876bacb8-9dfc-4285-b261-9945bab462dc · Vilniaus miesto apylinkės teismas

? Administracinio nusižengimo byla Nr. II-4-369/2023 Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00770-2020-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.3, 16.9.10 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS N U T A R I M A S 2023 m. balandžio 5 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ovidijus Ramanauskas, sekretoriaujant Vilmai Žičkienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui D. V., nukentėjusiajam A. G., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D.

V. skundÄ dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2020 m. sausio 31 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-1907-2020 panaikinimo. Teismas n u s t a t ė : Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato (toliau – ir Institucija) 2019 m. balandžio 15 d. nutarimu nutarta nutraukti administracinio nusižengimo bylos teisenÄ pagal pareiÅ¡kėjo A. G. 2019 m. kovo 12 d. pareiÅ¡kimÄ , dėl to, kad 2019 m. kovo 12 d. apie 12.57 val.

A. G. pastatė automobilį „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), privačioje valdoje (duomenys neskelbtini), nepaisydamas apie privačiÄ valdÄ informuojančios lentelės, pareiÅ¡kėjui iÅ¡kvietus policijÄ , norėdamas iÅ¡važiuoti iÅ¡ kiemo partrenkė pareiÅ¡kėjÄ , atsitrenkdamas į jo kojas, dėl ko pareiÅ¡kėjas užkrito ant variklio dangčio, ir pasiÅ¡alino iÅ¡ eismo įvykio vietos. A. G. prašė iÅ¡tirti šį įvykį ir nubausti vairuotojÄ . Institucijos nutarimas motyvuojamas tuo, kad automobilio vairuotojo D.

V. veiksmai, palikus automobilį stovėti daugiabučio namo kieme, kuriame eismas nėra ribojamas, nėra įrengta kelio ženklų draudžiančių sustoti ar stovėti, o tik informacinio pobūdžio lentelė su užrašu „Privati valda“, neužtraukia administracinės atsakomybės, t. y. jo veiksmuose nėra nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinio nusižengimo kodekso (toliau ir ANK) 417 straipsnio 2 dalyje, požymių. A. G. nurodė, kad automobilio vairuotojas važiuodamas jį partrenkė, tačiau nėra jokių duomenų, jog A.

G. buvo padaryti kÅ«no sužalojimai. Dėl įvykio greitosios medicinos pagalba kviečiama nebuvo ir pats A. G. į medikus nesikreipė. Nėra pakankamai duomenų, patvirtinančių, kad D. V. vairuodamas automobilį ir iÅ¡važiuodamas iÅ¡ kiemo bei pažeisdamas Kelių eismo taisykles partrenkė A. G. ir nežymiai sutrikdė A. G. sveikatÄ , todėl D. V. veiksmuose nėra nusižengimo, numatyto ANK 423 straipsnio 2 dalyje, požymių. Ä®vertinus Å¡ias aplinkybes ir atsižvelgus į principÄ , kad visos nepaÅ¡alintos abejonės turi bÅ«ti traktuojamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, nutarta nepradėti administracinio nusižengimo bylos teisenos dėl administracinių nusižengimų, numatytų ANK 417 straipsnio 2 dalyje ir 423 straipsnio 2 dalyje.

Nustatyta, kad Å¡iuo atveju pats A. G. tyčia stovėjo ir sudarė kliÅ«tį minėto automobilio vairuotojui D. V. iÅ¡važiuoti iÅ¡ kiemo, tokiu bÅ«du tyčia trukdė eismui, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 4, 9, 10 punktų reikalavimus. Dėl nusižengimo, numatyto ANK 428 straipsnio 6 dalyje, A. G. buvo suraÅ¡ytas administracinio nusižengimo protokolas ir administracinis nurodymas sumokėti baudÄ (priedo b.l. 39-41). Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato 2019 m. gegužės 3 d. nutarimu nutarta nutraukti administracinio nusižengimo bylos teisenÄ pagal pareiÅ¡kėjo D.

V. 2019 m. kovo 12 d. pareiÅ¡kimÄ , dėl to, kad 2019 m. kovo 12 d. pėstysis A. G. tyčia sustojo ir sudarė kliÅ«tį automobilio „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojui D. V. iÅ¡važiuoti iÅ¡ kiemo, tuo tyčia trukdė eismui, pažeisdamas KET 4, 9, 10 punktų reikalavimus, ir padarydamas ANK 428 straipsnio 6 dalyje numatytÄ nusižengimÄ . Nutarime konstatuota, jog dėl prieÅ¡taringų bylos dalyvių parodymų ir vaizdo įrašų negalima vienareikÅ¡miÅ¡kai teigti, kad A.

G. pažeidė KET reikalavimus (priedo b.l. 94). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 3 d. nutartimi buvo panaikintas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato 2019 m. balandžio 15 d. nutarimas nutraukti administracinio nusižengimo bylos teisenÄ ir byla grÄ Å¾inta Institucijai atlikti administracinio nusižengimo tyrimÄ iÅ¡ naujo (priedo b.l. 76-83). Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2020 m. sausio 31 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-1907-2020 D.

V. buvo nubaustas 700 eurų bauda dėl ANK 417 straipsnio 3 dalyje, 426 straipsnio 1 dalyje numatytų administracinių nusižengimų padarymo, t.y., dėl to, kad jis 2019 m. kovo 12 d. 12.57 val. (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), išvažiuodamas iš kiemo kliudė pėstįjį A. G. ir pasišalino iš eismo įvykio vietos, pažeisdamas KET reikalavimus, be to, vairuodamas automobilį rankomis naudojosi mobiliojo ryšio telefonu, filmuodamas A.

G., tuo pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau –KET) 20, 219.1 ir 219.2 punktus (priedo b.l. 17). Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo D. V. apskundė šį nutarimÄ apylinkės teismui, praÅ¡ydamas jį panaikinti ir bylÄ jo atžvilgiu nutraukti. Savo praÅ¡ymÄ motyvuoja tuo, kad jo veiksmai neturi administracinių nusižengimų požymių. Pirma, pareiÅ¡kėjas pabrėžė, kad pati administracinio nusižengimo teisena buvo pradėta jam apie jÄ nežinant.

Nurodo, kad administracinio nusižengimo teisena buvo pradėta jo atžvilgiu teismui iÅ¡nagrinėjus A. G. skundÄ dėl jam taikytos administracinės atsakomybės už tyčinį trukdymÄ eismui, A. G. skunde buvo visiÅ¡kai iÅ¡kreiptos konflikto aplinkybės, pateikta sava versija, duoti melagingi parodymai. Apie Å¡io skundo nagrinėjimÄ pareiÅ¡kėjui nebuvo praneÅ¡ta, jis nebuvo kviestas į skundo nagrinėjimÄ nei kaip liudytojas, nei kaip pareiÅ¡kėjas. Teismas nutartimi nutraukė teisenÄ A. G. atžvilgiu ir grÄ Å¾ino bylÄ tirti iÅ¡ naujo, tačiau joks papildomas tyrimas nebuvo atliktas, tik pareiÅ¡kėjui suraÅ¡ytas administracinio nusižengimo protokolas už eismo įvykį ir pasiÅ¡alinimÄ iÅ¡ eismo įvykio vietos, neatlikus iÅ¡samaus tyrimo.

PareiÅ¡kėjas skunde teigė negavęs nei Å¡aukimų, kuriais buvo kviečiamas protokolo suraÅ¡ymui, nei ANK protokolo, nei skundžiamo nutarimo, kadangi jie buvo siunčiami jo registruotos gyvenamosios vietos adresu, kurioje jis gyvena tik vasarÄ , o jis savo įvykio dienÄ raÅ¡ytame paaiÅ¡kinime nurodė faktinę gyvenamÄ jÄ vietÄ (duomenys neskelbtini) mieste, taip pat telefonÄ , tačiau Å¡iuo adresu procesiniai dokumentai jam nebuvo siunčiami, telefonu su juo nebuvo susisiekta. Be to, administracinio nusižengimo protokolas buvo suraÅ¡ytas pažeidžiant ANK 610 straipsnio nuostatas, nes jam nebuvo protokole suraÅ¡ytas administracinis nurodymas, iÅ¡ karto bylos medžiaga perduota nagrinėti Institucijai.

Apie bylos nagrinėjimÄ jis nebuvo informuotas, byloje nėra nei vieno jo pasiraÅ¡yto kvietimo ar įteikimo Å¡aknelių. Apie jam paskirtÄ baudÄ sužinojo, tik gavęs praneÅ¡imÄ VMI elektroninėje sistemoje. Dėl netinkamo Institucijos informavimo apie administracinio nusižengimo bylos procesÄ buvo pažeista jo teisė į gynybÄ . Antra, pareiÅ¡kėjas pabrėžia, kad byloje nėra surinkta jokių objektyvių įrodymų, kad buvo padarytas eismo įvykis. Ä®vykio vieta nefilmuojama, liudininkų nėra, vaizdo įraÅ¡uose neužfiksuotas joks A.

G. partrenkimas, nėra partrenkimo pėdsakų ant pareiÅ¡kėjo automobilio dangčio. A. G. tyčia pats krito ant jo vairuojamo automobilio kapoto. A. G. pateiktas vaizdo įraÅ¡as tyčia yra apkarpytas, bet ir jame nesimato jokio kontakto su pareiÅ¡kėjo vairuotu automobiliu, atspindyje ant kapoto tik matyti, kaip A. G. rankoje laiko telefonÄ ir filmuoja, kita ranka užsimoja su taÅ¡e. PareiÅ¡kėjas judėjo labai lėtai ir sustojo prie pat jo. A. G. nuleidžia telefonÄ Ä¯ apačiÄ . Tokius veiksmus jis darė nuolat, tai užfiksuota pareiÅ¡kėjo darytame vaizdo įraÅ¡e. Vienu metu A.

G. imituodamas kontaktÄ trenkė (užgriuvo rankomis ar ranka) per automobilio kapotÄ , nors turėjo galimybę tiesiog pasitraukti į Å¡onÄ , bet piktybiÅ¡kai trukdė jam iÅ¡važiuoti. Antrame jo pateiktame vaizdo įraÅ¡e, jis ir toliau trukdo jam judėti, apribodamas jo teises, ramiu balsu komentuoja, kad buvo partrenktas, rodo į savo striukės alkÅ«nę, kuri neaiÅ¡ku, kada buvo iÅ¡purvinta. PareiÅ¡kėjui bandant jį apvažiuoti, specialiai telefonu pradeda filmuoti savo kojas, tyčia laukdamas prisilietimo stovi prie pat automobilio.

Vėliau savo pareiÅ¡kime davė melagingus parodymus, neva buvo kliudytos jo kojos, jis užkrito ant kapoto, nors pats tyčia rankomis trenkė per kapotÄ . Pažymi, kad jei bÅ«tų buvęs partrenkimas, bÅ«tų buvusi iÅ¡purvinta visa minėto asmens striukė ir kelnės. Tačiau A. G. įraÅ¡e tyčia rodo tik alkÅ«nę, nei kojų, nei kitų kÅ«no vietų neakcentuoja. Antrame vaizdo įraÅ¡e ant pareiÅ¡kėjo automobilio kapoto nesimato jokių nuvalyto purvo žymių, nors automobilio kapotas akivaizdžiai neÅ¡varus, kas įrodo, kad asmens partrenkimo nebuvo.

Atvykus policijos pareigÅ«nams, A. G. nieko jiems nesakė apie jo partrenkimÄ , reiÅ¡kė tik nepasitenkinimÄ dėl automobilio pastatymo privačioje valdoje, jiems nerodė savo iÅ¡purvintos striukės, kadangi bÅ«tų galima palyginti vietoje striukės žymę su paliktomis žymėmis ant kapoto. PareigÅ«nai nuotraukomis neužfiksavo nei iÅ¡purvintos striukės, nei žymių ant automobilio, tik paminėjo tarnybiniame praneÅ¡ime, kad yra įdubimas. A. G. pateikė drabužio valymo sÄ skaitÄ dėl neva įvykio metu iÅ¡purvinto jo drabužio.

Tas valymas atliktas praėjus 19 dienų, iÅ¡ pateiktos sÄ skaitos-faktÅ«ros negalima nustatyti, kokia striukė buvo valoma, ar ta pati, kuriÄ jis dėvėjo įvykio dienÄ , kokie jos neÅ¡varumai buvo užfiksuoti. Tokie neva patirtos žalos įrodymai yra niekiniai. PareiÅ¡kėjo įvykio versija dėl tyčinio A. G. veiksmo netirta. Taip pat pareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad jis nepasitraukė iÅ¡ eismo įvykio vietos. Jis pasitraukė į Å¡onÄ , kadangi A. G. tyčia provokavo konfliktÄ , jį įžeidinėjo, piktybiÅ¡kai trukdė eismui, užstojo keliÄ pravažiuoti.

Jis niekur nesislėpė ir nebėgo, informavo A. G., kad palauks pareigÅ«nų Å¡one, kÄ ir padarė, sulaukė pareigÅ«nų, davė savo parodymus, fiksavo konflikto aplinkybes, todėl jam nepagrįstai ir neadekvačiai taikyta administracinė atsakomybė už pasiÅ¡alinimÄ iÅ¡ eismo įvykio vietos (priedo b.l. 2-4, 8-10). Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyrius pateikė atsiliepimÄ Ä¯ pareiÅ¡kėjo skundÄ , kuriame praÅ¡o skundo netenkinti.

Atsakydamas į skundo argumentus nurodė, kad Institucijos nuomone, D. V. veika, kuomet jis 2019 m. kovo 12 d. apie 12.57 val. (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), išvažiuodamas iš kiemo kliudė pėstįjį ir pasišalino iš eismo įvykio vietos, pažeisdamas KET reikalavimus, be to, vairuodamas rankomis naudojosi mobiliojo ryšio telefonu, filmuodamas pėstįjį, įrodyta. Po Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 3 d. nutarties, kuria buvo patenkintas A.

G. skundas ir panaikintas Institucijos 2019 m. balandžio 15 d. nutarimas nepradėti administracinio nusižengimo teisenos pagal A. G. pareiÅ¡kimÄ , Institucijai atlikus papildomÄ tyrimÄ buvo suraÅ¡ytas administracinio nusižengimo protokolas, byla perduota nagrinėti Kelių policijos valdybai. Administracinėn atsakomybėn D. V. pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį ir 426 straipsnio 1 dalį patrauktas teisingai ir teisėtai (priedo b.l. 5). Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo teismo posėdyje nurodė, kad skundÄ palaiko pilna apimtimi.

IÅ¡ esmės prieÅ¡ tai teismui visos aplinkybės buvo paaiÅ¡kintos, visi argumentai iÅ¡sakyti. Pats A. G. veikė tiesiogine tyčia, tikslingai siekė savo veiksmų, juos suprato ir vis tiek jų neatsisakęs, tęsė, nors to daryti negalėjo. Jis pažeidė jo Konstitucinę teisę laisvai judėti ir nekreipė dėmesio į jo iÅ¡sakytus praÅ¡ymus pasitraukti, kad jis palauks policijos Å¡one, kÄ ir padarė. A. G. tyčiniais veiksmais smogė su savo turima rankine į automobilį, rankomis į automobilį, tada su Å¡ypsena veide pasitraukė, kas puikiai matosi pateiktame vaizdo įraÅ¡e, nuotraukose (b.l. 90).

Nukentėjusysis A. G. teismo posėdyje paaiÅ¡kino, kad su pareiÅ¡kėjo skundu nesutinka. Jis nei trukdė D. V. judėti, nei pažeidė Konstitucinę teisę. Jis (A. G.) buvo D. V. informavęs, kad atvyks pareigÅ«nai. D. V. sakė, kad jam atsibodo laukti. PareiÅ¡kėjas staiga įsėdo į automobilį, pradėjo judėti, todėl jis (A. G.) iÅ¡kart sustojo toje vietoje, kur buvo, ir pradėjo filmuoti. Vaizdo įraÅ¡e užfiksuota, kad automobilis juda į jį, atsitrenkia į jo kojas, jis užkrenta ir tuo metu netyčia paspaudžia telefonÄ , kuris nustoja filmuoti.

Kaip yra parašęs pareiÅ¡kime, vėl pradėjo filmuoti po 20 sekundžių tarpo. Teisėjas V. LauÅ¡ savo nutartyje yra konstatavęs, kad akivaizdžiai matosi susidÅ«rimo momentas ir jis užgriÅ«na ant automobilio dangčio. PareiÅ¡kėjo teiginius, kad jis neva daužė ir gadino automobilį, jis vertina kaip gynybos pozicijÄ , kuri neturi pagrindo. Po to eismo įvykio A. G. sustojo ir stovėjo toje pačioje vietoje. PareiÅ¡kėjas pavažiavęs atgal apvažiavo jį, kÄ jis galėjo padaryti iÅ¡ pat pradžių ir pasiÅ¡alino.

Jis iÅ¡ karto pradėjo skambinti BPC ir pranešė, kad buvo kÄ tik partrenktas, į bylÄ pateikta garso įraÅ¡o kopija. PareiÅ¡kėjo teiginys, kad jis nepasiÅ¡alino, kad pavažiavo toliau, yra melaginga, gynybinė pozicija. D. V. pamatė, kad jis kažkam skambina, sustojo, pradėjo Å¡Å«kalioti. Jis pasakė, kad viskÄ pasakys pareigÅ«nams. D. V. iÅ¡važiavo taip, kad jo niekur nesimatė. Kai pareigÅ«nai po 35 minučių atvyko, jie atėjo kartu su pareiÅ¡kėju, Å¡is buvo be automobilio. D.

V. neįvykdė KET 219.1 ir 219.2 punktuose nustatytų vairuotojo pareigų įvykus eismo įvykiui. Akivaizdu, kai tiesiai važiuojama į prieÅ¡ tave stovintį žmogų, jį partrenki, asmuo užkrenta, nesuvokti, kad įvyko eismo įvykis, neįmanoma. Akivaizdu, kad tas pasiÅ¡alinimas buvo tyčinis, sÄ moningas, nes jis buvo informavęs, kad atvyksta policija. PareiÅ¡kėjui iÅ¡važiavus, jis jo automobilio nematė, po to jis pėsčias po kokių 35 minučių grįžo, transporto priemonės, su kuria buvo partrenktas, niekur nebuvo, neaiÅ¡ku, kur ji buvo palikta.

Galimybės pareigÅ«nams tinkamai užfiksuoti eismo įvykį, nustatyti padėtį, kur įvyko įvykis, kaip judėjo, tapo neįmanoma dėl pareiÅ¡kėjo veiksmų. Dėl to, kad pareiÅ¡kėjas neįgyvendino KET pareigų po eismo įvykio, pareigÅ«nai negalėjo nubraižyti schemos, apžiÅ«rėti automobilio, apraÅ¡yti jo apgadinimus; iÅ¡siaiÅ¡kinti eismo įvykio aplinkybes, nustatyti įvykio kaltininkÄ ir suraÅ¡yti jam administracinio teisės pažeidimo protokolÄ . Akivaizdu, kad pareiÅ¡kėjui sÄ moningai pasiÅ¡alinus, jis iÅ¡važiavo siekdamas apsunkinti tyrimÄ , panaikinant net teorinę galimybę iÅ¡matuoti, kur įvyko eismo įvykis.

Įvykio vietoje konfliktavo ne jis, agresyviai elgėsi pareiškėjas. Jų privatus kiemas nėra aptvertas, tokių įvykių yra šimtai įvykę per 35 metus, visais atvejais užtekdavo žmonių dėmesio atkreipimo, nėra buvę konfliktų. Tai buvo pirmas kartas, kai žmogus neadekvačiai reagavo į pastabas, reikalavo dokumentų, kad čia negali būti privatus kiemas, kad nepatrauks automobilio. Kai D. V. grįžo, jam pranešus, kad iškviesti pareigūnai, reagavo dar agresyviau, pradėjo jį mokyti, kad jis neišsilavinęs (b.l. 90-92).

Skundas tenkintinas. Teismas, nagrinėdamas bylÄ dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ (ANK 641 str.). Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra Å¡iame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Taigi asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis.

Kad asmuo bÅ«tų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimÄ , turi bÅ«ti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimÄ atliekantys pareigÅ«nai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktÄ ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡nagrinėti.

Remiantis 569 straipsnio 5 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigÅ«nas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiÅ¡kia, kad nustatant teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes, turi bÅ«ti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieÅ¡taravimai, logiÅ¡kumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų Å¡altinių patikimumas.

ANK 417 straipsnio 3 dalyje nustatyta atsakomybė už reikalavimo duoti keliÄ pradedant važiuoti, įvažiuojant į keliÄ , persirikiuojant ir kitaip keičiant važiavimo kryptį nevykdymÄ , įvažiavimÄ Ä¯ prieÅ¡prieÅ¡inio eismo juostÄ pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus, apsisukimÄ geležinkelio pervažose, vietose, kur kelio matomumas bent viena kryptimi mažesnis kaip 100 metrų, draudimo vairuotojams naudotis mobiliojo ryÅ¡io priemonėmis, kai jomis naudojamasi rankomis (iÅ¡skyrus atvejus, kai stovinčios transporto priemonės variklis iÅ¡jungtas), nesilaikymÄ .

PareiÅ¡kėjas savo skunde nenurodo jokių argumentų dėl ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatyto nusižengimo, t.y, naudojimosi mobilaus ryÅ¡io priemone rankomis vairuojant transporto priemonę. Å is nusižengimas iÅ¡ esmės objektyviai nustatytas A. G. pateiktu vaizdo įraÅ¡u „IMG_4583“, kuriame užfiksuota, kaip kaire ranka vairuodamas automobilį „BMW“ D. V. deÅ¡inėje iÅ¡keltoje rankoje prieÅ¡ priekinį stiklÄ laiko filmuodamas mobilaus ryÅ¡io telefonÄ , automobilio variklis įjungtas, automobilis juda atgal, be to pats D.

V. pateikė tuo metu savo darytÄ vaizdo įraÅ¡Ä â€žvideo-922b43da96f159b94e2bc34559779bec-V“, kuris patvirtino, kad filmavimas telefonu vairavimo metu buvo vykdomas. Minėti vaizdo įraÅ¡ai patvirtina D. V. pažeidus KET 20 punkto reikalavimus. ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už pasitraukimÄ iÅ¡ eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala nevirÅ¡ija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių.

ApibÅ«dinant subjektyviuosius pasitraukimo iÅ¡ eismo įvykio vietos požymius pažymėtina, kad Å¡is pažeidimas gali bÅ«ti padaromas tik tiesiogine tyčia: asmuo suvokia, kad jis susijęs su eismo įvykiu (pvz., pats jį sukėlęs), ir iÅ¡ jo pasiÅ¡alina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumÄ , prieÅ¡ingumÄ KET taisyklėms, t. y. nori taip elgtis. Tai reiÅ¡kia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigÄ pasilikti eismo įvykio vietoje ir jÄ (pareigÄ ) ignoruodamas pasiÅ¡alino.

Eismo įvykį sukėlusio ir iÅ¡ įvykio vietos pasitraukusio asmens kaltės turinys nustatomas analizuojant įvykio aplinkybes, bylos medžiagÄ . Sprendžiant, ar buvo kaltininko tyčia, turi bÅ«ti vertinamos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos žalos mastas, kontakto pobÅ«dis susiduriant eismo įvykyje dalyvavusiems automobiliams ar kliudant kitus objektus, kaltininko elgesys po eismo įvykio ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-4-2011). Vienos iÅ¡ aplinkybių, padedančių atskleisti tyčios turinį, yra eismo įvykį sukėlusio asmens tikslai, motyvai, dėl kurių jis pasitraukia iÅ¡ įvykio vietos (paprastai taip elgdamasis asmuo siekia iÅ¡vengti atsakomybės), tačiau Å¡ios aplinkybės nėra bÅ«tinas aptariamoje teisės normoje numatyto pažeidimo sudėties požymis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-33-2013, 2AT-50-303/2018).

Teismas įvertinęs bylos medžiagÄ , proceso dalyvių paaiÅ¡kinimus, vertina, kad Å¡iuo atveju nenustatyta D. V. tyčia pasiÅ¡alinti iÅ¡ eismo įvykio vietos. Pirmiausiai tyčia padaryti šį nusižengimÄ susijusi su tuo, kad vairuotojas turi suvokti sukėlęs eismo įvykį. Pagal Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 14 punktÄ , eismo įvykis – įvykis kelyje, vieÅ¡oje arba privačioje teritorijoje, kai judant transporto priemonei žūsta ar sužeidžiami žmonės, sugadinama ar apgadinama bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje esantis turtas.

Taigi eismo įvykio konstatavimui turi bÅ«tu kelios sÄ lygos- transporto priemonės judėjimas, žmogaus sužalojimas (žuvimas) ir transporto priemonės ar kitokio turto sugadinimas. Tiek A. G., tiek D. V. teismo posėdyje pripažino, kad 2019 m. kovo 12 d. apie 12.50 val. namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme tarp jų įvyko konfliktas dėl to, kad D. V. pastatė jam priklausantį automobilį „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kieme, kurį A. G. traktuoja kaip privačiÄ valdÄ , pažymėtÄ informaciniu ženklu „Privati valda“, ir bÅ«damas A.

G. įspėtas dėl galimo privačios nuosavybės pažeidimo, nepatraukė savo automobilio iÅ¡ kiemo. Å io žodinio konflikto metu įvyko kontaktas tarp A. G. ir D. V. vairuojamo automobilio „BMW“, tačiau jie absoliučiai prieÅ¡ingai aiÅ¡kino jo aplinkybes. D. V. nurodė, kad A. G. atsistojęs prieÅ¡ jo vairuojamÄ automobilį „BMW“ tyčia neleido jam iÅ¡važiuoti iÅ¡ kiemo ir pats tyčia, galimai imituodamas eismo įvykį krito ant jo automobilio kapoto, jis sÄ moningai į A.

G. nevažiavo, sustabdė automobilį prie pat jo. Tuo tarpu D. V. teigė, kad jam vaikščiojant kieme, stovint ir filmuojant D. V. automobilį, Å¡is automobiliu pajudėjo į priekį, atsitrenkė priedine dalimi į jo kojas, dėl ko jis griuvo ant automobilio priekinio kapoto, dėl kontakto buvo sugadintas jo turtas – iÅ¡purvinta striukė. 2019 m. kovo 22 d. raÅ¡ytiniame paaiÅ¡kinime A. G. nurodė, kad kliudęs jo kojas automobiliu, D. V. sukėlė jam fizinį skausmÄ , iÅ¡purvino kelnes bei striukę.

Pažymėtina, kad byloje nėra jokių duomenų, kad incidento metu A. G. bÅ«tų patyręs kokius nors sužalojimus. Šį įvykį tyrusiam pareigÅ«nui E. A. jis patvirtino, kad jam įvykio metu nebuvo padaryta matomų kÅ«no sužalojimų (priedo b.l. 35), į medikus jis nesikreipė. Nors jis tyrimo metu teigė patyręs fizinį skausmÄ , tačiau asmens sužalojimo sÄ voka neapima vien tik fizinio skausmo pojūčio, nesant žmogaus kÅ«no audinių ar organų anatominio vientisumo ar jų funkcijų pažeidimo.

Byloje nėra duomenų, kad A. G. bÅ«tų skundęsis skausmu ar sužalojimu vairuotojui. D. V. pateiktuose vaizdo įraÅ¡uose matyti, kad jis toliau vaikÅ¡to laisvais judesiais, jo motorika neapsunkinta, jis Å¡ypsosi ir yra geros nuotaikos. A. G. eismo įvykio buvimÄ sieja su tuo, kad buvo apgadinta transporto priemonė – nežymiai įlenktas transporto priemonės kapotas, antra, sugadintas jo turtas – iÅ¡tepti drabužiai, dėl ko jis patyrė turtinę žalÄ â€“ kÄ Ä¯rodo drabužių valymo paslaugos kvitas.

Bylos medžiaga nustatyta, kad A. G. 2019 m. kovo 12 d. 12.51 val. bendrajam pagalbos centrui pateikė praneÅ¡imÄ , kad jo privačiame kieme stovi paliktas svetimas automobilis „BMW“, kurio vairuotojas atsisako perstatyti automobilį tarp jų prasidėjo konfliktas (priedas b.l. 23). Ä® įvykio vietÄ atvykusios policijos pareigÅ«nės A. N. 2019 m. kovo 12 d. tarnybiniame praneÅ¡ime nurodyta, kad 2019 m. kovo 12 d. apie 12.55 val. pareigÅ«nams atvykus nurodytu adresu (duomenys neskelbtini), pagal praneÅ¡imÄ apie privačiame namo kieme neteisėtai pastatytÄ svetimÄ automobilį, buvo užfiksuotas A.

G. paaiÅ¡kinimas tik dėl to kad D. V. neteisėtai pastatė automobilį „BMW“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) privačiame kieme, pažymėtame ženklu „privati valda“ ir atsisakė patraukti automobilį, dėl ko tarp jų įvyko žodinis konfliktas. PareigÅ«nai neužfiksavo A. G. skundo, kad jis buvo D. V. partrenktas važiuojančiu automobiliu „BMW“. PareigÅ«nai užfiksavo tik D. V. pretenzijÄ , kad A. G. nepraleido jo automobilio, tyčia krito ant automobilio kapoto, nežymiai įlenkdamas jam priklausančio automobilio „BMW“ kapotÄ (b.l. 24-25).

AnalogiÅ¡kos aplinkybės nurodomos ir D. V. 2019 m. kovo 12 d. pareiÅ¡kime (b.l. 28). 2019 m. balandžio 12 d. pareiÅ¡kime D. V. nurodė, kad jis atsisėdo į automobilį, užvedė variklį ir norėjo iÅ¡važiuoti iÅ¡ kiemo, tačiau vyriÅ¡kis (A. G.) neleido jam iÅ¡važiuoti, stovėjo automobilio priekyje taip, kad jis negalėtų iÅ¡važiuoti. Jis bandydamas jį apvažiuoti manevravo pirmyn-atgal, bandė iÅ¡sukti, tačiau A. G. tyčia nesitraukė ir provokavo jį toliau. Jis manevruodamas vyriÅ¡kio nekliudė, jis pats tyčia vienu momentu jam stovint imitavo partrenkimÄ , tyčia visu svoriu užgriuvo ant variklio dangčio abiem alkÅ«nėmis į jį padarydamas dvi nežymias įdubas (priedo b.l. 38).

Taigi iÅ¡ minėtos medžiagos akivaizdu, kad nežymų automobilio apgadinimÄ D. V. siejo ne su pėsčiojo partrenkimu, o su tyčiniais A. G. veiksmais – virtimu ant kapoto, neleidžiant iÅ¡važiuoti iÅ¡ kiemo. Nors A. G. 2019 m. kovo 12 d. raÅ¡ytiniame paaiÅ¡kinime ir skundo nagrinėjimo metu kategoriÅ¡kai teigė, kad 12:59 val. pakartotinai paskambinęs į BPC ir nurodęs dar ir apie jo partrenkimÄ , bylos medžiagoje tokio skambučio fiksacijos nėra, toks praneÅ¡imas neminimas ir policijos pareigÅ«nės tarnybiniame praneÅ¡ime.

Pateiktoje bylos medžiagoje yra tik duomenys apie 16.06 val. A. G. el. praneÅ¡imÄ apie galimÄ jo partrenkimÄ automobiliu. PareigÅ«nai įvykio vietoje tarnybiniame praneÅ¡ime nefiksavo jokių A. G. pretenzijų dėl eismo įvykio sukėlimo. D. V. raÅ¡ytiniame paaiÅ¡kinime patvirtino, kad A. G. apie tai pareigÅ«nams įvykio vietoje ir neminėjo, akcentavo tik privačios valdos nuosavybės pažeidimo klausimÄ . Tik 2019 m. kovo 12 d. 16.06 val. A. G. per policijos el. paslaugų sistemos portalÄ pranešė, kad automobilio „BMW“ vairuotojas ne tik pastatė automobilį stovėti privačioje valdoje, bet ir jį partrenkė ir pasiÅ¡alino iÅ¡ eismo įvykio vietos (priedo b.l. 26), praneÅ¡imas įregistruotas 2019 m. kovo 12 d. 23.50 val. (priedo b.l. 22).

Abu konflikto dalyviai filmavo konflikto epizodus ir byloje pateikė vaizdo įraÅ¡us. A. G. pateikė du vaizdo įraÅ¡us, kurie tyrimo metu buvo peržiÅ«rėti ir jų peržiÅ«ros rezultatai fiksuoti tyrėjos A. P. 2019 m. kovo 20 d. tarnybiniame praneÅ¡ime (priedo b.l. 29). Jame užfiksuota, kad nei viename vaizdo įraÅ¡e nesimato A. G. griuvimo ant automobilio ar partrenkimo fakto. Tik viename iÅ¡ vaizdo įrašų A. G. filmuodamas komentuoja, kad „Tik kÄ mane partrenkė Å¡itas automobilis važiuodamas“, nufilmuoja automobilio „BMW“ priekinį valstybinį numerį, toliau komentuoja „Vat yra neÅ¡varumai“ ir nufilmuoja savo mėlynos spalvos striukę ties alkÅ«ne, tačiau vaizdo įraÅ¡e tų neÅ¡varumų nesimato (priedo b.l.29).

Teismas susipažinęs su A. G. vaizdo įraÅ¡u „IMG 4582.MOV“ konstatuoja, kad jame užfiksuotas link A. G. judantis automobilis „BMW“, jo kapoto atspindyje matyti stovintis, kairėje pakeltoje rankoje filmuojantį mobilųjį telefonÄ laikantis, o deÅ¡inėje portfelį laikantis A. G.. Matyti, kad automobilis prie jo artėja, nes A. G. atspindys didėja, vienu metu A. G. pakelia deÅ¡inę rankÄ su porfeliu, po to kamera nukrypsta, girdėti trinktelėjimo garsas, bet nesimato, ar asmuo krito ant kapoto, ar tiesiog portfeliu ar ranka trinktelėjo į kapotÄ .

Vaizdo įraÅ¡e „IMG 4583.MOV“ matyti, kaip filmuodamas A. G. sako, kad „kÄ tik Å¡itas automobilis mane partrenkė važiuodamas“, filmuoja deÅ¡inės rankos savo alkÅ«nę sakydamas „va neÅ¡varumai“, ant alkÅ«nės galo matyti nežymi balkÅ¡va dėmelė galimai nuo dulkių, kuri greičiausiai pasiÅ¡alintų lengvai patrynus medžiagÄ . Ant spindinčio automobilio kapoto vizualiai nematyti jokių sugadinimų. A. G. kelnių sutepimo vaizdo įraÅ¡uose taip pat nesimato.

Byloje buvo pateiktas UAB „Švara“ 2019 m. balandžio 1 d. PVM sÄ skaitÄ faktÅ«ra dėl kelnių, striukės valymo, kurių valymÄ Ä¯vertintas 17,85 Eur suma. Tačiau iÅ¡ jos neaiÅ¡ku, kada buvo atliktas valymas, kada daiktai pateikti valymui, be to neaiÅ¡ku, kiek laiko Å¡ie drabužiai buvo dėvėti iki incidento, ar po incidento, ar ant jų buvo ir kitų neÅ¡varumų, dėl ko jie buvo reikalingi valymo. Taigi Å¡i sÄ skaita neabejotinai nepagrindžia tiesioginio drabužių sugadinimo ryÅ¡io su galimu eismo įvykiu.

Galiausiai, neaiÅ¡ku, ar dėl automobilio gazuojamo variklio garso vairuotojui D. V. apskritai buvo girdimos A. G. sakomos frazės dėl sutepto drabužio. PrieÅ¡ingai iÅ¡ D. V. pateikto vaido įraÅ¡o matyti, kad kol D. V. sėdi savo automobilyje, esant uždarytoms durelėms, viduje skambant muzikai, nieko nesigirdi, kÄ sako lauke esantis A. G., tik matyti kad jis filmuodamas kalba, nes juda jo lÅ«pos. Tik, kai D. V. atidaro automobilio dureles, girdėti, kÄ kalba A. G.. Pagal vaizdo įraÅ¡Ä â€žIMG 4583.MOV“, D.

V. atidarius dureles ir pareiÅ¡kus pastabÄ , kad jam neteisėtai trukdoma važiuoti, A. G. nurodo, kad jis nufilmavo, kaip D. V. jį partrenkė, tačiau nieko nesako apie jam padarytÄ fizinę ar turtinę žalÄ . Pažymėtina, kad A. G. ir savo 2019 m. kovo 12 d, pareiÅ¡kime policijai nieko nenurodė, kad jis D. V. bÅ«tų pasakęs apie jo sužalojimÄ ar turto sugadinimÄ (priedo b.l. 30). Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali bÅ«ti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų.

Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo bÅ«ti padarytas, nepakanka iÅ¡vadoms apie asmens kaltumÄ padaryti ir skirti administracinę nuobaudÄ . Asmens kaltė gali bÅ«ti konstatuota, kai, iÅ¡tyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veikÄ , už kuriÄ turi bÅ«ti skiriama nuobauda. Administracinių teisės pažeidimų bylose traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolÄ suraÅ¡iusi institucija, o visi neaiÅ¡kumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį Nr. N9-990/2006).

Esant nustatytoms aplinkybėms, konflikto dalyviams skirtingai traktuojant galimo kontakto su automobiliu priežastis ir eigÄ , byloje nesant duomenų, kad D. V. buvo aiÅ¡kiai ir nedviprasmiÅ¡kai informuotas, kad jis galimai kliudydamas A. G. tuo padarė jam kokiÄ nors fizinę ar turtinę žalÄ , D. V. neturėjo pagrindo laikyti, kad jis savo veiksmais sukėlė eismo įvykį ta prasme, kaip jis apibrėžtas SEAKÄ® 2 straipsnio 14 punkte. Teismas pažymi, kad A. G. atvykusiems į įvykio vietÄ pareigÅ«nams nieko nenurodė nei apie jo partrenkimÄ , nei apie jo turto sugadinimÄ .

Akivaizdu, kad net tik D. V., bet ir atvykę policijos pareigÅ«nai įvykio netraktavo kaip eismo įvykio, nes byloje nebuvo užpildyti jokie jo tyrimo dokumentai: nesudaryta eismo įvykio schema, neapžiÅ«rėtas automobilis, nefiksuoti jo sugadinimo pėdsakai. A. G. teigė, kad Å¡ie veiksmai pareigÅ«nų nebuvo atlikti dėl to, kad pareiÅ¡kėjas patraukė automobilį iÅ¡ įvykio vietos ir pats pasiÅ¡alino, tačiau jis rankoje turėjo vaizdo įraÅ¡Ä , kurį galėjo parodyti pareigÅ«nams, kad bÅ«tų galima atkurti bent dalį eismo įvykio aplinkybių.

Be to, pareiÅ¡kus asmeniui pretenzijÄ dėl sukelto eismo įvykio, pareigÅ«nai neabejotinai bÅ«tų reikalavę paaiÅ¡kinimų ir iÅ¡ nukentėjusiojo dėl jo aplinkybių, eismo įvykio vietos, reikalavę parodyti automobilį. Patraukus automobilį pareigÅ«nai negalėjo nubraižyti eismo įvykio vietos schemos, tačiau faktines eismo įvykio aplinkybes jie bÅ«tų užfiksavę kituose dokumentuose: tarnybiniame praneÅ¡ime, pažymoje apie eismo įvykį, automobilio nuotraukose ir pan. IÅ¡ to darytina iÅ¡vada, kad nesant aiÅ¡kaus suvokimo, kad buvo padarytas eismo įvykis, nėra sÄ moningos tyčios pažeisti KET reikalavimus, apibrėžiančius vairuotojo pareigas padarius eismo įvykį.

IÅ¡ vaizdo įraÅ¡o matyti, kad prieÅ¡ iÅ¡važiuodamas iÅ¡ kiemo D. V. pasako, kad jis bus Å¡alia, t.y., sulauks policijos. 2019 m. balandžio 12 d. paaiÅ¡kinime jis nurodė, jog iÅ¡važiavęs iÅ¡ kiemo jis tik truputį pavažiavo į Å¡alį, sustojo ir sulaukė policijos. Taigi iÅ¡ esmės jis tik vykdė ankstesnį A. G. reikalavimÄ patraukti transporto priemonę iÅ¡ privačios valdos. A. G. neneigė, kad D. V. atvykus policijos pareigÅ«nams su jais kartu sugrįžo į kiemÄ , aktyviai dalyvavo įvykio aplinkybių aiÅ¡kinimesi.

Tai patvirtina, kad D. V. neturėjo tyčios pasiÅ¡alinti iÅ¡ eismo įvykio vietos, kad iÅ¡vengtų atsakomybės už savo veiksmus, kad apsunkintų tyrimÄ , kaltojo asmens paieÅ¡kÄ ir pan., kas sudaro ANK 426 straipsnio 1-2 dalyse numatyto nusižengimo turinį. Teismas byloje esančius prieÅ¡taravimus traktuoja administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai ir vertina, jog D. V. veikoje neįrodyta ANK 426 straipsnio 1 dalyje nustatyto nusižengimo sudėtis – kaltė, todėl administracinio nusižengimo byla jo atžvilgiu dėl ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo nutruktina ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu.

Dėl procesinių pažeidimų. D. V. skunde nurodė, kad jam nepagrįstai administracinio nusižengimo protokole nebuvo suraÅ¡ytas administracinis nurodymas, kuriuo bÅ«tų už protokole nurodytus nusižengimus pasiÅ«lyta sumokėti pusę baudos. Teismas šį skundo argumentÄ atmesta kaip nepagrįstÄ . ANK 610 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinti administracinio nurodymo suraÅ¡ymo pagrindai. PareiÅ¡kėjas skunde argumentuoja, kad Å¡ie nurodyti nusižengimai nebuvo padaryti pakartotinai, todėl buvo teisinis pagrindas suraÅ¡yti administracinį nurodymÄ .

Teismas pažymi, kad ANK 610 straipsnio 2 dalyje nustatyta visa eilė aplinkybių, kada administracinis nurodymas negali bÅ«ti suraÅ¡omas, ir tai nėra tik 2 punkte nurodyta aplinkybė – pakartotinamumo nebuvimas. ANK 610 straipsnio 2 dalies 1 punktas nustato, kad administracinis nurodymas negali bÅ«ti suraÅ¡omas, kai Å¡io kodekso specialiosios dalies straipsnio ar straipsnio dalies sankcijoje už administracinį nusižengimÄ nustatyta didesnė negu vieno tÅ«kstančio penkių Å¡imtų eurų maksimali bauda; o 4 punktas draudžia suraÅ¡yti administracinį nurodymÄ , kai administracinis nusižengimas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymÄ ; taip pat administraciniu nusižengimu padaryta turtinė žala, kuri nėra visiÅ¡kai atlyginta.

ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo vienas iÅ¡ objektyviųjų požymių yra turtinės žalos dydis. Kaip matyti iÅ¡ ANK 426 straipsnio 1 dalies sankcijos, joje numatyta maksimali 2 000 eurų bauda, o taip pat pagal bylos duomenis, dar prieÅ¡ suraÅ¡ant protokolÄ D. V. nukentėjusysis buvo pareiÅ¡kęs pretenzijÄ , kad eismo įvykiu metu jam buvo padaryta turtinė žala, kuri administracinio nusižengimo protokolo suraÅ¡ymo dienÄ nebuvo atlyginta. Taigi, suraÅ¡ant administracinio nusižengimo protokolÄ D.

V. dėl ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo iÅ¡ esmės nebuvo galimas administracinio nurodymo suraÅ¡ymas ANK 610 straipsnio 2 dalies 2 ir 4 punktų pagrindu, todėl Institucija jo nesuraÅ¡ydama procesinio nusižengimo nepadarė. Kitas pareiÅ¡kėjo argumentas, kad po to, kai bylos medžiaga teismo buvo grÄ Å¾inta Institucijai atlikti papildomÄ Ä¯vykio aplinkybių tyrimÄ , joks tyrimas realiai nebuvo atliktas ir jis apie tokį proceso posÅ«kį ir jo atžvilgiu pradėtÄ administracinio nusižengimo teisenÄ nebuvo jokia forma informuotas, negavo Å¡aukimų, administracinio nusižengimo protokolo, nutarimo, tuo pažeidžiant jo teisę į gynybÄ .

IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad administracinio nusižengimo protokolas Nr. 12-ANR_P-1773-2019 buvo suraÅ¡ytas D. V. po papildomo bylos tyrimo, Vilniaus miesto apylinkės teismui panaikinus Institucijoje anksčiau priimtÄ nutarimÄ ir grÄ Å¾inus bylÄ iÅ¡ naujo įvertinti įvykio faktines aplinkybes, bylos medžiagÄ ir konflikto dalyvių veiksmų teisinį kvalifikavimÄ . Bylos Nr. II-423-1035/2019 duomenimis D. V. nebuvo įtrauktas į procesÄ kaip jo dalyvis, teismui nagrinėjant A. G. skundÄ dėl Institucijos 2019 m. balandžio 15 d. nutarimo nutraukti administracinio nusižengimo bylos teisenÄ pagal pareiÅ¡kėjo A.

G. 2019 m. kovo 12 d. pareiÅ¡kimÄ . Nutarties nuoraÅ¡as jam nebuvo siųstas susipažinti. Todėl pagrįstas pareiÅ¡kėjo teiginys, kad jis apie tokį posÅ«kį procese nežinojo. IÅ¡ Institucijos pateiktos medžiagos, byloje nėra jokių tyrimo veiksmų, kurie bÅ«tų buvę atlikti po 2019 m. balandžio 15 d., tik 2019 m. gruodžio 27 d. D. V. buvo suraÅ¡ytas administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį, 426 straipsnio 1 dalį, nustatyta bylos jo atžvilgiu nagrinėjimo data ir priimtas skundžiamas nutarimas.

ANK 608 straipsnio 1 dalis (redakcija, galiojusi iki 2020 m. sausio 1 d.) nustatė, kad baigęs administracinio nusižengimo tyrimÄ , jį atlikęs pareigÅ«nas suraÅ¡o administracinio nusižengimo protokolÄ . Protokolas suraÅ¡omas dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Dėl Å¡io kodekso 431 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytų administracinių nusižengimų, taip pat Å¡io kodekso 611 straipsnyje numatytais atvejais administracinio nusižengimo protokolas gali bÅ«ti suraÅ¡ytas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nedalyvaujant.

Administracinio nusižengimo protokolas taip pat gali bÅ«ti suraÅ¡ytas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nedalyvaujant ir tuo atveju, kai administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo ne mažiau kaip du kartus Å¡aukiamas neatvyko ir nedalyvavo suraÅ¡ant protokolÄ . Å iuo atveju protokolas siunčiamas asmeniui Å¡io kodekso 573 straipsnyje nustatyta tvarka. Pagal ANK 573 straipsnio 1 dalį (redakcija, galiojusi iki 2022 m. sausio 1 d.) Å¡aukimai ir kiti procesiniai dokumentai administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims siunčiami registruotu laiÅ¡ku arba elektroniniu paÅ¡tu.

Registruotas laiÅ¡kas siunčiamas į asmens oficialiai deklaruotÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ arba kitÄ Å¾inomÄ asmens gyvenamÄ jÄ vietÄ , arba jo darbovietę, arba mokymo įstaigÄ , arba Užimtumo tarnybÄ prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Užimtumo tarnyba), jeigu asmuo yra registruotas bedarbiu, iÅ¡skyrus atvejus, kai Å¡aukimai įteikiami administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims atvykus į institucijÄ , kurios pareigÅ«nas atliko administracinio nusižengimo tyrimÄ , arba į teismÄ .

Å aukimai ir kiti procesiniai dokumentai visais atvejais įteikiami asmeniÅ¡kai, o kai administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujančio asmens įteikimo metu nėra, – kuriam nors iÅ¡ kartu su juo gyvenančių pilnamečių Å¡eimos narių, darbovietėje, mokymo įstaigoje arba Užimtumo tarnyboje – asmeniui, atsakingam už korespondencijos priėmimÄ . Å ie asmenys privalo kuo greičiau perduoti Å¡aukimÄ ar kitÄ procesinį dokumentÄ adresatui. Procesinio dokumento įteikimo diena laikoma jo įteikimo adresatui, kuriam nors iÅ¡ kartu su juo gyvenančių pilnamečių Å¡eimos narių ar darbovietėje, mokymo įstaigoje arba Užimtumo tarnyboje už korespondencijos priėmimÄ atsakingam asmeniui diena.

Administracinio nusižengimo protokolas Nr. 12-ANR_P-1773-2019 buvo suraÅ¡ytas 2019 m. gruodžio 27 d. nedalyvaujant D. V. (priedo b.l. 64). Teisminėje praktikoje ne kartÄ akcentuota, kad administracinio nusižengimo protokolas gali bÅ«ti suraÅ¡ytas asmeniui nedalyvaujant nustačius tÄ esminę aplinkybę, kad jam siųsti Å¡aukimai yra įteikti, ir tik tuo atveju, kai administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo antrÄ kartÄ Å¡aukiamas neatvyko (kasacinė nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-31-693/2018, Klaipėdos apygardos teismo nutartis Nr. AN2-380-417/2019, Vilniaus apygardos teismo nutartis Nr. AN2-190-468/2019).

IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad D. V. deklaruotos gyvenamosios vietos adresu buvo siųsti 2019 m. lapkričio 28 d. ir 2019 m. gruodžio 6 d. Å¡aukimai atvykti į InstitucijÄ protokolo suraÅ¡ymui (priedo b.l. 60-61). PareiÅ¡kėjas nurodo Å¡ių Å¡aukimų negavęs, nes deklaruotu adresu negyvena. Teismas sutinka su Å¡iuo argumentu, kad jis galėjo negauti procesinių dokumentų. Kaip matyti iÅ¡ jo 2019 m. kovo 12 d. raÅ¡ytinio paaiÅ¡kinimo, pareiÅ¡kėjas nurodė faktinę gyvenamÄ jÄ vietÄ (duomenys neskelbtini) (priedo b.l. 28), ir Å¡ie duomenys Institucijos pareigÅ«nams buvo žinomi, vis tik procesiniai dokumentai nebuvo siųsti paties pareiÅ¡kėjo Institucijai nurodytu adresu.

Bylos medžiagoje nėra jokių duomenų nei apie Å¡ių Å¡aukimų, nei apie administracinio nusižengimo protokolo įteikimÄ D. V.. Patikrinti per Lietuvos paÅ¡tÄ duomenis apie Å¡ių siuntų įteikimÄ galimybės nėra, nes jau praėjo virÅ¡ 3 metų. Taigi nepaneigtas pareiÅ¡kėjo teiginys, kad jis nebuvo tinkamai informuotas apie jo atžvilgiu pradėtÄ teisenÄ . Konstatuotina, jog Institucija neiÅ¡naudojo visų galimų priemonių tinkamai informuoti administracinėn atsakomybėn traukiamÄ asmenį apie jam pradėtÄ administracinio nusižengimo bylos teisenÄ .

Ä®vertinus aptartas aplinkybes, pripažintina, kad D. V. nebuvo tinkamai informuotas apie jo atžvilgiu pradėtÄ administracinio nusižengimo bylÄ , jam nebuvo įteiktas administracinio nusižengimo protokolas, taip pat byla iÅ¡nagrinėta ir skundžiamas Nutarimas priimtas raÅ¡ytinio proceso tvarka, nesuteikiant galimybės teikti savo paaiÅ¡kinimus dėl pažeidimo aplinkybių (dėl ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatyto nusižengimo D. V. nėra davęs jokio paaiÅ¡kinimo, ir nebuvo siÅ«loma jam tai padaryti), tokiu bÅ«du buvo pažeista jo procesinė teisė tiek žinoti apie tai, kuo jis yra kaltinamas, tiek teisė bÅ«ti iÅ¡klausytam - teikti paaiÅ¡kinimus dėl nagrinėjamo nusižengimo, teisė reikalauti bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, atimta galimybė gintis, kas laikytina esminiu proceso pažeidimu.

Remiantis tuo, kas iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, kad skundžiamas Nutarimas priimtas pažeidžiant pagrindines procedÅ«ras ir taisykles, turėjusias užtikrinti objektyvų visų administracinės atsakomybės taikymui reikÅ¡mingų aplinkybių įvertinimÄ , todėl naikintinas. Pagal teismų praktikÄ tokiu atveju administracinio nusižengimo byla turėtų bÅ«ti grÄ Å¾inta policijos komisariatui, įpareigojant D. V. tinkamai įteikti administracinio nusižengimo protokolÄ dėl ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatyto nusižengimo, iÅ¡spręsti administracinio nurodymo suraÅ¡ymo dėl Å¡io nusižengimo klausimÄ , ir tik po to tęsti administracinio nusižengimo bylos teisenos procedÅ«ras, numatytas administracinių nusižengimų kodekse.

Tačiau Å¡iuo metu atsižvelgtina į tai, kad administraciniai nusižengimai, dėl kurių pradėta teisena D. V. atžvilgiu, galimai padaryti 2019 m. kovo 12 d., nuo jų padarymo yra praėję 4 metai, todėl jau yra suėjęs dvejų metų nuobaudos skyrimo senaties terminas, nustatytas ANK 39 straipsnyje. Pagal ANK 591 straipsnio 1 dalies 7 punktÄ pradėtoji administracinio nusižengimo teisena turi bÅ«ti nutraukta, kai iki administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo pasibaigia Å¡io kodekso 39 straipsnyje nurodytas terminas.

Administracinio teisės pažeidimo bylos teisena turi bÅ«ti nutraukiama tiek tuo atveju, kai nuobaudos nesuspėta paskirti dėl objektyvių priežasčių, tiek ir tuo atveju, kai terminai yra suėję dėl netinkamo pareigÅ«nų pareigų atlikimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-37-2014). Kadangi nagrinėjamoje byloje ANK 39 numatytas terminas skirti D. V. administracinę nuobaudÄ baigėsi 2021 m. kovo 12 d., todėl skundžiamas apylinkės teismo nutarimas naikintinas dėl konstatuoto esminio proceso teisės (ANK 608 straipsnio 1 dalies, 577 straipsnio 2 dalies ir 616 straipsnio 2-3 dalių) pažeidimo ir administracinio nusižengimo teisena nutrauktina.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 4, 6 dalimis, 591 straipsnio 1 dalies 1 ir 7 punktais, n u t a r ė : tenkinti pareiÅ¡kėjo skundÄ . Panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2020 m. sausio 31 d. nutarimÄ Nr. 10-ANR_N-1907-2020 ir administracinio nusižengimo bylos teisenÄ , pradėtÄ pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 3 dalį, 426 straipsnio 1 dalį D.

V. atžvilgiu nutraukti ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 ir 7 punktų pagrindu. Dėl nutarimo per 20 (dvideÅ¡imt) kalendorinių dienų nuo jo kopijos iÅ¡siuntimo ar iÅ¡davimo dienos gali bÅ«ti paduotas apeliacinis skundas Vilniaus apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundÄ per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėjas Ovidijus Ramanauskas