2020-09-16 Nr. AB-17166-3-61-3-01592-2018-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinės bylos Nr. eP-55-492/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01592-2018-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 60.3.10; 60.3.12

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. rugsėjo 16 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dalios Višinskienės ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo G. V. prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eA-984-602/2020 pagal atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. lapkričio 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. V. skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas padavė teismui skundą, kuriuo prašė panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Agentūra, NMA) 2018 m. sausio 19 d. sprendimą Nr. SKP-9 „Dėl G. V. išmokėtos paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Kaimo turizmo veiklos skatinimas“ dalies susigrąžinimo“ (toliau – ir Sprendimas) bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėjas skunde nurodė, kad:

1.1. NMA nepagrįstai nustatė, kad jis pažeidė 2011 m. sausio 7 d. paramos sutartį Nr. 3KT-KA-10-1-003000-PR001 (toliau – ir Paramos sutartis), nepagrįstai skyrė sankcijas, todėl Sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas. NMA praleido terminą priimti Sprendimą.

1.2. Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos (toliau – ir Konkurencijos Taryba) 2017 m. sausio 23 d. nutarimas Nr. 2S-1(2017) „Dėl ūkio subjektų veiksmų dalyvaujant viešuosiuose pirkimuose statybos ir įrengimo darbams pirkti atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 5 straipsnio reikalavimams“ (toliau – ir Nutarimas) nėra įsigaliojęs, apskųstas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui (toliau – ir LVAT) (administracinės bylos Nr. eA-2280-502/2018). Todėl NMA nepagrįstai nurodė, kad įgyvendinant projektą Nr. 3KT-KA-10-1-003000-PR001 „G. V. kaimo turizmo sodyba“ (toliau – ir Projektas) padaryti tam tikri pažeidimai. Nutarime nenustatyta, kad pareiškėjas pažeidė viešųjų pirkimų organizavimo tvarką. Nutarime nustatyti tik viešajame pirkime dalyvavusių bendrovių tariamai neteisėti veiksmai. Konkurencijos taryba nėra nustačiusi jokių faktinių aplinkybių, kad pareiškėjas galėjo atlikti kokius nors neteisėtus veiksmus. Pareiškėjas negali būti pripažintas atsakingu už pirkime dalyvavusių bendrovių tariamai įvykdytus teisės pažeidimus.

1.3. Sprendime nepagrįstai nurodoma, kad pareiškėjas, be kita ko, pažeidė Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. 3D-150 patvirtintų Projekto vykdytojo, pretenduojančio gauti paramą iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemones, prekių, paslaugų ar darbų pirkimo taisyklių (toliau – ir Pirkimo taisyklės), Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2009 m. liepos 17 d. įsakymu Nr. 3D-530 patvirtintų Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Kaimo turizmo veiklos skatinimas“ įgyvendinimo taisyklių (toliau – ir Įgyvendinimo taisyklės), Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. 3D-153 patvirtintų Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos administravimo taisyklių (toliau – ir Administravimo taisyklės) nuostatas, nes NMA ir Konkurencijos taryba nenustatė, jog pareiškėjas pats būtų netinkamai atlikęs pirkimo procedūras.

2. Atsakovas Agentūra atsiliepimu prašė pareiškėjo skundą atmesti atmesti.

3. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad NMA, nustačiusi pareiškėjo įgyvendinto Projekto pažeidimus, 2017 m. kovo 23 d. rašte Nr. BRK-1207 (14.5E) pateikė informaciją Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai (toliau – ir Ministerija) apie pareiškėjo padarytus pažeidimus įgyvendinant Projektą, bei siūlymą pritarti NMA Sprendimui pareiškėjui taikyti 50 proc. išmokėtos pagal 2012 m. spalio 10 d. statybos rangos sutartį Nr. 2012/10/10 paramos dalies susigrąžinimo sankciją. NMA, atsižvelgdama į pažeidimus, pritarus Ministerijai, vadovaudamasi Administravimo taisyklių 197.3.1, 197.3.14 ir 197.4 punktais, įvertinusi visus nustatytus pažeidimus, informavo, kad pareiškėjui taiko dalies išmokėtos 48 776,29 Eur paramos sumos susigrąžinimo sankciją. Atlikdamas pirkimus, pareiškėjas nesilaikė pirkimo procedūrų, nurodytų Įgyvendinimo taisyklėse ir Paramos sutartyje.

II. 4. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. lapkričio 5 d. sprendimu tenkino pareiškėjo skundą iš dalies ir panaikino Agentūros Sprendimo dalį dėl pirmojo pažeidimo ir sankcijų už jį taikymo. Kitą skundo dalį atmetė.

5. Teismas konstatavo, kad NMA Sprendimas dėl pirmojo pažeidimo nėra grindžiamas aiškiai nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis (pareiškėjo veiksmais) ir jų teisiniu vertinimu, todėl Sprendimas dėl pirmojo pažeidimo laikytinas neatitinkančiu Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio 1 dalies reikalavimo, jog individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės (licencijos ar leidimo galiojimo panaikinimas, laikinas uždraudimas verstis tam tikra veikla ar teikti paslaugas, bauda ir kt.) turi būti motyvuotos. Kadangi skundžiamo Sprendimo dalis dėl pirmojo pažeidimo ir atitinkamai dėl sankcijų už jį taikymo negali būti laikoma teisėta ir pagrįsta, todėl ši Sprendimo dalis naikintina. Tačiau teismas konstatavo, kad kitos Sprendimo dalies (dėl nustatyto antrojo ir trečiojo pažeidimo) nėra pagrindo naikinti.

III. 6. Atsakovas Agentūra padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir pareiškėjo skundą atmesti.

7. Atsakovas apeliacinį skundą grindė iš esmės aplinkybėmis, nurodytomis pirmosios instancijos teismui pateiktame atsiliepime į pareiškėjo skundą. Papildomai nurodė, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog NMA Sprendime visiškai nesusiejo pareiškėjo veiksmų su Konkurencijos tarybos Nutarime konstatuotais pažeidimais, t. y. pareiškėjo veiksmai nėra kvalifikuoti nurodytų teisės aktų nuostatų kontekste, todėl Sprendimas neatitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų.

8. Pareiškėjas atsiliepimu prašė atsakovo apeliacinį skundą atmesti. Taip pat prašė panaikinti Agentūros Sprendimą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

9. Pareiškėjas atsiliepime pažymėjo, kad Agentūra apeliaciniame skunde nenurodė jokių argumentų, sudarančių pagrindą panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, taip pat pagrindžiančių NMA Sprendimo teisėtumą.

IV. 10. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2020 m. gegužės 27 d. nutartimi atsakovo Agentūros apeliacinį skundą tenkino – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. lapkričio 5 d. sprendimą pakeitė ir pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

11. LVAT pirmiausia pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliaciniu skundu skundžia tik NMA, todėl nagrinėjant bylą apeliacine tvarka yra pasisakoma tik dėl pirmojo pažeidimo. Dėl antrojo ir trečiojo NMA Sprendime nurodytų pažeidimų pareiškėjo skundą yra išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, šioje bylos dalyje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.).

12. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad Administravimo taisyklių 3.29 punkte (2015 m. spalio 30 d. įsakymo Nr. 3D-817 redakcija) nustatyta, jog tinkamos finansuoti išlaidos – įgyvendinant projektą paramos gavėjo faktiškai padarytos būtinos išlaidos, atitinkančios paramos paraiškoje ir (arba) paramos sutartyje, kai tokia sutartis sudaroma, nurodytas sąlygas ir nepažeidžiant Europos Sąjungos ir nacionalinių teisės aktų nuostatų (investicinėms priemonėms), Agentūros paramos gavėjams išmokamos paramos lėšos, atitinkančios Europos Sąjungos ir nacionalinių teisės aktų nustatytus reikalavimus (kompensacinėms priemonėms).

Administravimo taisyklių 153.2 punkte nustatyta, kad pareiškėjai ir (arba) paramos gavėjai, siekdami, kad patirtos išlaidos būtų laikomos tinkamomis finansuoti, jeigu nėra perkančiosios organizacijos pagal Lietuvos Respublikоs viešųjų pirkimų įstatymą, prekes, paslaugas arba darbus turi įsigyti pagal nustatytus didžiausius įkainius, o jei didžiausi įkainiai nenustatyti – pagal Pirkimo taisykles. Administravimo taisyklių 197 punkte (2015 m. balandžio 8 d. įsakymo Nr. 3D-265 redakcija) nustatyta, kad pareiškėjui ir (arba) paramos gavėjui nesilaikant paramos suteikimo reikalavimų ir (arba) pažeidžiant paramos gavimo ir naudojimo sąlygas ir (arba) nesilaikant paramos paraiškoje numatytų reikalavimų ir (arba) prisiimtų įsipareigojimų, numatomos trys sankcijų rūšys: paramos sumažinimas, paramos neskyrimas ir paramos ar jos dalies susigrąžinimas: <...> 197.4 (2013 m. sausio 11 d.

įsakymo Nr. 3D-13 redakcija) paramos gavėjui pažeidus pirkimų vykdymo tvarką, šiame punkte nurodytos sankcijos taikomos pagal Agentūros direktoriaus įsakymu patvirtintą metodiką. Įgyvendinimo taisyklių 31 punkte (2010 m. kovo 24 d. įsakymo Nr. 3D-262 redakcija) nustatyta, kad projekte turi būti numatytos išlaidos, kurios susijusios su projekto įgyvendinimu. Perkamos prekės turi būti naujos, atitinkančios teisės aktų nustatytus reikalavimus. Paramos lėšomis finansuojamos tik tinkamos finansuoti ir projektui įgyvendinti būtinos išlaidos, padarytos laikantis pirkimo procedūrų, nurodytų Administravimo taisyklėse, ir numatytos paramos sutartyje.

Tinkamos finansuoti išlaidos turi būti aiškiai išvardytos pagal išlaidų kategorijas, o ne pateikiamos bendra suma. Jei iki paramos paraiškos pateikimo prekių, paslaugų ir (arba) darbų pirkimai neatlikti, tinkamų finansuoti išlaidų sumai pagrįsti turi būti pateikiamas bent vienas komercinis pasiūlymas arba viešai tiekėjų pateikta informacija (internete, reklaminėje medžiagoje ir pan.). Įgyvendinimo taisyklių 35.6 punkte nustatyta, kad netinkamos finansuoti išlaidos yra išlaidos ar jų dalis, patirtos perkant prekes, darbus ar paslaugas, nesilaikant pirkimo procedūrų, numatytų Administravimo taisyklėse.

Pirkimo taisyklių 3 punkte nustatyta, kad taisyklėse nurodyti prekių, paslaugų ar darbų pirkimai turi būti atliekami vadovaujantis lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principais. Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2013 m. sausio 23 d. įsakymu Nr. BR1-83 patvirtinta Sankcijų pareiškėjams, paramos gavėjams, pažeidusiems pirkimų vykdymo tvarką, taikymo metodika.

13. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas gavo paramą, buvo tenkinti pareiškėjo mokėjimo prašymai ir apmokėtos pareiškėjo nurodytos išlaidos. Vėliau pareiškėjui pritaikyta sankcija (50 proc.) dėl to, kad ne visos patirtos išlaidos pripažintos tinkamomis finansuoti išlaidomis. Teismo vertinimu, minėtos teisės normos patvirtina, kad tinkamomis finansuoti išlaidomis galėjo būti pripažintos išlaidos, jeigu prekės, paslaugos ar darbai įgyti remiantis Pirkimo taisyklių reikalavimais.

14. LVAT konstatavo, kad NMA, remdamasi Konkurencijos tarybos Nutarimu, kuriuo nustatytas pažeidimas (t. y. Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkto pažeidimas dėl pareiškėjo paskelbtoje apklausoje dalyvavusių tiekėjų susitarimo ir atlikto pirkimo), turėjo pagrindą konstatuoti, kad pareiškėjas, kaip pirkimo organizatorius, netinkamai atliko darbų pirkimą. NMA Sprendime turėjo teisėtą pagrindą daryti išvadą, kad paramos gavėjas pažeidė minėtas teisės normas, bei teisėtai pritaikė sankciją. Todėl nepagrįsta yra pirmosios instancijos teismo išvada, kad NMA nekvalifikavo pareiškėjo veiksmų, nes pasisakė tik dėl tiekėjų susitarimo. Skundžiamame Sprendime yra aptarti teisės aktų pažeidimai, kuriuos padarė paramos gavėjas – pareiškėjas. Išvados padarytos remiantis Konkurencijos tarybos Nutarimu. Skundžiamame Sprendime nepasisakyta plačiau dėl pirkimo aplinkybių, tačiau to ir nebuvo būtina daryti, nes Konkurencijos taryba atliko išsamų tyrimą ir nustatė Pirkimo taisyklių pažeidimą. Todėl NMA turėjo pagrindą spręsti, kad pirkimo organizatoriui turi būti taikoma sankcija. Pritaikyta sankcija nėra per griežta, atitinka padarytą pažeidimą, taigi taikyta poveikio priemonė yra proporcinga. Tad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iš dalies tenkino pareiškėjo skundo dalį ir panaikino NMA Sprendimo dalį, neteisingai sprendė dėl NMA taikytų materialiosios teisės normų, todėl sprendimas keičiamas – pareiškėjo skundas atmetamas.

15. LVAT pažymėjo, kad argumentai, jog skundžiamas NMA Sprendimas buvo priimtas tuomet, kai Konkurencijos tarybos Nutarimas buvo apskųstas teismui ir teismo procesas nebuvo pasibaigęs, neturi teisinės reikšmės. Administracinė byla pagal pareiškėjo UAB „Vortex Capital“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybai (tretieji suinteresuoti asmenys: UAB „Elmis“ ir UAB „Ledevila“) dėl Nutarimo panaikinimo arba pakeitimo užbaigta nagrinėti LVAT 2019 m. vasario 20 d. priėmus nutartį byloje Nr. eA-378-629/2019. Skundžiamo NMA Sprendimo priėmimo metu (kaip ir pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo metu) teismo procesas, kuriame buvo skundžiamas administracinis sprendimas, nebuvo pasibaigęs, tačiau tai nepaneigia NMA Sprendimo teisėtumo. Remiantis Konkurencijos įstatymo 33 straipsniu, dėl Konkurencijos tarybos Nutarimo apskundimo teismui, buvo sustabdomas tik baudos išieškojimas. Pareiškėjas nenurodė ir byloje nėra nustatyta, kad administracinėje byloje, kurioje buvo skundžiamas Konkurencijos tarybos Nutarimas, buvo taikytos reikalavimo užtikrinimo priemonės, buvo sustabdytas skundžiamo akto galiojimas. ABTĮ neįtvirtina, kad administracinio sprendimo apskundimas teismui sustabdo administracinio sprendimo vykdymą. Todėl administracinis sprendimas – Konkurencijos tarybos Nutarimas, kurio galiojimas nebuvo sustabdytas, – turėjo būti vykdomas. Taigi NMA neturėjo teisinio pagrindo nesivadovauti priimtu administraciniu sprendimu, kuris turėjo reikšmės skundžiamo Sprendimo priėmimui.

16. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymėjo, kad dėl pareiškėjo procesinių dokumentų argumentų, susijusių su sankcijos skyrimo terminu, išsamiai pasisakė pirmosios instancijos teismas, todėl jie nekartojami. Šiems argumentams pritartina, skundžiamas NMA Sprendimas yra teisėtas ir šiuo požiūriu.

V. 17. Pareiškėjas padavė prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eA-984-602/2020 ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 ir 12 punktuose nustatytais pagrindais (toliau – ir prašymas, prašymas atnaujinti procesą). Taip pat prašo priteisti bylinėjimo išlaidas. Pareiškėjas prašyme nurodo, kad:

17.1. Konkurencijos taryba nenustatė, kad pareiškėjas būtų pažeidęs Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalį. Konkurencijos taryba Nutarime apskritai nevertino pareiškėjo veiksmų teisėtumo viešojo pirkimo metu. LVAT konstatavo, kad „NMA, remdamasi Konkurencijos tarybos 2017 m. sausio 23 d. nutarimu, kuriuo nustatytas pažeidimas (pareiškėjo paskelbtoje apklausoje dalyvavusių tiekėjų susitarimas ir atliktas pirkimas) turėjo pagrindą konstatuoti, kad pareiškėjas G. V., kaip pirkimo organizatorius, netinkamai atliko darbų pirkimą. Todėl NMA skundžiamame Sprendime turėjo teisėtą pagrindą konstatuoti, kad paramos gavėjas pažeidė minėtas teisės normas bei teisėtai pritaikė sankciją “. Tačiau ši LVAT išvada yra nepagrįsta, nes faktas, kad pirkime dalyvavę tiekėjai sudarė Konkurencijos teisę pažeidžiantį susitarimą, nereiškia, kad pati perkančioji organizacija (pareiškėjas) pažeidė teisės reikalavimus. Perkančioji organizacija (pareiškėjas) negali būti laikomas atsakingu už nesąžiningų tiekėjų veiksmus. Tokia LVAT išvada prieštarauja susiklosčiusiai teisminei praktikai. Vienas iš konkurencijos teisės tikslų viešuosiuose pirkimuose yra perkančiosios organizacijos interesų apsauga. Todėl nėra jokio teisinio ar loginio pagrindo bausti pareiškėją už tai, kad pirkime dalyvavę tiekėjai sudarė nesąžiningą susitarimą ir pažeidė Konkurencijos įstatymą. Dėl tiekėjų sudaryto draudžiamo susitarimo kaip tik galėjo nukentėti pats pareiškėjas, kuriam tiekėjai nustatė per aukštas ir nesąžiningas kainas. Dėl sudaryto draudžiamo susitarimo pareiškėjas negavo jokios ekonominės naudos.

17.2. LVAT praktikoje perkančioji organizacija (ar paramos gavėjai) kartu su pasiūlymus teikiančiomis bendrovėmis nėra pripažįstami sudariusiais draudžiamus susitarimus, jeigu Konkurencijos taryba nustato, kad tiekėjai sudarė draudžiamą susitarimą. Pirma, nagrinėjamu atveju pareiškėjas nežinojo, jog teikiami atskiri tiekėjų komerciniai pasiūlymai nėra konkuruojantys ir yra tarpusavyje suderinti. Antra, atsižvelgiant į Konkurencijos tarybos tariamai nustatytas aplinkybes, viešojo pirkimo laimėtoją, o taip pat ir pažeidimus nulėmė būtent neteisėti tiekėjų veiksmai.

Pareiškėjas jokia forma nelėmė teisės aktų pažeidimų. Trečia, LVAT 2012 m. balandžio 18 d. nutartyje Nr. A858-293/2012 pažymėjo, jog komercinių pasiūlymų turinio derinimo (informacijos, įskaitant kainą, apie būsimų komercinių pasiūlymų turinį atskleidimo konkurentui) prieš juos pateikiant perkančiajai organizacijai praktika traktuotina kaip prieštaraujanti Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punktui. LVAT nurodė, kad kai ūkio subjektai komercinių pasiūlymų sąlygas iš anksto suderina prieš juos pateikdami viešuosius pirkimus rengiančiai organizacijai, viešojo pirkimo laimėtoją nulemia ne konkurencinė kova, o išankstinis ūkio subjektų susitarimas.

Konkurencijos taryba Nutarimu nusprendė pripažinti, kad UAB „Elmis“, UAB „Ledevila“ ir UAB „Vortex Capital“, dalyvaudamos 2012 m. spalio mėnesį pareiškėjo vykdytame statybos ir įrengimo darbų viešajame pirkime, kai buvo perkami poilsio pastato, lauko inžinierinių tinklų, valymo įrenginių įrengimo ir aplinkotvarkos darbai, pažeidė Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus. Taigi pati Konkurencijos taryba patvirtino, kad viešojo pirkimo pažeidimą nulėmė ne pareiškėjo, o pirkime dalyvavusių ūkio subjektų veiksmai.

Ketvirta, LVAT praktikoje draudžiama sudaryti Konkurencijos įstatymą pažeidžiančius susitarimus tarp viešuosiuose pirkimuose dalyvaujančių ūkio subjektų, kurie siekia apgauti perkančiąją organizaciją ir sutrukdyti perkančiajai organizacijai pasirinkti priimtiniausią pasiūlymą. Taigi pareiškėjas negali būti pripažintas atsakingu už neteisėtus viešajame pirkime dalyvavusių įmonių veiksmus. Nei vienoje iš LVAT nagrinėtų bylų perkančioji organizacija nebuvo pripažinta atsakinga už tiekėjų dalyvavimą draudžiamame susitarime ir Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio pažeidimą.

Penkta, pareiškėjas neturėjo jokių galimybių pateikti paaiškinimus, kodėl pirkime dalyvavę ūkio subjektai vienu ar kitu būdu užpildė dokumentus, nes pareiškėjas pats nepildė dokumentų kartu su ūkio subjektais, o taip pat nedalyvavo draudžiamame susitarime. Įpareigojimas perkančiajai organizacijai teikti paaiškinimus dėl tiekėjų užpildytų dokumentų prieštarauja LVAT praktikai. Pagal LVAT praktiką perkančioji organizacija negali būti laikoma atsakinga už tiekėjų veiksmus, jeigu ji nepaaiškina, kodėl tiekėjai sudarė draudžiamą susitarimą ar kokiu būdu draudžiamas susitarimas buvo sudarytas.

Nedalyvaudama draudžiamo susitarimo sudaryme perkančioji organizacija neturi jokių galimybių pateikti kokius nors paaiškinimus. Priešingas teiginys neatitiktų teisinės logikos ir turėtų būti laikomas absurdišku. Šešta, LVAT aptardamas Konkurencijos tarybos Nutarime nustatytas aplinkybes nurodo, kad: „Pareiškėjas pažeidė: Paramos sutarties 17.4 punktą; Pirkimo taisyklių 3 punktą; Įgyvendinimo taisyklių 31, 35.6 punktą“, tačiau pabrėžtina, kad LVAT nagrinėjamu atveju rėmėsi klaidingomis faktinėmis aplinkybėmis, nes Konkurencijos taryba nėra pripažinusi, kad pareiškėjas pažeidė kokias nors teisės aktų nuostatas.

17.3. LVAT neatsižvelgė į tai, kad NMA rėmėsi dar neįsigaliojusiu Konkurencijos tarybos Nutarimu. Konkurencijos tarybos Nutarimas buvo apskųstas LVAT. Pagal ABTĮ 98 straipsnio 2 dalį apskųstas apeliacine tvarka sprendimas, jeigu jis nėra panaikintas, įsiteisėja apeliacine tvarka išnagrinėjus bylą. Tik įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja prejudicinę galią ir turi būti vykdomas. Taigi NMA galėtų remtis tik įsiteisėjusiu Konkurencijos Tarybos nutarimu įrodinėdama neteisėtus asmens veiksmus ir dėl to taikydamas jam sankcijas. Tokią poziciją patvirtina ir teismų praktika (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) 2013 m. gegužės 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-272/2013, 2018 m. gruodžio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-300-690/2018). Remiantis susiformavusia LAT ir LVAT praktika, faktinių aplinkybių, iš kurių pareiškėjui galėtų kilti teisės ir pareigos, teisinis kvalifikavimas gali būti baigtas tik LVAT priėmus galutinį neginčijamą sprendimą byloje, kurioje buvo skundžiamas Konkurencijos tarybos nutarimas. Iki LVAT priimant galutinį sprendimą byloje dėl Konkurencijos tarybos Nutarimo ginčijimo, teisinio santykio turinys dar nebuvo galutinai apibrėžtas, o nustatytų faktų teisinė kvalifikacija nebuvo baigta. LVAT galutinai išnagrinėjo skundą dėl Konkurencijos tarybos Nutarimo 2019 m. vasario 20 d. administracinėje byloje Nr. eA-378-629/2019. Taigi NMA neturėjo jokio teisinio pagrindo remtis neįsigaliojusiu Konkurencijos tarybos Nutarimu. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, kad atsakovas nesulaukė įsiteisėjusio teismo sprendimo dėl minėto Konkurencijos tarybos Nutarimo, todėl ir šiuo aspektu skundžiamas Sprendimas priimtas galbūt paskubėjus.

17.4. LVAT neatsižvelgė į tai, kad priimant NMA Sprendimą buvo pažeistas VAĮ 8 straipsnis. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad NMA Sprendimo dalis dėl pirmojo pažeidimo ir atitinkamai dėl sankcijų už jį taikymo negali būti laikoma teisėta ir pagrįsta. Minėtas teismas pažymėjo, kad skundžiamo Sprendimo dalis dėl pirmojo pažeidimo ir dėl sankcijų už jį taikymo yra visiškai neaiški, nes pareiškėjo veiksmai nėra nustatyti, jų teisinio vertinimo taip pat nėra, o Sprendime minimos teisės aktų nuostatos yra bendro pobūdžio, nurodančios, kad projekto pirkimų procedūros turi būti atliekamos pagal teisės aktų reikalavimus. Pritartina pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytiems argumentams, kurių pagrindu NMA Sprendimas pripažintas neteisėtu. LVAT turėjo atkreipti dėmesį į tai, kad NMA Nutarimas nėra tinkamai teisiškai pagrįstas ir argumentuotas.

17.5. Su NMA Sprendimo išvadomis dėl nustatytų pažeidimų nėra pagrindo sutikti dėl kelių priežasčių: 1) Konkurencijos tarybos Nutarime nėra nustatyta, kad pareiškėjas pažeidė viešųjų pirkimų organizavimo tvarką. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad NMA Sprendime visiškai nesusiejo pareiškėjo veiksmų su Konkurencijos tarybos Nutarime konstatuotais pažeidimais, t. y. pareiškėjo veiksmai nėra kvalifikuoti nurodytų teisės aktų nuostatų kontekste. Sprendimas dėl pirmojo pažeidimo nėra grindžiamas aiškiai nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis (pareiškėjo veiksmais) ir jų teisiniu vertinimu, todėl Sprendimas dėl pirmojo pažeidimo laikytinas neatitinkančiu VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Be to, pagal VAĮ ir Konkurencijos įstatymą tuo atveju, jeigu pirkime dalyvaujantys tiekėjai ir pažeidžia teisės aktų reikalavimus, tai nereiškia, kad ir perkančioji organizacija (pareiškėjas) gali būti pripažintas pažeidėju. Perkančioji organizacija tokiais atvejais nėra pripažįstama pažeidėju; 2) ginčijamame NMA Sprendime nepagrįstai nurodoma, kad pareiškėjas pažeidė Paramos sutarties 17.4 papunkčio, Pirkimo taisyklių 3 punkto, Įgyvendinimo taisyklių 31 punkto, 32.1 ir 35.6 papunkčių, Administravimo taisyklių 153 punkto nuostatas, nes NMA ir Konkurencijos taryba nenustatė, kad pareiškėjas būtų netinkamai atlikęs pirkimo procedūras. NMA taip pat nėra nustačiusi, kad pareiškėjas būtų įvykdęs pirkimą nesilaikydamas Pirkimo taisyklėse numatytų pirkimo būdo pasirinkimo (paskelbimo/kreipimosi į tiekėjus) procedūrų. Taigi, nenustačius, kad pareiškėjas pažeidė Pirkimo taisyklėse numatytą pirkimo būdo pasirinkimą, taip pat nėra jokio pagrindo skirti pareiškėjui sankciją. LVAT nepagrįstai neįvertino minėtų argumentų dėl NMA Sprendimo nepagrįstumo.

17.6. Apibendrinant pažymėtina, kad LVAT padaręs išvadą, jog NMA Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, neįvertino visų svarbių faktinių aplinkybių, neatsižvelgė į NMA padarytus teisės normų pažeidimus, dėl to esmingai nukrypo nuo materialiosios teisės normų – Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 straipsnio – taikymo ir aiškinimo ir tuo pačiu pažeidė Europos Sąjungos teisės normų bei nacionalinės teisės normų reikalavimus, taip pat nesivadovavo administraciniam ginčui reikšminga teismų jurisprudencija, dėl to priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį. Todėl nagrinėjamu atveju yra taikytini proceso atnaujinimo pagrindai, nustatyti ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 ir 12 punktuose.

18. Atsakovas NMA atsiliepimu prašo pareiškėjo prašymą atnaujinti procesą atmesti.

19. Atsakovas atsiliepime nurodo, kad pareiškėjas iš esmės siekia dar kartą nagrinėti tuos pačius aspektus, kuriuos išsamiai išnagrinėjo LVAT, remdamasis deklaratyviais, bendro pobūdžio samprotavimais, nepagrįsdamas ir neįrodydamas netinkamo teisės normų taikymo. Pareiškėjas niekaip nepagrindė ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 ir 12 punktuose nustatytų proceso atnaujinimo pagrindų taikymo nagrinėjamu atveju.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

VI. 20. Nagrinėjamu atveju vertinamas pareiškėjo prašymas atnaujinti procesą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. gegužės 27 d. nutartimi užbaigtoje administracinėje byloje Nr. eA-984-602/2020 ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 ir 12 punktų pagrindais. Minėtoje byloje LVAT, spręsdama bylą pagal apeliacinio skundo ribas (ABTĮ 140 str. 1 d.), nagrinėjo tik NMA Sprendimo dalies dėl nustatyto pirmojo pažeidimo pagrįstumą (dėl poilsio pastato, lauko inžinerinių tinklų, gerbūvio, valymo įrenginių vykdytų pirkimų procedūrų pažeidimo).

21. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje, pasisakant dėl proceso atnaujinimo civilinėse ir komercinėse bylose santykio su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje garantuojama teise į teisingą bylos nagrinėjimą, pažymėta, kad vienas esminių teisės viršenybės principo elementų – teisinio apibrėžtumo principas, kuris suponuoja pagarbą res judicata (liet. galutinis teismo sprendimas) principui. Laikantis šio principo, teismams galutinai išsprendus ginčą, jų sprendimas neturėtų būti kvestionuojamas, taip užtikrinant santykių stabilumą. Remiantis šiuo principu, jokia proceso šalis neturėtų teisės siekti atnaujinti procesą tik dėl naujo bylos nagrinėjimo ir naujo sprendimo priėmimo. Nukrypimas nuo šio principo galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinančioms aplinkybėms (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1999 m. spalio 28 d. sprendimą byloje Brumarescu prieš Rumuniją (pareiškimo Nr. 28342/95), 2007 m. kovo 1 d. sprendimą byloje Sypchenko prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 38368/04), 2015 m. balandžio 2 d. sprendimą byloje Solomun prieš Kroatiją, (pareiškimo Nr. 679/11).

22. Taigi sprendžiant proceso atnaujinimo klausimą baigtoje administracinėje byloje yra patikrinama, ar nėra esminių ir akivaizdžių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą byloje priimtus teismų procesinius sprendimus pripažinti neteisėtais ir kurių baigtinis sąrašas yra nurodytas ABTĮ 156 straipsnio 2 dalyje. Šių aplinkybių (proceso atnaujinimo pagrindų) buvimą turi pagrįsti prašymą dėl proceso atnaujinimo paduodantis asmuo. Jeigu toks asmuo nepateikia pakankamų argumentų, patvirtinančių įstatyme nustatytų proceso atnaujinimo pagrindų buvimą, procesas administracinėje byloje negali būti atnaujintas (ABTĮ 162 str. 1 d.).

Dėl proceso atnaujinimo pagal ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 punktą

23. Pagal ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 punktą procesas gali būti atnaujinamas, jeigu pateikiami akivaizdūs įrodymai, kad padarytas esminis materialiosios teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą, nutarimą ar nutartį. Siekiant atnaujinti procesą šiuo pagrindu, būtina nustatyti akivaizdų materialiosios teisės normų pažeidimą, t. y., kai proceso atnaujinimo klausimą nagrinėjančiai teisėjų kolegijai nelieka pagrįstų abejonių dėl klaidingo materialiosios teisės normų aiškinimo ir taikymo (žr., pvz., LVAT 2010 m. liepos 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P662-143/2010). Prašydamas atnaujinti procesą šiuo ABTĮ įtvirtintu pagrindu, suinteresuotas asmuo turi pateikti teismui jį pagrindžiančius įrodymus, t. y. įrodymus dėl padaryto akivaizdaus esminio materialiosios teisės normų pažeidimo, galėjusio nulemti teismo procesinio sprendimo neteisėtumą. Procesas šiuo pagrindu gali būti atnaujintas nustačius šių sąlygų visumą: 1) turi būti nustatytas materialiosios teisės normos pažeidimas jas taikant; 2) nustatytas pažeidimas turi būti akivaizdus; 3) toks pažeidimas turi būti esminis, t. y. galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą, nutarimą ar nutartį (žr., pvz., LVAT 2018 m. rugpjūčio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eP-33-556/2018). Pažeidimas laikomas akivaizdžiu, kai proceso atnaujinimo klausimą nagrinėjančiai teisėjų kolegijai nelieka pagrįstų abejonių dėl klaidingo teisės normų aiškinimo ir taikymo (žr., pvz., LVAT 2018 m. liepos 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-28-520/2018).

24. Įvertinus pareiškėjo prašymą atnaujinti procesą, darytina išvada, kad pareiškėjas minėtą prašymą ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 punkto pagrindu grindžia tuo, kad: i) tik draudžiamą susitarimą sudariusios šalys laikomos pažeidusiomis Konkurencijos įstatymo 5 straipsnį (kuris iš esmės analogiškas Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 straipsniui); ii) LVAT neatsižvelgė, kad NMA priimdama Sprendimą rėmėsi Konkurencijos Tarybos Nutarimu, kuris buvo apskųstas teismui; 3) LVAT neatsižvelgė į tai, kad priimant NMA Nutarimą buvo pažeistas VAĮ 8 straipsnis.

25. Teisėjų kolegija dėl šių aspektų pažymi, kad:

25.1 LVAT 2020 m. gegužės 27 d. nutartyje padarė išvadą, jog NMA, remdamasi Konkurencijos tarybos Nutarimu, kuriuo nustatytas pažeidimas (t. y. Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkto pažeidimas) turėjo pagrindą konstatuoti, kad pareiškėjas, kaip pirkimo organizatorius, netinkamai atliko darbų pirkimą, dėl to NMA Sprendimu turėjo teisėtą pagrindą konstatuoti, kad paramos gavėjas pažeidė teisės normas (pvz., Pirkimo taisyklių 3 p., Įgyvendinimo taisyklių 31, 35.6 p.), bei dėl to taikyti sankciją pareiškėjui. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo argumentas, kad tik draudžiamą susitarimą sudariusios šalys laikomos pažeidusiomis Konkurencijos įstatymo 5 straipsnį, niekaip nepaneigia minėtos LVAT išvados pagrįstumo. Pareiškėjas šiuo aspektu nenurodė jokių teisiškai pagrįstų argumentų, kad aplinkybė, jog Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkto pažeidimą padarė jo organizuotame pirkime dalyvavę tiekėjai, o ne jis pats, reiškia, kad jis negali būti pripažintas pažeidusiu NMA Sprendime nurodytas teisės aktų nuostatas, reglamentuojančias jo vykdyto pirkimo procedūras.

25.2 LVAT 2020 m. gegužės 27 d. nutartyje nurodė, kad: „Remiantis Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 33 straipsniu, dėl Konkurencijos tarybos nutarimo apskundimo teismui, buvo sustabdomas tik baudos išieškojimas. Pareiškėjas nenurodė ir byloje nėra nustatyta, kad administracinėje byloje, kurioje buvo skundžiamas Konkurencijos tarybos nutarimas, buvo taikytos reikalavimo užtikrinimo priemonės, buvo sustabdytas skundžiamo akto galiojimas. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas neįtvirtina, kad administracinio sprendimo apskundimas teismui sustabdo administracinio sprendimo vykdymą. Todėl administracinis sprendimas – Konkurencijos tarybos nutarimas, kurio galiojimas nebuvo sustabdytas, turėjo būti vykdomas. Todėl NMA neturėjo teisinio pagrindo nesivadovauti priimtu administraciniu sprendimu, kuris turėjo reikšmės skundžiamo sprendimo priėmimui.“ Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas taip pat nenurodė jokių pagrįstų argumentų, kuriais paneigtų minėtos LVAT pozicijos pagrįstumą. Pabrėžtina ir tai, kad netgi pripažįstant, jog LVAT nepagrįstai konstatavo, kad NMA turėjo pagrindą remtis dar teisme ginčytų Konkurencijos tarybos Nutarimu, tai negalėtų būti pagrindas išvadai, kad LVAT tokiu būdu padarė esminį materialiosios teisės pažeidimą, kadangi galutine ir neskundžiama LVAT 2019 m. vasario 20 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-378-629/2019 buvo patvirtintas Konkurencijos tarybos Nutarimo teisėtumas ir pagrįstumas, o tai tik patvirtina LVAT išvados dėl apeliacinėje proceso stadijoje vertintos NMA Sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą.

25.3 LVAT 2020 m. gegužės 27 d. nutartyje taip pat nurodė, kad: „Skundžiamame sprendime yra aptarti teisės aktų pažeidimai, kuriuos padarė paramos gavėjas – G. V. Išvados padarytos remiantis Konkurencijos tarybos 2017 m. sausio 23 d. nutarimu. Skundžiamame sprendime nepasisakyta plačiau dėl pirkimo aplinkybių, tačiau to ir nebuvo būtina daryti, nes Konkurencijos taryba atliko išsamų tyrimą ir nustatė Pirkimo taisyklių pažeidimą.“ Teisėjų kolegijos vertinimu, minėti LVAT nurodyti argumentai pagrindžia, kodėl nėra pagrindo vertinti, jog NMA Sprendimas (apeliacinėje proceso stadijoje tikrinta NMA Sprendimo dalis) neatitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimų. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas šiuo apsektu aspektu irgi nepateikė jokių pagrįstų argumentų, kurie galėtų patvirtinti, kad LVAT 2020 m. gegužės 27 d. nutartimi išnagrinėtoje byloje buvo padarytas VAĮ 8 straipsnio pažeidimas, t. y. netinkamai vadovautasi VAĮ 8 straipsniu.

26. Teisėjų kolegija, apibendrindama šios nutarties 25.1–25.3 punktuose nurodytus argumentus, konstatuoja, kad pareiškėjas nenurodė jokių pagrįstų argumentų, kurie būtų pagrindas išvadai, jog LVAT 2020 m. gegužės 27 d. nutartimi išnagrinėjusi bylą padarė materialiosios teisės normų pažeidimą (pažeidimus), kuris būtų akivaizdus ir esminis, t. y. galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą nutartį.

Dėl proceso atnaujinimo pagal ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 12 punktą

27. Pagal ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 12 punktą procesas gali būti atnaujinamas, kai būtina užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą. Pažymėtina, kad, prašydamas atnaujinti procesą remiantis ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 12 punktu, suinteresuotas asmuo turi pateikti teismui įrodymus, patvirtinančius, kad teismų praktika atitinkamu klausimu yra nevienoda, kad byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą, yra nukrypta nuo vieningos teismų praktikos arba teismų praktika formuojama klaidinga linkme. Atnaujinti procesą remiantis nurodyta teisės norma galima tik tuomet, kai bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios, jas vertinant ir nustatytoms aplinkybėms taikant atitinkamas teisės normas priimti skirtingi procesiniai sprendimai. Procesas, siekiant užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą, turėtų būti atnaujinamas tada, kai dėl galbūt skirtingo teisės normų aiškinimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla, nes priešingu atveju nepagrįstai būtų trikdomas įsiteisėjusio teismo sprendimo pagrindu susiklosčiusių teisinių santykių stabilumas (žr., pvz., LVAT 2020 m. liepos 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eP-46-968/2020).

28. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo prašymą atnaujinti procesą byloje, daro išvadą, kad pareiškėjas prašymą atnaujinti procesą 156 straipsnio 2 dalies 12 punkto pagrindu sieja su LVAT 2012 m. balandžio 18 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A858-293/2012, LAT 2013 m. gegužės 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-272/2013, 2018 m. gruodžio 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-300-690/2018. Būtent šie procesiniai sprendimai yra aiškiai nurodyti pareiškėjo prašyme atnaujinti procesą.

29. Šiuo aspektu pažymėtina, kad minėti procesiniai sprendimai priimti bylose, kuriose bylos nagrinėjimo dalykas ir vertintos faktinės aplinkybės, nėra tapatūs (iš esmės panašūs) LVAT 2020 m. gegužės 27 d. nutartimi nagrinėtos bylos dalykui ir vertintoms faktinės aplinkybėms. Minėta LVAT nutartimi nagrinėtos bylos apeliacinėje proceso stadijoje metu ginčas kilo dėl NMA Sprendimo dalies taikyti pareiškėjui sankciją ir susigrąžinti dalį jam išmokėtos paramos, t. y. ginčas iš esmės kilo iš NMA administruojamos paramos teisinių santykių, o pareiškėjo nurodytose bylose ginčai kilo būtent tik iš konkurencijos teisės ir (ar) viešųjų pirkimų teisės reguliuojamų santykių. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, minėtose bylose teismų pateikti išaiškinimai ir padarytos išvados gali būti vertinamos kaip reikšmingos būtent šių bylų (ar kitų panašių bylų) kontekste, bet ne kaip turinčios reikšmę LVAT 2020 m. gegužės 27 d. nutartimi išnagrinėtos bylos kontekste.

30. Netgi pripažįstant, kad LVAT 2020 m. gegužės 27 d. nutartimi nagrinėdama bylą nepagrįstai nesivadovavo tam tikra teismų suformuota praktika (pvz., vertinant, kad LAT 2013 m. gegužės 3 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-272/2013 ir 2018 m. gruodžio 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-300-690/2018 padaryta išvada, jog Konkurencijos tarybos nutarimu, kuriuo nustatytas Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio pažeidimas, negalima vadovautis, kol jis nėra įgijęs res judicata galios, yra reikšminga ir LVAT 2020 m. gegužės 27 d. nutartimi nagrinėtoje byloje), nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo konstatuoti, kad LVAT neteisingai išnagrinėjo bylą, t. y. priėmė neteisingą procesinį sprendimą. Tokią poziciją pagrindžia ir šios nutarties 25 (25.1–25.3 p.) ir 26 punktuose išdėstyti teisėjų kolegijos argumentai.

31. Teisėjų kolegija pasisakydama dėl kitų pareiškėjo prašyme atnaujinti procesą nurodytų argumentų (t. y. šioje nutartyje detaliau neaptartų), kurie iš esmės motyvuojami bylos aplinkybių vertinimu, pažymi, kad pareiškėjas nurodytais argumentais iš esmės siekia bylos aplinkybių (duomenų) vertinimo iš naujo, nors ABTĮ 156 straipsnio 2 dalis nenustato galimybės atnaujinti procesą, siekiant dar kartą ištirti faktines aplinkybes ir įvertinti bylos įrodymus (duomenis). Tai, kad pareiškėjas nesutinka su apeliacinės instancijos teismo atliktu faktinių aplinkybių (duomenų) vertinimu ir tuo pagrindu padarytomis išvadomis, savaime nesuteikia pagrindo atnaujinti procesą byloje.

32. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad tenkinti pareiškėjo prašymą ir atnaujinti procesą vadovaujantis ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 ir 12 punktais nėra jokio pagrindo. Todėl minėtas pareiškėjo prašymas netenkinamas. Netenkinus pareiškėjo prašymo atnaujinti procesą byloje, nėra pagrindo ir tenkinti pareiškėjo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 162 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo G. V. prašymo atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eA-984-602/2020 netenkinti.

Atsisakyti atnaujinti procesą administracinėje byloje pagal atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. lapkričio 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. V. skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė

Virginija Volskienė