2022-06-15 Nr. AB-16479-3-63-3-00683-2022-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-441-575/2022

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00683-2022-2

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2022 m. birželio 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Beatos Martišienės ir Neringos Švedienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo T. K. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. balandžio 25 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo T. K. skundą dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas T. K. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos 1-ojo teritorinio skyriaus 2021 m. lapkričio 4 d. sprendimą Nr. STS-3779 „Dėl T. K. darbingumo lygio“ ir Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sprendimų kontrolės skyriaus 2021 m. gruodžio 16 d. sprendimą Nr. SS-2761, bei įpareigoti atitinkamas institucijas atlikti T. K. pakartotinio darbingumo lygio vertinimą. Taip pat pareiškėjas skunde skundžia Ginčų komisijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Komisija) 2022 m. kovo 17 d. sprendimą Nr. S-42 „Dėl T. K. darbingumo lygio“ (toliau – ir Sprendimas), kuriuo Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sprendimų kontrolės skyriaus 2021 m. gruodžio 16 d. sprendimas Nr. SS-2761 paliktas nepakeistas.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2022 m. balandžio 25 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą.

Teismas nurodė, pagal Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 23 straipsnio nuostatas Komisija yra išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 28 straipsnio 1 dalyje yra nustatytas terminas, kurio eigoje galima paduoti skundą teismui – vienas mėnuo, ir šio termino eigos pradžia – išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimo priėmimo diena. Teismas pažymėjo ir tai, kad Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymas Komisijos sprendimų apskundimo tvarkos ir sąlygų nereglamentuoja. Teismas teigė, kad tokia šių procesinių terminų skaičiavimo tvarka bei sąlygos yra konstatuotos ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje.

Teismo vertinimu, pareiškėjo skundo argumentai, kad aptariamo termino pradžia turi būti skaičiuojama nuo tada, kai jis gavo (2022 m. kovo 23 d.) Komisijos sprendimo nuorašą, nepagrįsti ir neteisingi.

Bylos duomenys patvirtino, kad Sprendimas buvo priimtas 2022 m. kovo 17 d., todėl teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju, terminas apskųsti teismui Komisijos Sprendimą baigėsi š. m. balandžio 19 d. Kadangi pareiškėjo skundas teismui buvo paduotas 2022 m. balandžio 20 d., todėl jis paduotas praleidus terminą, nustatytą ABTĮ 28 straipsnio 1 dalyje. O pagal ABTĮ 30 straipsnio 1 dalį praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik pareiškėjo prašymu.

Teismo vertinimu, kadangi pareiškėjas neprašė šio termino atnaujinti, todėl nebuvo prielaidų spręsti šio termino atnaujinimo klausimo, o tuo pačiu priimti jo skundą nagrinėti teisme (ABTĮ 33 str. 2 d. 9 p.). Dėl šių priežasčių teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą, o įsiteisėjus šiai nutarčiai, skundas (prašymas, pareiškimas) grąžintinas pareiškėjui.

II. Pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. balandžio 25 d. nutartį ir grąžinti skundo priėmimo klausimą spręsti pirmosios instancijos teismui.

Pareiškėjas nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kadangi ABTĮ 33 straipsnyje yra numatytas trūkumų šalinimo institutas, tačiau teismas mechaniškai atsisakė priimti patį skundą, be to nutartimi jis neišsprendė žyminio mokesčio klausimo.

Pareiškėjo nuomone, pirmosios instancijos teismas pirma turėjo įsitikinti, ar terminas buvo praleistas dėl svarbių aplinkybių, pareikalauti papildomų dokumentų ar paaiškinimų, o nespręsdamas ginčo iš esmės, turėjo išspręsti žyminio mokesčio grąžinimo klausimą.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

III. Nagrinėjimo dalykas – Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. balandžio 25 d. nutarties, kuria nuspręsta atsisakyti priimti pareiškėjo skundą, teisėtumas ir pagrįstumas.

ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtintas sąrašas aplinkybių, kurioms esant teismas atsisako priimti skundą. Jeigu teismas prieš priimdamas skundą nustato esant bent vieną iš šių aplinkybių, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą.

Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą, vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punktu. ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkte numatyta, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) paduotas praleidus nustatytą skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas. Vadovaudamasis šia įstatymo nuostata, teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą dėl reikalavimo panaikinti Ginčų komisijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2022 m. kovo 17 d. sprendimą Nr. S-42 „Dėl T. K. darbingumo lygio“.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjo atskirojo skundo argumentus, pirmiausiai pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau ji nėra absoliuti. Konstitucijoje yra įtvirtintos ne tik asmens teisės, bet ir pareigos, t. y. nurodoma, jog žmogus, įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, privalo laikytis Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių (Konstitucijos 28 str.). Taigi teisė kreiptis į teismą gali būti įgyvendinama tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų. Viena iš kreipimosi į teismą sąlygų – laikytis skundo teismui pateikimo terminų.

Skundo (prašymo, pareiškimo) dėl administracinių ginčų komisijos ar kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimo padavimo administraciniam teismui terminai yra nustatyti ABTĮ 28 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinių ginčų komisijos ar kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimą, priimtą ne teismo tvarka išnagrinėjus administracinį ginčą, galima skųsti administraciniam teismui per vieną mėnesį nuo sprendimo priėmimo dienos, jeigu įstatymai nenustato kitaip.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas be kitų reikalavimų skunde ginčija Ginčų komisijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Sprendimą, kuris buvo priimtas 2022 m. kovo 17 d., į teismą kreipėsi 2022 m. balandžio 20 d., t. y., praleidęs ABTĮ 28 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą.

Pareiškėjas skunde neprašė teismo atnaujinti terminą skundui paduoti. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad teismas, nustatęs, jog terminas skundui paduoti praleistas, termino trūkumams šalinti nenustato. Kai termino praleidimo faktas yra akivaizdus, teismas neprivalo papildomai aiškintis kokių nors aplinkybių. Pagal ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punktą, termino praleidimo fakto konstatavimas ir prašymo atnaujinti terminą nebuvimas yra pakankamos sąlygos atsisakyti priimti teismui paduotą skundą (prašymą). ABTĮ neįpareigoja teismo papildomai siūlyti pareiškėjui pateikti prašymą dėl termino atnaujinimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-63/2012, 2016 m. rugpjūčio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-628-502/2016, 2017 m. kovo 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-285-502/2017, 2018 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-233-756/2018 ir kt.). Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismui nustačius, kad pareiškėjas skundą padavė praleidęs skundo padavimo terminą ir neprašė šio termino atnaujinti, pagrįstai buvo atsisakyta priimti nagrinėti pareiškėjo skundo reikalavimą dėl Komisijos Sprendimo panaikinimo.

Šiuo aspektu teisėjų kolegija pabrėžia ir tai, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis neužkerta kelio pareiškėjui pakartotinai kreiptis dėl ginčijamo akto į teismą, kartu su skundu pateikiant įrodymais grįstą prašymą dėl termino atnaujinimo.

Vadovaudamasi nustatytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo. Dėl to skundžiama Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. balandžio 25 d. nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo T. K. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. balandžio 25 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Beata Martišienė

Neringa Švedienė