Legislator Case Law & Legislation
876f5a0d-9b80-4e2d-b977-8242cb5bd325 AI generated

876f5a0d-9b80-4e2d-b977-8242cb5bd325 · Lietuvos apeliacinis teismas

Case Number 876f5a0d-9b80-4e2d-b977-8242cb5bd325
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Baudžiamoji byla Nr. 1A-34-148/2016             Proceso Nr. 1-05-1-08005-2012-5Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.4.2.; 1.1.4.4.3.; 1.2.17.1.; 1.2.23.3.; 2.4.6.3.1.; 2.4.6.3.2.; 2.4.6.3.3.; 2.4.6.4.2. (S) LIETUVOS Apeliacinis teismasNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. vasario 19 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iškolegijos pirmininkės Reginos Gaudutienės (pranešėjos),teisėjų: Kęstučio Jucio ir Violetos Ražinskaitės, sekretoriaujant Živilei Vološinienei,dalyvaujant prokurorui Rolandui Jurkevičiui,gynėjams advokatams Adomui Liutvinskui, Ramūnui Mikulskui, Artūrui Jucevičiui, Arvydui Martinkevičiui,nuteistiesiems D.

Legislator headnote

AI generated

876f5a0d-9b80-4e2d-b977-8242cb5bd325 · Lietuvos apeliacinis teismas: nurodytam vilkiko vairuotojui, turinčiam iÅ¡gabenti narkotines medžiagas į Lietuvos RespublikÄ , sumokėti nenustatytam asmeniui už narkotinių medžiagų saugojimÄ ;V. K. – surasti transporto priemonę labai didelio kiekio narkotinių medžiagų kontrabandai iÅ¡ Nyderlandų Karalystės į Lietuvos RespublikÄ tranzitu per Vokietijos Federalinės Respublikos ir Lenkijos Respublikos teritorijas, įrengti slėptuvę minėtoje transporto priemonėje, surasti vairuotojÄ , kuris gabentų narkotines medžiagas ir informuoti apie buvimo vietÄ D.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Baudžiamoji byla Nr. 1A-34-148/2016             Proceso Nr. 1-05-1-08005-2012-5Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.4.2.; 1.1.4.4.3.; 1.2.17.1.; 1.2.23.3.; 2.4.6.3.1.; 2.4.6.3.2.; 2.4.6.3.3.; 2.4.6.4.2. (S) LIETUVOS Apeliacinis teismasNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. vasario 19 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iškolegijos pirmininkės Reginos Gaudutienės (pranešėjos),teisėjų: Kęstučio Jucio ir Violetos Ražinskaitės, sekretoriaujant Živilei Vološinienei,dalyvaujant prokurorui Rolandui Jurkevičiui,gynėjams advokatams Adomui Liutvinskui, Ramūnui Mikulskui, Artūrui Jucevičiui, Arvydui Martinkevičiui,nuteistiesiems D.

F., Y. (Y.) A., A. K.,iÅ¡teisintajam V. K.,ekspertui Leonui Gogeliui,vertėjai Alvyrai Klipčiuvienei,teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros skyriaus prokuroro, nuteistojo Y. (Y.) A. ir jo gynėjo advokato Adomo Liutvinsko, nuteistojo A. K. apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 30 d. nuosprendžio, kuriuo:        D. F. (D. F.) pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams, pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, laisvės atėmimu 6 (Å¡eÅ¡eriems) metams.

         Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo bÅ«du griežtesne bausme apimant Å¡velnesnę ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimÄ 6 (Å¡eÅ¡eriems) metams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.           Y. (Y.) A. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 199 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams, pagal BK 260 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 10 (deÅ¡imčiai) metų.

          Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu griežtesne bausme apimant švelnesnę ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 10 (dešimčiai) metų, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.            A. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 199 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams, pagal BK 260 straipsnio 3 dalį laisvė atėmimu 10 (dešimčiai) metų.

           Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo bÅ«du griežtesne bausme apimant Å¡velnesnę ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimÄ 10 (deÅ¡imčiai) metų.            V. K. dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 199 straipsnio 2 dalyje ir 260 straipsnio 3 dalyje iÅ¡teisintas, nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant Å¡ias nusikalstamas veikas.             IÅ¡ nuteistųjų D.

F., Y. (Y.) A. ir A. K. iÅ¡ieÅ¡kota solidariai uždraustos veikos priemone pripažinto ir konfiskuotino turto, automobilio DAF v/n (duomenys neskelbtini), vertę atitinkanti suma – 84 990 Lt valstybės naudai. 11 000 eurų, paimti kratos metu pas Y. (Y.) A., saugomi VSAT prie LR VRM Finansų skyriuje Savanorių pr. 2, Vilniuje, nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuoti ir perduoti valstybės naudai.           Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė : D. F., Y. (Y.) A. ir A.

K. nuteisti už tai, kad jie, veikdami bendrininkų grupe, neteisėtai disponavo labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų ir gabeno jas kontrabanda, o bÅ«tent: D. F. 2012 m. vasario mėnesį padėjo gabenti kontrabanda labai didelį kiekį narkotinės medžiagos - 64,911 kg kanapių dervos iÅ¡ Nyderlandų Karalystės, Roterdamo miesto apylinkės. V. K. (kuris apie daromÄ nusikaltimÄ nieko nežinojo) 2012 m. vasario mėnesį, bet nevėliau kaip iki vasario 28 d. D. F. papraÅ¡ytas surado automobilį DAF, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), su jame įrengta slėptuve ir 2012 m. vasario 28 d. pasiÅ«lė A.

K. nuvykti į Nyderlandų Karalystę. Pastarajam sutikus, V. K. 2012 m. vasario 29 d. pranešė A. K. kontaktinį telefono numerį D. F., o Å¡is tÄ pačiÄ dienÄ nurodytÄ telefono numerį pranešė Y. (Y.) A.. V. K. iki 2012 m. kovo 09 d. gaudavo iÅ¡ M. K. (pastarajam nežinant apie daromÄ nusikalstamÄ veikÄ ), informacijÄ apie A. K. buvimo vietÄ ir teikė jÄ D. F., o Å¡is tÄ informacijÄ pateikdavo Y. (Y.) A., tikslu suderinti pastarojo susitikimÄ su A. K.. Vykdant D. F. nurodymÄ , Y. (Y.) A. 2012 m. kovo 5 d. apie 15.00 val.

Lietuvos Respublikos laiku, Nyderlandų Karalystėje, Roterdamo mieste už 1500 eurų įsigijo vakuuminio pakavimo aparatÄ ir pakavimo paketus ir 2012 m. kovo 6 d. laikotarpiu nuo 13.00 val. iki 21.00 val. Lietuvos Respublikos laiku supakavo D. F. įgytas narkotines medžiagas. 2012 m. kovo 9 d. apie 16.00 val. Lietuvos Respublikos laiku, Nyderlandų Karalystėje, Roterdamo miesto apylinkėse Y. (Y.) A. susitiko su A. K. ir palydėjo pastarÄ jį iki laikinos narkotinių medžiagų saugojimo vietos, kurioje iki 18.00 val.

Lietuvos Respublikos laiku, Y. (Y.) A. kartu su A. K. į pastarojo vairuojamame automobilyje DAF, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), įrengtÄ slėptuvę sudėjo D. F. įgytÄ narkotinę medžiagÄ - 64,911 kg kanapių dervos, po ko Y. (Y.i ) A. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui sumokėjo 750 eurų už narkotinių medžiagų saugojimÄ . Po ko, A. K. vairuodamas automobilį DAF, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), pravažiavęs Vokietijos Federalinės Respublikos ir Lenkijos Respublikos teritorijas, neteisėtai, neturėdamas leidimo, 2012 m. kovo 11d. apie 08.00 val. (duomenys neskelbtini) apylinkėse atgabeno per Lietuvos Respublikos valstybės sienÄ iÅ¡ Lenkijos Respublikos teritorijos į Lietuvos Respublikos teritorijÄ labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – 64,911 kg kanapių dervos, po ko 2012 m. kovo 11d. 9.30 val. jį (duomenys neskelbtini) apylinkėse, kelyje (duomenys neskelbtini) sulaikė VSAT pareigÅ«nai.

V. K., D. F., Y. (Y.) A. ir A. K. buvo kaltinami pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį ir BK 199 straipsnio 2 dalį tuo, kad jie, veikdami organizuota grupe, neteisėtai disponavo labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų ir gabeno jas kontrabanda, o bÅ«tent: D. F. neteisėtam įgijimui, laikymui, gabenimui labai didelio kiekio narkotinių medžiagų ir narkotinių medžiagų gabenimui kontrabanda, 2012 m. vasario mėnesį, tiksliau tyrimo metu nenustatytu laiku subÅ«rė organizuotÄ grupę į kurios sudėtį įėjo Y. (Y.) A. ir V.

K., o nuo 2012 m. vasario 28 d. ir A. K. bei parengė nusikalstamų veikų planÄ ir tarp grupės narių paskirstė vaidmenis:D. F. – organizavo neteisėtÄ Ä¯gijimÄ ir laikymÄ labai didelio kiekio narkotinių medžiagų bei jų gabenimÄ kontrabanda iÅ¡ Nyderlandų Karalystės į Lietuvos RespublikÄ tranzitu per Vokietijos Federalinės Respublikos ir Lenkijos Respublikos teritorijas;Y. (Y.) A. – Nyderlandų Karalystėje įgyti pakavimo įrangÄ ir supakuoti D. F. įgytÄ labai didelį kiekį narkotinių medžiagų, Å¡ias perduoti D.

F. nurodytam vilkiko vairuotojui, turinčiam iÅ¡gabenti narkotines medžiagas į Lietuvos RespublikÄ , sumokėti nenustatytam asmeniui už narkotinių medžiagų saugojimÄ ;V. K. – surasti transporto priemonę labai didelio kiekio narkotinių medžiagų kontrabandai iÅ¡ Nyderlandų Karalystės į Lietuvos RespublikÄ tranzitu per Vokietijos Federalinės Respublikos ir Lenkijos Respublikos teritorijas, įrengti slėptuvę minėtoje transporto priemonėje, surasti vairuotojÄ , kuris gabentų narkotines medžiagas ir informuoti apie buvimo vietÄ D.

F.;A. K. – V. K. nurodymu vilkiku nuvykti į Nyderlandų Karalystę, susitikti su Y. (Y.) A. ir pasikrauti į vilkiko slėptuvę Y. (Y.) A. perduotÄ labai didelį kiekį narkotinių medžiagų ir Å¡ias nugabenti kontrabanda iÅ¡ Nyderlandų Karalystės į Lietuvos RespublikÄ tranzitu per Vokietijos Federalinės Respublikos ir Lenkijos Respublikos teritorijas;Jie, vykdydami nusikalstamos veikos planÄ dėl neteisėto disponavimo labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų ir jų kontrabanda, veikdami organizuota grupe, D.

F. 2012 m. vasario mėnesį, Nyderlandų Karalystėje, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, iÅ¡ ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens (asmenų) įgijo labai didelį kiekį narkotinės medžiagos - 64,911 kg kanapių dervos, kuri toliau buvo laikoma pas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytÄ asmenį Nyderlandų Karalystės, Roterdamo miesto apylinkėse. Po ko, V. K. 2012 m. vasario mėnesį, bet nevėliau kaip iki vasario 28 d. parengė automobilį DAF, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), suorganizavo slėptuvės minėtame vilkike įrengimÄ ir 2012 m. vasario 28 d. pasiÅ«lė A.

K. atgabenti narkotines medžiagas iÅ¡ Nyderlandų Karalystės į Lietuvos RespublikÄ , o pastarajam sutikus, V. K. 2012 m. vasario 29 d. pranešė A. K. kontaktinį telefono numerį D. F., o Å¡is tÄ pačiÄ dienÄ nurodytÄ telefono numerį pranešė Y. (Y.i ) A.. V. K. iki 2012 m. kovo 09 d. gaudavo iÅ¡ M. K. (pastarajam nežinant apie daromÄ nusikalstamÄ veikÄ ), informacijÄ apie A. K. buvimo vietÄ ir teikė jÄ D. F., o Å¡is tÄ informacijÄ pateikdavo Y. (Y.) A., tikslu suderinti pastarojo susitikimÄ su A.

K.. Vykdant D. F. nurodymÄ , Y. (Y.) A. 2012 m. kovo 5 d. apie 15.00 val. Lietuvos Respublikos laiku, Nyderlandų Karalystėje, Roterdamo mieste už 1500 eurų įsigijo vakuuminio pakavimo aparatÄ ir pakavimo paketus ir 2012 m. kovo 6 d. laikotarpiu nuo 13.00 val. iki 21.00 val. Lietuvos Respublikos laiku supakavo D. F. įgytas narkotines medžiagas. 2012 m. kovo 9 d. apie 16.00 val. Lietuvos Respublikos laiku, Nyderlandų Karalystėje, Roterdamo miesto apylinkėse Y. (Y.) A. susitiko su A. K. ir palydėjo pastarÄ jį iki laikinos narkotinių medžiagų saugojimo vietos, kurioje iki 18.00 val.

Lietuvos Respublikos laiku, Y. (Y.) A. kartu su A. K. į pastarojo vairuojamame automobilyje DAF, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), įrengtÄ slėptuvę sudėjo D. F. įgytÄ narkotinę medžiagÄ - 64,911 kg kanapių dervos, po ko Y. (Y.i ) A. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui sumokėjo 750 eurų už narkotinių medžiagų saugojimÄ . Po ko, A. K. vairuodamas automobilį DAF, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), pravažiavęs Vokietijos Federalinės Respublikos ir Lenkijos Respublikos teritorijas, neteisėtai, neturėdamas leidimo, 2012 m. kovo 11d. apie 08.00 val. (duomenys neskelbtini) apylinkėse atgabeno per Lietuvos Respublikos valstybės sienÄ iÅ¡ Lenkijos Respublikos teritorijos į Lietuvos Respublikos teritorijÄ labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – 64,911 kg kanapių dervos, po ko 2012 m. kovo 11d. 9.30 val. jį (duomenys neskelbtini) apylinkėse, kelyje (duomenys neskelbtini)sulaikė VSAT pareigÅ«nai.

Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros skyriaus prokuroras apeliaciniame skunde praÅ¡o pirmosios instancijos teismo nuosprendį pakeisti:V. K. pripažinti kaltu pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 2 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį, bei pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 2 dalį paskirti laisvės atėmimÄ 8 (aÅ¡tuoneriems) metams, pagal 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį paskirti laisvės atėmimÄ 12 (dvylikai) metų 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams, pagal BK 222 straipsnio 1 dalį paskirti laisvės atėmimÄ 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsniu, paskirtas bausmes subendrinti ir galutinę subendrintÄ bausmę paskirti laisvės atėmimÄ 12 (dvylikai) metų 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams.;D. F. pripažinti kaltu pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 2 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį, bei pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, paskirti laisvės atėmimÄ 4 (ketveriems) metams ir pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, paskirti laisvės atėmimÄ 7 (septyneriems) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsniu, paskirtas bausmes subendrinti ir galutinę subendrintÄ bausmę paskirti laisvės atėmimÄ 7 (septyneriems) metams. Y. (Y.) A. ir A. K. pripažinti kaltais pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 2 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį, paliekant jiems paskirtas bausmes nepakeistas.Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.Prokuroras skunde visų pirma nesutinka su teismo nuosprendžiu dėl V. K. iÅ¡teisinimo pagal BK 199 straipsnio 2 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį, motyvuojant tai tuo, kad byloje nėra surinkta jokių duomenų, pagal kuriuos galima bÅ«tų manyti, kad V.

K. žinojo, kad iÅ¡ Olandijos kontrabanda bus gabenami narkotikai, o ne auksas, kaip jis nurodo savo parodymuose. Tokie V. K. parodymai, prokuroro įsitikinimu, turėtų bÅ«ti vertinami kritiÅ¡kai, nes atsižvelgiant į jo skunde toliau nurodytas aplinkybes apie V. K. santykius su D. F., V. K. pažadėtÄ atlygį ir kitas, V. K., kaip protingas žmogus, negalėjo nesuprasti, kad jo veiksmai yra neteisėti bei susiję su narkotinių ar psichotropinių medžiagų gabenimu. Pagal teismų praktikÄ , asmuo atsako pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, jeigu jis bent bendrais bruožais suvokė, kad medžiagos, su kuriomis susiję jo veiksmai, yra psichotropinės ar narkotinėmis, bei suvokė, koks yra jų kiekis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-13/2011).

Todėl, atsižvelgiant į tai, prokuroro nuomone, yra bÅ«tina V. K. veiksmus vertinti visumoje, sprendžiant ar jis galėjo suprasti, kas buvo gabenama kontrabandos bÅ«du, bei prie kokios nusikalstamos veikos padarymo jis prisideda. Viena iÅ¡ tokių aplinkybių, leidžiančių manyti, kad V. K. turėjo numatyti, kad transporto priemonėje įrengta slėptuvė bus naudojama neteisėtiems veiksmams atlikti, ir kad planuojama pervežti ne Å¡iaip deklaruojamÄ krovinį, tačiau tokį, kurio apyvarta yra draudžiama, pasak prokuroro, yra tai, kad V.

K. yra ne atsitiktinis asmuo, o juridinio asmens, kurio veikla taip pat apima logistikos paslaugas, vadovas ir jis puikiai žinojo, kad visos turimos transporto priemonės yra pritaikytos saugiam krovinių pervežimui, užtikrinant saugų krovinių pristatymÄ , tam nereikia jokių slėptuvių. Be to, prokuroro nuomone, bÅ«tina pastebėti ir tai, kad pagal V. K. bei D. F. parodymus, V. K. nesiteiravo dėl krovinio lydimųjų dokumentų, nereikalavo jokio patvirtinimo, jog krovinys yra įgytas bei gabenamas legaliai, nors V.

K., kurio profesija yra tiesiogiai susijusi su pervežimo paslaugomis, turėjo žinoti, kokie yra reikalavimai numatyti Lietuvos Respublikos teisės aktuose, ir privalėjo veikti protingai bei atsakingai, tačiau taip nesielgė. Toks V. K. neveikimas, prokuroro įsitikinimu, taip pat akivaizdžiai įrodo, kad V. K. buvo informuotas apie tai, kad bus gabenamas labai didelis kiekis narkotinių medžiagų. Be to, tai, kad V. K. suprato, kokios medžiagos bus gabenamos, prokuroro nuomone, patvirtina ir tai, kad D. F. ir V.

K. nuolat palaikė ryšį, siekdami aptarti nusikalstamos veikos planÄ (tiek naudodami mobiliojo ryÅ¡io telefonus, tiek susitikimų metu), ir tai darė slapta. Atsižvelgiant į slaptÄ Å¡ių susitikimų pobÅ«dį, prokuroro nuomone, galima teigti, kad abu asmenys puikiai suprato, kad jų veiksmai nėra teisėti, nes imtis tokių apsaugos priemonių, užsiimant teisėta veikla, nėra pagrindo. Taip pat, prokuroro nuomone, nors D. F. ir nurodė, kad jis neinformavęs V. K. apie gabenamas narkotines medžiagas, atsižvelgiant į krovinio vertę bei dydį, D.

F. negalėjo ir nepraneÅ¡ti, kad bus gabenamas ne auksas. D. F. negalėjo nenumatyti, kad aukso ir narkotinių medžiagų – kanapių dervos svoris, tai yra ir apimtis, itin skiriasi, todėl jis, suteikdamas netikslius duomenis V. K. apie gabenamas prekes, bÅ«tų rizikavęs, kad transporto priemonėje esanti slėptuvė nors ir galėtų talpinti tam tikrÄ kiekį aukso, nebÅ«tų pakankamai talpi, kad į jÄ tilptų atitinkamas (labai didelis) kiekis narkotinių medžiagų. Tai, kad D. F. parodė, kad jis gavo informacijÄ , kad krovinys bus dviejų cigarečių dėžių dydžio, prokuroro įsitikinimu, nepaneigia Å¡ios iÅ¡vados, nes nei V.

K., nei D. F. nenurodė, kad ši informacija buvo perduota V. K.. Be to, tai, prokuroro įsitikinimu, taip pat rodo, kad V. K. šios aplinkybės buvo žinomos, nes jis galėjo surasti transporto priemonę su tinkamo dydžio slėptuve tik tiksliai žinodamas ne tik gabenamos medžiagos kiekį, bet ir krovinio turinį. Prokuroro nuomone, yra abejotina, kad atsižvelgiant į krovinio vertę bei tai, kad, kaip parodė D. F., jam buvo grasinama giminaičių pagrobimu, jis nebūtų suteikęs tikslios informacijos, siekiant išvengti visų įmanomų neigiamų pasekmių.

Taip pat, pasak prokuroro, reikÅ¡minga aplinkybė, patvirtinanti, kad V. K. gerai suprato savo neteisėtų veiksmų pobÅ«dį, yra ir tai, kad V. K. D. F. buvo pažadėjęs už transporto priemonės suradimÄ sumokėti 10 000 eurų. Prokuroro įsitikinimu, V. K. galėjo ir turėjo suprasti, kad tokia suma yra itin didelė už minėtų paslaugų suteikimÄ , ypač jeigu krovinys gabenamas teisėtai. Be to, prokuroras skunde be minėtų aplinkybių, vertinant V. K. veiksmus, praÅ¡o įvertinti ir V.

K. itin sunkiÄ finansinę padėtį, kuri, pasak prokuroro, taip pat galėjo bÅ«ti motyvu nusikalstamų veikų darymui, juolab atsižvelgiant į Å¡iam pasiÅ«lytÄ atlygį, taip pat ir V. K. užmaskuotÄ elgesį gaunant informacijÄ apie krovinio buvimo vietÄ , kaip ir tai, kodėl A. K. supratęs, kad yra kraunamos narkotinės medžiagos, nebandė susisiekti su V. K., siekiant iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar tai yra krovinys, kurį jis turėjo paimti. Prokuroras mano, kad atsižvelgiant į tai, kad A. K. veikė taip, kaip Å¡iam tuo metu nurodė Y. (Y.) A., galima teigti, kad Å¡is iÅ¡ anksto buvo informuotas, kokio pobÅ«džio krovinys bus gabenamas, o bÅ«tent, kad tai bus labai didelis kiekis narkotinių medžiagų.

Vertinant Å¡ias aplinkybes, galima taip pat manyti, kad Å¡iÄ informacijÄ Å¡iam galėjo perduoti tik V. K., kadangi su D. F. Å¡is (A. K.) jokių ryÅ¡ių nepalaikė, dėl visų savo neteisėtų veiksmų tarėsi bÅ«tent su V. K.. Prokuroro įsitikinimu, A. K. 2012-11-29 duoti parodymai, kad buvo tartasi, kad bus gabenamas auksas, turėjo bÅ«ti atmesti, nes tokius parodymus davė ne nuo pirmos apklausos (2012-03-12 apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad V. K. nurodė, kad reikės iÅ¡ Olandijos paimti siuntinį, tačiau, koks tai siuntinys, V.

K. nesakė ir tokius parodymus A. K. patvirtino ir apklausiamas 2012-03-22 ikiteisminio tyrimo teisėjo) ir tik po to, kai tokius duomenis nurodė apklausiami D. F. ir V. K.. Be to, atsižvelgiant į tai, kad teismas, spręsdamas A. K. kaltės klausimÄ , rėmėsi A. K. ikiteisminio tyrimo teisėjui duotais parodymais, prokuroro nuomone, bÅ«tent Å¡ie A. K. parodymai turėjo bÅ«ti vertinami ir sprendžiant V. K. kaltės klausimÄ bei paneigiant keliamÄ versijÄ dėl aukso. Prokuroras skunde yra įsitikinęs, kad remiantis tuo, kad buvo iÅ¡dėstyta, teismas nepagrįstai nepripažino kaltu V.

K. pagal BK 260 straipsnio 3 dalį ir BK 199 straipsnio 2 dalį. Prokuroro nuomone, net ir tuo atveju, jeigu ir bÅ«tų konstatuota, kad turimų duomenų nepakanka įrodyti V. K. kaltės, teismas privalėjo pasisakyti, ar V. K. veiksmuose nėra kitų nusikalstamų veikų požymių. Vien tai, kad V. K. nesuprato, kad bendrininkauja gabenant narkotines medžiagas, nesudaro pagrindo teigti, kad nebuvo padaryta kita nusikalstama veika, pavyzdžiui, numatytÄ BK 22 straipsnio 2 dalyje, 199 straipsnio 1 dalyje. 100 kg aukso įvežimas į Lietuvos RespublikÄ , nepateikiant jo muitinei, turi bÅ«ti laikomas neteisėtu ir sudaro kontrabandos sudėtį, o V.

K. veiksmai vertinami, kaip pasikėsinimas į netinkamÄ objektÄ . Prokuroro įsitikinimu, teismas, nors V. K. ir iÅ¡teisino pagal BK 260 straipsnio 3 dalį ir BK 199 straipsnio 2 dalį, taip pat turėjo pasisakyti ir dėl V. K. atsakomybės pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (jis Marijampolės rajono apylinkės teismo buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 222 straipsnio 1 dalį remiantis BK 40 straipsniu), nes to reikalauja BK 40 straipsnio 7 dalies nuostatos. Taip pat prokuroras skunde nesutinka su teismo padarytomis iÅ¡vadomis dėl organizuotos grupės. Prokuroro nuomone, teismas netinkamai interpretavo BK 25 straipsnio 3 dalyje įtvirtintÄ organizuotos grupės apibrėžimÄ , konstatavęs, kad vienas iÅ¡ organizuotos grupės požymis yra iÅ¡ankstinis susitarimas daryti nusikalstamas veikas, o tai lėmė, kad buvo padarytos nepagrįstos, prieÅ¡taraujančios teismų formuojamai praktikai dėl organizuotos grupės (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-96/2012) iÅ¡vados.

Ta aplinkybė, kad nevisi dalyviai buvo įtraukti į nusikalstamos veikos darymÄ tuo pačiu metu, prokuroro įsitikinimu, taip pat nėra kliÅ«tis jų veikos kvalifikuoti kaip padarytos veikiant organizuota grupe. Be to, pasak prokuroro, pripažįstant bendrininkus veikiant organizuota grupe, nėra bÅ«tina, kad kiekvienas bendrininkas suprastų, kad veikia darinyje, kuris teisiÅ¡kai yra apibÅ«dinamas, kaip organizuota grupė, užtenka konstatuoti tai, kad jie supranta, kad veikia su kitais asmenimis pagal iÅ¡ anksto parengtÄ nusikalstamos veikos planÄ .

Pagrindiniai požymiai atskiriantys organizuotÄ grupę nuo bendrininkų grupės, be jau minėtų, yra vaidmenų bei užduočių pasiskirstymas, nusikaltimo plano parengimas, jo mechanizmas, bÅ«das, laikas, vieta. Taigi, kaip mano prokuroras, svarbiausia yra nustatyti organizuotumo lygį. Å iuo atveju, prokuroro nuomone, yra bÅ«tent visi Å¡ie požymiai. Vien tai, kad ne visos Å¡ios aplinkybės buvo aptartos iÅ¡ anksto, nesudaro pagrindo teigti, kad asmenys veikė ne organizuotoje grupėje. Pagal bylos duomenis nustatyta, kad D.

F., veikdamas kaip organizatorius, sudarė nusikalstamos veikos padarymo planÄ , įtraukė į nusikalstamos veikos padarymÄ V. K., turėdamas tikslÄ rasti asmenis, galėsiančius pergabenti narkotines medžiagas per Lietuvos Respublikos valstybės sienÄ , bei Y. (Y.) A., kuria pavedė įgyti pakavimo įrangÄ , supakuoti įgytÄ labai didelį kiekį narkotinių medžiagų ir jas perduoti D. F. nurodytam vairuotojui bei sumokėti nenustatytam asmeniui už narkotinių medžiagų saugojimÄ . Visi nusikalstamos veikos bendrininkai buvo pasiskirstę vaidmenimis, turėjo savo funkcijas bei palaikė nuolatinį tarpusavio ryšį.

Be to, tarp jų vykusių telefoninių pokalbių stenogramos ir duoti parodymai, patvirtina, kad kiekvienas bendrininkas suprato arba turėjo suprasti, kad veikia su kitais asmenimis. Prokuroras, remdamasis iÅ¡dėstytu, skunde daro iÅ¡vadÄ , kad teismas visų bendrininkų veiksmus turėjo vertinti kaip padarytus veikiant organizuota grupe, o ne bendrininkų grupe. Prokuroras skunde taip pat ginčija ir teismo padarytÄ iÅ¡vadÄ dėl D. F. veiksmų vertinimo kaip padėjėjo ir D. F. paskirtos bausmės dydį.

Mano, kad atsižvelgiant į tai, kad bÅ«tent D. F. į nusikalstamos veikos darymÄ Ä¯traukė V. K., Y. (Y.) A., pavedė V. K. surasti transporto priemonės vairuotojÄ A. K., teikė pinigines lėšas skirtas nusikalstamos veikos padarymui, organizavo transporto priemonės suradimÄ , labai didelio kiekio narkotinių medžiagų pakrovimÄ bei gabenimÄ ir pats suorganizavo neteisėtÄ krovinį, savo veiksmai intensyviai palaikė nuolatinį ryšį su kitais grupės dalyviais, siekė, kad nusikalsta veika bÅ«tų atlikta tinkamai, parengė nusikalstamų veiksmų atlikimo planÄ , koordinavo kitų asmenų veiklÄ bei jiems vadovavo, teikdamas pastovius nurodymus, D.

F. veiksmai gali bÅ«ti vertinami tik kaip organizatoriaus ir jam dėl didesnio jo veiksmų pavojingumo griežtinama teismo paskirta bausmė.Nuteistasis Y. (Y.) A. apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti dėl jo priimtÄ pirmosios instancijos teismo apkaltinamÄ jį nuosprendį ir jį iÅ¡teisinti arba sumažinti jam paskirtÄ laisvės atėmimo bausmę.Apeliantas, skunde nesutikdamas dėl jo pripažinimo kaltu pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, BK 199 straipsnio 2 dalį, nurodo, kad jis jam inkriminuotų nusikaltimų nepadarė, jo pagalba D.

F. buvo visiškai atsitiktinė ir tik epizodinė, jis nežinojo apie D. F. daromus nusikaltimus ir tai, kad pastarojo veiksmai buvo kontroliuojami. Tai patvirtina užfiksuotų telefoninių pokalbių analizė. Jo perduotas D. F. atsiųstam vairuotojui krovinys – narkotinė medžiaga, Lietuvoje nesukėlė jokių žalingų padarinių, nes šios judėjimas buvo kontroliuojamas Lietuvos pareigūnų. Be to, apelianto nuomone, atsižvelgiant į tai, kad Valstybės sienos apsaugos tarnyba turėjo pakankamai duomenų apie D.

F. nusikalstamus ketinimus Olandijoje, tuo atveju, jeigu Lietuvos pareigÅ«nai apie Å¡iuos D. F. nusikalstamus ketinimus Olandijoje bÅ«tų informavę Å¡ios Å¡alies pareigÅ«nus, jie galėjo užkardyti Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ savo Å¡alyje ir nebÅ«tų sugadintas jo likimas. Apelianto nuomone, Å¡ios jo nurodytos aplinkybės yra svarbios vertinant ne tik jo veiksmus, bet ir tuo atveju, jeigu bÅ«tų nuspręsta, kad jis yra kaltas, svarstant dėl jam paskirtos bausmės teisingumo klausimÄ . Nuteistojo Y. (Y.) A. gynėjas advokatas A.

Liutvinskas apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti dėl Y. (Y.) A. priimtÄ pirmosios instancijos teismo apkaltinamÄ jį nuosprendį ir priimti naujÄ iÅ¡teisinamÄ nuosprendį arba pritaikius BK 54 straipsnio 2 dalį sumažinti nuteistajam Y. (Y.) A. paskirtÄ laisvės atėmimo bausmę. Apeliantas, skunde ginčydamas dėl Y. (Y.) A. priimtÄ pirmosios instancijos teismo apkaltinamÄ jį nuosprendį, teigia, kad skundžiamame nuosprendyje teismas nenurodė bylos duomenų, kuriais remdamasis konstravo iÅ¡ankstinį Y. (Y.) A. ir kitų nuteistųjų susitarimÄ neteisėtai disponuoti byloje minimu narkotinių medžiagų kiekiu bei jas gabenti kontrabanda į LietuvÄ , tai yra nuosprendyje neatskleidė Y. (Y.) A. inkriminuotų veikų subjektyvių ir objektyvių požymių, kurie leistų daryti iÅ¡vadÄ , kad visi bendrininkai siekė bendro ir vieningo nusikalstamo veikos rezultato, nors pagal kasacinės instancijos teismo praktika (kasacinės nutarys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-95/2012, Nr. 2K-7-398/2013 ir kt.) tai privalėjo padaryti, o apsiribojo tik fragmentiÅ¡kais teiginiais dėl pakeistos bendrininkavimo formos ir atsietu nuo bylos konteksto Y. (Y.) A. veiksmų Olandijoje vertinimu taikant Lietuvos baudžiamuosius įstatymus.

Dėl ko, apelianto teigimu, galima daryti iÅ¡vadÄ , kad teismas iÅ¡vadas dėl Y. (Y.) A. kaltės grindė prielaidomis, sÄ moningai nutylėdamas arba Å¡aliÅ¡kai interpretuodamas reikÅ¡mingus teisingam bylos iÅ¡sprendimui duomenis ir taip nukrypo nuo teismo formuojamos praktikos dėl apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-440/2010, Nr. 2K-P095/2010, Nr. 2K-243/2013 ir kt.), o to pasėkoje priėmė nepagrįstÄ ir neteisėtÄ nuosprendį, kuris turi bÅ«ti panaikintas.Toliau apeliantas skunde konkretizuoja Å¡ias savo padarytas iÅ¡vadas atskirai nurodydamas nesutikimo motyvus dėl teismo padarytų iÅ¡vadų apie bendrininkų grupę ir Y. (Y.) A. pripažinimÄ kaltu už BK 260 straipsnio 3 dalyje, BK 199 straipsnio 2 dalyje numatytų nusikaltimų padarymÄ .Visų pirma apeliantas skunde dėsto argumentus dėl teismo padarytų iÅ¡vadų apie Y. (Y.) A. bendrininkavimÄ BK 260 straipsnio 3 dalyje, BK 199 straipsnio 2 dalyje numatytų nusikaltimų padaryme.

Apeliantas įsitikinęs, kad Å¡ios teismo iÅ¡vados dėl bendrininkavimo iÅ¡ esmės yra pagrįstos tik teoriniais samprotavimais, o ne byloje surinktais įrodymais, be to, neatitinka ir teismų formuojamos praktikos dėl bendrininkavimo. Tai yra teismas skundžiamame nuosprendyje, nors perkėlęs kasacinėje nutartyje Nr. 2K-485/2008 teikiamÄ bendrininkavimo turinio aiÅ¡kinimÄ , skyrė daug dėmesio bendrininkų grupės sampratai, privalomam subjektyviųjų ir objektyviųjų požymių atskleidimui inkriminuojamų veikų aspektu, tačiau Å¡ios bylos kontekste padaręs abejotinÄ prielaidÄ , kad įrodinėjant susitarimo buvimÄ nėra bÅ«tina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo iÅ¡samiai aptarę nusikalstamos veikos detales, padarė niekuo nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ dėl Y. (Y.) A. bendrininkavimo kontrabandos bÅ«du gabenant labai didelį kiekį narkotinių medžiagų kiekį.

Be to, apelianto nuomone, teismas, darydamas tokiÄ iÅ¡vadÄ , sureikÅ¡mino intelektualųjį bendrininkavimo tyčios turinio suvokimo aspektÄ tapatindamas jį su Y. (Y.) A. atliktais veiksmais, ir nevertino motyvų ir nutylėjo valinė tyčios bendrininkaujant turinį, tai yra siekimÄ bendrų nusikalstamų padarinių. Skundžiamame nuosprendyje nurodytų Y. (Y.) A. atliktų veiksmų Olandijoje, apelianto nuomone, taip pat nepakanka, kad jie bÅ«tų vertinami kaip atlikti vykdytojo, nes pagal teismų praktikÄ vykdytojas suprantamas kaip asmuo, nusikalstamÄ veikÄ padaręs pats arba pasitelkęs kitus asmenis, tai yra atlikęs nusikalstamos veikos sudėtyje apraÅ¡ytus veiksmus.

Be to, apelianto įsitikinimu, teismas konstatavęs, jog byloje nenustatyta kvalifikuoto bendrininkavimo požymių, apie galimÄ bendrininkavimo formos pakeitimÄ neinformavo proceso dalyvių, nors pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo ir kasacinės instancijos teismo jurisprudencijÄ (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-1/2014) tai padaryti privalėjo, dėl ko gynyba neturėjo galimybės teikti argumentus ir ginčyti paprastos bendrininkų grupės požymius. Toliau apeliantas skunde dėsto argumentus dėl konkrečių nusikalstamų veikų, už kurių padarymÄ yra Y. (Y.) A. pripažintas kaltu ir nuteistas.Visų pirma, apeliantas įsitikinęs, kad teismas negalėjo Y. (Y.) A. pripažinti kaltu pagal BK 260 straipsnio 3 dalį.

Pagrindiniai argumentai, kodėl apeliantas skunde daro tokiÄ iÅ¡vadÄ bÅ«tų tai, kad byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad Y. (Y.) A. atliko kokius nors veiksmus nurodytus BK 260 straipsnio 3 dalies dispozicijoje, kaip tai reikalauja kasacinės instancijos teismo praktika (kasacinė nutartis byloje Nr. 2K-P-218/2009). Tokių duomenų nenurodė ir teismas. Teismas apsiribojo tik bendro pobÅ«džio nuoroda, kad Y. (Y.) A. kartu su D. F. ir A. K. neteisėtai disponavo labai dideliu narkotinių medžiagų kiekiu bei jas gabeno kontrabanda.

Tačiau tokia bendro pobÅ«džio nuoroda, apelianto teigimu, neatskleidžia kiekvieno nuteistojo kaltės turinio teisės taikymo aspektu. Be to, apelianto nuomone, svarbi aplinkybė, kuri rodo, kad Y. (Y.) A. negalėjo bÅ«ti pripažintas kaltu už Å¡io nusikaltimo padarymÄ yra ir ta, kad narkotinių medžiagų įgijimas skundžiamo nuosprendžio apraÅ¡omojoje dalyje inkriminuotas tik D. F., tai yra Y. (Y.) A. Å¡is požymis neinkriminuotas, nes kaip nurodė ir pats teismas nuosprendyje, Y. (Y.) A. tik supakavo D.

F. įgytas narkotines medžiagas ir perdavė jas A. K.. Å ioje byloje nenustatyta, kad Y. (Y.) A. bÅ«tų atlikęs kokį nors narkotinių medžiagų įgijimo veiksmÄ , tai yra nekonstatuota, kad jis galėjo savarankiÅ¡kai ta medžiaga disponuoti savo nuožiÅ«ra. Teismas šį požymį, iÅ¡ esmės įrodinėja tik Å¡iai bylai neaktualiais teoriniais samprotavimais dėl bendrininkavimo sampratos. Be to, apelianto nuomone, teismas Y. (Y.) A. ir A. K. pripažindamas buvus Å¡io nusikaltimo bendravykdytojais, turėjo atskleisti ir jų susitarimo turinį inkriminuotų veikų sudėčių aspektu, nurodant įgijimo ir gabenimo kvalifikuojančius požymius, tai yra konstatuoti, kokie veiksmai kiekvieno jų atlikti, atitiko jiems inkriminuotų nusikaltimų sudėties objektyviuosius.

Apeliantas įsitikinęs, kad teismui nustačius, kad nuteistieji nesitarė daryti nusikalstamos veikos ir nebuvo pasiskirstę nei užduotimis, nei vaidmenimis, tai yra visi jie veikė ne pagal iÅ¡ anksto parengtÄ planÄ , skundžiamame nuosprendyje nurodyti Y. (Y.) A. veiksmai negali bÅ«ti siejami priežastiniu ryÅ¡iu su Y. (Y.) A. inkriminuotos veikos padariniais. Be to, apelianto nuomone, reikÅ¡minga aplinkybė, kuri teismo liko neįvertinta yra ir tai, kad byloje neginčijamai nustatyta (patvirtina D. F. teisme duoti parodymai, Y. (Y.) A. parodymai, operatyvinių veiksmų atlikimo protokolai ir priedai prie jų), kad Y. (Y.) A. nuosprendžio apraÅ¡omojoje dalyje nurodytus veiksmus atliko ne savo iniciatyva ar vykdydamas susitarimÄ su A.

K. ar su D. F., o tik D. F. papraÅ¡ytas, neinformavus jo nei dėl pagalbos tikslo, nei dėl motyvo, tai yra nežinodamas D. F. praÅ¡ymo nei tarpinio, nei galutinio rezultato. Y. (Y.) A. ir D. F. bendravimo telefonu ir SMS žinutėmis turinio analizė akivaizdžiai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad D. F. nedavė nurodymų kaip, kad teigiama nuosprendyje Y. (Y.) A., o paprašė pagalbos, nes pats negalėjo iÅ¡vykti į OlandijÄ , ir smulkmeniÅ¡kai aiÅ¡kina su kuo ir kur jam reikia susitikti, kÄ ir kaip daryti, tai yra praÅ¡o atlikti tuos veiksmus, kuriuos jis pats turėjo atlikti ir kurie su Y. (Y.) A. iÅ¡ anksto nebuvo nei suderinti, nei aptarti.

Pirmosios instancijos teismas, neatlikęs iÅ¡samios Y. (Y.) A. ir D. F. pokalbių telefonu ir SMS žinutėmis turinio analizės, pasiremdamas tik ikiteisminio tyrimo pareigÅ«no atlikta analize ir teikiamu vertinimu, pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalį ir nukrypo nuo teismų praktikoje nusistovėjusios nuostatos, kad teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-95/2012, Nr. 2K-7-398/2013 ir kt.), dėl ko padarė ir nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ dėl Y. (Y.) A. dalyvavimo BK 260 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo padaryme.

Be to, apelianto teigimu, pagal bylos duomenis nustatyta ir dar viena reikÅ¡minga aplinkybė, kuri verčia abejoti pirmiau nurodytų teismo iÅ¡vadų dėl Y. (Y.) A. dalyvavimo BK 260 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo padaryme pagrįstumu. Nuteistasis Y. (Y.) A., padaręs tai, ko jo prašė D. F., ruošėsi skristi į MaskvÄ , o į LietuvÄ atvyko ne kaip inkriminuotų nusikaltimų bendravykdytojas, tai yra ne dėl byloje minimo nusikaltimo dalyko ar inkriminuotų veikų rezultato, o tik D. F. papraÅ¡ytas ir visai kitu tikslu, kÄ teisme patvirtino ne tik D.

F.. TokiÄ iÅ¡vadÄ leidžia daryti ir paties Y. (Y.) A. elgesys (atvykęs į Vilnių neatliko jokių veiksmų, kurie leistų daryti iÅ¡vadÄ , jog jis domisi nusikaltimo dalyku).Apelianto nuomone, Y. (Y.) A. negalėjo bÅ«ti pripažintas kaltu pagal BK 199 straipsnio 2 dalį ir dėl to, kad pagal bylos duomenis (D. F., A. K. parodymai, tarp D. F. ir Y. (Y.) A. vykusių pokalbių telefonu ir SMS žinutėmis turinis), dėl kurių teismui abejonių nekilo, nustatyta, kad Y. (Y.) A. nebuvo informuotas ir dėl tolesnio nusikaltimo judėjimo.

Teismas, Y. (Y.) A. pripažindamas kaltu už Å¡io nusikaltimo padarymÄ , iÅ¡ esmės apsiribojo tik bendro pobÅ«džio teiginiu, kad nuteistieji buvo sutarę narkotines medžiagas gabenti per Lietuvos RespublikÄ Ä¯ RusijÄ , teoriniais samprotavimais apie bendrininkavimÄ . Tai yra teismas iÅ¡ esmės nenurodė jokių patikimų įrodymų, kurie patvirtintų teismo iÅ¡vadÄ , kad Y. (Y.) A. buvo žinoma kontrabandos dalykas judės bÅ«tent į RusijÄ , ir kad bÅ«tinai per LietuvÄ . Taip pat nenustatė ir Y. (Y.) A. tyčios daryti jam inkriminuotÄ nusikaltimÄ .

Å ioje byloje neginčijamai nustatyta, kad D. F. Y. (Y.) A. nei apie gruzinÄ ,,ZazÄ â€œ, nei apie narkotinių medžiagų tolesnį judėjimÄ iÅ¡ Olandijos nieko neaiÅ¡kino nei jiems bÅ«nant Londone, nei praÅ¡ydamas pagalbos telefonu, nei aiÅ¡kindamas, kur, kÄ ir kaip daryti Olandijoje. Be to, apelianto nuomone, teismas tik iÅ¡samiai, neÅ¡aliÅ¡kai ir betarpiÅ¡kai iÅ¡nagrinėjęs visus bylos duomenis ir tik nustatęs visas reikÅ¡mingas teisingam bylos iÅ¡nagrinėjimui aplinkybes, galėjo spręsti ir dėl to, ar Y. (Y.) A. veiksmai, atlikti Olandijoje, yra nusikalstami pagal Lietuvos Respublikos BK ir tik po to daryti iÅ¡vadÄ , ar nuosprendyje nurodyti veiksmai vertintini kaip bendrininkavimas bedravykdytojų forma, ar tik kaip atsitiktinis ir epizodinis prisidėjimas prie nusikalstamų veikų.

Tačiau teismas Å¡ių aplinkybių sÄ moningai neaptarė ir nevertino, nors Å¡ios aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad Y. (Y.) A. sutiko tik pagelbėti D. F. ir tik Olandijoje bei tai, kad su Y. (Y.) A. jokių kitų veiksmų nei D. F., nei A. K. nederino, tame tarpe ir dėl galutinio Y. (Y.) A. inkriminuoto nusikaltimo rezultato. Y. (Y.) A. ir D. F. pokalbių telefonu ir SMS žinutėmis turinys rodo, kad Y. (Y.) A. tikrai nežinojo, kur ir kÄ jam teks nuveikti Olandijoje (D. F. telefonu ir SMS žinutėmis aiÅ¡kina, kur eiti, kur nupirkti, kaip pakuoti ir kam perduoti byloje minimÄ nusikaltimo dalykÄ ir dar papraÅ¡o, jeigu turės pinigų, perduoti ,,seniui“, tai yra olandui, pas kurį palikti ir netilpusiÄ krovinio dalį).

Be to, apelianto nuomone, minėtų aplinkybių teisinis vertinimas buvo privalomas ir dėl to, kad teismas Y. (Y.) A. pripažino kaltu už veiksmus, atliktus Olandijoje, taikydamas taip vadinamÄ universalinės jurisdikcijos principÄ BK 7 straipsnio 11 punktas), nors to ir nenurodė skundžiamame nuosprendyje. Toks universalinės jurisdikcijos principo taikymas privalomai turi bÅ«ti ne tik aptartas nuosprendyje, bet ir negali prieÅ¡tarauti Å¡alies, kurioje, kaip mano teismas, apraÅ¡ydamas Y. (Y.) A. inkriminuotų veikų padarymo aplinkybes, ir buvo padarytas nusikaltimas, baudžiamiesiems įstatymams ir tos Å¡alies taikymo praktikai, tai yra nenukrypti nuo BK 8 straipsnio nuostatų.

Olandijoje Y. (Y.) A. atlikti veiksmai su byloje minimu nusikaltimo dalyku nesudaro neteisėto disponavimo narkotinėmis medžiagomis – įgijimo ir gabenimo – objektyviųjų sudėties požymių, nustatytų BK 260 straipsnio 3 dalyje.Apelianto nuomone, šioje byloje nustačius, kad Y. (Y.) A., paprašius D. F., Olandijoje perdavė narkotines medžiagas A. K. ir nenustačius, kad Y. (Y.) A. buvo susitaręs dėl bendro šios nusikalstamos veikos rezultato, teismas taip pat turėjo pasisakyti, kodėl Y. (Y.) A. veiksmai nevertinami kaip prisidėjimas prie nusikaltimo.

Apeliantas mano, kad Å¡ioje byloje yra pagrindas Y. (Y.) A. veiksmus vertinti kaip prisidėjimÄ prie nusikaltimo be kaltės. Apelianto nuomone, tuo atveju, jeigu bÅ«tų nuspręsta, kad Y. (Y.) A. yra pagrįstai pripažintas kaltu pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, BK 199 straipsnio 2 dalį, yra bÅ«tina suÅ¡velninti Y. (Y.) A. paskirtÄ bausmę. Apelianto nuomone, atsižvelgiant į tai, kad Y. (Y.) A. dar ikiteisminio tyrimo metu nieko neslėpdamas paaiÅ¡kino visas jam žinomas įvykio aplinkybes ir nurodė asmenis, su kuriais ir kokiu tikslu bendravo (tokius jo parodymus patvirtino kiti nuteistieji), Å¡ie jo parodymai padėjo atskleisti visas byloje nagrinėjamo įvykio aplinkybes, Y. (Y.) A. buvo atsitiktinis asmuo ir atliko tik epizodinius veiksmus, nežinodamas vairuotojo, kuriam jis perdavė krovinį judėjimo marÅ¡ruto ir galutinio tikslo, ko siekia D.

F. (D. F. jo apie tai neinformavo), Y. (Y.) A. negalėjo bÅ«ti paskirta bausmė didesnė negu D. F.. Apeliantas taip pat mano, kad teismas, nenurodęs jokių patikimų ir teisės taikymui pakankamų motyvų, neteisingai aiÅ¡kindamas BK normÄ , Y. (Y.) A. be pagrindo pritaikė BK 72 straipsnio 5 dalį ir solidariai iÅ¡ visų nuteistųjų iÅ¡ieÅ¡kojo uždraustos veikos priemone pripažinto ir konfiskuotino turto – automobilio DAF vertę atitinkančiÄ pinigų sumÄ â€“ 84 990 Lt, taikydamas rinkos vertės principÄ .

Nuteistasis A. K. apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti pirmosios instancijos dėl jo priimtÄ apkaltinamÄ jį nuosprendį ir priimti naujÄ iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Nurodo, kad teismas skundžiamame nuosprendyje neteisingai aiÅ¡kino materialinės ir procesinės teisės normas, dėl buvo priimtas nepagrįstas ir neteisėtas nuosprendis. Apeliantas, skunde aptaręs baudžiamajai atsakomybei kilti aktualias sÄ lygas, BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte, BK 2 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas nuostatas, mano, kad jis negalėjo bÅ«ti pripažintas kaltu pagal BK 199 straipsnio 2 dalį, BK 260 straipsnio 3 dalį, nes teismas nenustatė Å¡ių nusikalstamų veikų sudėties požymių visumos.

Byloje nesurinkta duomenų, leidžiančių pagrįstai teigti, jog jis padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Teismo iÅ¡vados nuosprendyje yra grindžiamos abejonėmis ir prielaidomis, tuo pažeidžiant BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtintas įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles.Apeliantas, skunde nesutikdamas su teismo nuosprendžiu, kuriuo jis pripažintas kaltu pagal BK 199 straipsnio 2 dalį, BK 260 straipsnio 3 dalį, mano, kad remiantis BPK 1 straipsnio 1 dalies nuostatomis, vien tai, kad byloje neginčijamai nustatyta, kad jis (ir kiti nuteistieji bei iÅ¡teisintasis) gabeno didelį kiekį narkotinių medžiagų, nereiÅ¡kia, jog jis žinojo apie kitų nuteistųjų įgytas narkotines medžiagas – itin didelį kiekį Å¡ių medžiagų ir turi atsakyti už minėtų nusikaltimų padarymÄ .

BK 260 straipsnio 3 dalyje nurodytos veikos turi savarankiÅ¡kÄ baudžiamosios atsakomybės pagrindimo kaltininkui reikÅ¡mę ir todėl kiekviena iÅ¡ jų turi turėti savarankiÅ¡kÄ procesinį įrodinėjimÄ , o ne preziumuojamos iÅ¡ kitų BK 260 straipsnio 3 dalyje nurodytų ir neginčijamai įrodytų vėlesnių veikų. Tai yra teismas turi iÅ¡nagrinėti bylÄ taip, kad nė vienas nekaltas asmuo nebÅ«tų traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, jam nebÅ«tų taikomos jokios procesinės prievartos priemonės ir priimtas apkaltinamasis nuosprendis.

Tuo tarpu teismas, pažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies, BPK 276 straipsnio 4 dalies, BPK 301 straipsnio ir iÅ¡ dalies BPK 305 straipsnio nuostatas, jo dalyvavimÄ minėtų nusikaltimų padaryme iÅ¡ esmės įrodinėjo tik jo paties ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, neatkreipė dėmesio į jo teisę neduoti parodymų prieÅ¡ save arba juos tikslinti teisminio bylos nagrinėjimo metu, realiai paaiÅ¡kinant faktines aplinkybes, nors EŽTT ne kartÄ yra pabrėžęs teisės neduoti parodymų prieÅ¡ save svarbÄ (teismas Å¡iÄ teisę akivaizdžiai pažeidė, kadangi nuosprendyje konstatavo, kad jis savo kaltę iÅ¡ dalies pripažino, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme aiÅ¡kiai nurodė, kad atneÅ¡us narkotikus sudėjo į automobilyje įrengtÄ slėptuvę kartu su Y. (Y.) A., kad teismas netikėti tokiais jo aiÅ¡kinimais neturi pagrindo).

Apelianto įsitikinimu, teismas Å¡iuos jo parodymus ir neteisingai interpretavo, vertindamas juos visiÅ¡kai neatsižvelgdamas į jo paaiÅ¡kinimus, kad jis apie tai, kad sudėjo ir vežė narkotines medžiagas sužinojo tik iÅ¡ policijos pareigÅ«nų, kai kirto Lietuvos Respublikos valstybės sienÄ , iki tol jis nežinojo nei kÄ veža, nei kÄ slepia, kad jis gyvenime nėra matęs ir vartojęs narkotines medžiagas, kad jam ,,V.“ nieko konkretaus neaiÅ¡kino, kas buvo dedama į sunkvežimio slėptuvę.

Viskas buvo suskaičiuota, apraÅ¡yta pareigÅ«nų atliekant tyrimÄ ir jam buvo pasakyti tikslÅ«s rastų paketų kiekiai, iÅ¡matavimai, ir kad tai buvo gabenami narkotikai. PareigÅ«nai, atliekantys tyrimÄ , jam paaiÅ¡kino, kad čia jis niekuo dėtas, juo buvo tik pasinaudota, jie žino, kas tai organizavo ir kas vadovavo, o jis, kadangi jau žino, kad tai buvo narkotinės medžiagos, tai bÅ«tina fiksuoti jo apklausos protokole. Jam nebuvo iÅ¡aiÅ¡kinta teisė savo ranka suraÅ¡yti parodymus. Dėl ko, kaip vėliau paaiÅ¡kėjo, jo parodymai buvo užfiksuoti taip, kad jo veiksmai atitiktų BK 260 straipsnio 3 dalies dispozicijÄ , tai yra netiksliai.

Be to, Å¡ie jo parodymai yra duoti ikiteisminio tyrimo metu, jis jų teisme nepatvirtino, dėl ko tokiais jo parodymais pagal teismų praktikÄ (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-206/2008, Nr. 2K-200/2009, Nr. 2K-344/2011) negalėjo bÅ«ti remiamasi nustatant aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡spręsti, jais buvo galima remtis tik siekiant patikrinti kitų byloje esančių įrodymų patikimumÄ . Tačiau ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų nepatvirtino ne tik jis, bet ir kiti asmenys, jie neatitinka ir kitų byloje surinktų ir teismo metu patikrintų įrodymų.

Nei vienas iÅ¡ kitų nuteistųjų, iÅ¡teisintasis nepatvirtino, kad jis žinojo, ar kad jam buvo pasakyta, kad reikės vežti narkotines medžiagas. Y. (Y.) A. duodamas parodymus teisme paaiÅ¡kino, kad jam neaiÅ¡kino, kas tai, kad jam nesakė, kad tai dedamos į slėptuvę narkotinės medžiagos. PrieÅ¡ingai šį krovinį jam liepė parvežti V. K., pastarasis viskÄ liepė sudėti į nurodytÄ slėptuvę, jam paaiÅ¡kino, kad su juo bus susisiekta, davė jo mobiliojo ryÅ¡io telefono numerį asmeniui, kuris su juo susisiekė, tačiau nuo jo nuslėpė tiesÄ Â - kas tai buvo per krovinys, jį suklaidino pasakydamas, kad tokiu bÅ«du bus vežamas auksas, o sudėti į slėptuvę reikia tam, kad bÅ«tų saugiau.

Todėl galima daryti iÅ¡vadÄ , kad dėl jo buvo peržengtos susitarimo ribos. Jo tyčia apėmė susitarimas su V. K., pastarojo praÅ¡ymu gabenti tik auksÄ slėptuvėje, dėl ko jis sutiko padėti, nes nenorėjo prarasti darbo. Jis negalėjo bent bendrais bruožais suprasti, kad tai yra narkotinės medžiagos, nes dėžėje buvo paketai vakuuminiu bÅ«du specialiu aparatu supakuoti į celofanÄ , neskleidė jokio specifinio kvapo. Tai rodo, kad visa iÅ¡tirta bylos medžiaga paneigia tai, kad jis, veikdamas bendrininkų grupe, padarė nusikalstamas veikas, kad neva jis dėdamas paketus suprato, kad kontrabanda bus gabenami bÅ«tent narkotikai ir jų kiekis yra itin didelis.

Apelianto nuomone, tuo atveju, jeigu teismas manytų, kad jis yra kaltas, jam turėtų bÅ«ti pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį paskirta Å¡velnesnė bausmė, nes teismas jam paskyrė bausmę, kuri aiÅ¡kiai prieÅ¡tarauja teisingumo principui. Jis per visÄ laikotarpį, kol truko ikiteisminis tyrimas ir bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme, nėra padaręs jokių nusikalstamų veikų.Taip pat apeliantas yra įsitikinęs, kad teismas be jokio pagrindo iÅ¡ jo, A. K. nutarė solidariai su kitais nuteistaisiais iÅ¡ieÅ¡koti uždraustos veikos priemone pripažinto ir konfiskuotino turto, automobilio DAF, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančiÄ sumÄ â€“ 84 990 Lt valstybės naudai.

Teismo posėdyje prokuroras prašė Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros skyriaus prokuroro apeliacinį skundÄ patenkinti, nuteistojo Y. A. ir jo gynėjo apeliacinius skundus tenkinti iÅ¡ dalies, turto konfiskavimo dalyje, taip pat iÅ¡ dalies tenkinti nuteistojo A. K. apeliacinį skundÄ â€“ dėl BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo bei turto konfiskavimo. Nuteistasis Y. A. prašė jo apeliacinį skundÄ patenkinti, jo gynėjas prašė gynėjo apeliacinį skundÄ patenkinti. Nuteistasis A. K. ir jo gynėjas praÅ¡o nuteistojo A.

K. apeliacinį skundÄ patenkint. Nuteistasis D. F. ir jo gynėjas praÅ¡o prokuroro apeliacinį skundÄ atmesti ir palikti galioti skundžiamÄ teismo nuosprendį. IÅ¡teisintasis V. K. ir jo gynėjas praÅ¡o prokuroro apeliacinį skundÄ atmesti ir palikti galioti skundžiamÄ teismo nuosprendį. Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros skyriaus prokuroro apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies dėl netinkamo nuteistojo D. F. veiksmų įvertinimo kaip padėjėjo ir V. K. iÅ¡teisinimo. Taip pat tenkintini iÅ¡ dalies nuteistųjų A.

K., Y. A. ir jo gynėjo apeliaciniai skundai dėl paskirtų bausmių. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybių, neteisingai paskirtų bausmių (BPK 328 straipsnio 1, 2, 3 punktai). Pirmiausia kolegija pasisakys dėl prokuroro apeliacinio skundo. Dėl prokuroro apeliacinio skundo argumentų Prokuroras apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai nuteistųjų veiksmus vertino kaip veikiančių bendrininkų grupe, jis nurodo, kad nuteistieji nusikaltimus padarė veikdami organizuota grupe.

Anot prokuroro, teismas netinkamai interpretavo BK 25 straipsnio 3 dalyje įtvirtintÄ organizuotos grupės apibrėžimÄ , konstatavęs, kad vienas iÅ¡ organizuotos grupės požymis yra iÅ¡ankstinis susitarimas daryti nusikalstamas veikas, o tai lėmė, kad buvo padarytos nepagrįstos, prieÅ¡taraujančios teismų formuojamai praktikai dėl organizuotos grupės (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-96/2012) iÅ¡vados. Ta aplinkybė, kad ne visi dalyviai buvo įtraukti į nusikalstamos veikos darymÄ tuo pačiu metu, prokuroro įsitikinimu, taip pat nėra kliÅ«tis jų veikos kvalifikuoti kaip padarytos veikiant organizuota grupe.

Be to, pasak prokuroro, pripažįstant bendrininkus veikiant organizuota grupe, nėra bÅ«tina, kad kiekvienas bendrininkas suprastų, kad veikia darinyje, kuris teisiÅ¡kai yra apibÅ«dinamas, kaip organizuota grupė, užtenka konstatuoti tai, kad jie supranta, kad veikia su kitais asmenimis pagal iÅ¡ anksto parengtÄ nusikalstamos veikos planÄ . Pagrindiniai požymiai, atskiriantys organizuotÄ grupę nuo bendrininkų grupės, be jau minėtų, yra vaidmenų bei užduočių pasiskirstymas, nusikaltimo plano parengimas, jo mechanizmas, bÅ«das, laikas, vieta.

Kolegija nesutinka su tokiais prokuroro apeliacinio skundo argumentais. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad nuteistieji veikė ne organizuota, o bendrininkų grupe ir šį savo sprendimÄ iÅ¡samiai motyvavo. Pagal BK 25 straipsnio 3 dalį organizuota grupė yra bendrininkavimo forma, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria daryti kelis nusikaltimus arba vienÄ sunkų ar labai sunkų nusikaltimÄ ir kiekvienas grupės narys, darydamas nusikaltimÄ , atlieka tam tikrÄ užduotį ar turi skirtingÄ vaidmenį (įstatymo redakcija, galiojusi nusikalstamos veikos darymo metu).

Taikant Å¡iÄ normÄ bÅ«tina nustatyti atitinkamÄ bendrininkų susitarimÄ , nusikalstamos veikos sunkumo laipsnį bei tam tikrÄ organizuotumo lygį. OrganizuotÄ grupę iÅ¡skiria vaidmenų ar užduočių pasiskirstymas (kasacinės nutartys Nr. 2K-210/2009, 2K-140/2014 ir kt.). Nekartojant pirmosios instancijos teismo argumentų, pabrėžtina, jog Å¡ioje baudžiamojoje byloje nuteistieji nebuvo sudarę jokio nusikalstamų veikų planų, nebuvo pasiskirstę užduočių bei vaidmenų, veikos padarytos be konkretaus plano, todėl pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad jie veikė ne organizuota, o bendrininkų grupe.

Pats prokuroras skunde nurodo, jog pagrindiniai požymiai, atskiriantys organizuotÄ grupę nuo bendrininkų grupės, be jau minėtų, yra vaidmenų bei užduočių pasiskirstymas, nusikaltimo plano parengimas, jo mechanizmas, bÅ«das, laikas, vieta. Tačiau nenurodo kaip, anot jo, Å¡ioje byloje buvo rengiamas nusikalstamos veikos planas, vaidmenų ir užduočių pasiskirstymas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad nuteistieji veikė bendrininkų grupe. D. F. narkotinių medžiagų gabenimui surado transporto priemonę su joje įrengta slėptuve, nurodė Y.

A. nuvykti pas tyrimo metu nenustatytÄ olandÄ , sumokėti jam pinigus už narkotinių medžiagų saugojimÄ , jas supakuoti vakuuminiu aparatu, sukrauti jas į A. K. vairuojamame automobilyje įrengtÄ slėptuvę. Y. A. sutikęs A. K. kartu nuvyko pas jau olandÄ , jo suvakuumuotas narkotines medžiagas abu paslėpė automobilyje įrengtoje slėptuvėje. Po to A. K. Å¡ias narkotines medžiagas iÅ¡gabeno į LietuvÄ . Taigi Å¡iuo atveju teismas pagrįstai nustatė bÅ«tinÄ intelektualinio tyčinės kaltės momentÄ â€“ kaltinamųjų suvokimÄ , kad jie dalyvauja nusikalstamoje veikoje.

Jų veiksmai buvo reikÅ¡mingi bendrai nusikalstamai veikai, sudarė sÄ lygas kito bendrininko veiksmams ir juos papildė. Tokie kaltinamųjų veiksmai iÅ¡ esmės reiÅ¡kė susitarimÄ bendrai kontrabanda gabenti labai didelio kiekio narkotines medžiagas ir Å¡ioje konkrečioje situacijoje susitarimas pasireiÅ¡kė sutartinais veiksmais, t.y., veiksmais, rodančiais, kad jie visi pritaria vieni kitų veiksmams, sutinka su jų neteisėtais veiksmais, taip iÅ¡reikÅ¡dami savo tikrÄ jÄ valiÄ â€“ kontrabanda gabenti labai didelio kiekio narkotines medžiagas.

Jie suprato bendrininkų veiksmus, jiems pritarė, suvokė jų bendrai daromos nusikalstamos veikos pobÅ«dį ir norėjo taip veikti (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas).Tačiau sutiktina su prokuroro apeliacinio skundo argumentais, kad D. F. buvo ne padėjėjas, o organizatorius. D. F. buvo kaltinamas tuo, kad organizavo neteisėtÄ Ä¯gijimÄ ir laikymÄ labai didelio kiekio narkotinių medžiagų bei jų gabenimÄ kontrabanda. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nurodė, kad D. F. veiksmai atitinka padėjėjo.

Kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis. Byloje nuteistųjų parodymais bei kitais įrodymais nustatyta (taip nurodo ir pirmosios instancijos teismas nuosprendyje), kad D. F. narkotinių medžiagų gabenimui surado transporto priemonę su joje įrengta slėptuve, nurodė Y. A. nuvykti pas tyrimo metu nenustatytÄ olandÄ , sumokėti jam pinigus už narkotinių medžiagų saugojimÄ , jas supakuoti vakuuminiu aparatu, sukrauti jas į A. K. vairuojamame automobilyje įrengtÄ slėptuvę.

D. F. aktyvÅ«s veiksmai negali bÅ«ti kvalifikuojami kaip padėjėjo. Teismų praktikoje pripažįstama, kad tam tikrais aspektais organizatoriaus ir padėjėjo veikla padarant nusikalstamÄ veikÄ yra panaÅ¡i. Daugiausia panaÅ¡umų tarp padėjėjo ir organizatoriaus nusikalstamos veikos yra tada, kai padėjėjas vykdo intelektualinę pagalbÄ , duodamas nurodymus, patarimus bei teikdamas priemones, ir organizatoriaus veiksmų, koordinuojant, parengiant nusikalstamÄ veikÄ ir vadovaujant nusikaltimų bendrininkų veiksmams.

Esminis nusikaltimo organizatoriaus požymis yra tai, kad jis sujungia ir nukreipia kitų bendrininkų pastangas, sukuria sistemÄ , organizuotumÄ bendroje nusikalstamoje veikoje – ar atskirose jos stadijose, ar jau nusikaltimo darymo metu. Tačiau, norint pripažinti vienÄ iÅ¡ bendrininkų organizatoriumi, nebÅ«tinai visi Å¡ie organizaciniai veiksmai turi bÅ«ti jo veikoje, užtenka bent vieno iÅ¡ jų. Padėjėjo skiriamasis požymis yra tai, kad jis paprastai savo nusikalstama veika prie kitų bendrininkų veiklos prisideda tada, kai Å¡iems jau yra susiformavęs sumanymas padaryti nusikaltimÄ (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-29/2006).

Nagrinėjamu atveju D. F. ne prisijungė prie jau kitų bendrininkų suformuoto sumanymo daryti nusikalstamas veikas, o bÅ«tent pats ir buvo nusikalstamų veikų sumanytojas. Teismas nuosprendyje dėsto jo veiksmus: surado, nurodė kÄ daryti. IÅ¡ D. F. veiksmų visumos akivaizdu, jog jis buvo sumanytojas ir organizatorius veikų. Jo aktyvÅ«s veiksmai turi bÅ«ti kvalifikuoti kaip organizatoriaus, o ne padėjėjo, ir tokiu atveju D. F. veika perkvalifikuota su nuoroda į BK 24 straipsnio 4 dalį. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, pripažinęs, jog D.

F. padėjo padaryti nusikalstamas veikas, neteisingai kvalifikavo jas be nuorodos į BK 24 straipsnio 6 dalį. Taigi apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nustatė tokias faktines aplinkybes:D. F., Y. (Y.) A. ir A. K. veikdami bendrininkų grupėje neteisėtai disponavo labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų ir gabeno jas kontrabanda, o bÅ«tent: D. F. 2012 m. vasario mėnesį organizavo labai didelio kiekio narkotinės medžiagos - 64,911 kg. kanapių dervos gabenimÄ kontrabanda iÅ¡ Nyderlandų Karalystės, Roterdamo miesto apylinkės. V.

K. (kuris kėsinosi į netinkamÄ objektÄ ) 2012 m. vasario mėnesį, bet nevėliau kaip iki vasario 28 d. D. F. papraÅ¡ytas surado automobilį DAF v/n (duomenys neskelbtini) su jame įrengta slėptuve ir 2012 m. vasario 28 d. pasiÅ«lė A. K. nuvykti į Nyderlandų Karalystę. Pastarajam sutikus, V. K. 2012 m. vasario 29 d. pranešė A. K. kontaktinį telefono numerį D. F., o Å¡is tÄ pačiÄ dienÄ nurodytÄ telefono numerį pranešė Y. A.. V. K. iki 2012 m. kovo 09 d. gaudavo iÅ¡ M. K. (pastarajam nežinant apie daromÄ nusikalstamÄ veikÄ ), informacijÄ apie A.

K. buvimo vietÄ ir teikė jÄ D. F., o Å¡is tÄ informacijÄ pateikdavo Y. A., tikslu suderinti pastarojo susitikimÄ su A. K.. Vykdant D. F. nurodymÄ , Y. A. 2012 m. kovo 5 d. apie 15.00 val. Lietuvos Respublikos laiku, Nyderlandų Karalystėje, Roterdamo mieste už 1500 eurų įsigijo vakuuminio pakavimo aparatÄ ir pakavimo paketus ir 2012 m. kovo 6 d. laikotarpyje nuo 13.00 val. iki 21.00 val. Lietuvos Respublikos laiku supakavo D. F. įgytas narkotines medžiagas. 2012 m. kovo 9 d. apie 16.00 val. Lietuvos Respublikos laiku, Nyderlandų Karalystėje, Roterdamo miesto apylinkėse Y.

A. susitiko su A. K. ir palydėjo pastarÄ jį iki laikinos narkotinių medžiagų saugojimo vietos, kurioje iki 18.00 val. Lietuvos Respublikos laiku, Y. A. kartu su A. K. į pastarojo vairuojamame automobilyje DAF v/n (duomenys neskelbtini) įrengtÄ slėptuvę sudėjo D. F. įgytÄ narkotinę medžiagÄ - 64,911 kg. kanapių dervos, po ko Y. A. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui sumokėjo 750 eurų už narkotinių medžiagų saugojimÄ . Po ko, A. K. vairuodamas automobilį DAF v/n (duomenys neskelbtini), pravažiavęs Vokietijos Federalinės Respublikos ir Lenkijos Respublikos teritorijas, neteisėtai, neturėdamas leidimo, 2012 m. kovo 11d. apie 08.00 val. (duomenys neskelbtini) apylinkėse atgabeno per Lietuvos Respublikos valstybės sienÄ iÅ¡ Lenkijos Respublikos teritorijos į Lietuvos Respublikos teritorijÄ labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – 64,911 kg. kanapių dervos, po ko 2012 m. kovo 11d. 9.30 val. jį (duomenys neskelbtini) apylinkėse, kelyje (duomenys neskelbtini)sulaikė VSAT pareigÅ«nai.

Prokuroras apeliaciniame skunde taip pat nesutinka su V. K. iÅ¡teisinimu bei praÅ¡o jį pripažinti kaltu ir nuteisti pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 199 straipsnio 2 dalį, 260 straipsnio 3 dalį. Jau nurodyta, kad organizuotos grupės nebuvo, todėl daugiau papildomai kolegija apie tai nepasisako. Skunde prokuroras nurodo, kad viena iÅ¡ aplinkybių, leidžiančių manyti, kad V. K. turėjo numatyti, kad transporto priemonėje įrengta slėptuvė bus naudojama neteisėtiems veiksmams atlikti, ir kad planuojama pervežti ne Å¡iaip deklaruojamÄ krovinį, tačiau tokį, kurio apyvarta yra draudžiama, pasak prokuroro, yra tai, kad V.

K. yra ne atsitiktinis asmuo, o juridinio asmens, kurio veikla taip pat apima logistikos paslaugas, vadovas ir jis puikiai žinojo, kad visos turimos transporto priemonės yra pritaikytos saugiam krovinių pervežimui, užtikrinant saugų krovinių pristatymÄ , tam nereikia jokių slėptuvių. Be to, V. K. nesiteiravo dėl krovinio lydimųjų dokumentų, nereikalavo jokio patvirtinimo, jog krovinys yra įgytas bei gabenamas legaliai. Taip pat, prokuroro nuomone, nors D. F. ir nurodė, kad jis neinformavęs V. K. apie gabenamas narkotines medžiagas, atsižvelgiant į krovinio vertę bei dydį, D.

F. negalėjo ir nepraneÅ¡ti, kad bus gabenamas ne auksas. Taip pat, pasak prokuroro, reikÅ¡minga aplinkybė, patvirtinanti, kad V. K. gerai suprato savo neteisėtų veiksmų pobÅ«dį, yra ir tai, kad V. K. D. F. buvo pažadėjęs už transporto priemonės suradimÄ sumokėti 10 000 eurų. Prokuroro įsitikinimu, V. K. galėjo ir turėjo suprasti, kad tokia suma yra itin didelė už minėtų paslaugų suteikimÄ , ypač jeigu krovinys gabenamas teisėtai. Kolegija nesutinka su prokuroro apeliacinio skundo argumentais ir praÅ¡ymu V.

K. pripažinti kaltu pagal BK 199 straipsnio 2 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį. Visgi, kolegijos manymu, pirmosios instancijos teismas, nesvarstęs ir nieko nepasisakęs dėl pasikėsinimo į netinkamÄ objektÄ â€“ 100 kg aukso kontrabandÄ , bei visiÅ¡kai iÅ¡teisinęs V. K., netinkamai vertino įrodymus, padarė iÅ¡vadas, neatitinkančias bylos aplinkybių, netinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ . Pagal BPK 20 straipsnį įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, Baudžiamojo proceso kodekso numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro iÅ¡vadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, Å¡iÄ veikÄ padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikÅ¡mės bylai iÅ¡spręsti teisingai.

Ne visada nusikaltimo aplinkybės ir veikÄ padariusio asmens kaltė nustatoma tiesioginiais įrodymais. Ä®rodinėjimas netiesioginiais įrodymais yra sudėtingesnis, tačiau jais taip pat gali bÅ«ti grindžiama asmens kaltė, jei tais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir iÅ¡vados tarpusavyje sujungti nuoseklia bei logiÅ¡ka grandine. Ä®statymas nė vienai iÅ¡ paminėtų įrodymų grupių neteikia pirmenybės. Jokie įrodymai neturi teismui iÅ¡ anksto nustatytos galios. Teismas visus įrodymus turi vertinti, tirti ir analizuoti vienodai, bendra tvarka.

Ä®rodymų vertinimas iÅ¡ esmės yra subjektyvus loginis procesas, kuris reiÅ¡kiasi BPK normų sistemos nustatytose ribose, o teisminis nagrinėjimas ir baigiamojo akto motyvai yra ypatingas argumentacijos atvejis, kuriame derinami faktiniai duomenys ir loginės taisyklės. Esminis reikalavimas Å¡iam loginiam procesui yra iÅ¡samus ir neÅ¡aliÅ¡kas visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimas vadovaujantis įstatymu. Teisėjų kolegija, susipažinusi su apeliacinio skundo argumentais ir baudžiamosios bylos medžiaga, konstatuoja, kad bylÄ iÅ¡nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas neįvertino byloje surinktų įrodymų visumos, tuo pažeidė BK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas, ir todėl padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ dėl V.

K. nekaltumo. Prokuroro nuomone, net ir tuo atveju, jeigu ir bÅ«tų konstatuota, kad turimų duomenų nepakanka įrodyti V. K. kaltės, teismas privalėjo pasisakyti, ar V. K. veiksmuose nėra kitų nusikalstamų veikų požymių. Vien tai, kad V. K. nesuprato, kad bendrininkauja gabenant narkotines medžiagas, nesudaro pagrindo teigti, kad nebuvo padaryta kita nusikalstama veika, numatyta BK 22 straipsnio 2 dalyje, 199 straipsnio 1 dalyje. 100 kg aukso įvežimas į Lietuvos RespublikÄ , nepateikiant jo muitinei, turi bÅ«ti laikomas neteisėtu ir sudaro kontrabandos sudėtį, o V.

K. veiksmai vertinami kaip pasikėsinimas į netinkamÄ objektÄ . Å ie prokuroro apeliacinio skundo argumentai pagrįsti.Pirmiausia pasisakoma dėl prokuroro apeliacinio skundo dalies, kuria jis praÅ¡o pripažinti V. K. kaltu pagal BK 199 straipsnio 2 dalies ir BK 260 straipsnio 3 dalies.Pirmosios instancijos teismas, iÅ¡teisindamas V. K., nuosprendyje nurodė, kad V. K. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismo posėdžio metu nuosekliai aiÅ¡kino, kad su D. F. buvo sutaręs padėti parvežti iÅ¡ Olandijos auksÄ .

Dėl to jis surado automobilį su įrengta slėptuve, davė D. F. kontaktinius vairuotojų telefonų numerius. Taip pat jis domėjosi, kur randasi vairuotojas (A. K.) ir tuos duomenis perduodavo nuteistajam D. F.. Nuteistasis D. F. paaiÅ¡kino, kad su V. K. tarėsi dėl aukso pervežimo iÅ¡ Olandijos, paprašė surasti automobilį, nurodė, kad auksÄ reikia pervežti „saugiai“. IÅ¡ to V. K. suprato, kad auksas turi bÅ«ti gabenamas paslėptas slėptuvėje. Vėliau D. F. sužinojęs, kad bus gabenami narkotikai, apie tai V.

K. nieko nesakė. Nuteistasis A. K. paaiÅ¡kino, kad V. K. jam pasiÅ«lė iÅ¡ Olandijos pervežti auksÄ . Jokios kalbos apie narkotikų vežimÄ nebuvo. Teismo posėdyje buvo perklausyti kaltinamojo V. K. telefoniniai pokalbiai su savo sÅ«numi M. K. ir kitais asmenimis. IÅ¡ jų matyti, kad V. K. apie jokius narkotikus su niekuo neÅ¡neka. IÅ¡ viso to teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad byloje nėra surinkta jokių įrodymų apie tai, kad V. K. žinojo, jog iÅ¡ Olandijos kontrabanda bus gabenami narkotikai ir sutiko kitiems kaltinamiesiems padėti daryti Å¡iuos nusikaltimus.

Kaip jau minėta, prokuroras apeliaciniame skunde, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis, nurodo, jog V. K. turėjo numatyti, kad transporto priemonėje įrengta slėptuvė bus naudojama neteisėtiems veiksmams atlikti, ir kad planuojama pervežti ne Å¡iaip deklaruojamÄ krovinį, tačiau tokį, kurio apyvarta yra draudžiama, yra tai, kad V. K. yra ne atsitiktinis asmuo, o juridinio asmens, kurio veikla taip pat apima logistikos paslaugas, vadovas ir jis puikiai žinojo, kad visos turimos transporto priemonės yra pritaikytos saugiam krovinių pervežimui, užtikrinant saugų krovinių pristatymÄ , tam nereikia jokių slėptuvių.

Tokie prokuroro teiginiai pagrįsti tik iÅ¡ dalies ir nepatvirtina, kad V. K. žinojo, kad slėptuvėje bus gabenamos bÅ«tent narkotinės medžiagos. Tai, kad V. K., kaip nurodo prokuroras, buvo juridinio asmens, užsiimančio ir logistikos paslaugomis, vadovas, dar neįrodo jo kaltės dėl narkotinių medžiagų kontrabandos. Be abejo, V. K. manė, kad slėptuvėje bus vežamas Å¡iuo atveju auksas, ir jo vertė ženkliai virÅ¡ys privalomÄ pateikti muitinei, bÅ«tent dėl Å¡ios priežasties, jo manymu, auksas ir turėjo bÅ«ti slepiamas.

Prokuroras taip pat nurodo, kad V. K. nesiteiravo dėl krovinio lydimųjų dokumentų, nereikalavo jokio patvirtinimo, jog krovinys yra įgytas bei gabenamas legaliai. Tačiau Å¡ie prokuroro apeliacinio skundo teiginiai taip pat dar neįrodo kaltės padarius narkotikų kontrabandÄ . Tai, kad asmuo nesidomėjo, ar krovinys įgytas legaliai bei ar gabenamas legaliai, dar nepatvirtina jį turėjus numanyti, kad tai bus bÅ«tent narkotinės medžiagos. Žinoma jis suprato, kad krovinys, jo įsitikinimu auksas, bus slepiamas nuo muitinės kontrolės, taigi vežamas nelegaliai.

Taip pat, prokuroro nuomone, nors D. F. ir nurodė, kad jis neinformavo V. K. apie gabenamas narkotines medžiagas, atsižvelgiant į krovinio vertę bei dydį, jis negalėjo nepraneÅ¡ti, kad bus gabenamas ne auksas, reikÅ¡minga aplinkybė, patvirtinanti, kad V. K. gerai suprato savo neteisėtų veiksmų pobÅ«dį, yra ir tai, kad V. K. D. F. buvo pažadėjęs už transporto priemonės suradimÄ sumokėti 10 000 Eur. Prokuroro įsitikinimu, V. K. galėjo ir turėjo suprasti, kad tokia suma yra itin didelė už minėtų paslaugų suteikimÄ , ypač jeigu krovinys gabenamas teisėtai.

Pirmiausia kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad tiek V. K., tiek ir D. F. parodė, jog V. K. buvo žadėta 10 000 Lt, o ne 10 000 Eur. Taigi tai ženkliai mažesnė suma, o antra – įvertinus tariamai turėto gabenti aukso kiekį ir galimÄ vertę 10 000 Lt už transporto priemonės, kuria jis bus atgabentas, suradimÄ , suma nėra neadekvati ir pernelyg didelė.Anot prokuroro, V. K. veiksmai darant narkotinių medžiagų kontrabandÄ , pasireiÅ¡kė taip: slėptuvės įrengimo suorganizavimu, pasiÅ«lymu A.

K. gabenti narkotines medžiagas, o jam sutikus, pastarojo telefono numerio davimu D. F., informacijos apie A. K. buvimo vietÄ gavimu bei jos teikimu D. F.. Taigi iÅ¡ Å¡ių veiksmų akivaizdu, kad pats V. K. nei įgyjant, nei laikant, nei pakraunant narkotines medžiagas į automobilio slėptuvę nedalyvavo, tai yra pats aktyvių veiksmų, susijusių su tiesioginiu disponavimu narkotinėmis medžiagomis, neatliko, taip pat jų ir negabeno. Tuo tarpu dėl slėptuvės įrengimo pirmosios instancijos teismas pagrįstai pasisakė, jog tokių duomenų byloje nėra, tai tik deklaratyvÅ«s niekuo neparemti teiginiai.

Kalbant apie pasiÅ«lymÄ A. K. gabenti narkotines medžiagas – vėlgi, byloje tokių duomenų nėra. Pats V. K. neigia net žinojęs, kad bus gabenamos bÅ«tent narkotinės medžiagos, o A. K. parodė, jog V. K. jam sakė, kad reikės pervežti auksÄ . Tik apklaustas apeliacinės instancijos teisme A. K. pakeitė savo nuoseklius ankstesnius parodymus ir jau parodė, kad V. K. jam sakė, jog reikės vežti žolę. Visgi kolegija kritiÅ¡kai vertina tokį parodymų pakeitimÄ . Perskaičius jo ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duotus parodymus, jis paaiÅ¡kino, jog kalbėjo apie auksÄ , nes buvo pasimetęs ir bijojo, nėra turėjęs su teisėsauga reikalų, todėl nežinojo kaip elgtis ir kÄ sakyti.

Toks nuteistojo paaiÅ¡kinimas neįtikinamas ir nelogiÅ¡kas. NeaiÅ¡ku, nei ko jis bijojo, ar kodėl buvo pasimetęs, byloje nėra ir duomenų apie kokį nors daromÄ poveikį jam. Kolegija patikimais ir patvirtintais įrodymais laiko A. K. pirmosios instancijos teisme duotus parodymus dalyje dėl to, kad V. K. jam sakė, kad bus vežamas auksas, juos patvirtina kiti objektyvÅ«s bylos duomenys. Taigi byloje nėra jokių įrodymų, kurie paneigtų V. K. aiÅ¡kinimÄ , jog jis manė, kad bus vežama 100 kg aukso.

Juolab, įvertinus tai, kad realiai jis krovinio net nematė. Pagal BK 260 straipsnio 3 dalį atsako asmuo, kuris neteisėtai gamino ir (ar) perdirbo ir (ar) įgijo ir (ar) laikė ir (ar) gabeno ir (ar) siuntė ir (ar) pardavė ir (ar) kitaip platino labai didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų. Vadinasi, pagal BK 260 straipsnio 3 dalį nusikalstamai neteisėtas disponavimas labai dideliu kiekiu narkotinių ar psichotropinių medžiagų gali reikÅ¡tis minėtomis veikomis. Kiekviena iÅ¡ Å¡ių alternatyvių veikų atitinka iÅ¡ esmės savarankiÅ¡kÄ nusikaltimo sudėtį.

Taigi BK 260 straipsnio 3 dalies dispozicijÄ sudaro nurodytų nusikalstamų veikų sudėčių visuma ir bet kurios iÅ¡ jų padarymas gali bÅ«ti (esant visiems sudėties požymiams) pakankamas pagrindas kaltininkÄ bausti pagal BK 260 straipsnio 3 dalį. Todėl teismas, pripažindamas asmenį kaltu ir nuteisdamas jį už kurios nors vienos ar kelių BK 260 straipsnio 3 dalyje nurodytų veikų padarymÄ , byloje privalo nustatyti kiekvienos veikos padarymo faktÄ ir apkaltinamajame nuosprendyje tai pagrįsti baudžiamojo proceso įstatymo tvarka gautais ir teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėtais įrodymais.

Pagal susiformavusiÄ teismų praktikÄ narkotinių ar psichotropinių medžiagų įgijimas – tai veiksmai, kuriuos atlikęs asmuo gauna psichotropinių ar narkotinių medžiagų. Tokie veiksmai yra pirkimas, mainai, radinio pasisavinimas, skolos atsiėmimas ar dovanos gavimas ir kt. Laikymas – tai psichotropinių ar narkotinių medžiagų buvimas kaltininko žinioje nepriklausomai nuo jų turėjimo laiko trukmės ar buvimo vietos (su savimi, patalpoje, slėptuvėje ar kitose vietose). Paprastai laikomos tos medžiagos, kurias kaltininkas buvo pagaminęs ar įgijęs. Tačiau tam tikrais atvejais (pvz., esant grupei iÅ¡ anksto susitarusių asmenų) medžiagas gali laikyti ir asmuo, kuris jų negamino ir neįgijo.

Gabenimas – tai psichotropinių ar narkotinių medžiagų, taip pat pirmos kategorijos tų medžiagų pirmtakų (prekursorių) buvimo, laikymo vietos pakeitimas, perkeliant juos didesniais nuotoliais (pavyzdžiui, iÅ¡ miesto į kaimÄ , iÅ¡ vieno miesto į kitÄ miestÄ , iÅ¡ gatvės į gatvę ir pan.). Medžiagos gali bÅ«ti gabenamos vežant jas transporto priemone, neÅ¡ant lagamine, kiÅ¡enėse, krepÅ¡yje ir pan. Byloje vienodai svarbÅ«s tiek tiesioginiai, tiek netiesioginiai įrodymai ar jų visuma.

Bet kokiu atveju įrodymai, kuriais grindžiama kaltininko kaltė, turi sudaryti vieningÄ vieni kitus atitinkančių ir papildančių įrodymų grandinę, iÅ¡ jų analizės nuosprendyje logiÅ¡kai ir įtikinamai turi iÅ¡plaukti nuteistojo kaltę ar kitas svarbias bylos aplinkybes patvirtinančios iÅ¡vados. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje to nėra. V. K. nei įgijo, nei laikė, nei gabeno narkotinių medžiagų, jis nebuvo nei jas kraunant, nei vežant, ir nežinojo, kad bÅ«tent jos yra vežamos slėptuvėje.

Pagal baudžiamojo proceso įstatymÄ apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis, todėl kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali bÅ«ti konstatuojamas jo buvimÄ pagrindus įrodymais, kurių visuma neginčijamai patvirtina kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ .Taip pat kolegija pažymi, kad nusikalstama veika, numatyta BK 260 straipsnio 3 dalyje padaroma tik tiesiogine tyčia. Tai reiÅ¡kia, kad asmuo suvokia pavojingÄ nusikalstamos veikos pobÅ«dį ir nori taip veikti.

Kaltės turinį sudaro asmens psichinis santykis su teisinę reikÅ¡mę turinčiais objektyviaisiais nusikalstamos veikos požymiais. Å ios kategorijos baudžiamosiose bylose apie asmens kaltę paprastai sprendžiama ne vien tik pagal kaltininko parodymus, bet ir pagal bylos faktines aplinkybes: atliktus veiksmus, jų pobÅ«dį, intensyvumÄ , bÅ«dÄ , pastangas juos padarant, Å¡ių medžiagų įgijimo, laikymo, suradimo aplinkybes, jų rūšį, kainÄ , paruoÅ¡tų vartoti dozių skaičių, jų pakuotes (dydį, svorį), duomenis apie tai, kad kaltininkas tai žinojo, rastas priemones (svarstykles ir t. t.), ar kaltininkas pats vartoja Å¡ias medžiagas (kokias, ar organizme rastos medžiagos sutampa su medžiagomis, rastomis kaltininko namuose, ir pan.), ar buvo susitarimas su vartotoju ir pan.

Pažymėtina, kad kaltės nustatymo aspektu bÅ«tina įrodyti tai, jog kaltininkas suvokia, kad medžiagos, su kuriomis yra susiję jo veiksmai, yra narkotinės, psichotropinės ar pirmos kategorijos pirmtakai (prekursoriai). Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje neįrodyta V. K. tyčia gabenti narkotines medžiagas. Jokių tai patvirtinančių duomenų, iÅ¡skyrus patį narkotinių medžiagų gabenimo faktÄ (prie kurio V. K. neprisidėjo), byloje nėra. Baudžiamojo proceso įstatyme įtvirtinta, kad baudžiamojo proceso paskirtis yra ir tinkamas įstatymo pritaikymas, jog nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo bÅ«tų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebÅ«tų nuteistas (BPK 1 straipsnio 1 dalis).

Vadinasi, teisėsaugos pareigÅ«nai privalo atlikti tyrimÄ , o teismas – iÅ¡nagrinėti bylÄ taip, kad nė vienas nekaltas asmuo nebÅ«tų traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, jam nebÅ«tų taikomos jokios procesinės prievartos priemonės ir priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Pagal baudžiamojo proceso įstatymÄ kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu įtariamas ar kaltinamas asmuo laikomas nekaltu, kol jo nekaltumas neįrodytas BPK nustatyta tvarka ir nepripažintas įsiteisėjusiu nuosprendžiu (BPK 44 straipsnio 6 dalis).

Teismas apkaltinamajame nuosprendyje turi iÅ¡dėstyti ir įrodyti pripažintas nusikalstamos veikos aplinkybes, t. y. nurodyti jos padarymo vietÄ , laikÄ , bÅ«dÄ , padarinius bei kitas svarbias aplinkybes, taip pat įrodymus, kuriais grindžiamos teismo iÅ¡vados, ir motyvus, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus (BPK 305 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktai). Teismas nuosprendį pagrindžia tik tais įrodymais, kurie buvo iÅ¡nagrinėti teisiamajame posėdyje (BPK 301 straipsnio 1 dalis). Taigi pagal baudžiamojo proceso įstatymÄ apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis, todėl kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali bÅ«ti konstatuojamas jo buvimÄ pagrindus įrodymais, kurių visuma neginčijamai patvirtina kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ .

AnalogiÅ¡ki įstatymo reikalavimai – neginčijamais įrodymais pagrįsti kiekvienÄ inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymį – taikytini ir tais atvejais, kai BK specialiosios dalies tame pačiame straipsnyje (pvz., BK 260 straipsnio 3 dalyje) nurodomos kelios alternatyvios veikos, kurių kiekviena, jÄ padarius, gali bÅ«ti savarankiÅ¡kas kaltininko baudžiamosios atsakomybės pagrindas. Pažymėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat ne kartÄ yra konstatavęs, kad abejonės aiÅ¡kinamos kaltinamojo naudai.Taigi aptariamoje byloje objektyvių įrodymų, kad V.

K. veikdamas kartu su D. F., Y. A., A. K. neteisėtai disponavo labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų ir gabeno jas kontrabanda, nesurinkta, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad neįrodyta, jog V. K. dalyvavo padarant narkotinių medžiagų kontrabandÄ . Kolegija iÅ¡ dalies sutinka su tokiomis teismo iÅ¡vadomis, iÅ¡ tiesų įrodymų, kad V. K. padarė narkotinių medžiagų kontrabandÄ , byloje nesurinkta. Kaip jau minėta, pats V. K. savo kaltės nepripažino. Tačiau parodė, kad manė, jog slėptuvėje bus gabenama apie 100 kg aukso.

Kad toks V. K. manymas buvo realus, patvirtina tai, kad jam buvo žadėtas nemažas atlygis – 10 000 Lt. IÅ¡ jau paminėtų teismo nuosprendyje iÅ¡dėstytų kitų asmenų parodymų matyti, kad V. K. parodymai apie tai, kad jis manė, jog slėptuvėje bus vežamas auksas, patvirtinti.Taigi, kaip minėta, prokuroro apeliacinio skundo dalis dėl V. K. kaltės pagal BK 22 straipsnio 2 dalį ir BK 199 straipsnio 1 dalį yra pagrįsta. Prokuroras nurodo, kad 100 kg aukso įvežimas nepateikiant jo muitinei į Lietuvos RespublikÄ turi bÅ«ti laikomas neteisėtu bei sudaro kontrabandos nusikaltimo sudėtį.

V. K. veiksmai turėtų bÅ«ti kvalifikuoti kaip pasikėsinimas į netinkamÄ objektÄ , o bÅ«tent pasikėsinimas neteisėtai per Lietuvos Respublikos sienÄ gabenti 100 kg aukso. V. K. nuo pat proceso pradžios kaltę dėl narkotinių medžiagų kontrabandos neigė, pirmosios instancijos teisme parodė, kad su D. F. susipažino 2011 metų pabaigoje automobilių pardavimo aikÅ¡telėje. Jis domėjosi prabangiais automobiliais. Jie abu pasikeitė telefono numeriais. Vėliau D. F. paklausė V. K. ar Å¡io nedomina pervežimai iÅ¡ Europos ir Rusijos. 2012 metų vasario mėnesį D.

F. paklausė jo, ar nevažiuoja automobiliai į AnglijÄ . Taip pat paklausė, ar negalėtų parvežti aukso. Jis kalbėjosi su A. K., sakė, kad reikės pervežti auksÄ . Be to, jis jau anksčiau buvo pastebėjęs, kad automobilyje DAF po kabina yra padaryta ertmė. A. K. jis nurodė ten paslėpti vežamÄ auksÄ . D. F. jis perdavė vairuotojų telefonų numerius. D. F. kaip atlygį buvo pažadėjęs 10 000 Lt. Jeigu auksas bÅ«tų pervežtas, jis iÅ¡ tos sumos bÅ«tų sumokėjęs ir vairuotojui A.

K., tačiau tikslios sumos įvardinti negali. D. F. jis informuodavo kur yra vairuotojas. 2012 metų kovo 11 dienÄ jis buvo sulaikytas. Tada sužinojo, kad buvo vežamas ne auksas, o narkotikai. Apie tai jis nieko nežinojo, dėl jų pervežimo jis su niekuo nesitarė. V. K. apklaustas ir apeliacinės instancijos teisme, kur patvirtino savo anksčiau duotus parodymus, jog D. F. jo paklausė, ar važiuoja automobiliai į AnglijÄ ir ar negalėtų parvežti aukso. Jis žinojo, kad A. K. važiuos, paklausė, ar galės parvežti auksÄ , ir pastarasis paklaustas sutiko.

V. K. žinojo, kad tame vilkike, kuriuo važiuos A. K. yra slėptuvė, tačiau jis jos neįrenginėjo. Dėl narkotinių medžiagų jis nieko nežinojo, manė, kad parvežamas bus auksas. Kai buvo sulaikytas, tada sužinojo apie tai, kad sulaikytas A. K. ir kad jis vežė ne auksÄ , o narkotines medžiagas. Tuo metu, kai D. F. paprašė pasidomėti, ar kas nors negalėtų parvežti aukso, jis žinojo, kad žmonės investuoja į auksÄ , todėl jokių įtarimų toks praÅ¡ymas jam nesukėlė.

Prašė pargabenti 100 kg aukso, už tai jam buvo pažadėta 10 000 Lt, iÅ¡ kurių turėtų sumokėti ir A. K.. Jis manė, kad tÄ auksÄ asmuo įsigijęs teisėtai ir turi visus reikalingus dokumentus, o pagrobti tokio kiekio niekas negalėjo, nes visoje žiniasklaidoje apie tai bÅ«tų praneÅ¡ta. Tai, kad V. K., veikdamas bendrininkų grupe, pasikėsino kontrabandos bÅ«du per Lietuvos Respublikos sienÄ gabenti 100 kg aukso, įrodo ne tik jo paties parodymai, bet jau ir iÅ¡dėstyti nuteistųjų parodymai ir kita bylos medžiaga.

Nuteistasis D. F. parodė, jog sakė V. K., kad reikės vežti apie 100 kg aukso, už tai jam bus sumokėta 10 000 Lt. A. K. taip pat, kaip jau minėta, parodė, kad V. K. jam sakė, kad reikės slėptuvėje atgabenti auksÄ . Taigi V. K., manydamas, kad bus vežamas auksas, atliko aktyvius veiksmus – kreipėsi į vairuotojÄ A. K., jo klausdamas, ar Å¡is galės atgabenti vilkiko slėptuvėje apie 100 kg aukso ir gavo jo sutikimÄ . Taip pat jis D. F. nurodė vairuotojų telefonų numerius. Kelionės metu, jis nurodydavo D.

F., kur yra vairuotojas. Pagal BK 199 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas per Lietuvos Respublikos valstybės sienÄ gabendamas privalomus pateikti muitinei daiktus, kurių vertė virÅ¡ija 250 MGL dydžio sumÄ , nepateikė jų muitinės kontrolei ar kitaip Å¡ios kontrolės iÅ¡vengė arba neturėdamas leidimo per Lietuvos Respublikos valstybės sienÄ gabeno kilnojamÄ sias kultÅ«ros vertybes ar antikvarinius daiktus. BK 199 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtis yra formali. Nusikalstamos veikos sudėties objektyvieji požymiai pasireiÅ¡kia aktyviais veiksmais – t. y. gabenimu per Lietuvos Respublikos valstybės sienÄ privalomų pateikti muitinei daiktų, kurių vertė virÅ¡ija 250 MGL dydžio sumÄ , nepateikiant jų muitinės kontrolei ar kitaip iÅ¡vengiant Å¡ios kontrolės. Nepateikimas daiktų muitinės kontrolei yra tada, kai asmenys, privalantys deklaruoti gabenamus daiktus, jų nedeklaruoja ir nepateikia muitiniam tikrinimui, t. y. nuslepia nuo muitinės kontrolės. Muitinės kontrolės iÅ¡vengimas galimas ir kitais bÅ«dais, pvz., slapta per valstybės sienÄ gabenant prekes ir taip apeinant muitinės kontrolės postus.

Kitokiu muitinės kontrolės išvengimu laikomas neteisingų duomenų apie gabenamus daiktus pateikimas, suklastotos muitinės deklaracijos pateikimas, taip pat kitų suklastotų dokumentų, reikalingų muitinės procedūrai atlikti, pateikimas. Šio nusikaltimo sudėtis yra formalioji, todėl kontrabanda laikoma baigta nuo privalomų pateikti daiktų muitinės kontrolei ar kitokio jos išvengimo momento (nereikalaujant padarinių atsiradimo). Kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad kiekvienam iš bendrininkų nėra būtina įgyvendinti visus nusikalstamos veikos objektyviuosius požymius, todėl tai, kad pats V.

K. neperžengė valstybės sienų ribų (nevežė tariamo aukso), dar nereiÅ¡kia jo nekaltumo pasikėsinus padaryti kontrabandÄ . Kontrabandos subjektyviajam požymiui – kaltei – bÅ«dinga tiesioginė tyčia, t. y. kai kaltininkas suvokia, kad jis neteisėtai per valstybės sienÄ gabena privalomus pateikti muitinei daiktus, ir nori taip veikti. Motyvai ir tikslai nėra bÅ«tini Å¡io nusikaltimo subjektyvieji požymiai ir neturi reikÅ¡mės veikos kvalifikavimui. V. K., bandydamas iÅ¡vengti atsakomybės, apeliacinės instancijos teisme apklausiamas parodė, kad jis manė, jog asmuo, kurio auksas bus gabenamas, turi visus jo įgijimo dokumentus ir kad auksas bus gabenamas teisėtai.

Tačiau tai prieÅ¡tarauja jo paties parodymams ir atliktiems veiksmams. Jis pats parodė, jog suprato, kad auksas turi bÅ«ti gabenamas paslėptas, bÅ«tent taip nurodė ir vairuotojui nuteistajam A. K., jau vien Å¡i aplinkybė rodo, kad buvo norėta 100 kg aukso nepateikti muitinės kontrolei, be to, kad tai neteisėta, rodo ir ta aplinkybė, kad jam buvo pažadėta 10 00 Lt atlygis. Todėl kolegija daro iÅ¡vadÄ , jog V. K. kaltė pasikėsinus veikiant bendrininkų grupe kontrabandos bÅ«du gabenti 100 kg aukso, tai yra 250 MGL dydžio sumÄ virÅ¡ijančius muitinei pateikti privalomus daiktus, yra įrodyta ir jis turi bÅ«ti pripažintas kaltu pagal BK 22 straipsnio 2 dalį ir 199 straipsnio 1 dalį.BK 22 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pasikėsinimas padaryti nusikalstamÄ veikÄ yra tyčinis veiksmas ar neveikimas, kuriais tiesiogiai pradedamas daryti nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas, jeigu veika nebuvo baigta dėl nuo kaltininko valios nepriklausančių aplinkybių.

Nuo baigto nusikaltimo pasikėsinimas skiriasi tuo, kad Å¡iuo atveju realizuojami ne visi norėto padaryti nusikaltimo objektyvieji požymiai. Pasikėsinimas, kaip tyčinio nusikaltimo stadija, pasireiÅ¡kia tuo, kad kaltininkas jau yra pradėjęs realizuoti ketinimÄ padaryti nusikalstamÄ veikÄ , tačiau jos nebaigia dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios. Kontrabanda – neteisėtas daiktų, privalomų pateikti muitinei, gabenimas per Lietuvos valstybės sienÄ . BK 199 straipsnyje numatyta nusikaltimo sudėtis yra formalioji, todėl kontrabanda laikoma baigtu nusikaltimu nuo privalomų pateikti daiktų muitinės kontrolei nepateikimo ar kitokio jos iÅ¡vengimo momento, nereikalaujant padarinių atsiradimo.

BK 22 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog pasikėsinimas padaryti nusikalstamÄ veikÄ yra ir tada, kai kaltininkas nesuvokia, jog jis veikos negali pabaigti todėl, kad kėsinasi į netinkamÄ objektÄ arba naudoja netinkamas priemones. Bylos duomenimis nustatyta, jog V. K. kėsinosi į netinkamÄ objektÄ â€“ aukso kontrabandÄ , dėl to veikos ir negalėjo baigti. Teisėjų kolegijos nuomone, aptarti įrodymai duoda pakankamÄ pagrindÄ pripažinti, V. K. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 22 straipsnio 2 dalyje ir 199 straipsnio 1 dalyje tokiomis aplinkybėmis:jis 2012 m. vasario 28 d. pasiÅ«lė A.

K. atgabenti 100 kg aukso iÅ¡ Nyderlandų Karalystės į Lietuvos RespublikÄ , o pastarajam sutikus, jis (V. K.) 2012 m. vasario 29 d. pranešė A. K. kontaktinį telefono numerį D. F., o Å¡is tÄ pačiÄ dienÄ nurodytÄ telefono numerį pranešė Y. A.. V. K. iki 2012 m. kovo 9 d. gaudavo iÅ¡ M. K. (pastarajam nežinant apie daromÄ nusikalstamÄ veikÄ ), informacijÄ apie A. K. buvimo vietÄ ir teikė jÄ D. F., o Å¡is tÄ informacijÄ pateikdavo Y. A., tikslu suderinti pastarojo susitikimÄ su A. K.. Vykdant D.

F. nurodymÄ , Y. A. 2012 m. kovo 5 d. apie 15.00 val. Lietuvos Respublikos laiku, Nyderlandų Karalystėje, Roterdamo mieste už 1500 eurų įsigijo vakuuminio pakavimo aparatÄ ir pakavimo paketus ir 2012 m. kovo 6 d. laikotarpyje nuo 13.00 val. iki 21.00 val. Lietuvos Respublikos laiku supakavo D. F. įgytas narkotines medžiagas. 2012 m. kovo 9 d. apie 16.00 val. Lietuvos Respublikos laiku, Nyderlandų Karalystėje, Roterdamo miesto apylinkėse Y. A. susitiko su A. K. ir palydėjo pastarÄ jį iki laikinos narkotinių medžiagų saugojimo vietos, kurioje iki 18.00 val.

Lietuvos Respublikos laiku, jis Y. A. kartu su A. K. į pastarojo vairuojamame automobilyje DAF v/n (duomenys neskelbtini) įrengtÄ slėptuvę sudėjo D. F. įgytÄ narkotinę medžiagÄ - 64,911 kg. kanapių dervos (V. K. klaidingai manant, jog 100 kg aukso), po ko Y. A. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui sumokėjo 750 eurų už narkotinių medžiagų saugojimÄ . Po ko, A. K., vairuodamas automobilį DAF v/n (duomenys neskelbtini), pravažiavęs Vokietijos Federalinės Respublikos ir Lenkijos Respublikos teritorijas, neteisėtai, neturėdamas leidimo, 2012 m. kovo 11 d. apie 08.00 val. (duomenys neskelbtini) apylinkėse atgabeno per Lietuvos Respublikos valstybės sienÄ iÅ¡ Lenkijos Respublikos teritorijos į Lietuvos Respublikos teritorijÄ labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – 64,911 kg. kanapių dervos (V.

K. klaidingai manant, jog 100 kg aukso), po ko 2012 m. kovo 11d. 9.30 val. jį (duomenys neskelbtini) apylinkėse, kelyje (duomenys neskelbtini)sulaikė VSAT pareigÅ«nai. Tokiu bÅ«du V. K. pasikėsino per Lietuvos Respublikos sienÄ neteisėtai gabenti 100 kg aukso, tačiau jis nesuvokė, kad veikos negali pabaigti todėl, kad kėsinasi į netinkamÄ objektÄ . Dėl BPK 255, 256, 320 straipsnių taikymo. Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta kaltinamojo teisė į tinkamÄ teismo procesÄ , kuri yra teisės į teisingÄ teismÄ dalis.

Antra vertus, teisė į tinkamÄ teismo procesÄ apima teisę žinoti kaltinimÄ ir teisę į gynybÄ (Konstitucinio Teismo 2013 m. lapkričio 15 d. nutarimas). Å is Konstitucinio Teismo nutarimas patvirtina, kad kaltinamojo teisė žinoti, kuo yra kaltinamas, teisė į gynybÄ ir teisingÄ teismÄ yra pažeidžiamos ir tada, kai inkriminuojama veika perkvalifikuojama pagal lengvesnę nusikalstamÄ veikÄ numatantį baudžiamÄ jį įstatymÄ , tačiau pritaikant kitokį teisinį požymį (sudėties požymį, įtvirtintÄ BK specialiojoje dalyje), bÅ«tinÄ Å¡iÄ veikÄ pripažinti nusikalstama (pavyzdžiui, kad nusikalstama veika padaryta ne tyčia, o dėl neatsargumo), bet neįspėjus kaltinamojo apie tokiÄ galimybę ir nesudarius galimybių atitinkamai gintis (kasacinė nutartis 2K-P-1/2014).

Nagrinėjamoje byloje dėl V. K. veiksmų kvalifikavimo pagal BK 22 straipsnio 2 dalį ir 199 straipsnio 1 dalį nurodoma prokuroro apeliaciniame skunde. V. K. apklaustas ir apeliacinės instancijos teisme, jis parodė, jog yra susipažinęs su prokuroro apeliaciniu skundu, be to, taip pat buvo apklaustas apie pasikėsinimo gabenti auksÄ aplinkybes. Dėl to minėtos baudžiamojo proceso nuostatos nepažeistos. Pagal BPK 320 straipsnio 6 dalį Å¡io Kodekso 255, 256 straipsnių nuostatos dėl inkriminuojamos veikos faktinių aplinkybių ir kvalifikavimo pakeitimo teisme taikomos ir nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka, tačiau atsižvelgiant į apeliacinio proceso ypatumus, iÅ¡dėstytus Å¡io kodekso XXV skyriuje.

BPK 320 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose. Å ioje dalyje nustatytÄ teisinį reguliavimÄ aiÅ¡kinant kartu su nustatytuoju Å¡io straipsnio 6 dalyje (2007 m. birželio 28 d. redakcija), 256 straipsnio 1 dalyje (2007 m. birželio 28 d., 2011 m. gruodžio 22 d. redakcijos) baudžiamÄ jÄ bylÄ apeliacine tvarka nagrinėjančiam teismui nesuteikiami įgaliojimai pakeisti nusikalstamos veikos faktines aplinkybes iÅ¡ esmės skirtingomis, kai paduotuose apeliaciniuose skunduose to nėra praÅ¡oma (Plenarinės sesijos 2010 m. kovo 5 d. nutartis, Konstitucinio Teismo 2013 m. lapkričio 15 d. nutarimas).

Tačiau Konstitucinis Teismas 2013 m. lapkričio 15 d. nutarimu pripažino ir tai, kad BPK 256 straipsnio 1 dalis (2011 m. gruodžio 22 d. redakcija) tiek, kiek joje nenustatyta, kad teismas savo iniciatyva kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes gali pakeisti iÅ¡ esmės skirtingomis, prieÅ¡tarauja Konstitucijos 31 straipsnio 2 daliai, 109 straipsnio 1 daliai, konstituciniams teisingumo, teisinės valstybės principams. Konstitucinis Teismas Å¡iame nutarime konstatavo, kad tokiomis aplinkybėmis BPK 320 straipsnio 3 dalis įgyja kitÄ turinį (Konstitucinio Teismo 2013 m. lapkričio 15 d. nutarimas).

Konstitucinis Teismas konstatavo ir tai, kad tuo atveju, kai, nagrinėjant bylÄ apeliacinės instancijos teisme, BPK nustatyta tvarka yra pakeičiamos pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodytos esminės nusikalstamos veikos aplinkybės, nėra teisinio pagrindo teigti, kad nuteistasis praranda teisę kreiptis į teismÄ . Pagal BPK 369 straipsnį toks asmuo turi teisę kreiptis į kasacinės instancijos teismÄ dėl baudžiamojo įstatymo netinkamo pritaikymo, taip pat dėl esminių BPK pažeidimų, kurie buvo padaryti apeliacinės instancijos teisme nustatant nusikalstamos veikos aplinkybes.

Konstitucinis Teismas pripažino, kad BPK 256 straipsnio 1 dalis (2011 m. gruodžio 22 d. redakcija) tiek, kiek joje neribojamas kaltinime nurodytos veikos faktinių aplinkybių pakeitimas apeliacinės instancijos teisme iÅ¡ esmės skirtingomis aplinkybėmis, neprieÅ¡tarauja Konstitucijos 31 straipsnio 2, 6 dalims, 111 straipsnio 1, 4 dalims, konstituciniam teisinės valstybės principui (Konstitucinio Teismo 2013 m. lapkričio 15 d. nutarimas). Tokių nuostatų turi bÅ«ti laikomasi ir dėl apeliacinės instancijos teismo įgaliojimų perkvalifikuoti inkriminuojamÄ veikÄ .

Pažymėtina, kad veikos kvalifikavimo pakeitimas apeliacinės instancijos teisme nepažeidžia Konvencijos protokolo Nr. 7 2 straipsnio, kuriame įtvirtinta asmens, teismo nuteisto už nusikaltimÄ , teisė į tai, jog aukÅ¡tesnė teisminė instancija peržiÅ«rėtų jo kaltinamÄ jį nuosprendį ar bausmę. Å ios teisės įgyvendinimÄ ir jos įgyvendinimo pagrindus nustato įstatymas, taigi valstybė iÅ¡ esmės turi tam tikrÄ diskrecijÄ nurodytu aspektu. Pagal EŽTT praktikÄ apkaltinamojo nuosprendžio peržiÅ«rėjimas aukÅ¡tesnės instancijos teisme gali apimti ir fakto, ir teisės klausimus, arba apsiriboti tik teisės klausimais (pvz., Panou c.

Gr?ce, no 44058/05, arr?t du 8 janvier 2009; Krombach v. France, no. 29731/96, judgment of 13 February 2001) (kasacinė nutartis Nr. 2K-P-1/2014).Taip pat prokuroras apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas, nors V. K. ir išteisino pagal BK 260 straipsnio 3 dalį ir BK 199 straipsnio 2 dalį, taip pat turėjo pasisakyti ir dėl V. K. atsakomybės pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (jis Marijampolės rajono apylinkės teismo buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 222 straipsnio 1 dalį remiantis BK 40 straipsniu), nes to reikalauja BK 40 straipsnio 7 dalies nuostatos.

Su Å¡iais prokuroro apeliacinio skundo teiginiais sutiktina iÅ¡ dalies. Pirmosios instancijos teismas, iÅ¡teisinęs V. K., neprivalėjo pasisakyti dėl jo atsakomybės pagal minėtÄ teismo sprendimÄ . Tačiau, apeliacinės instancijos teismui pripažinus V. K. kaltu dėl pasikėsinimo kontrabandos bÅ«du gabenti auksÄ , tokia bÅ«tinybė iÅ¡kyla.IÅ¡ Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011 m. liepos 29 d. nuosprendžio matyti, kad V. K. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymÄ pagal laidavimÄ be užstato vieneriems metams ir perduoti laiduotojo D.

K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Marijampolė, atsakomybėn. IÅ¡ Å¡ios bylos duomenų matyti, kad V. K. nusikalstama veika padaryta 2012 m. vasario-kovo mėn. Taigi dar nepraėjus teismo nustatytam vienerių metų laidavimo laikotarpiui. BK 40 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , laidavimo metu padarė naujÄ tyčinį nusikaltimÄ , ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl Å¡io asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Taigi nagrinėjamu atveju, pripažįstant V. K. kaltu pagal BK 22 straipsnio 2 dalį ir 199 straipsnio 1 dalį, Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011 m. liepos 29 d. nuosprendis nustoja galioti ir turi būti sprendžiamas klausimas dėl V. K. atsakomybės pagal BK 222 straipsnio 1 dalį. Šis apylinkės teismo nuosprendis įsiteisėjo 2011 m. rugpjūčio 18 d. Teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo iš naujo svarstyti V. K. kaltės pagrįstumo klausimo pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, kadangi dėl to jau priimtas įsiteisėjęs teismo nuosprendis.

Jam padarius naujÄ tyčinę veikÄ jis traukiamas baudžiamojon atsakomybėn ir pagal BK 222 straipsnio 1 dalį ir jam paskiriama bausmė. Apie bausmes bus pasisakyta atskirai. Dėl nuteistojo Y. A. ir jo gynėjo apeliacinių skundų argumentų. Tiek nuteistasis, tiek jo gynėjas apeliaciniuose skunduose dėsto alternatyvius praÅ¡ymus. PraÅ¡o iÅ¡teisinti Y. A. arba suÅ¡velninti jam paskirtÄ bausmę. Kaip minėta, apie bausmes bus pasisakyta atskirai. Visi skundų argumentai dėl kaltės nebuvimo yra nepagrįsti.

Nuteistasis Y. A. nurodo, kad jo pagalba D. F. buvo atsitiktinė. Jo gynėjas dėsto argumentus, kad nėra įrodymų, jog Y. A. atliko kokius nors veiksmus, numatytus BK 260 straipsnio 3 dalyje, teismas nurodė, jog jis tik supakavo D. F. įgytas narkotines medžiagas. Jis veiksmus atliko nežinodamas nei tikslo, nei motyvo. Visi šie bei kiti skundų argumentai atmetami. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad Y. A. nuteistas už tai, kad veikdamas bendrininkų grupe kartu su D. F. ir A. K. neteisėtai disponavo labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų ir gabeno jas kontrabanda.

Konkrečiai Y. A. veiksmai pasireiÅ¡kė tuo, kad jis 2012 m. kovo 5 d. apie 15.00 val. Lietuvos Respublikos laiku, Nyderlandų Karalystėje, Roterdamo mieste už 1500 eurų įsigijo vakuuminio pakavimo aparatÄ ir pakavimo paketus ir 2012 m. kovo 6 d. laikotarpyje nuo 13.00 val. iki 21.00 val. Lietuvos Respublikos laiku supakavo D. F. įgytas narkotines medžiagas. 2012 m. kovo 9 d. apie 16.00 val. Lietuvos Respublikos laiku, Nyderlandų Karalystėje, Roterdamo miesto apylinkėse Y. A. susitiko su A. K. ir palydėjo pastarÄ jį iki laikinos narkotinių medžiagų saugojimo vietos, kurioje iki 18.00 val.

Lietuvos Respublikos laiku, Y. A. kartu su A. K. į pastarojo vairuojamame automobilyje DAF v/n (duomenys neskelbtini) įrengtÄ slėptuvę sudėjo D. F. įgytÄ narkotinę medžiagÄ - 64,911 kg. kanapių dervos, po ko Y. A. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui sumokėjo 750 eurų už narkotinių medžiagų saugojimÄ .Pats nuteistasis Y. A. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad D. F. jo paprašė nuvykti į OlandijÄ , davė vairuotojų telefonų numerius. Dar Anglijoje jis jaunesniam vairuotojui atidavė D.

F. lagaminÄ su rÅ«bais ir iÅ¡vyko į OlandijÄ . Ten susitiko su kitu vairuotoju, kaip dabar žino, tai A. K.. PrieÅ¡ tai jis iÅ¡ D. F. buvo gavęs olando telefono numerį, buvo pas jį nuvykęs ir ten su vakuuminiu aparatu suvakuumavo haÅ¡iÅ¡Ä . Vėliau su vairuotoju, t. y. su A. K. nuvažiavo pas olandÄ ir padavė jam supakuotÄ haÅ¡iÅ¡Ä . Å is klausė kas tai, kur reikės vežti, tačiau Y. A. jam liepė pačiam pasiskambinti ir pasiklausti. Jis buvo įsitikinęs, kad vairuotojÄ atsiuntė D.

F., nes jis davė vairuotojo telefono numerį. Mano, kad vairuotojas suprato, jog tai narkotikai. Jie buvo supakuoti į briketus 10x5 cm dydžio, pusė jų buvo rudos spalvos. Kur tiksliai vairuotojas gautus narkotikus sukrovė jis tiksliai nematė, tačiau tai buvo tik maÅ¡ina be priekabos. Visi supakuoti narkotikai netilpo. D. F. jam kaip atlygį davė 5000 Eur, dar 4000 Eur jis turėjo grÄ Å¾inti, o iÅ¡laidoms Olandijoje jam buvo duota apie 3000 Eur. Kai jis su D. F. buvo Anglijoje, Å¡is jam nesakė, kad tai bus narkotikai.

Apie tai jis iÅ¡ D. F. sužinojo tik bÅ«damas Olandijoje. Jo buvo papraÅ¡yta tik perduoti supakuotus narkotikus vairuotojui, kur jie bus vežami, jam taip pat niekas neaiÅ¡kino. Nuteistojo Y. A. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, buvo perskaityti teisiamajame posėdyje. Jis parodė, jog kovo pradžioje nuvyko iÅ¡ Anglijos į OlandijÄ , RoterdamÄ . Telefoninio pokalbio metu D. F. jam nurodė nueiti į parduotuvę ir nusipirkti vakuuminio pakavimo aparatÄ . Po to D. F. paaiÅ¡kino adresÄ , kur turi nuvykti ir paimti daiktus, kuriuos turi perduoti kitam jo pažįstamam.

Adreso nepamena, bet jis nuvyko D. F. nurodymu pas nepažįstamÄ vyrÄ , kuriam pasakė, kad atvyko paimti daiktų ir jis daugiau nieko neklausęs davė jam dvi kartonines dėžes, kuriose buvo rudos spalvos medžiagos, stačiakampio formos briketai, kaip suprato narkotinės medžiagos. Jis paėmė narkotikus ir pakavimo aparatÄ ir nuėjo į jo nurodytÄ pavėsinę, kur narkotikus supakavo į vakuumines pakuotes. Jis supakavo narkotikus, dalį po 5 briketus į vienÄ pakuotę, dalį po 10 briketų į kitÄ pakuotę (kiek dėti kokių sakė D.

F. telefoninio pokalbio metu), bet kiek gavosi pakuočių nepamena jau. Koks buvo bendras narkotikų svoris negali pasakyti, bet buvo keliasdeÅ¡imt kilogramų. Jis paprašė, kad narkotikai (vadino juos daiktais atrodo) ir pakavimo aparatas pabÅ«tų pas tÄ olandÄ , pastarasis sutiko. Jis dar paskambino D. F. nurodytam vyrui, kuris turėjo paimti narkotikus ir pasakė, kad dėl daiktų, kuriuos pastarasis turi paimti Olandijoje. Tas vyras viskÄ suprato be jokių papildomų paaiÅ¡kinimų, ir tada jis pasakė paraÅ¡yti jam SMS, kai bus Olandijoje, Roterdame. 2012 m. kovo 8 ar 9 d., tiksliai nepamena, tas vyras jį informavo, kad yra Roterdame.

Jie sutarė susitikti. Susitikus su tuo vyru pamatė, kad pastarasis vairuoja Å¡viesios spalvos vilkikÄ ir automobilyje tas vyras ne vienas, kartu buvo jaunas vaikinas. Jis sėdo į vilkiko kabinÄ Ä¯ keleivio vietÄ ir nurodė tam vyrui kaip privažiuoti iki olando, kur liko narkotikai. Jie nuvyko pas tÄ olandÄ , kur paliko narkotikus, ten nurodė nuvažiuoti po pavėsine, kur pakavo narkotikus. Ten jis padavė narkotikus vairuotojui, o pats nuėjo toliau. Kai grįžo po kokių 15 minučių vairuotojas pasakė, kad ne viskas tilpo ir gražino dėžę, kur liko maždaug ketvirtadalis pakuočių su narkotikais.

Apie tai, kad ne visi narkotikai tilpo į automobilį jis pranešė D. F., o Å¡is nurodė juos palikti olandui, pas kurį ir paėmė, kÄ jis ir padarė. Dar olandui D. F. praÅ¡ymu davė 750 Eur) ir kartu su vilkiko vairuotoju iÅ¡vyko į tÄ vietÄ , kur atkabino priekabÄ kur iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio ir jie iÅ¡siskyrė. Po to jam skambino D. F. ir siÅ«lė atvažiuoti į LietuvÄ . Jis nusprendė atvažiuoti, nes norėjo atgauti savo pinigus, sumokėtus olandui. Kai jis atvažiavo į LietuvÄ , D.

F. grÄ Å¾ino dėl jo praÅ¡ymo iÅ¡leistus pinigus (kÄ sumokėjo olandui, už pakavimo aparatÄ , kuris kainavo apie 2000 eurų, kelionės ir pragyvenimo iÅ¡laidas). Paklaustas kam priklauso 2012-03-11 asmens kratos metu pas jį paimti 18 611 Eur, kaip nurodyti pinigai pateko į Lietuvos RespublikÄ , Y. A. atsakė, kad iÅ¡ Å¡itų pinigų 4000 Eur davė D. F. ir paprašė nuvežti į MaskvÄ ir atiduoti jo žmonos seseriai (jos vardo ir pavardės neatsimena, jos kontaktus duotų D. F.), po to dar 6000 Eur davė D.

F. kaip jo patirtų iÅ¡laidų Olandijoje grÄ Å¾inimo, 3000 Eur buvo jo asmeniniai pinigai (su jais jis ir atvyko į LietuvÄ ), kuriuos visada turi su savimi kai vyksta į užsienį ir iÅ¡leidžia tik kraÅ¡tutiniu atveju, o 5000 (penkis tÅ«kstančius) eurų D. F. davė už pagalbÄ Olandijoje (8 t., b. l. 73-74). Å iuos parodymus nuteistasis teisiamojo posėdžio metu patvirtino. Taigi nuteistasis pats nuo pat pradžių tvirtino, kad kÄ jis pakuoja jis aiÅ¡kiai suvokė – kad tai narkotinės medžiagos.

Jo parodymų dalis, kad jis iÅ¡ pradžių manė, kad turi paimti tik D. F. rÅ«bus, neįtikinama jau vien dėl to, kad jis D. F. praÅ¡ymu nupirko vakuuminio pakavimo aparatÄ , o nuvykęs pas nenustatytÄ olandÄ , pamatęs tas narkotines medžiagas, nenustebo, nepakeitė savo veiksmų, o ėmė jas ir supakavo. Kaip pakuoti jam nurodė D. F.. Kiti byloje surinkti įrodymai, patvirtinantys, kad Y. A. iÅ¡ tiesų dalyvavo Å¡ioje nusikalstamoje veikoje, yra nuteistojo D. F. parodymai, jog jis buvo skolingas Maskvoje gyvenančiam Z.

Vėliau (susitikimo Vilniuje metu) Z. aplinkos žmogus jam pasakė, kad kaip skolos padengimui jis privalės iÅ¡ Olandijos pervežti narkotines medžiagas. D. F. suprato darysiÄ s nusikaltimÄ , tačiau su tuo sutiko. Vėliau davė nurodymÄ nuteistajam Y. A. nupirkti vakuuminį aparatÄ ir maiÅ¡elius ir nuvykus pas tyrimo metu nenustatytÄ olandÄ perduotus narkotikus suvakuumuoti. Taip pat nurodė juos suslėpti atvykusiame į OandijÄ automobilyje. Kaip nustatyta, visi narkotikai slėptuvėje netilpo. Apie tai jam pranešė Y.

A.. Taigi D. F. parodymai patvirtina Y. A. parodymus bei juos papildo, kad jam buvo žinoma, jog reikia suvakuumuoti narkotines medžiagas bei jas paslėpti automobilio slėptuvėje. Y. A. kaltę taip pat patvirtina kito nuteistojo A. K. parodymai, kuris parodė, kad atneÅ¡tus narkotikus sudėjo į automobilyje įrengtÄ slėptuvę kartu su Y. A.. Parodymo atpažinti metu A. K. nurodė į Y. A. ir paaiÅ¡kino, kad pastarasis panaÅ¡us į 2012-03-09 jam Olandijoje narkotikus įkrovusį vyrÄ (8 t., b. l. 96-98 ).

Y. A. dalyvavimÄ nusikalstamose veikose įrodo ir 2012-05-04 Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto iÅ¡vada Nr. 11-1041 (12), 11-1179(12), iÅ¡ kurios matyti, kad:

1. ant tirti pateiktų lipnių juostų su mikrodalelėmis, nurinktomis nuo automobilio DAF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) keleivio sėdynės sėdimos dalies ir atlošo, rasti pavieniai juodos spalvos medvilnės pluoštai yra vienodi su Y. (Y.) A. kelnių audeklo pluoštais.2) ant tirti pateiktų lipnių juostų su mikrodalelėmis, nurinktomis nuo automobilio DAF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) keleivio sėdynės sėdimos dalies ir atlošo ir ant Y. (Y.) A. kelnių, striukės rasti pašaliniai pavieniai mėlynos spalvos medvilnės pluoštai yra vienodi.3) ant tirti pateiktų lipnių juostų su mikrodalelėmis, nurinktomis nuo automobilio DAF, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) keleivio sėdynės sėdimos dalies ir atloÅ¡o ir ant Y. (Y.) A. kelnių, striukės rasti paÅ¡aliniai su melsvai žalios spalvos dažiklių dalelėmis pluoÅ¡tų pavirÅ¡iuje pluoÅ¡tai yra vienodi (1 t., b. l. 171-176).Taip pat iÅ¡ 2012-03-12 Operatyvinių veiksmų atlikimo protokolų, atliekant D. F. naudojamo mobilaus ryÅ¡io telefonais Nr. 8 640 62 232 ir Nr. 370 653 15 439 perduodamos informacijos kontrolę ir įrašų darymÄ matyti, kad buvo užfiksuota, jog D. F. bendrauja su Y.

A. (pastarasis naudojasi mobilaus ryÅ¡io telefonų abonentiniais Nr. +3(duomenys neskelbtini), +(duomenys neskelbtini), +(duomenys neskelbtini), +(duomenys neskelbtini), +(duomenys neskelbtini), +(duomenys neskelbtini) ir +(duomenys neskelbtini)), užmaskuotai duoda pastarajam nurodymus susitikti su A. K., tikslu perduoti pastarajam narkotines medžiagas, praneÅ¡a jo apytikslę buvimÄ vietÄ , be to duoda nurodymus Y. A. nusipirkti vakuumavimo aparatÄ ir įpakuoti į vakuumines pakuotes narkotikus, sumokėti pinigus nenustatytam olandui už narkotikų saugojimÄ .

Protokoluose stenografuoti tyrimui reikšmingi pokalbiai aptarti VSAT prie LR VRM Kriminalinių procesų kontrolės organizavimo valdybos Operatyvinės veiklos organizavimo skyriaus vyriausiojo specialisto E. Š. pažymoje dėl baudžiamosios bylos duomenų analizės (2 t., b. l. 16-83, t. 3, b. l. 93-101). Iš visų išdėstytų įrodymų yra akivaizdu, kad Y. A. veiksmai šių nusikalstamų veikų padaryme buvo svarbūs ir aktyvūs – jis suvakuumavo narkotines medžiagas, parodė A. K. kur jos yra, kartu su juo tas medžiagas sudėjo į slėptuvę vilkike. Todėl Y.

A. gynėjo apeliacinio skundo argumentai, kad nuosprendyje nenurodyta, jog nuteistasis bÅ«tų atlikęs kokius nors BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytus veiksmus, nepagrįsti. Kolegija tokius argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Pažymėtina, jog Y. A. tyčia apėmė narkotinių medžiagų laikymo bei gabenimo suvokimÄ . Esant bendrininkavimui, nėra bÅ«tina, kad kiekvienas iÅ¡ bendrininkų fiziÅ¡kai gabentų narkotines medžiagas, todėl Å¡iuo atveju nėra svarbu, kad A. K. automobilyje su narkotinėmis medžiagomis buvo sulaikytas be kitų nuteistųjų.

Todėl teismas pagrįstai pripažino įrodytu, kad Y. A. gabeno narkotines medžiagas.Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visus byloje esančius įrodymus, padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad D. F. narkotinių medžiagų gabenimui surado transporto priemonę su joje įrengta slėptuve, nurodė Y. A. nuvykti pas tyrimo metu nenustatytÄ olandÄ , sumokėti jam pinigus už narkotinių medžiagų saugojimÄ , jas supakuoti vakuuminiu aparatu, sukrauti jas į A. K. vairuojamame automobilyje įrengtÄ slėptuvę.

Y. A. sutikęs A. K. kartu nuvyko pas jau minėtÄ olandÄ , jo suvakuumuotas narkotines medžiagas abu suslėpė automobilyje įrengtoje slėptuvėje. Po to A. K. Å¡ias narkotines medžiagas iÅ¡gabeno į LietuvÄ . Taigi, Å¡iuo atveju teismas nustatė bÅ«tinÄ intelektualinio tyčinės kaltės momentÄ â€“ visų nuteistųjų suvokimÄ , kad jie dalyvauja nusikalstamoje veikoje. Jų veiksmai buvo reikÅ¡mingi bendrai nusikalstamai veikai, sudarė sÄ lygas kito bendrininko veiksmams ir juos papildė.

Tokie jų veiksmai iÅ¡ esmės reiÅ¡kė susitarimÄ bendrai kontrabanda gabenti labai didelio kiekio narkotines medžiagas ir Å¡ioje konkrečioje situacijoje susitarimas pasireiÅ¡kė sutartinais veiksmais, t.y., veiksmais, rodančiais, kad jie visi pritaria vieni kitų veiksmams, sutinka su jų neteisėtais veiksmais, taip iÅ¡reikÅ¡dami savo tikrÄ jÄ valiÄ â€“ kontrabanda gabenti labai didelio kiekio narkotines medžiagas. Nuteistojo gynėjas apeliaciniame skunde nurodo, jog Y. A. nekaltumÄ patvirtina ir aplinkybė, jog jis atvykęs į LietuvÄ jokių veiksmų, kurie rodytų jo domėjimÄ si nusikaltimo dalyku, neatliko.

Kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog nuteistasis A. K., tiesiogiai gabenęs narkotines medžiagas, buvo sulaikytas praktiÅ¡kai tik įvažiavęs į Lietuvos Respublikos teritorijÄ 2012 m. kovo 11 d. O vėliau, tÄ pačiÄ dienÄ , sulaikytas ir pats Y. A. (į Lietuvos RespublikÄ jis atskrido dienÄ prieÅ¡ vakare), todėl jokių veiksmų, susijusių su nusikaltimo dalyku, jis ir negalėjo atlikti. Tačiau remiantis sekimo protokolu, 2012 m. kovo 11 d. jis kartu su D. F. bankuose vykdė didelių sumų valiutos keitimo operacijas.

Pagal BK 260 straipsnio 3 dalį atsako asmuo, kuris neteisėtai gamino, ir (ar) perdirbo, ir (ar) įgijo ir (ar) laikė ir (ar) gabeno ir (ar) siuntė ir (ar) pardavė ir (ar) kitaip platino labai didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų. Visi įstatyme numatyti požymiai yra alternatyvÅ«s, taigi baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka bent vieno BK 260 straipsnyje numatyto veikos požymio buvimo. Gabenimu laikomas narkotinės ar psichotropinės medžiagos buvimo vietos pakeitimas, perkeliant jÄ didesniais atstumais, gabenama gali bÅ«ti transporto priemone, neÅ¡ant krepÅ¡yje ir panaÅ¡iai.

Nuteistojo Y. A. gynėjas apeliaciniame skunde nurodo, jog neįrodyta, kad Y. A. įgijo narkotines medžiagas. Å ioje dalyje skundas pagrįstas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartÄ pabrėžęs, kad BK 260 straipsnyje nurodytos alternatyvios nusikalstamos veikos nėra vienos tęstinės veikos epizodai, jos turi bÅ«ti įrodinėjamos atskirai. BPK 305 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad apkaltinamojo nuosprendžio apraÅ¡omojoje dalyje iÅ¡dėstomos įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės, t. y. nurodoma jos padarymo vieta, laikas, bÅ«das, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės. To paties straipsnio 1 dalies 2 punkte reikalaujama, kad nuosprendžio apraÅ¡omojoje dalyje bÅ«tų iÅ¡dėstyti įrodymai, kuriais grindžiamos teismo iÅ¡vados.

Taigi asmeniui, inkriminuojant bet kuriÄ iÅ¡ BK 260 straipsnyje numatytų alternatyvių veikų, privalo bÅ«ti:

1) nustatytos tokių veikų padarymo aplinkybės;

2) jos pagrįstos bylos įrodymais, gautais įstatymų nustatyta tvarka ir iÅ¡nagrinėtais bei patikrintais teismo posėdyje. Teismo nurodomas narkotinių medžiagų įgijimas yra tik preziumuojamas, faktiÅ¡kai remiantis nustatytu narkotinių medžiagų laikymo bei gabenimo faktu. Nenustatyta nei kur, nei kada, nei iÅ¡ ko buvo įgytos narkotinės medžiagos. Pagal baudžiamojo proceso įstatymÄ apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis, todėl kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis turi bÅ«ti pagrįstas įrodymais, kurių visuma neginčijamai patvirtina kaltinamojo kaltę.

Tokia praktika dėl kiekvieno alternatyvaus nusikalstamos veikos sudėties požymio atskiro įrodinėjimo nustatyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos nutartyje Nr. 2K-P-218/2009, Å¡ios praktikos laikomasi iki Å¡iol (kasacinės nutartys Nr. 2K-268/2009, 2K-488/2009, 2K-493/2009 ir kt.). Tačiau kolegija atkreipia dėmesį, jog teismo nustatytose faktinėse aplinkybėse Å¡io požymio (įgijo) nėra, jį teismas nurodo tik motyvuojamojoje nuosprendžio dalyje, nurodydamas, kad „bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamieji įgijo ir gabeno narkotinę medžiagÄ â€“ kanapių dervÄ â€œ.

Å io savo teiginio, kas liečia įgijimÄ , teismas niekaip neargumentavo, todėl kolegija sutinka su gynėjo skundo argumentu, jog Å¡is požymis byloje neįrodytas. Tačiau, kaip minėta, visi įstatyme numatyti požymiai yra alternatyvÅ«s, taigi baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka bent vieno BK 260 straipsnyje numatyto veikos požymio buvimo, Å¡iuo atveju gabenimo. Nusikalstama veika, numatyta BK 260 straipsnyje, padaroma esant kaltininko tiesioginei tyčiai. Pagal galiojančiÄ teisminę praktikÄ , už neteisėtÄ disponavimÄ narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis asmuo atsako, jei jis bent bendrais bruožais suvokė, kad medžiagos, su kuriomis susiję jo veiksmai, yra psichotropinės ar narkotinės, taip pat suvokė, koks yra jų kiekis ir kt.

Remiantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5 „Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų sÄ rašų patvirtinimo“, kanapių derva (Cannabis resin) yra įtraukta į narkotinių ir psichotropinių medžiagų, draudžiamų vartoti medicinos tikslams, sÄ raÅ¡Ä (2003 m. balandžio 23 d. ir 2007 m. gruodžio 14 d. redakcijos su vėlesniais pakeitimais). IÅ¡ byloje esančios specialisto iÅ¡vados Nr. 140-(1505)-IS1-7228 matyti, kad joje yra nurodyta, jog rudos spalvos, sausa, supresuota augalinės kilmės medžiaga (660 briketų) iÅ¡ 132 įvairiaspalvių paketų apklijuotų rudos spalvos lipnia, supakuotų į 96 vnt. plastikinių paketų, 2012-03-11 rasta automobilio DAF, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūros metu, yra narkotinė medžiaga- kanapių derva, kurios masė yra 64,911 kg (1 t., b. l. 140-142). Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 patvirtintos Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijos. Pagal šių rekomendacijų nuostatas, labai didelį kiekį (daugiau kaip) sudaro: 125 g kanapių dervos. Tuo tarpu A. K. vairuojamame vilkike narkotinės medžiagos kanapių dervos rasta 64,911 kg.

Automobilyje rastų narkotinių medžiagų kiekis ženkliai virÅ¡ijo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro patvirtintose rekomendacijose nurodytÄ labai didelį narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekį. Visos Å¡ios aplinkybės, kolegijos nuomone, neabejotinai patvirtina, kad Y. A. ne tik bendrais bruožais suvokė, tačiau ir tiksliai žinojo ne tik kokias konkrečias narkotines medžiagas jis neteisėtai kartu su D. F. ir A. K. gabena, bet ir žinojo, kad tų medžiagų kiekis labai didelis.

Kolegija daro iÅ¡vadÄ , jog byloje įrodyta, kad neteisėtai disponuodamas labai dideliu narkotinių medžiagų kiekiu, nuteistasis Y. A. veikė tiesiogine tyčia ir jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 260 straipsnio 3 dalį.Pirmosios instancijos teismas teisingai kvalifikavo Y. A. nusikalstamÄ veikÄ ir pagal BK 199 straipsnio 2 dalį. Pagal Å¡io straipsnio antrÄ jÄ dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas nepateikdamas muitinės kontrolei ar kitaip jos iÅ¡vengdamas arba neturėdamas leidimo per Lietuvos Respublikos valstybės sienÄ gabeno narkotines, psichotropines medžiagas ar Å¡iame straipsnyje nurodytus kitus daiktus.

Byloje įrodyta, kad A. K., vykdamas vilkiku neteisėtai atgabeno į Lietuvos RespublikÄ per Lietuvos Respublikos valstybės sienÄ labai didelį kiekį narkotinės medžiagos. Narkotines medžiagas nuteistieji buvo paslėpę specialioje slėptuvėje automobilyje. Akivaizdu, kad nuteistieji žinojo, jog veža narkotines medžiagas, todėl jas ir slėpė slėptuvėje. Nuteistojo Y. A. gynėjas apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neatliko iÅ¡samios Y. A. ir D. F. pokalbių telefonu ir SMS žinutėmis turinio analizės, pasirėmė tik ikiteisminio tyrimo pareigÅ«no atlikta analize ir teikiamu vertinimu.

Tačiau bylos duomenys patvirtina, kad minėti pokalbiai yra vientisi, jie, kaip ir SMS žinutės yra užfiksuoti operatyvinių veiksmų atlikimo protokoluose (2 t., b. l. 16-83). Kita vertus, kaip ir numato baudžiamojo proceso įstatymas, byloje yra ir protokolų stenogramose užfiksuotų pokalbių pažyma, kurioje remiantis stenogramomis yra išanalizuotas ir apibendrintas pokalbių turinys (3 t., b. l. 94-101). Ši pažyma abejonių savo pagrįstumu bei teisėtumu nekelia, joje susisteminta informacija, gauta klausantis D.

F. ir Y. A., taip pat kitų asmenų pokalbių ir Å¡ie duomenys patvirtina, kad D. F. bendrauja su Y. A., užmaskuotai duoda pastarajam nurodymus susitikti su A. K., tikslu perduoti pastarajam narkotines medžiagas, praneÅ¡a jo apytikslę buvimÄ vietÄ , be to duoda nurodymus Y. A. nusipirkti vakuumavimo aparatÄ ir įpakuoti į vakuumines pakuotes narkotikus, sumokėti pinigus nenustatytam olandui už narkotikų saugojimÄ .Nuteistojo gynėjas apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad teismas apie galimÄ bendrininkavimo formos pakeitimÄ neinformavo proceso dalyvių, nors privalėjo pagal kasacinio teismo nutartį Nr. 2K-P-1/2014.

Å ie apeliacinio skundo argumentai taip pat yra atmetami. Minėtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenarinės sesijos nutartyje buvo sprendžiamas klausimas dėl kaltinamojo teisių užtikrinimo keičiant inkriminuojamos veikos kvalifikavimÄ . Å ioje plenarinės sesijos nutartyje konstatuota, kad kaltinamojo teisė žinoti, kuo yra kaltinamas, teisė į gynybÄ ir teisingÄ teismÄ yra pažeidžiamos ir tada, kai inkriminuojama veika perkvalifikuojama pagal lengvesnę nusikalstamÄ veikÄ numatantį baudžiamÄ jį įstatymÄ , tačiau pritaikant kitokį teisinį požymį (sudėties požymį, įtvirtintÄ BK specialiojoje dalyje), bÅ«tinÄ Å¡iÄ veikÄ pripažinti nusikalstama (pavyzdžiui, kad nusikalstama veika padaryta ne tyčia, o dėl neatsargumo), bet neįspėjus kaltinamojo apie tokiÄ galimybę ir nesudarius galimybių atitinkamai gintis.

Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje T. A. su kitais buvo kaltinamas nusikaltimus padaręs veikdamas organizuota grupe, tačiau pirmosios instancijos teismas nustatė lengvesnę bendrininkavimo formÄ â€“ bendrininkų grupę. Kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad Å¡iuo atveju teisė į gynybÄ bei žinojimÄ kuo yra kaltinamas pažeista nebuvo, kadangi nusikalstamų veikų kvalifikavimas nebuvo pakeistas, nebuvo nustatytas kitoks sudėties požymis, įtvirtintas BK specialiojoje dalyje, kuris bÅ«tų bÅ«tinas jo nusikalstamas veikas pripažinti nusikalstamomis.

Todėl kolegija konstatuoja, jog teismas pagrįstai ir teisėtai nustatė kitÄ , lengvesnę bendrininkavimo formÄ .Nuteistasis Y. A. apeliaciniame skunde nurodo, kad D. F. veiksmai buvo kontroliuojami, jo atžvilgiu atliekami kriminalinės žvalgybos veiksmai, ir jei bÅ«tų užkardyta D. F. veika, tai bÅ«tų turėję įtakos ir Y. A. teisinei padėčiai. Pagal kasacinės instancijos teismo praktikÄ teismas, nagrinėjantis bylÄ , kurioje kaltinimas grindžiamas duomenimis, gautais atliekant operatyvinį tyrimÄ , privalo patikrinti tris pagrindinius aspektus:

1) ar buvo teisinis ir faktinis pagrindas operatyvinio tyrimo veiksmams atlikti;

2) ar tyrimo veiksmai atlikti nepažeidžiant OVĮ (nuo 2013 m. sausio 1 d. – Kriminalinės žvalgybos įstatymas) nustatytos tvarkos;

3) ar duomenis, gautus atliekant operatyvinį tyrimÄ , patvirtina duomenys, gauti BPK numatytais veiksmais. Teisinis pagrindas operatyvinio tyrimo veiksmams atlikti yra arba 1) apygardų teismų pirmininkų ar Å¡ių teismų baudžiamųjų bylų skyrių pirmininkų motyvuotos nutartys (OVÄ® straipsniuose nurodytiems operatyviniams veiksmams atlikti), arba 2) generalinio prokuroro ar jo įgalioto generalinio prokuroro pavaduotojo arba apygardų prokuratÅ«rų vyriausiųjų prokurorų ar jų įgaliotų vyriausiųjų prokurorų pavaduotųjų sankcionuoti operatyvinės veiklos subjekto vadovo ar jo įgalioto vadovo pavaduotojo motyvuoti teikimai (OVÄ® 12, 13 straipsniuose nurodytiems operatyviniams veiksmams atlikti).

Faktinis operatyvinio tyrimo veiksmų pagrindas nustatytas OVÄ® 9 straipsnyje, tai – tam tikra informacija apie rengiamÄ , daromÄ ar padarytÄ labai sunkų ar sunkų nusikaltimÄ arba apie įstatyme iÅ¡vardytus apysunkius nusikaltimus, arba apie nusikaltimÄ rengiantį, darantį ar padariusį asmenį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-413/2011, 2K-313/2010, 2K-P-94-895/2015). IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad 2012 m. sausio 11 d. priimta Vilniaus apygardos teismo nutartis dėl techninių priemonių naudojimo specialia tvarka ir kuria sankcionuota slapta D.

F., V. K. elektroninių ryÅ¡ių tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolė ir fiksavimas, taip pat techninių priemonių naudojimas specialia tvarka, slapta kontroliuojant ir fiksuojant Å¡ių asmenų pokalbius, kitokį susižinojimÄ ir veiksmus nuo 2012 m. sausio 11 d. iki 2012 m. balandžio 11 d. Taigi teisinis pagrindas buvo. Nutartyje ir praÅ¡yme dėl teikimo teismui yra aiÅ¡kiai įvardintas ir faktinis operatyvinio tyrimo veiksmų pagrindas – turima informacijos apie rengiamus padaryti sunkius nusikaltimus ir siekiama nustatyti visus nusikalstamos veikos požymius, visus nusikalstamos veikos bendrininkus (2 t., b. l. 8-14).

Tuo tarpu nuteistojo apeliaciniame skunde nurodoma, jog pareigÅ«nai galėjo užkardyti nusikaltimÄ Olandijoje, nepagrįsti, kadangi nebuvo iÅ¡aiÅ¡kintos nusikalstamos veikos. Kita vertus, 2012 m. kovo 11 d. operatyvinė informacija pasitvirtino – sulaikytas A. K., vairavęs vilkikÄ su paslėptomis narkotinėmis medžiagomis. Taigi operatyvinio tyrimo veiksmai truko ne ilgiau, negu reikėjo iÅ¡aiÅ¡kinti nusikalstamÄ veikÄ ir joje dalyvavusius asmenis. Dar daugiau - pabrėžtina, kad Y. A. tyčia, kaip jau minėta, apėmė ir narkotinių medžiagų gabenimÄ .

Jis puikiai suvokė, jog slepia narkotines medžiagas vilkiko slėptuvėje tam, kad jos nebÅ«tų rastos vežant jas per Lietuvos Respublikos sienÄ . Dėl nuteistojo A. K. apeliacinio skundo argumentų. Kas liečia objektyviuosius nusikalstamų veikų požymius ir jų įrodinėjimÄ , kolegija jau iÅ¡dėstė Å¡iame nuosprendyje ir tų pačių iÅ¡vadų nebekartoja. Pagrindiniai nuteistojo apeliacinio skundo argumentai yra susiję su tuo, kad jis nežinojo kÄ veža, manė, kad tai auksas. Be to, niekas ir nepatvirtino, jog jis žinojo, kad veža narkotines medžiagas.

Å ie ir kiti nuteistojo apeliacinio skundo argumentai atmetami.Pirmosios instancijos teisme nuteistasis A. K. kaltę vežus narkotines medžiagas pradėjo neigti, parodė, jog netvirtina savo parodymų apie tai, jog žinojo vežantis narkotines medžiagas. Apie tai jis sužinojo iÅ¡ pareigÅ«nų kirtus valstybinę sienÄ . V. K. jam aiÅ¡kino, kad reikės vežti auksÄ . Olandijoje jį pasitiko V.. Nuvykus į angarÄ jis atnešė dėžes. AtneÅ¡tÄ krovinį jis sudėjo į slėptuvę. Viskas netilpo.

Krovinys, kurį jis krovė jam pasirodė panaÅ¡us į tabakÄ . Nuteistasis pamanė, kad auksas sudėtas į tabakÄ , kad nesusibraižytų. Narkotikų jis nėra gyvenime vartojęs ir apie juos neturi jokio supratimo. Duodant pirminius parodymus jis buvo Å¡oko bÅ«senoje, buvo pasimetęs, pirmÄ kartÄ susidÅ«rė su policija. Pirmosios instancijos teisme buvo perskaityti nuteistojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Tada nuteistasis parodė, kad apie tai, kad siuntinyje yra narkotinės medžiagos, jis suprato, kai tÄ siuntinį padavė Olandijoje, suprato iÅ¡ paties įpakavimo.

Kovo 5 d. ar kovo 6 d. (tiksliai datos neprisimena) į jo darbo MRT vėl paskambino V. ir paklausė kada jis bus Olandijoje. Jis pasakė, kad Olandijoje bus maždaug kovo 9 d. Vėliau, tikslios datos dabar neprisimena, V. jam atsiuntė SMS praneÅ¡imÄ , kuriame buvo nurodytas adresas, kur jis turi atvykti Olandijoje. Koks tai tiksliai miestas – dabar gerai neprisimena, tik gali nurodyti, kad tai yra prie Roterdamo. Jis turėjo atvykti į automobilių stovėjimo aikÅ¡telę. Kovo 9 d., po pietų, jis atvyko į Vasios nurodytÄ automobilių stovėjimo aikÅ¡telę.

Prie jo automobilio priėjo vyriÅ¡kis, kuris prisistatė V.. V. jam liepė atsikabinti nuo krovininio vilkiko priekabÄ ir važiuoti su juo. Su kokiu automobiliu jis buvo atvykęs į Å¡iÄ aikÅ¡telę jis nematė. Kai jis atkabino krovinį, V. sėdo Å¡alia į vilkiko kabinÄ ir jie nuvažiavo į kažkokį kaimÄ . Jie nuvažiavo prie kažkokio kombainų angaro. Ä®važiavus į angarÄ jis su V. iÅ¡lipo iÅ¡ vilkiko. Jis nuėjo iÅ¡ karto prie vilkiko variklio ir pradėjo ardyti slėptuvę, t.y. nuiminėti dangčius.

Tuo metu V. prie jo atnešė dvi popierines dėžes. IÅ¡ kur jis atnešė Å¡ias dėžes jis nematė. Po to jie abu su V. pradėjo į slėptuvę dėti dėžėje buvusius paketus, kurie buvo supakuoti į celofanÄ , o viduje matėsi žalsva ir rusva medžiaga. Viso į slėptuvę sudėjo 60 vnt. mažesnių paketų, kurie buvo maždaug 10 cm. ilgio ir 5 cm. pločio, bei 36 vnt. didelių paketų, t.y. maždaug 20 cm. ilgio ir 10 cm. pločio. Tuomet jis suprato, kad tuose paketuose yra narkotinės medžiagos.

Pakrovus pilnÄ slėptuvę, V. klausė ar negalima bÅ«tų Å¡ių paketų sudėti ir kur nors kitur. Jis pasakė, kad daugiau nėra kur dėti. Kiek liko paketų, kurių nepavyko įdėti į slėptuvę jis nurodyti negali. Byloje nustatytas pats faktas, kad nuteistasis A. K. tiesiogiai gabeno narkotines medžiagas yra neginčijamas. Tai nustatyta byloje surinktų objektyvių įrodymų visuma. To neneigia ir pats A. K.. Kaltę pripažinęs ikiteisminio tyrimo metu, pirmosios instancijos teisme jau iÅ¡kėlė versijÄ , jog manė, kad gabena auksÄ , supakuotÄ Ä¯ tabakÄ .

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai tokiÄ versijÄ vertino kritiÅ¡kai. Nuteistasis nurodo, kad jam V. K. sakė, kad reikės gabenti auksÄ . Tai iÅ¡ tiesų byloje įrodyta. Tačiau nuvykęs į vietÄ , iÅ¡ kurios turėjo paimti dėžes, nuteistasis A. K. pamatė paketus ir pats net ir teisme parodė, jog matė rudos spalvos augalinės kilmės medžiagÄ . Akivaizdu, jog suaugęs, normaliai protingas žmogus supranta, kad paketai, kuriuose matosi rudos kilmės augalinė medžiaga, ir dar kuriuos reikia slėpti slėptuvėje, yra draudžiamos narkotinės medžiagos.

Nuteistojo versija dėl tariamo aukso neįtikinama jau vien dėl to, kad jis ten pats buvo, ir viso proceso metu vienodai parodė, jog ir pats krovė dėžes į vilkiko slėptuvę, taigi ir iÅ¡ paketų svorio turėjo numanyti, jog tai ne auksas, kuris, manytina, svertų iÅ¡ tiesų daugiau. Kita vertus, nuteistojo versija, kad jis manė, jog paketuose auksas, supakuotas į tabakÄ , kad neapsibraižytų, apskritai nelogiÅ¡ka ir neįtikinama. Taip pat apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo, kad jis negalėjo net bendrais bruožais suvokti, jog gabens narkotines medžiagas, nes jos buvo vakuuminiu bÅ«du supakuotos į celofanÄ .

Tačiau Å¡is teiginys prieÅ¡tarauja jo paties parodymams, kad jis matė tas medžiagas vizualiai, net matė jų spalvÄ . Kaip jau minėta, V. K. iÅ¡ tiesų sakė A. K., kad reikės vežti auksÄ , tačiau jam nuvykus į krovimo vietÄ ir pamačius bei supratus, kad tai ne auksas, o narkotinės medžiagos, A. K. vis tiek jas krovė į slėptuvę ir pats tiesiogiai gabeno. Apeliacinio skundo teiginiai, kad jo kaltę teismas pagrindė tik jo paties ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, nepagrįsti, kadangi A.

K. kaltė pagrįsta ne tik jo parodymais, bet ir nuteistojo Y. A. parodymais, jog jo manymu vairuotojas (A. K.) tikrai suprato, jog tai narkotinės medžiagos, bei kad A. K. krovė paketus į slėptuvę, įvykio vietos apžiÅ«ros protokolu, iÅ¡ kurio matyti, kad pakėlus automobilio, kurį vairavo A. K., kabinÄ , dugne, dengiančiame variklį aptikta ertmė, kuri uždengta metaliniu lakÅ¡tu. Ertmėje aptikta 36 polietileniniai vakuuminiai paketai, kuriuose supakuota po du vienetus žalsvos ir rausvos spalvų medžiagos, panaÅ¡ios į supresuotÄ dervÄ , briketų, ir 60 polietileninių vakuuminių paketų, kuriuose supakuota po vienÄ Å¾alsvos ir rusvos spalvos medžiagos, panaÅ¡ios į supresuotÄ dervÄ , briketų (1 t., b. l. 30-34);

Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro specialisto iÅ¡vada Nr. 140-(1505)-IS1-7228 kurioje nurodyta, jog rudos spalvos, sausa, supresuota augalinės kilmės medžiaga (660 briketų) iÅ¡ 132 įvairiaspalvių paketų apklijuotų rudos spalvos lipnia, supakuotų į 96 vnt. plastikinių paketų, 2012-03-11 rasta automobilio DAF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apžiÅ«ros metu, yra narkotinė medžiaga- kanapių derva, kurios masė yra 64,911 kg. (1 t., b. l. 140-142).Nuteistasis A. K. apeliaciniame skunde dar nurodo, kad apie tai, kad paketuose rastos narkotinės medžiagos jis sužinojo iÅ¡ policijos pareigÅ«nų, jam nebuvo iÅ¡aiÅ¡kinta teisė ranka suraÅ¡yti parodymus, tuo tarpu jo parodymai užfiksuoti taip, kad atitiktų BK 260 straipsnio 3 dalies dispozicijÄ .

Å ie skundo argumentai taip pat atmetami. IÅ¡ bylos matosi, kad A. K. įtarimas įteiktas ir jis apklaustas 2012 m. kovo 12 d. praneÅ¡ime apie įtarimÄ yra užfiksuota, kad įtariamojo teisės A. K. iÅ¡aiÅ¡kintos bei yra jo ir jo gynėjo paraÅ¡ai (5 t., b. l. 116-117). Apklausiant A. K. taip pat dalyvavo jo gynėjas advokatas. Po protokolo tekstu yra A. K. teiginys, jog protokolÄ perskaitė, suraÅ¡ytas teisingai, bei jo paraÅ¡as (5 t., b. l. 118). Ikiteisminio tyrimo metu A. K. buvo apklaustas ne kartÄ , visuomet apklausų metu dalyvaudavo advokatas.

Jokių pareiÅ¡kimų dėl netinkamai fiksuojamų parodymų ir nuÅ¡alinimų jie nereiÅ¡kė. Ä®vertinus visas aplinkybes, Å¡ioje byloje neabejotinai nustatyta, kad A. K. veikė tiesiogine tyčia – jis suvokė, kad disponuoja labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų ir norėjo taip elgtis. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi ikiteisminio tyrimo metu duotais nuteistojo parodymais, jog V. (Y. A.) atnešė dvi popierines dėžes. Jose buvo paketai, supakuoti į celofanÄ , o viduje matėsi žalsva ir rusva medžiaga.

Tuomet jis suprato, kad tuose paketuose yra narkotinės medžiagos. Tokius parodymus jis patvirtino ir 2012 m. kovo 22 d. apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ metu (8 t., b. l. 96-98). Atsižvelgiant į tai, bei į paslėptų narkotikų kiekį, teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad A. K. suprato, kad kontrabanda bus gabenami bÅ«tent narkotikai ir jų kiekis yra itin didelis. Ä®vertinus visas iÅ¡dėstytas aplinkybes, kolegija daro iÅ¡vadÄ , jog pirmosios instancijos teismas teisingai kvalifikavo A.

K. veikas pagal BK 260 straipsnio 3 dalį ir BK 199 straipsnio 2 dalį. Dėl baudžiamojo proceso pažeidimų Nuteistojo A. K. apeliaciniame skunde nurodoma, jog teismas pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies, 276 straipsnio 4 dalies, 301 straipsnio ir iÅ¡ dalies BPK 305 straipsnio nuostatas. Nuteistojo Y. A. gynėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė dar ir BPK 44 straipsnio 5 dalies nuostatas. Pagal BPK 20 straipsnį įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėti ir teismo pripažinti įrodymais duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro iÅ¡vadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, Å¡iÄ veikÄ padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikÅ¡mės bylai iÅ¡spręsti teisingai.

Pagrindines įrodymų vertinimo taisykles nustato BPK 20 straipsnio 5 dalis. Pagal jÄ teismai įrodymus turi vertinti pagal savo vidinį įsitikimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Pažymėtina, kad BPK 20 straipsnio 2 dalies nuostata (ar byloje gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju nusprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla) ir 5 dalies nuostata (įrodymus teismas vertina pagal savo vidinį įsitikimÄ ) įtvirtina iÅ¡skirtinę teismo kompetencijÄ nuspręsti, kurie iÅ¡ byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomÄ jÄ vertę ir kokios iÅ¡vados jais remiantis darytinos.

Teismo proceso dalyvių pateiktų pasiÅ«lymų ar versijų atmetimas savaime BPK normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieÅ¡taringas, o iÅ¡vados pagrįstos byloje surinktų ir iÅ¡tirtų įrodymų visuma (kasacinė nutartis Nr. 2K-P-89/2014). Apie tai, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡ esmės iÅ¡nagrinėjo visas bylos aplinkybes, Å¡iame nuosprendyje jau buvo konstatuota. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismas Å¡iuo nuosprendžiu jau pripažino, kad kai kurios pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados neatitinka bylos aplinkybių, be to, teismas netinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ .

Iš dalies tenkinant apeliacinius skundus nuosprendis keičiamas dalyje dėl V. K. išteisinimo ir nuteistiesiems paskirtų bausmių. Tačiau kitoje dalyje teismas įrodymus įvertino tinkamai ir BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų nepažeidė, tai šiame nuosprendyje irgi jau buvo aptarta. Baudžiamojo proceso įstatymas taip pat reikalauja, kad apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje būtų išdėstyti įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus (BPK 305straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Vadinasi, teisėjų vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi remtis visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieÅ¡taravimų paÅ¡alinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Teismas nepažeidė Å¡ių reikalavimų. BPK 301 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas nuosprendį pagrindžia tik tais įrodymais, kurie buvo iÅ¡nagrinėti teisiamajame posėdyje. Nuteistasis nepateikia jokių argumentų, kurie pagrįstų Å¡io straipsnio nuostatų pažeidimÄ . Jų nenustatė ir kolegija.

Pirmosios instancijos teismas nuosprendį grindė tik teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais. Dėl BPK 276 straipsnio 4 dalies pažeidimo kolegija iš dalies jau pasisakė šiame nuosprendyje. Minėtame straipsnyje nurodyta, kad byloje esantiems įrodymams patikrinti gali būti perskaitomi ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duoti kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymai, taip pat perklausomi ir peržiūrimi tokių apklausų garso ir vaizdo įrašai. Kaip minėta, nuteistojo A.

K. kaltė grindžiama ne tik jo ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais. Kita vertus, jis davė parodymus ir ikiteisminio tyrimo teisėjui. O teismas perskaitė jo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, vadovaudamasis BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu – kai kaltinamasis atsisako arba vengia duoti parodymus, taip pat kai pareiškia, kad neprisimena aplinkybių, apie kurias anksčiau davė parodymus. Jokių objektyvių duomenų, kad būtų pažeistos minėto straipsnio nuostatos, nėra, jų nenurodo ir nuteistasis A.

K.. BPK 44 straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu kaltinamas asmuo turi teisę, kad jo bylÄ per kuo trumpiausiÄ laikÄ lygybės ir vieÅ¡umo sÄ lygomis teisingai iÅ¡nagrinėtų nepriklausomas ir neÅ¡aliÅ¡kas teismas. Grįsdamas savo teiginį, jog teismas pažeidė minėtÄ nuostatÄ , nuteistojo Y. A. gynėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad juridiÅ¡kai reikÅ¡mingo santykio, bÅ«tino konstatuoti bendrininkavimÄ , teismas nenustatė, o apsiribojo tik fragmentiÅ¡kais dėl pakeistos bendrininkavimo formos kaltinimo teiginiais ir atsietu nuo bylos konteksto Y.

A. veiksmų Olandijoje teisiniu vertinimu, taikant Lietuvos baudžiamuosius įstatymus. Tokie gynėjo argumentai atmetami kaip nepagrįsti. Visų pirma Å¡ie teiginiai neatitinka tikrovės, yra tik gynėjo samprotavimai. Kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad, prieÅ¡ingai nei nurodo gynėjas, pirmosios instancijos teismas labai iÅ¡samiai argumentavo bendrininkų grupės buvimÄ , tai darė ne fragmentiÅ¡kais teiginiais, kaip neteisingai nurodo gynėjas, o savo iÅ¡vadas grindė iÅ¡samiu visų bylos aplinkybių vertinimu.

Nepagrįsti ir Y. A. gynėjo teiginiai dėl to, kad teismas taikė Lietuvos Respublikos baudžiamuosius įstatymus, ir kad apsiribojo atsietu nuo bylos konteksto Y. A. veiksmų Olandijoje teisiniu vertinimu. Pabrėžtina, jog Lietuvos Respublikos teismai vadovaujasi Lietuvos Respublikos baudžiamaisiais įstatymais, o ne kitų valstybių. Kita vertus, Y. A. veikdamas bendrininkų grupe, padarė nusikaltimus, numatytus būtent Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso atitinkamuose straipsniuose. O pats kontrabandos nusikaltimas specifinis yra tuo, jog yra susijęs su sienos kirtimu, todėl natūralu, jog tam tikri veiksmai, susijęs su, kaip šiuo atveju, narkotinių medžiagų gabenimu, yra atliekami kitoje valstybėje.

Kalbant apie neÅ¡aliÅ¡kÄ teismÄ , teismų praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad teismo neÅ¡aliÅ¡kumo reikalavimas turi du aspektus. Pirma, teismas turi bÅ«ti subjektyviai neÅ¡aliÅ¡kas, t. y. nė vienas teisėjas negali turėti asmeninio iÅ¡ankstinio nusistatymo ar bÅ«ti tendencingas. Antra, teismas turi bÅ«ti neÅ¡aliÅ¡kas objektyviÄ ja prasme, t. y. turi pateikti pakankamas garantijas, paÅ¡alinančias bet kokiÄ abejonę dėl galimo teismo Å¡aliÅ¡kumo (pvz., kasacinės nutartys Nr. 2K-340/2008, 2K-414/2010, 2K-187/2011).

Å is neÅ¡aliÅ¡kumo principo aspektas reikalauja, kad teismo procesas bÅ«tų organizuojamas, proceso veiksmai bÅ«tų atliekami, su bylos nagrinėjimo teisme dalyviais bÅ«tų bendraujama taip, kad negalėtų susidaryti įspÅ«dis, jog proceso metu vienai iÅ¡ proceso Å¡alių reiÅ¡kiamas iÅ¡ankstinis prieÅ¡iÅ¡kumas ar palankumas (pvz., kasacinė nutartis Nr. 2K-243/2009). Nagrinėjamos bylos atveju vertinant neÅ¡aliÅ¡kumo subjektyviuosius aspektus byloje nėra ir Y. A. gynėjas nenurodo jokių duomenų, kurie galėtų rodyti teismo asmeninį suinteresuotumÄ byla.

Vertinant objektyviuosius aspektus, turi bÅ«ti nustatyti realÅ«s faktai, keliantys abejonių dėl teisėjo Å¡aliÅ¡kumo. Negalima laikyti teismo Å¡aliÅ¡kumu niekuo nepagrįstÄ nuteistojo gynėjo nuomonę. Pažymėtina ir tai, kad BPK nuostatos bylos nagrinėjimo teisme dalyviams suteikia teisę reikÅ¡ti nuÅ¡alinimus. Nagrinėjamos baudžiamosios bylos medžiagoje teisė pareikÅ¡ti nuÅ¡alinimus nebuvo varžoma, tačiau ja nebuvo pasinaudota. Dėl nuteistiesiems paskirtų bausmių Prokuroro apeliaciniame skunde praÅ¡oma sugriežtinti D.

F. bausmę, taikant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, paskirti jam subendrintÄ 7 metų laisvės atėmimo bausmę atsižvelgiant į tai, kad jis nusikalstamose veikose dalyvavo ne kaip padėjėjas, o kaip organizatorius. Å ioje vietoje atkreipiamas dėmesys į tai, kad prokuroras praÅ¡o D. F. taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir skiriant bausmę pagal BK 199 straipsnio 2 dalį, paskiriant jam 4 metus laisvės atėmimo. Pažymėtina, jog BK 199 straipsnio 2 dalies sankcija numato laisvės atėmimo bausmę nuo 3 iki 10 metų, todėl skiriant sankcijos ribose nustatytÄ bausmę, taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų nereikia.

Nuteistieji Y. A., A. K. skunduose taip pat pasisakė dėl bausmių – prašė nustačius jų kaltę taikyti jiems BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir sumažinti paskirtas bausmes. Tuo tarpu prokuroras prašė jų atžvilgiu bausmes palikti tokias kaip paskyrė pirmosios instancijos teismas. D. F. bausmė griežtinama, o kitiems nuteistiesiems Å¡velninamos bausmės. V. K. bausmė paskiriama sankcijos ribose.Ä®statymų leidėjas apibÅ«dina bausmės paskirtį BK 41 straipsnio 2 dalyje, nustatydamas bausmės skyrimo tikslų visumÄ , kurie Å¡iame įstatyme iÅ¡dėstyti nuoseklia tvarka, sudarydami vieningÄ bausmės paskirtį.

Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ . Skiriant bausmę, teismai turi laikytis visų Å¡ių reikalavimų ir nė vienam negali bÅ«ti suteikiama virÅ¡enybė, o paskirta bausmė turi atitikti BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytus bausmės tikslus.

Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iÅ¡ svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje, kuriame nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teismas bausmę paskiria tik tiems asmenims, kurie pripažinti kaltais dėl nusikalstamos veikos padarymo, ir tik tokiÄ bausmę, kuri yra numatyta Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijoje.Skirdamas bausmę D.

F. teismas atsižvelgė į tai, kad yra viena atsakomybę lengvinanti ir viena atsakomybę sunkinanti aplinkybės, jis anksčiau teistas, tačiau teistumas iÅ¡nykęs, nuo 1995-01-02 iki 2013-03-11 10 kartų buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn už kelių eismo taisyklių pažeidimus. Taip pat teismas įvertino tai, kad jis turi aukÅ¡tÄ jį iÅ¡silavinimÄ , dirba, vedęs, turi Å¡eimÄ , charakterizuojamas teigiamai. Teismas nurodė, kad D. F. padarė sunkų nusikaltimÄ , numatytÄ BK 199 straipsnio 2 dalyje ir labai sunkų nusikaltimÄ , numatytÄ BK 260 straipsnio 3 dalyje.

Atsižvelgęs į tai, kad byloje nėra nustatyta bÅ«tinų sÄ lygų BK 62 straipsnio nuostatų taikymui ir Å¡velnesnei nei įstatyme numatyta bausmės skyrimui, teismas sprendė dėl BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo kaltinamojo atžvilgiu bei Å¡velnesnės bausmės nei numatyta Å¡ių jam inkriminuojamų nusikaltimų sankcijoje skyrimo. Teismas nurodė, jog skirti Å¡velnesnę negu straipsnio sankcijoje numatyta bausmę, teismas gali tik tuo atveju, kai byloje yra nustatytos aplinkybės, jog straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už jo nusikalstamos veikos padarymÄ aiÅ¡kiai prieÅ¡tarauja teisingumo principui.

Tačiau tai nereiÅ¡kia, kad įstatymas reikalauja nustatyti kažkokias ypatingas aplinkybes. TokiÄ praktikÄ formuoja ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (kasacinės nutartys Nr. 2K-77/2007, Nr. 2K-382/2012). Teismas, įvertinęs tai, jog D. F. teismo posėdyje kaltu pilnai prisipažino, nuoÅ¡irdžiai gailisi, padėjo teismui iÅ¡aiÅ¡kinti nusikaltimÄ , taip pat atsižvelgęs į jo vaidmenį nusikaltimų padaryme - jis veikė kaip padėjėjas, paskyrė mažesnes negu sankcijų žemiausios ribos laisvės atėmimo bausmes.

Šiame nuosprendyje jau nurodyta, kad D. F. veiksmai neteisingai įvardinti kaip padėjėjo, jis buvo nusikalstamų veikų organizatorius. Tai įvertinusi, kolegija griežtina D. F. bausmes, tačiau, kaip ir prašoma prokuroro apeliaciniame skunde, skirdama bausmę pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, taikydama BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas.Nors prokuroras apeliaciniame skunde prašo nuteistiesiems Y. A. ir A. K. palikti bausmes nepakeistas, tačiau kolegija, įvertinusi visas reikšmingas aplinkybes bei šių nuteistųjų vaidmenį – jie buvo vykdytojai, o D.

F. organizatorius, bei į A. K. sveikatos bÅ«klę, jų atžvilgiu taip pat taiko BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir Å¡velnina jiems paskirtas bausmes. Kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad organizatoriaus veikla lyginant su kitomis bendrininkų rūšimis yra pavojingiausia, nes toks asmuo vadovauja ar nusikalstamos veikos pasiruoÅ¡imui ar jau darant nusikalstamÄ veikÄ . Nusikaltimo organizatorius – bendros nusikalstamos veikos vadovas, pasižymintis aktyviais organizaciniais veiksmais. Jis suvienija ir nukreipia kitų bendrininkų pastangas.

Å iame nuosprendyje jau pasisakyta apie tai, kad bÅ«tent D. F. buvo suinteresuotas narkotinių medžiagų kontrabandos padarymu ir jis suorganizavo Å¡ių nusikalstamų veikų padarymÄ . Nepaisant to, prokuroro apeliaciniame skunde buvo praÅ¡oma D. F. skiriant bausmę taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskirti mažesnę laisvės atėmimo bausmę, nei numatyta BK 260 straipsnio 3 dalies sankcijoje. BK 54 straipsnio 3 dalis nustato, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti Å¡velnesnę bausmę.

Pažymėtina, kad spendžiant klausimÄ dėl to, ar paskirta bausmė atitinka teisingumo principÄ , turi bÅ«ti įvertinami bylos duomenys, apibÅ«dinantys tiek kaltininko padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , tiek kaltininko asmenybę, turi bÅ«ti įvertintos visos bylos aplinkybės, ir, pažymėtina, jog bausmių, numatytų BK 260 straipsnio 3 dalies sankcijos ribose paskyrimas Y. A. ir A. K. aiÅ¡kiai bÅ«tų neteisingas, iÅ¡ esmės prieÅ¡tarautų teisingumo principui. Skirdamas bausmę A. K. teismas atsižvelgė į tai, kad nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, o nustatyta viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė – veika padaryta veikiant bendrininkų grupe.

Padarytas vienas sunkus nusikaltimas, numatytas BK 199 straipsnio 2 dalyje ir vienas labai sunkus nusikaltimas, numatytas BK 260 straipsnio 3 dalyje. Praeityje A. K. nėra teistas. Kolegijos manymu, nuteistajam A. K. už nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 260 straipsnio 3 dalyje paskirta bausmė prieÅ¡tarauja teisingumo principui. Teismų praktikoje pripažįstama, kad bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumÄ (pvz., kasacinė nutartis Nr. 2K- 420/2006).

Taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, kolegijos nuomone, pagrindas yra, nes byloje tikrai yra iÅ¡imtinės aplinkybės, apibÅ«dinančios nuteistojo asmenybę ir sveikatos bÅ«klę. IÅ¡ bylos matosi, kad jis anksčiau neteistas. BylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme nuteistojo gynėjas pateikė medicininius dokumentus apie A. K. sveikatos bÅ«klę ir jo praÅ¡ymu buvo iÅ¡kviestas į teismo posėdį teismo medicinos ekspertas L. Gogelis. Apeliacinės instancijos teisme jis paaiÅ¡kino, kad iÅ¡ medicininių dokumentų gali pasakyti, jog A.

K. nustatytas Å¡lapimo pÅ«slės vėžys, jis serga galvos smegenų uždegimu, dėl erkinio encefalito skundžiasi galvos svaigimu, silpnumu. Dėl Å¡ių ligų A. K. negali bÅ«ti atleistas nuo bausmės. Teisėjų kolegija, iÅ¡klausiusi eksperto paaiÅ¡kinimų ir siekdama objektyviai iÅ¡aiÅ¡kinti, ar nuteistasis A. K. gali atlikti paskirtÄ laisvės atėmimo bausmę, taip pat byloje esantiems naujiems medicininiams dokumentams apie jo sveikatos bÅ«klę įvertinti paskyrė teismo medicinos ekspertizę. 2015 m. rugsėjo 24 d.

Lietuvos apeliaciniame teisme gautas ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini)15 (01), kurio iÅ¡vadose nurodoma, jog: A. K. diagnozuotos įvairios ligos, tačiau vadovaujantis „Nuteistųjų, susirgusių sunkia nepagydoma ar psichikos liga, sveikatos bÅ«klės patikrinimo tvarkos apraÅ¡o 1 priedu „Sunkių nepagydomų ligų sÄ raÅ¡as“, patvirtintu Lietuvos Respublikos teisingumo ir sveikatos apsaugos ministrų 2013 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. 1R-308/V-1247, A. K. nenustatyta sunkių nepagydomų ligų, dėl kurių bÅ«tų per sunku atlikti laisvės atėmimo bausmę.

Akivaizdu, kad didelės trukmės realios laisvės atėmimo bausmės paskyrimas A. K. turėtų neigiamų pasekmių jo sveikatai. Nepaisant to, kad A. K. nustatytos ligos neįeina į sunkių nepagydomų ligų sÄ raÅ¡Ä , dėl kurių jam bÅ«tų per sunku atlikti laisvės atėmimo bausmę, iÅ¡ ekspertizės akto matyti, kad visgi jis serga ne viena liga ir jos gali paÅ«mėti. Atsižvelgiant į visas Å¡ias aplinkybes kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad BK 260 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas A.

K. aiškiai prieštarautų teisingumo principui bei BK 41 straipsnio nuostatoms apie bausmės paskirtį, taip pat ir teisingumo principo įgyvendinimo užtikrinimui. Dėl to nuosprendis keičiamas ir nuteistajam bausmė pagal BK 260 straipsnio 3 dalį skiriama taikant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas. Šiuo atveju skirti nuteistajam kitos rūšies bausmes nėra pagrindo, kadangi išdėstytos išimtinės aplinkybės neduoda pagrindo skirti kitos rūšies bausmę. Nuteistajam kolegija skiria švelnesnes, negu sankcijose numatyta, terminuoto laisvės atėmimo bausmes.

Skirdamas bausmę Y. A., teismas atsižvelgė į tai, kad nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, o nustatyta viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė – veika padaryta veikiant bendrininkų grupe. Padarytas vienas sunkus nusikaltimas, numatytas BK 199 straipsnio 2 dalyje ir vienas labai sunkus nusikaltimas, numatytas BK 260 straipsnio 3 dalyje. Taip pat teismas įvertino tai, kad jis neteistas, administracine tvarka nebaustas, vedęs, turi Å¡eimÄ , dirba, turi spec. vidurinį iÅ¡silavinimÄ .

Kolegija, įvertinusi Å¡ias aplinkybes, taip pat duomenis apie teigiamÄ Y. A. asmenybę, ir dėl jau pirmiau aptartų priežasčių, jo atžvilgiu skirdama bausmę pagal BK 260 straipsnio 3 dalį taip pat taiko BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas. Å iuo atveju skirti nuteistajam kitos rūšies bausmes nėra pagrindo, kadangi iÅ¡dėstytos iÅ¡imtinės aplinkybės neduoda pagrindo skirti kitos rūšies bausmę. Nuteistajam kolegija skiria Å¡velnesnę, negu sankcijoje numatyta, terminuoto laisvės atėmimo bausmę.

Skiriant bausmę V. K., kolegija atsižvelgia į tai, kad nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nustatyta viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė – veikÄ pasikėsino padaryti veikdamas bendrininkų grupe. V. K. pasikėsino padaryti sunkų nusikaltimÄ , numatytÄ BK 199 straipsnio 1 dalyje. Taip pat kolegija atsižvelgia į tai, kad V. K. vedęs, turi spec. vidurinį iÅ¡silavinimÄ , dirba. Taip pat įvertintina ir tai, kad nusikalstamÄ veikÄ pasikėsino padaryti nepraėjus ankstesniu nuosprendžiu nustatytam laidavimo terminui.

Ä®vertinusi Å¡ias aplinkybes kolegija skiria V. K. BK 199 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytÄ baudos bausmę, jos dydį nustatydama artimam už sunkius nusikaltimus skiriamos baudos dydžiui. Kaip jau minėta, Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011 m. liepos 29 d. nuosprendžiu V. K. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymÄ pagal laidavimÄ be užstato vieneriems metams. V. K. Å¡iuo nuosprendžiu pripažįstamÄ Ä¯rodyta nusikalstamÄ veikÄ padarė dar nepraėjus teismo nustatytam vienerių metų laidavimo laikotarpiui.

Esant tokiai situacijai V. K. skiriama bausmė ir pagal BK 222 straipsnio 1 dalį. IÅ¡ Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011 m. liepos 29 d. nuosprendžio matyti, kad V. K. atsakomybę lengvinantis aplinkybė yra tai, jog jis prisipažino ir nuoÅ¡irdžiai gailisi, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, charakterizuojamas teigiamai, vedęs, dirba. Ä®vertinusi visas bausmės skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes kolegija V. K. skiria BK 222 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytÄ baudos bausmę, jos dydį nustatydama mažesnį nei nustatytas Å¡ios rūšies bausmės už apysunkius nusikaltimus vidurkis.

Bausmės, paskirtos Å¡iuo ir Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu bendrinamos vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, jas iÅ¡ dalies sudedant.V. K. 2012 m. kovo 11 d. buvo sulaikytas BPK 140 str. tvarka (6 t., b. l. 18), 2012 m. kovo 13 d. jam buvo paskirta kardomoji priemonė suėmimas, kurios terminas buvo pratęstas iki 2013 m. birželio 11 d. (6 t., b. l. 52-53, 69-70, 94, 115-116, 123-124, 163-166, 195-197). Vadovaujantis BK 66 straipsnio nuostatomis, kolegija įskaito į nuteistajam paskirtÄ bausmę laikinajame sulaikyme ir suėmime iÅ¡bÅ«tÄ laikÄ .

Dėl baudžiamojo poveikio priemonės Apeliaciniuose skunduose nuteistojo Y. A. gynėjas bei nuteistasis A. K. nurodo, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo pritaikė BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas ir solidariai iÅ¡ visų nuteistųjų iÅ¡ieÅ¡kojo uždraustos veikos priemone pripažinto automobilio DAF vertę atitinkančiÄ pinigų sumÄ â€“ 84 990 Lt. Tokiai nuomonei apeliacinės instancijos teisme pritarė ir prokuroras, praÅ¡ydamas Å¡ioje dalyje tenkinti nuteistojo Y. A. gynėjo ir nuteistojo A.

K. apeliacinius skundus. Pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme. Taigi tai reiÅ¡kia, kad turto konfiskavimas yra imperatyvus. Pagal BK 72 straipsnio 1, 2 dalis konfiskuotinas, t. y. priverstinai neatlygintinai paimamas valstybės nuosavybėn, tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Uždraustos veikos rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iÅ¡ jos gautas bet kokio pavidalo turtas.

BK 72 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims perduotas turtas gali bÅ«ti konfiskuojamas, jeigu Å¡is asmuo turėjo ir galėjo žinoti, kad tas turtas gali bÅ«ti panaudotas darant sunkų ar labai sunkų nusikaltimÄ . Byloje nustatyta, kad narkotinės medžiagos buvo gabenamos UAB “Datas” priklausančiu automobiliu DAF v/n (duomenys neskelbtini) su jame įrengta slėptuve. Duomenų, patvirtinančių, kad automobilio savininkas žinojo, jog jam priklausantis automobilis bus naudojamas nusikaltimui daryti byloje nėra.

Taigi kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, jog taikyti BK 72 straipsnio 4 dalies 1 punkto nuostatas ir konfiskuoti trečiajam asmeniui priklausančiÄ transporto priemonę, nėra teisinio pagrindo. Teismas konfiskuotino turto vertę, vadovaudamasis BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatomis, teisėtai ir pagrįstai nusprendė iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ nuteistųjų. Kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad prokuroro apeliaciniame skunde nepraÅ¡oma solidariai iÅ¡ieÅ¡koti minėtÄ sumÄ ir iÅ¡ V. K., todėl kolegija, neiÅ¡eidama iÅ¡ apeliacinių skundų ribų, Å¡io klausimo nesprendžia.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalies 2 punktu, 4 dalimi, 328 straipsnio 1, 2, 3 ir 4 punktais, 329 straipsnio 2 punktu, n u s p r e n d ž i a:

Kauno apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 30 d. nuosprendžio dalį, kuria V. K. pagal BK 199 straipsnio 2 dalį iÅ¡teisintas, panaikinti ir Å¡ioje dalyje priimti naujÄ nuosprendį.V. K. pripažinti kaltu pagal BK 22 straipsnio 2 dalį ir 199 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam bausmę 750 MGL dydžio (28 245 Eur) baudÄ .Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011 m. liepos 29 d. nuosprendžiu V. K. pripažintam kaltu pagal BK 222 straipsnio 1 dalį paskirti bausmę200 MGL dydžio (7532 Eur) baudÄ .Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo bÅ«du ir paskirti galutinę subendrintÄ bausmę V.

K. paskirti 800 MGL dydžio (30 128 Eur) baudÄ .Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 65 straipsnio 1 dalimi, į paskirtÄ bausmę įskaityti laikino sulaikymo ir kardomojo kalinimo (suėmimo) laikÄ nuo 2012 m. kovo 11 d. iki 2013 m. birželio 11 d. vienÄ kardomojo kalinimo (suėmimo) dienÄ prilyginant 2 MGL dydžio baudai.Nuteistojo D. F. nusikalstamÄ veikÄ perkvalifikuoti iÅ¡ BK 199 straipsnio 2 dalies į BK 24 straipsnio 4 dalį ir BK 199 straipsnio 2 dalį ir paskirti bausmę laisvės atėmimÄ 4 metams;

D. F. nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 260 straipsnio 3 dalyje perkvalifikuoti pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir BK 260 straipsnio 3 dalį ir, taikant BK 54 straipsnio 3 dalį, paskirti bausmę laisvės atėmimÄ 7 metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu paskirtas bausmes subendrinti apėmimo bÅ«du ir paskirti galutinę subendrintÄ bausmę laisvės atėmimÄ 7 (septyneriems) metams. Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose. Nuteistajam Y. (Y.) A. pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, taikant BK 54 straipsnio 3 dalį, paskirti bausmę laisvės atėmimÄ 6 metams ir 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu Å¡iuo nuosprendžiu paskirtÄ bausmę ir Kauno apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 30 d. nuosprendžiu paskirtÄ bausmę pagal BK 199 straipsnio 2 dalį subendrinti apėmimo bÅ«du ir paskirti galutinę subendrintÄ bausmę laisvės atėmimÄ 6 (Å¡eÅ¡eriems) metams ir 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams. Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose. Nuteistajam A. K. pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, taikant BK 54 straipsnio 3 dalį, paskirti laisvės atėmimÄ 6 metams ir 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu Å¡iuo nuosprendžiu paskirtÄ bausmę ir Kauno apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 30 d. nuosprendžiu paskirtÄ bausmę pagal BK 199 straipsnio 2 dalį subendrinti apėmimo bÅ«du ir paskirti galutinę subendrintÄ bausmę laisvės atėmimÄ 6 (Å¡eÅ¡eriems) metams ir 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams. Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose. Kitos nuosprendžio dalies nekeisti. Kolegijos pirmininkė                                                                                              Regina Gaudutienė  Teisėjai                                                                                                                    Kęstutis Jucys                                                                                                                                         Violeta Ražinskaitė