Legislator Case Law & Legislation
2022-06-29 Nr. AB-17733-3-61-3-01584-2022-7 AI generated

2022-06-29 Nr. AB-17733-3-61-3-01584-2022-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Case Number 2022-06-29 Nr. AB-17733-3-61-3-01584-2022-7
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date
Outcome Nutartis

Legislator summary

AI generated

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo valstybės įmonės Lietuvos automobilių kelių direkcijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gegužės 24 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. K. (A. K.) skundą atsakovui valstybės įmonei Lietuvos automobilių kelių direkcijai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Legislator headnote

AI generated

2022-06-29 Nr. AB-17733-3-61-3-01584-2022-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Pareiškėjas A. K. (A. K.) (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas įpareigoti valstybės įmonę (toliau – VĮ) Lietuvos automobilių kelių direkciją (toliau – ir atsakovas, Direkcija) išnagrinėti pareiškėjo 2021 m. gegužės 27 d. prašymą, 2021 m. lapkričio 3 d. skundą ir jo atstovo 2022 m. kovo 7 d. reikalavimą per 7 darbo dienas nuo sprendimo šioje administracinėje byloje įsiteisėjimo dienos arba per kitą teismo protingu laikytiną terminą, taip pat priteisti iš atsakovo pareiškėjo naudai bylinėjimosi išlaidas.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr. eAS-535-415/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01584-2022-7

Procesinio sprendimo kategorija 57.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2022 m. birželio 29 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Gintaro Kryževičiaus (pranešėjas) ir Beatos Martišienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo valstybės įmonės Lietuvos automobilių kelių direkcijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gegužės 24 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. K. (A. K.) skundą atsakovui valstybės įmonei Lietuvos automobilių kelių direkcijai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas A. K. (A. K.) (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas įpareigoti valstybės įmonę (toliau – VĮ) Lietuvos automobilių kelių direkciją (toliau – ir atsakovas, Direkcija) išnagrinėti pareiškėjo 2021 m. gegužės 27 d. prašymą, 2021 m. lapkričio 3 d. skundą ir jo atstovo 2022 m. kovo 7 d. reikalavimą per 7 darbo dienas nuo sprendimo šioje administracinėje byloje įsiteisėjimo dienos arba per kitą teismo protingu laikytiną terminą, taip pat priteisti iš atsakovo pareiškėjo naudai bylinėjimosi išlaidas.

Pasirengimo teisminiam nagrinėjimui stadijoje 2022 m. gegužės 13 d. pareiškėjas teismui pateikė raštą, kuriame nurodė, kad kreipusis į teismą atsakovas įvykdė veiksmą, dėl kurio nevykdymo kreiptasi į teismą, todėl atsisako savo skundo ir prašo priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalies pagrindu. Pareiškėjas nurodė, jog jam yra žinomos skundo atsisakymo teisinės pasekmės.

2022 m. gegužės 19 d. raštu atsakovas informavo teismą, kad neprieštarauja dėl pateikto skundo atsisakymo ir bylos nutraukimo, tačiau nesutinka su pareiškėjo reikalavimu dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. gegužės 24 d. nutartimi priėmė pareiškėjo atsisakymą nuo skundo ir nutraukė administracinę bylą pareiškėjui atsisakius skundo reikalavimų, priteisė iš Direkcijos 1 040,00 Eur bylinėjimosi išlaidų pareiškėjui, išaiškino, kad, bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama.

Spręsdamas pareiškėjo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, pirmosios instancijos teismas nustatė, jog byloje pareiškėjas kėlė ginčą dėl to, kad atsakovas 10 mėnesių nesuderino pareiškėjo 2021 m. gegužės 27 d. pateikto „Valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. 2812 Joniškis-Dubingiai-Dirmeitai-Paberžė paprastasis remontas, įrengiant nuovažą kelio 14,84 km dešinėje pusėje“ aprašo įgyvendinant 2021 m. balandžio 14 d. pareiškėjo ir atsakovo sudarytą prisijungimo prie valstybinės reikšmės kelių sutartį. 2022 m. balandžio 19 d. teisme gautas pareiškėjo raštas, kuriame pareiškėjas nurodė, jog kreipusis į teismą atsakovas įvykdė veiksmą, dėl kurio nevykdymo kreiptasi į teismą. 2022 m. gegužės 19 d. raštu atsakovas nepaneigė šio pareiškėjo pranešimo, todėl teismas vertino, kad pritarė, jog atsakovas geruoju patenkino pareiškėjo reikalavimą padavus skundą teismui. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, jog atsakovas geruoju patenkino pareiškėjo reikalavimą padavus skundą teismui, todėl pareiškėjas turi teisę reikalauti savo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Teismas, tenkindamas pareiškėjo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, vadovavosi ABTĮ 40 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 98 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika.

Teismas nurodė, kad pareiškėjo pateikti duomenys patvirtina, jog jis 2022 m. vasario 24 d. pasirašė teisinių paslaugų sutartį su A. advokatų profesine bendrija NEXUS (toliau – ir Bendrija), atstovaujama advokato A. A., pagal kurią Bendrija įsipareigojo pareiškėjui teikti sutartyje nurodytas teisines paslaugas. Pareiškėjas pagal 2022 m. kovo 10 d. mokėjimo nurodymą sumokėjo Bendrijai 260,00 Eur ir pagal 2022 m. balandžio 25 d. mokėjimo nurodymą sumokėjo Bendrijai 780,00 Eur (mokėjimo paskirtis Serija NEXUS Nr. 22/107). Teismas sprendė, jog nurodytos sumos neviršija Rekomendacijų 8 punkte nurodytų priteistinų maksimalių užmokesčio dydžių (Rekomendacijų 8.2 ir 8.16 punktas).

Teismas pažymėjo, kad atsakovo argumentas, jog bylinėjimosi išlaidos neturėtų būti priteisiamos, nes galimai pareiškėjas kreipėsi ne pagal teismingumą, nesudaro pagrindo netenkinti prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, kadangi, skundo atsisakius, t. y. bylą užbaigus iš esmės nepriėmus teismo sprendimo, ginčo teismingumo klausimas nebekyla. Teismas nurodė, kad nebelikus materialinio teisinio pobūdžio reikalavimų, netikslingas bylos perdavimas kitos kompetencijos teismams procesinio pobūdžio (bylinėjimosi išlaidų paskirstymo) klausimo išsprendimui. Be to, atsakovo nurodoma teismingumo kolegijos nutartis Nr. T-8/2022 priimta kitokio pobūdžio byloje, kurioje buvo pareikšti reikalavimai dėl žalos atlyginimo. Tuo tarpu šioje byloje ginčas kilo dėl galimai neteisėto neveikimo. Teismo vertinimu, atsakovas nepagrindė, kad per protingą terminą pareiškėjui atsakius į prašymą, bylinėjimosi išlaidos apskritai nebūtų susidariusios, t. y. iš esmės pernelyg ilgas atsakovo delsimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytų prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų susidarymą. Dėl to teismas sprendė, jog nėra teisinio pagrindo netenkinti pareiškėjo procesinio prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

II. Atsakovas Direkcija atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gegužės 24 d. nutarties dalį, kuria patenkintas pareiškėjo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir pareiškėjo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmesti.

Atsakovas nesutinka su nutarties dalimi, kuria patenkintas pareiškėjo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir priteista pareiškėjui iš Direkcijos 1 040,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Ši nutarties dalis yra neteisėta ir nepagrįsta. Atsakovo teigimu, teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, nepagrįstai vertino tik vieną aplinkybę, kad pareiškėjas atsisakė skundo, tačiau neatsižvelgė į tai, jog skundo reikalavimai šiuo atveju nepriskirtini Vilniaus apygardos administracinio teismo kompetencijai, todėl jis negali spręsti, ar jie buvo patenkinti, ar ne. Be to, teismas nurodė, kad ginčo teismingumo klausimas jam nebekyla. Direkcijos vertinimu, toks požiūris nedera su teismingumą reglamentuojančiomis administracinio proceso nuostatomis, kadangi bylos rūšinio priskirtinumo, teismingumo klausimas kiekvienoje byloje yra vienas svarbiausių jau nuo pat proceso pradžios ir išlieka aktualus iki pat jo pabaigos.

Atsakovas teigia, kad teismas skundžiamoje nutartyje nepagrįstai nurodė, jog teismingumo kolegijos nutarties Nr. T-8/2022 išvados byloje netaikytinos, nes nutartis priimta kitokio pobūdžio byloje (dėl žalos). Atsakovas atkreipia dėmesį, kad minimoje teismingumo kolegijos nutartyje buvo sprendžiama dėl skundo, kuriuo buvo prašoma ne tik priteisti žalą, bet ir įpareigoti Direkciją atlikti tam tikrus veiksmus, be to, buvo pasisakyta dėl Direkcijos veiklos pobūdžio apskritai. Teismas neatsižvelgė ir į tai, kad teismų praktikoje jau anksčiau konstatuota, jog reikalavimai dėl nuovažų kilę iš prievolinių sutartinių teisinių santykių, todėl nagrinėjami bendrosios kompetencijos teisme (Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1158-642/2019). Taigi tokio pobūdžio ginčas spręstinas bendrosios kompetencijos teisme CPK nustatyta tvarka. Atsakovo manymu, tą iš esmės patvirtina skundžiamoje nutartyje suformuluota ginčo esmė.

Atsakovas nurodo, kad pareiškėjo skundas buvo priimtas pažeidžiant bylų rūšinio teismingumo kompetenciją, t. y. priskirtinumo teismams taisykles, todėl nutraukiant bylą dėl to, jog pareiškėjas atsisakė administraciniam teismui neteismingų skundo reikalavimų, neturėjo būti taikoma ABTĮ 40 straipsnio 2 nuostata dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo kai atsakovas patenkina skundo reikalavimą. Teismo sprendimas priteisti bylinėjimosi išlaidas iš atsakovo pažeidžia Direkcijos teises, bylos šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą. Tuo iš esmės paneigiama būtent pareiškėjui turinti tekti pareiga ir atsakomybė laikytis teismingumo taisyklių pateikiant reikalavimus teismui, tuo pačiu ir bylinėjimosi išlaidų prisiėmimo rizika, jei nurodytų taisyklių nepaisoma ir kreipiamasi nesilaikant tvarkos ar nepagrįstai. Aplinkybė, kad jau po bylos iškėlimo atsakovas pateikė 2022 m. gegužės 4 d. raštą Nr. 2-6462 pareiškėjui, nesuteikia pagrindo priskirti visos bylinėjimosi išlaidų naštos atsakovui, nes ne jis yra atsakingas už netinkamą proceso inicijavimą, eigą.

Atsakovas pažymi, jog teismas, pagrįsdamas bylinėjimosi išlaidų priteisimą, nurodė, kad atsakovas nepaneigė pareiškėjo pranešimo apie reikalavimų įvykdymą, todėl konstatavo, jog atsakovas geruoju patenkino pareiškėjo reikalavimą. Taip pat teigė, kad iš esmės pernelyg ilgas atsakovo delsimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytų prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų susidarymą. Šios aplinkybės, Direkcijos vertinimu, sudarytų pagrindą priteisti bylinėjimosi išlaidas tik tuo atveju, jei nebūtų kilęs ginčas dėl pačių reikalavimų teismingumo arba paneigus atsakovo argumentus šiuo klausimu. Atsakovas teigia, kad nei pareiškėjas, nei teismas nepateikė pagrįstų argumentų, jog byla teisminga būtent šiam teismui. Šioje bylos stadijoje, neperdavus neteismingos bylos atitinkamam kompetentingam teismui pagal teismingumą, iš viso nėra objektyvios galimybės spręsti, kokie reikalavimai šioje byloje turėjo ar galėjo būti vykdomi atsižvelgiant į tarp šalių sudarytos sutarties nuostatas ir suderintas teises ir pareigas, numatytus atlikti veiksmus, jų terminus, atsakomybę.

Atsakovas nurodo, kad jo elgesys byloje buvo tinkamas, jis jau atsiliepime nurodė išsamias aplinkybes dėl neteismingumo ir nepagrįstumo. Atsakovas skunde ginčijamais klausimais neveikia viešo administravimo srityje ir apskritai nėra viešojo administravimo subjektas, todėl jo atsakymai pareiškėjams nėra apskundimo administraciniame teisme dalykas. Atsižvelgiant į išskirtines šios bylos aplinkybes, ginčo pobūdį, šalių elgesį, pareiškėjo patirtos bylinėjimosi išlaidos iš atsakovo negali būti priteisiamos.

Pareiškėjas A. K. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gegužės 24 d. nutartį palikti nepakeistą, taip pat prašo priteisti iš atsakovo jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjas teigia, kad Direkcija savo atskirąjį skundą grindžia iš esmės vienu argumentu – esą pareiškėjas pateikė pareiškimą nesilaikydamas teismingumo taisyklių, todėl jo skundas nėra laikytinas paduotu, todėl ir bylinėjimosi išlaidos neturėtų būti jam priteisiamos.

Pareiškėjas nurodo, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje ne kartą yra pasisakęs, kad visi klausimai dėl kelių, įskaitant nuovažas, patenka į Direkcijos kompetencijos ribas teikiant paslaugas viešojo administravimo srityje, todėl tokio pobūdžio Direkcijos sprendimai yra nagrinėjami administraciniuose teismuose ABTĮ nustatyta tvarka (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-1092/2009, 2015 m. rugpjūčio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1232-146/2015, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-380-662/2019).

Pareiškėjas pritaria pirmosios instancijos teismo nutartyje išdėstytiems argumentams ir teigia, jog Direkcijos atskirasis skundas yra nepagrįstas, todėl turėtų būti atmestas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

III. Byloje ginčas kilo dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gegužės 24 d. nutarties dalies, kuria pareiškėjui A. K. iš Direkcijos priteista 1 040,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, pagrįstumo ir teisėtumo.

Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nutraukė administracinę bylą pagal pareiškėjo skundą, nes pareiškėjas atsisakė skundo, atsakovui geruoju patenkinus jo skundo reikalavimą po to, kai pareiškėjas padavė skundą teismui, t. y. po skundo teisme priėmimo ir jo nuorašo išsiuntimo atsakovui. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjas įgijo teisę į 1 040,00 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Be to, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad skundo atsisakius, t. y. bylą užbaigus iš esmės nepriėmus teismo sprendimo, ginčo teismingumo klausimas nebekyla. Nebelikus materialinio teisinio pobūdžio reikalavimų, netikslingas bylos perdavimas kitos kompetencijos teismams procesinio pobūdžio (bylinėjimosi išlaidų paskirstymo) klausimo išsprendimui. Teismas nurodė, jog atsakovo nurodoma teismingumo kolegijos nutartis Nr. T-8/2022 priimta kitokio pobūdžio byloje, kurioje buvo pareikšti reikalavimai dėl žalos atlyginimo, tuo tarpu šioje byloje ginčas kilo dėl galimai neteisėto neveikimo.

Atsakovas Direkcija atskirajame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl priteistinų bylinėjimosi išlaidų, teigia, kad pareiškėjo skundas buvo priimtas pažeidžiant bylų rūšinio teismingumo kompetenciją, t. y. priskirtinumo teismams taisykles, todėl nutraukiant bylą dėl to, jog pareiškėjas atsisakė administraciniam teismui neteismingų skundo reikalavimų, neturėjo būti taikoma ABTĮ 40 straipsnio 2 nuostata dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo kai atsakovas patenkina skundo reikalavimą.

Byloje esantys duomenys, taip pat atsakovo įstatai, patvirtinti susisiekimo ministro 2020 m. rugpjūčio 24 d. įsakymu Nr. 3-476, liudija, kad tarp šalių kilęs ginčas nėra viešojo administravimo srities ginčas (ABTĮ 3 str. 1 d.). Šis ginčas kilęs iš valstybės turto valdymo (patikėjimo teise) teisę turinčio atsakovo ir pareiškėjo sutartinių teisinių santykių (žr., Sutarties dalykas, 2 p.). Todėl yra pagrindas konstatuoti, kad toks ginčas teismingas bendrosios kompetencijos teismams.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad pareiškėjo skundas administraciniame teisme buvo priimtas nagrinėti pažeidžiant rūšinio teismingumo taisykles, pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo administraciniam teismui neteismingoje byloje priimti jokio procesinio sprendimo, išskyrus nutartį perduoti bylą pagal teismingumą bendrosios kompetencijos teismui (ABTĮ 3 str. 1 d., 22 str. 1 d.).

Vadovaujantis ABTĮ 151 straipsniu, atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus ABTĮ IV skyriuje nustatytas išimtis.

Vadovaujantis ABTĮ 140 straipsniu, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (1 d.); teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai (2 d.).

Šiuo atveju, kai konstatuotas rūšinio teismingumo taisyklių pažeidimas, yra teisinis pagrindas peržengti atskirojo skundo ribas dėl viešojo intereso, kuris inter alia apima ir esminius ABTĮ pažeidimus, kai teismas peržengia tiems teismams įstatymu nustatytas jurisdikcijos ribas (3 str. 1 d.).

Nurodytais pagrindas teisėjų kolegija panaikina Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gegužės 24 d. nutartį ir bylą pagal rūšinio teismingumo taisykles perduoda Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio 1 dalimi, 22 straipsnio 1 dalimi, 140 straipsnio 2 dalimi, 154 straipsnio 3 punktu, Civilinio proceso kodekso 26 straipsniu, teisėjų kolegija

nutaria :

Atsakovo valstybės įmonės Lietuvos automobilių kelių direkcijos atskirąjį skundą patenkinti iš dalies.

Panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gegužės 24 d. nutartį.

Bylą pagal rūšinio teismingumo taisykles perduoda Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Gintaras Kryževičius

Beata Martišienė