2017-12-13 Nr. AB-23378-3-63-3-01630-2016-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2703-556/2017

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01630-2016-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 37.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. gruodžio 13 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato, apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. L. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas R. L. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi su skundu (b. l. 2‑4) į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti jam iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Tauragės AVPK), 25 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas nurodė, kad laikotarpiu nuo 2014 m. gegužės 26 d. iki 2015 m. kovo 20 d. Tauragės AVPK areštinėje (toliau – ir Areštinė) jis buvo laikomas perpildytose kamerose, kurios neatitiko higienos normų reikalavimų, nes buvo tamsu, nešvaru, nebuvo ventiliacijos, nuo lubų nukritęs tinkas, sienos apibraižytos, supelijusios, gultai surūdiję, tualetas nuo kameros atskirtas tik iš vienos pusės, tualete nebuvo sėdimo klozeto, vandens nuleidimo, cheminių valymo priemonių ir inventoriaus, patalynė nešvari, čiužinys plonas, antklodės suplyšusios, pagalvė maža, patalynė be užvalkalų. Teigė, kad dėl nežmoniškų, antisanitarinių sąlygų buvo pažemintas jo orumas, jam buvo padaryta moralinė žala, kuri pasireiškė dvasiniais išgyvenimais, diskomfortu, nepatogumais, pažeminimu. Nurodyti pažeidimai prilyginami kankinimui, kuris yra draudžiamas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsniu bei Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsniu.

3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Tauragės AVPK, atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 14–18) nurodė, kad su juo nesutinka, ir prašė jį atmesti.

4. Nurodė, kad atsižvelgiant į asmenų laikymo Areštinėje specifiką, toje pačioje kameroje laikomų asmenų skaičius per parą nėra stabilus. Tauragės AVPK periodiškai atliekami Tauragės visuomenės sveikatos centro patikrinimai, randami trūkumai nedelsiant šalinami. Tauragės visuomenės sveikatos centro 2014 m. lapkričio 17 d., 2015 m. kovo 30 d. ir 2015 m. balandžio 30 d. patikrinimų metu Lietuvos higienos normos HN 37:2009 „Policijos areštinės: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. rugsėjo 29 d. įsakymu Nr. V-820 (toliau – ir Higienos norma HN 37:2009), reikalavimų pažeidimų nenustatyta, buvo nustatyta, kad vėdinimas įrengtas tinkamai, minkštasis inventorius skalbiamas, dezinfekuojamas, kamerose įrengti sanitariniai mazgai atitinka reikalavimus.

5. Teigė, kad kamerose tualetai įrengti pagal Higienos normos HN 37:2009 20 punkto reikalavimus, pagal 21 punkto reikalavimus kamerose įrengtos skaidraus stiklo ir atsidarančios orlaidės, pagal 58 punkto reikalavimus patalynė ir čiužiniai vežami į UAB „Atakras“. Duomenų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis su skundais ar prašymais dėl netinkamų jo laikymo Areštinėje sąlygų, nėra. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, jog dėl netinkamų jo laikymo Areštinėje sąlygų būtų kilusios neigiamos pasekmės ar sutrikusi jo sveikata. Pagal įrašus sveikatos žurnale, pareiškėjas jokių sveikatos nusiskundimų laikymo Areštinėje laikotarpiu neturėjo.

II. 6. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2016 m. lapkričio 2 d. sprendimu (b. l. 61–67) pareiškėjo skundą iš dalies tenkino, priteisė pareiškėjui iš atsakovo 500 Eur neturtinės žalos atlyginimui, dėl kitos pareiškėjo reikalavimų dalies skundą atmetė.

7. Teismas nurodė, kad Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 5-V-356 patvirtintų Teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 80 punkte reglamentuota, jog vienam asmeniui turi tekti ne mažiau kaip 5 kv. m kameros ploto, neįskaičiuojant sanitarinio mazgo ploto į bendrą gyvenamąjį plotą. Teismas bylos medžiaga nustatė, kad įvairiais periodais pareiškėjas Areštinėje buvo laikomas laikotarpiu nuo 2014 m. gegužės 6 d. iki 2015 m. vasario 26 d. Tauragės AVPK 2015 m. spalio 23 d. rašte Nr. 85‑5‑40754(8.1.40) pažymėta, jog Areštinės kamerose sanitarinio mazgo plotas sudaro 1,42 kv. m ir visose kamerose yra vienodas. Per visą ginčo laikotarpį pareiškėjas Areštinėje buvo laikomas 79 paras, iš kurių 47 paras – pažeidžiant minimalų vienam asmeniui turintį tekti kameros plotą, nes vienam asmeniui tenkantis kameros plotas be sanitarinio mazgo ploto svyravo nuo 2,22 kv. m iki 4,44 kv. m.

8. Dėl higienos normų pažeidimo teismas pažymėjo, kad Tauragės visuomenės sveikatos centro 2014 m. lapkričio 17 d. patikrinimo akte Nr. AK-159 nurodyta, jog 2014 m. lapkričio 11 d. atlikus patikrinimą kameroje Nr. 3, buvo nustatyti Higienos normos HN 37:2009 6 ir 21 punktų pažeidimai, nes nebuvo rozečių, matosi pliki laidai, langai iš neskaidraus stiklo, nedega viena iš dviejų lempučių. Kitų Higienos normos HN 37:2009 pažeidimų nenustatyta. Pažymėta, kad kamerose įrengti sanitariniai mazgai, kurie atskirti nuo gyvenamosios paskirties patalpos 120 cm aukščio pertvara, įrengta šalto vandens tiekimo sistema, yra unitazas, praustuvė, veidrodis, tai atitinka Higienos normos HN 37:2009 20 punkto reikalavimus.

Nustatyta, kad veikia ištraukiamoji vėdinimo sistema, orlaides galima atidaryti, kas atitinka Higienos normos HN 37:2009 23 punkto reikalavimus, ant sienų ir lubų paviršių pelėsio nematyti, patalpa šildoma, todėl nedrėgna, tai atitinka Higienos normos HN 37:2009 48 punkto reikalavimus. Areštinės patalpų ir sanitarinių mazgų dezinfekcijai naudojamas biocidas „Žaibas“. Pabrėžiama, kad pagal Higienos normos HN 37:2009 52 punktą policijos areštinėse laikomi asmenys privalo rūpinti švaros bei tvarkos palaikymu kamerose, tam tikslui jie aprūpinami švariu ir tvarkingu valymo inventoriumi.

Nustatyta, kad kamerų valymui naudojami kibirai, šluotos, tualetų valymui naudojamas atskiras inventorius. Tauragės visuomenės sveikatos centro 2015 m. kovo 30 d. patikrinimo akte Nr. AK-34 nurodyta, jog 2015 m. kovo 25 d. atlikus patikrinimą kamerose Nr. 3, 5, 8, nustatyta, kad kameroje Nr. 9 lova sulaužyta (Higienos normos HN 37:2009 6 p. neatitiktis), dirbtinis apšvietimas ir neskaidraus stiklo langai kamerose Nr. 3, 5, 8 neatitinka Higienos normos HN 37:2009 21 punkto reikalavimų, kameroje Nr. 3 išlaužtos grindys (Higienos normos HN 37:2009 27 p. reikalavimų neatitikimas).

Pažymėta, kad lovos skalbiniai, rankšluosčiai ir kiti skalbiniai skalbiami viešojoje skalbykloje, minkštasis inventorius, kurio negalima skalbti, valomas cheminėje valykloje (atitinka Higienos normos HN 37:2009 58 p.). Iš 2013 m. birželio 14 d. sudarytos skalbimo paslaugų sutarties su UAB „Atakaras“ ir iš 2015 m. kovo 24 d. PVM sąskaitos-faktūros matyti, kad patalynė išskalbta, tačiau minkšto inventoriaus (čiužinių, pagalvių, antklodžių) cheminis valymas sąskaitoje nepažymėtas. 2015 m. vasario 23 d. PVM sąskaitoje-faktūroje pažymėta „patalynės skalbimas ir čiužinių dezinfekavimas“.

Pabrėžiama, kad turi būti tiksliai nurodyta, kiek patalynės skalbta, ir čiužinių, kuriems atliktas cheminis valymas, kiekis. Tauragės visuomenės sveikatos centro 2015 m. balandžio 30 d. patikrinimo akte Nr. AK-54 nurodyta, jog atlikus patikrinimus kamerose Nr. 2, 3, 5, 8, nustatyta, kad dirbtinis apšvietimas ir neskaidraus stiklo langai kamerose Nr. 2, 3, 5, 8 neatitinka Higienos normos HN 37:2009 21 punkto reikalavimų, kameroje Nr. 8 ant sienų yra pelėsio (Higienos normos HN 37:2009 48 p. neatitiktis). Pažymėta, kad sanitariniai mazgai atskirti nuo gyvenamosios paskirties patalpos 120–130 cm aukščio pertvara, kamerose Nr. 2, 3, 5, 8 oro temperatūra, santykinė drėgmė ir judrumas atitinka HN Higienos normos 37:2009 24 punkto reikalavimus, minkštasis inventorius (čiužiniai), kurio negalima skalbti, valomas cheminėje valykloje.

Iš 2013 m. birželio 14 d. skalbimo paslaugų sutarties Nr. 85-4-ST2-49 su vėlesniais pakeitimais matyti, jog skalbinių skalbimo, lyginimo, dezinfekavimo paslaugas pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2012 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. V-22 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 130:2012 „Skalbyklų paslaugų sveikatos saugos reikalavimai“ reikalavimus atlieka UAB „Atakras“. Pažymėtina, jog pagal Higienos normos HN 37:2009 52 punktą Areštinėje esantys asmenys patys privalo nuolat rūpintis švaros bei tvarkos palaikymu kamerose, ir tuo tikslu jie aprūpinami valymo inventoriumi bei valymo priemonėmis.

Šioje srityje pažeidimų nenustatyta. Teismas nustatė, kad patikrinimai buvo atliekami ir 2015 m. kovo 25 d., 2015 m. balandžio 16 d. ir 2015 m. balandžio 21 d. Nors nurodytais laikotarpiais pareiškėjas jau nebuvo laikomas Areštinėje, tačiau atsižvelgiant į aplinkybę, jog nuo pareiškėjo laikymo Areštinėje buvo praėjęs neilgas laiko tarpas, nelaikytina, kad per jį iš esmės galėjo pasikeisti asmenų laikymo Areštinėje sąlygos. Teismas, vertindamas minėtais patikrinimais nustatytas faktines aplinkybes, padarė išvadą, kad patikrinimų metu buvo nustatyti ne visi pareiškėjo nurodyti pažeidimai, o nustatytieji pažeidimai pareiškėjui galėjo sukelti tam tikrus nepatogumus.

9. Teismas pažymėjo, kad nors sanitarinių mazgų kamerose įrengimas atitinka teisės aktų reikalavimus, tačiau turi būti įvertinta, ar pareiškėjas turėjo galimybę privačiai pasinaudoti tualetu. Į bylą nepateikti įrodymai, patvirtinantys, kad Areštinės kamerose, kurioje buvo laikomas pareiškėjas, sanitarinio mazgo erdvė buvo visiškai atitverta nuo likusio kameros ploto. Iš to teismas padarė išvadą, kad pareiškėjo teisė į privatumą nebuvo užtikrinta ir, naudodamasis tualetu, jis galėjo patirti nepatogumų.

10. Teismas, įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes, tai, kad 47 paras pareiškėjo laikymo Areštinėje sąlygos neatitiko vienam asmeniui turinčio tekti 5 kv. m minimalaus kameros ploto reikalavimo, o sanitarinio mazgo erdvės neatitvėrimu nuo likusio kameros ploto pareiškėjo teisė į privatumą nebuvo užtikrinta bei, naudodamasis tualetu, jis galėjo patirti nepatogumų, padarė išvadą, kad atsakovo atstovo neveikimas, t. y. neteisėti veiksmai Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio prasme, pareiškėjui sukėlė atitinkamas neigiamas pasekmes (nepatogumus ir neigiamus išgyvenimus).

11. Teismas, vadovaudamasis Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalimi, CK 6.250 straipsniu bei teismų praktikoje suformuluotais patirtos neturtinės žalos atlyginimo bei jos dydžio nustatymo vertinamaisiais kriterijais, pareiškėjo patirtą žalą vertino pinigais. Teismas, nustatydamas pareiškėjo patirtos neturtinės žalos dydį, atsižvelgė į įrodymų apie pareiškėjo sveikatos būklę bei jo nusiskundimų, susijusių su netinkamomis Areštinėje laikymo sąlygomis, nebuvimą bei į tai, kad nenustatyta, jog Tauragės AVPK pareigūnai būtų sąmoningai siekę pažeisti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis. Teismas, remdamasis išdėstytais argumentais, teisingumo ir protingumo kriterijais, pareiškėjo patirtą neturtinę žalą įvertino 500 Eur suma.

III. 12. Atsakovas apeliaciniu skundu (b. l. 75–77) prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 2 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

13. Atsakovas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nustatė, jog pareiškėjas 49 paras buvo laikomas kamerose, kuriose jam teko mažiau ploto nei kad reikalauja teisės aktai. Tauragės AVPK nuomone, 49 paros yra neilgas laiko tarpas, todėl pareiškėjui buvo priteista neadekvati padarytam pažeidimui neturtinės žalos atlyginimui skirta suma. Pareiškėjas Tauragės AVPK nebuvo laikomas nepertraukiamai, kameros ploto norma nuolat kito, pareiškėjas Tauragės AVPK skundų neteikė, nėra duomenų, jog dėl to pablogėjo pareiškėjo sveikata. Pirmosios instancijos teismas nenustatė visų būtinų viešosios civilinės atsakomybės sąlygų. Nagrinėjamu atveju pareiškėjui būtų užtekę teisės pažeidimo pripažinimo, nes jam nebuvo padaryta jokios žalos.

14. Pareiškėjas atsiliepimo į atsakovo apeliacinį skundą nepateikė.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 15. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl neturtinės žalos, padarytos dėl tinkamų kalinimo sąlygų Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinėje neužtikrinimo pareiškėjui, atlyginimo.

16. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje ne kartą akcentuota, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Helle prieš Suomiją; LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-355/2011).

17. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pasisakys dėl Nutarties 13 punkte nurodytų atsakovo apeliacinio skundo argumentų, nes kitų pirmosios instancijos teismo sprendime nustatytų aplinkybių bei jų vertinimo atsakovas neginčija. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylos medžiagą, įvertinęs aktualų teisinį reglamentavimą bei teismų praktiką, sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime padarytomis išvadomis dėl atsakovo apeliaciniame skunde neginčytų aplinkybių, todėl dėl jų atskirai nepasisako.

18. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl Nutarties 13 punkte nurodytų atsakovo apeliacinio skundo argumentų, visų pirma, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu (žr. Nutarties 7 p.) konstatavo, jog pareiškėjui kalint Areštinėje laikotarpiu nuo 2014 m. gegužės 26 d. iki 2015 m. vasario 26 d. 47 paras nebuvo užtikrinta teisės aktuose nustatyta minimali Areštinės kameros ploto norma (5 kv. m (sanitarinio mazgo plotas į bendrą gyvenamąjį plotą neįskaičiuojamas) – Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 5‑V-356 patvirtintų Teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisyklių 80 p.). Nors pirmosios instancijos teismas nekonstatavo, kad tokio tipo atsakovo neteisėtais veiksmais buvo pažeistos Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio nuostatos, tačiau dėl minėtų neteisėtų veiksmų atsakovui kyla atsakomybė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnio 4 dalies prasme. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu taip pat konstatavo pareiškėjo teisės būti kalinamam higienos normas atitinkančioje kameroje pažeidimą (žr. Nutarties 8 p.), taip pat pareiškėjo teisės į privatumą, naudojantis sanitariniu mazgu, pažeidimą visą jo laikymo Areštinėje laikotarpį (iš viso 79 paras; žr. Nutarties 9 p.).

19. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, paprastai patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-309-438/2017, 2017 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-235-492/2017, 2017 m. sausio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3358-624/2016 ir kt.). Ši aplinkybė taip pat konstatuota ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (žr. pvz., EŽTT 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimą byloje Savenkovas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02).

20. Tokia pozicija grindžiama neturtinės žalos pobūdžio specifika. Neturtinė žala yra padaroma fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie sukelia kančias ir išgyvenimus, ji paprastai pasireiškia tam tikrais žmogaus dvasinio, vidinio pasaulio patyrimais, netekimais ar skausmais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais dažnai yra neįmanoma. Ginčo dėl neturtinės žalos padarymo sprendimui negali būti taikomi tokie patys įrodymų konkretumo standartai kaip nagrinėjant turtinės žalos padarymo klausimus, šiuo atveju didesnę reikšmę turi visuotinai žinomų aplinkybių, tam tikrų reiškinių atitikimo visuotinai priimtoms moralės ir etikos normoms bei vertinimams kriterijai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, Administracinė jurisprudencija Nr. 14, 2008).

21. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, jog CK 6.250 straipsnio 2 dalies nuostata įpareigoja teismą patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti dėl tinkamo žalos atlyginimo būdo (žr., pvz., 2017 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-810-492/2017, 2013 m. liepos 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-1211/2013, 2013 m. birželio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1281/2013).

22. Iš administracinių teismų praktikos matyti, kad asmens, kuris patyrė neturtinės žalos dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, teisės gali būti apginamos dviem būdais – teismo sprendimu pripažįstant asmens teisių pažeidimą arba už patirtą skriaudą atlyginant pinigine kompensacija.

23. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. Taikant pažeidimo pripažinimą teismo sprendimu, kaip neturtinės žalos, kilusios dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, atlyginimo būdą, remiamasi Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika panašiose bylose. EŽTT, gindamas Konvencijoje įtvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, tam tikrais atvejais konstatuoja, jog teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., EŽTT 2006 m. spalio 10 d. sprendimą byloje L. L. prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 7508/02), 2000 m. spalio 10 d. sprendimą byloje Daktaras prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 42095/98)). Todėl teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013 ir joje nurodytą EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99); taip pat žr. 2013 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1864/2013; 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012, 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008 ir kt.).

24. Teisėjų kolegija, įvertinusi nagrinėjamoje byloje nustatytas faktines aplinkybes, kurios yra teisiškai reikšmingos sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo formos ir dydžio, nustatytų pažeidimų pobūdį, mastą, trukmę ir intensyvumą, vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijais, pritardama pirmosios instancijos teismo išvadoms šiuo aspektu ir jų nekartodama, papildomai atkreipdama dėmesį, kad atsakovas apeliaciniame skunde nenurodo jokių teisiškai pagrįstų argumentų, kurie sudarytų pagrindą spręsti, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju neturėjo priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ar pirmosios instancijos teismo priteista 500 Eur suma nelaikytina adekvačia kompensuoti pareiškėjo patirtą neturtinę žalą, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl jį keisti ar naikinti nėra jokio teisinio pagrindo, tuo tarpu atsakovo apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato, apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Ričardas Piličiauskas Veslava Ruskan Arūnas Sutkevičius