877731e2-bc36-4e73-80b9-9f6e9bc4eccf · Vilniaus miesto apylinkės teismas

? Civilinė byla Nr. e2-11143-608/2019 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-05899-2019-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.1; 1.1.3.2; 2.6.10.2; 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.5.1; 3.2.6.1 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. spalio 29 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lidija Valentukonytė, sekretoriaujant Marijai Stefanovičienei, dalyvaujant ieÅ¡kovės atstovui Karoliui Likui, atsakovo atstovei Danutei Martinkevičienei, trečiojo asmens atstovei Aleksandrai Pečiuro, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės Vilniaus miesto policijos darbuotojų profesinės sÄ jungos ieÅ¡kinį atsakovui Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui ir trečiajam asmeniui Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl žalos atlyginimo.

Teismas n u s t a t ė: ieÅ¡kovė Vilniaus miesto policijos darbuotojų profesinė sÄ junga kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kuriuo praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato žalos atlyginimÄ dėl atsakovo prievolės iÅ¡skaičiuoti iÅ¡ darbuotojų darbo užmokesčio profesinės sÄ jungos nario mokestį nevykdymo. Galutinai patikslinusi savo reikalavimus, 2019 m. birželio 5 d. patikslintame ieÅ¡kinyje ieÅ¡kovė nurodė, kad praÅ¡omų priteisti nuostolių suma sudaro 13638,35 EUR (e.b.l. 1-9, tomas 3).

IeÅ¡kovė nurodo, kad profesinė sÄ junga, vienijanti Vidaus reikalų ministerijos administracijos padalinių, įstaigų prie Vidaus reikalų ministerijos bei kitų Vidaus reikalų ministerijos valdymo sričiai priskirtų įstaigų, kitų teisėsaugos ir teisėtvarkos institucijų vidaus tarnybos pareigÅ«nus, valstybės tarnautojus bei darbuotojus ir Å¡ių įstaigų bei institucijų pensininkus, įsteigta 1999 m. sausio 14 d. Didžioji dalis, t. y. daugiau nei 50 proc., profesinės sÄ jungos narių yra Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigÅ«nai, valstybės tarnautojai ir darbuotojai.

Kiekvienas asmuo, norintis stoti į profesinę sÄ jungÄ , pildo praÅ¡ymÄ Ä¯stoti į profesinę sÄ jungÄ bei pildo praÅ¡ymÄ darbdaviui, kad iÅ¡ jo darbo užmokesčio bÅ«tų iÅ¡skaičiuojamas profesinės sÄ jungos nario mokestis ir pervedamas tiesiai į profesinės sÄ jungos sÄ skaitÄ banke. IeÅ¡kovė teigia, kad visus praÅ¡ymus iÅ¡skaičiuoti nario mokestį iÅ¡ darbo užmokesčio ieÅ¡kovė pateikė atsakovui, tÄ grindžia prie ieÅ¡kinio pridedamais lydraščiais. Iki 2019 m. vasario mėnesio atsakovas pervesdavo visų pas atsakovÄ dirbančių profesinės sÄ jungos narių nario mokestį (2018 m. vasario mėn. – 5390,44 EUR, 2018 m. kovo mėn. – 5379,35 EUR, 2018 m. balandžio mėn. – 5375,06 EUR, 2018 m. gegužės mėn. – 5642,53 EUR, 2018 m. birželio mėn. – 5595,39 EUR, 2018 m. liepos mėn. – 5636,01 EUR, 2018 m. rugpjūčio mėn. – 5578,45 EUR, 2018 m. rugsėjo mėn. – 5345,83 EUR, 2018 m. spalio mėn. – 5582,93 EUR, 2018 m. lapkričio mėn. – 5755,17 EUR, 2018 m. gruodžio mėn. – 6003,53 ir 8134,67 (iÅ¡ 2018 m. gruodžio mėnesio darbo užmokesčio) EUR).

Tuo tarpu 2019 m. vasario 14 d. atsakovas pervedė tik 2002,28 EUR nario mokesčio, apskaičiuoto nuo 2019 m. sausio mėnesio profesinės sÄ jungos narių darbo užmokesčio, 2019 m. kovo 13 d. – 2936,81 EUR nario mokesčio, apskaičiuoto nuo 2019 m. vasario mėnesio profesinės sÄ jungos narių darbo užmokesčio, 2019 m. balandžio 9 d. – 4178,68 EUR nario mokesčio, apskaičiuoto nuo 2019 m. kovo mėnesio profesinės sÄ jungos narių darbo užmokesčio, 2019 m. gegužės 14 d. – 4754,32 EUR nario mokesčio, apskaičiuoto nuo 2019 m. balandžio mėnesio profesinės sÄ jungos narių darbo užmokesčio.

Atsakovas, neteisėtai nepervesdamas dalies profesinės sÄ jungos narių nario mokesčio ieÅ¡kovui padarė žalÄ (negautos pajamos), todėl profesinės sÄ jungos narių nario mokesčio dalis yra priteistina iÅ¡ atsakovo. IeÅ¡kovė laiko, kad darbuotojo praÅ¡ymo darbdaviui iÅ¡skaičiuoti iÅ¡ darbo užmokesčio ir pervesti profesinei sÄ jungai nario mokestį laikytina sutartimi trečiojo asmens naudai. Reikalauti vykdyti prievolę turi teisę tiek sutarties Å¡alis, tiek asmuo, kurio naudai sudaryta sutartis.

IeÅ¡kovo žiniomis, atsakovas 2019 metais negavo iÅ¡ profesinės sÄ jungos narių jokių pareiÅ¡kimų ar praÅ¡ymų, kad profesinės sÄ jungos nario mokestis nebebÅ«tų iÅ¡skaičiuojamas iÅ¡ darbo užmokesčio ir pervedamas į profesinės sÄ jungos sÄ skaitÄ , todėl galima konstatuoti, kad atsakovas nepagrįstai nevykdė savo pareigos, numatytos Profesinių sÄ jungų įstatymo 10 straipsnio 6 dalyje. Atsakovas ieÅ¡kinio nepripažino. Nurodė, kad darbuotojai nebuvo pateikę darbdaviui praÅ¡ymo iÅ¡skaičiuoti iÅ¡ jų darbo užmokesčio profesinės sÄ jungos nario mokestį.

Atsakovas laiko, kad profesinės sÄ jungos pateiktų narių sÄ rašų ir profesinės sÄ jungos narių praÅ¡ymų dėl įstojimo į profesinę sÄ jungÄ nepakanka darbdaviui vykdyti nario mokesčio iÅ¡skaičiavimÄ iÅ¡ darbo užmokesčio. Atsižvelgiant į tai, atsakovas 2018 m. spalio 29 d. visoms Lietuvos policijos teritorinėms įstaigoms (apskričių vyriausiems policijos komisariatams) ir profesinėms sÄ jungoms, tame tarpe ir Vilniaus miesto policijos darbuotojų profesinei sÄ jungai iÅ¡siuntė raÅ¡tÄ Nr. 5-S-9977 „Dėl praÅ¡ymų buhalterinės apskaitos valdybai teikimo“, kuriuo buvo informuojama, kad Lietuvos policija 2018 metais įgyvendino buhalterinės apskaitos centralizavimo paskutinį etapÄ .

Atsakovė nusprendė vykdyti darbuotojų praÅ¡ymų pateikimÄ ir apskaitÄ per atitinkamÄ savitarnos sistemÄ , apie kÄ buvo praneÅ¡ta darbuotojams net tris kartus. Darbuotojams taip pat buvo suteiktas net trijų mėnesių laikotarpis praÅ¡ymams dėl profesinės sÄ jungos nario mokesčių iÅ¡skaičiavimo iÅ¡ darbo užmokesčio pateikti per savitarnos svetainę. Dalis darbuotojų tokius praÅ¡ymus pateikė, dalis nurodė, kad nepageidauja, jog nario mokestis bÅ«tų iÅ¡skaičiuotas iÅ¡ darbo užmokesčio, dalis darbuotojų apskritai savo nuomonės Å¡iuo klausimu neiÅ¡reiÅ¡kė.

Atsakovas iÅ¡skaičiavo nario mokestį iÅ¡ tų darbuotojų, kurie pateikė darbdavio nustatyta tvarka praÅ¡ymus, iÅ¡ likusių darbuotojų darbo užmokesčio nario mokesčio iÅ¡skaitos nebuvo daromos, laikant, jog minėti darbuotojai atitinkamo praÅ¡ymo darbdaviui nepateikė. IeÅ¡kinys atmetamas. IeÅ¡kovė Vilniaus miesto policijos darbuotojų profesinė sÄ junga vienijanti Vidaus reikalų ministerijos administracijos padalinių, įstaigų prie Vidaus reikalų ministerijos bei kitų Vidaus reikalų ministerijos valdymo sričiai priskirtų įstaigų, kitų teisėsaugos ir teisėtvarkos institucijų vidaus tarnybos pareigÅ«nus, valstybės tarnautojus bei darbuotojus ir Å¡ių įstaigų bei institucijų pensininkus, įsteigta 1999 m. sausio 14 d.

Didžioji dalis, t. y. daugiau nei 50 proc., profesinės sÄ jungos narių yra Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigÅ«nai, valstybės tarnautojai ir darbuotojai. Iki 2019 m. vasario mėnesio atsakovas pervesdavo visų pas atsakovÄ dirbančių profesinės sÄ jungos narių nario mokestį: 2018 m. vasario mėnesį pervedė 5390,44 EUR, 2018 m. kovo mėn. – 5379,35 EUR, 2018 m. balandžio mėn. – 5375,06 EUR, 2018 m. gegužės mėn. – 5642,53 EUR, 2018 m. birželio mėn. – 5595,39 EUR, 2018 m. liepos mėn. – 5636,01 EUR, 2018 m. rugpjūčio mėn. – 5578,45 EUR, 2018 m. rugsėjo mėn. – 5345,83 EUR, 2018 m. spalio mėn. – 5582,93 EUR, 2018 m. lapkričio mėn. – 5755,17 EUR, 2018 m. gruodžio mėn. – 6003,53 ir 8134,67 (iÅ¡ 2018 m. gruodžio mėnesio darbo užmokesčio) EUR).

Atsakovas 2019 m. vasario 14 d. pervedė tik dalies darbuotojų nario mokestį - 2002,28 EUR nario mokesčio, apskaičiuoto nuo 2019 m. sausio mėnesio profesinės sÄ jungos narių darbo užmokesčio, 2019 m. kovo 13 d. – 2936,81 EUR nario mokesčio, apskaičiuoto nuo 2019 m. vasario mėnesio profesinės sÄ jungos narių darbo užmokesčio, 2019 m. balandžio 9 d. – 4178,68 EUR nario mokesčio, apskaičiuoto nuo 2019 m. kovo mėnesio profesinės sÄ jungos narių darbo užmokesčio, 2019 m. gegužės 14 d.

– 4754,32 EUR nario mokesčio, apskaičiuoto nuo 2019 m. balandžio mėnesio profesinės sÄ jungos narių darbo užmokesčio. Tarp Å¡alių kilo ginčas dėl atsakovo darbuotojų valios iÅ¡skaičiuoti iÅ¡ darbo užmokesčio profesinės sÄ jungos nario mokestį iÅ¡reiÅ¡kimo tinkamumo. Atsakovas pareikalavo darbuotojus pateikti praÅ¡ymus iÅ¡skaičiuoti nario mokestį iÅ¡ darbo užmokesčio per atsakovo savitarnos svetainę. Dalis darbuotojų tokius praÅ¡ymus pateikė, dalis nurodė, kad nepraÅ¡o iÅ¡skaičiuoti nario mokestį ir darbo užmokesčio, likusi dalis per atsakovo nustatytÄ terminÄ savo valios dėl nario mokesčio iÅ¡skaičiavimo iÅ¡ darbo užmokesčio atsakovui kaip darbdaviui neiÅ¡reiÅ¡kė.

Atsakovas iÅ¡skaičiavo ir pervedė ieÅ¡kovui nario mokestį tik iÅ¡ praÅ¡ymus per savitarnos svetainę pateikusių darbuotojų darbo užmokesčio. IeÅ¡kovė laiko neteisėtais atsakovo veiksmus, neiÅ¡skaičiavus ir nepervedus ieÅ¡kovui nario mokesčių iÅ¡ tų darbuotojų darbo užmokesčio, kurie nėra pateikę praÅ¡ymų per atsakovo savitarnos svetainę. Asmeniui tapus profesinės sÄ jungos nariu, atsiranda jo pareiga mokėti profesinės sÄ jungos nario mokestį ir atitinkamai profesinės sÄ jungos teisė reikalauti, kad narys sumokėtų nario mokestį.

Å i pareiga savo teisine prigimtimi yra civilinė teisinė pareiga, atsiradusi narystės profesinėje sÄ jungoje pagrindu. Å iÄ savo pareigÄ profesinės sÄ jungos narys gali įvykdyti arba sumokėdamas nustatytÄ nario mokestį tiesiogiai profesinei sÄ jungai, arba pavesdamas darbdaviui iÅ¡skaičiuoti tam tikrÄ sumÄ iÅ¡ darbo užmokesčio ir pervesti jÄ profesinei sÄ jungai. Pagal Lietuvos Respublikos profesinių sÄ jungų įstatymo 10 straipsnio 6 dalį, jeigu yra profesinės sÄ jungos nario praÅ¡ymas, darbdavys privalo kiekvienÄ mėnesį iÅ¡skaičiuoti iÅ¡ profesinės sÄ jungos nario darbo užmokesčio nustatyto dydžio nario mokestį ir pervesti jį į profesinės sÄ jungos sÄ skaitÄ .

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 1998 m. gruodžio 21 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3KT-8/98, yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad tokį darbuotojo ir darbdavio susitarimÄ reikėtų vertinti kaip sutartį trečiojo asmens naudai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.191 straipsnis). Å iuo susitarimu darbuotojas atsisako dalies jam priskaičiuoto darbo užmokesčio ir įpareigoja darbdavį Å¡iÄ darbo užmokesčio dalį pervesti profesinei sÄ jungai kaip nario mokestį. Taigi darbuotojo valia dalis jo darbo užmokesčio transformuojama į profesinės sÄ jungos nario mokestį.

Nario mokestis yra mokėjimas, atsiradęs narystės profesinėje sÄ jungoje pagrindu. Sutarties trečiojo asmens naudai atveju reikalavimo teisę turi tiek trečiasis asmuo, kurio naudai turi bÅ«ti įvykdyta prievolė (t.y. profesinė sÄ junga), tiek ir sutartį sudaręs asmuo (t.y. darbuotojas). Vadinasi, profesinė sÄ junga įgyja teisę reikalauti iÅ¡ darbdavio pervesti jai iÅ¡skaičiuotÄ iÅ¡ darbuotojų darbo užmokesčio nario mokestį ne darbo sutarties pagrindu, o darbuotojo ir darbdavio specialaus susitarimo, numatyto Profesinių sÄ jungų įstatymo 10 straipsnio 6 dalyje, pagrindu.

Nesant tokio susitarimo tarp darbuotojo ir darbdavio, profesinė sÄ junga jokios reikalavimo teisės darbdaviui neįgytų. Ji galėtų reikalauti nario mokesčio tik tiesiogiai iÅ¡ savo nario – darbuotojo. Jeigu, esant minėtam susitarimui, darbdavys iÅ¡ darbuotojo darbo užmokesčio nario mokestį iÅ¡skaičiuoja, bet profesinei sÄ jungai jo neperveda, tai tiek darbuotojas, tiek ir profesinė sÄ junga turi teisę reikalauti, kad Å¡i suma bÅ«tų perduoda profesinei sÄ jungai. Toks reikalavimas kyla iÅ¡ dviejų juridinių faktų – darbuotojo narystės profesinėje sÄ jungoje ir darbuotojo susitarimo, sudaryto su įmone trečiojo asmens – profesinės sÄ jungos – naudai, pagrindu.

Pagal Profesinių sÄ jungų įstatymo 24 straipsnio 2 dalį nario mokestis yra profesinės sÄ jungos turtas. Taigi, pagal minėtÄ Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotÄ praktikÄ , profesinės sÄ jungos turtas yra tik darbuotojo ir darbdavio susitarimo pagrindu iÅ¡ darbuotojo darbo užmokesčio iÅ¡skaičiuota nario mokesčio suma. PagrindÄ atitinkamÄ darbuotojo darbo užmokesčio dalį laikyti profesinei sÄ jungai priklausančiu nario mokesčiu sudaro dviejų aplinkybių visuma: atitinkamas darbuotojo ir darbdavio susitarimas, iÅ¡reikÅ¡tas darbuotojo praÅ¡ymu darbdaviui iÅ¡skaičiuoti iÅ¡ jo darbo užmokesčio atitinkamÄ profesinės sÄ jungos nario mokestį, ir darbdavio atliktas faktinis atitinkamos dalies darbo užmokesčio iÅ¡skaičiavimas.

Tuo atveju, jeigu esant atitinkamam darbuotojo ir darbdavio susitarimui darbdavys neiÅ¡skaičiuoja iÅ¡ darbo užmokesčio nario mokesčio arba iÅ¡skaičiuoja tokį mokestį nesant tam pagrindo – darbdavio ir darbuotojo susitarimo, tokios iÅ¡skaičiuotos sumos iÅ¡lieka darbuotojui priklausančiu darbo užmokesčiu ir nesitransformuoja į profesinės sÄ jungos nario mokestį, o profesinė sÄ junga neįgyja teisių į atitinkamÄ jos nario darbo užmokesčio, kaip nario mokesčio dalį. Tokiu atveju profesinė sÄ junga jokios reikalavimo teisės darbdaviui neįgyja; ji galėtų reikalauti nario mokesčio tik tiesiogiai iÅ¡ savo nario – darbuotojo.

Sutarties trečiojo asmens naudai Å¡alių reikalavimo teisių apimtį reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.191 straipsnio 1 dalis: tiek sudaręs sutartį asmuo, tiek trečiasis asmuo, kurio naudai iÅ¡lygtas prievolės įvykdymas, turi teisę reikalauti įvykdyti prievolę. Nagrinėjamu trečiojo asmens naudai sulygta darbdavio prievolė – profesinės sÄ jungos nario mokesčio iÅ¡skaitymas iÅ¡ darbuotojo darbo užmokesčio. Nei įstatymai, nei sutartis nenumato darbdavio prievolės sumokėti už darbuotojÄ profesinės sÄ jungos nario mokestį.

Todėl tuo atveju, jeigu esant atitinkamam darbuotojo ir darbdavio susitarimui, darbdavys iÅ¡ darbuotojo darbo užmokesčio nario mokestį iÅ¡skaičiuoja, bet profesinei sÄ jungai jo neperveda, tai tiek darbuotojas, tiek ir profesinė sÄ junga turi teisę reikalauti, kad Å¡i suma bÅ«tų perduoda profesinei sÄ jungai. Nagrinėjamu atveju neginčijama aplinkybė, jog atsakovas ieÅ¡kiniu reikalaujamo dydžio sumos iÅ¡ darbuotojų, t. y. Vilniaus miesto policijos darbuotojų profesinės sÄ jungos narių darbo užmokesčio neiÅ¡skaičiavo, minėtos sumos buvo iÅ¡mokėtos darbuotojams kaip darbo užmokestis ir perėjo darbuotojų nuosavybėn. Todėl laikytina, jog darbuotojas profesinės sÄ jungos nario mokesčio nesumokėjo ir profesinė sÄ junga turi galiojančiÄ reikalavimo teisę dėl nario mokesčio sumokėjimo į darbuotojÄ profesinės sÄ jungos narį, o ne į darbdavį.

PažymėtinÄ , jog byloje nepateikta įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovo darbuotojai, iÅ¡ kurių darbo užmokesčio nario mokestis nebuvo iÅ¡skaičiuotas, ginčija savo pareigÄ sumokėti neiÅ¡skaičiuotÄ nario mokestį. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalis žalÄ apibrėžia kaip asmens turto netekimÄ arba sužalojimÄ , turėtas iÅ¡laidas (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautas pajamas, kurias asmuo bÅ«tų gavęs, jeigu nebÅ«tų buvę neteisėtų veiksmų.

Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo nesumokėto profesinės sÄ jungos nario mokesčio laikyti žala, t. y. negautomis pajamomis, nes darbo užmokesčio sumos, kurios nebuvo iÅ¡skaičiuotos iÅ¡ darbuotojo darbo užmokesčio, perėjo darbuotojo nuosavybėn, o profesinė sÄ junga turi teisę reikalauti savo narį sumokėti atitinkamÄ nario mokestį. Darbdaviui nevykdant pareigos iÅ¡skaičiuoti profesinės sÄ jungos nario mokestį iÅ¡ darbuotojo atlyginimo, nuostoliai gali bÅ«ti laikomos papildomos darbuotojo ar profesinės sÄ jungos iÅ¡laidos, kurių nebÅ«tų buvę, jeigu darbdavys Å¡iÄ savo pareigÄ bÅ«tų įvykdęs. Nagrinėjamu atveju tokių iÅ¡laidų ieÅ¡kovė neįrodinėjo ir nereikalavo.

Ä®vertinęs tai, jog atsakovas kaip darbdavys iÅ¡ darbuotojų darbo užmokesčio neiÅ¡skaičiavo nario mokesčio, o visÄ darbo užmokestį iÅ¡mokėjo darbuotojams, darbuotojų pareiga sumokėti profesinės sÄ jungos nario mokestį nepasibaigė, o ieÅ¡kovė iÅ¡saugojo savo reikalavimo teisę į darbuotojÄ kaip profesinės sÄ jungos narį, savanoriÅ¡kumo pagrindu dalyvaujančio profesinės sÄ jungos veikloje ir iÅ¡reiÅ¡kusio sutikimÄ mokėti nario mokestį, kas ne kartÄ yra konstatuota kasacinio teismo praktikoje (pvz.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-201/2011). Galiojantys teisės aktai nenumato, jog darbuotojui neiÅ¡skaičiavus iÅ¡ darbuotojo darbo užmokesčio nario mokesčio, profesinės sÄ jungos nario prievolė sumokėti nario mokestį pasibaigia ar kad ji perkeliama darbdaviui. Nesumokėto profesinės sÄ jungos nario mokesčio, kaip nuostolių priteisimas iÅ¡ darbdavio, kai toks mokestis iÅ¡ darbuotojo darbo užmokesčio nebuvo iÅ¡skaičiuotas, pažeistų ir profesinės sÄ jungos narių teises, įtvirtintų atitinkamÄ jų nelygybę, nes iÅ¡ dalis narių nario mokestis bÅ«tų iÅ¡skaičiuotas iÅ¡ jų darbo užmokesčio, kai kita dalis narių atitinkamas lėšas sutaupytų, nes jiems priklausantis mokėti nario mokestis bÅ«tų sumokėtas darbdavio lėšomis.

Tai prieÅ¡tarautų ir paties profesinės sÄ jungos nario mokesčio paskirčiai bei narystės profesinėje sÄ jungoje savanoriÅ¡kumo principui. IeÅ¡kovė taip pat neįrodė ir neteisėtų atsakovo kaip darbdavio veiksmų. IeÅ¡kovė savo reikalavimÄ kildina iÅ¡ sutartinės civilinės atsakomybės, t. y. darbdavio ir darbuotojo susitarimo dėl profesinės sÄ jungos nario mokesčio iÅ¡skaičiavimo iÅ¡ darbo užmokesčio ir pervedimo profesinei sÄ jungai. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 178 straipsnio reglamentuotas įrodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo tarp Å¡alių taisykles tokio susitarimo buvimÄ privalo įrodyti ieÅ¡kovė.

Kaip yra iÅ¡aiÅ¡kina aukščiau paminėtose kasacinio teismo nutartyse, darbdavys įgyja pareigÄ iÅ¡skaičiuoti iÅ¡ jo darbuotojo darbo užmokesčio atitinkamo dydžio profesinės sÄ jungos nario mokestį tik esant Lietuvos Respublikos profesinių sÄ jungų įstatymo 10 straipsnio 6 dalyje numatytam pagrindui, t. y. atitinkamam darbuotojo ir darbdavio susitarimui, iÅ¡reikÅ¡tam darbuotojo praÅ¡ymo darbdaviui dėl nario mokesčio iÅ¡skaičiavimo iÅ¡ darbo užmokesčio forma. Minėtoje teisės normoje nustatyta, jog tokio susitarimo Å¡alys yra darbuotojas ir darbdavys, o turinys – darbuotojo praÅ¡ymas, adresuotas darbdaviui iÅ¡skaičiuoti iÅ¡ darbuotojo darbo užmokesčio atitinkamos profesinės sÄ jungos nario mokestį.

Taigi, pagal minėtoje teisės normoje apibrėžtas sutarties sÄ lygas profesinės sÄ jungos praÅ¡ymas darbdaviui iÅ¡skaičiuoti jos nario mokestį iÅ¡ darbuotojo darbo užmokesčio nesuponuoja atitinkamos darbdavio pareigos. Darbuotojo praÅ¡ymas profesinei sÄ jungai dėl įstojimo į atitinkamÄ profesinę sÄ jungÄ yra pagrindas jo narystei profesinėje sÄ jungoje, tačiau jis nesukuria darbdaviui pareigos iÅ¡skaičiuoti iÅ¡ darbo užmokesčio nario mokestį ir pervesti jį profesinei sÄ jungai, nes nario mokestis gali bÅ«ti mokamas ir kitais bÅ«dais, t. y. paties darbuotojo pavedimu ar grynaisiais pinigais tiesiogiai profesinei sÄ jungai, netarpininkaujant darbdaviui.

Lietuvos Respublikos darbo kodekso 150 straipsnio 1 dalis numato, kad iÅ¡skaitos iÅ¡ darbuotojo darbo užmokesčio gali bÅ«ti daromos tik Å¡io kodekso ar kitų įstatymų nustatytais atvejais. Nagrinėjamu atveju byloje nepateikta įrodymų, patvirtinančių darbuotojų praÅ¡ymÄ , adresuotÄ darbdaviui, kuriuo bÅ«tų praÅ¡oma darbdavio iÅ¡skaičiuoti iÅ¡ darbuotojų darbo užmokesčio ir pervesti ieÅ¡kovui profesinės sÄ jungos nario mokestį. Kaip yra iÅ¡aiÅ¡kinta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1998 m. gruodžio 21 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3KT-8/98, profesinės sÄ jungos, reikÅ¡damos reikalavimÄ dėl nario mokesčio iÅ¡ieÅ¡kojimo, į teismÄ kreipiasi ne kaip darbuotojų atstovas, o veikė ir veikia savo vardu siekdamas apginti savo turtines teises: profesinė sÄ junga gina savo, kaip juridinio asmens, turtines teises, kurios negali bÅ«ti sutapatintos su darbuotojų teisėmis.

Pagal minėtÄ iÅ¡aiÅ¡kinimÄ , profesinė sÄ junga neįgaliota atstovauti darbuotojo, sudarant atitinkamÄ susitarimÄ su darbdaviu dėl nario mokesčio iÅ¡skaičiavimo iÅ¡ darbo užmokesčio. Toks praÅ¡ymas darbdaviui turi bÅ«ti pateiktas darbuotojo. Pažymėtina, jog teisė pasirinkti, kokiu bÅ«du bus mokamas nario mokestis, yra profesinės sÄ jungos nario, o ne profesinės sÄ jungos prerogatyva. Atsižvelgiant į tai, ieÅ¡kovės atsakovei pateikti darbuotojų, esančių profesinės sÄ jungos nariais, sÄ raÅ¡ai (e.b.l. 9-149; 165-207; 214-330, tomas 1, e.b.l. 52-64, tomas 2), atsakovo darbuotojų praÅ¡ymai, pateikti profesinei sÄ jungai dėl priėmimo į profesinę sÄ jungÄ ir sutikimo mokėti nurodyto dydžio nario mokestį (e.b.l. 59-602, tomas 3), nesuponuoja Lietuvos Respublikos profesinių sÄ jungų įstatymo 10 straipsnio 6 dalyje numatyto susitarimo ir nesudaro pagrindo darbdaviui iÅ¡skaičiuoti nario mokestį iÅ¡ darbuotojų, profesinės sÄ jungos narių darbo užmokesčio, nes jie pateikti ne darbdaviui, o profesinei sÄ jungai; juose iÅ¡reikÅ¡tas praÅ¡ymas dėl įstojimo į profesinę sÄ jungÄ ir įsipareigojimas mokėti nario mokestį.

Todėl tokie ieÅ¡kovės pateikti įrodymai patvirtina tik atitinkamų atsakovo darbuotojų narystės profesinėje sÄ jungoje pagrindÄ , tačiau ne darbuotojo ir darbdavio susitarimÄ dėl nario mokesčio iÅ¡skaičiavimo iÅ¡ darbo užmokesčio. Pagal minėtÄ teisinį reglamentavimÄ ir teismų praktikÄ susitarimas dėl nario mokesčio iÅ¡skaičiavimo iÅ¡ darbo užmokesčio turi bÅ«ti sudarytas darbuotojo ir darbdavio, o jo turinys iÅ¡reikÅ¡tas darbuotojo praÅ¡ymu, adresuotu darbdaviui, iÅ¡skaičiuoti atitinkamÄ nario mokestį iÅ¡ darbo užmokesčio.

IeÅ¡kovė neįrodė tokio susitarimo buvimo tarp atsakovės kaip darbdavio ir atsakovo darbuotojų profesinės sÄ jungos narių, iÅ¡ kurių darbo užmokesčio nario mokestis atsakovės nebuvo iÅ¡skaičiuotas ir pervestas ieÅ¡kovei. Atsakovo turimi duomenys apie darbuotojus, pateikusius praÅ¡ymÄ iÅ¡skaičiuoti nario mokestį iÅ¡ darbo užmokesčio, buvo pateikti ieÅ¡kovei 2019 m. gegužės 13 d. elektroniniu laiÅ¡ku (e.b.l. 96, tomas 2). IeÅ¡kovė neginčijo, jog minėtame sÄ raÅ¡e nurodytų atitinkamus praÅ¡ymus darbdaviui pateikusių narių mokėtinas nario mokestis buvo iÅ¡skaičiuotas iÅ¡ jų darbo užmokesčio ir atsakovo pervestas ieÅ¡kovei.

Teismas sutinka su ieÅ¡kovės argumentu, jog Lietuvos Respublikos profesinių sÄ jungų įstatymas nereglamentuoja, kokia forma turi bÅ«ti pateiktas darbuotojo praÅ¡ymas darbdaviui iÅ¡skaičiuoti profesinės sÄ jungos nario mokestį iÅ¡ darbo užmokesčio. Tačiau pažymėtina, jog pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 3 straipsnio nuostatas darbuotojų praÅ¡ymų darbdaviui pateikimo forma ir tvarka gali bÅ«ti reglamentuota lokaliniai teisės aktais, t. y. darbdavio įsakymais ir pan., įskaitant ir praÅ¡ymų dėl profesinės sÄ jungos nario mokesčio iÅ¡skaičiavimo iÅ¡ darbo užmokesčio pateikimo formÄ .

IeÅ¡kovė nepateikė įrodymų, paneigiančių atsakovo pateiktus duomenis apie darbuotojų, ieÅ¡kovės profesinės sÄ jungos narių praÅ¡ymus darbdaviui iÅ¡skaičiuoti nario mokestį iÅ¡ jų darbo užmokesčio, pateikusių asmenų kiekį bei patvirtinančių, jog tokius praÅ¡ymus darbdaviui per savitarnos svetainę ar kita forma buvo pateikę daugiau narių, kurių nario mokesčių atsakovė neiÅ¡skaičiavo iÅ¡ darbo užmokesčio. Tai, kad atsakovė anksčiau yra vykdžiusi profesinės sÄ jungos nario mokesčio iÅ¡skaitas iÅ¡ darbuotojų darbo užmokesčio, apie kurių praÅ¡ymus įrodymų byloje nėra, neįrodo tokios atsakovės prievolės pagrindo.

Byloje nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių, jog tokio iÅ¡skaitos buvo vykdomos pagrįstai, esant įstatymo nustatyta forma iÅ¡reikÅ¡tai darbuotojo valiai. Taigi, ieÅ¡kovė neįrodė, jog tarp darbuotojų, ieÅ¡kovės profesinės sÄ jungos narių, iÅ¡ kurių darbo užmokesčio nebuvo iÅ¡skaitytas nario mokestis, ir atsakovo kaip darbdavio buvo sudarytas Lietuvos Respublikos profesinių sÄ jungų įstatymo 10 straipsnio 6 dalyje numatytas susitarimas, suponuojantis darbdavio pareigÄ vykdyti nario mokesčio iÅ¡skaitas iÅ¡ jo darbuotojų darbo užmokesčio.

IÅ¡dėstytos aplinkybės patvirtina, jog ieÅ¡kovė neįrodė nuostolių, t. y. negautų pajamų, ir atsakovės neteisėtų veiksmų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.246 straipsnis, 6.24 straipsnio 1 dalis). Nesant Å¡ių bÅ«tinų atsakovės civilinės atsakomybės sÄ lygų, nėra pagrindo atsakovės civilinei atsakomybei kilti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.245 straipsnio 3 dalis), todėl ieÅ¡kinys atmetamas. Kadangi ieÅ¡kinys atmestas, ieÅ¡kovės patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos neatlyginamos; atsakovė ir trečiasis asmuo nereiÅ¡kė praÅ¡ymo dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalis).

Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos, sudarančios 5,13 EUR, priteisiamos iš ieškovės valstybei (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ Nr. 1R-261/1K-355). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 - 260 straipsniais, 264 - 265 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu teismas n u s p r e n d ž i a: ieškinį atmesti.

Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės Vilniaus miesto policijos darbuotojų profesinės sÄ jungos valstybei 5,13 EUR (penkis eurus, trylika euro centų) procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidų. Sprendimas per trisdeÅ¡imt dienų gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėja Lidija Valentukonytė