2018-03-28 Nr. AB-6447-3-61-3-05106-2015-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-355-438/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05106-2015-3

Procesinio sprendimo kategorija 12.15.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. kovo 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Romano Klišausko (pranešėjas) ir Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Brilliant Group“ skundą atsakovui Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas UAB „Brilliant Group“ (toliau – ir pareiškėjas) pateikė teismui skundą, be kita ko, prašydamas panaikinti atsakovo Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir atsakovas, Vilniaus AVMI) 2015 m. rugsėjo 29 d. sprendimą Nr. (17.26-40) RES-211850 (toliau – ir Sprendimas).

2. Nurodė, kad Vilniaus AVMI Sprendimu išregistravo pareiškėją iš pridėtinės vertės mokesčio (toliau – ir PVM) mokėtojų registro ir nurodė pareiškėjui per 20 dienų nuo Sprendimo priėmimo pateikti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) tinkamai užpildytą išregistruojamo asmens paskutinio mokestinio laikotarpio PVM deklaracijos FR0600 formą.

3. Paaiškino, kad Vilniaus AVMI nepagrįstai išregistravo pareiškėją iš PVM mokėtojų registro. Pareiškėjas Lietuvos mokesčių mokėtojų registre įregistruotas 2011 m. gruodžio 22 d., į PVM mokėtojų registrą įregistruotas 2012 m. rugsėjo 12 d. Pareiškėjo pagrindinė veikla yra transporto priemonių, kompiuterinės ir buitinės technikos prekyba Lietuvos Respublikoje ir kitose Europos Sąjungos šalyse. Pareiškėjas kiekvieną mėnesį teikia mokesčių administratoriui PVM deklaracijas, kuriose yra nurodytos įmonės pajamos, taip pat ir apmokestinamos PVM. Pareiškėjas Vilniaus AVMI 2015 m. birželio 23 d. pateikė PVM deklaraciją už 2015 m. gegužės 1–31 d., kuri patvirtina, kad pareiškėjas per nurodytą mokestinį laikotarpį įvykdė 409 314 Eur vertės sandorių, apmokestinamų PVM. Sprendimas neargumentuotas, neįvertintos pareiškėjo veiklos ypatybės. Iš Sprendimo turinio neaišku, kokiomis aplinkybėmis ir įrodymais remiantis buvo nuspręsta pareiškėją nuo 2015 m. rugsėjo 30 d. išregistruoti iš PVM mokėtojų registro.

4. Atsakovas atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

5. Paaiškino, kad laikotarpiu nuo 2015 m. liepos 8 d. iki 2015 m. spalio 12 d. atliko pareiškėjo operatyvų patikrinimą pagal Latvijos Centrinės ryšių įstaigos gautą paklausimą dėl pareiškėjo sandorių su Latvijos įmonėmis SIA „Laiks.Celt.lv“, SIA „LCBM“, SIA „ISKRA“ ir SIA „MasterHaus“. Patikrinimo metu nustatyta, jog pareiškėjo elektroninėje deklaravimo sistemoje įregistruota vykdoma veikla – namų ūkio reikmenų didmeninė prekyba. Faktiškai pareiškėjo vykdoma veikla – transporto priemonių bei kitos įrangos ir prekių pirkimas iš Europos Sąjungos valstybių įmonių ir jų pardavimas Latvijos įmonėms bei Lietuvos UAB „Lakita“. Pagal VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto kadastro duomenis, pareiškėjas Lietuvoje nuosavybės teise nekilnojamojo turto neturi, pareiškėjo direktorius K. C. ir vienintelis akcininkas J. C. yra Latvijos piliečiai. Pareiškėjas nedeklaruoja mokamo darbo užmokesčio. Kelių transporto priemonių registro duomenimis, pareiškėjo vardu buvo įregistruoti 8 automobiliai. Pareiškėjas įsigijo Latvijoje 2 automobilius, juos pardavė Latvijos įmonėms. Laikotarpiu nuo 2014 m. spalio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. pareiškėjas deklaravo prekių ir paslaugų pardavimą 20 Latvijos PVM mokėtojų už 582 806,71 Eur. Pagal prekių tiekimo į ES šalis ataskaitų duomenis, nuo 2012 m. spalio 1 d. iki 2015 m. gegužės 31 d. pareiškėjas deklaravo prekių ir paslaugų pardavimą tik Latvijos PVM mokėtojams. Panevėžio AVMI specialistas, nuvykęs į pareiškėjo nurodytą prekių sandėliavimo vietą, nustatė, kad pastatas apleistas, jame nebuvo jokių veiklos požymių. Pareiškėjas nevykdė mokesčių administratoriaus nurodymų pateikti paaiškinimus dėl vykdomų sandorių su Latvijos įmonėmis. Tarp pareiškėjo ir Latvijos įmonių sandoriai faktiškai nevyko, pareiškėjas galėjo būti naudojamas sandorių grandinėje, siekiant kitiems ES valstybių narių PVM mokėtojams išvengti mokesčių arba sumažinti mokestines prievoles. Atsižvelgiant į operatyvaus patikrinimo nustatytas aplinkybes, Vilniaus AVMI priėmė teisėtą ir pagrįstą Sprendimą.

II. 6. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. rugsėjo 22 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino ir panaikino Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Mokestinių prievolių departamento Vilniaus įmonių skyriaus 2015 m. rugsėjo 29 d. sprendimą Nr. (17.26‑40) RES-211850 „Išregistruoti iš pridėtinės vertės mokesčio mokėtojų“.

7. Teismas nustatė, kad Panevėžio AVMI 2015 m. balandžio 2 d. rašte Nr. (34.6)-6K-766 Vilniaus AVMI nurodė, jog specialistas, nuvykęs į pareiškėjo nurodytą prekių sandėliavimo vietą, nustatė, kad pastatas apleistas, pastate nebuvo jokių veiklos požymių. Vilniaus AVMI 2015 m. rugsėjo 28 d. raštu Nr. (29.4.5.4)-39-19-23 pasiūlė VMI išregistruoti pareiškėją iš PVM mokėtojų registro. Vilniaus AVMI ginčijamu Sprendimu nuo 2015 m. rugsėjo 30 d. išregistravo pareiškėją iš PVM mokėtojų registro. Sprendimas buvo priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau – ir PVMĮ) 75 straipsnio 4 dalimi bei atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas, atsakovo duomenimis, nevykdo PVM apmokestinamos veiklos.

8. Teismas, remdamasis PVMĮ 75 straipsnio 4 dalimi ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2002 m. birželio 22 d. įsakymu Nr. 178 patvirtintų Įregistravimo į pridėtinės vertės mokesčio mokėtojų registrą / Išregistravimo iš pridėtinės vertės mokesčio mokėtojų registro taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 33 punktu, padarė išvadą, kad aplinkybė, ar PVM mokėtojas nevykdo ekonominės veiklos ir (ar) neįsigyja prekių iš kitų valstybių narių, turi būti pagrįsta surinktais įrodymais, kurių pakankamumas yra vertinamas kiekvienoje konkrečioje situacijoje.

9. Teismas, vertindamas, ar Sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus, nustatė, kad, iki priimant Sprendimą, Vilniaus AVMI 2015 m. rugsėjo 28 d. raštu pasiūlė VMI Mokestinių prievolių departamento Vilniaus įmonių skyriui išregistruoti pareiškėją iš PVM mokėtojų registro. Minėtame rašte pateiktos tam tikros aplinkybės dėl pareiškėjo galimai nevykdomos PVM apmokestinamos veiklos, tačiau minėtas raštas nėra ginčijamo Sprendimo sudedamoji dalis, todėl negalima konstatuoti, kad pareiškėjui buvo tinkamai išaiškinti Sprendimo motyvai. Šiuo atveju nėra svarbu, kokio turinio administracinius aktus mokesčių administratorius surašė vidiniam naudojimui, nes minėti administraciniai aktai skirti ne pareiškėjui ir juose pateiktos informacijos jis nežino, todėl atitinkamai negalėjo įvertinti Sprendimo motyvų.

10. Teismas pažymėjo, kad Vilniaus AVMI 2015 m. spalio 12 d. operatyvaus patikrinimo ataskaita Nr. FR0760-11326, kuria Vilniaus AVMI remiasi atsiliepime, yra surašyta po ginčijamo Sprendimo priėmimo, todėl nėra pagrindo minėtą ataskaitą vertinti kaip Sprendimo motyvuojamąją dalį.

11. Teismas taip pat nustatė, kad iš atsakovo pateiktų duomenų matyti, jog pareiškėjas 2014 m. deklaravo pardavimo PVM sumas, byloje pateikti duomenys, kad pareiškėjas vykdo tam tikrą veiklą, kuri galėtų būti vertinama kaip ekonominė veikla, kol minėtos aplinkybės nepaneigtos. Tačiau ginčijamame Sprendime šie bylos duomenys neįvertinti. Vilniaus AVMI Sprendime nenurodė, kodėl pateikti duomenys nepatvirtina aplinkybės, kad pareiškėjas vykdo ekonominę veiklą.

12. Teismas pažymėjo, kad Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2003 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. V-36 patvirtintoje Sprendimo išregistruoti iš pridėtinės vertės mokesčių mokėtojo formoje FR0518 nurodyta, jog mokesčių administratorius turi nurodyti išregistravimo pagrindą, dėl kurio priimamas sprendimas išregistruoti mokėtoją iš Pridėtinės vertės mokesčio mokėtojų registro. Sprendime nurodyta, jog įmonė išregistruota iš PVM mokėtojų registro vadovaujantis PVMĮ 75 straipsnio 4 dalimi bei atsižvelgiant į tai, kad, mokesčių administratoriaus duomenimis, pareiškėjas nevykdo PVM apmokestinamos veiklos. Pastarosios nurodytos aplinkybės Vilniaus AVMI Sprendime nepagrindė. Sprendime įstatyminis pagrindas nurodytas, tačiau išregistravimo faktinis pagrindas nurodytas deklaratyviai, nenurodytas laikotarpis, neįvertintos pareiškėjo veiklos ypatybės, pareiškėjo atstovų teikti paaiškinimai, neįvertinti kiti bylos duomenys. Viešojo administravimo įstatymas bei Taisyklės įpareigoja Vilniaus AVMI aiškiai nurodyti asmens išregistravimo iš PVM mokėtojų registro pagrindą. Atsakovas teismui pateikė Elektroninio deklaravimo sistemos duomenis apie pareiškėjo pateiktas deklaracijas, tačiau Sprendime nenurodyta, kokiose teikiamose deklaracijose nepateikiami duomenys, jog pareiškėjas nedeklaruoja prekių tiekimų ar paslaugų teikimų ar prekių įsigijimų iš ES valstybių narių bei nenurodo, kokios aplinkybės tokius duomenis patvirtina.

13. Teismas, atsižvelgęs į tai, kas buvo išdėstyta, vertino, kad Sprendime nenurodyti pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, neišdėstyta, kuo remiantis padaryta išvada, jog pareiškėjas nevykdo PVM apmokestinamos veiklos. Sprendime nepateikta aiški individuali argumentacija, kokiomis objektyviomis faktinėmis aplinkybėmis ir įrodymais remiantis buvo nuspręsta pareiškėją išregistruoti iš PVM mokėtojų registro. Sprendimo trūkumai Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio prasme yra esminiai (nepagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir nenurodyta individuali argumentacija), Sprendimas yra nemotyvuotas, todėl naikintinas.

III. 14. Atsakovas pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 22 d. sprendimo, prašydamas jį panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

15. Atsakovas akcentuoja, jog pirmosios instancijos teismas formaliai įvertino bylos aplinkybes, netinkamai išaiškino ir taikė PVM apmokestinamos veiklos nuostatas, įtvirtintas PVMĮ 75 straipsnio 4 dalyje ir Taisyklių 33.1 punkte, taip pat Viešojo administravimo įstatyme įtvirtintus individualiam administraciniam aktui taikomus reikalavimus. Vadovaudamasis minėta PVMĮ nuostata bei atsižvelgdamas į tai, jog pagal surinktus duomenis pareiškėjas nevykdo PVM apmokestinamos veiklos, buvo priimtas Sprendimas išregistruoti pareiškėją iš PVM mokėtojų registro. Taisyklėse pateiktas sąrašas aplinkybių, iš kurių sprendžiama apie juridinio vieneto vykdomos ekonominės veiklos realumą, nėra baigtinis.

16. Teigia, kad ginčijamas Sprendimas buvo priimtas atsižvelgus į operatyvaus patikrinimo metu nustatytas aplinkybes, t. y., jog pareiškėjas nevykdė mokesčių administratoriaus nurodymų pateikti paaiškinimus dėl vykdytų sandorių su Latvijos įmonėmis, automobiliai buvo įsigyjami iš Latvijos įmonių ir per trumpą terminą parduodami Latvijos įmonėms, automobilių pardavimo sandoriai ekonomiškai nelogiški, pareiškėjas deklaravo didelių kiekių prekių įsigijimą iš Latvijos įmonių, tačiau prekių sandėliavimui nuosavo nekilnojamojo turto neturėjo ir pareiškėjo nurodytoje vietoje prekių nesandėliavo, įmonėje įdarbinti 3 darbuotojai, tačiau jiems nemokamas darbo užmokestis, pareiškėjas ir UAB „Lakita“ yra susiję asmenys. Iš nustatytų aplinkybių darytina išvada, kad tarp pareiškėjo ir Latvijos įmonių sandoriai faktiškai nevyko, o pareiškėjas galėjo būti naudojamas sandorių grandinėje, siekiant kitiems ES valstybių narių PVM mokėtojams išvengti mokesčių arba sumažinti mokestines prievoles. Įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes bei atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas neįrodė, jog realiai vykdo veiklą, nes būtent ekonominės veiklos vykdymas yra esminė buvimo PVM mokėtoju sąlyga, įtvirtinta PVMĮ, buvo nustatyta, kad realiai pareiškėjas veiklos nevykdo.

17. Akcentuoja, kad pareiškėjo vadovo K. C. 2015 m. liepos 27 d., 2015 m. liepos 28 d. ir 2015 m. rugpjūčio 7 d. rašytiniuose paaiškinimuose išdėstyti teiginiai ir argumentai apie pareiškėjo ekonominės veiklos vykdymą nepagrįsti įrodymais. Kitaip tariant, paaiškinimai yra deklaratyvaus pobūdžio, abstraktūs ir niekuo nepagrįsti. Atsakovui nebuvo pateikta jokių įrodymų dėl vykdomos veiklos realumo.

18. Nurodo, kad ginčijamas Sprendimas parengtas vadovaujantis forma (FR0518) bei priimtas Taisyklių 2 punkte nurodytų teisės aktų pagrindu, t. y. vadovaujantis PVMĮ 71–72, 74–76 ir 95 straipsniais ir Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nuostatomis, yra įformintas tinkamai, nepažeidžiant teisės aktų nuostatų. Vertinant Sprendimo teisėtumą Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatų taikymo požiūriu, akivaizdu, kad jis pagrįstas ne tik teisės aktų, kurie nustato reikalavimus asmeniui, vykdančiam PVM apmokestinamą veiklą, nuostatomis, bet jame taip pat apibrėžtas pareiškėjo išregistravimo iš PVM mokėtojų registro teisinis pagrindas, išregistravimo iš PVM mokėtojų registro teisinės pasekmės bei šio administracinio teisės akto apskundimo tvarka.

19. Akcentuoja, kad aplinkybė, jog operatyvaus patikrinimo ataskaita surašyta po Sprendimo priėmimo, nereiškia, kad operatyvaus patikrinimo metu nustatytos ir operatyvaus patikrinimo ataskaitoje nurodytos aplinkybės buvo nustatytos būtent minėtos ataskaitos pasirašymo ir užregistravimo dieną. Todėl atitinkamas pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentas yra nepagrįstas.

20. Pareiškėjas atsiliepimo į atsakovo apeliacinį skundą nepateikė.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 21. Nagrinėjamoje administracinėje byloje sprendžiamas atsakovo Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Mokestinių prievolių departamento Vilniaus įmonių skyriaus 2015 m. rugsėjo 29 d. sprendimo išregistruoti pareiškėją iš pridėtinės vertės mokesčio mokėtojų Nr. (17.26-40)RES-211850 (b. l. 7), teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.

22. Pirmosios instancijos teismas ginčijamą Sprendimą panaikino nustatęs, kad jis neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto reikalavimo, taikomo individualiam administraciniam aktui, t. y. Sprendimas yra nepagrįstas objektyviais duomenimis (faktais), nenurodyta jo individuali argumentacija.

23. Atsakovo vertinimu, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes ginčijamas atsakovo Sprendimas buvo priimtas remiantis operatyvaus patikrinimo metu nustatytomis aplinkybėmis, kurių pagrindu buvo padaryta išvada, kad pareiškėjas nevykdo PVM apmokestinamos veiklos.

24. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės (licencijos ar leidimo galiojimo panaikinimas, laikinas uždraudimas verstis tam tikra veikla ar teikti paslaugas, bauda ir kt.) turi būti motyvuotas.

25. Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (akto redakcija, galiojusi nuo 2015 m. liepos 1 d. iki 2016 m. sausio 1 d.) 75 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad vietos mokesčio administratoriaus iniciatyva iš PVM mokėtojų gali būti išregistruojami PVM mokėtojai, kurie, mokesčio administratoriaus duomenimis, nevykdo ekonominės veiklos, neįsigyja prekių iš kitų valstybių narių, neįsigyja paslaugų iš užsienio apmokestinamųjų asmenų ar kitoje valstybėje narėje neteikia paslaugų.

26. Iš ginčijamo atsakovo Sprendimo matyti, kad jis buvo priimtas vadovaujantis PVMĮ 75 straipsnio 4 dalimi (teisinis Sprendimo priėmimo pagrindas) ir pagrindžiant jį šiais objektyviais duomenimis (faktais): „PVM mokėtojas Inspekcijos duomenimis nevykdo PVM apmokestinamos veiklos.“ Tačiau iš pacituotos PVMĮ 75 straipsnio 4 dalies nuostatos matyti, kad ginčijamo Sprendimo faktinis pagrindas tėra teisinio pagrindo (minėtos nuostatos) atkartojimas, nenurodant jokių atsakovo individualiai pareiškėjo situacijai nustatytų aplinkybių.

27. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2002 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. 178 patvirtintų Įregistravimo į Pridėtinės vertės mokesčio mokėtojų registrą/išregistravimo iš Pridėtinės vertės mokesčio mokėtojų registro taisyklių (akto redakcija, galiojanti nuo 2015 m. sausio 1 d.) 33.1 punkte detalizuota, kad mokesčių administratorius iniciatyva gali būti išregistruojami PVM mokėtojai, kurie mokesčių administratoriaus duomenimis, įvertinus atskiro PVM mokėtojo veiklos ypatybes (sezoniškumą ir panašiai), nevykdo ekonominės veiklos ir (ar) prekių įsigijimų iš kitų valstybių narių. Išvada, kad PVM mokėtojas nevykdo ekonominės veiklos ir (ar) neįsigyja prekių iš kitų valstybių narių, turi būti pagrįsta surinktais įrodymais, kurių pakankamumas yra vertinamas kiekvienoje konkrečioje situacijoje. Tokiais atvejais turėtų būti nagrinėjama ir vertinama aplinkybių visuma, t. y. informacija, kad PVM mokėtojas, pavyzdžiui: 1) nerandamas jo nurodytose buveinės ir/arba deklaruotos veiklos vykdymo vietose; 2) nepateikė ne mažiau kaip 2 iš eilės mokestinių laikotarpių PVM deklaracijų (kai mokestinis laikotarpis yra mėnuo), o tais atvejais, kai mokestinis laikotarpis yra pusmetis, PVM mokėtojas nepateikia vieno mokestinio laikotarpio (pusmetinės) PVM deklaracijos ir kt. (iš viso 13 punktų).

28. Nagrinėjamu atveju atsakovas ginčijamame Sprendime nė vieno iš prieš tai paminėtose Taisyklėse nurodytų pagrindų nenurodė ir nedetalizavo. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime, tam tikros informacijos apie galbūt pareiškėjo nevykdomą ekonominę veiklą galima rasti atsakovo vidinio susirašinėjimo dokumentuose, taip pat atsakovo pateiktuose procesiniuose dokumentuose, tačiau ši informacija niekaip neatsispindi ginčijamame Sprendime, o minėti dokumentai negali būti laikomi ginčijamo Sprendimo sudedamąja dalimi. Juo labiau, kad, kaip matyti iš bylos medžiagos, tam tikras susirašinėjimas su pareiškėjo atstovais vyko, atsakovui buvo teikiami paaiškinimai, sutartys ir kiti dokumentai, pridėtinės vertės mokesčio deklaracijos (b. l. 63, 65–69, 70–75, 91–96, 97–99), o tai nagrinėjamu atveju neleidžia daryti vienareikšmiškos išvados, jog pareiškėjas iš viso nevykdė jokios ekonominės veiklos.

29. Dėl šių priežasčių sutiktina su pirmosios instancijos teismo sprendime padaryta išvada, kad ginčijamas atsakovo Sprendimas buvo priimtas nesilaikant VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų, yra nepagrįstas objektyviais duomenimis (faktais), jame nenurodyta jokia individuali argumentacija, atitinkamai teismui nėra galimybės patikrinti ginčijamo Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo iš esmės.

30. Pažymėtina ir tai, kad pagal Taisyklių 38 punktą, mokesčių administratorius, nustatęs ir įvertinęs aplinkybes, nurodytas Taisyklių 33.1 punkte, Taisyklių 24–25 punktuose nustatytais būdais informuoja PVM mokėtoją apie numatomą išregistravimą mokesčių administratoriaus iniciatyva. Jeigu PVM mokėtojas dėl numatomo išregistravimo iš PVM mokėtojų pateikia papildomą informaciją, tai mokesčių administratorius, ją įvertinęs ir nustatęs, kad PVM mokėtojas mokesčių administratoriaus iniciatyva negali būti išregistruotas, apie tai Taisyklių 24–25 punktuose nustatytais būdais informuoja PVM mokėtoją.

31. Taisyklių 24–25 punktuose nurodyta, kad informacija pateikiama per „Mano VMI“ sistemą arba gali būti įteikta asmeniui atvykus į AVMI (jeigu to pageidaujama), taip pat siunčiant paštu.

32. Nagrinėjamu atveju atsakovas nepateikė į bylą jokių duomenų apie tai, kad Taisyklėse nurodytais būdais informavo pareiškėją apie numatomą jo išregistravimą iš PVM mokėtojų registro mokesčių administratoriaus iniciatyva, nesuteikė jam galimybės pateikti papildomą informaciją dėl konkrečių aplinkybių, kurios sudarytų išregistravimo iš minėto registro pagrindą, kas taip pat sudarė prielaidas neteisėto Sprendimo priėmimui.

33. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino ginčijamo Sprendimo atitikimą Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimams, tinkamai aiškino ir taikė ginčo teisinius santykius reguliuojančias teisės normas bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti nėra jokio pagrindo. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o atsakovo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Stasys Gagys Romanas Klišauskas Gintaras Kryževičius