8779fa6b-d2f4-45a2-94b9-a53f3dcfe166 · Vilniaus apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-1249-910/2019 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-29557-2018-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.4; 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.5.2.4; 3.3.1.20 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. spalio 25 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Ribokaitė, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi ieÅ¡kovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 31 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieÅ¡kinį atsakovei akcinei bendrovei „Lietuvos geležinkeliai“ dėl žalos atlyginimo, n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė AB „Lietuvos draudimas“ 2018 m. rugsėjo 21 d. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovės AB „Lietuvos geležinkeliai“ 465 Eur žalos atlyginimo, 6 proc. dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo civilinės bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. Nurodė, kad 2015 m. rugsėjo 23 d. Klaipėdoje, Naujoji Uosto g. 2, atsakovės AB „Lietuvos geležinkeliai“ Å¡ilumvežio stumiami vagonai atsitrenkė į Å¡alia stovinčiÄ puspriekabę, Å¡i – į rampÄ , kuri pagal nuomos sutartį priklausė UAB „V. Paulius & associates“. Dėl rampos sugadinimo AB „Lietuvos draudimas“ draudėjui iÅ¡mokėjo 465 Eur dydžio draudimo iÅ¡mokÄ , apskaičiuotÄ pagal pateiktÄ Darbų sÄ matÄ Nr. 15/12-10 ir draudimo iÅ¡mokos apskaičiavimo aktÄ . Žala atsirado dėl transporto priemonės – Å¡ilumvežio – valdytojo kaltės. Eismo įvykį sukėlusi transporto priemonė priklauso AB „Lietuvos geležinkeliai“. Atsakovė yra atsakinga už nukentėjusiajam padarytÄ Å¾alÄ dviem pagrindais – pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 ir 6.270 straipsnius.

3. Atsakovė atsiliepime į ieÅ¡kinį su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad AB „Klaipėdos jÅ«rų krovinių kompanija“ teritorijoje, esančioje Klaipėdoje, Naujoji Uosto g. 23, 2015 m. rugsėjo 23 d. įvyko eismo įvykis, kurio metu atsakovei priklausantis lokomotyvas, stumdamas vagonus iÅ¡ geležinkelio privažiuojamojo kelio Nr. 8 į keliÄ Nr. 27, pagal judėjimo kryptį pirmuoju vagonu atsitrenkė į UAB „Ivtoma“ priklausantį vilkikÄ , Å¡is kliudė rampos metalinį tiltelį ir jį apgadino.

Vėliau paaiÅ¡kėjo, kad apgadintas turtas (rampa su tilteliu) priklauso UAB „V. Paulius & associates“. Ä® eismo įvykio vietÄ buvo iÅ¡kviesti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigÅ«nai, kurie pradėjo eismo įvykio tyrimÄ , tačiau Å¡io tyrimo nebaigė, nes įvykio medžiaga pagal kompetencijÄ buvo perduota geležinkelio eismo saugos institucijai – Valstybinei geležinkelio inspekcijai prie Susisiekimo ministerijos (po reorganizacijos pavadinimas pakeistas į Lietuvos transporto saugos administracijÄ .

Pagal Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto eismo saugos įstatymo 36 straipsnį eismo saugos institucija (Å¡iuo metu – Lietuvos transporto saugos administracija) tiria geležinkelių transporto katastrofas, eismo įvykius ir riktus, siekdama nustatyti asmenis, pažeidusius eismo saugos reikalavimus, ir teisės aktų nustatyta tvarka traukia juos atsakomybėn. Atlikusi įvykio tyrimÄ , Lietuvos transporto saugos administracija 2016 m. rugpjūčio 5 d. priėmė sprendimÄ , kuriuo nusprendė, kad:

1) negalima nustatyti dėl eismo įvykio kaltų asmenų;

2) patraukti administracinėn atsakomybėn stividorÄ (darbų vadovÄ ) B. M. (AB „Klaipėdos jÅ«rų krovinių kompanija“ darbuotojas) pagal ATPK 1121 straipsnio 1 dalį (geležinkelių transporto eismo saugÄ reglamentuojančių reikalavimų pažeidimas). Lietuvos transporto saugos administracija 2016 m. rugsėjo 8 d. sprendimu pakeitė savo 2016 m. rugpjūčio 5 d. sprendimÄ , panaikindama 2 punktÄ , kuriuo buvo nuspręsta AB „Klaipėdos jÅ«rų krovinių kompanija“ darbuotojui taikyti administracinę atsakomybę už geležinkelio transporto eismo saugÄ reglamentuojančių reikalavimų pažeidimÄ .

Sprendimo dalis, kurioje konstatuota, kad nėra galimybės nustatyti dėl eismo įvykio kalto asmens, liko nepakeista. Atsakovė 2017 m. rugpjūčio 31 d. el. paÅ¡tu gavo ieÅ¡kovės pretenzijÄ dėl 465 Eur žalos atlyginimo. Pretenzijoje buvo nurodyta, kad eismo įvykio metu apgadintas UAB „V. Paulius & associates“ priklausantis turtas (rampos tiltelis), kurį ieÅ¡kovė buvo apdraudusi, dėl įvykio apgadinto turto žalÄ patyrusiam asmeniui ieÅ¡kovė sumokėjo 465 Eur dydžio draudimo iÅ¡mokÄ .

Atsakovė 2017 m. rugsėjo 14 d. pateikė atsakymÄ Ä¯ ieÅ¡kovės pretenzijÄ , nurodydama, kad neturi pagrindo atlyginti reikalaujamos žalos, nes nenustatyta, jog už žalÄ atsakinga atsakovė. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. spalio 31 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė.

5. Teismas nurodė, kad pagal CK 6.1015 straipsnio 1 dalį draudikui, iÅ¡mokėjusiam draudimo iÅ¡mokÄ , pereina teisė reikalauti iÅ¡mokėtų sumų iÅ¡ atsakingo už padarytÄ Å¾alÄ asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. Pagal CK 6.1015 straipsnio 2 dalį reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo ir už žalÄ atsakingo asmens santykius. Tai reiÅ¡kia, kad žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK Å¡eÅ¡tosios knygos III dalies XXII skyriaus normas.

6. Teismas pažymėjo, kad civilinei atsakomybei taikyti turi bÅ«ti nustatytos visos bÅ«tinosios civilinės atsakomybės sÄ lygos: neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), žala (CK 6.249 straipsnis), priežastinis ryÅ¡ys (CK 6.247 straipsnis) bei asmens kaltė (CK 6.248 straipsnis), iÅ¡skyrus CK 6.270 straipsnyje numatytÄ atsakomybę už didesnio pavojaus Å¡altinių padarytÄ Å¾alÄ . CK 6.270 straipsnyje reglamentuojamas specialus deliktinės civilinės atsakomybės atvejis. Esant pareikÅ¡tam ieÅ¡kinio reikalavimui atlyginti didesnio pavojaus Å¡altinio padarytÄ Å¾alÄ , teismas turi nustatyti Å¡ias civilinės atsakomybės sÄ lygas:

žalÄ (nuostolius); neteisėtus veiksmus – žalos padarymo faktÄ didesnį pavojų aplinkiniams keliančiu veiksniu; priežastinį ryšį – tarp žalos (nuostolių) ir didesnį pavojų aplinkiniams keliančio veiksnio. Kaltė turi bÅ«ti nustatyta, kai sprendžiama dėl didesnio pavojaus Å¡altinių sÄ veika padarytos žalos atlyginimo valdytojams, – tuomet žala atlyginama bendrais pagrindais (CK 6.270 straipsnio 5 dalis).

7. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė žalÄ kildina iÅ¡ padidinto pavojaus Å¡altinio, kai Å¡ilumvežio stumiami vagonai atsitrenkė į Å¡alia stovinčias puspriekabes ir rampÄ , kuri pagal nuomos sutartį priklausė UAB „V. Paulius & associates“. Bylos duomenimis nustatyta, kad, atlikusi įvykio tyrimÄ , Lietuvos transporto saugos administracija 2016 m. rugpjūčio 5 d. sprendimu nusprendė, kad: 1) negalima nustatyti dėl eismo įvykio kaltų asmenų;

2) patraukti administracinėn atsakomybėn stividorÄ (darbų vadovÄ ) B. M. (AB „Klaipėdos jÅ«rų krovinių kompanija“ darbuotojas) pagal ATPK 1121 straipsnio 1 dalį (geležinkelių transporto eismo saugÄ reglamentuojančių reikalavimų pažeidimas). Lietuvos transporto saugos administracija 2016 m. rugsėjo 8 d. sprendimu savo 2016 m. rugpjūčio 5 d. sprendimÄ iÅ¡ dalies pakeitė, panaikindama Å¡io sprendimo 2 punktÄ , kuriuo buvo nuspręsta AB „Klaipėdos jÅ«rų krovinių kompanija“ darbuotojÄ patraukti administracinėn atsakomybėn už geležinkelio transporto eismo saugÄ reglamentuojančių reikalavimų pažeidimÄ . Sprendimo dalis, kurioje konstatuota, kad nėra galimybės nustatyti dėl eismo įvykio kalto asmens, liko nepakeista.

8. Teismas nurodė, kad atsakovė neginčija fakto, jog įvykio metu jai priklausantis lokomotyvas atsitrenkė į vilkikÄ , o pastarasis – į rampÄ , tačiau, įvertinęs tai, kad eismo saugos institucija, iÅ¡tyrusi eismo įvykį, konstatavo, jog nėra galimybės nustatyti asmens, atsakingo už eismo įvykį, padarė iÅ¡vadÄ , kad atsakovės atsakomybei atsirasti nėra nustatytos civilinei atsakomybei kilti bÅ«tinos sÄ lygos – neteisėto veiksmo.

9. Dėl atsakovės argumentų, kad ieÅ¡kinys pareikÅ¡tas praleidus CK 1.125 straipsnio 7 dalyje nustatytÄ sutrumpintÄ vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ , taikomÄ iÅ¡ draudimo teisinių santykių atsirandantiems reikalavimams, teismas pažymėjo, jog eismo įvykis įvyko 2015 m. rugsėjo 23 d., nukentėjusiam asmeniui ieÅ¡kovė draudimo iÅ¡mokÄ iÅ¡mokėjo 2016 m. sausio 19 d., o pretenzijÄ atsakovei pareiÅ¡kė 2017 m. rugpjūčio 31 d. Apie atsisakymÄ atlyginti žalÄ atsakovė ieÅ¡kovei pranešė 2017 m. rugsėjo 14 d. Teismo nuomone, nuo Å¡ios datos skaičiuotinas vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminas, todėl ieÅ¡kovė, ieÅ¡kinį teismui padavusi 2018 m. rugsėjo 21 d., ieÅ¡kinio senaties terminÄ praleido neženkliai.

10. Teismas pažymėjo, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia, jog įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms Å¡alims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis).

Pagal kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimus teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės buvimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ . Kasacinio teismo praktikoje ne kartÄ pažymėta, kad civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifikÄ â€“ nereikalaujama absoliutaus teismo įsitikinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-333-248/2018 33 punktas).

11. Teismas priėjo prie iÅ¡vados, kad ieÅ¡kovė neįrodė vienos iÅ¡ bÅ«tinų civilinės atsakomybės sÄ lygų – žalos padarymo fakto didesnį pavojų aplinkiniams keliančiu veiksniu, todėl ieÅ¡kinys atmestinas. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 12. IeÅ¡kovė apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 31 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 12.1.

Teismas netinkamai taikė CK 6.270 straipsnį. AB „Lietuvos geležinkeliai“ valdomas traukinys privažiavime prie sandėlių atsitrenkė į stovinčias transporto priemones, kurios dėl Å¡io susidÅ«rimo atsitrenkė į sandėlių rampÄ . Transporto priemonės stovėjo leistinoje vietoje prie rampos, kur yra transporto priemonių ir (arba) vagonų iÅ¡krovimo vieta. Vagonai ir transporto priemonės iÅ¡kraunami / pakraunami prie tos pačios rampos, todėl, kraunant transporto priemones, jos stovi ant geležinkelių bėgių.

AB „Lietuvos draudimas“ iÅ¡mokėjo iÅ¡mokÄ už sugadintÄ pakrovimo rampÄ . AB „Lietuvos geležinkeliai“ atsakomybė kyla CK 6.270 ir 6.263 straipsnių pagrindais. 12.2. AB „Lietuvos geležinkeliai“, kurios valdomas traukinys kelia padidintÄ pavojų, gali bÅ«ti atleista nuo civilinės atsakomybės tik dviem atvejais: įrodžiusi nenugalimos jėgos aplinkybę ar nukentėjusio asmens didelį neatsargumÄ . Rampos valdytojo / savininko didelis neatsargumas nenustatytas. Sandėlių teritorijoje traukinio valdytojas turėjo laikytis visų atsargumo priemonių: važiuoti saugiu greičiu bei nevažiuoti prie rampos, nes toje vietoje ant bėgių buvo kliÅ«tis.

Traukinį valdęs maÅ¡inistas nebuvo nubaustas administracine tvarka, tačiau tai nėra pagrindas traukinio valdytojÄ atleisti ir nuo civilinės atsakomybės. 12.3. IeÅ¡kovė nepraleido ieÅ¡kinio senaties termino. AB „Lietuvos draudimas“, kaip nukentėjusios UAB „V. Paulius & associates“ draudikė, atlygino draudėjos patirtÄ Å¾alÄ ir subrogacijos pagrindu (CK 6.1015 straipsnio 1 dalis) įgijo teisę iÅ¡sireikalauti iÅ¡mokėtų sumų iÅ¡ atsakingo už žalÄ asmens, t. y. atsakovės. IeÅ¡kovei, iÅ¡mokėjusiai draudimo iÅ¡mokÄ , įstatymo pagrindu perėjo draudėjos UAB „V.

Paulius & associates“ teisė į žalos atlyginimÄ . DraudėjÄ UAB „V. Paulius & associates“ ir atsakovÄ sieja iÅ¡ žalos atlyginimo prievolės atsiradę teisiniai santykiai. Vadovaujantis CK 6.1015 straipsnio 2 dalies nuostatomis, ieÅ¡kovės padėtis – tokia pati, kokia bÅ«tų UAB „V. Paulius & associates“. Tai reiÅ¡kia, kad nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė subrogacijos teisę turi įgyvendinti pagal deliktinės atsakomybę reglamentuojančias teisės normas. Dėl to nagrinėjamu atveju taikytinas CK 1.125 straipsnyje 8 dalyje įtvirtintas trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminas, taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo.

Å iÄ pozicijÄ patvirtina Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-255/2006; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-73/2007).

13. Atsakovė atsiliepime į ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 13.1. Pagal CK 6.1015 straipsnio, reglamentuojančio draudėjo teisių į žalos atlyginimÄ perėjimÄ draudikui (subrogacija), nuostatas, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, iÅ¡mokėjusiam draudimo iÅ¡mokÄ , pereina teisė reikalauti iÅ¡mokėtų sumų iÅ¡ atsakingo už padarytÄ Å¾alÄ asmens.

Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į tai, kad ginčo įvykio tyrimÄ atlikusi eismo saugos institucija nenustatė už įvykį atsakingo asmens, juolab nenustatytas faktas, jog dėl eismo įvykio atsakinga atsakovė, darytina iÅ¡vada, kad įvykio aplinkybės yra neaiÅ¡kios ir nenustatytos. Apeliantės pozicija, kad už padarytÄ Å¾alÄ atsakinga atsakovė, nepagrįsta jokiais byloje esančiais įrodymais. Geležinkelio eismo saugos institucija nenustatė už eismo įvykį atsakingo asmens, nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme ieÅ¡kovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad eismo įvykis kilo dėl atsakovės veiksmų.

Dėl to pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad ieÅ¡kinys – atmestinas. 13.2. Pirmosios instancijos teismas, prieÅ¡ingai nei teigia apeliantė, nesirėmė faktu, kad lokomotyvÄ valdęs maÅ¡inistas nebuvo patrauktas administracinėn atsakomybėn. Teismas sprendimÄ grindė tuo, kad eismo saugos institucija, atlikusi eismo įvykio aplinkybių tyrimÄ , nenustatė eismo įvykio aplinkybių, dėl to nebuvo nustatytas ir už įvykį atsakingas asmuo. Tokiu atveju apeliantė civilinėje byloje turėjo įrodyti visas atsakovės civilinės atsakomybės sÄ lygas, nes taikytini bendrieji žalos atlyginimo pagrindai. 13.3.

Atsakovė neginčija fakto, kad įvykio metu jai priklausantis lokomotyvas atsitrenkė į vilkikÄ , o pastarasis – į rampÄ . Tačiau, vertinant tai, kad eismo saugos institucija, iÅ¡tyrusi eismo įvykį, konstatavo, jog nėra galimybės nustatyti asmens, atsakingo už šį eismo įvykį, taip pat faktÄ , kad eismo įvykyje be lokomotyvo dalyvavo ir kitam juridiniam asmeniui priklausantis vilkikas, tačiau nebuvo nustatyta, kokius veiksmus atliko Å¡io vilkiko vairuotojas, galima daryti iÅ¡vadÄ , jog atsakovės civilinei atsakomybei atsirasti nenustatytos bÅ«tinos sÄ lygos. 13.4.

Apeliantės nurodyto CK 6.270 straipsnyje įtvirtinto teisinio pagrindo ir fakto, kad atsakovės darbuotojas valdė lokomotyvÄ , nepakanka vienareikÅ¡mei iÅ¡vadai, jog tik dėl to kyla atsakovės civilinė atsakomybė. Nagrinėjamu atveju nenustatytas atsakingas už įvykį asmuo, o apeliantė nepateikė jokių tai patvirtinančių įrodymų, apsiribojo tik faktu, kad atsakovės darbuotojas (maÅ¡inistas), valdydamas didesnio pavojaus Å¡altinį – lokomotyvÄ , atsitrenkė į vilkikÄ , kuris kliudė rampÄ .

Tačiau, kaip jau nurodyta, eismo saugos institucija net nenustatė, dėl kokių priežasčių tai atsitiko. 13.5. Eismo saugos institucija, atlikusi ginčo įvykio tyrimÄ , sprendime buvo nurodžiusi, kad dėl įvykio kaltas AB „Klaipėdos jÅ«rų krovinių kompanija“ darbuotojas, tačiau vėliau šį savo sprendimÄ pakeitė. Atsakovės nuomone, tai patvirtina faktÄ , kad apeliantės iÅ¡vada dėl atsakovės prievolės atlyginti įvykio metu atsiradusiÄ Å¾alÄ yra nepagrįsta. 13.6.

AiÅ¡kindamas CK 6.1015 straipsnio 2 dalies nuostatÄ , kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalÄ atsakingo asmens santykius, kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK Å¡eÅ¡tosios knygos III dalies XXII skyriaus normas, pagal kurias tam, kad atsirastų civilinės atsakomybės teisiniai santykiai, bÅ«tina nustatyti visas civilinės atsakomybės sÄ lygas: neteisėtus veiksmus, žalÄ , priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį bei kaltę.

Kadangi kaltė, kaip civilinės atsakomybės sÄ lyga, yra preziumuojama, tai reikalavimÄ dėl žalos atlyginimo pareiÅ¡kęs asmuo privalėjo įrodyti likusias civilinės atsakomybės taikymo sÄ lygas: neteisėtus veiksmus, žalÄ ir priežastinį ryšį tarp jų (CK 6.246, 2.247, 6.249 straipsniai). Pagal generalinio delikto, įtvirtinto CK 6.263 straipsnio 1 dalyje, doktrinÄ kaltė ir neteisėti veiksmai yra neiÅ¡skiriami, todėl kaltės prezumpcija praktiÅ¡kai apima ir neteisėtų veiksmų prezumpcijÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 422/2006; 2007 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-580/2007; kt.).

Atsižvelgiant į tai, darytina iÅ¡vada, kad nagrinėjamu atveju, esant neaiÅ¡kioms įvykio aplinkybėms bei nenustatytam faktui, jog dėl kilusio eismo įvykio atsakinga atsakovė, pirmosios instancijos teismas teisingai nusprendė, kad tokiu atveju apeliantė turėjo įrodyti atsakovės civilinei atsakomybei kilti bÅ«tinas sÄ lygas. 13.7. Pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju netaikė ieÅ¡kinio senaties, ieÅ¡kinį atmetė kitais pagrindais, todėl apeliacinio skundo argumentai dėl taikytino ieÅ¡kinio senaties termino bei jo skaičiavimo neturi teisinės reikÅ¡mės. IV.

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir iÅ¡vados 14. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ reglamentuojančių proceso teisės normų.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniuose skunduose nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinių skundų ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

15. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat bÅ«tinybės peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl pasisako dėl ieÅ¡kovės apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį faktinių ir teisinių argumentų. Byloje nustatytos aplinkybės 16. AB „Klaipėdos jÅ«rų krovinių kompanija“ teritorijoje, esančioje Klaipėdoje, Naujoji Uosto g. 23, 2015 m. rugsėjo 23 d. įvyko eismo įvykis, kurio metu atsakovei AB „Lietuvos geležinkeliai“ priklausantis lokomotyvas, stumdamas vagonus iÅ¡ geležinkelio privažiuojamojo kelio Nr. 8 į keliÄ Nr. 27, pagal judėjimo kryptį pirmuoju vagonu atsitrenkė į UAB „Ivtoma“ priklausantį vilkikÄ , Å¡is kliudė rampos metalinį tiltelį ir jį apgadino.

Nustatyta, kad apgadintÄ turtÄ (rampÄ su tilteliu) nuomos pagrindais valdė ir nuo rizikų 2015 m. gegužės 4 d. Ä®monių draudimo sutarties pagrindu buvo apdraudusi UAB „V. Paulius & associates“.

17. Ä® eismo įvykio vietÄ buvo iÅ¡kviesti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigÅ«nai, kurie pradėjo eismo įvykio tyrimÄ , tačiau Å¡io tyrimo nebaigė, nes įvykio medžiaga pagal kompetencijÄ buvo perduota eismo saugos institucijai – Valstybinei geležinkelio inspekcijai prie Susisiekimo ministerijos (po reorganizacijos pavadinimas pakeistas į Lietuvos transporto saugos administracijÄ ).

18. Atlikusi įvykio tyrimÄ , Lietuvos transporto saugos administracija 2016 m. rugpjūčio 5 d. priėmė sprendimÄ , kuriuo nusprendė, kad:

1) negalima nustatyti dėl eismo įvykio kaltų asmenų; 2) patraukti administracinėn atsakomybėn stividorÄ (darbų vadovÄ ) B. M. (AB „Klaipėdos jÅ«rų krovinių kompanija“ darbuotojas) pagal ATPK 1121 straipsnio 1 dalį (geležinkelių transporto eismo saugÄ reglamentuojančių reikalavimų pažeidimas).

19. Lietuvos transporto saugos administracija 2016 m. rugsėjo 8 d. sprendimu iÅ¡ dalies pakeitė savo 2016 m. rugpjūčio 5 d. sprendimÄ , panaikindama Å¡io sprendimo 2 punktÄ , kuriuo buvo nuspręsta AB „Klaipėdos jÅ«rų krovinių kompanija“ darbuotojÄ patraukti administracinėn atsakomybėn už geležinkelio transporto eismo saugÄ reglamentuojančių reikalavimų pažeidimÄ . Sprendimas, kad nėra galimybės nustatyti dėl eismo įvykio kalto asmens liko nepakeistas.

20. IeÅ¡kovė 2017 m. rugpjūčio 31 d. el. paÅ¡tu pateikė atsakovei pretenzijÄ dėl 465 Eur žalos atlyginimo, nurodydama, kad eismo įvykio metu buvo apgadintas draudėjai UAB „V. Paulius & associates“ priklausantis turtas (rampos tiltelis), dėl Å¡io įvykio apgadinto turto ieÅ¡kovė žalÄ patyrusiam asmeniui iÅ¡mokėjo 465 Eur draudimo iÅ¡mokÄ .

21. Atsakovė 2017 m. rugsėjo 14 d. pateikė atsakymÄ Ä¯ ieÅ¡kovės pretenzijÄ , nurodydama, kad neturi pagrindo atlyginti reikalaujamÄ sumÄ , nes nenustatyta, jog atsakovė yra atsakinga už padarytÄ Å¾alÄ .

22. IeÅ¡kovė AB „Lietuvos draudimas“ 2018 m. rugsėjo 21 d. kreipėsi su ieÅ¡kiniu į teismÄ , praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovės AB „Lietuvos geležinkeliai“ 465 Eur žalos atlyginimÄ , 6 proc. dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo civilinės bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Dėl byloje pareikÅ¡to ieÅ¡kinio reikalavimo teisinio kvalifikavimo 23. Nagrinėjamos bylos atveju ieÅ¡kovė, kaip draudėjui draudimo iÅ¡mokÄ iÅ¡mokėjusi draudikė, ieÅ¡kinį dėl žalos atlyginimo atsakovei, kaip už žalÄ atsakingam asmeniui, reiÅ¡kia vadovaudamasi CK 6.1015 straipsniu, reglamentuojančiu draudėjo teisių į žalos atlyginimÄ perėjimÄ draudikui, bei CK 6.270 straipsniu, nustatančiu atsakomybę už didesnio pavojaus Å¡altinių padarytÄ Å¾alÄ .

24. CK 6.1015 straipsnyje, reglamentuojančiame draudėjo teisių į žalos atlyginimÄ perėjimÄ draudikui (subrogacija), nustatyta, kad jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, iÅ¡mokėjusiam draudimo iÅ¡mokÄ , pereina teisė reikalauti iÅ¡mokėtų sumų iÅ¡ atsakingo už padarytÄ Å¾alÄ asmens. Subrogacija netaikoma draudimo nuo nelaimingų atsitikimų, draudimo ligos atveju, civilinės atsakomybės draudimo atveju, taip pat kitais įstatymų numatytais atvejais. Reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalÄ atsakingo asmens santykius. Draudėjas (naudos gavėjas) privalo perduoti draudikui visÄ informacijÄ , kuri yra bÅ«tina, kad draudikas tinkamai įgyvendintų jam perėjusiÄ reikalavimo teisę (CK 6.1015 straipsnio 1–3 dalys).

25. Kasacinio teismo jurisprudencijoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad subrogacinė prievolė nėra nauja prievolė; draudikui perėmus draudėjo reikalavimo teisę žalos atlyginimo prievolė, siejanti nukentėjusį draudėjÄ ir žalÄ padariusį asmenį, nepasibaigia, tik keičiasi Å¡ios prievolės Å¡alis; draudikas, iÅ¡mokėjęs draudimo iÅ¡mokÄ , įgyja draudėjo teises ir pareigas žalos atlyginimo prievolėje, t. y. toje pačioje, jau egzistuojančioje prievolėje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2011). Taigi, subrogacija yra vieno iÅ¡ jau egzistuojančios prievolės asmenų pasikeitimas, todėl naujai įstojusiam asmeniui taikomos tos taisyklės, kurios siejo pradinį kreditorių ir skolininkÄ (inter alia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-20-916/2018).

26. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kinys atsakovei dėl žalos atlyginimo grindžiamas neteisėtu turto sugadinimu (deliktu), t. y. reikalavimas kildinamas iÅ¡ deliktinės civilinės atsakomybės. Aplinkybė, kad tokį reikalavimÄ pareiÅ¡kė draudikė, iÅ¡mokėjusi turto draudimo iÅ¡mokÄ nukentėjusiam draudėjui, nekeičia santykių, iÅ¡ kurių toks reikalavimas kildinamas, prigimties. Taigi ieÅ¡kovę ir atsakovę siejantiems deliktinės civilinės atsakomybės santykiams taikytinos atitinkamos civilinės atsakomybės taisyklės. Dėl subrogacijos pagrindu pareikÅ¡tam reikalavimui taikytino ieÅ¡kinio senaties termino 27. IeÅ¡kinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises, pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį (CK 1.124 straipsnis). IeÅ¡kinio senaties termino pabaiga iki ieÅ¡kinio pateikimo yra pagrindas ieÅ¡kinį atmesti (CK 1.131 straipsnio 1 dalis).

28. Byloje nagrinėjamam ginčui ieškinio senaties normų aiškinimas ir taikymas aktualus dėl to, kad tarp bylos šalių kilo ginčas dėl ieškinio reikalavimui taikytino ieškinio senaties termino, nes iš draudimo teisinių santykių atsiradusiems reikalavimams taikomas sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 7 dalis), o reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo – sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 8 dalis).

29. Byloje nustatyta, kad 2015 m. rugsėjo 23 d. įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadintas UAB „V. Paulius & associates“ priklausęs rampos metalinis tiltelis. Dėl Å¡io įvykio ieÅ¡kovė žalÄ patyrusiam asmeniui 2016 m. sausio 20 d. iÅ¡mokėjo 465 Eur draudimo iÅ¡mokÄ , o 2017 m. rugpjūčio 31 d. su pretenzija kreipėsi į atsakovę dėl 465 Eur žalos atlyginimo. Atsakovė 2017 m. rugsėjo 14 d. pateikė atsakymÄ Ä¯ ieÅ¡kovės pretenzijÄ , nurodydama, kad neturi pagrindo atlyginti reikalaujamÄ sumÄ .

30. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad Å¡ioje byloje pareikÅ¡tam ieÅ¡kinio reikalavimui dėl žalos atlyginimo taikytinas sutrumpintas vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 7 dalis), kuris skaičiuotinas nuo 2017 m. rugsėjo 14 d., t. y. nuo dienos, kuriÄ atsakovė atsisakė atlyginti ieÅ¡kovei žalÄ . Ä®vertinęs tai, kad ieÅ¡kovė į teismÄ su ieÅ¡kiniu kreipėsi 2018 m. rugsėjo 21 d., pirmosios instancijos teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovė praleido vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ .

31. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad dėl to, jog subrogacija yra įstatymo pagrindu įvykstantis asmenų pasikeitimas sutartinėje ar deliktinėje žalos atlyginimo prievolėje, t. y. subrogacijos atveju žalos atlyginimo prievolė nepasibaigia, tik pasikeičia Å¡ios prievolės Å¡alis, ieÅ¡kinio senaties terminui ir jo skaičiavimo tvarkai taikoma CK 1.128 straipsnyje įtvirtinta taisyklė – prievolės asmenų pasikeitimas nepakeičia ieÅ¡kinio senaties termino ir jo skaičiavimo tvarkos. Tai reiÅ¡kia, kad draudikas, įgijęs subrogacinio reikalavimo teisę, yra saistomas tų ieÅ¡kinio senaties terminų, kurie bÅ«tų taikomi draudėjo reikalavimui atlyginti žalÄ , atsiradusiÄ iÅ¡ sutarties ar delikto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2009; 2017 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-38-378/2017).

32. Jau nurodyta, kad, draudikui perėmus nukentėjusio asmens reikalavimo teisę ir reiÅ¡kiant reikalavimÄ atlyginti žalÄ jÄ padariusiam asmeniui, tarp pastarojo ir reikalavimÄ jam pareiÅ¡kusio draudiko susiklosto deliktiniai santykiai, kuriuos reglamentuoja bendrosios deliktinės atsakomybės normos. Tuo tarpu, kai nukentėjusiajam žalÄ atlyginęs draudikas tokį reikalavimÄ pareiÅ¡kia žalÄ padariusio asmens civilinę atsakomybę apdraudusiam draudikui, tarp Å¡alių susiklosto draudimo teisiniai santykiai, kuriems taikytinos draudimo sutarties ir draudimo teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos.

Tai savo ruožtu reiÅ¡kia, kad, draudikui perėmus draudėjo teises ir reiÅ¡kiant reikalavimÄ atlyginti žalÄ jÄ padariusiam asmeniui, taikomas iÅ¡ delikto teisės kilusiems reikalavimams taikytinas trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminas, nustatytas CK 1.125 straipsnio 8 dalyje. Tokios praktikos laikomasi ir kasacinio teismo praktikoje (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-67/2013; 2017 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-183-219/2017).

33. IeÅ¡kovė subrogacijos pagrindu perėmė nukentėjusio asmens UAB „V. Paulius & associates“ reikalavimo teises, kad atsakovė atlygintų žalÄ , padarytÄ jai priklausančiu lokomotyvu, todėl jos teiktam reikalavimui taikytinas trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminas. Bylos duomenimis, eismo įvykis, kurio metu buvo padaryta žala įvyko 2015 m. rugsėjo 23 d., o ieÅ¡kovė į teismÄ su ieÅ¡kiniu kreipėsi 2018 m. rugsėjo 21 d., t. y. nepraleidusi įstatymo nustatyto ieÅ¡kinio senaties termino.

34. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su ieÅ¡kovės argumentais, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiÅ¡kino ir taikė ginčo teisiniams santykiams taikytinas ieÅ¡kinio senaties normas. Dėl atsakovės AB „Lietuvos geležinkeliai“ civilinės atsakomybės 35. IeÅ¡kovė ieÅ¡kinyje nurodė, kad reikalavimas dėl žalos atlyginimo reiÅ¡kiamas CK 6.263 ir 6.270 straipsniuose įtvirtintais pagrindais, tačiau teismo posėdžio metu patikslino, kad jog ieÅ¡kinį atsakovei reiÅ¡kia tik CK 6.270 straipsnio pagrindu, t. y. kaip didesnio pavojaus Å¡altiniu (lokomotyvu) žalÄ padariusiam asmeniui.

36. CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nustatyta viena iÅ¡ deliktinės atsakomybės taikymo iÅ¡imčių – griežtosios atsakomybės taikymas už didesnio pavojaus Å¡altinio padarytÄ Å¾alÄ . Å iame straipsnyje įtvirtinta, kad asmuo, kurio veikla susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams (transporto priemonių, mechanizmų, elektros ir atominės energijos, sprogstamųjų ir nuodingų medžiagų naudojimas, statybos ir t. t.), privalo atlyginti didesnio pavojaus Å¡altinio padarytÄ Å¾alÄ , jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo.

37. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad atsakomybės pagal CK 6.270 straipsnį pagrindas – rizika. Asmuo naudoja pavojingÄ objektÄ (daiktÄ , įrenginius, mechanizmus, medžiagas ir kt.) arba vykdo tokio pavojingumo veiklÄ (pvz., vežimus, transporto veiklÄ , tam tikros rÅ«Å¡ies gamybÄ , tam tikrų pramoginių paslaugų teikimÄ bei kt.), kurių jis nepajėgus visiÅ¡kai kontroliuoti. Reikalavimas laikytis visų įmanomų saugumo reikalavimų tokiu atveju neiÅ¡nyksta, tačiau nėra esminis, nes, net ir elgiantis maksimaliai saugiai, iÅ¡lieka realus žalos padarymo kitiems pavojus. Tokiais atvejais atsakomybė atsiranda už žalos padarymo faktÄ , nesiejant jo su teisinių pareigų nevykdymu ir didesnio pavojaus Å¡altinio valdytojo kalte; neturi reikÅ¡mės, buvo pažeisti saugumo reikalavimai ar ne (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-446/2011).

38. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, kad eismo saugos institucija, iÅ¡tyrusi eismo įvykį, konstatavo, jog nėra galimybės nustatyti asmens, atsakingo už eismo įvykį, padarė iÅ¡vadÄ , jog atsakovės civilinei atsakomybei atsirasti nėra nustatytos bÅ«tinos sÄ lygos – neteisėto veiksmo.

39. IeÅ¡kovė, nesutikdama su Å¡ia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, apeliaciniame skunde teigia, kad atsakovė, kaip padidintÄ pavojų keliančio lokomotyvo valdytoja, galėjo bÅ«ti atleista nuo civilinės atsakomybės tik dviem atvejais: įrodžiusi nenugalimos jėgos aplinkybę ar nukentėjusio asmens didelį neatsargumÄ , tačiau nagrinėjamos bylos atveju rampos valdytojo (savininko) didelis neatsargumas nenustatytas. IeÅ¡kovės nuomone, aplinkybė, kad lokomotyvÄ valdęs atsakovės darbuotojas nebuvo nubaustas administracine tvarka, nesudaro pagrindo atsakovę (lokomotyvo savininkę ir valdytojÄ ) atleisti nuo civilinės atsakomybės.

40. Atsakovė su ieÅ¡kovės apeliaciniame skunde iÅ¡dėstyta pozicija nesutinka. Jos teigimu, atsižvelgiant į tai, kad ginčo įvykio tyrimÄ atlikusi eismo saugos institucija nenustatė įvykio priežasčių ir už įvykį atsakingo asmens, byloje taikytini bendrieji žalos atlyginimo pagrindai, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį.

41. Didesnio pavojaus Å¡altiniu laikomas asmens valdomas objektas ar jo vykdoma veikla, kuri kelia didesnį nei įprasta pavojų aplinkiniams. Galimi didesnio pavojaus Å¡altiniai nurodyti CK 6.270 straipsnio 1 dalyje įtvirtintame nebaigtiniame sÄ raÅ¡e – tai transporto priemonės, mechanizmai, elektros ir atominė energija, sprogstamųjų ir nuodingųjų medžiagų naudojimas ir kt. Å ioje byloje nekilo ginčo, kad lokomotyvas, kaip geležinkelių transporto priemonė (varomoji traukinio dalis), priskirtina didesnio pavojaus Å¡altiniams.

42. Esant pareikÅ¡tam ieÅ¡kinio reikalavimui atlyginti didesnio pavojaus Å¡altinio padarytÄ Å¾alÄ , teismas turi nustatyti Å¡ias civilinės atsakomybės sÄ lygas: žalÄ (nuostolius); neteisėtus veiksmus – žalos padarymo faktÄ didesnį pavojų aplinkiniams keliančiu veiksniu; priežastinį ryšį – tarp žalos (nuostolių) ir didesnį pavojų aplinkiniams keliančio veiksnio. Kaltė, kaip minėta, nenustatinėtina, nes didesnio pavojaus Å¡altinio padaryta žala atlyginama visais atvejais, jeigu neįrodoma, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusiojo asmens tyčios ar didelio neatsargumo.

43. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2015 m. rugsėjo 23 d. atsakovei AB „Lietuvos geležinkeliai“ priklausantis lokomotyvas, stumdamas vagonus iÅ¡ vieno geležinkelio privažiuojamojo kelio į kitÄ , atsitrenkė į vilkiko puspriekabę, kuri kliudė rampos metalinį tiltelį ir jį apgadino. Ginčo dėl Å¡ių aplinkybių byloje nėra. Byloje esantys raÅ¡ytiniai ir kiti įrodymai (b. l. 11-12, 14-17, 26-29, 48, 78-80) pagrindžia žalos dydį ir patvirtina aplinkybę, kad žala nukentėjusiam asmeniui (apgadintos rampos valdytojui) buvo padaryta atsakovei eksploatuojant jai nuosavybės teise priklausantį lokomotyvÄ , kuris, kaip minėta, laikytinas didesnio pavojaus Å¡altiniu.

Atsižvelgiant į tai, kad tais atvejais, kai žala padaroma didesnio pavojaus Å¡altiniu, atsakomybė atsiranda už žalos padarymo faktÄ , nesiejant jo su teisinių pareigų nevykdymu ir didesnio pavojaus Å¡altinio valdytojo kalte, laikytina, kad nagrinėjamu atveju yra visos atsakovės, kaip didesnio pavojaus Å¡altinio valdytojos, civilinės atsakomybės sÄ lygos.

44. Pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl žalos atlyginimo atmetė, iÅ¡ esmės remdamasis vieninteliu argumentu – kad eismo saugos institucija, iÅ¡tyrusi eismo įvykį, konstatavo nesant galimybės nustatyti asmens, atsakingo už eismo įvykį. Å iÄ aplinkybę atsiliepime į apeliacinį skundÄ akcentuoja ir atsakovė.

45. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aplinkybė, kad eismo įvykio tyrimÄ atlikusi eismo saugos institucija nenustatė kaltų dėl eismo įvykio asmenų, Å¡ioje byloje susiklosčiusių aplinkybių kontekste laikytina neturinčia teisinės reikÅ¡mės. Tokia iÅ¡vada darytina atsižvelgiant į tai, kad eismo saugos institucija ginčo įvykį tyrė, siekdama nustatyti asmenis, pažeidusius eismo saugos reikalavimus, ir teisės aktų nustatyta tvarka patraukti juos administracinėn atsakomybėn (Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto eismo saugos įstatymo 36 straipsnis).

Pažymėtina, kad visų įmanomų priemonių rizikai minimizuoti ėmimasis ir maksimalus saugumo, įskaitant ir eismo saugos, reikalavimų, eksploatuojant geležinkelių transporto priemones (Å¡iuo atveju – lokomotyvÄ ), užtikrinimas nepaÅ¡alina jų pavojingumo (didesnės žalos padarymo aplinkiniams rizikos), egzistuojančio dėl objektyvių tokių transporto priemones savybių. Dėl to, byloje nustačius žalos padarymo faktÄ didesnį pavojų aplinkiniams keliančiu veiksniu – atsakovės nuosavybės teise valdomu lokomotyvu, aplinkybės, susijusios su eismo saugos reikalavimų pažeidimais (už Å¡iuos pažeidimus atsakingų asmenų nustatymas ar nenustatymas), neturi įtakos, sprendžiant dėl atsakovės civilinės atsakomybės CK 6.270 straipsnio prasme.

Kadangi transporto priemonės valdytojo atsakomybė atsiranda be kaltės, ji nekiltų tik jam įrodžius, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo, tačiau šios aplinkybės byloje nebuvo įrodinėtos ir nėra įrodytos.

46. Atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundÄ taip pat nurodo, kad ginčo įvykyje be lokomotyvo dalyvavo ir kitam juridiniam asmeniui priklausantis vilkikas, tačiau nebuvo nustatyta, kokius veiksmus atliko jo vairuotojas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai (Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2016 m. kovo 9 d. pažyma Nr. 30R-33295128-16, Turto sunaikinimo, sugadinimo aktas) patvirtina, jog atsakovės valdomas lokomotyvas atsitrenkė į stovinčiÄ puspriekabę, kuri buvo be vairuotojo, todėl nagrinėjamos bylos atveju nėra jokio pagrindo spręsti, kad žala nukentėjusiam asmeniui (apgadintos rampos valdytojui) buvo padaryta dėl kelių didesnio pavojaus Å¡altinių sÄ veikos (CPK 6.270 straipsnio 4 dalis).

Dėl procesinės bylos baigties 47. Apibendrinant iÅ¡dėstytus motyvus, darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiÅ¡kino ir taikė ginčo teisiniams santykiams taikytinas deliktinės civilinės atsakomybės normas, o tai lėmė nepagrįsto sprendimo priėmimÄ . Dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį patenkinti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 1 dalis).

48. Patenkinus ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl žalos atlyginimo, tenkintinas ir reikalavimas dėl procesinių palÅ«kanų priteisimo. Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 2 dalimi, ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės priteistinos 6 proc. dydžio metinės palÅ«kanos už priteistÄ 465 Eur sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2018 m. rugsėjo 25 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų 49. Panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimÄ ir priėmus naujÄ sprendimÄ , kuriuo ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys tenkinamas, atitinkamai keistinas bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymas (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

50. Pagal bendrÄ jÄ bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo taisyklę, Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Å i taisyklė taikomos taip pat ir tam žyminiam mokesčiui, kurį Å¡alis įmoka paduodama apeliacinį skundÄ (CPK 93 straipsnio 3 dalis).

51. IeÅ¡kovė už paduotÄ ieÅ¡kinį ir apeliacinį skundÄ sumokėjo po 15 Eur, todėl iÅ¡ viso byloje patyrė 30 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. IeÅ¡kovės ieÅ¡kinį patenkinus, Å¡ios ieÅ¡kovės patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos priteistinos iÅ¡ atsakovės. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, teisėja n u s p r e n d ž i a: panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 31 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ . Patenkinti ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį.

Priteisti ieÅ¡kovei akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“ (juridinio asmens kodas 110051834) iÅ¡ atsakovės akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ (juridinio asmens kodas 110053842) 465 Eur (keturis Å¡imtus Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt penkis eurus) žalos atlyginimo ir 6 proc. dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ 465 Eur sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2018 m. rugsėjo 25 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. Priteisti ieÅ¡kovei akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“ (juridinio asmens kodas 110051834) iÅ¡ atsakovės akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ (juridinio asmens kodas 110053842) 30 Eur (trisdeÅ¡imt eurų) bylinėjimosi pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose iÅ¡laidų.

Teisėja Laima Ribokaitė