2020-05-27 Nr. AB-10639-3-61-3-02452-2018-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1011-415/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02452-2018-7

Procesinio sprendimo kategorija 34.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gegužės 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Ramutės Ruškytės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Talina“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gruodžio 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Talina“ skundą atsakovui Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentui dėl nutarimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Talina“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (toliau – ir Departamentas, atsakovas ) 2018 m. birželio 21 d. nutarimą Nr. ATK2-81/18 (toliau – ir Nutarimas).

2. Pareiškėjas paaiškino, kad Bendrovė Nutarimu pripažinta pažeidusi Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo (toliau – ir Įstatymas, AKĮ) 17 straipsnio 1 dalies 2, 3, 6, 11 punktų ir 2 dalies 2, 3, 5, 9 punktų reikalavimus. Pareiškėjo nuomone, minėtos teisės aktų normos taikytos neteisingai, nes pareiškėjas šių teisės nuostatų nepažeidė. Bendrovė teigė, jog buvo išsamiai paaiškinta, kodėl ir kokiu tikslu asmeniniams poreikiams ir už asmenines lėšas pirkti gėrimai buvo laikomi įmonės išnuomotose patalpose. Šiuos argumentus, be kita ko, patvirtina gėrimų įsigijimą arba gabenimą patvirtinantys dokumentai. Bendrovės vadovo paaiškinimas, jog jis tai padarė kaip fizinis asmuo, laikydamasis nustatytų reikalavimų, nebuvo paneigtas jokiais objektyviais duomenimis. Pareiškėjo nuomone, tiriant pažeidimą nebuvo atsižvelgta į konkrečias ginčo situacijos aplinkybes. Nutarimas priimtas remiantis tik prielaidomis.

3. Atsakovas Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

4. Atsakovas nurodė, kad tyrimo metu buvo surinkta pakankamai objektyvių įrodymų, patvirtinančių Įstatymo nuostatų pažeidimus. Tyrimo metu neginčytinai nustatytas alkoholinių gėrimų pardavimo faktas, parduodami alkoholiniai gėrimai nebuvo paženklinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka specialiais ženklais – banderolėmis, pareiškėjas neturi licencijos verstis didmenine prekyba nedenatūruotu etilo alkoholiu. Tai, jog pareiškėjas pažeidimus daro sistemingai, patvirtino tai, kad Bendrovės patalpose buvo laikomas didelis kiekis alkoholio produktų; Bendrovės direktorius nepažįstamam asmeniui pardavė alkoholinius gėrimus; Bendrovė platina siūlomų įsigyti alkoholinių gėrimų katalogą, kurį Departamentui pateikė anoniminis asmuo; didžioji dalis gėrimų, nurodytų kataloge, buvo rasti Bendrovės patalpose. Šios aplinkybės paneigia pareiškėjo argumentus, kad Bendrovės patalpose laikomi gėrimai buvo skirti asmeniniams poreikiams.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. gruodžio 3 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

6. Teismas nustatė, kad 2018 m. kovo 7 d. Bendrovės direktorius Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos specialistei ir Departamento specialistui kontrolinio pirkimo metu Bendrovės naudojamose patalpose pardavė 12 butelių putojančio vyno (talpa 0,75 l, alkoholio koncentracija 11 proc. tūrio) ir 1 butelį kito alkoholinio gėrimo (talpa 0,5 l, alkoholio koncentracija 40 proc. tūrio). Buvo nustatyta, kad biure laikomi 2018 m. kovo 7 d. materialinių vertybių atsakingo saugojimo aktuose Nr. ATK2-059/1, Nr. ATK2-059/2 nurodyti alkoholiniai gėrimai: vynas, alus, spiritiniai gėrimai, alkoholio produktas „Boungusto 95 Alcool Etilico“. Iš Bendrovės 2018 m. kovo 9 d. buvo paimti 2018 m. kovo 7 d. rasti 3 buteliai alkoholio produkto „Boungusto 95 Alcool Etilico“ (talpa 1 l, alk. 95 proc. tūrio, Muitinės laboratorijos tyrimo protokole Nr. 18MLT0775 fiksuota, kad alkoholio produktas „Boungusto 95 Alcool Etilico“ yra grynas, nedenatūruotas etilo alkoholis). Bendrovė minėtų alkoholinių gėrimų įsigijimui pagrįsti pateikė Italijos Respublikos ūkio subjektų išduotų faktūrų ir kasos aparatų kvitų kopijas. Pateiktuose dokumentuose nenurodytas pirkėjas, nėra duomenų, kurie leistų nustatyti patikrinimo metu rastų ir faktūrose bei kasos kvituose nurodytų produktų tapatumą, todėl Departamentas šių dokumentų nelaikė juridinę galią turinčiais alkoholio produktų įsigijimą arba gabenimą patvirtinančiais dokumentais. Apžiūrėjus kontrolinio pirkimo metu parduotus bei Bendrovės biure laikomus alkoholinius gėrimus buvo nustatyta, kad alkoholiniai gėrimai, išskyrus alų „Birra Moretti“, „San Miguel“, „Angelo Poretti“, „Birra Peroni“, „Sailgr burger Stigl“, buvo nepaženklinti Lietuvos Respublikos banderolėmis, be to, nebuvo pateiktas privalomas alkoholinių gėrimų ženklinimas (aprašymas) lietuvių kalba. Bendrovė taip pat neturėjo Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka išduotos licencijos verstis mažmenine ar didmenine prekyba alkoholiniais gėrimais ir/ar licencijos verstis didmenine prekyba nedenatūruotu etilo alkoholiu.

7. Teismo vertinimu, parduotų alkoholinių gėrimų kiekis ir įvairovė, daugkartiniai asmenų užsakymai (atvežti gėrimų iš Italijos Respublikos, b. l. 127–134) patvirtina, kad Bendrovės vadovas siekė gauti pajamų iš nelegalios prekybos alkoholiu. Be to, Bendrovė ne tik siekė, bet ir realiai gavo pajamų, parduodama alkoholinius gėrimus. Tai patvirtina Faktų fiksavimo protokolas (b. l. 72), Apklausos protokolas (b. l. 75), Tarnybinis pranešimas (b. l. 150). Šios faktinės aplinkybės patvirtina, kad Bendrovės vadovo veiksmai buvo tiesiogiai nukreipti į pajamų gavimą iš licencijuojamos veiklos, neturint licencijos. Užsakymai atvežti gėrimų buvo sistemingi, todėl atitinkantys versliškumo požymį. Nustatytos faktinės aplinkybės sudarė teisinį pagrindą konstatuoti Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2, 3, 6, 11 punktų ir 2 dalies 2, 3, 5, 9 punktų nuostatų pažeidimus.

8. Teismas nurodė, kad nustatytų Įstatymo pažeidimų sudėtys yra formalios. Šiose teisės nuostatose nurodyti draudimai nėra siejami su pasekmėmis, alkoholio laikymo tikslais, motyvais bei alkoholio valdymo faktu ar laikymo trukme. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo argumentas, kad pareiškėjas nepadarė Įstatymo pažeidimų, nes alkoholiniai gėrimai buvo skirti Bendrovės vadovo asmeniniam naudojimui, nėra reikšmingi. Pareiškėjas taip pat jokiais įtikinamais įrodymais nepaneigė Departamento išvados, kad gėrimų katalogas nepriklauso Bendrovei. Šiuo atveju įrodyti, kad pareiškėjas padarė Įstatymo nuostatų pažeidimus, pakako alkoholinių gėrimų, nepaženklintų banderolėmis, laikymo ir pardavimo, neturint tam licencijos, fakto.

III. 9. Pareiškėjas UAB „Talina“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti pirmos instancijos teismui.

10. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

10.1. Nebuvo atsižvelgta į konkrečias faktines aplinkybes. Teismas netinkamai ir selektyviai vertino įrodymus. Teisme iš esmės buvo ginčijamas ne alkoholinių gėrimų buvimo faktas, bet jų statusas ir kitos aplinkybės. Pirmosios instancijos teismas sprendime pateikdamas nuorodą į institucijos sprendimo 2 punktą teigė, kad Bendrovė laikė ir pardavė alkoholinius gėrimus, tačiau institucijos sprendimo teiginiai laikytini deklaratyviais. Tuo tarpu, teismas iš esmės nepasisakė dėl pareiškėjo skunde išdėstytų argumentų.

10.2. Teismo sprendime nurodyta aplinkybė – daugkartiniai asmenų užsakymai – yra niekuo nepatvirtintas teiginys, teismas iš esmės atkartojo įrodymais nepagrįstą Departamento teiginį. Departamentas nepateikė jokių įrodymų, jog prekių katalogas yra susijęs su UAB „Talina“. Atsakovas turėjo patekti teismui įrodymus, jog alkoholiniai gėrimai priklausė Bendrovei, o ne privačiam asmeniui, tačiau tokių įrodymų nepateikė.

10.3. Pirmosios instancijos teismui buvo teikiamas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą teisme dėl to, kad susirgo Bendrovės direktorius. Šis prašymas nebuvo tenkintas, o byla išnagrinėta pareiškėjui neturint galimybės išdėstyti savo argumentus.

11. Atsakovas Departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

12. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

12.1. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo argumentus visapusiškai įvertino ir motyvuotai atmetė kaip nepagrįstus.

12.2. Nesutiktina su pareiškėjo argumentais, kad teismas nepagrįstai netenkino prašymo atidėti bylos nagrinėjimą dėl Bendrovės direktoriaus ligos. Šis pareiškėjo prašymas buvo išnagrinėtas bylos nagrinėjimo metu ir prašyme nurodytos priežastys nepripažintos svarbiomis. Atsižvelgiant į proceso operatyvumo principą bei įvertinus tai, kad byloje nustatytos aplinkybės yra gana aiškios, suprantamos ir pakankamos išvadoms padaryti, dėl jų byloje nėra ginčo, pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės nenurodo naujų argumentų (kitų, nei buvo nurodyti skunde pirmosios instancijos teismui), konstatuotina, kad pareiškėjo atstovo neatvykimas nebuvo kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Be to, byloje sprendžiamas ne Bendrovės vadovo, o Bendrovės atsakomybės klausimas, todėl Bendrovė turėjo galimybę įgalioti kitą asmenį ir tokiu būdu išdėstyti savo poziciją. Be to, bylos nagrinėjimo Departamente metu pareiškėją atstovavo advokatas, todėl pareiškėjas turėjo galimybę būti išklausytas ir pasitelkdamas šį advokatą, tačiau to nepadarė.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 13. Alkoholio kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad Lietuvos Respublikoje draudžiama parduoti alkoholio produktus, kurie neįrašyti į licencijas juos gaminti, importuoti, parduoti, ir alkoholio produktus neturint juridinę galią turinčių privalomų tų produktų įsigijimo arba gabenimo dokumentų; draudžiama parduoti alkoholinius gėrimus (išskyrus alų, alaus mišinius su nealkoholiniais gėrimais ir natūralios fermentacijos sidrą, kurio tūrinė etilo alkoholio koncentracija neviršija 7,5 procento), nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka specialiais ženklais – banderolėmis (17 straipsnio 1 dalies 3 punktas); draudžiama parduoti alkoholinius gėrimus, kurių ženklinimas neatitinka Lietuvos Respublikoje galiojančių reikalavimų (17 straipsnio 1 dalies 6 punktas); draudžiama parduoti alkoholio produktus neturint Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka išduotos licencijos (17 straipsnio 1 dalies 11 punktas). Šio straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad įmonėms, Europos juridiniams asmenims ir jų filialams, užsienio juridinių asmenų atstovybėms Lietuvos Respublikoje laikyti, gabenti Lietuvos Respublikoje draudžiama alkoholio produktus, kurie neįrašyti į licencijas juos gaminti, importuoti, parduoti, ir alkoholio produktus neturint juridinę galią turinčių privalomų tų produktų įsigijimo arba gabenimo dokumentų; draudžiama laikyti, gabenti alkoholinius gėrimus (išskyrus alų, alaus mišinius su nealkoholiniais gėrimais ir natūralios fermentacijos sidrą, kurio tūrinė etilo alkoholio koncentracija neviršija 7,5 procento), nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka specialiais ženklais – banderolėmis; draudžiama laikyti, gabenti alkoholinius gėrimus, kurių ženklinimas neatitinka Lietuvos Respublikoje galiojančių reikalavimų; draudžiama laikyti, gabenti alkoholio produktus, neturint Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka išduotos alkoholio produktų gamybos, importo, didmeninės ar mažmeninės prekybos licencijos, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nustatytus atvejus.

14. Šios Įstatymo nuostatos suponuoja draudimą parduoti ar laikyti atitinkamų reikalavimų neatitinkančius alkoholinius gėrimus, o prekiauti alkoholiniais gėrimais gali tik subjektas, turintis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka išduotą licenciją.

15. Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė visas byloje ištirtas aplinkybes, kurias įvertinęs padarė pagrįstą išvadą, kad Bendrovė pardavė ir laikė 2018 m. kovo 7 d. materialinių vertybių atsakingo saugojimo akte Nr. ATK2-059/1, 2018 m. kovo 7 d. materialinių vertybių atsakingo saugojimo akte Nr. ATK2-059/2 (toliau – ir Aktai) nurodytus alkoholinius gėrimus, tarp jų ir nedenatūruotą etilo alkoholį, neturėdama juridinę galią turinčių gėrimų įsigijimo ar gabenimo dokumentų, taip pat neturėdama Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka išduotos alkoholio produktų gamybos, importo, didmeninės ar mažmeninės prekybos licencijos, Aktuose nurodyti gėrimai neatitiko Lietuvos Respublikoje galiojančių reikalavimų (Bendrovė pardavė ir laikė Aktuose nurodytus alkoholinius gėrimus, išskyrus alų, nepaženklintus specialiaisiais ženklais – banderolėmis).

16. Pareiškėjas apeliacinio skundo argumentais nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, padarytomis vertinant byloje surinktus įrodymus.

16.1. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56 straipsnio 1 dalį, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas.

16.2. Teisėjų kolegija, taikydama šias procesines įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą apibrėžiančias taisykles, prieina prie išvados, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą ir konstatuodamas sprendime nurodytas pareiškėjo neteisėtas veikas, įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė.

16.3. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentams ir jų nekartoja.

16.4. Šiuo aspektu paminėtina Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) formuojama Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalies nuostatų aiškinimo praktika, pagal kurią atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo sprendimui (Didžiosios kolegijos 1999 m. sausio 21 d. sprendimo byloje García Ruiz prieš Ispaniją (pareiškimo Nr. 30544/96) 26 p.). Tačiau pareiškėjams keliant klausimą dėl pirmosios instancijos teismo motyvų pakankamumo ypač svarbu, kad apeliacinės instancijos teismas pateiktų savo argumentus (2007 m. vasario 22 d. sprendimo byloje Tatishvili prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 1509/02) 62 p., 2001 m. rugsėjo 27 d. sprendimo byloje Hirvisaari prieš Suomiją, pareiškimo Nr. 49684/99) 32 p.). Teisė į teisingą teismą reikalauja, kad nacionalinis teismas, kuris pateikė nedidelės apimties motyvus, arba inkorporuodamas pirmosios instancijos teismo motyvus, arba kitu būdu, parodytų, jog iš tiesų išnagrinėjo esminius klausimus, kurie jam buvo pateikti, o ne nedelsdamas pritarė pirmosios instancijos teismo padarytoms išvadoms (1997 m. gruodžio 19 d. sprendimo byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92) 60 p.).

16.5. Atlikto patikrinimo metu Bendrovė pardavė be teisėto pagrindo laikomus alkoholinius gėrimus, todėl pripažinti, kad, kaip teigia pareiškėjas, pirmosios institucijos sprendimo teiginiai laikytini deklaratyviais, nėra pagrindo.

16.6. Teismo sprendime nurodyta aplinkybe – daugkartiniais asmenų užsakymais, yra grindžiama teismo išvada, kad Bendrovės vadovas siekė gauti pajamų iš nelegalios prekybos alkoholiu ir jų gavo. Šiuo aspektu darytina išvada, kad prašymai atvežti gėrimų iš Italijos Respublikos (b. l. 127–134) rodo ne asmeninio, o verslo pobūdžio veiksmus.

17. Pirmosios instancijos teismas, netenkindamas prašymo atidėti bylos nagrinėjimą dėl juridinio asmens vadovo ligos, procesinių teisės normų nepažeidė. Juridiniam asmeniui gali atstovauti bet kuris darbuotojas įgaliojimo pagrindu, taip pat advokatas ar advokato padėjėjas. Taigi, pareiškėjas turėjo galimybę užtikrinti atstovo dalyvavimą teisme.

18. Dėl nurodytų argumentų apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (ABTĮ 144 str. 1 d. 1 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Talina“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gruodžio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Stasys Gagys Gintaras Kryževičius Ramutė Ruškytė