2022-09-20 Nr. BB-5515-1-01-1-43190-2019-2 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Kasacinio skundo Nr. DOK-4365/2022

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-43190-2019-2

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2022 m. rugsėjo 20 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Jokimaitės (kolegijos pirmininkė), Rimos Ažubalytės ir Algimanto Valantino, susipažinusi su nuteistojo T. Š. kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. gegužės 23 d. nuosprendžio ir baudžiamosios bylos medžiaga,

n u s t a t ė :

Kasaciniu skundu prašoma pakeisti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir T. Š. veiksmus kvalifikuoti pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, dėl kitų nusikalstamų veikų išteisinti arba panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Kasatorius nurodo, kad teismų nuosprendžiuose akcentuojama, jog nusikalstamas veikas jis (T. Š.) padarė kartu su R. V., apgaulės būdu realizavo bendrą susitarimą užvaldyti didelės vertės svetimą turtą, kėsinosi į svetimą turtą, tačiau teismai neinkriminavo bendrininkavimo, o nesant bendrininkavimo, jis (T. Š.) negali atsakyti už R. V. neteisėtus veiksmus ir būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 3 dalį. Taip pat nurodoma, kad nors teismų sprendimuose konstatuojama, kad netikrų dokumentų pagaminimas ir vėlesnis jų panaudojimas nulėmė turtinės žalos atsiradimą, arba, kad suklastoti dokumentai sudarė prielaidas didelei žalai atsirasti, kasatorius nuomone, jo veiksmai, susiję su dokumentų suklastojimu ir jų pateikimu į VSDF, žalos kredito įstaigoms nesukėlė. Žalą, kaip nurodo kasatorius, sukėlė aktyvūs R. V. veiksmai. Kasaciniame skunde taip pat nurodoma, kad priešingai nei nurodė prokuroras ir teismai, R. V. aiškiai suvokė, kad, siekdamas gauti kreditus, klastojo ir teikė suklastotus dokumentus. Teismai, pažeisdami BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas, neįvertino byloje surinktų įrodymų visumos, liudytojų ir R. V. paaiškinimus vertino neobjektyviai ir selektyviai, nepašalino visų byloje kilusių abejonių.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti teisiniai argumentai, pagrindžiantys BPK 369 straipsnyje nurodytų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).

Kaip matyti iš kasacinio skundo turinio, nuteistasis nesutinka su jo nuteisimu pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 3 dalį, ginčija teismų nustatytas faktines aplinkybes, nesutinka su teismų atliktu įrodymų vertinimu, analizuoja bei vertina įrodymus ir dėsto savo išvadas. Nors kasatorius teigia, kad teismai netinkamai įvertino įrodymus, tačiau pagrįstų teisinių argumentų dėl esminių BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų pažeidimų nenurodo. Nuteistasis, prašydamas jį išteisinti pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, nusikalstamą veiką kvalifikuotą pagal BK 300 straipsnio 3 dalį perkvalifikuoti pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, siekia, kad kasacinės instancijos teismas kitaip įvertintų įrodymus bei padarytų kitokias, jam palankias išvadas, nei padarė bylą išnagrinėję teismai. Tačiau tokie skundo teiginiai, kuriais nesutinkama su teismų išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo bei įrodymų vertinimo, nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismas pirmosios bei apeliacinės instancijos teismų atlikto įrodymų vertinimo nepakeičia savu, o tik tikrina, ar anksčiau vykusiuose proceso etapuose buvo tinkamai aiškintas ir taikytas baudžiamasis įstatymas ir, ar proceso metu nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Ar tinkamai įvertinti įrodymai ir teisingai nustatytos faktinės bylos aplinkybės, galutinai išsprendžiama apeliacinės instancijos teisme.

Kolegija taip pat pažymi, kad pagal BPK 367 straipsnio 3 dalį, apskųsti įsiteisėjusį nuosprendį ar nutartį galima tik dėl tų klausimų, kurie buvo nagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Kaip matyti iš nuteistojo T. Š. apeliacinio skundo, klausimas dėl bendrininkavimo, apeliaciniame skunde nebuvo keliamas, šios instancijos teismas tokio klausimo nenagrinėjo, taigi šis klausimas negali būti nagrinėjamas ir kasacine tvarka (BPK 367 straipsnio 3 dalis). Kartu atkreiptinas dėmesys, kad teismų nuosprendžiuose konstatuota, jog T. Š. nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 2 dalyje padarė veikdamas kartu su R. V..

Teisėjų atrankos kolegijos vertinimu, kasaciniame skunde nėra pateikta išsamių teisinių argumentų, pagrindžiančių netinkamą baudžiamojo įstatymo aiškinimą ir taikymą nuteistojo nusikalstamas veikas kvalifikuojant pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 3 dalį bei teismų galimai padarytus esminius BPK pažeidimus, o skundo teiginiai, kuriais nesutinkama su teismų išvadomis dėl veikų faktinių aplinkybių nustatymo bei įrodymų vertinimo, nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir BPK 369 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3 ir 4 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nuteistojo T. Š. kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Sigita Jokimaitė

Rima Ažubalytė

Algimantas Valantinas