2018-10-24 Nr. AB-18991-3-61-3-00656-2017-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A-2024-261/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00656-2017-0

Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. spalio 24 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. G. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai valstybės įmonės „Mūsų amatai“ (trečiasis suinteresuotas asmuo – Vilniaus pataisos namai) dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas V. G. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės (toliau – ir atsakovas), atstovaujamos valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) „Mūsų amatai“, 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas nurodė, kad 2015 m. sausio 15 d. VĮ „Mūsų amatai“ direktoriaus įsakymu Nr. 7/05-5 „Dėl nuteistųjų skyrimo į darbą“ buvo priimtas į darbą 0,75 etato Vilniaus pataisos namų valgyklos virtuvėje, taikant 0,5 darbo užmokesčio koeficientą. Pareiškėjas teigė, kad nuo 2015 m. sausio 15 d. iki 2016 m. kovo 14 d. dirbo ir žuvininku, ir mėsininku, ir indų plovėju, tačiau darbo užmokestis buvo vienodas. Pareiškėjas paaiškino, kad per mėnesį turėdavo tik 3–4 laisvas dienas, dirbdavo po 8 val., už viršvalandžius jam nemokėdavo. Nors buvo priimtas kaip pagalbinis darbuotojas, tačiau, dirbdamas žuvininku, žuvį turėjo ir apdoroti, ir iškepti, o už darbą mokėjo tik kaip pagalbiniam darbininkui. Pareiškėjas teigė, kad tuo metu, kai dirbo virtuvėje, buvo žeminamas kitų nuteistųjų akivaizdoje; dirbdamas virtuvėje nė karto neišsimiegojo, tapo irzlus, jautrus, nervingas. Nuolatinis iškvietimas į darbą pareiškėjui sudarydavo nepatogumų rašant laiškus, skaitant, sportuojant. Pareiškėjas prašė byloje apklausti liudytojus Ž. V. ir A. P.

3. Atsakovas su pareiškėjo skundu nesutiko, atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

4. Atsakovas paaiškino, kad VĮ „Mūsų amatai“ direktoriaus 2015 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. 7/05-5 „Dėl nuteistųjų skyrimo į darbą“ pareiškėjas paties prašymu nuo 2015 m. sausio 15 d. buvo paskirtas į Pravieniškių filialo Vilniaus padalinio 0,75 etato virtuvės darbuotojo laikininko pareigas, taikant 0,5 darbo užmokesčio apmokėjimo koeficientą. Pagal sutartį, sudarytą tarp VĮ „Mūsų amatai“, uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Pontem“ ir Vilniaus pataisos namų (toliau – ir Vilniaus PN), VĮ „Mūsų amatai“ įsipareigojo Vilniaus PN atrinktus darbuotojus įdarbinti pagalbiniais darbininkais ir suteikti UAB „Pontem“ išsinuomotoje valgykloje, esančioje Rasų g. 8, Vilniuje, paslaugas, reikalingas maisto gamybos proceso metu, kurias atliktų VĮ „Mūsų amatai“ paskirti pagalbiniai virtuvės darbuotojai.

Sutartyje nustatyta, kad nuteistieji gali dirbti 8 val. per dieną, 40 valandų per savaitę. Nuteistieji turi teisę patekti į valgyklą tik su paskyra. Į darbo laiko apskaitos žiniaraščius įrašytas nuteistojo faktiškai konkrečią dieną dirbtas laikas ne visada sutampa su paskyrose nurodytu laiku. Paskyros kitai savaitei rengiamos savaitės pabaigoje. Kadangi tuo metu neįmanoma nustatyti, kokios gamybos apimtys ir koks nuteistųjų poreikis bus konkrečią savaitės dieną, į paskyras įrašomi visi nuteistieji. Prasidėjus konkrečiai savaitei, UAB „Pontem“ valgyklos vedėjas įvertina tos dienos valgiaraštį, maisto proceso ruošimo apimtis ir nusprendžia, kurie nuteistieji turi teikti paslaugas ir kiek laiko tai truks.

Paskyrų duomenys su darbo laiko žiniaraščių duomenimis gali nesutapti ir dėl to, kad nuteistieji tuo metu gali sirgti, būti konvojuojami, išeiti į pasimatymus ir pan. Vieninteliu dokumentu, žyminčiu valgykloje realiai kiekvieno nuteistojo teiktų paslaugų kiekį, laikytinas darbo laiko apskaitos žiniaraštis, o VĮ „Mūsų amatai“ pateiktų darbo laiko žiniaraščių matyti, kad pareiškėjas per dieną dirbdavo po 6 val. Atsakovas paaiškino, kad Nuteistųjų darbas apmokamas pagal jo kiekį ir kokybę pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. gegužės 27 d. nutarimu Nr. 494 patvirtintą Suimtųjų ir nuteistųjų darbo apmokėjimo aprašą (toliau – ir Aprašas).

Pagal Aprašo 4 punktą suimtiesiems ir nuteistiesiems, dirbantiems nuolatinius konkrečios apimties ilgalaikius darbus, mokama mėnesinė alga. Mėnesinę algą nustato laisvės atėmimo vietų ar valstybės įmonių prie pataisos namų vadovai, taikydami koeficientus, kurie nustatomi pagal darbų rūšis. Darbo užmokesčio koeficiento vienetas yra Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimalios mėnesinės algos dydis. Mėnesinė alga apskaičiuojama koeficientą dauginant iš minimalios mėnesinės algos dydžio. Pareiškėjas buvo įdarbintas pagalbiniu darbuotoju, taikant 0,5 koeficientą.

Kadangi pareiškėjas dirbo 0,75 etato, jam priskaičiuota darbo užmokesčio suma buvo proporcingai mažesnė. Nuteistieji, įdarbinami pagalbiniais darbuotojais, nespecializuojami, jiems kiekvieną dieną virtuvėje gali būti pavedama atlikti skirtingas užduotis. Pareiškėjas su pareigybės aprašymu buvo supažindintas pasirašytinai, dėl atliekamo darbo pretenzijų nekėlė. Pagal pareiškėjo skundą 2016 m. kovo 15 d. Valstybinė darbo inspekcija Vilniaus pataisos namuose esančioje valgykloje atliko neplaninį patikrinimą, tačiau pastabų dėl nuteistųjų darbo neturėjo.

Atsakovas teigė, kad pareiškėjo teiginiai dėl netinkamai apskaičiuoto darbo užmokesčio ir netinkamų darbo sąlygų neatitinka tikrovės, nes visą darbo laikotarpį darbo užmokestis pareiškėjui buvo mokamas, jis pretenzijų dėl jo dydžio nereiškė, todėl VĮ „Mūsų amatai“ neturėjo pagrindo abejoti darbo laiko apskaitos žiniaraščių duomenimis.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. gegužės 9 d. sprendimu pareiškėjo V. G. skundą atmetė.

6. Teismas nurodė, kad nuteistųjų darbas yra viena iš nuteistųjų pataisos priemonių (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 111 str.). Kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis nuteistasis privalo dirbti, jeigu jam darbą siūlo pataisos įstaigos administracija. Pataisos įstaigos administracija privalo užtikrinti, kad nuteistieji būtų įtraukiami į darbą atsižvelgiant į jų darbingumą ir, kiek galima, į turimą specialybę (BVK 125 str. 1 d.), o nuteistųjų darbo sąlygos nustatytos BVK 128 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems nustatoma ne ilgesnė kaip aštuonių valandų darbo diena. Nuteistiesiems suteikiamos dvi poilsio dienos per savaitę. Nuteistieji negali būti skiriami dirbti švenčių ir poilsio dienomis, išskyrus darbo įstatymuose nustatytais atvejais. BVK 128 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nepertraukiamai veikiančiose įmonėse, atskiruose cechuose, baruose, darbuose, kur yra pertraukiamasis darbo dienos (pamainos) režimas, taip pat darbuose, kur dėl techninių gamybos sąlygų negalima laikytis nuteistiesiems nustatytos kasdienės ar kassavaitinės darbo trukmės, vadovaujantis Darbo kodekso nuostatomis, galima taikyti suminę darbo laiko apskaitą. Pagal BVK 128 straipsnio 3 dalį nuteistiesiems, kurie įtraukiami į darbą poilsio arba švenčių dienomis, suteikiamas poilsis kitomis dienomis arba šios dienos pridedamos prie atostogų.

7. Teismas nurodė, kad nuteistųjų darbas apmokamas pagal jo kiekį ir kokybę Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka (BVK 131 straipsnio 1 dalis). Pagal Aprašo 4 punktą suimtiesiems ir nuteistiesiems, dirbantiems nuolatinius konkrečios apimties ilgalaikius darbus, mokama mėnesinė alga, kurią nustato laisvės atėmimo vietų ar valstybės įmonių prie pataisos įstaigų vadovai, taikydami koeficientus, kurie nustatomi pagal darbų rūšis. Darbo užmokesčio koeficiento vienetas yra Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydis. Mėnesinė alga apskaičiuojama atitinkamą koeficientą dauginant iš minimaliosios mėnesinės algos dydžio. Pagal Aprašo 11 punktą už viršvalandinį ir nakties darbą suimtajam ir nuteistajam mokama ne mažiau kaip pusantro jo darbo užmokesčio. Darbo užmokestis apima nustatytą valandinį tarifinį atlygį (mėnesinę algą) ir visus papildomus uždarbius, įvairiais būdais tiesiogiai išmokamus už atliktą darbą.

8. Teismas nustatė, kad laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 15 d. iki 2016 m. kovo 14 d., atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, pareiškėjas dirbo Pravieniškių filialo Vilniaus padalinio virtuvės darbuotoju laikininku. Teismas nustatė, pagal darbo laiko apskaitos žiniaraščių duomenis nustatė, kad pareiškėjas 2015 m. sausio mėnesį dirbo virtuvės darbininku 12 dienų po 6 valandas per dieną, viršvalandžių nedirbo, suteiktos 5 poilsio dienos; 2015 m. vasario mėnesį dirbo virtuvės darbininku 19 dienų po 6 valandas per dieną, viršvalandžių nedirbo, suteiktos 9 poilsio dienos; 2015 m. kovo mėnesį dirbo virtuvės darbininku 21 dieną po 6 valandas per dieną, išskyrus kovo 10 d. (dirbo 5 valandas), viršvalandžių nedirbo, suteikta 10 poilsio dienų; 2015 m. balandžio mėnesį dirbo virtuvės darbininku 21 dieną po 6 valandas per dieną, išskyrus balandžio 30 d. (dirbo 5 val.), viršvalandžių nedirbo, suteiktos 9 poilsio dienos; 2015 m. gegužės mėnesį dirbo virtuvės darbininku 20 dienų po 6 valandas per dieną, viršvalandžių nedirbo, suteikta 11 poilsio dienų; 2015 m. birželio mėnesį dirbo virtuvės darbininku 21 dieną po 6 valandas per dieną, išskyrus birželio 23 d. (dirbo 5 val.), viršvalandžių nedirbo, suteiktos 9 poilsio dienos; 2015 m. liepos mėnesį dirbo virtuvės darbininku 22 dienas po 6 valandas per dieną, viršvalandžių nedirbo, suteiktos 9 poilsio dienos; 2015 m. rugpjūčio mėnesį dirbo virtuvės darbininku 21 dieną po 6 valandas per dieną, išskyrus rugpjūčio 14 d. (dirbo 5 val.), viršvalandžių nedirbo, suteikta 10 poilsio dienų; 2015 m. rugsėjo mėnesį dirbo virtuvės darbininku 22 dienas po 6 valandas per dieną, viršvalandžių nedirbo, suteiktos 8 poilsio dienos; 2015 m. spalio mėnesį dirbo virtuvės darbininku 22 dienas po 6 valandas per dieną, viršvalandžių nedirbo, suteiktos 9 poilsio dienos; 2015 m. lapkričio mėnesį dirbo virtuvės darbininku 21 dieną po 6 valandas per dieną, viršvalandžių nedirbo, suteiktos 9 poilsio dienos; 2015 m. gruodžio mėnesį dirbo virtuvės darbininku 18 dienų po 6 valandas per dieną, išskyrus gruodžio 23 d. ir gruodžio 31 d. (dirbo po 5 val. per dieną), viršvalandžių nedirbo, suteikta 13 poilsio dienų; 2016 m. sausio mėnesį dirbo virtuvės darbininku 20 dienų po 6 valandas per dieną, viršvalandžių nedirbo, suteikta 11 poilsio dienų 2016 m. vasario mėnesį dirbo virtuvės darbininku 20 dienų po 6 valandas per dieną, viršvalandžių nedirbo, suteiktos 9 poilsio dienos; 2016 m. kovo mėnesį dirbo virėju 7 dienas po 8 valandas per dieną, išskyrus kovo 11 d. ir kovo 13 d. (dirbo po 7 val. per dieną), viršvalandžių nedirbo, suteiktos 7 poilsio dienos.

9. Teismas iš nuteistųjų išvedimo į darbą paskirstymo duomenų nustatė, kad nuo 2015 m. spalio 7 d. iki 2016 m. sausio 19 d. pareiškėjas dirbo indų plovykloje, o nuo 2016 m. sausio 20 d. iki 2016 m. kovo 15 d. – virtuvėje.

10. Teismas nurodė, kad pagal Aprašo 12 punktą nuteistiesiems, kurie įtraukiami į darbą poilsio ar švenčių dienomis, suteikiamas poilsis kitomis dienomis arba šios dienos pridedamos prie atostogų. Teismas nustatė, iš 2016 m. kovo mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraščio nustatė, kad pareiškėjas šventinę dieną, t. y. 2016 m. kovo 11 d., dirbo 7 val., tačiau 2016 m. kovo 12 d. jam buvo suteikta poilsio diena.

11. Teismas konstatavo, kad byloje esantys darbo laiko apskaitos žiniaraščiai patvirtina, jog pareiškėjui buvo suteiktos daugiau nei 3–4 poilsio dienos per mėnesį. Pareiškėjas švenčių dienomis, išskyrus 2016 m. kovo 11 d., ir savaitgaliais nedirbo, jo darbo valandų skaičius neviršijo teisės aktuose nustatyto 8 val. darbo laiko trukmės per dieną, nes dirbo tik po 6 val. per dieną, viršvalandžių nedirbo. Byloje nėra duomenų, kad 2015 m. sausio 15 d. – 2016 m. kovo 14 d. pareiškėjas dėl, jo manymu, netinkamų darbo sąlygų ar netinkamo apmokėjimo už darbą teikė pretenzijas ar prašymus. Todėl teismas pareiškėjo argumentus dėl nesuteiktų poilsio dienų ir neapmokėjimo už viršvalandinį darbą atmetė kaip nepagrįstus.

12. Teismas iš pareiškėjo pateiktos pažymos apie apskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį ir kitas išmokas nustatė, kad jam buvo mokamas darbo užmokestis pagal išdirbtų dienų ir valandų skaičių. Šios pažymos ir darbo laiko apskaitos žiniaraščių duomenys sutampa, todėl teismui nekilo abejonių dėl pareiškėjui teisingai apskaičiuoto ir išmokėto darbo užmokesčio.

13. Teismas iš virtuvės darbuotojo pareiginių nuostatų, patvirtintų UAB „Pontem“ generalinio direktoriaus 2013 m. vasario 22 d. įsakymu Nr. 08-10-419, 1.2 papunkčio nustatė, kad virtuvės darbuotojas atlieka pagalbinius darbus virtuvėje, pagal 1.22 papunktį, vykdo visus kitus teisėtus padalinio vadovo, vyr. virėjo, dietisto reikalavimus. Su pareiginiais nuostatais pareiškėjas susipažino 2015 m. sausio 15 d. Darbo laiko apskaitos žiniaraščių duomenys patvirtina, kad pareiškėjas dirbo virtuvės darbininku. Kadangi įrodymų, kad pareiškėjas dirbo žuvininku ar mėsininku, byloje nėra, teismas šiuos jo skundo argumentus argumentas atmetė kaip nepagrįstus.

14. Teismas pareiškėjo teiginius, kad tuo metu, kai jis dirbo virtuvėje, buvo žeminamas kitų nuteistųjų akivaizdoje atmetė kaip nepagrįstus, kadangi byloje nėra tai patvirtinančių duomenų.

15. Teismas konstatavo, kad atsakovo veiksmuose nebuvo neteisėtų veiksmų dėl apmokėjimo pareiškėjui už darbą, poilsio dienų suteikimo, pareiškėjo žeminimo virtuvėje nuteistųjų akivaizdoje, t. y. nebuvo vienos iš būtinųjų sąlygų civilinei atsakomybei kilti, todėl pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

III. 16. Pareiškėjas V. G. apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – priteisti jam iš atsakovo 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

17. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 6 straipsnio 3 dalies d punktą, nes byloje nebuvo apklausti liudytojai. Pareiškėjas teigia, kad skunde teismui išdėstė faktus ir prašė apklausti liudytojus, o ne remtis atsakovo pateiktais duomenimis, nes jie neatitinka tikrovės, kurią gali patvirtinti tik dirbantys valgykloje nuteistieji. Pareiškėjo teigimu, darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose nurodyti duomenys yra melagingi, o atliekami patikrinimai neefektyvūs, nes pataisos namų administracija apie juos yra įspėjama. Pareiškėjo manymu, valstybės civilinei atsakomybei kilti pakanka pažeidimo padarymo fakto, nebūtina įrodinėti konkretaus pareigūno ar institucijos kaltės. Pareiškėjas taip pat prašo apklausti jo skunde nurodytus liudytojus.

18. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas VĮ „Mūsų amatai“ atsiliepime į pareiškėjo V. G. apeliacinį skundą su juo nesutinka, prašo jį atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

19. Atsakovo atstovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo tinkamai, ištyrė visus byloje esančius įrodymus, kurie paneigė pareiškėjo skundo argumentus. Atsakovo atstovo teigimu, pareiškėjo cituojamos Konvencijos 6 straipsnio 3 dalies d punkto nuostatos taikomos baudžiamosioms byloms, pirmosios instancijos teismas procesinių pažeidimų nepadarė, nes įstatymas suteikia jam teisę spręsti pačiam dėl įrodymų patikimumo, liudytojų apklausos būtinumo. Atsakovo atstovo teigimu, jokioms patikrinimus atlikusioms įgaliotoms institucijoms nenustačius pažeidimų dėl nuteistųjų įdarbinimo, nėra nustatyta neteisėtų veiksmų, todėl negali būti pripažinta, kad pareiškėjas patyrė žalą. Be to, pareiškėjas neįrodė ir žalos padarymo fakto, priežastinio ryšio tarp kilusios žalos ir neteisėtų veiksmų, prašomas priteisti neturtinės žalos dydis nepagrįstas jokiais įrodymais.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 20. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią pareiškėjas kildina iš netinkamų kalinimo sąlygų.

21. Pareiškėjas nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu apeliacinį skundą iš esmės grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų rinkimo, tyrimo ir vertinimo tvarką.

22. Pagal ABTĮ 56 straipsnio 4 dalį, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių ABTĮ nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. ABTĮ 56 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus ABTĮ numatytas išimtis. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas.

23. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad pareiškėjas, pateikęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, kilusią dėl netinkamų kalinimo sąlygų, taip pat yra saistomas pareigos nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes (2014 m. vasario 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-81/2014). Pareiškėjo nurodytų aplinkybių pagrindu suformuluoti reikalavimai apsprendžia ginčo administracinėje byloje ribas (2012 m. sausio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-115/2012; 2013 m. rugsėjo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1251/2013). Pastebėtina, kad atsižvelgus į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, paprastai iš pareiškėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą (2013 m. vasario 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS602-84/2013). Pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka atsakovui, t. y. laisvės atėmimo vietos administracijai (2013 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013; 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-977/2013; 2013 m. balandžio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-197/2013).

24. Šio ginčo atveju pareiškėjas nenurodė ir nepagrindė reikšmingai savo teiginių apie jo pažeistas teises, kurios sukeltų abejones dėl atsakovo pateiktų įrodymų. Todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo surinktų įrodymų kiekiu bei jų vertinimu, todėl daro išvadą, jog rinkti naujus įrodymus bei iš naujo juos tirti byloje esančius įrodymus nėra pagrindo.

25. Teismui nėra privalomas bylos šalies prašymas dėl įrodymų išreikalavimo. Kaip minėta (22 nutarties punktas) teismas vertindamas įrodymų visetą, turi teisę nuspręsti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo ir kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas.

26. Pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodymų rinkimo ir vertinimo nuostatų bei suformuotos tesimų praktikos įrodinėjimo tvarkos panašiose bylose, todėl daroma išvada, jog teismas, remdamasis surinktais įrodymais, turėjo pagrindą konstatuoti, kad pareiškėjo teisės kalinimo metu nebuvo pažeistos, todėl neturtinės žalos pareiškėjas nepatyrė. Dėl ko pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo V. G. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Ričardas Piličiauskas

Arūnas Sutkevičius