2025-03-05 Nr. AB-3748-4-16-3-00060-2025-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1613-442/2025

Teisminio proceso Nr. 4-16-3-00060-2025-9

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. kovo 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Beatos Martišienės, Ivetos Pelienės ir Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

sekretoriaujant Laisvidai Versekienei,

dalyvaujant (duomenys neskelbtini) piliečiui S. K. S.,

jo atstovei advokatei Inesai Arbočienei,

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovei Janinai Brovko,

Vertėjams Ingridai Nasvytei, Nuhzatullah Sieyal,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) piliečio S. K. S. apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2025 m. vasario 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl (duomenys neskelbtini) piliečiui S. K. S. taikomos alternatyvios sulaikymui priemonės termino pratęsimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir Centras) kreipėsi į teismą su teikimu (toliau – ir Teikimas), prašydamas pratęsti (duomenys neskelbtini) piliečiui S. K. S. (toliau – ir Užsienietis) alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti Užsienietį laikino apgyvendinimo vietoje nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo iki 2025 m. gegužės 6 d., bet ne ilgiau iki kol bus priimtas ir įvykdytas sprendimas jo prieglobsčio byloje.

2. Centras Teikime nurodė tokias aplinkybes:

2.1. Užsienietis 2024 m. spalio 19 d. buvo sulaikytas Kėdainių rajone, vykstantis tranzitu iš Latvijos Respublikos į kitas Europos sąjungas valstybes nares, ir negalėjo pateikti dokumentų, suteikiančių jam teisę atvykti ir būti Lietuvos Respublikoje, todėl Užsienietis buvo laikinai apgyvendintas VSAT.

2.2. Užsienietis, neteisėtai atvykęs į Lietuvos Respubliką, nesikreipė į institucijas dėl jo teisinės padėties nustatymo, bet, pažeidžiant Europos sąjungos teisės normas ir Lietuvos Respublikos įstatymus, bandė neteisėtai išvykti iš Lietuvos Respublikos į Vokietiją; tokie veiksmai rodo, kad Užsienietis piktnaudžiauja savo teisėmis, yra linkęs nesilaikyti Lietuvos migracinių įstatymų ir tvarkos, gali pasislėpti.

2.3. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024 m. lapkričio 7 d. sprendimu Užsieniečiui skirta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas Centre, nustatant pareigą neišvykti iš apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo iki 2024 m. vasario 6 d., bet ne ilgiau iki kol bus priimtas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje. Užsienietis apskundė šį teismo sprendimą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, kuris 2024 m. gruodžio 4 d. nutartimi pareiškėjo apeliacinį skundą atmetė.

2.4. Užsieniečio pase yra Rusijos Federacijos išduota viza, yra jo atvykimą patvirtinantis spaudas, išvykimo spaudo nėra, todėl VSAT kreipėsi į Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas), dėl readmisijos paraiškos perdavimo atsakingai Rusijos Federacijos institucijai, bet atsakymas dar negauta.

2.5. 2024 m. lapkričio 12 d. Užsienietis pateikė prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo, šis prašymas priimtas nagrinėti iš esmės.

3. Užsienietis su Teikimu nesutiko, nurodė, kad nori turėti galimybę laisvai judėti, nes, būnant sulaikyme, suprastėjo jo sveikata, jis norėtų būti perkeltas į kitą vietą.

4. Užsieniečio atstovas prašė skirti Užsieniečiui su judėjimo laisvės apribojimu nesusijusią alternatyvią sulaikymui priemonę, atsižvelgiant į tai, jog prieglobsčio prašymo nagrinėjimas užsitęsė, prieglobsčio prašymo motyvai aiškūs. Atstovas pažymėjo, kad prašymas pratęsti sulaikymo terminą nėra motyvuotas ir pagrįstas, o situacija iš esmės pasikeitė: praėjo trys mėnesiai ir iš esmės suprastėjo asmens sveikata.

II. 5. Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmai 2025 m. vasario 4 d. sprendimu tenkino Centro Teikimą iš dalies ir pratęsė Užsieniečiui alternatyvios sulaikymo priemonės – Užsieniečio apgyvendinimo laikino apgyvendinimo vietoje nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo, taikymo terminą iki 2025 m. balandžio 6 d., bet ne ilgiau nei bus priimtas ir įvykdytas sprendimas jo prieglobsčio byloje.

6. Teismas, įvertinęs Teikime nurodytas aplinkybes, konstatavo, kad Užsienietis šiuo metu yra prieglobsčio prašytojas, jo prieglobsčio prašymo motyvai nėra išaiškinti, todėl sprendė, kad egzistuoja Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte numatytas prieglobsčio prašytojo sulaikymo pagrindas (siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir yra pagrindas manyti, kad jis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos).

7. Teismas akcentavo, kad Užsienietis nėra pripažintas pažeidžiamu, specialių poreikių turinčiu, sunkiai sergančiu asmeniu; jo, kaip prieglobsčio prašytojo, teisė nemokamai gauti būtinąją medicinos pagalbą, psichologinę pagalbą ir socialines paslaugas, taip pat kitą Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatyme nurodytą valstybės laiduojamą (nemokamą) sveikatos priežiūrą, yra užtikrinama.

8. Teismas, įvertinęs aplinkybes dėl neteisėto Užsieniečio atvykimo į Lietuvą, prieglobsčio prašymo pateikimo, taip pat aplinkybes, kad Užsienietis neturi gyvenamosios vietos, lėšų pragyvenimui, šeimyninių, socialinių ir ekonominių ryšių Lietuvos Respublikoje, konstatavo, kad nors byloje nėra duomenų, leidžiančių vertinti, kad užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų institucijų darbuotojais ar kad jis galėtų kelti grėsmę valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, tačiau yra didelė tikimybė, jog, netaikant judėjimo laisvės apribojimų, Užsienietis, pasinaudojęs laisvu asmenų judėjimu Šengeno erdvėje, išvyks iš Lietuvos Respublikos į kitas Europos Sąjungos šalis, taip pažeisdamas tiek Lietuvos Respublikos, tiek kitų valstybių migracijos ir kitus įstatymus, ir sutrukdydamas priimti galutinį sprendimą jo prieglobsčio byloje bei vengs galimo sprendimo dėl jo išsiuntimo vykdymo. Teismas pažymėjo, kad alternatyvios sulaikymui priemonės taikymas, nustatant judėjimo laisvės ribojimus, šiuo atveju yra proporcinga priemonė siekiamiems tikslams, kadangi išlieka pakankamas pagrindas manyti, kad, judėdamas laisvai, Užsienietis gali išvykti iš Lietuvos Respublikos į kitas Europos Sąjungos valstybes ir pasislėpti, tuo sutrukdydamas sprendimo jo prieglobsčio byloje priėmimui ir vykdymui.

9. Teismas, nurodęs aktualias Įstatymo nuostatas dėl alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo, pažymėjo, kad šiuo metu užsieniečių priėmimą užtikrinančia įstaiga yra Priėmimo ir integracijos agentūra (toliau – ir Agentūra). Teismas pažymėjo, kad, apgyvendinus užsieniečius Priėmimo ir integracijos agentūroje, jie nebus atskirti nuo kitų Agentūros gyventojų, jų judėjimo laisvė nėra ribojama, tik nustatomi įpareigojimai neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo, todėl nėra pagrindo teigti, kad Užsieniečiui yra taikomas sulaikymas, nes Užsienietis gali teikti prašymą ir gauti vadovo ar jo įgalioto asmens leidimą išvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos.

III. 10. Apeliaciniame skunde Užsienietis prašo panaikinti Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2025 m. vasario 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – taikyti pareiškėjo atžvilgiu alternatyvią sulaikymui priemonę, apgyvendinant jį Priėmimo ir integracijos agentūros nustatytoje vietoje neribojant jo laisvės.

11. Užsienietis nesutinka su sprendimu dėl jo sulaikymo suvaržant jo laisvę ir nurodo, kad pirmosios instancijos teismo išvados yra visiškai nepagrįstos faktiniais duomenimis ir menamos, prieštaraujančios byloje esantiems įrodymams ir teisės aktų reikalavimams, akivaizdžiai nukrypstančios nuo tarptautinio prieglobsčio prašytojų teisių reglamentavimo.

12. Užsienietis teigia, kad sulaikymas yra griežtai apribotas laiko požiūriu ir susijęs su tam tikrais procesiniais veiksmais, kuriuos turi atlikti Migracijos departamentas. Pareiškėjas, vadovaudamasis Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies, 1408 straipsnio 3 dalies, Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 (toliau – ir Aprašas), 25 punkto, 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/95/ES dėl trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo prie tarptautinės apsaugos gavėjų, vienodo statuso pabėgėliams arba papildomą apsaugą galintiems gauti asmenims ir suteikiamos apsaugos pobūdžio reikalavimų 4 straipsnio 1 dalies, 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/33/ES, kuria nustatomos normos dėl tarptautinės apsaugos prašytojų priėmimo, 8 straipsnio 3 dalies nuostatomis, akcentavo, kad Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte numatytas prieglobsčio prašytojo sulaikymo pagrindas išnyksta po Apraše numatytos procedūros, kuri užbaigiama sprendimo registruoti prieglobsčio prašytojo prašymą, įvykdymo.

13. Užsienietis nurodo, kad, atlikus pirminę Užsieniečio apklausą dėl prieglobsčio motyvų išsiaiškinimo, nebeliko jokio realaus pagrindo jo sulaikymui, nes Migracijos departamentas jau atliko išsamią Užsieniečio apklausą dėl prieglobsčio motyvų išsiaiškinimo, todėl Užsieniečio laisvės ribojimas nedelsiant turi būti nutrauktas. Užsienietis akcentuoja, kad prieglobsčio prašytojų sulaikymas yra kraštutinė priemonė, išimtis negali būti naudojama siekiant pagrįsti sulaikymą visai statuso nustatymo procedūrai ar sulaikymui neapibrėžtam laikotarpiui. Nagrinėjamu atveju Užsieniečio atžvilgiu pagrįstai privalo būti taikoma švelnesnė alternatyvi sulaikymui priemonė, nes byloje nėra jokių ypatingų aplinkybių, leidžiančių taikyti kraštutinę priemonę, taip ženkliai ribojančią pagrindinę žmogaus teisę į laisvę.

14. Užsieniečio teigimu, pirmosios instancijos teismas padarė visiškai neteisingas išvadas pasisakydamas, jog Užsieniečiui taikoma alternatyvi priemonė nėra laikytina faktiniu sulaikymu, nesivadovavo aktualia Europos Sąjungos Teisingumo Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika.

15. Užsienietis pažymi, kad jis, nepriklausomai nuo apgyvendinimo sąlygų įvardijimo, realiai yra sulaikytas, o jo judėjimas bei fizinis bendravimas su kitais žmonėmis, esančiais už Centro tvoros, yra apribotas iki minimumo; pareigūnai, į kuriuos pareiškėjas turi galimybę kreiptis fiziškai, neprisistato, nebendrauja, jokios informacijos neteikia ir dokumentų (prašymų) nepriima. Užsienietis nurodo, kad kiti apgyvendinti užsieniečiai garsiai leidžia muziką, nesilaiko dienos režimo, nesudaromos tinkamos sąlygos higienai ir švarai bei tvarkai palaikyti, Užsienietis laikomas kaip kriminalinę bausmę atliekantis nusikaltėlis.

16. Užsienietis pabrėžia, kad byloje nėra jokių faktinių duomenų apie konkretų šio asmens keliamą pavojų viešajai tvarkai ar nacionaliniam saugumui.

17. Atsakovas pateiktame atsiliepime prašo netenkinti apeliacinio skundo ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Atsakovas nurodo tokius atsiliepimo argumentus:

17.1. Užsienietis apeliaciniame skunde nepagrįstai teigia, kad jis pateikė visą informaciją, susijusią su prieglobsčio prašymo nagrinėjimu, todėl jo judėjimo laisvės apribojimas nėra tikslingas. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, kol nėra įsiteisėjęs sprendimas dėl užsieniečio prieglobsčio prašymo, negalima teigti, kad asmens prieglobsčio prašymo motyvai jau yra galutinai išaiškinti.

17.2. Užsieniečio veiksmai akivaizdžiai parodo, kad jis piktnaudžiauja prieglobsčio suteikimo Lietuvos Respublikoje procedūra ir prieglobsčio prašytojams taikomomis garantijomis, todėl darytina išvada, jog ginčijamo Sprendimo priėmimo metu egzistavo Užsieniečio sulaikymo pagrindai, ir taikytos teisinės priemonės taikymas šiuo individualiu atveju yra būtina ir proporcinga priemonė prašymui suteikti prieglobstį išnagrinėti ir sprendimui priimti.

17.3. Užsienietis apeliaciniame skunde vadovaujasi neaktualia teismų praktika, kadangi kiekviena byla yra individuali, turinti skirtingas aplinkybes, ir todėl nėra analogiškos nagrinėjamai bylai.

17.4. Apelianto judėjimo laisvė yra apribota nuo 2024 m. spalio 19 d., ir šis laikotarpis neviršija Įstatyme numatyto maksimalus 18 mėnesių sulaikymo arba alternatyvios sulaikymui priemonės, ribojančios judėjimo laisvę, taikymo laikotarpio.

17.5. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs Užsieniečio apeliacinį skundą dėl jam Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 7 d. sprendimu taikytos alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo pagrįstumo, 2024 m. gruodžio 4 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-2693-602/2024 nurodė Užsieniečio sulaikymo pagrindus. Kadangi po minėtos nutarties priėmimo praėjo nežymus laiko tarpas, be to, byloje neatsirado naujos ir nepasikeitė esamos aplinkybės, nėra pagrindo keisti taikomą priemonę, kurios taikymo teisėtumą ir pagrįstumą konstatavo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas.

17.6. Užsienietis nepagrįstai teigia, kad Migracijos departamentas jau atliko išsamią Užsieniečio apklausą dėl prieglobsčio motyvų išsiaiškinimo, o pirmos instancijos teismas svarstė Užsieniečio laisvę ribojančios priemonės pratęsimo klausimą, taigi Migracijos departamentas nepakankamai kruopščiai ir rūpestingai atlieka savo pareigas. Nagrinėjamu atveju Užsieniečio tarptautinio apsaugos prašymo nagrinėjimas tęsiasi 3 mėn., ir šis laikotarpis neviršija Įstatyme numatyto maksimalaus 6 mėn. laikotarpio.

17.7. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad Užsieniečiui taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė nėra laikytina faktiniu sulaikymu. Užsienietis naudojasi teise išvykti iš apgyvendinimo vietos, teikia prašymus ir gauna vadovo leidimus laikinai išvykti.

17.8. Užsienietis nuo 2025 m. vasario 14 d. pripažintas pažeidžiamu asmeniu, t. y. specialių poreikių turinčiu asmeniu. Jis buvo konsultuotas psichiatro, turėjo Priėmimo ir integracijos agentūros psichologo konsultacijas, Užsieniečiui šiuo metu taikomos psichologės nurodytos rekomendacijos dėl jo individualių, specialiųjų poreikių tenkinimo. Visi Centre gyvenantys užsieniečiai gauna tokią pačią medicininę priežiūrą, socialines ir kitas paslaugas, nepriklausomai nuo to, ar jie turi galimybę laisvai judėti visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, ar tik apgyvendinimo vietos ribose.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 18. Nagrinėjimo dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo Užsieniečiui pratęstas alternatyvios sulaikymui priemonės – apgyvendinimo laikino apgyvendinimo vietoje nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo, taikymo terminas iki 2025 m. balandžio 6 d., bet ne ilgiau nei bus priimtas ir įvykdytas sprendimas jo prieglobsčio byloje, teisėtumas ir pagrįstumas.

19. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad yra Užsieniečio sulaikymo pagrindai, numatyti Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte, todėl konstatavo, kad alternatyvios sulaikymui priemonės taikymas, nustatant judėjimo laisvės ribojimus, šiuo atveju yra proporcinga priemonė siekiamiems tikslams, kadangi išlieka pakankamas pagrindas manyti, kad, judėdamas laisvai, Užsienietis gali išvykti iš Lietuvos Respublikos į kitas Europos Sąjungos valstybes ir pasislėpti, tuo sutrukdydamas sprendimo jo prieglobsčio byloje priėmimui ir vykdymui.

20. Užsienietis apeliaciniame skunde nurodo, kad nagrinėjamu atveju jo atžvilgiu privalo būti taikoma švelnesnė alternatyvi sulaikymui priemonė, nes byloje nėra jokių ypatingų aplinkybių, leidžiančių taikyti kraštutinę priemonę, taip ženkliai ribojančią pagrindinę žmogaus teisę į laisvę.

21. Byloje nustatyta, kad Užsienietis 2024 m. spalio 19 d. buvo sulaikytas Kėdainių rajone, be dokumentų, suteikiančių jam teisę atvykti ir būti Lietuvos Respublikoje. VSAT 2024 m. spalio 19 d. sprendimu Užsienietis buvo laikinai apgyvendintas VSAT. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024 m. lapkričio 7 d. sprendimu Užsieniečiui skirta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas VSAT nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietoje priklausančioje teritorijoje 3 mėnesiams, bet ne ilgiau nei bus priimtas ir įvykdytas sprendimas jo prieglobsčio byloje. Apeliantas teismo posėdžio metu žodžiu pateikė prieglobsčio prašymą. Migracijos departamentas 2024 m. lapkričio 12 d. priėmė sprendimą nagrinėti prašymą suteikti prieglobstį iš esmės. 2025 m. vasario 14 d. Priėmimo ir integracijos agentūros darbuotojas nustatė Užsieniečio pažeidžiamumo faktą.

22. Prieglobsčio prašytojo sulaikymo pagrindai yra įtvirtinti įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 113 straipsnio 4 dalyje, tarp jų ir sulaikymas tuo pa nurodyti šie pagrindai: siekimas išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas prieglobsčio prašytojo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir, įvertinus šio straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes, yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos (2 p.). Įstatymo 113 straipsnio 5 dalyje yra išvardintos aplinkybės, kurios vertinamos sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti. Įstatymo 114 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pažeidžiami asmenys ir šeimų, kuriose yra nepilnamečių užsieniečių, nariai gali būti sulaikyti tik ypatingu atveju, atsižvelgiant į geriausius vaiko ir pažeidžiamų asmenų interesus.

23. Pagal Įstatymo 115 straipsnio 2 dalį, alternatyvios sulaikymui priemonės yra šios: užsienietis nustatytu laiku periodiškai turi atvykti į Migracijos departamentą arba Valstybės sienos apsaugos tarnybą (1 p.); užsienietis elektroninių ryšių priemonėmis nustatytu laiku turi pranešti Migracijos departamentui arba Valstybės sienos apsaugos tarnybai apie savo buvimo vietą (2 p.); patikėti prižiūrėti užsienietį Lietuvos Respublikos piliečiui arba Lietuvos Respublikoje teisėtai gyvenančiam užsieniečiui, jei šis asmuo įsipareigojo rūpintis juo ir jį išlaikyti (3 p.); apgyvendinti užsienietį laikino apgyvendinimo vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų (4 p.); apgyvendinti užsienietį laikino apgyvendinimo vietoje nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo (5 p.). Įstatymo 115 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 2 dalies 4 ar 5 punkte nurodyta alternatyvi sulaikymui priemonė gali būti skirta tik prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams, dėl kurių prašymų suteikti prieglobstį priimtas galutinis sprendimas ir kurie yra grąžinami į užsienio valstybę.

24. Alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo užsieniečiams pagrindus nustato Įstatymo 115 straipsnis, kurio 1 dalyje yra nurodyti kriterijai, kuriais remdamasis teismas sprendžia dėl alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo, t. y. ar nustatyta užsieniečio tapatybė, ar jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, VSAT ir Migracijos departamentui, nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje ir kita. Aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vertinti ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3669-858/2017, 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2018, 2022 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1307-815/2022, 2024 m. gegužės 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1731-822/2024).

25. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pasisakęs, kad asmenys, priskiriami pažeidžiamų asmenų grupei, gali būti sulaikyti arba jiems gali būti taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė tik ypatingais, išimtiniais atvejais ir kuo trumpesnį laiką. Be to, vaikai ir kiti pažeidžiami asmenys ypač turi teisę į veiksmingą apsaugą, jų interesų gynimui turi būti teikiamas prioritetas prieš kitas teisines vertybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. liepos 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4853-442/2018, 2018 m. rugpjūčio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-5072-520/2018, 2018 m. lapkričio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-5717-492/2018, 2025 m. sausio 30 d. nutartį administracinėje yloje Nr. eA-1490-821/2025).

26. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi paminėtu teisiniu reguliavimu ir įvertinusi naujas bylai reikšmingas faktines aplinkybes, prieina prie išvados, kad šiuo atveju yra pagrindas pripažinti, jog, atsižvelgiant į Užsieniečio sveikatos ir psichologinę būklę, individualias savybes (kad pareiškėjas nekelia grėsmės viešajai tvarkai, bendradarbiauja su institucijomis ir kt.), alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas laikino apgyvendinimo vietoje nustatant pareigą neišvykti iš apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo neproporcingai riboja jo judėjimo laisvę, ir pritaikyti Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą laikino apgyvendinimo vietoje (Agentūroje) netaikant judėjimo laisvės apribojimų (Įstatymo 115 str. 2 d. 4 p).

27. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, Užsieniečio apeliacinis skundas tenkinamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičiamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

(duomenys neskelbtini) piliečio S. K. S. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2025 m. vasario 4 d. sprendimą pakeisti.

Pakeisti Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmai 2025 m. vasario 4 d. sprendimu byloje Nr. A20.-75-664/2025 (duomenys neskelbtini) piliečiui S. K. S. pritaikytą alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą laikino apgyvendinimo vietoje nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo, į alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą laikino apgyvendinimo vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Beata Martišienė

Iveta Pelienė

Dainius Raižys