2021-03-17 Nr. AB-5829-3-64-3-00410-2011-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-173-756/2021

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00410-2011-5

Procesinio sprendimo kategorija 43.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2021 m. kovo 17 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Mažeikių skyriaus atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2021 m. sausio 26 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų A. V. ir K. L. skundą atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Mažeikių skyriui (tretieji suinteresuoti asmenys – R. P., A. P., R. P., E. B., K. J., Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Akmenės skyrius) dėl sprendimo ir įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjai A. V. ir K. L. 2011 m. liepos 27 d. kreipėsi į teismą, prašydami panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Tarnyba) Mažeikių žemėtvarkos skyriaus 2011 m. balandžio 28 d. sprendimą Nr. 35S-57 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo O. L. (duomenys neskelbtini)“ ir 2011 m. balandžio 29 d. įsakymą Nr. 35VĮ-516 „Dėl nuosavybės teisių į žemę, mišką ir vandens telkinius atkūrimo (duomenys neskelbtini)“.

II. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2021 m. sausio 26 d. nutartimi nutarė pareiškėjų A. V. ir K. L. skundą ir patikslintą skundą palikti nenagrinėtus, iš atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Mažeikių skyriaus pareiškėjų naudai priteisti 840,57 Eur teismo išlaidoms atlyginti.

Teismas nustatė, kad pareiškėjų skundo šioje administracinėje byloje ir ieškinio, pateikto civilinėje byloje Nr. 2-387-368/2013, turinio, skundo dalykas yra tas pats, t. y. reikalavimai panaikinti Tarnybos Mažeikių žemėtvarkos skyriaus 2011 m. balandžio 28 d. sprendimą Nr. 35S-57 ir 2011 m. balandžio 29 d. įsakymą Nr. 35VĮ-516. Pareiškėjų skundas ir patikslintas skundas šioje administracinėje byloje ir ieškinys civilinėje byloje Nr. 2-387-368/2013 yra pareikšti tarp tų pačių šalių: pareiškėjai (ieškovai) A. V. ir K. L., atsakovas Tarnybos Mažeikių skyrius. Ginčas inicijuotas teisme dėl tapačių teisinių santykių ir siekiant tapačių teisinių pasekmių – panaikinti 2011 m. balandžio 28 d. sprendimą Nr. 35S-57 ir 2011 m. balandžio 29 d. įsakymą Nr. 35VĮ-516. Susiklosčius tokiai situacijai, kuomet civilinėje byloje teismas panaikina administracinius aktus – Tarnybos Mažeikių žemėtvarkos skyriaus 2011 m. balandžio 28 d. sprendimą Nr. 35S-57 ir 2011 m. balandžio 29 d. įsakymą Nr. 35VĮ-516, ir dėl jų teisėtumo teismas pasisako iš esmės, kurie taip pat yra ginčijami ir šioje administracinėje byloje, tolesnis administracinis procesas šioje administracinėje byloje iš esmės būtų beprasmis. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad šioje byloje nagrinėjamas ginčas tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, kaip ir byloje Nr. 2-387-368/2013 (teisminio proceso Nr. 2-58-3-00343-2012-3), todėl pareiškėjų skundas ir patikslintas skundas paliekami nenagrinėtais (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 105 str. 4 d.).

Teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, pažymėjo, kad pareiškėjai 2011 m. liepos 27 d. kreipėsi į administracinį teismą, prašydami panaikinti Tarnybos Mažeikių žemėtvarkos skyriaus 2011 m. balandžio 28 d. sprendimą Nr. 35S-57 ir 2011 m. balandžio 29 d. įsakymą Nr. 35VĮ-516. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroras, gindamas viešąjį interesą, 2011 m. gruodžio 16 d. su ieškiniu kreipėsi į Šiaulių apygardos teismą, prašydamas panaikinti anksčiau minėtus administracinius aktus, šioje civilinėje byloje pareiškėjai A. V. ir K. L. taip pat buvo pareiškę materialinius teisinius reikalavimus, kurie buvo išnagrinėti kartu (sujungtos bylos) ir, kaip jau minėta, Šiaulių apygardos teismas civilinėje byloje panaikino skundžiamus administracinius aktus. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, bei į tai, kad pareiškėjai administracinę bylą iškėlė pirmiau nei buvo iškelta civilinė byla, taip pat į tai, kad pareiškėjams apskųsti administracinius aktus administracinėje byloje buvo nustatytas vieno mėnesio terminas, darytina išvada, kad pareiškėjų procesinis elgesys buvo tinkamas, pareiškėjai veikė apdairiai bei rūpestingai ir per įstatymo nustatytą terminą kreipėsi į administracinį teismą, gindami galbūt pažeistas savo teises. Be to, nors Šiaulių apygardos teismo 2013 m. gegužės 29 d. sprendimas civilinėje byloje dar nėra įsiteisėjęs, tačiau šis sprendimas priimtas pareiškėjų naudai. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos neskundė teismo sprendimo apeliacine tvarka. Teismas padarė išvadą, jog pareiškėjai patyrė bylinėjimosi išlaidas, kurios turi būti priteistinos.

Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad prašyme dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pareiškėjams nurodyta, jog šias išlaidas sudaro: už skundo ir patikslinto skundo surašymą pagal atstovavimo sutartį su advokatu A. P. – 1 448 Eur (5 000 Lt); už susipažinimą su byla, pasirengimą ir atstovavimą teisme pagal teisinių paslaugų sutartį su advokate D. B. – 847 Eur (PVM – 147 Eur). Pagal Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (toliau – ir Rekomendacijos) (redakcija, galiojusi nuo 2004 m. balandžio 16 d. iki 2015 m. kovo 20 d.), pareiškėjams už skundo ir patikslinto skundo paruošimą gali būti priteista maksimali suma – 695,09 Eur (2 400 Lt) (800 Lt x 3), o už susipažinimą su bylos medžiaga teisme, pasirengimą teismo posėdžiui ir pan. (atstovavimo klientui teismo posėdyje sudedamieji elementai) – 145,48 Eur (1 454,8 Eur x 0,1 x 1 val.). Teismas, įvertinęs tai, kad ši byla buvo ilgą laiką sustabdyta ir atnaujinta siekiant išsiaiškinti, ar nėra pasikeitusios bylos faktinės aplinkybės, kitus teismų praktikoje minimus kriterijus, konstatavo, kad pareiškėjas iš atsakovo priteistina 840,57 Eur bylinėjimosi išlaidų.

III. Atsakovas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Mažeikių skyrius atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2021 m. sausio 26 d. nutarties dalį, kurioje iš atsakovo priteistas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas; tuo atveju, jei būtų konstatuota, kad bylinėjimosi išlaidos priteistos pagrįstai – sumažinti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo dydį.

Atsakovo nuomone, teismas nepagrįstai priteisė pareiškėjams bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Teismas nesigilino, kas yra kaltas (atsakingas) dėl inicijuoto teisminio proceso, ir visą bylinėjimosi išlaidų atlyginimą priteisė iš atsakovo. Šiaulių apygardos teismo 2013 m. gegužės 29 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-387-368/2013, kuriuo nuspręsta panaikinti pareiškėjų šioje administracinėje byloje ginčijamus administracinius aktus, dar nėra įsiteisėjęs, nes Lietuvos apeliacinis teismas 2014 m. gruodžio 9 d. nutartimi sustabdė civilinės bylos nagrinėjimą iki bus išnagrinėta baudžiamoji byla Nr. 1-107-922/2014 (teisminio proceso Nr. 1-40-9-00319-2013-3), kurioje kaip tik ir sprendžiamas klausimas, dėl kokių asmenų kaltės (padaryto nusikaltimo) buvo priimti ginčijami administraciniai aktai. Tarnyba negali būti laikoma atsakinga už kitų asmenų padarytus nusikaltimus, todėl ji nelaikytina kalta dėl pareiškėjų inicijuoto teisminio proceso. Bylinėjimosi išlaidų atlyginimas gali būti priteisiamas ir iš trečiųjų asmenų, jeigu būtų pripažinta, kad jie yra atsakingi dėl pradėto teisminio proceso. Tuo atveju, jei būtų pripažinta, kad bylinėjimosi išlaidos iš Tarnybos priteistos pagrįstai, priteistina suma turėtų būti sumažinta atsižvelgiant į šios bylos sudėtingumą, advokato darbo sąnaudas ir kitas aplinkybes, kaip tai numatyta Rekomendacijose.

Pareiškėjai A. V. ir K. L. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atsakovo atskirąjį skundą atmesti.

Pareiškėjo įsitikinimu, atskirojo skundo argumentai, kad atsakovas nėra atsakingas dėl teisminio proceso, todėl neprivalo atlyginti pareiškėjų patirtų bylinėjimosi išlaidų, nepagrįsti. Jei atsakovas būtų tinkamai vykdęs jam suteiktus įgaliojimus ir suklastotų dokumentų pagrindu nebūtų priėmęs pareiškėjų ginčijamų administracinių aktų, pareiškėjams nebūtų reikėję inicijuoti šios administracinės bylos. Šiaulių apygardos teismo 2013 m. gegužės 29 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2-387-368/2013, kurio atsakovas neskundė, konstatuota, kad Tarnybos Mažeikių žemėtvarkos skyriaus 2011 m. balandžio 28 d. sprendimas Nr. 35S-57 ir 2011 m. balandžio 29 d. įsakymas Nr. 35VĮ-516 prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, todėl yra niekiniai ir negalioja. Baudžiamojoje byloje kaltinami E. P. ir V. S. dirbo žemėtvarkos tarnyboje, būdami valstybės tarnautojais, jie piktnaudžiavo valstybės suteiktais įgaliojimais, be jų dalyvavimo dokumentų klastojimas ir ginčijamų administracinių aktų priėmimas nebūtų įmanomi. Atsakovas turi prisiimti atsakomybę už padarinius, kuriuos sukėlė neteisėti jo darbuotojų veiksmai, įskaitant bylinėjimosi išlaidų atlyginimą pareiškėjams. Be to, pareiškėjai pažymi, kad teismas skundžiamoje nutartyje neatsižvelgė į tai, kad dėl ilgai užsitęsusio proceso pareiškėjai turėjo pakeisti juos atstovaujantį advokatą, naujas advokatas užtruko susipažindamas su didelės apimties bylos medžiaga ir rengdamasis bylos nagrinėjimui. Teismas nepriteisė šių išlaidų atlyginimo, todėl nėra pagrindo dar labiau mažinti priteistiną sumą.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Sprendžiant klausimą dėl konkretaus bylinėjimosi išlaidų atlyginimo dydžio, Administracinių bylų teisenos įstatymo 39–41 straipsnių nuostatų prasme priteistinos tik tiesiogiai su teismo procesu susijusios, būtinos, pagrįstos ir suinteresuotos šalies realiai turėtos bylinėjimosi išlaidos.

Nagrinėjamu atveju A. V. ir K. L. 2011 m. liepos 27 d. kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą, prašydami panaikinti Tarnybos Mažeikių žemėtvarkos skyriaus 2011 m. balandžio 28 d. sprendimą Nr. 35S-57 ir 2011 m. balandžio 29 d. įsakymą Nr. 35VĮ-516.

Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroras, ginantis viešąjį interesą, 2011 m. gruodžio 22 d. kreipėsi į Šiaulių apygardos teismą, prašydamas panaikinti Tarnybos 2011 m. balandžio 28 d. sprendimą Nr. 35S-57, 2011 m. balandžio 29 d įsakymą Nr. 35VĮ-516 ir kitus administracinius aktus, taikyti restituciją (civilinė byla Nr. 2-288-71/2013).

A. V. ir K. L. 2012 m. birželio 21 d. kreipėsi į Šiaulių apygardos teismą, prašydami įgaliojimų suteikimą ir žemės sklypų pirkimo-pardavimo sandorius pripažinti negaliojančiais bei taikyti restituciją (civilinė byla Nr. 2-387-368/2013).

Šiaulių apygardos teismas 2013 m. sausio 25 d. nutartimi sujungė civilines bylas Nr. 2-288-71/2013 ir Nr. 2-387-368/2013 į vieną ir suteikė bylai Nr. 2-387-368/2013.

Šiaulių apygardos teismas 2013 m. gegužės 29 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. Nr. 2-387-368/2013 Generalinės prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ieškinį tenkino visiškai, o A. V. ir K. L. ieškinį tenkino iš dalies, t. y., be kita ko, panaikino Tarnybos 2011 m. balandžio 28 d. sprendimą Nr. 35S-57 ir 2011 m. balandžio 29 d. įsakymą Nr. 35VĮ-516. Teismas konstatavo, kad minėti administraciniai aktai prieštarauja Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 ir 9 straipsnių bei Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057, 12 punkto nuostatoms, nes juridinę reikšmę turintis faktas, jog pareiškėjų senelis P. I. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdė 83,5 ha žemės sklypą, buvusį (duomenys neskelbtini), kurį buvo įsigijęs pagal 1940 m. gegužės 17 d. pirkimo pardavimo aktą, nesant pareiškėjų prašymo atnaujinti terminą tokiems dokumentams pateikti kaip praleistą dėl svarbių priežasčių, negalėjo būti nustatytas. Be to, specialistai nustatė, jog tikėtina, kad K. L. 2009 m. vasario 24 d. prašymą atkurti nuosavybės teises pasirašė ne K. L.; K. L. bei A. V. nurodė, jog jie nesikreipė į valstybės institucijas dėl nuosavybės teisių atkūrimo į P. I. iki nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdytą žemę. Taigi, ginčijami administraciniai aktai prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, yra niekiniai ir negaliojantys (Civilinio kodekso 1.80 str. 1 d.).

Ieškovai A. V. ir K. L. apeliaciniame skunde prašė panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2013 m. gegužės 29 d. sprendimo dalį, kurioje jų ieškinys atmestas, ir šią ieškinio dalį patenkinti visiškai. Atsakovai R. P., A. P., R. P. ir E. B. apeliaciniame skunde prašė panaikinti arba pakeisti Šiaulių apygardos teismo 2013 m. gegužės 29 d. sprendimo dalį, kurioje buvo taikyta vindikacija ir pripažintos negaliojančiomis pirkimo-pardavimo sutartys. Teisėjų kolegija pastebi, kad nė vienas iš apeliantų neginčijo Šiaulių apygardos teismo 2013 m. gegužės 29 d. sprendimo dalies, kurioje panaikinti Tarnybos 2011 m. balandžio 28 d. sprendimas Nr. 35S-57 ir 2011 m. balandžio 29 d. įsakymas Nr. 35VĮ-516, apeliantai iš esmės nesutiko su teismo nustatytomis ginčijamų administracinių aktų panaikinimo pasekmėmis.

Lietuvos apeliacinis teismas 2014 m. gruodžio 9 d. nutartimi sustabdė civilinės bylos Nr. 2A-609/2014 nagrinėjimą iki bus išnagrinėta Akmenės rajono apylinkės teisme baudžiamoji byla Nr. I-107-922/2014 ir įsiteisės šioje byloje priimtas procesinis sprendimas. Teismas atsižvelgė į tai, kad nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje ieškovams (A. V. ir K. L.) nėra pareikšti kaltinimai dėl to, jog jie siekė atkurti nuosavybės teises neteisėtu būdu, t. y. kad žinojo apie suklastotus dokumentus, apie tai, kad jų vardu buvo įregistruota nuosavybės teisė į žemės sklypus ir žemės sklypai parduoti atsakovams R., A. ir R. P. bei E. B., priešingai, kaltinimai yra pareikšti trečiajam asmeniui K. J. ir kitiems asmenims, kurie atliko neteisėtus veiksmus nuosavybės teisių atkūrimo procese ir pasisavino iš atsakovų R., A. ir R. P. bei E. B. sumokėtus už žemės sklypus pinigus.

Atskirojo skundo nagrinėjimo metu baudžiamoji byla (teisminio proceso Nr. 1-40-9-00062-2011-6) dar nėra užbaigta. Civilinėje byloje pagal minėtus apeliacinius skundus nagrinėjamas Generalinės prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, prašymas atnaujinti bylos nagrinėjimą, kadangi, jo nuomone, civilinėje byloje pateikta pakankamai duomenų, patvirtinančių, jog valstybė teisę į ginčo žemės sklypus prarado nusikalstamu būdu; galutinis sprendimas baudžiamojoje byloje tik patvirtintų ar paneigtų konkrečių asmenų kaltę padarius jiems inkriminuojamas veikas, tačiau neturėtų įtakos sprendžiant dėl vindikacijos taikymo.

Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pareiškėjų A. V. ir K. L. skundą ir patikslintą skundą paliko nenagrinėtus ABTĮ 105 straipsnio 4 dalies pagrindu – jeigu teisme nagrinėjamas administracinis ginčas tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Teismas pripažino, kad pareiškėjams turi būti priteistas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, kadangi Šiaulių apygardos teismo 2013 m. gegužės 29 d. sprendimas civilinėje byloje yra priimtas pareiškėjų naudai. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į anksčiau nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad tikslas, dėl kurio pareiškėjai kreipėsi į administracinį teismą – panaikinti Tarnybos 2011 m. balandžio 28 d. sprendimą Nr. 35S-57 ir 2011 m. balandžio 29 d. įsakymą Nr. 35VĮ-516, – buvo pasiektas, Šiaulių apygardos teismui priėmus 2013 m. gegužės 29 d. sprendimą civilinėje byloje. Administracinei bylai aktualios Šiaulių apygardos teismo sprendimo dalies teisėtumas ir pagrįstumas apeliacine tvarka nėra ginčijami.

Atsakovas iš esmės neginčija aplinkybės, kad pareiškėjai šiuo atveju įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, tačiau mano, kad toks atlyginimas turėtų būti priteistas ne iš jo. Teisėjų kolegija nesutinka su tokia atsakovo pozicija. Pareiškėjų ginčijamus administracinius aktus priėmė Tarnybos Mažeikių žemėtvarkos skyriaus vedėjas. Tai, kad ginčijami administraciniai aktai buvo priimti galbūt suklastotų dokumentų pagrindu ir kitiems asmenims atliekant neteisėtas veikas, nepaneigia aplinkybės, kad valstybės įstaiga, kurios teises ir pareigas perėmė atsakovas, priėmė teisės aktų reikalavimų neatitinkančius administracinius aktus, kurie pažeidė pareiškėjų teises ir teisėtus interesus bei lėmė jų sprendimą kreiptis į administracinį teismą. Pareiškėjų patirtos bylinėjimosi išlaidos yra tiesiogiai susijusios su atsakovo veiksmais – ginčijamų administracinių aktų priėmimu. Atsakovas atskirajame skunde tik deklaratyviai nurodo, jog pareiškėjų sprendimą kreiptis į administracinį teismą dėl pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynimo lėmė neįvardytų trečiųjų asmenų veiksmai. Atskirajame skunde nepateikti argumentai, sudarantys pakankamą pagrindą manyti, jog pirmosios instancijos teismas bylinėjimosi išlaidas pareiškėjams nepagrįstai priteisė iš atsakovo.

Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į pagal Rekomendacijas apskaičiuotus priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalius dydžius, į ilgą bylos nagrinėjimo sustabdymo trukmę bei kitas aplinkybes, pareiškėjų prašomą sumą bylinėjimosi išlaidoms atlyginti sumažino iki 840,57 Eur. Atsakovas atskirajame skunde tik abstrakčiai pamini nesutinkantis su priteistino bylinėjimosi išlaidų dydžiu, nepaaiškindamas, su kuriais konkrečiai pirmosios instancijos teismo atliktais detaliais skaičiavimais nesutinka ir kodėl, neįvardydamas, kokia suma, jo nuomone, šiuo atveju atitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus. Teisėjų kolegija, pareiškėjų prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas įvertinusi pagal Rekomendacijų 2 punkte nurodytus kriterijus, nenustatė pagrindo mažinti pirmosios instancijos teismo apskaičiuotą bylinėjimosi išlaidų atlyginimo sumą.

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atsižvelgiant į tai, atsakovo atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Mažeikių skyriaus atskirąjį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2021 m. sausio 26 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Milda Vainienė