2018-11-28 Nr. AB-21641-3-64-3-01811-2016-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1560-556/2018

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01811-2016-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 22.3; 22.7

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. lapkričio 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramutės Ruškytės, Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Skirgailės Žalimienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. A. skundą atsakovui Telšių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl įsakymo panaikinimo ir neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas A. A. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą su skundu (I t., b. l. 2–5), prašydamas: 1) panaikinti Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Telšių AVPK, atsakovas) viršininko 2016 m. liepos 13 d. įsakymą Nr. 86-V-388 „Dėl Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2016 m. balandžio 5 d. įsakymo Nr. 86-V-207 „Dėl Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato darbo ir poilsio laiko apskaitos tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“ (toliau – ir Įsakymas) ta apimtimi, kiek jame nustatyta, jog Telšių AVPK Mažeikių rajono policijos komisariato (toliau – ir Mažeikių r. PK) skyriaus pareigūnai (vyresnieji tyrėjai) yra įtraukiami į pamainomis dirbančių pareigūnų sąrašą; 2) priteisti iš atsakovo neišmokėtą darbo užmokesčio dalį – 141,19 Eur.

1.1. Pareiškėjas skunde nurodė, kad jis dirbo Telšių AVPK Mažeikių r. PK Kriminalinės policijos skyriaus vyresniuoju tyrėju. Telšių AVPK viršininko 2016 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 86-TE-222 jis buvo laikinai perkeltas dirbti į naujai įsteigtą Veiklos skyrių, vyresniojo tyrėjo pareigas. Perkėlus pareiškėją į Veiklos skyrių, Telšių AVPK viršininkas priėmė 2016 m. liepos 13 d. įsakymą Nr. 86-V-388, kuriuo pakeitė pareigybių, kurias einantys pareigūnai yra laikomi dirbančiais pamainomis, sąrašą. Priėmus skundžiamą Įsakymą, Telšių AVPK Mažeikių r.

PK Veiklos skyriaus pareigūnai buvo priskirti prie darbuotojų, dirbančių pamainomis. Pareiškėjas teigė, kad toks reglamentavimas pakeitė jo teisinę padėtį ir šis pakeitimas neatitinka galiojančių teisės normų. Pabrėžė, kad Telšių AVPK viršininkas 2015 m. rugsėjo 22 d. įsakymu Nr. 86-V-612 yra patvirtinęs Telšių AVPK Vidaus tvarkos taisykles (toliau – ir Taisyklės), pagal kurių 3–27 punktus yra organizuojamas pareigūnų tarnybos laikas. Išskirtini du darbo laiko organizavimo režimai: įprastas (3–4 punktai) ir pamainomis dirbančių (18–24 punktai).

Vadovaujantis Taisyklėmis, Telšių AVPK viršininkas nustato pamainomis dirbančių pareigūnų sąrašą (19 punktas). Atitinkamai šis sąrašas buvo papildytas skundžiamu Įsakymu. Pareiškėjas atkreipė dėmesys, jog Taisyklių 22 punkte nurodyti pamainomis dirbantys padaliniai funkcijas vykdo nepertraukiamai (operatyvaus valdymo padaliniai, operatyvinės grupės funkcijas vykdantys pareigūnai ir kt.). Sąraše esantys padaliniai taip pat funkcijas vykdo nepertraukiamai, t. y. visą parą septynias dienas per savaitę padalinys vykdo priskirtas funkcijas – patruliuoja, yra pasirengęs išvykti į įvykio vietą, išvyksta į įvykio vietą ir pan.

Tokia Taisyklių nuostata ir minėtas sąrašas (iki skundžiamo Įsakymo priėmimo) atitiko tuo metu galiojusį Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) 29 straipsnio reguliavimą – darbas pamainomis buvo nustatytas tiems padaliniams ir tiems pareigūnams, kurių vykdomos funkcijos yra nepertraukiamos, t. y. vykdomos visą parą septynias dienas per savaitę. Tuo tarpu Telšių AVPK Mažeikių r. PK naujai įsteigtas Veiklos skyrius vykdo įprastas tyrimo funkcijas, kai kuriais atvejais reaguoja į pranešimus apie teisės pažeidimus, nusikalstamas veikas, tačiau tai nėra pagrindinė Veiklos skyriaus funkcija – reagavimą į pranešimus apie teisės pažeidimus ir kitas nepertraukiamas funkcijas nuolat vykdo kiti Telšių AVPK Mažeikių r.

PK padaliniai, o Veiklos skyrius veikia pertraukiamai, t. y. įprastu atveju dirba įprastu darbo laiko režimu. Tai patvirtina ir pridedami 2016 m. liepos bei rugpjūčio mėnesių Veiklos skyriaus darbo grafikai. Tačiau, priėmus skundžiamą Įsakymą, buvo sudarytos teisinės prielaidos pavesti pareigūnui dirbti poilsio dieną (šeštadienį ar sekmadienį), išvengiant papildomo mokėjimo už darbą poilsio dieną. Kitaip tariant, buvo pakeistas pareiškėjo, kaip laikinai einančio pareigas Veiklos skyriuje, pareigūno teisinis statusas (nustatyta, jog pareiškėjas dirba pamainomis) ir, nesilaikant teisinio reguliavimo, pabloginta pareiškėjo teisinė padėtis.

Faktiškai pareiškėjui yra taikoma suminė darbo laiko apskaita (grafikas formuojamas nesilaikant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. rugpjūčio 7 d. nutarimo Nr. 990, pavedama dirbti naktį ir savaitgaliais, pavyzdžiui, liepos 24–25 d. buvo pavesta dirbti naktinėje pamainoje, po to suteikta 11 val. pertrauka ir pavesta dirbti nuo 13 val.). Toks tarnybos organizavimas prieštarauja galiojantiems teisės aktams, nes supainioja du skirtingus darbo laiko režimus – pareiškėjas privalo dirbti įprastu režimu ir tuo pačiu pamaininiu darbo laiko režimu (pagal suminę darbo laiko apskaitą).

Toks tarnybos organizavimas sukuria sąlygas, kuriose pareigūnui atimami įprasto darbo laiko režimo privalumai (tenka dirbti šeštadienį ir sekmadienį, negaunant kompensacijos už darbą poilsio dieną) ir tuo pačiu nesuteikiami pamaininio režimo privalumai (slenkantis, prognozuojamas grafikas, ilgesnės pamainos, daugiau poilsio dienų). Toks skundžiamu įsakymu nustatytas teisinis reguliavimas pablogina pareiškėjo teisinę padėtį, pažeidžia jo teisę į saugias ir sveikas darbo sąlygas, pažeidžia Vidaus tarnybos statuto 37 straipsnio reguliavimą, Vyriausybės 2003 m. rugpjūčio 7 d. nutarimu Nr. 990 nustatytą reguliavimą, todėl, pareiškėjo manymu, turi būti panaikintas.

1.2. Pareiškėjas paaiškino, kad Telšių AVPK Mažeikių r. PK Veiklos skyriaus grafike buvo numatyta, jog jis dirba liepos 24 d. ir 30–31 d., tačiau šis darbas dėl priimto skundžiamo Įsakymo nebuvo apskaitomas kaip darbas poilsio dieną. Iš viso minėtomis dienomis pareiškėjas dirbo 11 val. 15 min. (24 d. dirbo 4 val., 30–31 d. dirbo 7 val. 15 min.). Pasak pareiškėjo, šis darbas turi būti apskaitytas ir apmokėtas kaip darbas poilsio dieną. Atitinkamai liepos mėnesį viena pareiškėjo darbo valanda yra įvertinta 12,55 Eur, todėl iš viso pareiškėjui už 2016 m. liepos mėnesį poilsio dienomis dirbtą laiką nesumokėta 141,19 Eur. Atsižvelgęs į tai, pareiškėjas prašė priteisti iš atsakovo neišmokėtą darbo užmokesčio dalį už 2016 m. liepos mėnesį poilsio dienomis dirbtą laiką.

1.3. Pareiškėjas 2016 m. lapkričio 10 d. ir 2016 m. gruodžio 20 d. vykusių teismo posėdžių metu papildomai paaiškino, kad jis dirbo Telšių AVPK Mažeikių r. PK Veiklos skyriaus vyresniuoju tyrėju ir savo darbo metu vykdė proceso funkcijas. Į šį skyrių pareiškėjas buvo perkeltas laikinai, kadangi tuo metu vyko reforma ir visi pareigūnai pateikė prašymus perkelti į naujai sukurtus skyrius, nes senieji skyriai (padaliniai) buvo panaikinti. Pareiškėjui dirbant naujai įsteigtame Veiklos skyriuje, buvo taikomas pamaininis darbo režimas. Tačiau pareiškėjas pabrėžė, kad darbo funkcijos, pakeitus darbo režimą, nepasikeitė, jos buvo: nusikalstamų veikų tyrimas, išaiškinimas, prevencija, tam tikrose ribose – viešosios tvarkos palaikymas. Pažymėjo, kad Veiklos skyrius nepertraukiamai nedirba, jis dirba nuo 8 val. iki 17 val. Šio padalinio veiklos funkcijos yra pertraukiamos, nėra numatyta funkcijas vykdyti nepertraukiamai. Dirbant pamaininį darbą, pareiškėjas viršvalandžių nedirbo, tiesiog dirbo poilsio dienomis, bet nebuvo laikoma, kad dirba poilsio dieną. Taigi, pareiškėjas negavo tinkamo apmokėjimo už savo darbą. Nuo 2016 m. spalio 3 d., kai pareiškėjas pateikė skundą teismui, vadovybė daugiau nebeskyrė jo dirbti savaitgaliais, todėl jam nebebuvo daroma žala. Be to, pareiškėjas nurodė, kad yra pakeitęs darbovietę, todėl atsakovas yra jo buvęs darbdavys, o skundžiamo Įsakymo panaikinimas pareiškėjo tarnybai įtakos nebeturės, tačiau tai jam suteiktų moralinį pasitenkinimą.

1.4. Pareiškėjo atstovas – Lietuvos policijos profesinės sąjungos atstovas M. A., 2016 m. lapkričio 10 d. ir 2016 m. gruodžio 20 d. vykusių teismo posėdžių metu papildomai paaiškino, kad Veiklos skyrius, kur tuo metu dirbo pareiškėjas, nevykdė veiklos funkcijų nepertraukiamai ir veikė įprastu režimu, t. y. darbas buvo organizuojamas nuo 8 val. iki 17 val., arba vėlesne pamaina – nuo pietų iki 19 val. Tai buvo penkių dienų darbo savaitė su poilsio dienomis šeštadienį ir sekmadienį. Toks darbo organizavimas atitiko teisės aktais nustatytą reglamentavimą. Tačiau atsakovas, priimdamas skundžiamą Įsakymą, įtraukė pareiškėjo pareigas į pamaininių pareigybių sąrašą, t. y. pakeitė darbo laiko organizavimo režimą, o toks pakeitimas prieštarauja teisės aktais nustatytam darbo laikui. Poilsio ir darbo dienos nustatytos kitaip, nei buvo nustatyta prieš priimant skundžiamą Įsakymą. Dėl to pareiškėjui kilo neigiamos pasekmės. Organizuojant darbą ir pareiškėją skiriant dirbti savaitgaliais, jam nebuvo apmokama už darbą šeštadienį ir sekmadienį, kaip už darbą poilsio dienomis, nors toks apmokėjimas numatytas Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme (toliau – ir VTĮ) ir pareiškėjas, kaip valstybės tarnautojas, turi teisę gauti didesnį darbo apmokėjimą poilsio dienomis. Nurodė, kad pareiškėjas viešosios tvarkos palaikymo funkciją vykdė atskirais pavedimais, kai jam tai pavedama atskiru paliepimu, pavyzdžiui, vykti į renginį ar padėti Patrulių būrio pareigūnams, kai tai reikalinga. Šiuo atžvilgiu Veiklos padalinys ir skiriasi nuo Patrulių padalinio, kuris savo funkcijas vykdo nepertraukiamai. Nors ginčijamas Įsakymas nebegalioja, pareiškėjo atstovo manymu, jis vis tiek turi būti panaikintas, kadangi yra neteisėtas. Pareiškėjo atstovas taip pat sutiko, kad atsakovo pateikti nesumokėtos darbo užmokesčio dalies skaičiavimai yra tikslesni.

2. Atsakovas Telšių AVPK atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (I t., b. l. 37–39).

2.1. Atsakovas nurodė, kad vadovaujantis Statuto 22 straipsnio 1 dalimi, t. y. esant tarnybiniam būtinumui, pareiškėjas 2016 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 86-TE-222 „Dėl policijos pareigūnų laikino perkėlimo“ iš Telšių AVPK Mažeikių r. PK Kriminalinės policijos skyriaus vyresniojo tyrėjo pareigų buvo laikinai perkeltas į Telšių AVPK Mažeikių r. PK Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo pareigas. Statuto 37 straipsnio 4 dalis numato, kad nustatytas funkcijas nepertraukiamai atliekantiems tam tikras pareigas einantiems pareigūnams, dirbantiems ne ilgesnėmis kaip 24 valandų trukmės pamainomis, gali būti taikoma suminė darbo laiko apskaita. Šių pareigūnų vidutinis darbo laikas per 7 dienų laikotarpį, įskaitant viršvalandžius, neturi viršyti 48 valandų, o nepertraukiamo poilsio tarp darbo dienų laikas privalo būti ne trumpesnis kaip 24 valandos. Suminės darbo laiko apskaitos laikotarpio trukmė negali būti ilgesnė negu 4 mėnesiai. Šioje dalyje nurodytų pareigūnų pareigybių sąrašą tvirtina vidaus reikalų centrinės įstaigos vadovas. Atitinkamai Lietuvos policijos generalinio komisaro 2016 m. birželio 10 d. įsakymu Nr. 5-V-474 „Dėl nustatytas funkcijas nepertraukiamai vykdančių pareigūnų, dirbančių pamainomis, pareigybių sąrašo patvirtinimo“ patvirtintas nustatytas funkcijas nepertraukiamai vykdančių pareigūnų, dirbančių pamainomis, pareigybių sąrašas, į kurį 16 punktu yra įtraukta vyresniojo tyrėjo pareigybė. Remiantis minėtų teisės aktų nuostatomis, buvo priimtas ginčijamas Telšių AVPK viršininko Įsakymas, kurio 1.2 punktu pakeistas pareigų, kurias einantys pareigūnai laikomi dirbančiais pamainomis, sąrašas, į jį įtraukta pareiškėjo, laikinai einančio Telšių AVPK Mažeikių r. PK Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo, pareigybė. Atsakovo manymu, skundžiamas Įsakymas atitinka aukštesnę teisinę galią turinčio Statuto nuostatas ir Lietuvos policijos generalinio komisaro įsakymą, todėl teigė, kad nėra jokio pagrindo jį panaikinti.

2.2. Atsakovo Telšių AVPK atstovas V. A. 2016 m. lapkričio 10 d. ir 2016 m. gruodžio 20 d. vykusių teismo posėdžių metu papildomai paaiškino, kad šiuo metu ginčijamas Įsakymas yra negaliojantis, yra priimtas naujas įsakymas, todėl skundžiamo Įsakymo naikinimas jokios įtakos turėti negali. Nurodė, kad buvo vykdoma policijos komisariatų pertvarka, sukurta nauja koncepcija tam, kad užtikrinti didesnį policijos pajėgų kiekį viešojoje erdvėje. Buvo įsteigtas Reagavimo skyrius, kurio darbo režimas buvo nustatytas kaip pamaininis. Šis skyrius skirtas tam, kad reaguotų į įvykius konkrečiu metu. Naujai įsteigtas Veiklos skyrius turi tam tikrą aptarnaujamą teritoriją, kurioje turi užtikrinti viešosios tvarkos priežiūrą, nusikaltimų prevenciją, kelių eismo taisyklių pažeidimų priežiūrą. Todėl Veiklos skyrius buvo priskirtas prie dirbančio pamainomis, kad jis galėtų, atsižvelgiant į esamą jų aptarnaujamoje teritorijoje situaciją, dirbti esant būtinumui. Veiklos padalinys nėra tas padalinys, kuriame darbo grafikas sudaromas nuolat be pertraukų, kaip, pavyzdžiui, budėtojų darbo grafikas. Veiklos padalinys nedirba visada nepertraukiamai, 24 valandų režimu. Darbo grafikai sudaromi atsižvelgiant į esamą kriminogeninę situaciją. Tačiau dėl to ir palikta galimybė dirbti pamaininiu režimu. Pamaininis darbo režimas yra nuo 8 val. iki 20 val. ir nuo 20 val. iki 8 val. Darbo tvarką ir laiką nustato policijos komisariato Darbo reglamentas. Konkretų darbo laiką siūlo Veiklos padalinio vadovas, atsižvelgęs į kriminogeninę situaciją. Jei situacija normali, pamaininis darbas nereikalingas. Dėl šių priežasčių, vadovaujantis Vidaus tarnybos statutu, Generalinio policijos komisaro įsakymu, kuris numato, kad vyresniojo tyrėjo pareigybę galima priskirti prie dirbančio pamainomis, Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo pareigybė buvo priskirta prie dirbančio pamainomis. Darbas šiuo atveju buvo organizuojamas ne tik nuo 8 val. iki 17 val., bet pareigūnai į darbą vyko ir savaitgalio dienomis, būdavo ir darbo naktimis. Dėl pareiškėjui neišmokėtos darbo užmokesčio dalies pažymėjo, kad Telšių AVPK finansų skyriaus skaičiavimai ši suma yra 118,02 Eur.

II. 3. Šiaulių apygardos administracinis teismas 2017 m. vasario 23 d. sprendimu (I t., b. l. 178–185) pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir priteisė jam iš atsakovo neišmokėtą darbo užmokesčio dalį – 118,02 Eur, o Telšių AVPK viršininko 2016 m. liepos 13 d. įsakymo Nr. 86-V-388 nepanaikino.

4. Teismas nurodė, jog ginčo teisinius santykius reglamentuoja Vidaus tarnybos statutas (2003 m. balandžio 29 d. įstatymo Nr. IX-1538 redakcija, galiojusi nuo 2016 m. liepos 1 d. iki 2017 m. sausio 1 d.). Statuto 37 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pareigūnų darbo laiko trukmė negali būti ilgesnė kaip 40 valandų per savaitę (7 dienų laikotarpį). Šio straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad nustatytas funkcijas nepertraukiamai atliekantiems tam tikras pareigas einantiems pareigūnams, dirbantiems ne ilgesnėmis kaip 24 valandų trukmės pamainomis, gali būti taikoma suminė darbo laiko apskaita. Šių pareigūnų vidutinis darbo laikas per 7 dienų laikotarpį, įskaitant viršvalandžius, neturi viršyti 48 valandų, o nepertraukiamo poilsio tarp darbo dienų laikas privalo būti ne trumpesnis kaip 24 valandos.<...>. Šioje dalyje nurodytų pareigūnų pareigybių sąrašą tvirtina vidaus reikalų centrinės įstaigos vadovas.

5. Teismas pažymėjo, kad aiškinant šias Statuto nuostatas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje (rėmėsi LVAT išnagrinėtomis administracinėmis bylomis Nr. A575-2063/2008, Nr. A438-337/2009, Nr. A261-166/2009, Nr. A556-105/2009, Nr. A63-1706/2009) laikomasi pozicijos, jog įstatymų leidėjas, visų pirma, siekė pareigūnų teisinį statusą nustatyti specialiu įstatymu – Statutu, kuriame pareigūnų darbo laikas yra specialiai ir išsamiai reglamentuotas – tam yra skirtas 37 straipsnis („Pareigūnų darbo laikas“). Statuto 37 straipsnio 1 ir 4 dalyse yra aiškiai nustatytos pareigūnų darbo laiko normos, kurios gali būti dvejopos – 40 val. per savaitę (7 dienų laikotarpį) arba 48 val. per savaitę (7 dienų laikotarpį). Esant 48 val. per savaitę darbo laiko normai, turi būti įstatymo nustatytos sąlygos, t. y. vidaus reikalų įstaigose nustatytos funkcijos turi būti nepertraukiamai vykdomos, dirbama pamainomis, pareigūno pareigybė turi būti patvirtinta vidaus reikalų centrinės įstaigos vadovo.

6. Šiame kontekste teismas pabrėžė, kad Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007 m. gruodžio 3 d įsakymu Nr. 5-V-797 patvirtinto Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos darbo reglamento (redakcija, galiojanti nuo 2014 m. gruodžio 20 d.) III skyriaus „Darbo laikas“ 1 punkte nustatyta, jog Policijos departamente pirmadienį–ketvirtadienį dirbama nuo 8 valandos iki 17 valandos, o penktadienį – nuo 8 valandos iki 15 valandos 45 minučių. Pertrauka pailsėti ir pavalgyti – nuo 12 valandos iki 12 valandos 45 minučių.

Šeštadienis ir sekmadienis – poilsio dienos. Pamainomis dirbančių padalinių darbuotojai dirba pagal patvirtintus darbo grafikus. Lietuvos policijos generalinio komisaro 2010 m. balandžio 2 d. priimto įsakymo Nr. 5-V-277 „Dėl darbo ir poilsio laiko apskaitos policijos įstaigose tvarkos aprašo patvirtinimo“ VI skyriuje „Darbuotojų, dirbančių pamainomis, darbo laiko apskaita“ nustatyta, jog pamaininis darbo laiko režimas yra taikomas esant šioms sąlygoms: dirbama policijos įstaigos struktūriniame padalinyje, kuriame nustatytos funkcijos yra vykdomos nepertraukiamai; konkretaus pareigūno pareigybė yra įtraukta į sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. rugsėjo 9 d. nutarimu Nr. 1150 „Dėl nustatytas funkcijas nepertraukiamai vykdančių vidaus reikalų statutinių įstaigų pareigūnų, dirbančių pamainomis, pareigybių sąrašo, šių pareigūnų darbo ir poilsio laiko apskaitos ypatumų patvirtinimo“, ar darbuotojas atlieka funkcijas, nurodytas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gegužės 14 d. nutarimu Nr. 587 „Dėl darbų, kuriuose gali būti taikoma iki dvidešimt keturių valandų per parą darbo laiko trukmė, sąrašo, Darbo ir poilsio laiko ypatumų ekonominės veiklos srityse, darbų, sąlygų, kurioms esant gali būti įvedama suminė darbo laiko apskaita, suminės darbo laiko apskaitos įvedimo įmonėse, įstaigose, organizacijose tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtintame darbų, kuriuose gali būti taikoma iki dvidešimt keturių valandų per parą darbo laiko trukmė, sąraše; darbuotojas, kuris dirba nepertraukiamai nustatytas funkcijas vykdančiame policijos įstaigos struktūriniame padalinyje ir kurio pareigybė ar vykdomos funkcijos įtrauktos į Aprašo 37.2 punkte nurodytais Vyriausybės nutarimais patvirtintus sąrašus, faktiškai dirba pamainomis; yra priimtas policijos įstaigos vadovo sprendimas (įsakymas) dėl pamaininio darbo laiko nustatymo ir patvirtintas konkrečių tos įstaigos pareigybių, kurias užimantys darbuotojai laikomi dirbančiais pamainomis, sąrašas.

7. Taigi, teismas nurodė, kad pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, policijos pareigūnų tarnyba gali būti organizuojama dviem alternatyviais darbo laiko režimais: įprastu arba pamainomis. Viešojo administravimo ypatumai ir administracinių teisinių santykių pobūdis lemia, kad pareigūnai bendruoju atveju laikosi nustatyto reguliavimo ir dirba įprastu darbo laiku (Vidaus tarnybos statuto 37 straipsnio 1 dalis), arba, vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto 37 straipsnio 4 dalimi, tais atvejais, kai vykdomos nepertraukiamos funkcijos, dirba pamainomis, ir tokiu atveju gali būti nustatoma suminė darbo laiko apskaita.

8. Teismas atkreipė dėmesį, kad nagrinėjamoje administracinėje byloje nėra ginčo dėl to, jog pareiškėjo užimamos pareigos buvo įrašytos į Telšių AVPK viršininko 2016 m. liepos 13 d. įsakymu Nr. 86-V-388 patvirtintą Pareigų, kurias einantys laikomi dirbančiais pamainomis sąrašą. Teismas nurodė, kad pagal Telšių AVPK viršininko 2016 kovo 18 d. įsakymu Nr. 86-V-174 patvirtintų Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato vidaus tvarkos taisyklių 19 punktą pamainomis dirbančių pareigybių sąrašą įsakymu tvirtina Telšių AVPK viršininkas, todėl Telšių AVPK viršininkas turėjo teisę patvirtinti Pareigų, kurias einantys laikomi dirbančiais pamainomis, sąrašą. Atsižvelgęs į tai, teismas konstatavo, kad Telšių AVPK viršininko 2016 m. liepos 13 d. įsakymo Nr. 86-V-388 1.2 punktas, kuriuo patvirtintas Telšių AVPK pamainomis dirbančių pareigūnų sąrašas, yra teisėtas ir priimtas subjekto, turinčio teisę priimti tokį teisės aktą.

9. Tačiau teismas pabrėžė, kad pagal Telšių AVPK vidaus tvarkos taisyklių 18 punktą darbuotojų, dirbančių pamainomis, darbo ir poilsio laiką bei darbo tvarką nustato kiti teisės aktai, o pagal šių taisyklių 20 punktą Telšių AVPK struktūrinių padalinių ir policijos komisariatų padalinių vadovams organizuojant padalinio veiklą leidžiama prireikus keisti pamainos darbo pradžią ir pabaigą, neviršijant pamainos trukmės. Todėl teismas pažymėjo, kad Telšių AVPK Mažeikių r. PK Veiklos skyriaus darbo režimą organizuojant pamainomis, toks darbo tvarkos nustatymas turėjo būti reglamentuotas ir įtvirtintas tam tikru teisės aktu. Tačiau nei Telšių AVPK vidaus tvarkos taisyklėse, nei kituose teisės aktuose nėra reglamentuota, jog Telšių AVPK Mažeikių r. PK Veiklos skyrius dirba pamaininį darbą. Todėl teismas padarė išvadą, kad Telšių AVPK Mažeikių r. PK Veiklos skyriaus pareigūnai, tame tarpe ir pareiškėjas, dirbdami pamaininiu režimu, dirbo darbą, kuris nebuvo teisiškai reglamentuotas. Nors pareiškėjo pareigybė įtraukta į pamainomis dirbančių pareigūnų sąrašą, teismas akcentavo, kad šiuo atveju laikytina, jog pareiškėjas dirbo įprastu darbo režimu, t. y. 40 valandų per savaitę (7 dienų laikotarpį), o šeštadienis ir sekmadienis – poilsio dienos.

10. Teismo vertinimu, byloje esantys duomenys bei teismo posėdžio metu pareiškėjo, jo atstovo bei atsakovo atstovo duoti paaiškinimai nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pareiškėjo darbas realiai buvo organizuojamas kaip pamaininis. Šiuo aspektu pažymėjo, kad konkretaus pareigūno atžvilgiu taikant 48 val. per savaitę darbo laiko normą, nepakanka vien tos aplinkybės, jog pareigūno pareigybė yra įrašyta į Pareigų, kurias einantys laikomi dirbančiais pamainomis, sąrašą, bet turi egzistuoti ir kitos teisiškai reikšmingos sąlygos: 1) vidaus reikalų įstaigose nustatytos funkcijos, kurioms įgyvendinti reikalinga atitinkama pareigybė, turi būti nepertraukiamai vykdomos (dirbama pamainomis); 2) turi būti priimtas įstaigos ar padalinio vadovo teisės aktas, kuriame būtų konkrečiai įvardinta, jog atitinkamo skyriaus darbas vykdomas pamainomis. Tačiau teismas šių sąlygų nagrinėjamoje byloje nenustatė.

11. Remdamasis byloje nustatytomis aplinkybėmis ir įvertinęs jas patvirtinančių įrodymų visumą, teismas padarė išvadą, kad ginčijamas Telšių AVPK viršininko 2016 m. liepos 13 d. įsakymas Nr. 86-V-388 ta apimtimi, kiek jame nustatyta, jog Telšių AVPK Mažeikių r. PK Veiklos skyriaus pareigūnai (vyresnieji tyrėjai) yra įtraukiami į pamainomis dirbančių pareigūnų sąrašą, buvo priimtas nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų. Tačiau byloje nenustatyta, jog Telšių AVPK Mažeikių r. PK Veiklos skyriaus (kuriame ir dirbo pareiškėjas) darbas, kaip darbas pamainomis, būtų reglamentuotas teisės aktuose, todėl laikytina, kad pareiškėjas dirbo įprastu darbo laiko režimu. Teismas kartu akcentavo, kad ginčijamas Įsakymas nebegalioja ir jo panaikinimas pareiškėjui jokių teisinių pasekmių sukelti nebegali. Todėl pareiškėjo reikalavimą panaikinti Telšių AVPK viršininko 2016 m. liepos 13 d. įsakymą Nr. 86-V-388 ta apimtimi, kiek jame nustatyta, jog Telšių AVPK Mažeikių r. PK Veiklos skyriaus pareigūnai (vyresnieji tyrėjai) yra įtraukiami į pamainomis dirbančių pareigūnų sąrašą, teismas atmetė kaip nepagrįstą.

12. Spręsdamas dėl pareiškėjo reikalavimo priteisti iš atsakovo neišmokėtą darbo užmokesčio dalį, susidariusią dėl pareiškėjo darbo 2016 m. liepos 24 d. ir 2016 m. liepos 30–31 d., kuris, vadovaujantis skundžiamu Įsakymu, nebuvo apskaitomas kaip darbas poilsio dienomis, teismas pažymėjo, kad pareiškėjas prašomą priteisti sumą (141,19 Eur) grindžia byloje pateiktu atsiskaitymo lapeliu už 2016 m. liepos mėn. Tuo tarpu atsakovas byloje pateikė 2016 m. lapkričio 15 d. raštą Nr. 86-S-41065(2.b) „Dėl A. A. darbo savaitgaliais“, kuriame nurodyta, jog tuo atveju, jei pareiškėjo darbo laikas nebūtų buvęs pamaininis, pareigūnui už darbą 2016 m. liepos 24 d. ir 2016 m. liepos 30–31 d. būtų papildomai priskaičiuota 118,02 Eur. Bylos nagrinėjimo teismo posėdžio metu nei pareiškėjas, nei jo atstovas atsakovo pateikto apskaičiavimo neneigė ir su apskaičiuota 118,02 Eur neišmokėta darbo užmokesčio dalimi sutiko. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, taip pat nustatęs, kad pareiškėjo skundžiamas Įsakymas nors ir nėra naikintinas, tačiau konstatuotina, jog pareiškėjas dirbo įprastu darbo režimu, teismas sprendė, kad pareiškėjas įgijo teisę į neišmokėtos darbo užmokesčio dalies atlyginimą už darbą 2016 m. liepos 24 d. bei 2016 m. liepos 30–31 d., kaip už darbą poilsio dienomis. Todėl teismas pareiškėjui iš atsakovo priteisė neišmokėtą darbo užmokesčio dalį – 118,02 Eur.

III. 13. Atsakovas Telšių AVPK pateikė apeliacinį skundą (I t., b. l. 187–189; II t., b. l. 1–3), kuriame prašo panaikinti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundo netenkinti.

14. Apeliaciniame skunde atsakovas iš esmės pakartoja pirmosios instancijos teismui pateiktame atsiliepime į pareiškėjo skundą išdėstytus argumentus ir teigia, kad teismas neteisingai įvertino Telšių AVPK parengtus teisės aktus dėl pamaininio darbo organizavimo. Šiuo aspektu pažymi, jog Telšių AVPK vidaus tvarkos taisyklių 18 punkto nuostata, jog darbuotojų, dirbančių pamainomis, darbo ir poilsio laiką bei darbo tvarkų nustato kiti teisės aktai, yra įgyvendinta ir Telšių AVPK pamainomis dirbančių pareigūnų darbo laikas yra reglamentuojamas Telšių AVPK viršininko 2014 m. lapkričio 14 d.

įsakymu Nr. 86-V-771 patvirtintame Telšių AVPK darbo reglamento skyriuje „Darbo laikas“. Reglamento 24 punktas numato, kad Telšių AVPK viršininko įsakymu tvirtinamas Įstaigos pareigybių, dirbančių pamainomis, sąrašas. Pamainomis dirbantys darbuotojai dirba pagal patvirtintus darbo grafikus. Telšių AVPK viršininko įsakymu darbuotojams gali būti nustatytas kitoks darbo pradžios ir pabaigos laikas, ne visas darbo dienos ar darbo savaitės darbo laikas, atskiras darbuotojo darbo grafikas. Telšių AVPK darbuotojų, dirbančių pamainomis, pamainų darbo laiko trukmę, pamainų pradžios ir pabaigos laiką nustato Telšių AVPK viršininko įsakymu patvirtintos Telšių AVPK vidaus tvarkos taisyklės. Tuo tarpu Telšių AVPK viršininko 2016 m. birželio 21 d.

įsakymu Nr. 86-V-352 patvirtintas Telšių AVPK Mažeikių r. PK Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo pareigybės aprašymas suponuoja, kad viešoji tvarka, visuomenės saugumas turi būti užtikrinami nepertraukiamai. Atitinkamai Telšių AVPK viršininkas, priskirdamas Telšių AVPK Mažeikių r. PK Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo pareigybę prie dirbančių pamainomis, siekė, kad prižiūrimoje teritorijoje nepertraukiamai būtų užtikrinta viešoji tvarka, visuomenės saugumas ir kitų policijai iškeltų uždavinių bei funkcijų įgyvendinimas, nepertraukiamai vykdoma nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų prevencija ir tyrimas, žmogaus teisių ir laisvių apsauga, pasiekti policijos sistemos strateginiai tikslai.

Atsakovas kartu akcentuoja, kad Vidaus tarnybos statuto 37 straipsnis kalba apie nustatytas funkcijas nepertraukiamai vykdančiose vidaus reikalų įstaigose tam tikras pareigas einančius pareigūnus, dirbančius pamainomis, o ne apie padalinius, dirbančius pamainomis. Tuo tarpu jokie teisės aktai nenumato pareigos įstaigos vadovui teisės aktais įvardinti įstaigos padalinius, dirbančius pamainomis. Lietuvos Respublikos darbo kodeksas taip pat reglamentuoja darbuotojų, o ne padalinių darbo laiką pamainomis.

15. Pareiškėjas A. A. atsiliepime į apeliacinį skundą (II t., b. l. 12–13) su juo nesutinka ir prašo atmesti bei palikti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 23 d. sprendimą nepakeistą. Pareiškėjas mano, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas, išsamus ir objektyvus, priimtas tinkamai išnagrinėjus tiek faktines, tiek teisines bylos aplinkybes.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 16. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Telšių AVPK viršininko 2016 m. liepos 13 d. įsakymo Nr. 86-V-388 „Dėl Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2016 m. balandžio 5 d. įsakymo Nr. 86-V-207 „Dėl Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato darbo ir poilsio laiko apskaitos tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“ ta apimtimi, kiek jame nustatyta, jog Telšių AVPK Mažeikių r. PK skyriaus pareigūnai (vyresnieji tyrėjai) yra įtraukiami į pamainomis dirbančių pareigūnų sąrašą, bei dėl pareiškėjo reikalavimo priteisti jam iš atsakovo neišmokėtą darbo užmokesčio dalį už darbą poilsio dienomis, teisėtumo ir pagrįstumo.

17. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime konstatavo, kad Telšių AVPK viršininko 2016 m. liepos 13 d. įsakymo Nr. 86-V-388 1.2 punktas, kuriuo patvirtintas Telšių AVPK pamainomis dirbančių pareigūnų sąrašas, yra teisėtas ir priimtas subjekto, turinčio teisę priimti tokį teisės aktą, t. y. minėtas Įsakymas ta apimtimi, kiek jame nustatyta, jog Telšių AVPK Mažeikių r. PK Veiklos skyriaus pareigūnai (vyresnieji tyrėjai) yra įtraukiami į pamainomis dirbančių pareigūnų sąrašą, buvo priimtas nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų. Atsižvelgęs į tai, teismas pareiškėjo reikalavimą panaikinti Telšių AVPK viršininko 2016 m. liepos 13 d. įsakymą Nr. 86-V-388 ta apimtimi, kiek jame nustatyta, jog Telšių AVPK Mažeikių r. PK Veiklos skyriaus pareigūnai (vyresnieji tyrėjai) yra įtraukiami į pamainomis dirbančių pareigūnų sąrašą, atmetė kaip nepagrįstą. Tačiau teismas sprendė, kad pareiškėjas visgi faktiškai nedirbo pamainomis, bet dirbo įprastu darbo laiko režimu, t. y. 40 valandų per savaitę (7 dienų laikotarpį), o šeštadienis ir sekmadienis – poilsio dienos, todėl padarė išvadą, jog jam už darbą šeštadienis ir sekmadienis priteistina neišmokėta darbo užmokesčio dalis kaip už darbą poilsio dienomis. Atitinkamai Šiaulių apygardos administracinis teismas 2017 m. vasario 23 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir priteisė jam iš atsakovo neišmokėtą darbo užmokesčio dalį – 118,02 Eur, o Telšių AVPK viršininko 2016 m. liepos 13 d. įsakymo Nr. 86-V-388 nepanaikino.

18. Atsakovas apeliaciniame skunde su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, iš esmės argumentuodamas tuo, jog pareiškėjas laikytinas dirbusiu pamainomis ir jam darbo užmokestis turėjo būti mokamas būtent pagal pamainomis dirbančių pareigūnų darbo apmokėjimą reglamentuojančias teisės normas, t. y. už darbą šeštadienį ir sekmadienį neturėjo būti mokama kaip už darbą poilsio dienomis.

19. Šiame kontekste pabrėžtina, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Tai reiškia, kad teismas turi įvertinti apeliaciniame skunde nurodytus konkrečius argumentus, kuriais kvestionuojamos skundžiamame sprendime padarytos išvados. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo ir atsakovo apeliacinių skundų ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas atsakovo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

20. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija pažymi, kad Vidaus tarnybos statuto (ginčui aktuali redakcija, galiojusi nuo 2016 m. liepos 1 d. iki 2017 m. sausio 1 d.) 37 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog pareigūnų darbo laiko trukmė negali būti ilgesnė kaip 40 valandų per savaitę (7 dienų laikotarpį). Pagal Statuto 37 straipsnio 4 dalį, nustatytas funkcijas nepertraukiamai atliekantiems tam tikras pareigas einantiems pareigūnams, dirbantiems ne ilgesnėmis kaip 24 valandų trukmės pamainomis, gali būti taikoma suminė darbo laiko apskaita. Šių pareigūnų vidutinis darbo laikas per 7 dienų laikotarpį, įskaitant viršvalandžius, neturi viršyti 48 valandų, o nepertraukiamo poilsio tarp darbo dienų laikas privalo būti ne trumpesnis kaip 24 valandos. Suminės darbo laiko apskaitos laikotarpio trukmė negali būti ilgesnė negu 4 mėnesiai. Šioje dalyje nurodytų pareigūnų pareigybių sąrašą tvirtina vidaus reikalų centrinės įstaigos vadovas.

21. Lietuvos policijos generalinio komisaro 2010 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 5-V-277 patvirtinto Darbo ir poilsio laiko apskaitos policijos įstaigose tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 37 punktas numato, kad pamaininis darbo laiko režimas yra taikomas, esant šioms sąlygoms:

1) dirbama policijos įstaigos struktūriniame padalinyje, kuriame nustatytos funkcijos yra vykdomos nepertraukiamai;

2) konkretaus pareigūno pareigybė yra įtraukta į sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. rugsėjo 9 d. nutarimu Nr. 1150 „Dėl nustatytas funkcijas nepertraukiamai vykdančių vidaus reikalų statutinių įstaigų pareigūnų, dirbančių pamainomis, pareigybių sąrašo, šių pareigūnų darbo ir poilsio laiko apskaitos ypatumų patvirtinimo“, ar darbuotojas atlieka funkcijas, nurodytas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gegužės 14 d. nutarimu Nr. 587 „Dėl darbų, kuriuose gali būti taikoma iki dvidešimt keturių valandų per parą darbo laiko trukmė, sąrašo, Darbo ir poilsio laiko ypatumų ekonominės veiklos srityse, darbų, sąlygų, kurioms esant gali būti įvedama suminė darbo laiko apskaita, suminės darbo laiko apskaitos įvedimo įmonėse, įstaigose, organizacijose tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtintame darbų, kuriuose gali būti taikoma iki dvidešimt keturių valandų per parą darbo laiko trukmė, sąraše;

3) darbuotojas, kuris dirba nepertraukiamai nustatytas funkcijas vykdančiame policijos įstaigos struktūriniame padalinyje ir kurio pareigybė ar vykdomos funkcijos įtrauktos į Aprašo 37.2 punkte nurodytais Vyriausybės nutarimais patvirtintus sąrašus, faktiškai dirba pamainomis;

4) yra priimtas policijos įstaigos vadovo sprendimas (įsakymas) dėl pamaininio darbo laiko nustatymo ir patvirtintas konkrečių tos įstaigos pareigybių, kurias užimantys darbuotojai laikomi dirbančiais pamainomis, sąrašas.

22. Šiame kontekste pabrėžtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą nurodęs, jog esant 48 val. per savaitę darbo laiko normai turi būti įstatymu nustatytos sąlygos, t. y. vidaus reikalų įstaigose nustatytos funkcijos turi būti nepertraukiamai vykdomos, dirbama pamainomis, pareigūno pareigybė turi būti įrašyta Vyriausybės patvirtintame sąraše, turi būti įstaigos vadovo sprendimas (žr., pvz., LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-2063/2008, 2009 m. gegužės 11 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A63-1706/2009, 2012 m. balandžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-397/2012 ir kt.).

23. Tačiau nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nenustatė, kad pareiškėjo darbas realiai buvo organizuojamas kaip pamaininis. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, neturi pagrindo nesutikti su šia teismo išvada. Atsakovas nurodytą teismo išvadą paneigiančių duomenų nepateikė, o apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai taip pat nesudaro pagrindo spręsti dėl teismo išvadų ydingumo šiuo klausimu.

24. Pabrėžtina, kad Telšių AVPK viršininko 2015 m. rugsėjo 22 d. įsakymu Nr. 86-V-612 patvirtintų Telšių AVPK vidaus tvarkos taisyklių 3 punktas numato, jog Telšių AVPK paprastai pirmadienį–ketvirtadienį dirbama nuo 8 valandos iki 17 valandos, o penktadienį – nuo 8 valandos iki 15 valandos 45 minučių (pertrauka pailsėti ir pavalgyti – nuo 12 valandos iki 12 valandos 45 minučių). <...> Šeštadienis ir sekmadienis – poilsio dienos. Telšių AVPK viršininko įsakymu darbuotojams gali būti nustatytas kitoks darbo pradžios ir pabaigos laikas, ne visas darbo dienos ar darbo savaitės darbo laikas, atskiras darbuotojo darbo grafikas. Remiantis nurodytų Taisyklių 4 punktu, darbuotojų poilsio laikas yra šeštadienis ir sekmadienis, o už darbą šeštadienį ar sekmadienį darbuotojui kompensuojama, kaip už darbą poilsio dienomis.

25. Atitinkamai byloje esantys įrodymai – Telšių AVPK Mažeikių r. PK Veiklos skyriaus 2016 m. liepos ir rugpjūčio mėnesių darbo grafikai bei 2016 m. liepos mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraštis (I t., b. l. 14–32, 57–72) – iš esmės patvirtina pirmosios instancijos teismo padarytą išvadą, kad realiai pareiškėjo darbas nebuvo organizuojamas kaip pamaininis, ir leidžia konstatuoti, jog pareiškėjui buvo nustatyta penkių dienų darbo savaitė su dviem poilsio dienomis (šeštadienį ir sekmadienį), dirbant aštuonias valandas per dieną, kadangi įprastai pirmadienį–ketvirtadienį pareiškėjas dirbo nuo 8 valandos iki 17 valandos, o penktadienį – nuo 8 valandos iki 15 valandos 45 minučių (su 45 min. pertrauka pailsėti ir pavalgyti). Tuo tarpu šeštadieniai ir sekmadieniai pareiškėjo darbo grafikuose pažymėti kaip poilsio dienos, išskyrus 2016 m. liepos 24 d. ir 2016 m. liepos 30–31 d. Taigi, nagrinėjamu atveju sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nebuvo tenkinama viena iš pagal ginčui aktualų nurodytą teisinį reguliavimą nustatytų sąlygų – faktiškai pareiškėjo darbas nebuvo organizuojamas pamainomis, todėl teismas pagrįstai sprendė, jog šiuo konkrečiu atveju šeštadienis ir sekmadienis laikytinos pareiškėjo poilsio dienomis. Vien formalus pareiškėjo pareigybės įtraukimas į pamainomis dirbančių pareigūnų sąrašą, taip pat atsakovo apeliaciniame skunde akcentuojamas Telšių AVPK viršininko 2016 m. birželio 21 d. įsakymu Nr. 86-V-352 patvirtintas Telšių AVPK Mažeikių r. PK Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo pareigybės aprašymas nurodytos išvados nepaneigia ir nesudaro pagrindo kitaip vertinti ginčo situaciją. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad už darbą šeštadieniais ir sekmadieniais pareiškėjui turėjo būti mokama kaip už darbą poilsio dienomis. Tuo tarpu pareiškėjui teismo priteistos sumos aritmetinio apskaičiavimo teisingumo atsakovas apeliaciniame skunde neginčija ir jokių argumentų šiuo aspektu nenurodo, todėl teisėjų kolegija dėl to nepasisako. Juolab kad teismas pareiškėjui iš atsakovo priteistiną neišmokėto darbo užmokesčio dalį nustatė pagal paties atsakovo pateiktus duomenis (I t., b. l. 126).

26. Teisėjų kolegija kartu akcentuoja, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją; LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.). Atsižvelgusi į tai, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu bei iš esmės sutikdama su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir teisės taikymu, pritardama ginčijamo teismo sprendimo motyvams, teisėjų kolegija jų nebekartoja.

27. Remiantis tuo, kas išdėstyta, atsakovo apeliacinis skundas atmetamas ir Šiaulių apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 23 d. sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundą atmesti.

Šiaulių apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramutė Ruškytė

Arūnas Sutkevičius

Skirgailė Žalimienė