875cdf7a-e453-4b38-adbc-c67b4cfa6052 · Vilniaus apygardos teismas

Pranešėja A                                                                                                Baudžiamoji byla Nr. 1A-285-1020/2017                                                                     Teisminio proceso Nr. 1-01-1-52446-2016-3                          Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.1.1. (S)        VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. balandžio 26 d.Vilnius              Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Reginos Pocienės, Jurgitos Mačionytės ir Ernesto RimÅ¡elio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), sekretoriaujant Daivai KokÅ¡taitei,dalyvaujant prokurorui Dariui Burbuliui,nuteistajam P. Z. ir jo gynėjai advokatei Eugenijai Liutvinskienei,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal P. Z. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 10 d. nuosprendžio, kuriuo P. Z. pripažintas kaltu ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį – 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausme, kuri remiantis BK 641 straipsniu, sumažinta vienu trečdaliu, paskiriant galutinę – 1 (vienerių) metų ir 8 (aÅ¡tuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

IÅ¡ P. Z. ir V. D. solidariai civilinio ieÅ¡kovo UAB „F“ (duomenys neskelbtini), naudai priteista 904,47 eurų bei civilinio ieÅ¡kovo AB „L“ (duomenys neskelbtini), naudai priteista 1223,53 eurų nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo.Å iuo nuosprendžiu taip pat buvo nuteistas ir V. D., tačiau nuosprendis jo atžvilgiu nėra skundžiamas.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė:Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės P. Z. nuteistas už tai, kad jis ir V.

D. veikdami kartu, turėdami tikslÄ pagrobti svetimÄ turtÄ , 2016 m. lapkričio 8 d., apie 04.25 val., atėjo prie UAB „F“ (duomenys neskelbtini), pastato, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kur V. D. stovėjo ir stebėjo aplinkÄ , kad niekas nesutrukdytų daromai nusikalstamai veikai, o P. Z. iÅ¡laužė UAB „F“ (duomenys neskelbtini), įėjimo durų spynÄ , tokiu bÅ«du įsibrovė į pastato vidų ir iÅ¡ UAB „F“ (duomenys neskelbtini), prekybos salės pagrobė UAB „F“ (duomenys neskelbtini), priklausančiÄ benzininę betono pjaustyklę „Stihl TS410“, kurios vertė 929 Eur, ir benzininę betono pjaustyklę „Stihl TS700“, kurios vertė 1379 Eur, po ko V.

D. kartu su P. Z. pasiÅ¡alino iÅ¡ įvykio vietos. Tokiais veiksmais P. Z. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 178 straipsnio 2 dalyje. II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių praÅ¡ymai P. Z. apeliaciniu skundu nurodo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas priimdamas 2017 m. vasario 10 d. nuosprendį, kuriuo jam buvo paskirta 1 (vienerių) metų ir 8 (aÅ¡tuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, nevisiÅ¡kai atsižvelgė į jo dviejų labai rimtų ligų sunkumÄ ir paskyrė jam per griežtÄ bausmę.

Atsiliepimų į apeliacinį skundÄ negauta. Teismo posėdyje P. Z. ir jo gynėja prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, o prokuroras prašė apeliacinį skundÄ atmesti. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas atmestinas. Ä®vertinus bylos medžiagÄ ir apeliacinės instancijos teismui proceso dalyvių pateiktus argumentus, konstatuotina, kad Å¡ioje byloje pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, esminių baudžiamojo proceso teisės pažeidimų nepadaryta, o P. Z. paskirta bausmė - teisinga ir ne per griežta.

Å ioje baudžiamojoje byloje neginčijamos P. Z. padarytų veikų faktinės aplinkybės, jų kvalifikavimas, turtinės žalos atlyginimo ir (ar) atlygintinos žalos dydžio klausimas, nuteistasis nesutinka tik su jam paskirta bausme. Taigi, baudžiamoji byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik Å¡ioje apimtyje. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumÄ . Baudžiamosios teisės paskirties kontekste tai reiÅ¡kia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių Å¡iam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobÅ«džio ir už Å¡iÄ veikÄ numatytos bausmės turi bÅ«ti teisinga pusiausvyra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2014 m. spalio 7 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K - 388/2014;

Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d. nutarimas). Ä®statymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingÄ bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamÄ jÄ atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais. BK 41 straipsnio 2 dalis nustato, kad bausmės paskirtis yra 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo;

2) nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį, 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas;

4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų;

5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ . Bendruosius bausmės skyrimo pagrindus nustato BK 54 straipsnis. Teismas skiria bausmę pagal Å¡io kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ , laikydamasis Å¡io kodekso bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į:

1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį;

2) kaltės formÄ ir rūšį;

3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus;

4) nusikalstamos veikos stadijÄ ;

5) kaltininko asmenybę;

6) asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį;

7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis). BK 61 straipsnio 2 dalis nustato teismui pareigÄ skiriant bausmę įvertinti ne tik atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobÅ«dį ir tarpusavio santykį, bet ir kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes. Apeliantas savo veiksmais padarė vienÄ baigtÄ tyčinį apysunkį nusikaltimÄ . Jo nusikalstamų veiksmų tikslas – turtinė nauda. Veika padaryta tiesiogine tyčia.

Vilniaus miesto apylinkės teismas P. Z. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikė tai, kad Å¡is pripažino savo kaltę dėl nusikaltimų padarymo ir dėl to nuoÅ¡irdžiai gailisi. P. Z. atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis teismas laikė tai, kad nusikaltimas padarytas veikiant bendrininkų grupėje bei tai, kad P. Z. šį nusikaltimÄ padarė bÅ«damas recidyvistu. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, Vilniaus miesto apylinkės teismas, skirdamas P. Z. laisvės atėmimo bausmę, tinkamai įvertino ir pastarojo asmenybę, iÅ¡ kurios ypatumų akivaizdu, jog kita bausmės rÅ«Å¡imi nei laisvės atėmimas BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų pasiekti nėra įmanoma.

Pažymėtina, kad aptariamÄ nusikaltimÄ P. Z. padarė tuo metu, kai teistumas dėl ankstesnių nusikalstamų veikų nebuvo iÅ¡nykęs ar panaikintas. Tai rodo, jog ankstesnės bausmės, taip pat ir laisvės atėmimas nuteistajam nepadarė teigiamos įtakos. IÅ¡ bylos matyti, kad P. Z. teistas net 12 kartų, iÅ¡ jų net 8 kartus už turtinio pobÅ«džio nusikalstamas veikas, taip pat 4 kartus už nusikalstamas veikas, kurios susijusios su disponavimu narkotinėmis ir (ar) psichotropinėmis medžiagomis (t. 1, b. l. 147-165).

Å ios aplinkybės rodo tipinį P. Z. elgesio modelį darant nusikalstamas veikas. Ankstesnės asmeniui taikytos teisinio poveikio priemonės nepasiekė savo tikslų, nepakeitė jo elgesio teigiama linkme, asmuo nepadarė reikiamų iÅ¡vadų ir nenustojo elgtis nusikalstamai ir neteisėtai. Tokioje situacijoje, akivaizdu, kad Å¡velnesnės nei laisvės atėmimas bausmės skyrimas nebÅ«tų pakankama bei efektyvi baudžiamosios atsakomybės taikymo forma ir bausmės tikslai nebÅ«tų pasiekti. Apygardos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje skyrė pakankamai Å¡velniÄ bausmę.

Už P. Z. inkriminuotÄ BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytÄ nusikaltimÄ kaip viena iÅ¡ bausmės rÅ«Å¡ių numatytas laisvės atėmimas iki 6 metų. Laisvės atėmimo bausmės vidurkis už šį nusikaltimÄ yra 3 metai 1 mėnuo ir 15 dienų. Vilniaus miesto apylinkės teismas, nepaisydamas to, kad Å¡ioje byloje nustatytos net dvi P. Z. atsakomybę sunkinančios aplinkybės, kad jis nekart teistas už panaÅ¡aus pobÅ«džio nusikalstamas veikas, skyrė ženkliai mažesnę nei sankcijoje numatytas vidurkis laisvės atėmimo bausmę – 1 (vienerių) metų ir 8 (aÅ¡tuonių) mėnesių laisvės atėmimÄ .

Turint omenyje nuteistojo asmenybę ir ankstesnius teistumus, aiÅ¡kiÄ Ä¯statymo leidėjo pozicijÄ , jog bausmė esant nusikaltimų recidyvui, turi griežtėti, P. Z. paskirtos bausmės nėra pagrindo laikyti per griežta. Pirmos instancijos teismas, skirtingai nei nurodo apeliantas, įvertino P. Z. sirgimÄ Å½IV ir sprendė, kad nėra pagrindo iÅ¡vadai, kad dėl Å¡ios ligos P. Z. galėtų bÅ«ti per sunku atlikti laisvės atėmimo bausmę ar egzistuotų pagrindas pastarÄ jį atleisti nuo bausmės atlikimo BK 76 straipsnio pagrindu.

Teismas su tuo visiÅ¡kai sutinka ir pastebi, jog esant ypatingos aplinkybėms įstatymų leidėjas numato galimybę atidėti įsiteisėjusiojo nuosprendžio vykdymÄ (Lietuvos Respublikos baudžiamo proceso kodekso 338 straipsnis). Taigi, įstatymas numato galimybę užtikrinti reikiamÄ gydymÄ ir atidėti bausmės vykdymÄ , jei to negalima padaryti vykdant nuosprendį. Dėl priklausomybės narkotikams pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje atskirai nepasisakė, tačiau tiek pats apeliantas, tiek prokuroras apeliacinės instancijos teisme pripažino, kad P. Z. esant suimtam, nesant galimybės įsigyti narkotikų pastarasis atitolo nuo jų vartojimo.

Dėl Å¡ių priežasčių negalima daryti iÅ¡vados, kad dėl priklausomybės P. Z. yra sunkiau atlikti jam paskirtÄ bausmę. Teisėjų kolegijos vertinimu, P. Z. argumentas, jog skundžiamÄ nuosprendį pradėjus vykdyti jis bus perkeltas į pataisos namus, kur vėl egzistuos galimybė gauti narkotikų, Å¡ioje situacijoje nesudaro pagrindo Å¡velninti P. Z. paskirtÄ bausmę, o įpareigoja pataisos įstaigas užtikrinti tokį bausmės vykdymÄ ir įstaigos rėžimÄ , kad laisvės atėmimo bausmę atliekančiam asmeniui nebÅ«tų prieinamos narkotinės ir (ar) psichotropinės medžiagos.

Atsižvelgdama į visa tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 10 d. nuosprendis, yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį keisti ar naikinti nėra pagrindo. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a:        nuteistojo P. Z. apeliacinį skundÄ atmesti.                Teisėjai                                                                                                                                                  Jurgita Mačionytė                                                                                                                                                    Regina Pocienė                                                                                                                                                    Ernestas RimÅ¡elis                                                                                                                                                                                                   Â