Legislator Case Law & Legislation
8773042f-5770-46a9-bd66-9e79b39766ea AI generated

8773042f-5770-46a9-bd66-9e79b39766ea · Vilniaus miesto apylinkės teismas

Case Number 8773042f-5770-46a9-bd66-9e79b39766ea
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

ieÅ¡kinį atsakovei R. R. dėl santuokos nutraukimo ir su tuo susijusių teisinių pasekmių, trečiasis asmuo (duomenys neskelbtini). Teismas n u s t a t ė : ieÅ¡kovas pateikė ieÅ¡kinį, kuriuo praÅ¡o nutraukti tarp Å¡alių sudarytÄ santuokÄ dėl abiejų sutuoktinių kaltės, po santuokos nutraukimo palikti Å¡alims turimas pavardes, padalinti santuokos metu įgytÄ kilnojamÄ jį ir nekilnojamÄ jÄ turtÄ , nustatyti gyvenamojo namo ir žemės sklypo naudojimosi tvarkÄ , priteisti iÅ¡ atsakovės bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Legislator headnote

AI generated

8773042f-5770-46a9-bd66-9e79b39766ea · Vilniaus miesto apylinkės teismas: Kredito grÄ Å¾inimas užtikrintas gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), hipoteka. Tarp banko iÅ¡ vienos pusės ir atsakovės iÅ¡ kitos pusės 1993-08-31 buvo sudaryta kreditavimo sutartis – paskola iÅ¡ fondo pagal pavedimo sutartį, pagal kuriÄ kredito gavėjai iki 2018-10-01 suteiktas 12042,40 Eur bÅ«sto kreditas gyvenamojo namo statybai. Ä®sipareigojimų vykdymas užtikrintas nekilnojamojo turto – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), hipoteka bei ieÅ¡kovo laidavimu.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Civilinė byla Nr. 2-221-930/2019 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-42163-2017-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.4.3; 2.3.2.7; 3.2.6.1 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. birželio 14 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ramunė Makelienė, sekretoriaujant RÅ«tai Putnaitei, Renatai Vasiliauskienei, JÅ«ratei Å mitaitei, dalyvaujant ieÅ¡kovui A. R., ieÅ¡kovės atstovei advokatei Tatjanai Benetei, atsakovei R. R., atsakovės atstovei advokatei Snaiguolei Mažeikienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ ieÅ¡kovo A.

R. ieÅ¡kinį atsakovei R. R. dėl santuokos nutraukimo ir su tuo susijusių teisinių pasekmių, trečiasis asmuo (duomenys neskelbtini). Teismas n u s t a t ė : ieÅ¡kovas pateikė ieÅ¡kinį, kuriuo praÅ¡o nutraukti tarp Å¡alių sudarytÄ santuokÄ dėl abiejų sutuoktinių kaltės, po santuokos nutraukimo palikti Å¡alims turimas pavardes, padalinti santuokos metu įgytÄ kilnojamÄ jį ir nekilnojamÄ jÄ turtÄ , nustatyti gyvenamojo namo ir žemės sklypo naudojimosi tvarkÄ , priteisti iÅ¡ atsakovės bylinėjimosi iÅ¡laidas.

IeÅ¡kinyje nurodoma, kad (duomenys neskelbtini)Å¡alys sudarė santuokÄ , (duomenys neskelbtini) gimė sÅ«nus R. R., kuris santuokos nutraukimo metu yra pilnametis. Jau keletÄ metų Å¡alių santykiai yra komplikuoti, sutuoktiniai tapo visiÅ¡kai svetimi vienas kitam, neveda bendro Å«kio, negyvena santuokinio gyvenimo. PrieÅ¡ 10 metų pradėjo blogėti ieÅ¡kovo sveikata, jam nustatytas 30 procentų darbingumo lygis. IÅ¡ atsakovės jokios paramos ir palaikymo negauna, jai sergantis vyras nereikalingas. 1993-08-31 buvo sudaryta kredito sutartis su AB (duomenys neskelbtini), gautas lengvatinis 6280 Lt kreditas gyvenamojo namo statybai, 1993-12-21 papildomai gauti 3000 Lt, 1993-05-27 papildomai gauti 20 000 Lt, 1993-03-15 papildomai gauti 12 300 Lt. 2003-07-02 tarp ieÅ¡kovo ir (duomenys neskelbtini) minėto kredito grÄ Å¾inimo užtikrinimui buvo sudaryta laidavimo sutartis, įkeistas nebaigtas statyti namas ir žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini). 2003-10-30 tarp Å¡alių ir (duomenys neskelbtini) banko pasiraÅ¡yta sutartis dėl 40 000 Lt kredito suteikimo.

Galutinis kredito grÄ Å¾inimo terminas - 2018-10-10. Tokiu bÅ«du Å¡alys santuokoje įgijo žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir gyvenamÄ jį namÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Šį nekilnojamÄ jį turtÄ ieÅ¡kovas praÅ¡o po santuokos nutraukimo padalinti Å¡alims po ½ dalį, o santuokos metu įgytÄ transporto priemonę – automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 3000 Eur vertės, priteisti atsakovei. IeÅ¡kovas taip pat praÅ¡o po santuokos nutraukimo priteisti jam žoliapjovę (150 Eur vertės), židinį (400 Eur vertės), trimerį (100 Eur vertės), virtuvės baldus (400 Eur vertės), atsakovei priteisti Å¡aldiklį (200 Eur vertės), Å¡aldytuvÄ â€žSamsung“ (700 Eur vertės), skalbimo maÅ¡inÄ (400 Eur vertės), elektrinę kaitlentę (300 Eur vertės), saunos krosnelę (200 Eur vertės), natÅ«ralaus medžio miegamojo baldus (1000 Eur vertės).

HidroforÄ , elektrinį boilerį ir kieto kuro katilÄ palikti bendram naudojimui. Gyvenamojo namo bendro naudojimosi patalpomis turi bÅ«ti pripažintos laiptinė nuo rÅ«sio iki 1 aukÅ¡to, patalpos rÅ«syje: R-7 (katilinė), R-6 (koridorius), R-1 (koridorius), 1-me aukÅ¡te: patalpos 1-1 dalis nuo kolonos iki laiptinės į antrÄ aukÅ¡tÄ ir nuo kolonos iki durų į rÅ«sį. IeÅ¡kovo naudojimui turėtų bÅ«ti priskirtos patalpos rÅ«syje G-1 (garažas), R-5 ir R-4; 1 aukÅ¡te: patalpa 1-2, patalpa 1-3, patalpa 1-4, patalpa 1-1, iÅ¡skyrus koridorių nuo kolonos iki durų į rÅ«sį ir nuo kolonos iki laiptinės į antrÄ aukÅ¡tÄ .

Atsakovės naudojimui turėtų bÅ«ti priskirtos patalpos rÅ«syje R-2, R-3 kambarys, visos patalpos antrame aukÅ¡te (1-5,1-6,1-7,1-8,1-9,1-10,1-11 ir 1-12), visos patalpos palėpėje, laiptinė nuo 1 aukÅ¡to iki palėpės. IeÅ¡kovas sutinka, kad po santuokos nutraukimo atsakovei liktų santuokinė pavardė. Nors yra neįgalus, turi daug sveikatos problemų, iÅ¡ atsakovės iÅ¡laikymo nereikalauja, o atsakovei esant sveikai ir darbingai, iÅ¡ ieÅ¡kovo iÅ¡laikymas nepriteistinas. Atsakovė pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, kuriuo praÅ¡o ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies.

Atsakovė nesutinka, jog pareiÅ¡kėjų santuoka iÅ¡iro dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nurodo, kad ieÅ¡kovas dažnai vartojo alkoholį, fiziÅ¡kai ir psichologiÅ¡kai smurtavo prieÅ¡ atsakovę ir jų bendrus vaikus, apie 20 metų nesirÅ«pina Å¡eima, namo iÅ¡laikymu ir jo priežiÅ«ra. IeÅ¡kovo sveikata pablogėjo dėl nuolatinio alkoholio vartojimo. Nuo 2006 m. Å¡alys neveda bendro Å«kio ir negyvena santuokinio gyvenimo, visus mokesčius už namÄ , jo iÅ¡laikymÄ ir paimtÄ kreditÄ iÅ¡mokėjo atsakovė. 1993-08-31 buvo sudaryta kredito sutartis su (duomenys neskelbtini), gautas lengvatinis 6280 Lt kreditas gyvenamojo namo statybai (25 metų laikotarpiui), 1993-12-21 papildomai gauti 3000 Lt, 1993-05-27 papildomai gauti 20 000 Lt, 1993-03-15 papildomai gauti 12 300 Lt, 2003-10-30 gautas 40 000 Lt kreditas iÅ¡ (duomenys neskelbtini) banko.

Visos paskolos grÄ Å¾intos. Atsakovė su ieÅ¡kovo reikalavimu, kad po santuokos nutraukimo nekilnojamasis turtas turėtų bÅ«ti dalinamas po ½ dalį kiekvienam sutuoktiniui, nesutinka, kadangi ji iÅ¡mokėjo paskolas, iÅ¡laikė namÄ ir mokėjo mokesčius. Automobilį nusipirko iÅ¡ asmeninių lėšų. Atsakovės tėvai 1991 m. jai padovanojo 14000 rublių, 1992 m. – 24000 rublių, 1993 m. – 16000 rublių, kurie buvo panaudoti namo statybai – pamatams, Å¡iferiui, raudonoms plytoms, medienai, perdengimo plokÅ¡tėms, plytų suvežimui į (duomenys neskelbtini), medienai, statybos darbus atliekančių mÅ«rininkų užmokesčiui.

Atsakovė sutinka, kad ieÅ¡kovui bÅ«tų priteistas trimeris (100 Eur vertės) ir virtuvės baldai (400 Eur vertės), o atsakovei bÅ«ti priteista žoliapjovė (150 Eur vertės), Å¡aldiklis (200 Eur vertės), Å¡aldytuvas „Samsung“ (700 Eur vertės), skalbimo maÅ¡ina (400 Eur vertės), elektrinė kaitlentė (300 Eur vertės), židinys (400 Eur vertės) ir natÅ«ralaus medžio miegamojo baldai (1000 Eur vertės). HidroforÄ , elektrinį boilerį ir kieto kuro katilÄ atsakovė taip pat praÅ¡o palikti bendram naudojimui.

Atsakovė sutiktų nupirkti ieÅ¡kovui butÄ , suremontuoti jį savo lėšomis, kad po santuokos nutraukimo Å¡alys galėtų gyventi atskirai. IeÅ¡kovui nesutikus su Å¡iuo pasiÅ«lymu, bÅ«tina nustatyti žemės sklypo ir gyvenamojo namo naudojimosi tvarkÄ bei pripažinti turtÄ asmenine nuosavybe. Atsakovė sutinka, kad žemės sklypu naudotųsi abu sutuoktiniai, tačiau nesutinka, kad bendram naudojimuisi turi bÅ«ti paskirtos rÅ«sio patalpos R-7 (katilinė), R-6 (koridorius), R-1 (koridorius), 1 aukÅ¡to patalpos 1-1 dalis nuo kolonos iki laiptinės į antrÄ aukÅ¡tÄ ir nuo kolonos iki durų.

Atsakovė siÅ«lo, kad bendram naudojimosi bÅ«tų skirtos rÅ«sio patalpos R-7 (katilinė), R-6 (koridorius), R-1 (koridorius), G-1 (garažas). Atsakovė nesutinka, kad ieÅ¡kovo naudojimosi bÅ«tų skirtos patalpos rÅ«syje R-5 ir R-4 (pirtis su priepirčiu), 1 aukÅ¡to patalpos 1-2, 1-3, 1-4, 1-1, iÅ¡skyrus koridorių nuo kolonos iki durų į rÅ«sį ir nuo kolonos iki laiptinės į antrÄ aukÅ¡tÄ . Atsakovė siÅ«lo, kad ieÅ¡kovui bÅ«tų pripažintos jo asmenine nuosavybe ir skirtos jo naudojimuisi rÅ«sio patalpos R-2, R-3, 1-mo aukÅ¡to patalpos 1-2, 1-3, 1-4, patalpos 1-1 dalis, kur Å¡iuo metu yra virtuvė, tuo tarpu atsakovei asmenine nuosavybe bÅ«tų pripažintos ir skirtos naudojimuisi rÅ«sio patalpos R-4, R-5, 1-mo aukÅ¡to patalpos 1-1, ties kolona pilnai atitveriant laiptinę į rÅ«sį ir į antrÄ aukÅ¡tÄ , tam, kad bÅ«tų izoliuotas patekimas į rÅ«sį ir antrÄ aukÅ¡tÄ .

Tarp patalpų 1-3 ir 1-4 atsakovė padarytų pertvarÄ , o likusi patalpa 1-1 kartu su židiniu turėtų bÅ«ti skirta atsakovei. Ä® Å¡ias patalpas už savo asmenines lėšas atsakovė pasidarytų įėjimÄ iÅ¡ kiemo pusės, tokiu bÅ«du per niÅ¡Ä iÅ¡ patalpos 1-1 dalies galėtų patekti į 2-Ä aukÅ¡tÄ . Atsakovė sutinka po santuokos nutraukimo pasilikti santuokinę pavardę ir kad Å¡alims po santuokos nutraukimo iÅ¡laikymas iÅ¡ vienas kito nebÅ«tų priteistas. Trečiasis asmuo (duomenys neskelbtini), pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, kuriame nurodė, kad tarp banko iÅ¡ vienos pusės ir Å¡alių iÅ¡ kitos pusės 2003-10-30 buvo sudaryta kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kuriÄ Å¡alims, kaip solidariems bendraskoliams, iki 2018-10-10 suteiktas 11584,80 Eur bÅ«sto kreditas.

Kredito grÄ Å¾inimas užtikrintas gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), hipoteka. Tarp banko iÅ¡ vienos pusės ir atsakovės iÅ¡ kitos pusės 1993-08-31 buvo sudaryta kreditavimo sutartis – paskola iÅ¡ fondo pagal pavedimo sutartį, pagal kuriÄ kredito gavėjai iki 2018-10-01 suteiktas 12042,40 Eur bÅ«sto kreditas gyvenamojo namo statybai. Ä®sipareigojimų vykdymas užtikrintas nekilnojamojo turto – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), hipoteka bei ieÅ¡kovo laidavimu.

Kreditorius pažymi, kad sutuoktinių prievolė bankui pagal 1993-08-31 Kreditavimo sutartį ir pagal 2003-10-30 Kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) patikslintame ieÅ¡kinyje nurodytos, tačiau Å¡ių prievolių vykdymo tvarka nėra aptarta. Atsižvelgiant į tai, kad Kreditavimo sutartys buvo sudaryta tarp banko ir Å¡alių, kaip bendraskolių, pagal minėtas kreditavimo sutartis Å¡alių atsakomybė bankui po santuokos nutraukimo turi iÅ¡likti solidari. Padalijant bendrÄ turtÄ solidariosios sutuoktinių prievolės pobÅ«dis nesikeičia, tačiau bankas neprieÅ¡tarautų, jeigu pareiÅ¡kėjai tarpusavyje nusistatytų solidarios sutuoktinių prievolės vykdymo tvarkÄ , tačiau atsakomybė prieÅ¡ kreditorių turi iÅ¡likti solidari.

Tai būtų taikoma tik abiejų kredito gavėjų tarpusavio santykiams, tačiau ne kredito gavėjų santykiams su kreditoriumi, prieš kurį kreditavimo bei laidavimo sutartyse nustatyta solidarioji skolininkų atsakomybė lieka ir po santuokos nutraukimo. Teismo posėdžio metu ieškovas palaikė ieškinį jame nurodytais argumentais. Papildomai paaiškino, kad patyrė 4 insultus, serga epilepsija ir depresija, jo gaunamos pajamos yra 260 Eur per mėnesį, yra nedarbingas dėl 2006 m. birželio mėnesį patirtos išvaržos, 2007 m. liepos mėnesį sulaužyto stuburo.

Dėl nurodytų aplinkybių pablogėjus jo sveikatai, atsakovė pasakė ieÅ¡kovui, kad juo nesirÅ«pins ir 2008 m. pabaigoje iÅ¡varė gyventi į pirmÄ namo aukÅ¡tÄ . Å alių santuoka nutrÅ«ko 2009 metų pradžioje. IeÅ¡kovas savo kaltę dėl santuokos iÅ¡irimo pripažįsta tuo atžvilgiu, kad kvailai elgdavosi pavartojęs alkoholio. Yra kelis kartus netyčia stuktelėjęs atsakovei, dėl ko atsirado pora kraujosrÅ«vų. Yra pasakęs negražių žodžių. Tačiau ieÅ¡kovė tyčiojosi iÅ¡ atsakovo, nepagrįstai kaltino elektros, vandens netaupymu, varė iÅ¡ namų.

IeÅ¡kovas nenori, kad atsakovė turėtų jo pavardę. IeÅ¡kovas dalyvavo visuose namo statybos darbuose, dažė, pats įrengė pirtį, kanalizacijÄ , darė namo remontÄ , tvarkė aplinkÄ (dėjo trinkeles, plyteles, bordiÅ«rus, su sesers vyru įstatė namo duris ir langus, atliko dažymo, pagalbinius darbus, vežė medžiagas, pirko blokelius namo statybai, įrengė pirtį, kanalizacijÄ ). Mediena buvo pirkta iÅ¡ bendrų ieÅ¡kovo ir atsakovės tėvų lėšų. IeÅ¡kovas namo statybos ir aplinkos priežiÅ«rai skyrė daug laiko.

Atsakovės Å¡eima namo statybose taip pat padėjo. IeÅ¡kovo naudojimui skirtinas visas 1-asis namo aukÅ¡tas, kadangi tik iÅ¡ pirmojo aukÅ¡to jis galės iÅ¡važiuoti invalido vežimėliu. Atsakovei skirtinas visas antras aukÅ¡tas, palėpė ir laiptinė. Garažu Å¡iuo metu naudojasi visi. IeÅ¡kovas garaÅ¾Ä naudoja malkoms laikyti, atsakovė – granulėms, automobiliams. Priepirtis ir pirtis nenaudojami, nes sudegė, ieÅ¡kovas norėtų naudoti Å¡ias patalpas rÅ«kymui ir instrumentams susidėti.

Žoliapjovė, trimeris priteistini ieÅ¡kovui, nes bÅ«tent jis naudojasi Å¡iais daiktais. Skalbimo maÅ¡inÄ , kaitlentę, virtuvės baldus Å¡alys naudoja kartu. Saunos krosnelės nenaudoja nei viena Å¡alis. Židinys yra 1-1 patalpoje. IeÅ¡kovo atstovė teismo posėdžio metu papildomai paaiÅ¡kino, kad Å¡alių santuoka iÅ¡iro susilpnėjus ieÅ¡kovo sveikatai, kai jis nebegalėjo užlipti į antrÄ aukÅ¡tÄ . Santuokoje Å¡alys turėjo bÅ«ti lojalios viena kitai, iÅ¡laikyti viena kitÄ , prieÅ¡ingu atveju turėjo nutraukti santuokÄ .

Nuo 2002 m. ieškovo smurto prieš atsakovę nebėra, atsakovė ir toliau gyvena viename name su ieškovu. Neištikimybė nevertintina, kadangi atsakovė ieškovui atleisdavo ir gyvendavo kartu. Netinkamas elgesys yra susijęs su ieškovo liga, dėl to jo kaltinti negalima. Santuoka turėtų būti nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Turtas šalims priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise ir turi būti dalinamas atsižvelgiant į ieškovo sveikatos būklę. Ieškovas yra 70 procentų nedarbingas.

Nėra pareikÅ¡tų reikalavimų ir pateiktų įrodymų, kad turtas priklauso atsakovei asmeninės nuosavybės teise. Å alių vaikai patvirtino, kad prie namo statybų prisidėjo abi Å¡alys. Ä®statyme numatyta pareiga iÅ¡laikyti sutuoktinį. Net daugiau prisidėjus prie turto sukÅ«rimo, ieÅ¡kovei neturėtų tekti didesnė turto dalis, kadangi ieÅ¡kovas, bÅ«damas santuokoje, tapo nedarbingu. Nustatnt naudojimosi namu tvarkÄ , reikia atsižvelgti į negaliÄ turtinčio žmogaus poreikius. IeÅ¡kovo judėjimas yra apsunkintas, todėl trečiu namo aukÅ¡tu ieÅ¡kovas nesinaudos.

Atsakovė teismo posėdžio metu nurodė, kad su ieÅ¡kiniu nesutinka. Papildomai paaiÅ¡kino, kad gyvenant santuokoje su ieÅ¡kovu, jis, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio naudodavo fizinį smurtÄ prieÅ¡ atsakovę ir vaikus. PirmÄ kartÄ tai įvyko dar prieÅ¡ vestuves, jai laukiantis vaiko. IeÅ¡kovas bÅ«davo labai agresyvus, atsakovė kartu su vaikais bėgdavo iÅ¡ namų, iki nakties laukdavo lauke, kol ieÅ¡kovas užmigs. Jis įžeidinėdavo atsakovę, žemindavo vaikų akivaizdoje. Atsakovė nenutraukė santuokos su ieÅ¡kovu, nes buvo, užguita, bijojo.

Å eima globojo mirusio ieÅ¡kovo brolio vaikus, todėl atsakovė negalėjo niekam sakyti, kad ieÅ¡kovas naudoja smurtÄ prieÅ¡ jÄ ir vaikus. Be to, kitÄ dienÄ ieÅ¡kovas atsipraÅ¡inėdavo, atsakovė susitaikydavo ir atleisdavo. Bandė gydyti ieÅ¡kovÄ â€“ dėl alkoholio vartojimo ir agresyvaus elgesio jis yra dvi savaites gulėjęs psichiatrinėje ligoninėje. Po to užsikodavo. IeÅ¡kovas tris kartus buvo neiÅ¡tikimas atsakovei: su brolio sugyventine, kaimyne, atsakovės bendradarbe. Vaikams paaugus, jie apgindavo atsakovę nuo ieÅ¡kovo, todėl atsakovė atsigavo psichologiÅ¡kai.

Å alys nebegyvena kartu ir nebeveda bendro Å«kio nuo 2006 m. 2006 m. birželio mėnesį ieÅ¡kovas susilaužė stuburÄ . Kadangi juo reikėjo rÅ«pintis, ieÅ¡kovas sugrįžo į atsakovės miegamÄ jį. Atsakovė vežiojo jį į poliklinikÄ , prausdavo, rÅ«pinosi juo ir jam padėjo. Tačiau po pusmečio, kai pasveiko, ieÅ¡kovas vėl pradėjo vartoti alkoholį. Tuomet atsakovė pasakė, kad gyvens atskirai. IeÅ¡kovas su tuo sutiko. Tai buvo bendras sprendimas. Atsakovė padarė viskÄ , kad iÅ¡saugotų santuokÄ , nepaliko ieÅ¡kovo.

Ji yra iÅ¡ katalikiÅ¡kos Å¡eimos, nejautė poreikio nutraukti santuokÄ , nes neturėjo tikslo sudaryti kitÄ . Å alys gyveno atskirai, buvo taip įpratę, jokios naudos iÅ¡ santuokos nutraukimo nebus. Dėl alkoholio vartojimo ieÅ¡kovas buvo atleistas iÅ¡ darbo, pusę metų nedirbo, todėl atliko tam tikrus namo statybos darbus, kurie nėra esminiai. Buvo tik pagalbininku, namÄ statė samdyti statybininkai. Iki vidaus įrengimo darbų namas pastatytas už atsakovės pinigus (namo statyboms atsakovės mama padovanojo 5000 rublių, atsakovės tėvai pirko Å¡iferį, mokėjo už medienÄ , atsakovės brolis, Å¡vogeris, draugai padėjo atlikti namo statybos darbus (montuoti blokus ir pan.).

Kai Å¡alys atsiskyrė, atsakovė viena iÅ¡laikė namÄ . IeÅ¡kovas tik vienÄ kartÄ davė 400 Lt ir pirko malkas, anglis namo Å¡ildymui. 2006 m. atsakovė viena iÅ¡mokėjo paskolÄ . Pagal tai kiek asmeninių lėšų atsakovė įnešė į namÄ , jai turėtų tekti 2/3 dalys Å¡io turto. Atsakovės naudojimui reikalingas garažas, kuriame laiko granules. Atsakovė neprieÅ¡tarauja, kad garažas, rÅ«sio patalpos R-1, R-6 ir R-7 bÅ«tų pripažintos bendro naudojimo patalpomis, sutinka, kad patalpos R-2, R-3 liktų ieÅ¡kovo arba atsakovės naudojimui.

Tuo atveju jei ieškovo naudojimui būtų paskirta pirtis, atsakovės naudojimui turėtų tekti patalpa R-3. Atsakovė taip pat sutiko, jei ieškovo naudojimui tektų patalos R4 ir R-5, o atsakovei – R-2, R-3, patalpos R-1, R-6, R-7 būtų bendros. Atsakovei pirmame namo aukšte reikia įsirengti virtuvę, todėl jai taip pat reikia patalpų pirmame namo aukšte. Atsakovė sutiko, kad patalpa 1-1 liktų bendram naudojimui. Antrame aukšte yra atsakovės ir vaikų miegamieji. Atsakovė sutinka, kad ieškovui tektų patalpa 1-11.

Patalpos 3 – me namo aukÅ¡te gali tekti atsakovės ar ieÅ¡kovo naudojimui. Atsakovė sutiko mokėti ieÅ¡kovui kompensacijÄ už naujimÄ si jo turto dalimi, tačiau nurodė, kad nesutinka su namo verte, nes jis nėra pilnai įrengtas, yra neekonomiÅ¡kas, jo vertė – apie 90 000 – 100 000 Eur. Pirmasis namo aukÅ¡tas yra 1,5 karto brangesnis nei antrasis, o palėpė neįrengta. Židinys, kurį ieÅ¡kovas praÅ¡o priteisti jam, yra integruotas 1-1 patalpoje, nemobilus, todėl nedalintinas. Å ioje patalpoje taip pat yra virtuvės baldai, jie naudojami bendrai, tačiau atsakovė sutinka, kad bÅ«tų priteisti ieÅ¡kovui.

Saunos krosnelė galėtų būti priteista ieškovui, jei jo naudojimui būtų skirta pirtis. Skalbimo mašina dabar kainuotų apie 50 Eur, kaitlentė – apie 150 Eur, miegamojo baldai – iki 500 Eur. Dėl likusių kilnojamųjų daiktų padalinimo, jų verčių atsakovė sutiko su ieškiniu. Atsakovės atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad šalių santuoka iširusi nuo 2006 m. dėl ieškovo girtavimo, smurtavimo atsakovės ir vaikų atžvilgiu bei neištikimybės. Atsakovas pripažino, kad 4 kartus kodavosi nuo alkoholio vartojimo, tačiau neišlaikydavo ir vėl pradėdavo jį vartoti.

Kadangi fiziÅ¡kai smurtauti ieÅ¡kovas nebeturi jėgų, smurtauja psichologiÅ¡kai. PaskolÄ už namÄ iÅ¡mokėjo atsakovė, todėl turtas negali bÅ«ti dalinamas po ½ dalį. Atsakovės naudojimui turėtų bÅ«ti skirtos 1-o aukÅ¡to 1-2 patalpa, 1-1 patalpa su sanitariniu mazgu ir vonios kambariu, kitos pirmo aukÅ¡to patalpos turėtų bÅ«ti skirtos ieÅ¡kovui. Antro aukÅ¡to patalpa 1-11 ir trečio aukÅ¡to patalpos skirtinos naudotis ieÅ¡kovui. Taip pat ieÅ¡kovo naudojimui skirtinos rÅ«sio patalpos R-3, R-2 ir pirtis – R-5.

Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas R. R. paaiÅ¡kino, kad Å¡alys buvo jo globėjais. Liudytojo vaikystė buvo sudėtinga, kadangi ieÅ¡kovas nuolat vartojo alkoholį, dėl ko jam net pradėdavo vaidentis, buvo iÅ¡vežtas į psichiatrinę ligoninę. IeÅ¡kovas liudytojÄ Å¾emindavo, engdavo, spardydavo, mėtydavo, daužydavo visus vaikus, muÅ¡davo atsakovę, reikėdavo bėgti pas mamos draugus. Tokia buvo visa vaikystė. BÅ«damas neblaivus ieÅ¡kovas susilaužė stuburÄ , tuomet juo rÅ«pinosi atsakovė.

Nustojęs dirbti pradėjo intensyviai vartoti alkoholį. Liudytojas nurodė, kas situacija pasikeitė kai jis suaugo, jam suėjo 16 metų. Tuomet ieÅ¡kovas nustojo naudoti fizinį smurtÄ , nes bijojo. Kai liudytojui buvo 18 metų, matė ieÅ¡kovo neiÅ¡tikimybę atsakovei: ieÅ¡kovas vartojo alkoholį su moterimi, ryte matė jÄ pusnuogę bėgančiÄ Ä¯ ieÅ¡kovo kambarį. Atsakovė stengėsi iÅ¡saugoti santuokÄ , bandė taikytis, to prašė vaikai. Tačiau ieÅ¡kovas nesiekė keistis, atsakovė pavargo, iniciavo atskirÄ gyvenimÄ .

Nuo 2006 m. šalys gyvena atskirai ir bendro ūkio neveda. Prie namo statybos dirbo visa šeima. Namo priežiūra daugiausiai rūpinosi atsakovė. Ieškovas pinigais prie namo išlaikymo neprisideda (kažkiek prisidėdavo anksčiau). Liudytoju teismo posėdžio metu apklaustas šalių sūnus R. R. paaiškino, kad šalių santuoka iširo dėl ieškovo kaltės, dėl jo nuolatinio alkoholio vartojimo, smurtavimo. Ieškovas smurtaudavo prieš vaikus bei prieš atsakovę. Tai tęsėsi apie 5 metus iki 2002 metų, kol liudytojui suėjo 16 m. ir jis galėjo pasipriešinti.

Po to ieškovas smurtavo psichologiškai. Kai atsakovė likdavo namie viena, nuolat skambindavo liudytojui, nes bijojo agresyviai besielgiančio ieškovo. 2006 metais, kuomet atsakovė buvo išvykusi, ieškovas vaikų buvo užtiktas lovoje su nuoga drauge. Atsakovė visada bandė taikytis, tačiau 2006 m. šalys galutinai išsiskyrė, t. y. nuo to laiko nebevedė bendro ūkio ir negyveno santuokinio gyvenimo. Iširus santuokai ieškovas metus nevartojo alkoholio, prašė atsakovės vel gyventi kartu.

Atsakovė iÅ¡kėlė sÄ lygÄ â€“ kad ieÅ¡kovas nevartotų alkoholio. Tačiau ieÅ¡kovui laikytis blaivybės nepavyko. Santuoka iÅ¡iro ne dėl ieÅ¡kovo ligos, o dėl jo alkoholio vartojimo. Pastaruoju metu ieÅ¡kovas 2-3 kartus per metus po kelias savaites vartoja alkoholį, grasina namiÅ¡kiams, keikiasi, užsipuola. Prie namo statybų ir remonto finansiÅ¡kai daugiau prisidėjo atsakovė. Namo remontus nuo vaikystės darė visa Å¡eima kartu, ne vienas ieÅ¡kovas, buvo samdomi statybininkai. Automobilį atsakovė pirko už savo lėšas.

Trečiasis asmuo (duomenys neskelbtini), teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdžio laikÄ ir vietÄ jam praneÅ¡ta tinkamai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 1751 straipsnio 9 dalis. IeÅ¡kinys tenkinamas iÅ¡ dalies. IÅ¡ bylÄ pateikto santuokos liudijimo originalo nustatyta, kad Å¡alys sudarė santuokÄ (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje (t. I, b.l. 9). Santuokoje (duomenys neskelbtini) m. gimė sÅ«nus R. R., kuris santuokos nutraukimo metu yra pilnametis (t.

I, b.l. 10, 12). IÅ¡ Å¡alių paaiÅ¡kinimų, liudytojų parodymų teismo posėdžio metu nustatyta, kad Å¡alių santuoka yra faktiÅ¡kai iÅ¡irusi. Nors ieÅ¡kovas ir atsakovė iki Å¡iol gyvena viename name, jie neveda bendro Å«kio ir nebegyvena santuokinio gyvenimo. IeÅ¡kovo teigimu Å¡alių santuoka iÅ¡iro 2009 metų pradžioje. Å ios aplinkybės įrodymų ieÅ¡kovas nepateikė. Atsakovė nurodo, kad santuoka faktiÅ¡kai iÅ¡iro 2006 m., kÄ patvirtino teismo posėdžio metu liudytojais apklausti Å¡alių sÅ«nus R.

R. ir Å¡alių Å¡eimoje augęs ieÅ¡kovo mirusio brolio sÅ«nus R. R.. Tačiau teismo posėdžio metu atsakovė paaiÅ¡kino, kad 2006 m. birželio mėnesį ieÅ¡kovui susilaužius stuburÄ , jis sugrįžo į atsakovės miegamÄ jį, atsakovė juo rÅ«pinosi kol po pusmečio ieÅ¡kovui pasveikus ir vėl pradėjus vartoti alkoholį, priimtas bendras sprendimas gyventi atskirai. Byloje esančiais duomenimis, stuburo traumÄ ieÅ¡kovas patyrė 2006-06-17 (t. I, b.l. 59, 62). Ä®vertinęs atsakovės, liudytojų paaiÅ¡kinimus, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovui patyrus stuburo traumÄ Å¡alys vėl gyveno kartu, tačiau po pusės metų, atsakovui vėl pradėjus vartoti alkoholį, santuoka galutinai iÅ¡iro, jos pradėjo gventi skyrium.

Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, į tai, kad ieÅ¡kovas nepateikė jokių įrodymų, jog santuoka iÅ¡iro vėliau, daro iÅ¡vadÄ , kad Å¡alys bendro Å«kio neveda ir santuokinio gyvenimo negyvena nuo 2007 m. pradžios. Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 straipsnio 2 dalis numato, jog sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iÅ¡irimo, jeigu jis iÅ¡ esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Pagal CK 3.27 straipsnį, sutuoktiniai privalo bÅ«ti vienas kitam lojalÅ«s ir vienas kitÄ gerbti, taip pat vienas kitÄ remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų Å¡eimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo.

Å eimos santykiai turi bÅ«ti grindžiami abipusiu Å¡eimos narių pasitikėjimu, meile, pagalba ir rÅ«pinimusi vienas kitu. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iÅ¡irimÄ , turi bÅ«ti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iÅ¡irimo, kiekvieno iÅ¡ sutuoktinių elgesį santuokos iÅ¡saugojimo atžvilgiu tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikÅ¡mingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-515-687/2015).

IeÅ¡kovas praÅ¡o nutraukti santuokÄ dėl abiejų sutuoktinių kaltės, teismo posėdžio metu pripažino savo piktnaudžiavimÄ alkoholiu (patvirtino, kad „kodavosi“), iÅ¡ dalies pripažino fizinį smurtÄ (nurodė stuktelėjęs dėl to, kad ieÅ¡kovė sodino tujas prie namo, sakė, kad tėvai apmokės remontÄ ), pripažino, kad yra pasakęs negražių žodžių. Liudytojais teismo posėdžio metu apklausti Å¡alių sÅ«nus ir globotinis patvirtino, kad Å¡alims gyvenant santuokoje ieÅ¡kovas tiek fiziÅ¡kai, tiek psichologiÅ¡kai smurtavo prieÅ¡ juos ir prieÅ¡ atsakovę.

Fizinis smurtas tęsėsi iki 2002 ar 2004 metų, kol nurodyti liudytojai tapo paaugliais ir sugebėjo apsiginti bei apginti atsakovę. Remiantis liudytojų paaiškinimais, tuomet fizinis smurtas liovėsi, nes ieškovas smurtauti bijojo, tačiau tęsėsi psichologinis smurtas. Šalių sūnus paliudijo, kad net jam sulaukus pilnametystės ir pradėjus dažniau išeiti iš namų, atsakovė skambindavo ir prašydavo grįžti, nes bijanti agresyviai besielgiančio ieškovo. Šalių, liudytojų paaiškinimai taip pat patvirtina, kad iki pat santuokos iširimo atsakovas piktnaudžiavo alkoholiu.

Be to, abu teismo posėdžio metu apklausti liudytojai pasakojo apie ieÅ¡kovo neiÅ¡tikimybę atsakovei 2006 metais, nurodydami, kad jai iÅ¡vykus, ieÅ¡kovas buvo atsivedęs kitÄ moterį, su kuria vartojo alkoholį ir, kuri jie užtiko nuogÄ su ieÅ¡kovu lovoje. CK 3.60 straipsnio 3 dalis numato prezumpcijÄ , kuria remiantis santuoka laikoma iÅ¡irusia dėl kito sutuoktinio kaltės, jei jis yra neiÅ¡tikimas arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar Å¡eimos nariais. Atsižvelgiant į nurodytus Å¡alių paaiÅ¡kinimus ir liudytojų parodymus teismo posėdžio metu, konstatuojama ieÅ¡kovo kaltė dėl santuokos iÅ¡irimo.

IeÅ¡kovas, nors pripažino savo kaltę dėl santuokos iÅ¡irimo, tačiau teigė, kad kalta yra ir atsakovė. IeÅ¡kovo teigimu, pablogėjus jo sveikatai atsakovė atsisakė juo rÅ«pintis, o 2008 m. pabaigoje iÅ¡varė gyventi į pirmÄ namo aukÅ¡tÄ , tyčiojosi iÅ¡ atsakovo, nepagrįstai kaltino elektros, vandens netaupymu, varė iÅ¡ namų, tokiu bÅ«du nevykdė sutuoktinės pareigų, nebuvo lojali ieÅ¡kovui. Nurodytų aplinkybių įrodymų ieÅ¡kovas į bylÄ nepateikė. Nustatyta, kad Å¡alys pradėjo gyventi skyrium 2007 m. pradžioje, liudytojai patvirtino, kad iki tol, ieÅ¡kovui patyrus stuburo traumÄ , atsakovė jį slaugė, visada stengėsi iÅ¡saugoti santuokÄ , bandydavo taikytis.

Liudytojas R. R. patvirtino, kad pradėjus gyventi atskirai, ieÅ¡kovas prašė grįžti, atsakovė iÅ¡kėlė sÄ lygÄ užsikoduoti nuo alkoholio vartojimo, atsakovas metus alkoholio nevartojo, tačiau ilgiau laikytis blaivybės jam nepavyko. Liudytojo R. R. teigimu ieÅ¡kovas nesiekė keistis, atsakovė pavargo, iniciavo atskirÄ gyvenimÄ . Pati atsakovė paaiÅ¡kino, kad ieÅ¡kovui pasveikus ir vėl pradėjus vartoti alkoholį, ji nusprendė gyventi atskirai. Nors atsakovės teigimu ieÅ¡kovas su tuo sutiko ir tai buvo bendras sprendimas, bÅ«tent atsakovė inicijavo gyvenimÄ skyrium, kÄ patvirtino ir liudytojas R.

R.. Teismas gali pripažinti sutuoktinį kaltu dėl santuokos iÅ¡irimo, jeigu jis pažeidė savo, kaip sutuoktinio pareigas, kurios numatytos CK straipsniuose, nustatančiuose sutuoktinių teises ir pareigas. CK 3.27 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad sutuoktiniai privalo bÅ«ti vienas kitam lojalÅ«s ir vienas kitÄ gerbti, taip pat vienas kitÄ remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų Å¡eimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. BÅ«tent Å¡ių pareigų pažeidimas iÅ¡ esmės gali bÅ«ti laikomas kaltu elgesiu dėl santuokos iÅ¡irimo, kai toks elgesys yra visiÅ¡kai nepriimtinas atsižvelgiant į Å¡eimos tikslus ir jos paskirtį visuomenėje.

Antra sÄ lyga, kuri turi bÅ«ti nustatyta, kad pripažinti sutuoktinį kaltu dėl santuokos iÅ¡irimo yra ta, kad kaltas sutuoktinio elgesys, iÅ¡ esmės pažeidžiantis jo kaip sutuoktinio pareigas, bendrÄ sutuoktinių gyvenimÄ padarė negalimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2004 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-331). IÅ¡ Å¡alių bei liudytojų paaiÅ¡kinimų teismas daro iÅ¡vadÄ , kad bendrÄ sutuoktinių gyvenimÄ negalimu padarė ieÅ¡kovo alkoholio vartojimas, jo netinkamas elgesys atsakovės atžvilgiu, pareigos jÄ gerbti ir bÅ«ti lojaliu pažeidimas, dėl kurių ir iÅ¡iro Å¡alių santuoka.

Nors atsakovė teismo posėdžio metu sutiko, kad netinkamÄ ieÅ¡kovo elgesį galėjo lemti jo ligos (organiniai afektiniai sutrikimai, organinė depresija, organinis asmenybės sutrikimas, epilepsija, t. I, b.l. 23, 24), byloje nėra duomenų apie tai, kad Å¡ios ligos pasireiÅ¡kė iki santuokos iÅ¡irimo 2007 metais. Be to, tai negali bÅ«ti priežastimi pateisinti agresyvų ieÅ¡kovo elgesį vartojant alkoholį ar pripažinti atsakovės kaltę dėl santuokos iÅ¡irimo. Remiantis Å¡alių, liudytojų paaiÅ¡kinimais, ieÅ¡kovas dėl alkoholio vartojimo buvo gydomas psichiatrinėje ligoninėje, atsakovė jį lankė, įkalbinėjo „koduotis“, kad nevartotų alkoholio, stengėsi iÅ¡saugoti santuokÄ , taikėsi, tačiau ieÅ¡kovo gyvenimo bÅ«das nesikeitė ir santuoka iÅ¡iro.

Atsakovės kaltės dėl santuokos iÅ¡irimo nenustatyta. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad Å¡alių santuoka iÅ¡iro dėl atsakovo kaltės 2007 metų pradžioje. Dėl pavardės po santuokos nutraukimo. IeÅ¡kiniu ieÅ¡kovas prašė palikti Å¡alims santuokines pavardes, atsakovė su Å¡iuo reikalavimu sutiko. Nors teismo posėdžio metu ieÅ¡kovas pakeitė pozicijÄ ir pareiÅ¡kė nenorintis, kad atsakovė turėtų jo pavardę, ieÅ¡kovės pasirinkimu po santuokos nutraukimo jai paliekama santuokoje turėta pavardė (CK 3.69 str. 1 d.), kadangi teismas gali uždrausti pasilikti santuokinę pavardę tik kaltam dėl santuokos iÅ¡irimo sutuoktiniui tuo atveju, kai santuoka nutraukiama dėl vieno sutuoktinio kaltės (CK 3.69 str. 2 d.).

Dėl turto padalinimo Sprendžiant sutuoktinių ginÄÄ dėl santuokoje įgyto turto padalijimo, pirmiausiai nustatytina visa dalintino turto masė, atribotinas turtas, sutuoktinių įgytas santuokos metu, ir įgytas nesant santuokoje (priklausantis asmeninės nuosavybės teise), sudarytinas turto bei kompensacijų balansas (CK 3.118 str.). VÄ® Regitra duomenimis ieÅ¡kovo vardu transporto priemonių neregistruota (t. I, b.l. 13). Atsakovės vardu (duomenys neskelbtini) registruota transporto priemonė (duomenys neskelbtini), valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) (t. I, b.l. 14). IeÅ¡kovas praÅ¡o šį automobilį priteisti atsakovei, kompensacijos už ieÅ¡kovei tenkančiÄ didesnę turto dalį priteisti neprašė. Atsakovė atsiliepime į ieÅ¡kinį praÅ¡o nustatyti, kad santuoka faktiÅ¡kai nutrÅ«ko 2006 metų balandžio mėn., todėl automobilį ji įsigijo iÅ¡ asmeninių lėšų. CK 3.67 straipsnio 1 dalis numato, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukelia nuo santuokos nutraukimo bylos iÅ¡kėlimo.

Sutuoktinis, iÅ¡skyrus tÄ , kuris buvo pripažintas kaltu dėl santuokos iÅ¡irimo, gali praÅ¡yti, kad teismas nustatytų, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiÅ¡kai nustojo kartu gyventi (CK 3.67 str. 2 d.). Kasacinio teismo praktikoje, aiÅ¡kinant galimybę taikyti santuokos nutraukimo padarinius sutuoktinių turtinėms teisėms nuo faktinio gyvenimo skyrium, pasisakyta, kad teisinis reglamentavimas, suteikiantis galimybę sutuoktiniui, iÅ¡skyrus tÄ , kuris buvo pripažintas kaltu dėl santuokos nutraukimo, praÅ¡yti, kad santuokos nutraukimas sutuoktiniams turtinius padarinius sukeltų nuo faktinio gyvenimo skyrium dienos, siejamas su galimybe iÅ¡vengti turtinių padarinių, atsirandančių dėl įstatymų nustatyto sutuoktinių turto teisinio režimo taikymo (CK 3.87 straipsnio 1 dalis).

Taikant CK 3.67 straipsnio 2 dalį, santuokos nenutraukę, tačiau kartu gyventi nustoję sutuoktiniai gali iÅ¡vengti turto įgijimo bendrojon jungtinėn nuosavybėn. Teismo sprendimas, nustatantis santuokos nutraukimo turtinių padarinių atsiradimo momentÄ , turi įtakos tiek sutuoktinių tarpusavio teisėms ir pareigoms, tiek jų kreditorių teisėms, todėl gali bÅ«ti priimtas tik sutuoktinio (ar abiejų sutuoktinių) praÅ¡ymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-619/2013).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad, esant pareikÅ¡tam reikalavimui dėl santuokos nutraukimo, atsakovas savo interesus gali visapusiÅ¡kai ginti pasinaudodamas atsiliepimo į ieÅ¡kinį procesine forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-11-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-608/2005; 2009-05-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2009). Todėl darytina iÅ¡vada, kad atsakovė, atsikirsdama į ieÅ¡kovo reikalavimus vienaip ar kitaip dalinti santuokos metu įgytÄ turtÄ ir praÅ¡ydama nustatyti, kad santuoka faktiÅ¡kai nutrÅ«ko nuo 2006 metų balandžio mėnesio, todėl automobilį ji nusipirko iÅ¡ asmeninių lėšų iÅ¡ esmės praÅ¡o taikyti santuokos nutraukimo padarinius sutuoktinių turtinėms teisėms nuo faktinio gyvenimo skyrium.

CK 3.100 straipsnio 4 punktas numato, kad santuokos nutraukimas yra bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigos pagrindas. Taikant Å¡iÄ santuokos nutraukimo teisinę pasekmę sutuoktinių turtinėms teisėms, bendrosios jungtinės nuosavybės pabaiga laikomas Å¡alių santuokos iÅ¡irimas 2007 m. pradžioje, todėl turtas ir lėšos, įgyti nuo 2007 metų laikytini asmenine Å¡alių nuosavybe. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, kad automobilis (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įgytas ir atsakovės vardu registruotas 2015 metais, darytina iÅ¡vada, kad jis įgytas iÅ¡ asmeninių atsakovės lėšų ir yra asmeninė atsakovės nuosavybė, todėl nutraukiant santuokÄ nedalintinas, o ieÅ¡kovui kompensacijÄ už Å¡io turto dalį nepriteistina.

IÅ¡ byloje esančių Nekilnojamojo turto registro duomenų nustatyta, kad Å¡alys (duomenys neskelbtini) Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu įgijo žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), registruotÄ atsakovės vardu, o (duomenys neskelbtini) Statybos inspekcijos tarnybos pažymos ir (duomenys neskelbtini) deklaracijos apie statybos užbaigimÄ / paskirties pakeitimÄ pagrindu sklype įregistruotas gyvenamasis namas (t. I, b.l. 16-17). Pažymėtina, kad 2003-09-23, t. y. Å¡alims dar gyvenant santuokoje, namo baigtumas sudarė 98 procentus (t.

I, b.l. 82). IÅ¡ nustatytų aplinkybių matyti, kad nurodytas nekilnojamasis turtas įgytas po Å¡alių santuokos sudarymo, iki Å¡alių santuokos faktinio iÅ¡irimo, todėl yra bendroji jungtinė Å¡alių nuosavybė (CK 3.88 str. 1 d. 1 p.). CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Atsakovė atsiliepimu į ieÅ¡kinį nesutiko su ieÅ¡kovo reikalavimu dėl Å¡alims priklausančio nekilnojamojo turto padalinimo lygiomis dalimis. Atsakovė atsiliepime nurodė, kad iÅ¡mokėjo kreditÄ , iÅ¡ kurio, kaip ieÅ¡kinyje nurodo ieÅ¡kovas, įgytas žemės sklypas ir namas, pirko plyteles, mokėjo už Å¡iltinimo darbus, namo pridavimÄ , nuotekų iÅ¡vežimÄ , namo Å¡ildymui pirktas pjuvenų granules, namo statybai buvo panaudotos jos tėvų jai dovanotos lėšos.

Å ias lėšas ir iÅ¡laidas atsakovė atsiliepimu prašė pripažinti jos asmenine nuosavybe. 2019-03-07 nutartimi atsakovei iÅ¡aiÅ¡kinta, kad, remiantis kasacinio teismo praktika, nutraukiant santuokÄ dalinamas tik realiai egzistuojantis turtas, o patirtų iÅ¡laidų ir panaudotų lėšų pripažinimas asmenine nuosavybe nesukelia materialinių teisinių pasekmių, todėl atitinkami praÅ¡ymai negali bÅ«ti nagrinėjami. IÅ¡ atsakovės pateikto atsiliepimo turinio iÅ¡ esmės aiÅ¡ku, kad atsakovė siekia įrodyti aplinkybes, jog namo įgijimui, įrengimui ir iÅ¡laikymui panaudojo asmenines lėšas, dėl ko ir nesutinka su ieÅ¡kinio reikalavimu padalinti žemės sklypÄ ir namÄ Å¡alims lygiomis dalimis.

Teismo posėdžio metu atsakovė nurodė, kad turto padalinimas lygiomis dalimis nebÅ«tų sÄ Å¾iningas, kad pagal Å¡alių indėlį ieÅ¡kovui turėtų bÅ«ti priteista 1/3, o atsakovei - 2/3 dalys namo. Nuo lygių dalių principo galima nukrypti tik CK numatytais atvejais (CK 3.117 str. 2 d.). CK 3.123 straipsnyje nurodyti kriterijai, kuriais remdamasis teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo: nepilnamečių vaikų interesai, vieno sutuoktinio sveikatos bÅ«klė ar jo turtinė padėtis ar kitos svarbios aplinkybės. CK 3.123 straipsnio 1 dalyje nustatytų aplinkybių sÄ raÅ¡as nėra baigtinis, teismas gali pripažinti svarbiomis kitas aplinkybes, leidžiančias nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, tačiau, nukrypdamas nuo Å¡io principo kitomis aplinkybėmis, turi nustatyti, kad toks nukrypimas pagrįstas tam tikrų teisinių gėrių, kurių gynyba visumos aplinkybių kontekste bÅ«tų pagrįsta teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, apsauga (CK 1.5 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. B. v.

R. B.; bylos Nr. 3K-3-177/2007). Svarbiu kriterijumi, leidžiančiu nukrypti nuo bendro turto lygių dalių principo, be kita ko, pripažįstamas vieno iÅ¡ sutuoktinių asmeninių lėšų panaudojimas kuriant bendrÄ jÄ jungtinę sutuoktinių nuosavybę (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-517/2011; 2007 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2007, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243-969/2017).

FaktÄ , kad buvo įdėta dalis vieno iÅ¡ sutuoktinių asmeninių lėšų, galima pripažinti svarbia aplinkybe nukrypti nuo lygių dalių principo dalijant santuokoje įgytÄ turtÄ (CK 3.123 straipsnio 1dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2014). Atsakovė, atsiliepdama į ieÅ¡kinį, nurodo, kad Å¡alims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio namo statybai panaudojo jos tėvų 1991 m. padovanotus 14 000 rublių, 1992 metais padovanotus 24 000 rublių ir 1993 metais padovanotus 16 000 rublių, iÅ¡ viso 54 000 rublių.

Atsakovės teigimu, Å¡ie pinigai panaudoti pamatams, Å¡iferiui, plytoms, medienai, perdengimo plokÅ¡tėms, statybinių medžiagų transportavimui, darbų apmokėjimui. Atsakovė pateikė į bylÄ raÅ¡telį, kuriame nurodoma, jog atsakovės mama atsakovei namo statybai davė: 1991 metais - 5000 rublių pamatams; 4000 rublių Å¡iferiui; 5000 rublių plytoms; 1992 metais - 2000 rublių medienai; 3000 rublių gelžbetonio perdengimo plokÅ¡tėms; 5000 rublių pamatams; 4000 rublių Å¡iferiui; 5000 rublių perdengimo plokÅ¡tėms; 2000 rublių plytų suvežimui į Vilnių; 3000 rublių medienai; 1993 metais – 6000 rublių už senÄ namÄ (teismo posėdžio metu ieÅ¡kovė paaiÅ¡kino, kad buvo nupirktas senas namas, kurį Å¡eima ir giminaičiai ardė, medžiagos naudotos namo statybai); 10000 rublių statybos darbams (t.

II, b.l. 47), iÅ¡ viso 54000 rublių. Ä® bylÄ taip pat pateikti duomenys apie atsakovės motinos santaupas ir iÅ¡laidas (t. I, b.l. 171-174), tačiau jie neatitinka Civilinio proceso kodekso 113 straipsnio 3 dalies numatančios, kad visi procesiniai dokumentai ir jų priedai teismui pateikiami valstybine kalba, reikalavimų. Pateiktas, atsakovės teigimu, lėšų dovanojimÄ patvirtinantis raÅ¡telis akivaizdžiai suraÅ¡ytas vienu kartu, t. y. ne kiekvieno dovanojimo sandorio metu, kas verčia abejoti jo patikimumu, ypač atsižvelgiant į tai, kad atsakovės motina yra artimais giminystės ryÅ¡iais su ja susijęs asmuo, suinteresuotas turtinių klausimų sprendimu atsakovės naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-09-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-478-248/2015).

Be to, pagal 1964 metų Civilinio kodekso 282 straipsnio 1 dalį (redakcijos, galiojusios 1990-11-27 - 1994-01-18), dovanojimo sutartis, kurios suma didesnė kaip penki šimtai rublių, turėjo būti sudaroma rašytine forma, o dovanojimo sutartis, kurios suma didesnė kaip vienas tūkstantis rublių, – notarine forma. Tiek pagal tuo metu galiojusio Civilinio kodeko 58 straipsnio 3 dalį, tiek pagal šiuo metu galiojančio Civilinio kodekso 1.93 straipsnio 3 dalį, įstatymo numatytos notarinės formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį.

Pažymėtina, kad net tuo atveju, jei sandoriai bÅ«tų galiojantys, vien jų sudarymas nebÅ«tų pakankamu pagrindu iÅ¡vadai, kad atsakovė skyrė namo statybai asmenines lėšas, kadangi, remiantis kasacinio teismo praktika, bÅ«tina įrodyti ne tik lėšų gavimÄ , bet ir jų panaudojimÄ , tačiau tokių įrodymų į bylÄ pateikta nebuvo. Kasacinio teismo praktikoje pagrindu nukrypti nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo pripažįstamas kredito, panaudoto turtui įsigyti, grÄ Å¾inimas vieno sutuoktinio lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2009).

Tiek ieÅ¡kovas, tiek atsakovė nurodo, kad jiems nuosavybės teise priklausančio namo statybai finansuoti 1993-08-31 buvo sudaryta kredito sutartis su (duomenys neskelbtini), gautas lengvatinis kreditas gyvenamojo namo statybai – 6280 Lt sumai (t. I, b.l. 43-46), kredito grÄ Å¾inimo terminas - 2018 m. spalio mėn.). Pagal 1993-12-21, 1994-05-27 ir 1995-03-15 susitarimus papildomai gauta atitinkamai 3000 Lt, 20000 Lt ir 12300 Lt sumos (t. I, b.l. 40-42). Pažymėtina, kad kredito sutartį sudarė atsakovė, ieÅ¡kovas tik 2003-07-02 susitarimu dėl kredito sutarties sÄ lygų pakeitimo užtikrino kredito grÄ Å¾inimÄ laidavimo sutartimi, taip pat buvo įkeistas nebaigtas statyti namas ir žemės sklypas (t.

I, b.l. 38). (duomenys neskelbtini) pateiktais duomenimis (t. I, b.l. 184-191), iÅ¡ viso pagal nurodytÄ sutartį su pakeitimais ir papildymais suteiktas 41580 Lt kreditas. Laikotarpiu nuo 1993-08-31 iki 2001-10-04 kredito likutis buvo sumažintas iki 35860,02 Lt. Nuo 2001-10-05 iki 2014-12-31 grÄ Å¾inta 27560 Lt kredito, sumokėta 5484,86 Lt palÅ«kanų. Nuo 2015-01-01 iki 2018-09-25 grÄ Å¾inta 2256,11 Eur kredito, sumokėta 256,71 Eur palÅ«kanų. 2018-09-25 negrÄ Å¾into kredito likutis sudarė 147,74 Eur. 2003-10-30 abi Å¡alys sudarė kredito sutartį su (duomenys neskelbtini) banku, gautas 40000 Lt kreditas gyvenamojo namo statybos užbaigimui, kurio grÄ Å¾inimo terminas – 2018-10-10 (t.

I, b.l. 30-37). Prievolių įvykdymo užtikrinimui pakartotinai įkeistas nebaigtas statyti gyvenamasis namas ir žemės sklypas. (duomenys neskelbtini) pateiktais duomenimis (t. I, b.l. 184-191), laikotarpiu nuo 2003-11-10 iki 2014-12-31 grÄ Å¾inta 29663,03 Lt kredito, sumokėta 13653,69 Lt palÅ«kanų, 16,40 Lt delspinigių. Laikotarpiu nuo 2015-01-01 iki 2018-09-25 grÄ Å¾inta 2863,52 Eur kredito, sumokėta 79,35 Eur palÅ«kanų ir 0,03 Eur delspinigių. 2018-09-25 negrÄ Å¾into kredito likutis sudarė 130,27 Eur.

Tais pačiais duomenimis, nuo 2001-10-04 iki 2018-05-25 atsakovė pagal aukščiau nurodytas kreditavimo sutartis už bÅ«sto kreditÄ sumokėjo iÅ¡ viso 62844,34 Lt (18200,98 Eur) ir 5250,32 Eur, iÅ¡ viso 23451,30 Eur. IÅ¡ pateiktų duomenų matyti, kad iki Å¡alių santuokos iÅ¡irimo 2007 metų pradžioje, iÅ¡ bendrų Å¡alių lėšų (CK 3.88 str. 1 d.) buvo sumokėta 15446,63 Lt (4473,65 Eur). Vadinasi Å¡alių santuokai iÅ¡irus, nuo 2007 metų pradžios, sumokėta 18977,65 Eur (23451,30 Eur - 4473,65 Eur) kreditų.

Sprendžiant santuokos nutraukimo teisines pasekmes sutuoktinių turtinėms teisėms taikyti nuo tos dienos kai jie faktiÅ¡kai nustojo kartu gyventi, daroma iÅ¡vada, kad po santuokos faktinio iÅ¡irimo 18977,65 Eur bÅ«sto kreditų įmokų sumokėta atsakovės asmeninėmis lėšomis. Tokiu bÅ«du yra pagrindas, nutraukiant santuokÄ ir dalinant Å¡alių bendrÄ jungtinę nuosavybę, atitinkama dalimi nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių. Ä® bylÄ pateiktais duomenimis Å¡iuo metu abi kredito sutartys yra įvykdytos (t.

II, b.l. 37), tačiau byloje nesant duomenų apie tai kuris iÅ¡ sutuoktinių sumokėjo likusias sumas, į jas sprendžiant dėl nukrypimo nuo bendro sutuoktinių turto lygių dalių neatsižvelgiama. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas CK 3.123 straipsnio taikymo praktikÄ , yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad kitas svarbias aplinkybes, dėl kurių galima nukrypti nuo lygių dalių, gali nustatyti teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-417-969/2016).

Kaip pažymima kasacinėje jurisprudencijoje, teismas kitomis svarbiomis aplinkybėmis, į kurias atsižvelgtina parenkant turto padalijimo bÅ«dÄ ir padalijant turtÄ natÅ«ra gali pripažinti bet kokias aplinkybes, į kurias atsižvelgus bÅ«tų pagrįstai ginamas privatus ar vieÅ¡asis interesas ir tai atitiktų tiek bendruosius civilinių santykių teisinio reglamentavimo principus (CK 1.2 straipsnis), tiek Å¡eimos santykių teisinio reglamentavimo principus (CK 3.3 straipsnis), tiek teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principus (CK 1.5 straipsnio 4dalis) (2005 m. spalio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-461/2005).

Nagrinėjamu atveju teismas pripažįsta, kad svarbiomis aplinkybėmis sprendžiant dėl nukrypimo nuo Å¡alių bendro turto lygių dalių principo pripažintinas ir atsakovės įrodinėjamas turto iÅ¡laikymas jos lėšomis Å¡alims gyvenant skyrium. Atsakovė pateikė į bylÄ AB SEB banko iÅ¡raÅ¡Ä , iÅ¡ kurio matyti, kad 2012-03-21 ji sumokėjo 4177,28 Lt (1209,82 Eur) už komunalines paslaugas, nuo 2012-07-10 iki 2015-01-01 sumokėjo 4994,76 Lt (1446,58 Eur) AB Lesto, nuo 2015-01-01 iki 2015-12-08 sumokėjo AB Lesto už 666,64 Eur už elektros energijÄ , nuo 2016-01-11 iki 2018-01-14 sumokėjo UAB „Elektroninių mokėjimų agentÅ«ra“ (tarpininkas tarp „Lietuvos energijos“ grupės įmonių – ESO, „Lietuvos dujų tiekimo“, „Energijos tiekimo“ ir kitų komunalinių paslaugų teikėjų) 1177,24 Eur.

IÅ¡ viso už namui tiekiamas komunalines paslaugas iÅ¡ atsakovės lėšų sumokėta 4500,28 Eur. IÅ¡raÅ¡e taip pat pažymėtos iÅ¡laidos parduotuvėse „Senukai“, „Elmo technologijos“, „Erimtažas“, IKEA, „Moki Veži“, UAB „Pats sau baldžius“, UAB Vecia, grynųjų pinigų nuėmimas bankomatuose, tačiau Å¡ie duomenys nėra pakankami daryti iÅ¡vadÄ apie tai kur grynieji pinigai buvo panaudoti ar kas įsigyta atitinkamose parduotuvėse. Ä® bylÄ pateikti įrodymai, kad 2017 metais atsakovė sumokėjo 750 Eur už namo dokumentų pridavimÄ (t.

II, b.l. 12-15), nuo 2017-02-03 iki 2019-01-05 sumokėjo 570 Eur už nuotekų iÅ¡vežimÄ , 2013 m. sumokėjo 620 Lt (179,56 Eur), 2014 m. - 1280 Lt (370,71 Eur), 2017 m. - 1400 Eur už kuro granules namo Å¡ildymui, iÅ¡ viso patyrė 3270,27 Eur iÅ¡laidų, susijusių su Å¡alių bendru turtu – gyvenamuoju namu. Teismo vertinimu į 4500,28 Eur sumÄ , sumokėtÄ už namo iÅ¡laikymÄ , ir 3270,27 Eur kitų susijusių iÅ¡laidų taip pat atsižvelgtina sprendžiant dėl galimybės nukrypti nuo sutuoktinių turto lygių dalių dalinant bendrÄ jungtinę nuosavybę.

Taikant CK 3.123 straipsnio 1 dalies nuostatas neužtenka tik konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, leidžiančias nukrypti nuo lygių dalių principo, reikia taip pat nustatyti, kiek tas nukrypimas yra bÅ«tinas siekiant apsaugoti sutuoktinio ar vaiko interesus, turi bÅ«ti pakankamai aiÅ¡kÅ«s sutuoktiniams tenkančių turto dalių nustatymo kriterijai. Galima nukrypti nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo atsižvelgiant į tai, kad toks nukrypimas pagrįstas tam tikrų teisinių gėrių, kurių gynyba visumos aplinkybių kontekste bÅ«tų pagrįsta teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, apsauga (CK 1.5 straipsnio 4 dalis).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovė į Å¡alims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtÄ Ä¯dėjo asmenines lėšas. Nors CK 3.98 straipsnio 2 dalis numato, kad tokiais atvejais sutuoktinis turi teisę į kompensacijÄ , nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovas yra tik 30 procentų darbingas, o kompensacijos suma bÅ«tų ženkli, teismo vertinimu, remiantis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, ginant ieÅ¡kovės turtines teises, bÅ«tina nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, priteisiant atsakovei didesnę dalį bendrosios jungtinės nuosavybės teise Å¡alims priklausančio namo, kurio statybai ir priežiÅ«rai panaudotos jos asmeninės lėšos.

CK 3.123 straipsnio 1 dalyje nenustatyta, kokia dalimi gali būti nukrypstama nuo lygių dalių principo, įtvirtinto CK 3.117 straipsnio 1 dalyje. Kiekvienu atveju nukrypimo nuo bendro sutuoktinių lygių dalių principo mastas ir turto padalijimo būdas priskirtini teismo diskrecijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje R.

A. v. A. A., bylos Nr. 3K-P-186/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-301/2007; 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-479/2009, 2018 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-122-969/2018). Teismas nustato kiekvienam sutuoktiniui tenkančio bendro turto dalis atsižvelgdamas į konkrečioje byloje nustatytus teisiÅ¡kai reikÅ¡mingus faktus ir toks padalijimas turi atitikti sÄ Å¾iningumo, teisingumo, protingumo principus, nustatytus CK 1.5 straipsnio 4 dalyje.

Nagrinėjamu atveju teismas nustatė, kad 18977,65 Eur bÅ«sto kreditų įmokų sumokėta atsakovės asmeninėmis lėšomis, 4500,28 Eur asmeninių lėšų sumÄ ji skyrė mokėjimui už namui teikiamas komunalines paslaugas, taip pat patyrė 3270,27 Eur kitų su namo iÅ¡laikymu susijusių iÅ¡laidų. Nekilnojamojo turto registro duomenimis namo vidutinė rinkos vertė yra 136000 Eur. Nors atsakovė su tokia verte nesutiko, kitokios namo vertės įrodymų į bylÄ nepateikė. Teismo skaičiavimu, iÅ¡ savo asmeninių lėšų atsakovė sumokėjo kredito dalį, lygiÄ maždaug 1/7 namo vertės Å¡iuo metu.

Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad turto vertė, be kita ko, priklauso nuo rinkos svyravimų, ekonominių pokyčių. Todėl atsižvelgtina į tai, kad Å¡alims namo statybai buvo suteiktas iÅ¡ viso 81580 Lt (23627,20 Eur) kreditas, kurio apie pusę (atsižvelgiant į tai, kad dalį atsakovės grÄ Å¾intos sumos sudaro palÅ«kanos) iÅ¡ asmeninių lėšų grÄ Å¾ino atsakovė. Be to, kaip konstatuota aukščiau, atsakovė asmeninėmis lėšomis prisidėjo prie namo iÅ¡laikymo.

IeÅ¡kovo atstovė teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad net jei bÅ«tų pagrindas nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo atsakovės naudai, dalinant turtÄ turi bÅ«ti atsižvelgiama į ieÅ¡kovo sveikatos bÅ«klę. Remiantis kasacinio teismo praktika, svarbu nustatyti, ar toks nukrypimas, siekiant apsaugoti ieÅ¡kovo interesus, yra bÅ«tinas. Bylos duomenimis, ieÅ¡kovas yra tik 30 procentų darbingas, tokio lygio darbingumas nustatytas iki jo pensinio amžiaus (t. I, b.l. 22). Taigi ieÅ¡kovo galimybės gauti pajamų iÅ¡ darbinės veiklos - ribotos.

Po santuokos nutraukimo dėl ligos jis neturės realios galimybės dirbti, gauti papildomas pajamas, kurti savo gerovės ir kt., prieÅ¡ingai nei atsakovė, kuri yra dirbanti ir gauna nuolatines pajamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-122-969/2018). Tačiau atsižvelgtina į tai, kad ieÅ¡kovas nepateikė į bylÄ jokių duomenų apie gaunamas pajamas, patiriamas iÅ¡laidas, iÅ¡ kurių bÅ«tų pagrindas spręsti, kad jo gaunamos pajamos ir turtas, pakankami jo poreikių patenkinimui užtikrinti ar reikalinga tuo pagrindu nukrypti nuo lygių dalių principo dalijant sutuoktinių bendrÄ jÄ jungtinę nuosavybę.

Pažymėtina, kad ieÅ¡kovas savo paaiÅ¡kinimais teismo posėdžio metu taip pat įrodinėjo, kad prisidėjo prie namo statybų savo darbu, tačiau remiantis atsakovės, liudytojų paaiÅ¡kinimais, namo statybose dirbo visa Å¡eima, padėjo abiejų Å¡alių giminės, todėl Å¡i aplinkybė vertinama kaip neįtakojanti Å¡alių turto padalinimo. Kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad nukrypdamas nuo lygių dalių principo teismas turi įvertinti, kiek įstatyme numatytų ar teismo pripažintų svarbiomis, t. y. sudarančiomis pagrindÄ nukrypti nuo lygių dalių principo, aplinkybių yra byloje.

Jeigu jų yra keletas, ir jos pasiskirsto taip, kad vienos vertinamos vieno, o kitos – kito sutuoktinio naudai ir savo reikÅ¡me yra lygiavertės, tai nukrypimas nuo lygių dalių gali bÅ«ti netaikomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-417-969/2016). Nagrinėjamu atveju, teismo vertinimu, aplinkybės, sudarančios pagrindÄ nukrypti nuo lygių dalių principo ieÅ¡kovo ir atsakovės naudai nėra lygiavertės. Kaip minėta, nustatytas ženklus atsakovės prisidėjimas prie bendrosios jungtinės nuosavybės asmeninėmis lėšomis, sudarantis pagrindÄ nukrypti nuo bendrosio jungtinės nuosavybės lygių dalių jos naudai, tuo tarpu ieÅ¡kovas neįrodinėjo savo poreikių apimties, finansinių galimybių, todėl nėra pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad nukrypimas nuo lygių dalių atsakovės naudai netaikytinas.

Tuo atveju, kai yra pagrindas nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, paprastai sutuoktiniams nustatomos atitinkamai 2/3 ir 1/3 dalys nuosavybės teisės į sutuoktinių turtÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2007; 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-517/2011; 2018 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-122-969/2018). Atsižvelgdamas į visas nustatytas aplinkybes, nurodytÄ teismų praktikÄ , teismas sprendžia, kad atsakovei nustatytinos 2/3 dalys, o ieÅ¡kovui - ir 1/3 dalis nuosavybės teisės į jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį namÄ .

Tokias proporcijas, atsižvelgdama į savo asmeninių lėšų indėlį, teismo posėdžio metu nurodė ir atsakovė. Byloje nebuvo įrodinėjami pagrindai nukrypti nuo lygių dalių principo dalinant žemės sklypÄ (iÅ¡skyrus pateiktus SEB banko iÅ¡raÅ¡o duomenis apie 2012-10-31 sumokėtas 42 Lt ir 158,36 Lt žemės mokesčio sumas, kurios laikytinos per mažomis, kad turėtų įtakÄ Å¾emės sklypo padalinimui), todėl jis dalinamas lygiomis dalimis. Dėl naudojimosi turtu tvarkos nustatymo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nustatęs, kad CK 3.127 straipsnio 3 dalyje nurodomas santuokinio turto padalijimas natÅ«ra yra ne CK 4.80 straipsnio normų reglamentuojamas ir pagal teismų praktikÄ prioritetiniu bendraturčių ginčams iÅ¡spręsti laikomas atidalijimas iÅ¡ bendrosios nuosavybės, o aiÅ¡kiai apibrėžto santuokinio turto (konkrečių jo objektų) kiekvienam sutuoktiniui perdavimas, nekilnojamojo turto padalijimo Å¡iuo bÅ«du atveju – ir naudojimosi juo tvarkos nustatymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-501/2011).

Tarp Å¡alių nekilo ginčo dėl to, kad joms bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausęs žemės sklypas paliktinas bendram naudojimui. Tačiau atsakovė nesutinka su ieÅ¡kovo siÅ«loma nustatyti namo naudojimo tvarka. Siekiant iÅ¡laikyti nuosavybės socialinį ir ekonominį vertingumÄ bei užkirsti keliÄ naujiems buvusių sutuoktinių tarpusavio konfliktams, esant sutuoktinių reikalavimui, teismas nustato ir padalyto gyvenamojo namo naudojimosi tvarkÄ (CK 4.81 str.). Nors atsakovė prašė ir nustatyti naudojimosi tvarkÄ , ir pripažinti asmeninę nuosavybe, reikalavimo dėl atidalinimo iÅ¡ bendrosios nuosavybės nepareiÅ¡kė, žyminio mokesčio už jį nesumokėjo, patalpų atidalijimo projekto nepateikė.

Todėl teismas sprendžia tik dėl nudojimosi turtu tvarkos nustatymo. Ieškovas prašė priskirti jam naudotis namo 1 aukšto patalpomis, išskyrus 1-1 patalpos dalį prie laiptinės, rūsio patalpomis, kuriose yra pirtis ir priepirtis (R-4 ir R-5), priskiriant bendrai su atsakove naudotis laiptine ir 1 aikšto patalpos 1-1 dalimi prie laiptinės, rūsio patalpomis R-1 (koridorius), R-6 (koridorius) ir R-7 (katilinė), o ieškovei priskiriant naudotis antrojo aukšto patalpomis, rūsio patalpomis R-2 (sandėliukas) ir R-3.

IÅ¡ į bylÄ pateikto namo plano (t. I, b.l. 18-20), Å¡alių paaiÅ¡kinimų nustatyta, kad namo rÅ«syje yra garažas (G-1), koridorius (R-1), sandėliukas (R-2), patalpa (R-3), priepirtis (R-4), pirtis (R-5), katilinė (R-6) ir malkinė (R-7). Abi Å¡alys sutiko, kad patalpos R-1, R-6 ir R-7 (koridoriai ir katilinė) liktų bendram Å¡alių naudojimui. Atsižvelgiant į Å¡alių pageidavimÄ , patalpų paskirtį (susisiekimui tarp kitų patalpų, bendro namo Å¡ildymui), Å¡ios patalpos paliekamos bendram Å¡alių naudojimui.

Atsakovė bendram naudojimui praÅ¡o palikti ir garaÅ¾Ä , kurį ieÅ¡kovas praÅ¡o skirti jo naudojimui. Kadangi garažas turi specialiÄ paskirtį, name nėra kitos tokios paskirtie ar analogiÅ¡kos patalpos, atsižvelgianį į Å¡alių praÅ¡ymus, Å¡i patalpa reikalinga abiem Å¡alims, ji paliekama bendram jų naudojimui. Tas pats pasakytina apie pirtį ir priepirtį, tačiau atsižvelgiant į tai, kad teismo posėdžio metu atsakovė sutiko, kad Å¡ios patalpos bÅ«tų paskirtos ieÅ¡kovo naudojimui, jei atsakovės naudojimui teks patalpa R-3, ko prašė ir ieÅ¡kovas, teismas nustato, kad ieÅ¡kovo naudojimui skiriamos patalpos R-4 (3,17 kv.m.) ir R-5 (4,63 kv.m.), o atsakovės – R-3 (28,32 kv.m.) ir R-2 (4,69 kv.m.) (dėl pastarosios patalpos teismo posėdžio metu atsakovė taip pat sutiko).

Namo plane matyti, kad 1 aukÅ¡to patalpa 1-1 – tai beveik visÄ pirmÄ aukÅ¡tÄ užimanti, pertvaromis neatskirta patalpa, kurioje yra svetainė, virtuvė. Atsakovas praÅ¡o palikti naudotis jam visÄ pirmÄ aukÅ¡tÄ motyvuodamas tuo, kad dėl sveikatos bÅ«klės negali lipti laiptais, turi užsitikrinti galimybę iÅ¡važiuoti iÅ¡ namų invalido vežimėliu per svetainėje esančias duris. IeÅ¡kovas praÅ¡o palikti bendram naudojimui tik patalpos 1-1 dalį, siekiu sudaryti atsakovei galimybę pakilti laiptine į antrÄ aukÅ¡tÄ .

Atsakovė su ieÅ¡kovo pasiÅ«lymu nesutiko, prašė palikti Å¡iÄ patalpÄ , iÅ¡skyrus dalį, kurioje yra virtuvė paskirti naudotis jai, atitveriant voniÄ , svetainę ir tualetÄ . Visų pirma pažymėtina, kad nei viena iÅ¡ Å¡alių neteikė teismui patalpų atskyrimo projekto, nereiÅ¡kė reikalavimų dėl turto atidalinimo iÅ¡ bendros jungtinės nuosavybės, dalinant esamas patalpas ar atskiriant tam tikras patalpų dalis, įrengiant laiptines ir pan. Nesant pateiktų atitinkamų techninių sprendinių, nustatydamas namo naudojimosi tvarkÄ , teismas skiria vienos iÅ¡ Å¡alių ar bendram naudojimui konkrečias esamas patalpas, atsižvelgdamas į jų paskirtį ir bendraturčių poreikį patalpa naudotis.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Å¡alių namo pirmo aukÅ¡to patalpas sudaro svetainė su virtuve (1-1), kambarys (1-2), tualetas (1-3) ir vonia (1-4). IÅ¡ į bylÄ pateikto namo plano matyti, kad visos pirmo aukÅ¡to patalpos, iÅ¡skyrus kambarį (1-2), kuriuo Å¡iuo metu naudojasi ieÅ¡kovas, pagal savo paskirtį yra bendro naudojimo. Patalpa 1-1 iÅ¡siskiria iÅ¡ kitų namo patalpų savo dydžiu, iÅ¡planavimu, galimybe iÅ¡ jos patekti į kiemÄ . Tokių savybių neturi nei viena kita namo patalpa. Esminis ginčas tarp Å¡alių kilo bÅ«tent dėl Å¡ios patalpos, kas taip pat parodo jos reikalingumÄ abiem Å¡alims.

IeÅ¡kovas nepateikė teismui įrodymų apie tai, kad dėl sveikatos bÅ«klės negali liptis laiptais, todėl gali naudotis tik pirmo aukÅ¡to patalpomis. Atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovas praÅ¡o skirti jo naudojimui rÅ«sio patalpas, akivaizdu, kad laiptais naudotis jis gali. Duomenų apie tai, kad greitu laiku jam bus reikalingas invalido vežimėlis byloje taip pat nėra, be to, naudojimosi turtu tvarkos klausimÄ teismas sprendžia pagal situacijÄ , esančiÄ bylos nagrinėjimo metu. Patalpa, kurioje yra Å¡iuo metu vienintelė virtuvė, namų poilsio zona, iÅ¡ kurios patenkama į visas kitas pirmojo aukÅ¡to patalpas, laiptinę, vedančiÄ Ä¯ kitus namo aukÅ¡tus, turi turėti galimybę naudotis abi Å¡alys.

Atsižvelgiant į tai, kad namo pirmo aukÅ¡to patalpos savo esme yra skirtos bendram naudojimui ir, iÅ¡skyrus kambarį, pažymėtÄ indeksu 1-2, reikalingos abiem Å¡alims, teismas jas palieka bendram Å¡alių naudojimui. Patalpa 1-2 (14,82 kv.m.), pagal susiklosčiusį pasiskirstymÄ , paliekama ieÅ¡kovo naudojimui, taip pat atsižvelgiant į jo sveikatos bÅ«klę, dėl kurios jis nurodo poreikį naudotis patalpomis, esančiomis pirmame namo aukÅ¡te. IeÅ¡kovas prašė visÄ antrÄ namo aukÅ¡tÄ paskirti atsakovės naudojimui.

Atsakovė atsiliepimu su Å¡iuo reikalavimu sutiko, tačiau teismo posėdžio metu pasiÅ«lė ieÅ¡kovo naudojimui palikti antro aukÅ¡to kambarį 1-11. IeÅ¡kovas nurodė, kad dėl savo sveikatos bÅ«klės negalės Å¡iuo kambariu naudotis, tačiau objektyvių Å¡ios aplinkybės įrodymų, t. y. medicininių dokumentų, iÅ¡ kurių bÅ«tų matyti, kad dėl sveikatos bÅ«klės jis negali lipti laiptais ar pan., kaip minėta, nepateikė. Teismas, siekdamas lygiaverčiai ir propocingai padalinti Å¡alims naudojamas patalpas, atsižvelgiant į kiekvienai iÅ¡ jų nustatytÄ nuosavybės dalį name, skiria antro aukÅ¡to kambarį 1-11 (17,62 kv.m.) ieÅ¡kovo naudojimui, o likusius antro aukÅ¡to kambarius – 1-6 (18,09 kv.m.), 1-7 (9,83 kv.m.), 1-8 (21,40 kv.m.), 1-12 (14,73 kv.m.), tualetÄ 1-9 (1,08 kv.m.) ir voniÄ 1-10 (6,73 kv.m.) - atsakovės naudojimui.

Koridorius 1-5 paliekamas bendram Å¡alių naudojimui, siekiant užtikrinti ieÅ¡kovo patekimÄ Ä¯ jam skirtÄ patalpÄ 1-11. TrečiÄ namo aukÅ¡tÄ (palėpės planas t. II, b.l. 110) abi Å¡alys prašė palikti atsakovės naudojimui. IeÅ¡kovas nurodė palėpės patalpomis nesinaudosiantis dėl sveikatos bÅ«klės, atsakovė paaiÅ¡kino, kad palėpė yra neįrengta, joje nėra grindų, reikia keisti stogÄ , patikslino, kad palėpės patalpos gali bÅ«ti paliktos tiek ieÅ¡kovo, tiek atsakovės naudojimui.

Teismas, siekdamas užtikrinti Å¡alių lygiateisiÅ¡kumÄ , atsižvelgdamas į tai, kad Å¡iuo metu nei viena iÅ¡ Å¡alių palėpe nesinaudoja, siekį lygiaverčiai ir proporcingai padalinti Å¡alims namo patalpas, sprendžia, kad palėpė lieka bendram naudojimui. Nors ieÅ¡kovas nurodė ja nesinaudosiantis dėl sveikatos bÅ«klės, minėta, kad ribotų galimybių patekti į kitus namo aukÅ¡tus dėl sveikatos bÅ«klės neįrodė, be to, vienos iÅ¡ Å¡alių naudojimui paskirtos patalpos nebÅ«tinai turi bÅ«ti naudojamos pačios Å¡alies.

Jos gali bÅ«ti skirtos daiktų sandėliavimui, nuomai ar kitiems tikslams. Atsižvelgiant į tai, kad abiem Å¡alims skirtos naudotis patalpos visuose namo aukÅ¡tuose, siekiant į juos patekti, reikalinga laiptinė, kuri paliekama bendram Å¡alių naudojimui. Teismo skaičiavimu ieÅ¡kovo naudojimui, be bendro naudojimo patalpų, tenka 40,24 kv.m. gyvenamojo namo ploto, atsakovei – 104,87 kv.m. Kadangi atsakovei priteisiamos 2/3 dalys namo, tačiau jos naudojimui paskiriama didesnė, o ieÅ¡kovui, atitinkamai – mažesnė dalis, nei tenkanti nuosavybės teise, iÅ¡ atsakovės, remiantis kasacinio teismo praktika, priteisiama kompensacija už naudojimÄ si ieÅ¡kovui priklausančia turto dalimi.

Kadangi namo vertė Nekilnojamojo turto registro duomenimis sudaro 136000 Eur, jo bendras plotas – 312,95 kv.m., vieno kvadratinio metro kaina sudaro 434,57 Eur. Å alių naudojimui paskirtų gyvenamųjų patalpų plotas, iÅ¡skyrus plotÄ skirtÄ bendram naudojimui, sudaro 145,11 kv.m. (40,24 kv.m. + 104,87 kv.m.). IÅ¡ jų 1/3 (48,37 kv.m.) turėtų tekti ieÅ¡kovui, 2/3 (96,74 kv.m.) - atsakovei. Tačiau nustačius naudojimosi namo patalpomis tvarkÄ , ieÅ¡kovo naudojimui tenka 8,13 kv.m. mažiau nei jam priklauso nuosavybės teise, tuo tarpu atsakovei – atitinkamu plotu daugiau.

Esant tokioms aplinkybėms, iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovui priteisiama 3533,05 Eur (434,57 Eur x 8,13 kv.m.) kompensacija už atsakovės naudojimÄ si jam priklausančiu turtu. Dėl kilnojamųjų daiktų padalinimo IeÅ¡kovas ieÅ¡kiniu reiÅ¡kia reikalavimÄ dėl Å¡alims bendrosios nuosavybės teise priklausančių kilnojamųjų daiktų padalinimo. Atsakovė teismo posėdžio metu sutiko, kad žoliapjovė, kurios vertė 150 Eur, bÅ«tų priteista ieÅ¡kovui, nurodė, kad jai nežinoma trimerio vertė, tačiau sutinka, kad jis bÅ«tų priteistas ieÅ¡kovui (atsiliepime sutiko, kad trimerio vertė – 100 Eur), teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad židinys yra integruotas namo pirmo aukÅ¡to svetainėje (patalpa, plane pažymėta 1-1), nemobilus, todėl nedalintinas, paaiÅ¡kino, kad virtuvės baldai taip pat yra 1-1 patalpoje, nesutiko su ieÅ¡kovo nurodyta 1050 Eur jų verte, nurodė, kad jų vertė – 400 Eur, sutiko, kad jie bÅ«tų priteisti ieÅ¡kovui.

Atsakovė sutiko, kad jai būtų priteistas šaldiklis, kainuojantis 200 Eur, ir šaldytuvas, tačiau nesutiko, kad šaldytuvo vertė – 700 Eur, nurodė, kad tokia buvo naujo šaldytuvo vertė, o kadangi jis yra senas, jo vertė galėtų būti 200 Eur. Atsakovė taip pat sutiko, kad jai būtų priteista skalbimo mašina, nesutiko, kad jos vertė – 400 Eur, nurodė 150 Eur vertę. Sutiko su kaitlentės priteisimu jai, nurodė 150 Eur, vietoj ieškovo nurodytos 300 Eur, vertę. 200 Eur vertės saunos krosnelę prašė priteisti ieškovui tuo atveju, jei jam būtų paskirta naudotis pirtis.

Sutiko, kad jai bÅ«tų priteisti miegamojo baldai, tačiau nesutiko, kad jų vertė 1050 Eur, nurodė 300-500 Eur vertę. Abi Å¡alys prašė palikti hidroforÄ , boilerį ir kieto kuro katilÄ bendram naudojimui. Nesant ginčo tarp Å¡alių, 150 Eur vertės žoliapjovė ir 100 Eur vertės trimeris priteisiami ieÅ¡kovui. IeÅ¡kovas neprieÅ¡taravo atsakovės nurodytai aplinkybei, kad židinys yra integruotas patalpoje, kuriÄ teismas paliko abiejų Å¡alių bendram naudojimui, todėl reikalavimas dėl Å¡io kilnojamojo turto padalinimo atmetamas.

Atsakovė sutiko, kad virtuvės baldai bÅ«tų priteisti ieÅ¡kovui. IeÅ¡kovas nurodė, kad Å¡ie baldai nėra integruoti – tai 5 pakabinamos ir 5 pastatomos spintelės. Nesant ginčo, virtuvės baldai priteisiami ieÅ¡kovui. IeÅ¡kovas nurodė, kad Å¡ių baldų vertė – 1050 Eur, atsakovė prieÅ¡taravo, tvirtindama, kad jų vertė – 400 Eur. Kadangi priteisiant Å¡iuos baldus bÅ«tent ieÅ¡kovas turės mokėti ieÅ¡kovei kompensacijÄ už jam tenkančiÄ atsakovės turto dalį, o atsakovė sutinka su mažesne Å¡io turto verte, teismas vadovaujasi atsakovės paaiÅ¡kinimais ir vertina virtuvės baldus 400 Eur.

Atsakovei sutinkant, kad jai bÅ«tų priteistas 200 Eur vertės Å¡aldiklis, teismas tokį atsakovo reikalavimÄ tenkina. Atsakovei taip pat priteisiamas Å¡aldytuvas, darant iÅ¡vadÄ , kad jo vertė – 200 Eur. IÅ¡ įvairių interneto svetainių skelbimų matyti, kad net nauji Å¡aldytuvai nekainuoja 700 Eur, tuo tarpu dėvėtÄ Å¡aldytuvÄ galima nusipirkti ir už 50 Eur. Esant tokioms aplinkybėms, teismas vadovaujasi ieÅ¡kovės nurodyta 200 Eur verte. Tas pats pasakytina apie skalbimo maÅ¡inÄ ir kaitlentę, kurios priteistinos atsakovei, vertinant jas po 150 Eur.

Kadangi sauna paskirta naudotis ieškovui, jam priteisiama ir saunos krosnelė, 200 Eur vertės. Šalių prašymu atsakovei priteistini miegamojo baldai. Viešai talpinamų skelbimų duomenimis naudotų miegamojo baldų komplektų kainos yra labai įvairios, todėl teismas atsižvelgia į pačių šalių nurodytų kainų (1000 Eur ir 500 Eur) vidurkį - 750 Eur. Teismas nedalina hidroforo, boilerio ir kieto kuro katilo, kadangi šalys, nurodydamos, kad šie daiktai paliktini bendram naudojimui, tokio reikalavimo nepareiškė.

CK 3.127 straipsnio 3 dalis numato, kad turtas padalijamas natÅ«ra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jei galima taip padalyti. Jeigu natÅ«ra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natÅ«ra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Bendra dalinamo kilnojamojo turto vertė – 2300 Eur. IeÅ¡kovui iÅ¡ viso priteisiama kilnojamųjų daiktų už 850 Eur, atsakovei – už 1450 Eur, todėl iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovui priteisiama 300 Eur kompensacija už jai tenkančiÄ didesnę turto dalį.

Dėl prievolių. Nustatyta, kad Å¡alių prievolės trečiajam asmeniui Luminor Bank AS, veikiančiam per Lumonor Bank AS Lietuvos skyrių, yra įvykdytos, todėl jų pobÅ«džio klausimas nesprendžiamas. Vadovaudamasis CPK 259, 260, 263-270 straipsniais, 384-385 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a : ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies. SantuokÄ , įregistruotÄ (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, įraÅ¡o Nr. (duomenys neskelbtini), tarp ieÅ¡kovo A. R., a.k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovės R.

R. (iki santuokos – Butkutė), a.k. (duomenys neskelbtini) nutraukti dėl ieškovo A. R. kaltės. Po santuokos nutraukimo palikti atsakovei R. R. (iki santuokos – B.), a.k. (duomenys neskelbtini) santuokinę pavardę – R.. Pripažinti, kad automobilis (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), priklauso atsakovei R. R., a.k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise. Priteisti ieškovui A. R., a.k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise ½ dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 1/3 dalį gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Priteisti atsakovei R. R. a.k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise ½ dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 2/3 dalis gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Nustatyti ieÅ¡kovo A. R., a.k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovės R. R., a.k. (duomenys neskelbtini) naudojimosi gyvenamuoju namu, esančiu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvarkÄ . Paskirti ieÅ¡kovui A. R., a.k. (duomenys neskelbtini) naudotis gyvenamojo namo rÅ«sio patalpas, namo plane pažymėtas indeksas R-4 ir R-5, gyvenamojo namo pirmo aukÅ¡to patalpÄ , namo plane pažymėtÄ indeksu 1-2, gyvenamojo namo antro aukÅ¡to patalpÄ , namo plane pažymėta indeksu 1-11.

Paskirti atsakovei R. R., a.k. (duomenys neskelbtini) naudotis gyvenamojo namo rÅ«sio patalpas, namo plane pažymėtas indeksais R-3 ir R-2, gyvenamojo namo antro aukÅ¡to patalpas, namo plane pažymėtas indeksais 1-6, 1-7, 1-8, 1-9 1-10, 1-12. Palikti bendram ieÅ¡kovo A. R., a.k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovės R. R., a.k. (duomenys neskelbtini) naudojimui gyvenamojo namo garažo patalpÄ , namo plane pažymėtÄ indeksu G-1, rÅ«sio patalpas, namo plane pažymėtas indeksais R-1, R-6 ir R-7, gyvenamojo namo pirmojo aukÅ¡to patalpas, namo plane pažymėtas indeksu 1-1, 1-3 ir 1-4, gyvenamojo namo antrojo aukÅ¡to patalpÄ , namo plane pažymėtÄ indeksu 1-5, gyvenamojo namo trečiojo aukÅ¡to patalpas.

Priteisti iÅ¡ atsakovės R. R. a.k. (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovui A. R., a.k. (duomenys neskelbtini) 3533,05 Eur (trijų tÅ«kstančių penkių Å¡imtų trisdeÅ¡imt trijų eurų 5 euro centų) dydžio kompensacijÄ už atsakovei R. R. tenkančiÄ naudotis didesnę namo dalį. Žemės sklypÄ , esantį esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), palikti ieÅ¡kovo A. R., a.k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovės R. R., a.k. (duomenys neskelbtini) bendram naudojimui. Priteisti ieÅ¡kovui A.

R., a.k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise 150 Eur vertės žoliapjovę, 100 Eur vertės trimerį, 400 Eur vertės virtuvės baldus,200 Eur vertės saunos krosnelę. Priteisti atsakovei R. R. a.k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise 200 Eur vertės Å¡aldiklį, 200 Eur vertės Å¡aldytuvÄ , 150 Eur vertės skalbimo maÅ¡inÄ , 150 Eur kaitlentę, 750 Eur vertės miegamojo baldus. Priteisti iÅ¡ atsakovės R. R., a.k. (duomenys neskelbtini) 300 Eur (trijų Å¡imtų eurų) kompensacijÄ už jai tenkantį didesnės vertės kilnojamÄ jį turtÄ .

Likusioje dalyje ieÅ¡kinį atmesti. IÅ¡siųsti įsiteisėjusio sprendimo kopijÄ Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriui, kad Å¡is įregistruotų santuokos nutraukimo faktÄ . Ä®siteisėjusio sprendimo kopijÄ nusiųsti Vedybų sutarčių registrui bei Nekilnojamojo turto registrui, kad bÅ«tų įregistruotas sutartimi nustatytas turto padalijimo faktas. Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ .

Teisėja Ramunė Makelienė