875e137e-06a5-4f86-85d6-73dca9cd6ebb · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?Civilinės bylos Nr. e2-16901-1064/2018 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-11180-2018-1 (S) Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2, 2.6.10.5.1; 3.2.6.5 VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIOS VARDU 2018 m. spalio 30 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Sigita Fomičiova, sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Romai Railianienei, dalyvaujant ieÅ¡kovui R. Å . ir jo atstovui advokatui Edmundui JonuÅ¡ui, liudytojui V. J., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo R.

Å . ieÅ¡kinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus automobilių centras“ dėl žalos ir nuostolių atlyginimo. Teismas n u s t a t ė: ieÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovės 2165,97 Eur žalos atlyginimÄ bei bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ . IeÅ¡kovas nurodė, kad 2017 m. rugpjūčio 18 d. kreipėsi į UAB ,,Vilniaus automobilių centras“ dėl jam priklausančio lengvojo automobilio, Audi A6 AVANT valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), variklio remonto.

Autoserviso meistras pakeitė paskirstymo dirÅ¾Ä , generatoriaus įtempėjÄ ir kitas detales, už Å¡iuos darbus ieÅ¡kovas atsakovei sumokėjo 552,99 Eur pagal 2017 m. rugpjūčio 18 d. pateiktÄ sÄ matÄ . 2017 m. rugsėjo 3 d., po Å¡io remonto praėjus 16 dienų, ieÅ¡kovui važiuojant iÅ¡ Anykščių į Vilnių ir nuvažiavus apie l5 km nuo Anykščių, automobilio variklis nustojo dirbti, bandant jį užvesti girdėjosi paÅ¡aliniai garsai, bet variklis neužsivedė. IeÅ¡kovas iÅ¡sinuomojo automobilio transportavimo priekabÄ ir sugedusį automobilį nuvežė į artimiausiÄ Anykščių mieste jam žinomÄ automobilių remonto servisÄ â€“ V.

J. IÄ® automobilių remonto dirbtuves. 2017 m. rugsėjo 5 d. Å¡iose remonto dirbtuvėse meistras pradėjo ardyti priekinę automobilio dalį, kol paaiÅ¡kėjo, kad gali bÅ«ti sugedęs variklis. Informavus apie tai automobilio savininkÄ , jis nusprendė automobilį grÄ Å¾inti į tÄ servisÄ , kuris jį prieÅ¡ tai remontavo, ir automobilis buvo pervežtas. IeÅ¡kovas už automobilio priekinio bamperio, žibintų, radiatorių ir nuplyÅ¡usių variklio diržų nuėmimÄ sumokėjo 80 Eur. Už automobilio transportavimo paslaugas ieÅ¡kovas sumokėjo UAB ,,Gedvi“ 162,75 Eur.

Atsakovė atsisakė pripažinti savo kaltę dėl nekokybiÅ¡kai atlikto remonto, atsisakė grÄ Å¾inti ieÅ¡kovui už remontÄ jo sumokėtus 552,99 Eur. 2017 m. rugsėjo 19 d. ieÅ¡kovas atsakovei pateikė pretenzijÄ â€žDėl padarytos žalos/nuostolių atlyginimo“. 2017 m. spalio 3 d. ieÅ¡kovas gavo UAB „Vilniaus automobilių centras“ 2017 m. rugsėjo 27 d. raÅ¡tÄ , kuriame nurodyta, kad atsakovė su pareikÅ¡ta pretenzija nesutinka ir neigia joje nurodytas aplinkybes, papraÅ¡yta ieÅ¡kovo nedelsiant pasiimtų automobilį, nes atsakovė jo neremontuos, jeigu nebus sutarta dėl remonto kainos. 2017 m. spalio 3 d. ieÅ¡kovas atvyko į atsakovės servisÄ , atsiėmė automobilį ir vėl nugabeno jį į V.

J. IĮ automobilių remonto dirbtuves. 2017 m. spalio 17 d. V. J. IĮ automobilių remonto dirbtuvių teritorijoje, dalyvaujant IĮ savininkui V. J., šių dirbtuvių inžinieriui automechanikui G. M., BĮ UAB ,,Transporto mokslinis tiriamasis centras“ autotechninės ekspertizės specialistui technikos mokslų daktarui Valdui Valiūnui, automobilis buvo išoriškai apžiūrėtas ir padarytos jo foto nuotraukos. 2017 m. spalio 25 d. specialisto išvadoje Nr.2017-10-2511 buvo nustatyta, kad variklis sugedo po nekokybiškai atlikto krumpliuoto paskirstymo diržo keitimo UAB ,,Vilniaus automobilių centras“ servise.

Už specialisto iÅ¡vadÄ ieÅ¡kovas BÄ® UAB „Transporto mokslinis tiriamasis centras“ sumokėjo 484 Eur. Kadangi automobilis Audi A6 AVANT buvo reikalingas ieÅ¡kovo veiklai, todėl ieÅ¡kovas sugedusį variklį pakeitė kitu, už tai sumokėjo 400 Eur, (už variklio pakeitimo darbus), 300 Eur (už variklį) ir 185,20 Eur už kitas detales. 2018 m. vasario 12 d. ieÅ¡kovas dar kartÄ kreipėsi į atsakovę su pakartotine pretenzija dėl žalos ir nuostolių atlyginimo, tačiau žala nebuvo atlyginta.

Dėl šių priežasčių ieškovas mano, kad dėl UAB ,,Vilniaus automobilių centras“ darbuotojų neteisėtų veiksmų jis patyrė 1612,98 Eur nuostolių (variklis, variklio keitimas, kitos detales, kiti darbai, transportavimas, specialisto išvada). Be to, už nekokybiškus remonto darbus UAB ,,Vilniaus automobilių centras“ 2017 m. rugpjūčio 18 d. jis sumokėjo 552,99 Eur, kurie taip pat turi būti jam atlyginti. Bendra ieškovui padaryta turtinė žala, jo teigimu, yra 2165,97 Eur.

Atsakovė atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodė, kad 2017 m. rugpjūčio 18 d. atliko automobilio Audi A6 Avant, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), variklio remonto darbus – paskirstymo diržo keitimÄ ir kitus susijusius darbus; ieÅ¡kovas už Å¡iuos darbus sumokėjo 552,99 Eur. Atsakovė nurodo, kad pakartotinai atvežus automobilį buvo nustatyta, kad gedimas įvyko ne dėl atsakovės atliktų remonto darbų, todėl atsisakė patenkinti ieÅ¡kovo reikalavimus Atsakovės teigimu, Specialisto iÅ¡vada Nr. 2017-10-25/1, kurioje nurodoma, kad variklis sugedo po nekokybiÅ¡kai atlikto krumpliuoto paskirstymo diržo keitimo UAB „Vilniaus automobilių centras“ servise, pasiraÅ¡yta Valdo ValiÅ«no ir Mindaugo Tursos, kurie nėra įraÅ¡yti į Lietuvos Respublikos Teismo ekspertų sÄ raÅ¡Ä , todėl jų iÅ¡vados abejotinos.

Be to, ekspertizė atlikta ne teismo proceso metu, atsakovė joje nedalyvavo, ekspertizės procesas nebuvo pakankamai dokumentuotas, iš pateiktų nuotraukų visiškai nėra aiški ekspertizės eiga, nėra aišku kokių proceso metų jos darytos, automobilio techninė būklė prieš ardant variklį nėra užfiksuota; galimos kitos variklio gedimo priežastys visiškai nebuvo išanalizuotos ir atmestos kaip nepagrįstos, negalimos ar neįmanomos. Atsižvelgiant į tai, atsakovė mano, kad negalima pripažinti, kad gedimas įvyko dėl atsakovės atlikto variklio remonto.

Atsakovė taip pat pažymėjo, kad jeigu ir bÅ«tų pripažinta, jog atsakovė automobilio remonto darbus atliko nekokybiÅ¡kai ir turi pareigÄ atlyginti nuostolius, ieÅ¡kovo reikalaujama suma yra per didelė, t. y. į ieÅ¡kovo reikalaujamÄ sumÄ neturi bÅ«ti įtraukta atsakovei sumokėta 552,99 Eur suma, nes Å¡i suma nėra nuostoliai. PrieÅ¡ingu atveju, atsakovei grÄ Å¾inus Å¡iuos pinigus ieÅ¡kovui, susidarytų situacija, kad ieÅ¡kovui buvo visiÅ¡kai sutvarkytas automobilis, jam nepatyrus jokių iÅ¡laidų, t. y. ieÅ¡kovas nepagrįstai praturtėtų atsakovės sÄ skaita.

Taip pat atsakovė atsiliepime atsakovė nurodė, kad ieÅ¡kovas nepagrįstai praÅ¡o priteisti 6 procentus procesinių metinių palÅ«kanų, nes ieÅ¡kovas nėra verslininkas ar privatus juridinis asmuo, todėl taikytina CK 6.210 straipsnio 1 dalis ir palÅ«kanų dydis turėtų bÅ«ti 5 procentai. IeÅ¡kovas dublike nurodė, kad atsakovė teigia, jog remonto darbus atliko kokybiÅ¡kai, pagal visus nustatytus techninius reikalavimus, tačiau nepateikia jokių įrodymų. Nurodo, kad byloje pateiktÄ specialisto iÅ¡vadÄ rengė kvalifikuoti specialistai: technikos mokslų daktaras docentas Valdas ValiÅ«nas ir Mindaugas Tursa; pateikia V.

ValiÅ«no kvalifikacijÄ patvirtinančius dokumentus. IeÅ¡kovas nesutinka, kad į reikalaujamÄ sumÄ neturi bÅ«ti įtraukti atsakovei sumokėti 552,99 Eur, nes ieÅ¡kovas savo turto faktiÅ¡kai neteko dėl atsakovės nekokybiÅ¡kai atlikto remonto IeÅ¡kovo nuomone, procesinėms palÅ«kanoms skaičiuoti kreditorius laisva valia gali pasirinkti taikyti Lietuvos Respublikos vėlavimo prevencijos įstatyme nustatytas palÅ«kanas, todėl mano, kad 6 procentų dydžio palÅ«kanos yra pagrįstos. Triplike atsakovė papildomai nurodė, kad neužfiksavus automobilio techninės bÅ«klės prieÅ¡ ardant variklį, negalima pagrįsti, kad automobilyje buvo bÅ«tent tie sugadinimai, kuriuos nustatė vėliau ekspertizę atlikęs dr. V.

ValiÅ«nas. Specialisto iÅ¡vadoje teigiama, kad variklio sugadinimo priežastimi buvo neprisuktas/netinkamai prisuktas termomovos skriemulys. Jei Å¡is skriemulys nebÅ«tų prisuktas, tai iÅ¡ karto paleidus variklį bÅ«tų girdimi aiÅ¡kus nebÅ«dingi garsai/bildesiai, o nagrinėjamu atveju nei atsakovės darbuotojai, nei pats savininkas, atsiimdamas automobilį, tokio trÅ«kumo nenustatė. Be to, eksploatuojant automobilį, jo savininkas turėjo ilgesnį laikÄ girdėti paÅ¡alinius nebÅ«dingus garsus ir pajusti kitus variklio netinkamo darbo požymius – jei bÅ«tų atsisukęs termomovos skriemulys, tai jis turėjo liesti generatoriaus dirželį (kaip teigiama specialisto iÅ¡vadoje) ir Å¡iuo atveju turėjo bÅ«ti juntama, kad sunkiau pasukti vairÄ ir pan., turėjo degti nepakankamos akumuliatoriaus įkrovos kontrolinė lemputė.

Todėl jei termomovos varžtai nebuvo tinkamai prisukti, tai automobilio savininkas galėjo šį trÅ«kumÄ aptikti ir privalėjo imtis priemonių, kad automobilis nebÅ«tų eksploatuojamas. Automobilio variklio tam tikrų sugadinimų pobÅ«dis leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad jie negalėjo susidaryti ir net tuo atveju, jei bÅ«tų perÅ¡okęs skirstymo dirželis, nes tokie pažeidimai yra nebÅ«dingi Å¡iam varikliui, kai iÅ¡siderinamas skirstymo mechanizmas. Atsakovė taip pat pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo nuostatos nagrinėjamu atveju netaikytinos, nes sandoris nėra sudarytas dviejų ar daugiau Å«kio subjektų tarpusavyje arba tarp vieno ar daugiau Å«kio subjektų vienoje pusėje bei vienos ar daugiau valstybės institucijų kitoje pusėje (2016 m. spalio 17 d.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-413-378/2016). Teismo posėdyje ieÅ¡kovas ir jo atstovas palaikė procesiniuose dokumentuose iÅ¡dėstytÄ pozicijÄ ir nurodė, kad ieÅ¡kinio reikalavimus, atsižvelgdami į atsakovės argumentus dėl nepagrįsto praturtėjimo, sumažina 400 Eur suma. Atsakovė ir jos atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdį jiems praneÅ¡ta tinkamai, neatvykimo priežastys teismui nežinomos. Liudytojas V. J. teismo posėdžio metu nurodė, kad ieÅ¡kovas buvo atvežęs taisyti savo automobilį Audi, kuris važiuodamas iÅ¡ Anykščių, užgeso ir nebeužsivedė.

Liudytojas nurodė, kad nuardžius kelias detales paaiÅ¡kėjo, jog gedimas gali bÅ«ti susijęs su automobilio varikliu, todėl informavo apie tai ieÅ¡kovÄ , kuris automobilį pasiėmė nuvežė į Vilnių. Po kurio laiko automobilis buvo vėl atvežtas ir papraÅ¡yta jį suremontuoti. PrieÅ¡ remontÄ automobilį apžiÅ«rėjo ieÅ¡kovo pakviesti specialistai. Remontuojant automobilį buvo nustatyta, kad gedimas įvyko dėl prieÅ¡ tai atlikto nekokybiÅ¡ko remonto, nes nebuvo tinkamai prisuktas radiatoriaus sparnuotės skriemulys. k o n s t a t u o j a :

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės Byloje nustatyta, kad R. Š. priklauso automobilis Audi A6 AVANT, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 15). Nei ieškovas, nei atsakovė neginčija aplinkybės, kad 2017 m. rugpjūčio 18 d. buvo atlikti ieškovo automobilio Audi A6 AVANT, variklio remonto darbai (pakeistas paskirstymo diržas, generatoriaus įtempėjas, kitos detalės), kuriuos atliko atsakovė UAB „Vilniaus automobilių centras“, ieškovas už šiuos darbus sumokėjo, o atsakovė gavo 552,99  Eur. (e. b. l. 1, 45, 51, 99, ).

IÅ¡ 2017 m. rugsėjo 5 d. V. J. individualios įmonės pažymos „Dėl automobilio apžiÅ«ros-gedimo nustatymo“ nustatyta, kad 2017 m. rugsėjo 3 d. į automobilių remonto dirbtuves, esančias PuÅ¡yno g. 26/11, Anykščiai, buvo atvežtas automobilis Audi A6, kurio savininkas nurodė, kad važiuojant automobiliu prietaisų skydelyje užsidegė raudona akumuliatoriaus lemputė ir variklis užgeso, pabandžius užvesti – variklis neužsivedė. Nurodyta, kad 2017 m. rugsėjo 5 d. apie 17 val. iÅ¡kviestas autovežis, automobilis pakrautas ir iÅ¡gabentas į prieÅ¡ tai jį remontavusį autoservisÄ (e. b. l. 17-18).

Ä® bylÄ ieÅ¡kovas pateikė BÄ® UAB „Transporto mokslinis tiriamasis centras“ autotechninių ekspertizių specialistų paruoÅ¡tÄ dokumentÄ â€“ specialisto iÅ¡vadÄ Nr. 2017-10-25/1 „Dėl automobilio „Audi A6 2,5 TDI“ v/n (duomenys neskelbtini) variklio gedimo priežasties nustatymo“ (e. b. l. 37-42). IÅ¡vadoje nurodyta, kad atlikus automobilio ,,Audi“ A6 2,5 TDI, v/n (duomenys neskelbtini) variklio gedimo tyrimÄ , nustatyta, kad variklis sugedo po nekokybiÅ¡kai atlikto krumpliuoto paskirstymo diržo keitimo UAB ,,Vilniaus automobilių centras“ servise.

Pakeitus paskirstymo dirÅ¾Ä , buvo netinkamai priveržti termomovos skriemulio tvirtinimo varžtai. Pradėjus eksploatuoti automobilį, varžtai iÅ¡krito, o atsilaisvinęs skriemulys sugadino generatoriaus dirželį, kuriam iÅ¡sisluoksniuojant gumos atplaiÅ¡os pateko po krumpliuotu paskirstymo diržu ir jis perÅ¡oko per varančiojo krumpliaračio krumplius, iÅ¡derindamas dujų paskirstymo mechanizmo darbÄ . IÅ¡siderinus mechanizmui, judantys stÅ«mokliai atsitrenkė į vožtuvus ir, Å¡iuo atveju, variklio sugadinimų mastas toks didelis, kad variklio sugadinimų remontas yra ekonomiÅ¡kai netikslingas (e. b. l. 42).

Taip pat yra pateiktas specialisto iÅ¡vadÄ pasiraÅ¡iusio specialisto daktaro (technikos mokslai) diplomas (e. b. l. 102) bei docento atestatas (e. b. l. 103). IeÅ¡kovas pateikė DeVido 2017 m. lapkričio 4 d. sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ , serija DEV Nr. 135 už Audi variklį 300 Eur sumai (e. b. l. 12), 2017 m. spalio 27 d. kasos pajamų orderio kvitÄ , serija AS, Nr. 0655 už Audi A6 AVANT (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)) variklio keitimÄ 400 Eur sumai (e. b. l. 13), 2017 m. lapkričio 3 d. V. V. individualios įmonės „Endora“ PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. VLA0000482 už diržus, guolį, žvakes, Å¡aibas, angliukus, tepalÄ , tepalo filtrÄ , apkabas, dirÅ¾Ä , auÅ¡inimo skystį G-12, tepalÄ 185,20 Eur sumai (e. b. l. 14), V.

J. individualios įmonės 2017 m. rugsėjo 5 d. kasos pajamų orderio kvitÄ , serija AS, Nr. 0647 už automobilio Audi A6 AVANT (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)) priekinio bamperio, žibintų, radiatorių ir nuplyÅ¡usių variklio diržų nuėmimÄ 80 Eur sumai (e. b. l. 16), 2017 m. spalio 3 d. UAB „Gedvi“ PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ , serija GS, Nr. 2017154, už transportavimÄ 162,75 Eur sumai (e. b. l. 22), 2017  m. lapkričio 10 d. BÄ® UAB „Transporto mokslinis tiriamasis centras“ kasos pajamų orderio kvitÄ , serija Nr. 00006935, ir 2017 m. lapkričio 10 d.

PVM sÄ skaitÄ â€“ faktÅ«rÄ , serija TMTC, Nr. 0006981, už specialisto iÅ¡vadÄ 484 Eur sumai (e. b. l. 23-24), AB Lietuvos paÅ¡to PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ už registruotos korespondencijos siuntimÄ UAB „Vilniaus automobilių centras“ 1,03 Eur sumai (e. b. l. 21). Dėl dalies bylos nutraukimo IeÅ¡kovas bylos nagrinėjimo teismo posėdyje metu pareiÅ¡kė atsisakantis dalies (400 Eur) reikalavimo. Kadangi pateiktas atsisakymas neprieÅ¡tarauja imperatyviosioms įstatymo nuostatoms ir vieÅ¡am interesui (CPK 42 straipsnio 2 dalis), civilinės bylos dalis dėl 400 Eur nuostolių atlyginimo priteisimo ieÅ¡kovo naudai iÅ¡ atsakovės nutrauktina.

Toliau teismas pasisakys dėl likusios reikalavimų dalies – 1765,97 Eur nuostolių atlyginimo, 6 proc. procesinių palÅ«kanų ir bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo. Dėl civilinės atsakomybės sÄ lygų CK 6.245 straipsnio 1 dalyje civilinė atsakomybė apibrėžta kaip turtinė prievolė, kurios viena Å¡alis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalÄ ) ar sumokėti netesybas (baudÄ , delspinigius), o kita Å¡alis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalÄ ) ar sumokėti netesybas (baudÄ , delspinigius).

Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad bet kuriai civilinės atsakomybės rÅ«Å¡iai (tiek sutartinei, tiek deliktinei) taikyti reikia nustatyti visas bÅ«tinÄ sias civilinės atsakomybės sÄ lygas: nukentėjusios Å¡alies patirtÄ Å¾alÄ (nuostolius) (CK 6.249 straipsnis); atsakingos dėl žalos atsiradimo Å¡alies neteisėtus veiksmus (neteisėtÄ neveikimÄ ) (CK 6.246 straipsnis); kaltę, kuri preziumuojama, iÅ¡skyrus įstatymo numatytus atvejus (CK 6.248 straipsnis), ir priežastinį neteisėtų veiksmų (neteisėto neveikimo) ir padarytos žalos (nuostolių) ryšį (CK 6.247 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 5 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-467/2011).

CK 6.256 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad kiekvienas asmuo, vykdydamas sutartį, turi elgtis teisėtai, t. y. tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Netinkamas sutartinių prievolių vykdymas yra teisinis pagrindas sutartinei atsakomybei kilti – neteisėtai veikianti Å¡alis privalo atlyginti kitai sutarties Å¡aliai Å¡ios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (CK 6.256 straipsnio 2 dalis). Sutartinė civilinė atsakomybė atsiranda ne tik už sutartinės prievolės neįvykdymÄ arba netinkamÄ Ä¯vykdymÄ , bet ir pažeidus bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.256 straipsnio 1 dalis).

Kai sutartinės prievolės neįvykdo ar netinkamai jÄ Ä¯vykdo įmonė (verslininkas), tai ji atsako visais atvejais, jei neįrodo, kad prievolės neįvykdė ar netinkamai jÄ Ä¯vykdė dėl nenugalimos jėgos, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kita (CK 6.256 straipsnio 4 dalis). Taigi sutartyje nesant iÅ¡lygos dėl kaltės, kaip civilinės atsakomybės sÄ lygos, verslininko sutartinė atsakomybė atsiranda be kaltės, ir, esant reikalavimui taikyti sutartinę civilinę atsakomybę, teismas turi nustatyti tris atsakomybės sÄ lygas:

žalÄ , neteisėtus veiksmus ir priežastinį ryšį. Kasacinio teismo jurisprudencijoje nurodyta, kad sutartinės prievolės neįvykdymas ar netinkamas įvykdymas nėra preziumuojamas (CK 6.246, 6.256 straipsniai), todėl ginčo atveju jį privalo įrodyti ieÅ¡kovas, reikalaujantis taikyti sutartinę civilinę atsakomybę (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 9 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-412/2008).

Nagrinėjamu atveju bylioje nėra duomenų dėl to, kad Å¡alys sutartyje bÅ«tų susitarusios dėl iÅ¡lygos dėl kaltės, todėl, atsižvelgiant į tai, jog atsakovė veikė kaip verslininkė, jos atsakomybė atsiranda be kaltės. IeÅ¡kovas tokiu atveju privalo įrodyti egzistuojant tris kitas civilinės atsakomybės sÄ lygas: neteisėtus veiksmus, žalÄ ir priežastinį ryšį. Pasisakydamas dėl žalos teismas pažymi, kad bendrÄ ja prasme žala –tai asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos iÅ¡laidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo bÅ«tų gavęs, jei nebÅ«tų buvę neteisėtų veiksmų.

Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai, o tuo atveju, kai šalis negali tiksliai įrodyti nuostolių dydžio, jų dydį nustato teismas (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Teismas, taikydamas CK 6.249 straipsnio 1 dalį, turi paisyti rungimosi civiliniame procese principo (CPK 12 straipsnis). Pateikti nuostolių dydį patvirtinančius ar paneigiančius įrodymus yra ginčo šalių pareiga (CPK 12, 178 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460/2008; 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-118/2010).

Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas pateikė įrodymus, kad už automobilio Audi variklį yra sumokėjęs 300 Eur (e. b. l. 12), už remonto darbus ir variklio keitimÄ â€“ 80,50 Eur ir 400 Eur (e. b. l. 13, 16), už detales – 185,20 Eur (e. b. l. 14), už pretenzijos atsakovei siuntimÄ 1,03 Eur (e. b. l. 21), už transportavimÄ 162,75 Eur (e. b. l. 22, 43), už specialisto iÅ¡vadÄ 484 Eur (e. b. l. 23). IeÅ¡kovas taip pat pateikė įrodymus, kad atsakovė už jos atliktus remonto darbus buvo iÅ¡raÅ¡iusi 552,99 Eur sÄ skaitÄ (e. b. l. 45).

Tarp šalių nėra ginčo, kad už šiuos darbus ieškovas su atsakove atsiskaitė. Atsakovė šių išlaidų teisingumo ir pagrįstumo neginčijo, jos nesutikimo su ieškiniu argumentai buvo iš esmės susiję su tuo, kad atsakovė neatliko neteisėtų veiksmų, todėl šios išlaidos nebuvo priežastiniu ryšiu susijusios su ieškovo patirtais nuotoliais. Vadovaudamasis tuo, kad civiliniame procese galioja šalių rungtyniškumo principas, bei atsižvelgdamas į tai, kad ieškovo patirtos išlaidos pagrįstos apskaitos dokumentais, kurių teisėtumo ir pagrįstumo atsakovė neginčijo, teismas laiko pirmiau nurodytas ieškovo patirtas išlaidas įrodytomis.

Pasisakydamas dėl atsakovės neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio, teismas taip pat vadovaujasi šalių rungimosi principu (CPK 12 straipsnis). Įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis).

FaktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Ä®rodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, kad bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ . Kasacinio teismo jurisprudencijoje pažymėta, kad teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 6 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2012).

Nagrinėjamu atveju į bylÄ yra pateikta BÄ® UAB „Transporto mokslinis tiriamasis centras“ autotechninių ekspertizių specialistų paruoÅ¡a specialisto iÅ¡vada Nr. 2017-10-25/1 „Dėl automobilio „Audi A6 2,5 TDI“ v/n (duomenys neskelbtini) variklio gedimo priežasties nustatymo“ (1 t. e. b. l. 37-42). IÅ¡vadoje nurodyta, kad atlikus automobilio ,,Audi“ A6 2,5 TDI, v/n (duomenys neskelbtini) variklio gedimo tyrimÄ , nustatyta, kad variklis sugedo po nekokybiÅ¡kai atlikto krumpliuoto paskirstymo diržo keitimo UAB ,,Vilniaus automobilių centras“ servise.

Pakeitus paskirstymo dirÅ¾Ä , buvo netinkamai priveržti termomovos skriemulio tvirtinimo varžtai. Pradėjus eksploatuoti automobilį, varžtai iÅ¡krito, o atsilaisvinęs skriemulys sugadino generatoriaus dirželį, kuriam iÅ¡sisluoksniuojant gumos atplaiÅ¡os pateko po krumpliuotu paskirstymo diržu ir jis perÅ¡oko per varančiojo krumpliaračio krumplius, iÅ¡derindamas dujų paskirstymo mechanizmo darbÄ . IÅ¡siderinus mechanizmui, judantys stÅ«mokliai atsitrenkė į vožtuvus ir, Å¡iuo atveju, variklio sugadinimų mastas toks didelis, kad variklio sugadinimų remontas yra ekonomiÅ¡kai netikslingas (e. b. l. 42).

Å iÄ iÅ¡vadÄ yra pasirašę Valdas ViliÅ«nas (docentas, technikos mokslų daktaras) (e. b. l. 42, 102-103) ir Mindaugas Tursa. Tai, kad automobilio gedimÄ lėmė atsakovės netinkamai atliktas automobilio remontas, patvirtina ir liudytoju byloje apklaustas V. J., kuris atliko antrÄ jį automobilio variklio remontÄ . Jo paaiÅ¡kinimai byloje nuoseklÅ«s, iÅ¡ esmės atitinka ir specialisto iÅ¡vadoje nurodytas aplinkybes. Pažymėtina, kad atsakovė, ginčydama pirmiau nurodytÄ specialisto iÅ¡vadÄ , nepateikė jokių savo argumentus patvirtinančių raÅ¡ytinių įrodymų, ekspertizės teismo procese skirti neprašė.

Teismas atkreipia dėmesį, kad atsakovės procesiniuose dokumentuose nurodomi reikalavimai dėl įraÅ¡ymo į teismo ekspertų sÄ raÅ¡us yra aktualÅ«s tik skiriant ekspertizę teismo procese. CPK 177 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių Å¡alių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡spręsti, arba kad jų nėra.

Å io straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad faktiniai duomenys nustatomi Å¡iomis priemonėmis: Å¡alių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiÅ¡kinimais, liudytojų parodymais, raÅ¡ytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiÅ«rų protokolais, ekspertų iÅ¡vadomis, nuotraukomis, vaizdo ir garso įraÅ¡ais, padarytais nepažeidžiant įstatymų, ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis. Nagrinėjamu atveju specialisto iÅ¡vada pateikta kartu su ieÅ¡kiniu, jÄ atliko reikiamÄ kvalifikacijÄ turintis asmuo - technikos mokslų daktaras, docentas V.

ViliÅ«nas, todėl ji laikytina tinkamu raÅ¡ytiniu įrodymu byloje. Atsižvelgiant į tai, kad Å¡ios iÅ¡vados teisingumo ir pagrįstumo atsakovė leistinomis įrodinėjimo priemonėmis nepaneigė, taip pat į tai, kad nenustatyta Å¡ios specialisto iÅ¡vados prieÅ¡taringumo su kitais byloje esančiais įrodymais (ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimais, bylos baigtimi nesuinteresuoto liudytojo parodymais), teismas, daro iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas nagrinėjamu atveju laikytinas įrodęs, jog automobilio gedimÄ lėmė atsakovės netinkamai atliktas remontas.

Atsakovės procesiniuose dokumentuose iÅ¡dėstyti deklaratyvaus pobÅ«džio teiginiai, kad remontas buvo atliktas kokybiÅ¡kai, negali bÅ«ti laikomi pakankamais pirmiau nurodytai specialisto iÅ¡vadai ir liudytojo, kuris pats turi specialiųjų žinių remontuojant automobilius, parodymams paneigti. Sprendžiant dėl to, ar visos ieÅ¡kovo nurodytos iÅ¡laidos yra susijusios su atsakovės neteisėtais veiksmais, teismas pažymi, kad priežastinio ryÅ¡io nustatymo civilinėje byloje procesÄ sÄ lygiÅ¡kai galima padalyti į du etapus.

Pirmame etape, naudojant conditio sine qua non testÄ (ekvivalentinio priežastinio ryÅ¡io teorija), nustatomas faktinis priežastinis ryÅ¡ys. Å iame etape sprendžiama, ar žalingi padariniai kyla iÅ¡ neteisėtų veiksmų, t. y. nustatoma, ar žalingi padariniai bÅ«tų atsiradę, jeigu nebÅ«tų buvę neteisėto veiksmo. Antrame etape nustatomas teisinis priežastinis ryÅ¡ys, kai sprendžiama, ar padariniai teisiÅ¡kai nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo (deliktinės atsakomybės ribas siaurinanti priežastinio ryÅ¡io teorija).

Nagrinėjamu atveju nustačius, kad variklis antrÄ kartÄ sugedo dėl pirmÄ kartÄ atsakovės netinkamai atlikto remonto, darytina iÅ¡vada, kad su antruoju remontu ir automobilio transportavimu susijusios ieÅ¡kovo iÅ¡laidos yra tiesioginiu priežastiniu ryÅ¡iu susijusios su atsakovės neteisėtais veiksmais. Kitaip tariant, jei atsakovė bÅ«tų tinkamai atlikusi pirmÄ jį remontÄ , ieÅ¡kovas nebÅ«tų patyręs iÅ¡laidų, susijusių su antruoju remontu ir automobilio transportavimu. Teismas sutinka su atsakovės pozicija, kad nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovo patirtos iÅ¡laidos (552,99 Eur), susijusios su pirmuoju remontu, kurį atliko atsakovė, negali bÅ«ti laikomos ieÅ¡kovo nuostoliais.

Pažymėtina, kad Å¡ias iÅ¡laidas ieÅ¡kovas bÅ«tų patyręs ir tuo atveju, jei neteisėtų atsakovės veiksmų nebÅ«tų buvę, todėl nėra pagrindo jų atlyginimo priteisti ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės. PrieÅ¡ingas aiÅ¡kinimas, kaip teisingai pažymi atsakovė, sudarytų sÄ lygas ieÅ¡kovui nepagrįstai praturtėti, tai yra turėti visiÅ¡kai suremontuotÄ automobilį nepatiriant jokių iÅ¡laidų. Teisinis ginčo kvalifikavimas, teisės normų aiÅ¡kinimas ir taikymas Å¡iems santykiams yra bylÄ nagrinėjančio teismo prerogatyva; proceso įstatymai nereikalauja, kad į teismÄ besikreipiantis asmuo nurodytų įstatymus, kuriais grindžia savo reikalavimus, t. y. teisiÅ¡kai kvalifikuotų ginÄÄ .

Nepaisant to, ar besikreipiančio teisminės gynybos asmens procesiniame dokumente yra nurodytas ginčo teisinis kvalifikavimas ir ar jis nurodytas teisingai, tik bylÄ nagrinėjantis teismas sprendžia, koks įstatymas turi bÅ«ti taikomas. Taigi byloje taikytinų teisės normų nustatymas, jų turinio iÅ¡aiÅ¡kinimas ir Å¡alių sutartinių santykių kvalifikavimas priklauso teismo kompetencijai; Å¡alių pateiktas teisės aiÅ¡kinimas teismo, nagrinėjančio bylÄ , nesaisto (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-104-686/2015).

Teisinio kvalifikavimo tikslas – nustatyti, kokie teisiniai santykiai sieja ginčo Å¡alis, ir, atitinkamai pritaikius Å¡iuos santykius reglamentuojančias teisės normas, iÅ¡spręsti ginÄÄ . Nors ieÅ¡kovas teismo posėdžio metu nurodė, kad ieÅ¡kinio reikalavimai mažintini tik už antrÄ jį variklio remontÄ sumokėtos sumos dydžiu (400 Eur), teismo vertinimu, priežastiniu ryÅ¡iu su atsakovės neteisėtais veiksmais ir ieÅ¡kovo patirta žala buvo nesusijęs bÅ«tent pirmasis remontas, kurį atliko atsakovė.

Dėl Å¡ios priežasties, skaičiuojant ieÅ¡kovui priteistinos sumos dydį, iÅ¡ visų jo patirtų ir ieÅ¡kinyje nurodytų iÅ¡laidų turi bÅ«ti atimama ne 400 Eur, o 552,99 Eur suma. Atsižvelgdamas į tai, kad kitos ieÅ¡kovo patirtos iÅ¡laidos – 484 Eur už specialisto iÅ¡vadÄ yra tiesiogiai susijusios su automobilio variklio gedimo priežasties nustatymu ir buvo patirtos ieÅ¡kovui prieÅ¡ tai pasinaudojus galimybe susitarti taikiai su atsakove, tačiau pastarajai atsisakius, teismas laiko, kad Å¡ios iÅ¡laidos, kartu su ir 1,03 Eur už pretenzijos siuntimÄ atsakovei, buvo bÅ«tinosios ieÅ¡kovo iÅ¡laidos ir laikytinos jo nuostoliais dėl atsakovės neteisėtų veiksmų, todėl priteistinos.

Ä®vertindamas visas iÅ¡dėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad iÅ¡ viso ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės priteistina 1612,98 Eur (80+162,75+1,03+400+300+185,20+484). Dėl procesinių palÅ«kanų IeÅ¡kovas ieÅ¡kiniu prašė priteisti 6 proc. metinių procesinių palÅ«kanų, atsakovė nurodė, kad tokio dydžio palÅ«kanos gali bÅ«ti priteisiamos tik tuo atveju, kai abi Å¡alys yra verslininkai. Teismas pažymi, kad ieÅ¡kovo nurodomo Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo nuostatos nagrinėjamu atveju yra netaikytinos, nes Å¡io įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad įstatymas taikomas visoms tarp Å«kio subjektų arba Å«kio subjektų ir viešųjų subjektų sudarytoms komercinėms sutartims, pagal kurias už atlyginimÄ yra perduodamos prekės, teikiamos paslaugos ar atliekami darbai ir atliekami mokėjimai.

Vadinasi, įstatymų leidėjo valia yra aiÅ¡kiai reglamentuota, jog Å¡io įstatymo nuostatos yra taikomos tik santykiams tarp Å«kio subjektų arba Å«kio subjektų ir viešųjų subjektų. IeÅ¡kovas nagrinėjamu atveju nepatenka nei į vienÄ iÅ¡ Å¡ių kategorijų. Kita vertus, net ir nustačius specialaus įstatymo netaikymo pagrindÄ , spręstina dėl įstatyminių palÅ«kanų, reglamentuojamų CK 6.210 straipsnyje, priteisimo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad terminÄ Ä¯vykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palÅ«kanas už sumÄ , kuriÄ sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palÅ«kanų dydžio.

Å io straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kai abi sutarties Å¡alys yra verslininkai ar privatÅ«s juridiniai asmenys, tai už termino praleidimÄ mokamos Å¡eÅ¡ių procentų dydžio metinės palÅ«kanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palÅ«kanų dydžio. Kadangi nagrinėjamu atveju viena iÅ¡ ginčo Å¡alių – ieÅ¡kovas, nėra verslininkas ar privatus juridinis asmuo, taikytina 5 proc. procesinių palÅ«kanų norma. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų CPK 87 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieÅ¡kinys atsiimamas pradėjus bylÄ nagrinėti iÅ¡ esmės arba ieÅ¡kovas atsisako pareikÅ¡to ieÅ¡kinio, arba Å¡alys sudaro taikos sutartį, Å¡alims grÄ Å¾inama 75 procentai pirmosios instancijos teismui sumokėto žyminio mokesčio sumos.

Nustatęs Å¡iame straipsnyje nurodytus žyminio mokesčio grÄ Å¾inimo pagrindus, teismas nutartį dėl žyminio mokesčio grÄ Å¾inimo gali priimti ir savo iniciatyva (CPK 87 straipsnio 5 dalis). IeÅ¡kovas sumažino ieÅ¡kinio reikalavimÄ 400 Eur. Už ieÅ¡kinį be Å¡ių reikalavimų ieÅ¡kovas bÅ«tų turėjusi mokėti 40 Eur žyminį mokestį, tačiau už ieÅ¡kinį su Å¡iais reikalavimais sumokėjo 49 Eur žyminį mokestį. Atsižvelgiant į tai, kad teismas priima ieÅ¡kovo atsisakymÄ nuo pirmiau nurodytų ieÅ¡kinio reikalavimų ir civilinę bylÄ Å¡ioje byloje nutraukia, ieÅ¡kovui grÄ Å¾intina 75 proc.

žyminio mokesčio skirtumas, t. y. 6,75 Eur ((49 Eur – 40 Eur) x 75 proc. / 100 proc.) žyminio mokesčio ir iÅ¡aiÅ¡kintina, kad žyminį mokestį grÄ Å¾ina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos, remdamasi Å¡iuo teismo sprendimu. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, Å¡aliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies. CPK 79 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylinėjimosi iÅ¡laidas sudaro žyminis mokestis ir iÅ¡laidos susijusios su bylos nagrinėjimu.

Kadangi pradinį ieÅ¡kinio reikalavimÄ (2165,97 Eur) ieÅ¡kovas sumažino iki 1765,97 Eur, o teismas priteisė 1612,98 Eur, laikytina, kad yra patenkinta 91 proc. ieÅ¡kovo reikalavimų. Atsižvelgiant į tai ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės priteistina 91 proc. jo patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų. Kadangi nagrinėjamu atveju likę ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio reikalavimai patenkinti 91 proc., už kuriuos mokėtinas 40 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas), o ieÅ¡kovas viso teismui buvo sumokėjus 49 Eur žyminio mokesčio, iÅ¡ kurio 6,75 Eur grÄ Å¾inama ieÅ¡kovui, praÅ¡ymas dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo tenkintinas, priteisiant ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės 36,40 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, kurias sudaro už ieÅ¡kinio reikalavimus mokėtinas žyminis mokestis, atlyginimÄ (40 Eur x 91 proc./100 proc.).

IeÅ¡kovas praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės 900 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų už advokato pagalbÄ ir pateikia teismui Å¡ias iÅ¡laidas pagrindžiančius dokumentus. Kadangi praÅ¡omos priteisti iÅ¡laidos už advokato teisinę pagalbÄ nevirÅ¡ija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) nurodyto maksimalaus už ieÅ¡kinio parengimÄ advokatui priteistino dydžio (2316,75 Eur), ieÅ¡kovo naudai iÅ¡ atsakovės priteistinas 819 Eur iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimÄ (900 Eur x 91 proc./100 proc.).

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos byloje sudaro 8,51 Eur. Atsakovei tenkanti dalis sudaro 7,74 Eur (8,51 Eur/100 x 91 proc.), ji priteistina valstybės naudai iš atsakovės; ieškovui tenkanti dalis neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290) nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (3 Eur), todėl procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš ieškovo nepriteistinos (CPK 92 straipsnis).

Atsakovė atsiliepime prašė priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ , tačiau Å¡ias iÅ¡laidas pagrindžiančių dokumentų teismui nepateikė. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 83 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 93, 96, 259, 260, 268, 270 straipsniais, n u s p r e n d ž i a : Civilinės bylos dalį dėl 400 Eur žalos priteisimo ieÅ¡kovui R. Å . iÅ¡ atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus automobilių centras“ nutraukti.

IeÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti ieÅ¡kovui R. Å ., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iÅ¡ atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus automobilių centras“, juridinio asmens kodas 303689856, 1612,98 Eur (vienÄ tÅ«kstantį Å¡eÅ¡is Å¡imtus dvylika Eur 98 ct) žalos atlyginimo ir 5 procentų dydžio metines procesines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ (1612,98 Eur) nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2018 m. balandžio 12 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. Priteisti R.

Å ., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iÅ¡ atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus automobilių centras“, juridinio asmens kodas 303689856, 855,40 Eur (aÅ¡tuonių Å¡imtų penkiasdeÅ¡imt penkių Eur 40 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ . GrÄ Å¾inti ieÅ¡kovui R. Å ., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 6,75 Eur (Å¡eÅ¡ių Eur 75 ct) žyminio mokesčio, sumokėto 2018 m. kovo 27 d. (kvito Nr. 019589), iÅ¡aiÅ¡kinant, kad žyminį mokestį grÄ Å¾ina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos, remdamasi Å¡iuo teismo sprendimu.

KitÄ ieÅ¡kinio dalį atmesti. Priteisti valstybės naudai iÅ¡ atsakovės „Vilniaus automobilių centras“, juridinio asmens kodas 303689856, 7,74 Eur (septynių Eur 74 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ . Å i suma turi bÅ«ti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos sÄ skaitÄ : LT78 7290 0000 0013 0151 AB „Citadele“ banke, LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB banke, LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB banke, LT32 7180 0000 0014 1038 AB Å iaulių banke, LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filiale, LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyriuje, LT24 7300 0101 1239 4300 „Swedbank“, AB, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos banke, įmokos kodas 5660.

Sumokėjus bylinėjimosi iÅ¡laidas valstybės naudai, kvito originalÄ bÅ«tina nedelsiant pateikti teismui. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėja Sigita Fomičiova