8762a0dd-bbef-4abe-9e2d-e9c026ddda87 · Regionų administracinis teismas

?2019 m. rugsėjo 19 d. Å iauliai (S) Regionų apygardos administracinio teismo Å iaulių rÅ«mų teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Žano Kubecko, JarÅ«nės Sedalienės ir Virginijaus Stankevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A. V. patikslintÄ skundÄ atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyriui dėl sprendimo panaikinimo, atsakovo įpareigojimo atlikti veiksmus ir dėl trečiojo suinteresuoto asmens Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas A. V. 2019 m. gegužės 3 d. kreipėsi į Regionų apygardos administracinį teismÄ su patikslintu skundu praÅ¡ydamas panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyriaus 2019 m. sausio 11 d. raÅ¡tÄ Nr. (9.64) DV_S-810, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2019 m. kovo 12 d. raÅ¡tÄ Nr. (11.1)I-1684, įpareigoti atsakovÄ spręsti klausimÄ iÅ¡ naujo priimant naujÄ sprendimÄ dėl ilgalaikio darbo iÅ¡mokos Garantijų darbuotojams ir darbdaviui tapus nemokiam ir ilgalaikio darbo iÅ¡mokų įstatymo 9 straipsnio 1 dalies pagrindu skyrimo pareiÅ¡kėjui; kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį TeismÄ su praÅ¡ymu spręsti, ar Garantijų darbuotojams jų darbdaviui tapus nemokiam ir ilgalaikio darbo iÅ¡mokų įstatymo 9 straipsnio 1 dalis, kur numatyta, kad „Teisę į ilgalaikio darbo iÅ¡mokÄ turi asmuo, kurio darbo santykiai pagal nutraukiamÄ darbo sutartį su Lietuvos Respublikos jurisdikcijoje esančiu darbdaviu atleidimo iÅ¡ darbo dienÄ nepertraukiamai tęsėsi daugiau negu penkerius metus ir kuris yra atleistas iÅ¡ darbo Darbo kodekso 57 straipsnyje nurodytu pagrindu“, ta apimtimi, kuria bankrutavusios įmonės darbuotojai be jokių pateisinamų priežasčių ir nesant jokių esminių skirtumų iÅ¡skiriami iÅ¡ kitų atleidžiamų darbuotojų, kai įmonė nėra bankrutavusi, nemokant ilgalaikio darbo iÅ¡mokos, neprieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 daliai, kur numatyta, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, 23 straipsnio 1 daliai, kur numatyta, kad nuosavybė neliečiama, 23 straipsnio 2 daliai, kur numatyta, kad nuosavybės teises saugo įstatymai, 29 straipsnio 1 daliai, kur numatyta, kad įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigÅ«nams visi asmenys lygÅ«s, 52 straipsniui, kur numatyta, kad valstybė laiduoja piliečių teisę gauti senatvės ir invalidumo pensijas, socialinę paramÄ nedarbo, ligos, naÅ¡lystės, maitintojo netekimo ir kitais įstatymų numatytais atvejais, taip pat teisinės valstybės, teisinio tikrumo, teisinio aiÅ¡kumo, teisingumo principams; priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

PareiÅ¡kėjo patikslintame skunde nurodoma, kad pareiÅ¡kėjo skundžiamu aktu atsakovas nurodė, kad vadovaujantis Garantijų darbuotojams jų darbdaviui tapus nemokiam ir ilgalaikio darbo iÅ¡mokų įstatymo 9 straipsnio 1 dalimi teisę į ilgalaikio darbo iÅ¡mokÄ turi asmuo, kurio darbo santykiai pagal nutraukiamÄ darbo sutartį su Lietuvos Respublikos jurisdikcijoje esančiu darbdaviu atleidimo iÅ¡ darbo dienÄ nepertraukiamai tęsėsi daugiau nei penkerius metus ir, kuris yra atleistas iÅ¡ darbo Darbo kodekso 57 straipsnyje nurodytu pagrindu.

Skyrius konstatavo, kad pareiÅ¡kėjas iÅ¡ UAB „Banga Electronics“ 2018 m. rugpjūčio 10 d. buvo atleistas pagal Darbo kodekso 62 straipsnio 2 dalį (darbo sutarties nutraukimas darbdavio bankroto atveju), todėl pareiÅ¡kėjas nepatenka į Ä®statymo 9 straipsnyje nurodytų asmenų kategorijÄ . PareiÅ¡kėjas 2019 m. vasario 14 d. padavė skundÄ dėl skyriaus sprendimo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. 2019 m. kovo 12 d. raÅ¡tu Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba nusprendė pareiÅ¡kėjo skundo netenkinti.

PareiÅ¡kėjas su skundžiamais sprendimais nesutinka. Darbo kodekso 57 straipsnio l dalies 5 punkte numatyta, kad darbdavys turi teisę nutraukti neterminuotÄ arba terminuotÄ darbo sutartį prieÅ¡ terminÄ , kai teismas ar darbdavio organas priima sprendimÄ , dėl kurio pasibaigia darbdavys. PareiÅ¡kėjo minėtas DK 57 straipsnio l dalies 5 punktas sÄ lygas atitinka, kadangi 2018 m. gruodžio 17 d. nutartimi nutarta bendrovę likviduoti. Iki to momento, kol bendrovė nebuvo likviduota, pareiÅ¡kėjas atitiko DK 57 straipsnio l dalies 1 punktÄ , t. y. darbuotojo atliekama darbo funkcija darbdaviui tapo perteklinė dėl kitų priežasčių, susijusių su darbdavio veikla.

Tiek DK 62 straipsnis, tiek 57 straipsnis priskiriami tam pačiam darbo sutarties nutraukimo atvejui darbdavio valia (DK 53 straipsnio 3 punktui). PareiÅ¡kėjas pažymi, kad dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo į Kauno apygardos teismÄ kreipėsi darbdavys (UAB „Banga Electronics“ įmonės kodas 300070628). Darbdavys nusprendė, kuriuo metu atleisti pareiÅ¡kėjÄ â€“ prieÅ¡ bankroto bylos iÅ¡kėlimÄ ar po jo, nors darbdavio veikla atitiko DK 57 straipsnio l dalies 1 punkto sÄ lygas dėl darbuotojo atleidimo jo darbo funkcijai tapus pertekline.

IÅ¡ pareiÅ¡kėjo darbo užmokesčio darbdavys mokėjo už pareiÅ¡kėjÄ Ä¯mokas ilgalaikio darbo iÅ¡mokai (Garantijų darbuotojams jų darbdaviui tapus nemokiam ir ilgalaikio darbo iÅ¡mokų įstatymo 14 straipsnio l dalies l punktas ir 14 straipsnio 3 dalis). Be to, Garantijų darbuotojams jų darbdaviui tapus nemokiam ir ilgalaikio darbo iÅ¡mokų įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje be jokių pateisinamų priežasčių ir nesant jokių esminių skirtumų pareiÅ¡kėjas iÅ¡skiriamas iÅ¡ darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės atleidžiamų darbuotojų, tuo pažeidžiant pareiÅ¡kėjo konstitucines teises.

Tokiu bÅ«du DK 62 straipsnis detalizuoja (papildo, iÅ¡plečia) DK 57 straipsnio atleidimo pagrindus, terminus ir iÅ¡mokas darbuotojui. AiÅ¡kinant įstatymÄ prieÅ¡ingai, tai reikÅ¡tų pareiÅ¡kėjo diskriminavimÄ ir piktnaudžiavimo teise skatinimÄ . Atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyriaus atsiliepime (b. l. 36-37) nurodoma, kad ilgalaikio darbo iÅ¡mokos skyrimo ir mokėjimo tvarkÄ reglamentuoja Lietuvos Respublikos garantijų darbuotojams jų darbdaviui tapus nemokiam ir ilgalaikio darbo iÅ¡mokų įstatymas (toliau – Ä®statymas) ir Ilgalaikio darbo iÅ¡mokų fondo nuostatai, patvirtinti Vyriausybės 2017 m. liepos 5 d. nutarimu Nr. 576 „Dėl Ilgalaikio darbo iÅ¡mokų fondo nuostatų patvirtinimo“ (toliau – Nuostatai).

Ilgalaikio darbo iÅ¡mokas, remdamasis Apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo iÅ¡mokų gavėjų registro (toliau – Registras), kitų duomenų bazių informacija, buvusių darbdavių pateiktais dokumentais, skiria ir moka Alytaus skyrius. Pagal Ä®statymo 9 straipsnio 1 dalį, teisę į ilgalaikio darbo iÅ¡mokÄ turi asmuo, kurio darbo santykiai pagal nutraukiamÄ darbo sutartį su Lietuvos Respublikos jurisdikcijoje esančiu darbdaviu atleidimo iÅ¡ darbo dienÄ nepertraukiamai tęsėsi daugiau nei penkerius metus ir kuris yra atleistas iÅ¡ darbo Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – Darbo kodekso) 57 straipsnyje nurodytu pagrindu.

Registro duomenimis, A. V. darbo santykiai su darbdaviu UAB „Banga Electronics“ 2018 m. rugpjūčio 10 d. buvo nutraukti pagal Darbo kodekso 62 straipsnio 2 dalį (darbo sutarties nutraukimas darbdavio bankroto atveju), t. y. ne tuo pagrindu, kurį imperatyviai numato Ä®statymas, reglamentuojantis sÄ lygas, bÅ«tinas atitikti ilgalaikio darbo iÅ¡mokai gauti. A. V. neatitinka Ä®statymo 9 straipsnio 1 dalies sÄ lygų, bÅ«tinų teisei į ilgalaikio darbo iÅ¡mokÄ , kadangi atleidimo iÅ¡ darbo pagrindas yra ne Darbo kodekso 57 straipsnis.

Todėl Alytaus skyrius neturėjo jokio teisinio pagrindo skirti pareiÅ¡kėjui ilgalaikio darbo iÅ¡mokÄ . Tik pasikeitus Registro duomenims apie A. V. atleidimo iÅ¡ UAB „Banga Electronics“ pagrindÄ taip, kad bÅ«tų įgyvendintos visos Ä®statyme numatytos sÄ lygos teisei į ilgalaikio darbo iÅ¡mokÄ Ä¯gyti, Alytaus skyrius galėtų peržiÅ«rėti pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ ilgalaikio darbo iÅ¡mokai skirti. TÄ savo raÅ¡te akcentavo ir Fondo valdyba, pažymėjusi, kad atleidimo pagrįstumÄ vertina darbo ginčų komisija ir teismas, ir Alytaus skyrius pagrįstai atsisakė skirti ilgalaikio darbo iÅ¡mokÄ A.

V.. Alytaus skyriaus nuomone, pareiškėjo skundo argumentai, kad teritorinis skyrius ir Fondo valdyba neteisingai interpretuoja Įstatymo 9 straipsnio 1 dalį ir kad pareiškėjas be jokio pagrindo yra išskiriamas iš darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės atleidžiamų darbuotojų, tuo pažeidžiant konstitucines jo teises, yra nepagrįsti. Įstatymas reglamentuoja skirtingas garantijas darbuotojams, nutraukusiems darbo santykius su darbdaviu dėl skirtingų pagrindų, ir tapatinti darbo sutarties nutraukimo darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės (Darbo kodekso 57 straipsnis) su darbo sutarties nutraukimu dėl darbdavio bankroto (Darbo kodekso 62 straipsnis) negalima.

Kadangi A. V. darbo santykiai nutrÅ«ko dėl darbdavio nemokumo, pareiÅ¡kėjas įgijo teisę į iÅ¡mokÄ iÅ¡ Garantinio fondo lėšų. Remdamasis UAB „Banga Electronics“ bankroto administratoriaus 2018 m. gruodžio 3 d. paraiÅ¡ka Nr. GF_PR1E-4711, Alytaus skyrius 2018 m. gruodžio 4 d. sprendimu Nr. GF_SP1E-1101 A. V. paskyrė ir iÅ¡mokėjo 3639,07 Eur iÅ¡mokÄ iÅ¡ Garantinio fondo lėšų. Trečiojo suinteresuoto asmens Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atsiliepime (b. l. 48-49) nurodoma, kad pagal Ä®statymo 9 straipsnio 1 dalį, teisę į ilgalaikio darbo iÅ¡mokÄ turi asmuo, kurio darbo santykiai pagal nutraukiamÄ darbo sutartį su Lietuvos Respublikos jurisdikcijoje esančiu darbdaviu atleidimo iÅ¡ darbo dienÄ nepertraukiamai tęsėsi daugiau negu penkerius metus ir kuris yra atleistas iÅ¡ darbo Darbo kodekso 57 straipsnyje nurodytu pagrindu.

Remiantis Ä®statymo 11 straipsnio 3 dalimi, ilgalaikio darbo iÅ¡mokai skirti reikalingi duomenys tikrinami naudojantis Apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo iÅ¡mokų gavėjų registru (toliau – Registras), kitomis duomenų bazėmis bei kita informacija. Registro duomenimis, pareiÅ¡kėjas iÅ¡ darbo UAB „Banga Electronics“ buvo atleistas 2018 m. rugpjūčio 10 d. pagal Darbo kodekso 62 straipsnio 2 dalį, t. y. dėl darbdavio bankroto. Kadangi pareiÅ¡kėjas neatitiko vienos iÅ¡ dviejų sÄ lygų teisei į ilgalaikio darbo iÅ¡mokÄ Ä¯gyti, t. y. buvo atleistas iÅ¡ darbo ne pagal Darbo kodekso 57 straipsnį, Fondo valdybos Alytaus skyrius 2019 m. sausio 11 d. raÅ¡tu Nr. (9.64) DV_S-810 pagrįstai atsisakė skirti pareiÅ¡kėjui ilgalaikio darbo iÅ¡mokÄ .

Fondo valdybos 2019 m. kovo 12 d. sprendimu Nr. (11.1) I-1684 pareiÅ¡kėjo skundas dėl Fondo valdybos Alytaus skyriaus 2019 m. sausio 11 d. raÅ¡to Nr. (9.64) DV_S-810 netenkintas. Tačiau pareiÅ¡kėjas informuotas, kad, jeigu darbo ginčių komisija ar teismas pakeistų pareiÅ¡kėjo atleidimo iÅ¡ darbo pagrindÄ Ä¯ Darbo kodekso 57 straipsnį, pareiÅ¡kėjo 2019 m. sausio 9 d. praÅ¡ymas skirti ilgalaikio darbo iÅ¡mokÄ bÅ«tų peržiÅ«rėtas. Mano, kad kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį TeismÄ nėra teisinio pagrindo.

PareiÅ¡kėjas nepateikė teisiÅ¡kai svarių argumentų, leidžiančių abejoti ginčijamos nuostatos teisėtumu. PraÅ¡o pareiÅ¡kėjo patikslintÄ skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . PareiÅ¡kėjo A. V. patikslintas skundas atmestinas kaip nepagrįstas. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyriaus 2019 m. sausio 11 d. sprendimo Nr. (9.64) DV-S-810 (b. l. 4) „Dėl ilgalaikio darbo iÅ¡mokos neskyrimo”, kuriuo nutarta neskirti ilgalaikio darbo iÅ¡mokos, nes pareiÅ¡kėjas nebuvo atleistas iÅ¡ darbo pagal Darbo kodekso 57 straipsnį, todėl vadovaujantis Garantijų darbuotojams ir darbdaviui tapus nemokiam ir ilgalaikio darbo iÅ¡mokų įstatymo (toliau – ir Ä®statymas) 9 straipsnio 1 dalimi, pareiÅ¡kėjas neturi teisės į ilgalaikio darbo iÅ¡mokÄ .

Panaikinus minėtÄ sprendimÄ , pareiÅ¡kėjas praÅ¡o spręsti klausimÄ iÅ¡ naujo priimant naujÄ sprendimÄ dėl ilgalaikio darbo iÅ¡mokos Garantijų darbuotojams ir darbdaviui tapus nemokiam ir ilgalaikio darbo iÅ¡mokų įstatymo 9 straipsnio 1 dalies pagrindu skyrimo pareiÅ¡kėjui. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyrius 2018 m. gruodžio 4 d. sprendimu Nr. GF_SPIE-1101 (b. l. 3), vadovaudamasis Lietuvos Respublikos garantijų darbuotojams jų darbdaviui tapus nemokiam ir ilgalaikio darbo iÅ¡mokų įstatymo 6 straipsnio 1 ir 2 dalims, 8 straipsnio 4 dalimi ir atsižvelgdamas į UAB „Banga Electronics“ bankroto administratoriaus 2018 m. gruodžio 3 d. paraiÅ¡kÄ Nr. GF_PRIE-4711, nusprendė skirti iÅ¡mokas iÅ¡ Garantinio fondo lėšų pareiÅ¡kėjui – 3639,07 Eur. 2019 m. sausio 9 d. pareiÅ¡kėjas kreipėsi su praÅ¡ymu į atsakovÄ Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyrių praÅ¡ydamas skirti ilgalaikio darbo iÅ¡mokÄ .

Valstybinio socialinio draudimo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyriaus 2019 m. sausio 11 d. sprendimu Nr. (9.64) DV-S-810 (b. l. 4) „Dėl ilgalaikio darbo iÅ¡mokos neskyrimo” nutarta neskirti ilgalaikio darbo iÅ¡mokos, nes pareiÅ¡kėjas nebuvo atleistas iÅ¡ darbo pagal Darbo kodekso 57 straipsnį, todėl vadovaujantis Garantijų darbuotojams ir darbdaviui tapus nemokiam ir ilgalaikio darbo iÅ¡mokų įstatymo 9 straipsnio 1 dalimi, pareiÅ¡kėjas neturi teisės į ilgalaikio darbo iÅ¡mokÄ .

Taip pat 2019 m. sausio 11 d. sprendime nurodoma, kad, Registro duomenimis, pareiÅ¡kėjas iÅ¡ UAB „Banga Electronics” 2018 m. rugpjūčio 10 d. buvo atleistas pagal DK 62 straipsnio 2 dalį (darbo sutarties nutraukimas darbdavio bankroto atveju). Trečiojo suinteresuoto asmens Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2019 m. kovo 12 d. sprendime Nr. (11.1)I-1685 (b. l. 5-6) taip pat papildomai informuojama, kad atleidimo iÅ¡ darbo pagrindus reglamentuoja Darbo kodeksas, o atleidimo pagrįstumÄ vertina kompetentingos įstaigos – darbo ginčų komisija ir teismas.

Pasikeitus atleidimo iÅ¡ darbo pagrindui į Darbo kodekso 57 straipsnį, pareiÅ¡kėjo 2019 m. sausio 9 d. praÅ¡ymas skirti ilgalaikio darbo iÅ¡mokÄ gali bÅ«ti peržiÅ«rėtas. Susipažinus su Lietuvos teismų sistemos informacinės sistemos Liteko duomenimis matyti, kad pareiÅ¡kėjas inicijavo civilinę bylÄ (Kauno apygardos teismo byla Nr. 2-1363-773/2019; procesinio sprendimo Nr. 2-56-3-00186-2019-3). 2019 m. liepos 5 d. patikslintu ieÅ¡kiniu praÅ¡oma pripažinti ieÅ¡kovo A. V. atleidimÄ iÅ¡ darbo BUAB „Banga Electronics” neteisėtu; ieÅ¡kovo A.

V. darbo sutartį laikyti nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos, priteisti turtinę ir neturtinę žalÄ , keliami kiti reikalavimai. Kauno apygardos teismo sprendimo (nutarties) paskelbimas – 2019 m. rugsėjo 18 d. Taigi skundžiamų aktų priėmimo dienÄ atsakovas ir trečiasis suinteresuotas asmuo neturėjo duomenų, galinčių paneigti pareiÅ¡kėjo atleidimo iÅ¡ BUAB “Banga Electronics” 62 straipsnio 2 dalies pagrindu teisėtumÄ , abejoti Apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo iÅ¡mokų gavėjų registro duomenų teisingumu.

PareiÅ¡kėjo patikslintame skunde akcentuojama, kad tiek Darbo kodekso 62 straipsnis „Darbo sutarties nutraukimas darbdavio bankroto atveju“, tiek Darbo kodekso 57 straipsnis „Darbo sutarties nutraukimas darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės” priskiriami tam pačiam darbo sutarties nutraukimo atvejui, t. y. darbdavio valia (DK 53 straipsnio 3 punktas). Pažymėtina, kad Darbo kodekso 57 straipsnis „Darbo sutarties nutraukimas darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės” reglamentuoja darbo sutarties nutraukimo pagrindus ir tvarkÄ , kai darbo sutartis nutraukiama darbdavio iniciatyva nesant darbuotojo kaltės. Kituose Darbo kodekso straipsniuose (pavyzdžiui, DK 59 straipsnis ar DK 62 straipsnis) ar kituose įstatymuose (pavyzdžiui Akcinių bendrovių įstatyme) gali bÅ«ti nustatomi ir kiti pagrindai, kuriems esant darbo sutarties nutraukimas nesiejamas su darbuotojo kaltais veiksmais (veikimu ar neveikimu), todėl pastarųjų atžvilgiu komentuojamas straipsnis yra bendroji norma (lex generalis). (T.

D.. Lietuvos Respublikos darbo kodekso komentaras, 222 lapas. Vilnius. 2018). Taip pat komentuojant Darbo kodekso 57 straipsnį nurodoma, kad iÅ¡eitinė iÅ¡moka, į kuriÄ turi teisę komentuojamojo straipsnio pagrindu atleidžiamas darbuotojas, nėra vienintelė. Pagal Garantijų darbuotojams jų darbdaviui tapus nemokiam ir ilgalaikio darbo iÅ¡mokų įstatymo 9 straipsnį, jei po darbo sutarties nutraukimo darbdavys nebesudaro darbo sutarties su tuo pačiu darbuotoju, pastarasis turi teisę gauti vieno mėnesio iÅ¡mokÄ / dviejų–trijų mėnesių iÅ¡mokas iÅ¡ Ilgalaikio darbo iÅ¡mokų fondo (iÅ¡mokant kas mėnesį) (T.

D.. Lietuvos Respublikos darbo kodekso komentaras, 229 lapas. Vilnius. 2018). Komentaro išaiškinimuose dėl Darbo kodekso 62 straipsnio „Darbo sutarties nutraukimas darbdavio bankroto atveju“ nurodoma, kad nutraukiant darbo sutartis dėl bankroto, atleidžiamiems darbuotojams išmokama dviejų jų vidutinių darbo užmokesčių dydžio išeitinė išmoka, o jeigu jų darbo santykiai tęsiasi trumpiau negu vienus metus, – pusės jų vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka.

IÅ¡eitinės iÅ¡mokos skaičiavimui taikomas vidutinis darbo užmokestis apskaičiuojamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Darbuotojas, atleistas komentuojamuoju pagrindu, neįgyja teisės į ilgalaikio darbo iÅ¡mokÄ , numatytÄ Darbo kodekso 57 straipsnio 9 dalyje (T. D.. Lietuvos Respublikos darbo kodekso komentaras, 248 lapas. Vilnius. 2018). . Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos garantijų darbuotojams jų darbdaviui tapus nemokiam ir ilgalaikio darbo iÅ¡mokų įstatymo 1 straipsnyje „Įstatymo paskirtis“ nurodoma, kad Å¡io įstatymo paskirtis yra Å¡io įstatymo nustatyta tvarka užtikrinti minimalų darbuotojų apsaugos lygį jų darbdaviui tapus nemokiam, taip pat nustatyti ilgÄ nepertraukiamo darbo staÅ¾Ä turinčių darbuotojų papildomas finansines garantijas juos atleidus.

Ä®statymo 2 straipsnio 3 dalyje sÄ voka „ilgalaikio darbo iÅ¡moka“ paaiÅ¡kinama kaip ilgalaikio darbo pasibaigimo atveju suteikiama papildoma finansinė garantija atleistam darbuotojui. Taigi įstatymo leidėjo valia iÅ¡reikÅ¡ta eksplicitiÅ¡kai ne tik Ä®statymo 9 straipsnio 1 dalyje, numatančioje ilgalaikio darbo iÅ¡mokos skyrimo pagrindus, bet ir 1 straipsnyje, 2 straipsnio 3 dalyje, iÅ¡skiriančiuose minimalų darbuotojų apsaugos lygį jų darbdaviui tapus nemokiam ir papildomÄ finansinę garantijÄ atleistam darbuotojui ilgalaikio darbo pasibaigimo atvejais, nesietinais su darbdavio tapimu nemokiu.

PareiÅ¡kėjas praÅ¡o kreiptis į Konstitucinį TeismÄ iÅ¡tirti, ar su praÅ¡ymu spręsti, ar Garantijų darbuotojams jų darbdaviui tapus nemokiam ir ilgalaikio darbo iÅ¡mokų įstatymo 9 straipsnio 1 dalis, kur numatyta, kad „Teisę į ilgalaikio darbo iÅ¡mokÄ turi asmuo, kurio darbo santykiai pagal nutraukiamÄ darbo sutartį su Lietuvos Respublikos jurisdikcijoje esančiu darbdaviu atleidimo iÅ¡ darbo dienÄ nepertraukiamai tęsėsi daugiau negu penkerius metus ir kuris yra atleistas iÅ¡ darbo Darbo kodekso 57 straipsnyje nurodytu pagrindu“, ta apimtimi, kuria bankrutavusios įmonės darbuotojai be jokių pateisinamų priežasčių ir nesant jokių esminių skirtumų iÅ¡skiriami iÅ¡ kitų atleidžiamų darbuotojų, kai įmonė nėra bankrutavusi, nemokant ilgalaikio darbo iÅ¡mokos, neprieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 daliai, kur numatyta, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, 23 straipsnio 1 daliai, kur numatyta, kad nuosavybė neliečiama, 23 straipsnio 2 daliai, kur numatyta, kad nuosavybės teises saugo įstatymai, 29 straipsnio 1 daliai, kur numatyta, kad įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigÅ«nams visi asmenys lygÅ«s, 52 straipsniui, kur numatyta, kad valstybė laiduoja piliečių teisę gauti senatvės ir invalidumo pensijas, socialinę paramÄ nedarbo, ligos, naÅ¡lystės, maitintojo netekimo ir kitais įstatymų numatytais atvejais, taip pat teisinės valstybės, teisinio tikrumo, teisinio aiÅ¡kumo, teisingumo principams.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad klausimas dėl teismo kreipimosi į Konstitucinį TeismÄ yra bylÄ nagrinėjančio teismo diskrecija ir pagrindu teismui kreiptis į Konstitucinį TeismÄ su atitinkamu paklausimu gali bÅ«ti tik paties bylÄ nagrinėjančio teismo pagrįstas manymas (pagrįstos abejonės) dėl taikytino teisės akto atitikimo Konstitucijai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2007/2012).

Pagal įstatymo formuluotę „yra pagrindas manyti“ galima daryti iÅ¡vadÄ , kad sprendimas kreiptis į Konstitucinį TeismÄ yra tik teismo atliktos įstatymo analizės ir aiÅ¡kinimo rezultatas. Teismas, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes ir toje byloje taikytino konkretaus teisės akto turinį, sprendžia, ar yra bÅ«tina kreiptis į Konstitucinį TeismÄ (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-78/2012).

Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas iÅ¡tirti Lietuvos Respublikos garantijų darbuotojams jų darbdaviui tapus nemokiam ir ilgalaikio darbo iÅ¡mokų įstatymo 9 straipsnio 1 dalies nuostatas grindžiamas iÅ¡ esmės nesutikimu dėl minėtų Å¡io įstatymo normų taikymo. Tačiau pažymėtina, kad pagal KonstitucijÄ ir Konstitucinio Teismo įstatymÄ Konstitucinis Teismas nesprendžia teisės aktų taikymo klausimų, tokius klausimus sprendžia institucija, turinti įgaliojimus taikyti teisės aktus (žr., Konstitucinio Teismo 2006 m. lapkričio 13 d., 2006 m. lapkričio 20 d., 2007 m. rugsėjo 12 d., 2011 m. rugsėjo 5 d. sprendimus).

Atsižvelgiant į tai, asmenų praÅ¡ymai ir argumentai kreiptis į Konstitucinį TeismÄ , kuriais iÅ¡ esmės keliami teisės taikymo, o ne teisės aktų atitikties Konstitucijai ir (arba) įstatymams, klausimai, gali bÅ«ti atmetami (žr., pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-315/2012). Teisėjų kolegijai nekyla abejonių dėl Lietuvos Respublikos garantijų darbuotojams jų darbdaviui tapus nemokiam ir ilgalaikio darbo iÅ¡mokų įstatymo 9 straipsnio 1 dalies atitikties Konstitucijai, todėl pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas kreiptis į Konstitucinį TeismÄ netenkintinas.

Ä®vertinusi iÅ¡dėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyrius, priimdamas 2019 m. sausio 11 d. sprendimÄ Nr. (9.64) DV_S-810 „Dėl ilgalaikio darbo iÅ¡mokos neskyrimo“, veikė tinkamai, pagal savo kompetencijÄ . Priimdamas sprendimÄ neskirti ilgalaikio darbo iÅ¡mokos pareiÅ¡kėjui, atsakovas tinkamai vadovavosi Ilgalaikių darbo iÅ¡mokų fondo nuostatų, patvirtintų Vyriausybės 2017 m. liepos 5 d. nutarimu Nr. 576 „Dėl Ilgalaikio darbo iÅ¡mokų fondo nuostatų patvirtinimo“ 15 punkto („sprendimas neskirti ilgalaikio darbo iÅ¡mokos priimamas per 10 darbo dienų nuo praÅ¡ymo skirti ilgalaikio darbo iÅ¡mokÄ gavimo dienos.

Sprendime nurodoma atsisakymo skirti ilgalaikio darbo iÅ¡mokÄ priežastis), Garantijų darbuotojams jų darbdaviui tapus nemokiam ir ilgalaikio darbo iÅ¡mokų įstatymo 9 straipsnio 1 dalies nuostatomis, todėl skundžiamo sprendimo panaikinti nėra jokio teisinio pagrindo. Atitinkamai nėra pagrindo įpareigoti atsakovÄ nagrinėti klausimÄ iÅ¡ naujo. Kartu konstatuotina, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2019 m. kovo 12 d. sprendimu Nr. (11.1)I-168 iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėjo pareiÅ¡kėjo A.

V. 2019 m. vasario 14 d. skundÄ (b. l.

26) ir pagrįstai nusprendė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ , todėl pareiÅ¡kėjo skundas likusioje dalyje, kuria praÅ¡oma panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2019 m. kovo 12 d. sprendimÄ Nr. (11.1)I-168, taip pat atmestinas kaip nepagrįstas. Teismo pareiga pagrįsti priimtÄ sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (žr. Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimÄ byloje van de Hurk v.

Netherlands). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartÄ pažymėjęs, kad teismas neprivalo pasisakyti dėl kiekvieno byloje pateikto argumento, o vertindamas įrodymus teismas gali daryti jais pagrįstas apibendrinančias motyvuotas iÅ¡vadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-2685/2011). Dėl aukščiau minėtų priežasčių pareiÅ¡kėjo reikalavimai yra netenkintini, patikslintas skundas atmestinas kaip nepagrįstas, todėl nenagrinėtinas ir reikalavimas dėl patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo iÅ¡ atsakovo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teisėjų kolegija n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjo A. V. patikslintÄ skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Å iaulių rÅ«mus.

Teisėjai Žanas Kubeckas Jarūnė Sedalienė Virginijus Stankevičius