Legislator Case Law & Legislation
2019-03-18 Nr. AB-6547-3-66-3-00029-2019-1 AI generated

2019-03-18 Nr. AB-6547-3-66-3-00029-2019-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Case Number 2019-03-18 Nr. AB-6547-3-66-3-00029-2019-1
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date
Outcome Nutartis

Legislator summary

AI generated

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. U. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos vyriausiajai rinkimų komisijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus. 1. Pareiškėjas A. U. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos (toliau – ir VRK, Komisija, atsakovas) 2019 m. kovo 8 d. protokolinį sprendimą (toliau – ir Sprendimas), kuriuo atsisakyta tenkinti visuomeninio rinkimų komiteto „Nepartinė savivalda“ (toliau – ir Rinkimų komitetas) kandidato Nr. 2 į Elektrėnų savivaldybės tarybos narius A. U. 2019 m. kovo 4 d. skundą (prašymą) dėl rinkėjų pirmumo balsų perskaičiavimo; 2) įpareigoti atsakovą perskaičiuoti visus Elektrėnų savivaldybės rinkėjų balsus, kurie priskirti negaliojantiems; 3) įpareigoti atsakovą perskaičiuoti visuomeninio rinkimų komiteto „Nepartinė savivalda“ gautus kandidatų į Elektrėnų savivaldybės tarybos narius rinkėjų pirmumo balsus.

Legislator headnote

AI generated

2019-03-18 Nr. AB-6547-3-66-3-00029-2019-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: U. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos vyriausiajai rinkimų komisijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus. 1. Pareiškėjas A. U. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos (toliau – ir VRK, Komisija, atsakovas) 2019 m. kovo 8 d. protokolinį sprendimą (toliau – ir Sprendimas), kuriuo atsisakyta tenkinti visuomeninio rinkimų komiteto „Nepartinė savivalda“ (toliau – ir Rinkimų komitetas) kandidato Nr. 2 į Elektrėnų savivaldybės tarybos narius A. U. 2019 m. kovo 4 d. skundą (prašymą) dėl rinkėjų pirmumo balsų perskaičiavimo; 2) įpareigoti atsakovą perskaičiuoti visus Elektrėnų savivaldybės rinkėjų balsus, kurie priskirti negaliojantiems; 3) įpareigoti atsakovą perskaičiuoti visuomeninio rinkimų komiteto „Nepartinė savivalda“ gautus kandidatų į Elektrėnų savivaldybės tarybos narius rinkėjų pirmumo balsus.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. eR-21-520/2019

Teisminio proceso Nr. 3-66-3-00028-2019-0

Procesinio sprendimo kategorija 58.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. kovo 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Stasio Gagio ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

sekretoriaujant Gitanai Aleliūnaitei,

dalyvaujant pareiškėjui A. U.,

atsakovo Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos atstovui Rokui Stabingiui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. U. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos vyriausiajai rinkimų komisijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas A. U. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos (toliau – ir VRK, Komisija, atsakovas) 2019 m. kovo 8 d. protokolinį sprendimą (toliau – ir Sprendimas), kuriuo atsisakyta tenkinti visuomeninio rinkimų komiteto „Nepartinė savivalda“ (toliau – ir Rinkimų komitetas) kandidato Nr. 2 į Elektrėnų savivaldybės tarybos narius A. U. 2019 m. kovo 4 d. skundą (prašymą) dėl rinkėjų pirmumo balsų perskaičiavimo; 2) įpareigoti atsakovą perskaičiuoti visus Elektrėnų savivaldybės rinkėjų balsus, kurie priskirti negaliojantiems; 3) įpareigoti atsakovą perskaičiuoti visuomeninio rinkimų komiteto „Nepartinė savivalda“ gautus kandidatų į Elektrėnų savivaldybės tarybos narius rinkėjų pirmumo balsus.

2. Pareiškėjas nurodo, kad Elektrėnų savivaldybės Draugystės rinkimų apylinkėje Liberalų sąjūdžio stebėtoja A. K. 2019 m. kovo 3 d. 21.00 val. informavo VRK apie tai, jog prasidėjus balsų skaičiavimui į apylinkę nepristatyti išankstinio balsavimo vokai (trūko net 175 vokų), nors pagal nustatytą tvarką, jie turėjo būti pristatyti iki 20.00 val. Apie šį pažeidimą stebėtoja A. K. pažymėjo protokolo priede (pateikė pastabą). Pareiškėjui žinoma, kad šis pažeidimas taip pat buvo padarytas ir kitose didžiausiose Elektrėnų savivaldybės rinkimų apylinkėse (Saulės, Sodų ir Versmės). Pagal Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 69 straipsnio 8 dalį prieš pradedant skaičiuoti rinkėjų balsus, iš savivaldybės rinkimų komisijos gauti balsavusių rinkėjų išoriniai balsavimo vokai sudedami kartu su namuose balsavusių rinkėjų išoriniais balsavimo vokais, sumaišomi ir skaičiuojami pagal šio įstatymo 73 straipsnį. Ši teisės norma pačiose didžiausiose Elektrėnų savivaldybės rinkimų apylinkėse (Draugystės, Saulės, Versmės ir Sodų) buvo pažeista, nes tik pradėjus skaičiuoti rinkėjų balsus savivaldybės rinkimų komisija pristatė išorinius balsavimo vokus.

3. Pareiškėjas teigia, kad išorinių vokų perdavimo procesas vyko chaotiškai ir neatsakingai, sumaišant vokus ir pristatant juos ne į tas apylinkes, į kurias priklauso. Pagal VRK 2018 m. gruodžio 18 d. sprendimu Nr. Sp-211 patvirtinto Apylinkės rinkimų komisijos protokolų pildymo naudojant „rinkimų vedlį“, balsų ir pirmumo balsų skaičiavimo, rinkimų biuletenių ir kitų dokumentų pristatymo savivaldybės (apygardos) rinkimų komisijai tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 21.1 punktą komisijos pirmininkas paveda vienam komisijos nariui išimti iš kiekvieno išorinio voko (nukirpus nuo jo vieną kraštą) rinkėjo kortelę ir vidinį voką, kitam (kitiems) – rinkėjų sąraše surasti balsavusio rinkėjo pavardę ir pranešti, ar rinkėjas nėra balsavęs rinkimų apylinkėje ir ar nėra gauta šio rinkėjo dar vieno voko. 2019 m. kovo 3 d. po 21.00 val. Saulės rinkimų apylinkėje iš išorinio voko išėmus kitos – Versmės rinkimų apylinkės rinkėjos I. P. kortelę, paskelbta, kad tai yra kitos apylinkės rinkėja ir jos balsas priskirtas prie negaliojančių, rinkimų komisijos nesiėmė priemonių ištaisyti šios savo klaidos ir nepasirūpino, kad Versmės apylinkės rinkėjos balsas patektų į Versmės apylinkę. Tuo VRK lengvai gali įsitikinti patikrinusi, ar Versmės apylinkėje yra užskaitytas I. P. balsas. Pareiškėjas įsitikinęs, kad tokių pažeidimų dėl chaotiško rinkimų komisijos pareigų atlikimo yra ir daugiau.

4. Pareiškėjas nurodo, kad rinkimų apylinkėse buvo biuletenių, kuriuose kryželiu pažymėta viena partija, o kitos – minusais, t. y. rinkėjo valia buvo aiškiai išreikšta, tačiau šie biuleteniai buvo priskirti negaliojantiems, rinkimų komisija biuletenio negaliojimo klausimo nesprendė ir jo žymų nevertino Įstatymo 72 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka. Taip buvo pažeistas Įstatymas ir rinkėjų teisė balsuoti už kandidatus į savivaldybės tarybos narius ir merą.

5. Pareiškėjas nurodo, kad didelė dalis priskirtų prie negaliojančių biuletenių buvo vien tik dėl to, jog buvo neužklijuotas vidinis vokas, tačiau ir šiuo atveju komisijos formaliai nesprendė biuletenių pripažinimo negaliojančiais klausimo, todėl kone visi negaliojantys biuleteniai turi būti laikomi galiojančiais (kol komisija nenuspręs pripažinti jų negaliojančiais). Pareiškėjo teigimu, Įstatymo 73 straipsnio 1 dalies 3 ir 6 punktuose yra nustatytas baigtinis išoriniuose vokuose esančių rinkimų biuletenių pripažinimo negaliojančiais atvejų sąrašas, bet tarp jų nėra atvejo, kai randamas neužklijuotas vidinis vokas. Todėl nebuvo pagrindo prie negaliojančių biuletenių priskirti biuletenius vien tik dėl to, kad jie buvo neužklijuotame vidiniame voke, t. y. vidinio voko neužklijavimo teisinės pasekmės neaptartos teisės aktuose. Dėl aptartų priežasčių pripažinti negaliojančiais balsai turi būti perskaičiuojami.

6. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad negaliojančių biuletenių merų rinkimuose yra 223 (2,34 proc.), kitų tarybos narių rinkimuose – 375 (3,94 proc.), 598 biuleteniai visose Elektrėnų savivaldybės apylinkėse yra priskirti prie negaliojančių. Šis skaičius yra pernelyg didelis, neatitinkantis realios galimybės. Pareiškėjas neabejoja, kad tam lemiamą įtaką turėjo skunde įvardyti pažeidimai. Dėl šių priežasčių biuletenių priskyrimo negaliojantiems teisėtumas ir pagrįstumas kelia pagrįstų abejonių, kurias būtina išsklaidyti.

7. Pareiškėjas abejoja, ar teisingai buvo suskaičiuoti kandidatų pirmumo balsai, nes pareiškėjui bendraujant su savo artimaisiais giminaičiais rinkimų apylinkėse jam buvo patikinta, kad pirmumo balsai yra atiduoti už jį, bet jų balsavimo rezultatai apylinkių rinkimų rezultatuose niekaip neatsispindėjo. Visuomeninio rinkimų komiteto „Nepartinė savivalda“ kandidatui Nr. 2 į Elektrėnų savivaldybės tarybos narius A. U. pritrūko tik 6 balsų, tam kad jis būtų gavęs Elektrėnų savivaldybės tarybos nario mandatą, todėl minėti pažeidimai galėjo turėti įtakos galutiniams rinkimų rezultatams ir sudaro pagrindą būtų perskaičiuoti rinkėjų pirmumo balsus.

8. Pareiškėjas, vadovaudamasis Įstatymo 81 straipsniu, kreipėsi į VRK ir 2019 m. kovo 6 d. skundu (pastaba: pareiškėjo skunde VRK nurodyta 2019 m. kovo 4 d. data) prašė perskaičiuoti pirmumo balsus rinkiminėse apylinkėse, tačiau VRK bendru sutarimu 2019 m. kovo 8 d. posėdyje (vaizdo įrašo 7 val. 30 min.) šio prašymo netenkino. Pareiškėjas pažymi, kad jo 2019 m. kovo 4 d. skundas ir jo 2019 m. kovo 7 d. papildymas buvo išnagrinėtas 2019 m. kovo 8 d. posėdyje svarstant klausimą Nr. 2 „Dėl savivaldybių tarybų narių, merų pakartotinio balsavimo Elektrėnų savivaldybėje“. Stebint tiesioginę VRK posėdžio transliaciją buvo matyti, kaip VRK pirmininkė L. M. paskubomis perskaitė dalį 2019 m. kovo 6 d. skundo, perskaitė rinkėjos I. P. skundą, neperskaitė stebėtojų A. K., R. B. ir J. G. skundų, pasakė, kad stebėtojų skundų nėra, o pripažintų negaliojančiais biuletenių skaičius yra nedidelis, pasiūlė skundo netenkinti. VRK komisijos nariai bendru sutarimu pritarė VRK pirmininkės pasiūlymui.

9. Pareiškėjo teigimu, atsakovas atsainiai ir skubotai išnagrinėjo jo skundą, nesiaiškino skunduose pateiktų faktinių aplinkybių. Todėl VRK Sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnyje keliamų reikalavimų pagrįsti priimamą sprendimą nustatytais faktais ir teisės aktų normomis. VRK sprendimas grindžiamas aplinkybėmis, kurios neatitinka tikrovės (kad nėra stebėtojų skundų). Dėl išvardytų priežasčių VRK Sprendimas yra naikintinas, o rinkėjų balsus reikalinga perskaičiuoti.

II. 10. Atsakovas VRK atsiliepime į skundą prašo pareiškėjo skundą atmesti.

11. Atsakovas nurodo, kad pagal Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 81 straipsnio nuostatas, suinteresuotiems asmenims ne tik suteikiama teisė skųsti atitinkamus sprendimus, bet kartu jie įpareigojami šia teise naudotis itin operatyviai ir sąžiningai, kadangi priešingu atveju procesą, kurio metu formuojamos atstovaujamosios institucijos, būtų galima nepagrįstai vilkinti ar stabdyti.

12. Pareiškėjas VRK 2019 m. kovo 4 d. pateikė prašymą perskaičiuoti pirmumo balsus rinkiminėse apylinkėse, nes turėjo įtarimų, kad neteisingai suskaičiuoti balsai, tačiau prašymo nepagrindė jokiomis faktinėmis aplinkybėmis. Šis pareiškėjo prašymas buvo išnagrinėtas 2019 m. kovo 8 d. VRK posėdyje, tačiau VRK jo netenkino, nes pareiškėjas iš esmės niekuo nepagrindė savo abejonių dėl biuletenių perskaičiavimo. Skundžiamas sprendimas buvo priimtas visiems posėdyje dalyvavusiems Komisijos nariams bendru sutarimu dalyvaujant 10 Komisijos narių, niekam nepareiškus prieštaravimo.

13. Komisija nurodo, kad Įstatymas nenustato perskaičiavimo pagrindų, o Komisijos diskrecija priimti sprendimą perskaičiuoti biuletenius nėra absoliuti ir turi būti pagrįsta objektyviais duomenimis, keliančiais abejonių dėl esminių rezultatų nustatymo, reikalavimas perskaičiuoti biuletenius negali būti grindžiamas prielaidomis arba tam tikro rezultato siekimu. Atsakovo teigimu, pareiškėjas, siekdamas panaikinti sprendimą dėl rinkimų galutinių rezultatų patvirtinimo, turėtų teikti faktinius duomenis, leidžiančius konstatuoti aplinkybes įvardytas Įstatyme, tačiau tokių aplinkybių, šiuo konkrečiu atveju, nebuvo nurodyta ir nustatyta.

14. Komisija, nagrinėdama pareiškėjo skundą, įvertino faktą, jog rinkimų dieną ir tuo metu, kai buvo skaičiuojami rinkėjų balsai nebuvo gavusi jokių stebėtojų skundų dėl rinkimų rezultatų, nekorektiško balsavimo protokolų pildymo (įskaitant Saulės, Draugystės, Sodų ir Versmės apylinkes), išskyrus tai, jog balsavimo iš anksto vokai (užklijuoti specialiu holograminiu ženklu ir nepažeisti (stebėtojų skundų negauta)) buvo pristatyti valanda vėliau nei priklauso. Komisijos vertinimu, šioje savivaldybėje negaliojančių rinkėjų balsų skaičius neišsiskyrė iš kitų panašaus dydžio savivaldybių ir buvo netgi gerokai mažesnis nei kitose panašų rinkėjų skaičių turinčiose savivaldybėse. Komisijos posėdyje Komisijai nebuvo pateiktos naujos aplinkybės, be to, savivaldybės rinkimų komisija nenustatė nepanaudotų biuletenių trūkumo, visi nepanaudoti biuleteniai buvo tinkamai apskaityti ir jų skaičius atitiko išduotų ir panaudotų biuletenių likutį. Rinkimų dieną skaičiuojant biuletenius nebuvo gauta iš stebėtojų jokių pastabų dėl biuletenių skaičiavimo ir pripažinimo negaliojančiais. Atsakovas nurodo, jog Komisijos posėdyje iš savivaldybės komisijos dokumentus priėmęs komisijos narys T. R. pažymėjo, jog savivaldybės rinkimų komisijos pateikti dokumentai yra tvarkingi, gauti protokolai, rezultatai nustatyti teisingai, skundų nėra.

15. Pareiškėjo siekis įpareigoti Komisiją perskaičiuoti biuletenius yra nepagrįstas Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymu. Įstatymų leidėjas Komisijai, kaip aukščiausiajai rinkimų ir referendumų organizavimo bei vykdymo valstybės institucijai, tam, kad būtų užtikrintas galutinių rinkimų rezultatų legitimumas suteikia teisę (galimybę) perskaičiuoti jai pavaldžių rinkimų komisijų darbo rezultatus (perskaičiuoti savivaldybės rinkimų komisijos pateiktus rinkimų biuletenius), tačiau tam turi būti pagrįstas pagrindas. Jeigu savivaldybės rinkimų komisijos atliktas darbas atliktas nepažeidžiant procesinių rinkimų įstatymų nuostatų, jis yra laikomas galutiniu.

16. Atsakovas nurodo, jog 2019 m. kovo 11 d. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. eR-20-261/2019 išnagrinėjo administracinę bylą, kurioje VRK buvo įpareigota perskaičiuoti visus rinkimų į Elektrėnų savivaldybės tarybą biuletenius Elektrėnų savivaldybėje. VRK posėdyje 2019 m. kovo 15 d. išnagrinėjusi teismo įpareigojimą nurodytoje byloje ir atsižvelgusi į tai, kad šioje byloje ginčas yra kilęs dėl Elektrėnų rajono savivaldybės tarybos rinkimų rezultatų, nusprendė perskaičiuoti Elektrėnų rajono savivaldybės tarybos rinkimų rezultatus 2019 m. kovo 17 d. 10.00 val.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

III. 17. Teismo posėdyje pareiškėjas A. U. nurodė, jog jis atsisako skundo.

18. Pareiškėjo teisė administracinėje byloje atsisakyti teismui paduoto skundo yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 50 straipsnyje, pagal kurį pareiškėjas turi teisę atsisakyti skundo bet kurioje bylos nagrinėjimo stadijoje iki teismui išeinant į pasitarimų kambarį. ABTĮ 103 straipsnio 4 punkte nustatyta, kad teismas nutraukia bylą, jeigu pareiškėjas atsisakė skundo (prašymo), išskyrus šio įstatymo 55 straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus. Pagal ABTĮ 55 straipsnio 2 dalį teismas gali nepriimti šio straipsnio 1 dalyje nurodytų subjektų (prokurorų, viešojo administravimo subjektų, organizacijų ar fizinių asmenų, kurie kreipiasi į teismą su pareiškimu, kad būtų apgintas viešasis interesas arba apgintos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai) paduoto pareiškimo atsisakymo, jeigu tai prieštarauja įstatymui ar viešajam interesui arba pažeidžia kieno nors teises ar įstatymų saugomus interesus.

19. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad pareiškėjo skundo atsisakymas išreikštas teismo posėdyje, t. y. iki teismui išeinant į pasitarimų kambarį, atitinka ABTĮ reikalavimus, pareiškėjui išaiškintos ir žinomos skundo atsisakymo ir administracinės bylos nutraukimo pasekmės, nurodytos ABTĮ 104 straipsnio 3 dalyje, byloje nėra duomenų, kad administracinės bylos nutraukimas pažeistų viešąjį interesą ar kitų asmenų teises ir teisėtus interesus, t. y. nėra kliūčių, dėl kurių pareiškėjo skundo atsisakymas negalėtų būti priimtas, pareiškėjo skundo atsisakymą priima, o administracinę bylą pagal pareiškėjo A. U. skundą nutraukia.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 50 straipsnio 2 dalimi, 103 straipsnio 3 punktu ir 104 straipsniu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo A. U. atsisakymą nuo skundo priimti.

Administracinę bylą pagal pareiškėjo A. U. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos vyriausiajai rinkimų komisijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus nutraukti pareiškėjui atsisakius skundo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius

Stasys Gagys

Dalia Višinskienė