprivalėjo gauti ieÅ¡kovų A. D. ir G. D. raÅ¡ytinio sutikimo statybos darbams, kadangi jie nebuvo gretimo žemės sklypo savininkai. Statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“, patvirtinto LR aplinkos ministro 2005-07-01 įsakymu Nr. D1-338, 8 priede numatyta, kad mažinant 3 m atstumÄ , turi bÅ«ti gautas gretimo sklypo savininko sutikimas raÅ¡tu.

Tačiau žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), statybos leidimo iÅ¡davimo metu nebuvo ir iki Å¡iol nėra suformuotas ir įregistruotas, todėl nebuvo ir pagrindo reikalauti ieÅ¡kovų sutikimo. Be to, Å¡ie ieÅ¡kovai nepateikė jokių įrodymų, kad jų teisės ar interesai ginčijamu statybos leidimu yra pažeidžiami. Atsakovė taip pat laiko nepagrįstais skundo argumentus, kad A. D., pasiraÅ¡ydamas sutikimÄ , buvo suklaidintas, nes jam nebuvo pateikta jokia naujai statomo pastato projektinė dokumentacija, nes nepateikta jokių tai patvirtinančių įrodymų.

Byloje nėra jokių duomenų, kad Å¡is sutikimas bÅ«tų negaliojantis ar nuginčytas. Atsakovės nuomone, ieÅ¡kovas, prieÅ¡ pasiraÅ¡ydamas sutikimÄ , turėjo teisę reikalauti visos reikalingos informacijos apie statybos darbų projektinius sprendinius. Argumentas, kad A. D. sutikimas turėjo bÅ«ti notariÅ¡kai patvirtintas, atmestinas, kadangi ieÅ¡kovai nenurodo, kokiems teisės aktams prieÅ¡tarauja Å¡is sutikimas ir koks teisės aktas nustato, kad tokio pobÅ«džio sutikimas turi bÅ«ti patvirtintas notarine forma.

Apeliantai nėra pateikę jokių įrodymų ar kitaip pagrindę teiginių, kad yra pažeistos jų teisės dėl to, jog ginčijamas statybos leidimas galimai neatitinka Kauno miesto valdybos 2002-02-12 sprendimu Nr. 141 patvirtintų detaliojo plano sprendinių. Kadangi ginčijamo statybos leidimo originali byla yra dingusi, todėl negalima konstatuoti, kad iÅ¡duodant statybos leidimÄ nebuvo laikomais žemės sklypo užstatymo tankio ir intensyvumo reikalavimų, o teismas tik teigė, kad statybos leidimu galėjo bÅ«ti pažeisti detaliojo plano sprendiniai. Atsakovės R.

V. ir V. P. atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ , priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsakovių manymu, pirmosios instancijos teismas teisingai iÅ¡nagrinėjo bylÄ ir priėmė teisėtÄ sprendimÄ . Laiko nepagrįstais skundo argumentus dėl pirmosios instancijos teismo netinkamo ABTÄ® numatyto 1 mėnesio ginčijamo leidimo – individualaus akto – apskundimo termino taikymo. Apeliantai nepagrįstai termino leidimui apskųsti skaičiavimo pradžia laiko 2011-04-30, kuomet gavę leidimÄ detaliai susipažino su jo turiniu.

Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, spręstina, kad ABTÄ® 33 straipsnio 1 dalies taikymo prasme asmuo sužino apie aktÄ , kai jam tampa prieinama informacija apie esminius Å¡io akto turinį sudarančius elementus, t. y. aktÄ priėmusiÄ institucijÄ , priėmimo dienÄ , aktu nustatomas teises ar pareigas. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie LR Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros skyrius 2011-02-19 pateikė ieÅ¡kovams raÅ¡tÄ , kuriame Å¡ie elementai buvo aiÅ¡kiai nurodyti, vėliau ieÅ¡kovai A.

D. ir G. D., remdamiesi Å¡ia informacija, 2011-03-22 ir 2011-03-29 pateikė teismui procesinius praÅ¡ymus, todėl pagrįsta teismo iÅ¡vada, kad visa informacija apie ginčijamo leidimo turinį ieÅ¡kovams tapo prieinama ne vėliau kaip 2011-03-22, o ne 2011-04-30, kaip teigia ieÅ¡kovai. IeÅ¡kovai, turėdami informacijÄ apie ginčo statybos leidimÄ , nesikreipė į leidimÄ iÅ¡davusiÄ institucijÄ , praÅ¡ydami Å¡io leidimo kopijos ar leisti su juo susipažinti, jie taip pat nenurodė jokių svarbių nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, dėl kurių praleistas terminas galėtų bÅ«ti atnaujintas.

Atsakovės laiko nepagrįstu ir skundo argumentÄ , kad gaunant ginčijimÄ statybos leidimÄ buvo privalomas gretimo sklypo naudotojų sutikimas. Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovai A. D. ir G. D. nėra gretimo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkai, kadangi žemės sklypas Å¡iuo adresu apkritai nėra suformuotas ir jo nebuvo leidimo iÅ¡davimo metu, o ieÅ¡kovių O. B., V. G. ir V. G. nuosavybės teise turimas žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), nesiriboja su atsakovių sklypu.

IeÅ¡kovai teigdami, kad ginčo statybos leidimui iÅ¡duoti buvo privalomas gretimo sklypo naudotojų raÅ¡tiÅ¡kas sutikimas, nepagrįstai plečiamai aiÅ¡kina statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ 8 priedo nuostatas, kadangi minėtas teisės aktas nenumato, kad atstumų sumažinimui bÅ«tų reikalingas ne tik gretimo sklypo savininkų, bet ir naudotojų sutikimas. Atsakovių nuomone, pagrįsta teismo iÅ¡vada, kad galimi nukrypimai nuo detaliojo plano sprendinių, virÅ¡ijant užstatymo tankį ir intensyvumÄ , sietini ne su ieÅ¡kovų subjektinių teisių, o su vieÅ¡o intereso pažeidimu.

IeÅ¡kovai neįrodė, jog atsakovėms iÅ¡duotas statybos leidimas dėl tariamo neatitikimo detaliojo plano sprendiniams pažeidžia jų teises dėl keliamos grėsmės kalno Å¡laito stabilumui, todėl jie nėra tinkami subjektai reikalauti panaikinti ginčo statybos leidimÄ , o ginti vieÅ¡o intereso jie nėra įgalinti. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados             Apeliacinis skundas atmestinas. Byloje nustatyta, kad atsakovės R.

V. ir V. P. yra žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), bendraturtės (t. 3, b. l. 61). Joms 2006 m. lapkričio 10 d. iÅ¡duotas statybos leidimas Nr. 38-3-GN779-710 Å¡iame sklype griauti gyvenamÄ jį namÄ bei Å«kio pastatÄ ir statyti naujÄ dvibutį gyvenamÄ jį namÄ pagal M. P. parengtÄ projektÄ (t. 1, b. l. 36, 68). IeÅ¡kovei G. D. nuosavybės teise priklauso 2/3 pastatų, esančių gretimame žemės sklype P(duomenys neskelbtini), likusi 1/3 dalis statinių įregistruota L. D. nuosavybės teise (t. 1, b. l. 19-20, 51-52).

IeÅ¡kovas A. D. pagal Kauno miesto notarės O. M. iÅ¡duotÄ liudijimÄ (t. 1, b. l. 21, 53) yra L. D. įstatyminis įpėdinis. IeÅ¡kovai O. B., V. G. (bendrosios jungtinės nuosavybės teise su sutuoktiniu V. G.) nuosavybės teise valdo žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), kuris nesiriboja su atsakovėms priklausančiu žemės sklypu (t. 3, b. l. 53-54, 63-64). Kauno miesto savivaldybės valdybos 2002 m. vasario 12 d. sprendimu Nr. 141 yra patvirtintas žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) detalusis planas (t. 1, b. l. 146-148).Byloje kilo ginčas dėl iÅ¡duoto statybos leidimo teisėtumo ieÅ¡kovų teisių pažeidimo aspektu.

Dėl ieÅ¡kinio senaties termino taikymo Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieÅ¡kovų ieÅ¡kinį, padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovai savo teisę kreiptis į teismÄ realizavo, praleidę LR Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau ABTÄ®) 33 straipsnio 1 dalyje nustatytÄ 1 mėnesio terminÄ administracinės teisės aktui apskųsti, o termino praleidimo priežastis nepripažino svarbiomis. LR ABTÄ® 33 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (praÅ¡ymas) administraciniam teismui paduodamas per vienÄ mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar praneÅ¡imo apie veiksmÄ (neveikimÄ ) įteikimo suinteresuotai Å¡aliai dienos arba per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas reikalavimo įvykdymo terminas.

IeÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos, o teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ (CK 1.127 straipsnio 1 dalis). Teismas, įvertinęs byloje pateiktus raÅ¡ytinius įrodymus, konstatavo, kad ieÅ¡kovams apie ginčijamÄ statybos leidimÄ buvo žinoma vėliausiai 2011-03-22, o į teismÄ jie kreipėsi tik 2011-06-01, t. y. praleidę įstatymo nustatytÄ terminÄ . IeÅ¡kovai iÅ¡ esmės neginčija teismo nustatytos aplinkybės, kad jie apie ginčijamo leidimo egzistavimÄ sužinojo iÅ¡ 2011-03-22 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡o, tačiau teigia, kad tik 2011-04-30 gavus leidimo kopijÄ ieÅ¡kovams tapo žinoma, jog leidimas neatitinka detaliojo plano sprendinių.

Todėl, jų nuomone, aplinkybė, kad ieÅ¡kovai žinojo apie egzistuojantį statybos leidimÄ , negali bÅ«ti prilyginama sužinojimui apie minėtame statybos leidime nustatytus reikalavimus. Tačiau ieÅ¡kovų reikalavimas pripažinti statybos leidimÄ negaliojančiu faktiÅ¡kai yra grindžiamas dviem savarankiÅ¡kais pagrindais:

1) kad negautas gretimo žemės sklypo savininkų (naudotojų) - ieÅ¡kovų A. D. ir G. D. sutikimas raÅ¡tu statyti ginčo pastatÄ arčiau nei 3 m atstumu iki žemės sklypo ribos, 2) kad statybos leidimas neatitinka žemės sklypo užstatymo tankio ir intensyvumo reikalavimų, nustatytų detaliajame plane, todėl statomas statinys neatitinka mechaninio atsparumo ir pastovumo reikalavimų ir kelia grėsmę Å¡laito stabilumui. IeÅ¡kinio reikalavimams, grindžiamiems pirmuoju pagrindu (dėl negautų gretimo sklypo savininkų (naudotojų) sutikimų) statybos leidimo turinys nėra svarbus, nes teisės aktų nustatytų atstumų iki gretutinio žemės sklypo ribos nesilaikymas, kuo yra pažeidžiamos gretimo žemės sklypo savininkų (naudotojų) teisės, paaiÅ¡kėja ne iÅ¡ statybos leidimo turinio, tai turi bÅ«ti akivaizdu net pradėjus vykdyti statybas, o duomenų apie iÅ¡duotÄ statybos leidimÄ sužinojimas yra pakankamas ginčyti statybos leidimÄ Å¡iuo pagrindu.

Pažymėtina, kad byloje atsakovių pateikti įrodymai patvirtina, kad darbai pagal ginčijamÄ statybos leidimÄ , iÅ¡duotÄ griauti prieÅ¡ tai buvusius pastatus ir statyti naujÄ statinį, buvo atliekami dar 2007 m. (t. 1, b. l. 115-120). Ä®vertinus statybos darbų atlikimo pradžiÄ bei atsižvelgus į tai, kad ieÅ¡kovas A. D. vis tik buvo davęs sutikimÄ raÅ¡tu statyti ginčo statinį, (t. 1, b. l. 30, 62), darytina iÅ¡vada, jog ieÅ¡kovai A. D. ir G. D., siekdami apginti savo teises, elgėsi nepakankamai apdairiai ir rÅ«pestingai ir ieÅ¡kinį pareiÅ¡kė, be svarbių priežasčių praleidę ieÅ¡kinio senaties terminÄ .

Nustatyti ieÅ¡kinio senaties terminai įpareigoja teisminės gynybos siekiantį asmenį operatyviai reaguoti į savo teisių ar įstatymų saugomų interesų pažeidimus, nes prieÅ¡ingu atveju gali bÅ«ti pažeistas teisinių santykių stabilumas ir susiformavusių santykių pagrindu įgytų teisių apsauga. Todėl kolegija, sutikdama su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis, kad ieÅ¡kovams A. D. ir G. D. apie statybos leidimÄ buvo žinoma vėliausiai 2011-03-22 (nors apie teisių pažeidimÄ turėjo bÅ«ti žinoma dar 2007 m. pradėjus statybas), sutinka ir su tuo, kad teismas Å¡iuo atveju pagrįstai, esant atsakovių reikalavimui, taikė ieÅ¡kinio senatį CK 1.126 straipsnio ir ieÅ¡kinį Å¡iuo pagrindu atmetė (CK 1.131 straipsnio 1 dalis).Kadangi ieÅ¡kinio reikalavimas pripažinti statybos leidimÄ negaliojančiu grindžiamas ir kitu faktiniu pagrindu, t. y. kad yra pažeidžiamos ieÅ¡kovų teisės ir teisėti interesai, nes statant pastatÄ pagal iÅ¡duotÄ leidimÄ , tai gali turėti įtakos Å¡laite suformuotuose žemės sklypuose esančių statinių stabilumui, todėl atskirai svarstytina, kada ieÅ¡kovai įgijo teisę reikÅ¡ti ieÅ¡kinį Å¡iuo pagrindu.

Kaip nurodyta, teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ (CK 1.127 straipsnio 1 dalis). IeÅ¡kovai teigia, kad jiems apie užstatymo tankio ir intensyvumo pažeidimus, kas turi tiesioginės įtakos jų teisėms, tapo žinoma tik susipažinus su leidimo turiniu ir nustačius statinio techninių reikalavimų neatitikimÄ teritorijų planavimo dokumentuose nustatytiems statybos sklypo tvarkymo reikalavimams. Kolegija pripažįsta, kad statybos leidimo ginčijimas Å¡iuo pagrindu yra galimas tik turint duomenis apie statinio techninius-ekonominius rodiklius, kurie ieÅ¡kovams tapo žinomi tik atsakovėms 2011-04-30 juos pateikus (t. 1, b. l. 13-17, 33).

IeÅ¡kovai, remdamiesi bÅ«tent Å¡iais atsakovių pateiktais duomenimis, nustatė, kad gali bÅ«ti pažeidžiamos jų teisės. Todėl ieÅ¡kinio senaties terminas reikalavimui pripažinti statybos leidimÄ Å¡iuo pagrindu nėra praleista. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs pagrindÄ ieÅ¡kiniui atmesti dėl praleisto ieÅ¡kinio senaties termino, kartu pasisakė ir dėl ieÅ¡kinio pagrįstumo jame nurodytais pagrindais, todėl apeliacinės instancijos teismas analizuoja apeliacinio skundo argumentus ir vertina apylinkės teismo iÅ¡vadas ir dėl ieÅ¡kinio pagrįstumo.

   Dėl teisės normų, nustatančių atstumus nuo statinių iki kaimyninių sklypų ribų, taikymo LR aplinkos ministro 2005 m liepos 1 d. įsakymu Nr. D1-338 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ 8 priede „Statinių išdėstymo namo sklype gretimų sklypų atžvilgiu reikalavimai“ numatyta, kad „statiniai turi būti išdėstomi sklype taip, kad nebūtų pažeisti gretimų sklypų savininkų ar naudotojų pagrįsti interesai.

Nustatomi Å¡ie mažiausi atstumai nuo statinių iki sklypo ribos ir gatvių raudonųjų linijų, iÅ¡skyrus atvejus, kai mažesnis atstumas numatytas teritorijų planavimo dokumentuose, ir kiti reikalavimai: 1.1. pastatų (priestatų) iki 8,5 m aukščio – ne mažesnis kaip 3,0 m. AukÅ¡tesniems pastatams Å¡is atstumas didinamas 0,5 m kiekvienam papildomam pastato aukščio metrui. Atstumas iki žemės sklypo ribos nustatomas nuo kiekvienos skirtingÄ aukÅ¡tį turinčios pastato ar jo dalies. Å is atstumas gali bÅ«ti sumažintas, jei gautas gretimo sklypo savininko sutikimas raÅ¡tu“.Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad Å¡iuo atveju nėra reikalingi ieÅ¡kovų A.

D. ir G. D. sutikimai statyti ginčo pastatÄ arčiau nei 3 m atstumu iki žemės sklypo ribos, kadangi Å¡ie ieÅ¡kovai nėra gretimo žemės sklypo savininkai. Bylos duomenys patvirtina, kad žemės sklypas adresu (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registre nėra įregistruotas (t. 3, b. l. 52). Tačiau kartu nustatyta, kad ieÅ¡kovei G. D. nuosavybės teise priklauso 2/3 dalys statinių, esančių tuo pačiu adresu, likusi 1/3 dalis statinių įregistruota L. D. nuosavybės teise (t. 1, b. l. 19-20, 51-52).

Nors ieÅ¡kovui A. D., kaip palikėjos L. D. įstatyminiam įpėdiniui, paveldėjimo teisės liudijimas dar nėra iÅ¡duotas, tačiau byloje pateiktas Kauno miesto notarės O. M. iÅ¡duotas liudijimas (t. 1, b. l. 21, 53) patvirtina, kad A. D. yra kreipęsis dėl palikimo priėmimo, t. y. yra realizavęs savo teisę į palikimÄ , nes teisę į palikimÄ lemia ne paveldėjimo teisės liudijimo iÅ¡davimas, o palikimo priėmimas (CK 5.3 straipsnis, 5.50 straipsnio 1 ir 2 dalys). Todėl darytina iÅ¡vada, jog A.

D. taip pat turi teises į nurodytÄ pastatų dalį, priklausiusiÄ palikėjai L. D.. Todėl ieÅ¡kovai, turėdami tiesiogines ar iÅ¡vestines daiktines teises į statinius, esančius gretimame nuo statomo ginčo pastato žemės sklype, faktiÅ¡kai yra žemės sklypo, esančio prie jų pastatų, naudotojai, ir nors jie nėra Å¡io sklypo savininkai, tačiau gretimame žemės sklype vykstančios statybos betarpiÅ¡kai liečia jų interesus.Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas Å¡ių ieÅ¡kovų ieÅ¡kinį dėl jų teisių pažeidimo, statant pastatÄ arčiau nei teisės aktais nustatytas atstumas iki žemės sklypo ribos be jų raÅ¡ytinio sutikimo, netinkamai taikė nurodytus reikalavimus.

Nurodyti tam tikri atstumo iki žemės sklypo ribos reikalavimai yra nustatyti tam, „kad nebūtų pažeisti gretimų sklypų savininkų ar naudotojų pagrįsti interesai“, kas betarpiškai įtvirtinta nurodytame teisės akte. Ir todėl nors vėliau tame pačiame akte nurodyta, kad mažinant jame numatytus atstumus turi būti „gautas gretimo sklypo savininko sutikimas raštu“, ši normos dalis aiškintina visų išdėstytų reikalavimų apimtyje ir kontekste, ir tai turėtų reikšti, kad toks sutikimas turėtų būti gautas ir iš gretimų sklypų naudotojų.

Ginčo atveju toks sutikimas raÅ¡tu turėjo bÅ«ti gautas iÅ¡ abiejų gretutinio sklypo naudotojų - ieÅ¡kovų A. D. ir G. D., tačiau buvo gautas tik iÅ¡ A. D. (t. 1, b. l. 30, 62). IÅ¡ ieÅ¡kovės G. D. sutikimas raÅ¡tu nėra gautas, nes tokių įrodymų byloje nepateikta, to neteigia ir pačios statytojos - atsakovės V. P. ir R. V. (t. 1, b. l. 104-108).Nors ieÅ¡kovas A. D. teigia, kad sutikimÄ pasirašė suklydimo įtakoje, tačiau suklydimÄ patvirtinančių aplinkybių neįrodinėjo CPK 178 straipsnio tvarka ir reikalavimo pripažinti šį sutikimÄ negaliojančiu nereiÅ¡kė, taip pat nenustatyti ir pagrindai pripažinti ieÅ¡kovo sutikimÄ niekiniu.

IeÅ¡kovas teigia, kad toks sutikimas turėjo bÅ«ti pavirtintas notarine tvarka, tačiau nenurodo jokio teisės akto, nustatančio tokiÄ sutikimo formÄ , o STR 2.02.09:2005 numatyta tik raÅ¡ytinė sutikimo forma.Dėl nurodytų aplinkybių pagal byloje pateiktus įrodymus bÅ«tų pagrindas konstatuoti ieÅ¡kovės G. D. teisių pažeidimÄ , statant statinį gretimame žemės sklype, neturint gretimo žemės sklypo naudotojos sutikimo raÅ¡tu, tačiau Å¡i jos teisė negintina dėl praleisto ieÅ¡kinio senaties termino.

Dėl ieÅ¡kovų teisių, pažeidus žemės sklypo užstatymo tankio ir intensyvumo reikalavimus, gynimo Pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kinį, reiÅ¡kiamÄ Å¡iuo pagrindu, atmetė todėl, kad ieÅ¡kovai O. B., V. G. ir V. G. neįrodė, kad statybos leidimas pažeidžia Å¡ių ieÅ¡kovų teises, susijusias su tuo, kad vykdant statybos darbus keliama grėsmė Å¡laito stabilumui, dėl ko iÅ¡kyla pavojus ieÅ¡kovų nuosavybei. Apeliantų nuomone, tokia teismo iÅ¡vada prieÅ¡tarauja kitai tame pačiame sprendime padarytai iÅ¡vadai, kuria teismas, įvertinęs liudytojo K.

S. parodymus ir 2012-07-11 StatybÄ leidžiančio dokumento parengimo ir iÅ¡davimo atitikties teisės aktų reikalavimams patikrinimo akto iÅ¡vadas, sprendė, kad 2006-11-10 iÅ¡duotu statybos leidimu galėjo, esančio (duomenys neskelbtini), detaliojo plano sprendiniai. Tačiau prieÅ¡taravimo tarp Å¡ių pirmosios instancijos teismo padarytų iÅ¡vadų nėra. CK 4.99 straipsnis numato, kad žemės sklypo savininkas turi teisę reikalauti, kad kaimyniniuose žemės sklypuose nebÅ«tų statomi nauji statiniai, perstatomi, rekonstruojami ir netgi iÅ¡saugomi nepakeisti esantys statiniai, jeigu galima padaryti įtikinamÄ prielaidÄ , kad tokių naujų statinių statymas ar esamų statinių pakeitimas ir netgi nepakeistų egzistavimas ar naudojimas padarys neigiamÄ neleistinÄ poveikį jo žemės sklypui ar jo žemės sklype esantys pastatai neteks stabilumo.

Nurodyti ieÅ¡kovai savo teisių pažeidimÄ bÅ«tent grindė tuo, kad leidus statyti statinius pagal ginčo statybos leidimÄ kyla pavojus Å¡laito nestabilumui ir tuo pačiu ieÅ¡kovų turimai nuosavybei - statiniams, esantiems žemės sklype Å¡iame Å¡laite. Tai reiÅ¡kia, kad ieÅ¡kovai privalėjo įrodyti bÅ«tent Å¡iÄ aplinkybę, tačiau byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kurie pagrįstų nurodytÄ grėsmę, t. y. Å¡i aplinkybė nėra įrodyta CPK 178 straipsnio tvarka.                           Pirmosios instancijos teismo iÅ¡ liudytojo K.

S. parodymų ir 2012-07-11 StatybÄ leidžiančio dokumento parengimo ir iÅ¡davimo atitikties teisės aktų reikalavimams patikrinimo akto iÅ¡vadų (t. 2, b. l. 105-110, t. 3, b. l. 76-77) padaryta prielaida, kad 2006-11-10 iÅ¡duotu statybos leidimu galėjo bÅ«ti pažeisti Kauno miesto valdybos 2002-02-12 sprendimu Nr. 141 patvirtinto žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detaliojo plano sprendiniai (t. 1, b. l. 146-148), nepatvirtina ieÅ¡kovų O. B., V. G. ir V. G. teisių pažeidimo, t. y. kad vien dėl to kyla grėsmė jų nuosavybei.

Todėl ieÅ¡kovams neįrodžius, kad statybos leidimo prieÅ¡taravimas patvirtino detaliojo plano sprendiniams tiesiogiai pažeidžia jų teises, pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė iÅ¡vadÄ , kad tai nesusiję su ieÅ¡kovų subjektinėmis teisėmis, o ieÅ¡kovai neturi įgalinimų ginti vieÅ¡Ä interesÄ CPK 49 straipsnio pagrindu. Tokia teismo iÅ¡vada atitinka LR Statybos įstatymo 23 straipsnio 30 dalies reikalavimus, kuriais numatyta, kad kreiptis į teismÄ dėl statybÄ leidžiančio dokumento galiojimo panaikinimo turi teisę asmenys, kurių teisės ir teisėti interesai yra pažeidžiami, Å¡ių asmenų skundų ar praneÅ¡imų pagrindu arba savo iniciatyva – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos ar statinio saugos ir paskirties valstybinės priežiÅ«ros institucijos pagal kompetencijÄ ; jeigu yra pažeistas vieÅ¡asis interesas, Å¡ios institucijos dėl vieÅ¡ojo intereso gynimo turi teisę kreiptis į prokuratÅ«rÄ .

Bylose dėl neteisėtai iÅ¡duotų statybÄ leidžiančių dokumentų galiojimo panaikinimo atsakovais laikomi asmenys, neteisėtai pritarę statybÄ leidžiančio dokumento iÅ¡davimui. LR Statybos įstatymo 27 straipsnio 3 dalies 6 punkte taip pat numatyta, kad Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos dėl neteisėtai priimtų su statybos procesu susijusių administracinių sprendimų panaikinimo kreipiasi į Å¡iuos sprendimus priėmusius subjektus arba į teismÄ .

Todėl Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros skyriui nustačius, kad suprojektuotas dvibutis namas neatitinka nurodyto patvirtinto detaliojo plano sprendinių, statybos leidimo panaikinimo klausimas gali bÅ«ti sprendžiamas kreipiantis į teismÄ kitiems įstatyme numatytiems bei įstatymo suteiktus įgalinimus turintiems subjektams. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, spręstina, kad nors pirmosios instancijos teismas padarė kai kurias nepagrįstas iÅ¡vadas, tačiau iÅ¡ esmės pagrįstai atmetė ieÅ¡kinį jame nurodytais pagrindais.

Todėl apeliacinis skundas atmestinas, o sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atmetus ieÅ¡kovų apeliacinį skundÄ iÅ¡ ieÅ¡kovų atsakovėms R. V. ir V. P. lygiomis dalimis priteistinos jų turėtos atstovavimo iÅ¡laidos apeliacinės instancijos teisme, kurios yra 1 500 Lt (t. 3, b. l. 143-145).           Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1punktu, 331 straipsniu, n u t a r i a :              Apeliacinį skundÄ atmesti.

Kauno apylinkės teismo 2013 m. balandžio 25 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovų A. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) G. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) O. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) V. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir V. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovėms R. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir V. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) po 150 Lt iÅ¡ kiekvieno ieÅ¡kovo kiekvienai atsakovei atstovavimo iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme. Teisėjai:                                                                                                                      Galina Blaževič                                                                                       Nijolia Indreikienė                                                                                                                                   Albina Rimdeikaitė