2023-03-20 Nr. BB-2239-1-01-1-28836-2021-5 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Kasacinio skundo Nr. DOK-1053/2023

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-28836-2021-5

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2023 m. kovo 20 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Olego Fedosiuko (kolegijos pirmininkas), Artūro Pažarskio ir Daivos Pranytės-Zalieckienės, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistojo A. B. gynėjo advokato Petro Ragausko kasacinio skundo dėl Tauragės apylinkės teismo 2022 m. birželio 7 d. nuosprendžio ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. gruodžio 22 d. nutarties priėmimo ir prašymo sustabdyti Tauragės apylinkės teismo 2022 m. birželio 7 d. nuosprendžio vykdymą klausimus,

n u s t a t ė :

Kasaciniu skundu nuteistojo A. B. gynėjas advokatas P. Ragauskas prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir apeliacinės instancijos teismo nutartį ir bylą A. B. nutraukti; sustabdyti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio vykdymą.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad buvo netinkamai pritaikytos baudžiamojo įstatymo bendrosios dalies nuostatos ir padaryti esminiai Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) nuostatų pažeidimai.

Nuteistojo gynėjo nuomone, nuosprendyje nustatytus faktus dėl suduotų smūgių lauke skaičiaus (išskyrus vieną, kurį pripažįsta nuteistasis A. B.), jų lokalizacijos ir pobūdžio teismas grindė vieninteliu įrodymu – nukentėjusiojo A. Z. parodymais, kurie yra nenuoseklūs, prieštaringi ir prieštaraujantys kitiems bylos įrodymams (nuteistojo bei visų liudytojų parodymams). Nukentėjusiojo parodymų nepakanka A. B. kaltei pagrįsti, be to, kyla abejonių jo sąžiningumu ir duodamų parodymų teisingumu. Nukentėjusysis turėjo akivaizdų interesą šioje byloje duoti tikrovės neatitinkančius ir nuteistojo padėtį sunkinančius parodymus, nes kitoje byloje, kurioje jis yra nuteistas, A. B. buvo pagrindinis liudytojas. Abiejų instancijų teismai tinkamai neįvertino nukentėjusiojo parodymų.

Kasaciniame skunde pažymima, kad tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliaciniame skunde buvo keliami klausimai dėl dviejų nuteistojo baudžiamąją atsakomybę šalinančių aplinkybių egzistavimo, t. y. dėl būtinojo reikalingumo ir būtinosios ginties, tačiau išdėstė motyvus tik dėl būtinojo reikalingumo.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y., ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismas iš naujo netiria įrodymų bei nenustato faktinių bylos aplinkybių. Pagal kasacinio teismo praktiką, ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-27-746/2015, 2K-P-135-648/2016 ir kt.).

Nors nuteistojo A. B. gynėjas advokatas P. Ragauskas nurodo, kad abiejų instancijų teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir padarė esminius baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimus, tačiau iš kasacinio skundo turinio matyti, kad kasatorius, nesutikdamas su A. B. nuteisimu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, kritikuoja teismų atliktą įrodymų vertinimą, jų pagrindu nustatytas aplinkybes bei išvadas dėl jų vertinimo ir pateikia savo nuomonę, kurių konkrečiai asmenų parodymais teismas turėjo vadovautis, ir į kokias konkrečiai aplinkybes turėjo atsižvelgti, spręsdami A. B. atsakomybės klausimą. Priešingai nei teigiama kasaciniame skunde, apeliacinės instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pateikė išsamius ir aiškius motyvus dėl esminių nuteistojo gynėjo apeliacinio skundo argumentų, tarp jų ir dėl BK 31 straipsnio taikymo. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas būtų padaręs baudžiamojo įstatymo aiškinimo ir taikymo klaidų ar pažeidęs baudžiamojo proceso įstatymo normas. Nuteistojo gynėjas nepateikia teisinių argumentų, kurie pagrįstų šio teismo išvadų nepagrįstumą, ir tik formaliai nurodo, kad buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir padaryti esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai. Tokio pobūdžio teiginiai nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kaip minėta, kasacinės instancijos teismas bylą nagrinėja tik teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad kasacinis skundas neatitinka jam keliamų BPK 368 straipsnio 2 dalies reikalavimų ir 369 straipsnyje nustatytų pagrindų, todėl atsisakytina jį priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).

Atsisakant priimti kasacinį skundą, prašymas sustabdyti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų vykdymą nesvarstytinas (BPK 374 straipsnis).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nuteistojo A. B. gynėjo advokato Petro Ragausko kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Olegas Fedosiukas

Artūras Pažarskis

Daiva Pranytė-Zalieckienė