874b2e10-2572-4b02-81b7-eaf67e165bac · Kauno apygardos administracinis teismas

Civilinė byla Nr Administracinė byla Nr.1-1425-423 /2017                                                                                                             Proceso Nr. 3-62-3-00447-2017-9 Procesinio sprendimo kategorija 36.; 55.1.1. (S)                            KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S       LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU                                                              2017 m. birželio 19 d.                                                                       Kaunas              Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Urbonienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Audriaus Grauželio, Jolantos Medvedevienės,sekretoriaujant Ritai Kinderienei,dalyvaujant pareiškėjui M.

M. D., jo atstovei advokatei R. L. , atsakovo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovei R. U. ,vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo M. M. D. skundÄ dėl sprendimo panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus ir n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas M. M. D. skundu praÅ¡o panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato VieÅ¡osios tvarkos valdybos 2017-02-27 sprendimÄ Nr. 17-IL-20-00506-e „Dėl atsisakymo iÅ¡duoti leidimÄ laikyti (neÅ¡iotis) ginklus“ bei įpareigoti atsakovÄ iÅ¡duoti pareiÅ¡kėjui leidimÄ Ä¯sigyti ir laikyti (neÅ¡iotis) ginklus (b.l. 5-8).PareiÅ¡kėjas skunde nurodė ir teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėjas ir jo atstovė paaiÅ¡kino, kad ginčijamas sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas.

Ginčijamu sprendimu pareiÅ¡kėjui atsisakyta iÅ¡duoti leidimÄ laikyti (neÅ¡iotis) ginklus, kadangi, įvertinus jo padarytas nusikalstamas veikas bei jo atžvilgiu nutrauktus ikiteisminius tyrimus, atsakovas padarė iÅ¡vadÄ , jog jis kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, vieÅ¡ajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Ginčijamas sprendimas priimtas neiÅ¡tyrus ir objektyviai bei tinkamai neįvertinus visų aplinkybių, nesivadovaujant Ginklų ir Å¡audmenų kontrolės įstatyme įtvirtintais teisingumo, protingumo bei sÄ Å¾iningumo principais.

Atsakovas vadovavosi pareiÅ¡kėjÄ charakterizuojančiais duomenimis, kurie yra visiÅ¡kai praradę aktualumÄ laiko aspektu, nenurodant nei vienos esamos faktinės aplinkybės ar kitų motyvų, patvirtinančių, jog jis galėtų kelti grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, vieÅ¡ajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Atsakovas nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, netinkamai taikė Ginklų ir Å¡audmenų kontrolės įstatymo (toliau – GÅ KÄ®) 17 straipsnio 1 dalies 11 punktÄ , pažeidė VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatas.Pažymėjo, jog jo praeities faktai Å¡iuo metu negali bÅ«ti akivaizdÅ«s ir informatyvÅ«s duomenys, pagrindžiantys jo pavojingumÄ .

Å iuo metu jis turi nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ , pastovų darbÄ , pajamas, gerai charakterizuojamas, dalyvauja visuomeninėje veikloje, prisideda prie visuomenės socialinio gerbÅ«vio kÅ«rimo, todėl jo atžvilgiu negalėjo bÅ«ti taikomas GÅ KÄ® 17 straipsnio 1 dalies 11 punktas, kadangi jokių objektyvių ir neginčijamų duomenų, jog jis kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, vieÅ¡ajai tvarkai ar visuomenės saugumui byloje nėra. Prašė skundÄ tenkinti.

                Atsakovas atsiliepime į skundÄ nurodė (b.l. 16-18), taip pat atsakovo atstovė paaiÅ¡kino teismo posėdžio metu, kad GÅ KÄ® nuostatos rodo, kad asmenims, kurie nori įsigyti ginklus ir Å¡audmenis, jų elgesiui keliami itin aukÅ¡ti reputacijos, rÅ«pestingumo ir atidumo reikalavimai. PareiÅ¡kėjas Palangos miesto teismo 1987-01-13 nuosprendžiu teistas pagal Baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 147 straipsnio 1 dalį (atviroji vagystė); 1987-11-17 pareiÅ¡kėjas buvo suimtas dėl nusikaltimo, numatyto BK 190 straipsnyje (melagingi parodymai); 1992-08-06 Kauno apylinkės teismas pripažino pareiÅ¡kėjÄ kaltu pagal BK 146 straipsnio 3 dalį (vagystė); 1994-05-16 Kauno miesto vyriausiajame policijos komisariate pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 20-1-00213-94 pagal BK 150 straipsnio 3 dalį (prievartavimas), kuris 1994-08-15 nutrauktas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių; 2004-04-23 Kauno miesto vyriausiajame policijos komisariate pradėtas ikiteisminis Nr. 20-1-00779-04, kuriame pareiÅ¡kėjui pareikÅ¡tas įtarimas pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 7 punktÄ (nužudymas); 2008-01-08 ikiteisminis tyrimas pareiÅ¡kėjo atžvilgiu nutrauktas, nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių jo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo; 2010-09-21 Kauno miesto Dainavos policijos komisariate pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 26-1-01287-10, kuriame pareiÅ¡kėjui pareikÅ¡tas įtarimas pagal BK 187 straipsnio l dalį (turto sunaikinimas ar sugadinimas), ikiteisminis tyrimas nutrauktas, nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių jo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo.Pažymėjo, jog teistumas lemia asmeniui tik įstatymuose nustatytas specialias baudžiamÄ sias teisines pasekmes.

Tačiau teistumo pasibaigimas negali bÅ«ti suprantamas taip, esÄ iÅ¡nyksta pats asmens nuteisimo faktas, ir nereiÅ¡kia, kad kitose teisinių santykių srityse negali bÅ«ti atsižvelgiama į tai, ar asmuo buvo teistas. SÄ vokos „teistas“ ir „turintis teistumÄ â€œ iÅ¡ esmės skiriasi: teistumas baudžiamosios justicijos požiÅ«riu gali pasibaigti ar bÅ«ti panaikintas, bet pats asmens nuteisimo faktas niekaip negali bÅ«ti panaikintas ir visada lieka jo gyvenimo faktu ir biografijos dalimi, charakterizuojančia jo asmenybę.

Å iuo atveju vertinant praÅ¡ančiojo iÅ¡duoti leidimÄ Ä¯sigyti ginklÄ reputacijÄ , manytina, kad asmuo, įvykdęs vagystes kelia grėsmę GÅ KÄ® 17 straipsnio 1 dalies 11 punkte saugomiems teisiniams gėriams, pavyzdžiui, kitų asmenų nuosavybei ir turi bÅ«ti vertinamos visos aplinkybės, charakterizuojančios asmenį, norintį gauti leidimÄ laikyti, neÅ¡iotis ginklÄ . Prašė skundÄ atmesti. PareiÅ¡kėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.Byloje kilęs ginčas dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato VieÅ¡osios tvarkos valdybos 2017-02-27 sprendimo Nr. 17-IL-20-00506-e „Dėl atsisakymo iÅ¡duoti leidimÄ laikyti (neÅ¡iotis) ginklus“ teisėtumo ir pagrįstumo (b.l. 20-21).Ginklų, ginklų priedėlių ir Å¡audmenų apyvartÄ , siekiant užtikrinti žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumÄ , taip pat ginklų, ginklų priedėlių ir Å¡audmenų klasifikavimo į kategorijas nuostatas, ginklų, ginklų priedėlių ir Å¡audmenų apyvartos ir apyvartos kontrolės teisinius pagrindus ir subjektų, kurių veikla susijusi su ginklais ir Å¡audmenimis, teises ir pareigas, taigi ir ginčo teisinius santykius reglamentuoja GÅ KÄ® bei su jo įgyvendinimu susiję kiti poįstatyminiai teisės aktai.  Teisės aktų nuostatos, numatančios griežtus reikalavimus ginklų apyvartai, visų pirma yra skirtos prevencijai, nes Å¡aunamieji ginklai yra ypatingi ribotos civilinės apyvartos objektai, jų savininkams ir naudotojams keliami specialÅ«s reikalavimai, kurių tikslas užtikrinti visuomenės saugumÄ , iÅ¡vengti Å¡aunamojo ginklo patekimo pas asmenims, kurie neturi teisės jais naudotis bei tuo pačiu iÅ¡vengti paties netinkamo Å¡aunamojo ginklo panaudojimo.

Prevenciniai Å¡aunamųjų ginklų apyvartos reikalavimų tikslai suponuoja Å¡aunamojo ginklo savininkų ir naudotojų aukÅ¡tesnį atsakomybės standartÄ negu kitais, įprastų neribotos civilinės apyvartos objektų atvejais.Konstitucinis Teismas, aiÅ¡kindamas GÅ KÄ® nuostatas, yra konstatavęs, kad pagal KonstitucijÄ valstybės valdžios ir valdymo institucijos turi pareigÄ užtikrinti visuomenės saugumÄ ir vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ , saugoti asmenį nuo kėsinimosi į jo gyvybę bei sveikatÄ , ginti žmogaus teises ir laisves.

Ginklai ir Å¡audmenys gali kelti pavojų ne tik pačiam ginklus ir Å¡audmenis turinčiam asmeniui, bet ir kitiems visuomenės nariams, vieÅ¡ajai tvarkai, todėl įstatymų leidėjas turi pareigÄ nustatyti tokias ginklų ir Å¡audmenų patekimo į civilinę apyvartÄ , jų laikymo, naudojimo, leidimų įsigyti ginklÄ iÅ¡davimo ir panaikinimo sÄ lygas bei tvarkÄ , kad bÅ«tų sudarytos prielaidos apsaugoti nuo galimos grėsmės tiek patį ginklus ir Å¡audmenis turintį asmenį, tiek kitus visuomenės narius, užtikrinti vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ .

Tiek, kiek bÅ«tina visuomenės saugumui ir vieÅ¡ajai tvarkai užtikrinti, žmogaus teisėms ir laisvėms ginti, tam tikroms asmenų kategorijoms gali bÅ«ti nustatytos skirtingos leidimų įsigyti ginklÄ iÅ¡davimo sÄ lygos (pvz. 2001-04-12 nutarimas, 2013-01-25 nutarimas). Pagal GÅ KÄ® 17 straipsnį (2010-11-18 įstatymo Nr. XI-1146 redakcija, įsigaliojusi nuo 2011-03-01) B ir C kategorijų ginklų, jų Å¡audmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo, jei nustatoma bent viena minėtos įstatymo normos 1-11 punktuose nurodyta aplinkybė.

Pagal GÅ KÄ® 17 straipsnio 1 dalies 11 punktÄ , kuriuo vadovavosi atsakovas, priimdamas ginčijamÄ sprendimÄ , B ir C kategorijų ginklų, jų Å¡audmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo, apie kurį policija turi duomenų, kad jis kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, vieÅ¡ajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Å iuo atveju policija nurodo atsisakymo iÅ¡duoti leidimÄ (panaikinti leidimÄ ) motyvus. Pažymėtina, jog GÅ KÄ® nepateikia konkrečių kriterijų, kuriais vadovaujantis sprendžiama, ar egzistuoja didelė pasikėsinimo į minėtus teisinis gėrius tikimybė, todėl toks pavojus kiekvienu atveju turi bÅ«ti nustatomas individualiai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014-12-16 nutartį administracinėje byloje Nr. A624-1319/2014).Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija 2014-06-03 nutartyje administracinėje byloje Nr. A143-974/2014, lingvistiniu bei teleologiniu (įstatymo tikslo) teisės aiÅ¡kinimo bÅ«dais, aiÅ¡kindama GÅ KÄ® 17 straipsnio 1 dalies 11 punkto nuostatÄ , kuria atsakovas vadovavosi ginčo atveju, pažymėjo, kad joje yra kalbama ne apie bet kokius asmenį, pretenduojantį gauti leidimÄ ginklams, nors ir neigiamai, charakterizuojančius duomenis, o tik apie tokius duomenis, kurie leistų daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad toks asmuo kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, vieÅ¡ajai tvarkai ar visuomenės saugumui.

Tai reiÅ¡kia, kad Å¡ioje teisės normoje nurodyti duomenys apie asmenį turi bÅ«ti pakankamai akivaizdÅ«s ir informatyvÅ«s tam, kad bÅ«tų galima daryti iÅ¡vadÄ apie tokio asmens keliamÄ grėsmę Å¡ioje normoje nurodytoms vertybėms. Todėl tokio pobÅ«džio duomenys apie ginklus įsigyti siekiantį asmenį kiekvienu konkrečiu atveju turi bÅ«ti įvertinami tam tikru „kokybiniu“ aspektu. Tai taip pat reiÅ¡kia, kad tokie duomenys neturi prarasti savo aktualumo, vertinant asmens galimÄ elgesį ir ateityje.IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad pareiÅ¡kėjas Palangos miesto teismo 1987-01-13 nuosprendžiu teistas pagal BK 147 straipsnio 1 dalį (atviroji vagystė), jam skirta 1 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, pritaikius LR BK 471 straipsnį bausmės vykdymas atidėtas 2 metams.

Lietuvos ypatingasis archyvas pateikė informacijÄ apie tai, kad 1987-11-17 pareiÅ¡kėjas buvo suimtas dėl nusikaltimo, numatyto BK 190 straipsnyje (melagingi parodymai). IÅ¡ laisvės atėmimo vietos paleistas 1988-07-13, įpareigojus neiÅ¡vykti iÅ¡ nuolatinės gyvenamosios vietos. 1992-08-06 Kauno apylinkės teismas pripažino pareiÅ¡kėjÄ kaltu pagal BK 146 straipsnio 3 dalį (vagystė) ir skyrė 3 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę su turto konfiskavimu. 1994-05-16 Kauno miesto vyriausiajame policijos komisariate pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 20-1-00213-94 pagal BK 150 straipsnio 3 dalį (prievartavimas), kuris 1994-08-15 nutrauktas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių. 2004-04-23 Kauno miesto vyriausiajame policijos komisariate pradėtas ikiteisminis Nr. 20-1-00779-04, kuriame pareiÅ¡kėjui pareikÅ¡tas įtarimas pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 7 punktÄ (nužudymas). 2008-01-08 ikiteisminis tyrimas pareiÅ¡kėjo atžvilgiu nutrauktas, nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių jo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo. 2010-09-21 Kauno miesto Dainavos policijos komisariate pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 26-1-01287-10, kuriame pareiÅ¡kėjui pareikÅ¡tas įtarimas pagal BK 187 straipsnio l dalį (turto sunaikinimas ar sugadinimas). 2011-03-31 Kauno miesto apylinkės prokuratÅ«ros nutarimu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių jo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo (b.l. 24-50).

Nors ikiteisminiai tyrimai ir buvo nutraukti, tačiau juose nustatytos aplinkybės negatyviai charakterizuoja pareiÅ¡kėjo asmenybę.Nurodyti duomenys yra akivaizdÅ«s ir informatyvÅ«s bei patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas linkęs nuolat piktybiÅ¡kai pažeidinėti teisės aktais nustatytas taisykles, teisės aktų pažeidimus vykdo sistemingai, pareiÅ¡kėjo neatsakingo elgesio faktai, jo padarytų veikų pobÅ«dis leidžia spręsti, kad pareiÅ¡kėjui teisės aktai nėra vertybė, kuria siekiama užtikrinti visuomenės ir jų narių saugumÄ .

Nėra jokių objektyvių prielaidų pagrįstai iÅ¡vadai, kad iÅ¡davus pareiÅ¡kėjui leidimÄ laikyti (neÅ¡iotis) ginklus, jis pakeis savo požiÅ«rį ir laikysis teisės aktų reikalavimų, kuriais siekiama užtikrinti visuomenės bei jos narių saugumÄ . PareiÅ¡kėjo skunde ir teismo posėdžio metu nurodyti teiginiai, kad jis turi nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ , pastovų darbÄ , pajamas, dalyvauja visuomeniniame gyvenime, teigiamai charakterizuojamas, Å¡iuo konkrečiu atveju ginčijamo sprendimo iÅ¡vadų nepaneigia bei nesudaro pagrindo naikinti atsakovo sprendimÄ atsisakyti iÅ¡duoti leidimÄ laikyti (neÅ¡iotis) ginklus.

PareiÅ¡kėjas taip pat teigia, kad jo teistumai yra iÅ¡nykę, charakterizuojantys duomenys yra visiÅ¡kai praradę aktualumÄ laiko aspektu, todėl atsakovas Å¡iomis aplinkybėmis negalėjo grįsti ginčijamo sprendimo. Konstitucinis Teismas 2011-11-17 nutarime yra pažymėjęs, kad teistumas lemia asmeniui tik įstatymuose nustatytas specialias baudžiamÄ sias teisines pasekmes. Tačiau teistumo pasibaigimas (kai asmuo baudžiamosios justicijos požiÅ«riu nebelaikomas teistu) negali bÅ«ti suprantamas taip, esÄ iÅ¡nyksta pats asmens nuteisimo faktas, ir nereiÅ¡kia, kad kitose teisinių santykių srityse, pvz., vertinant asmens reputacijÄ , negali bÅ«ti atsižvelgiama į tai, ar asmuo buvo teistas.

Vadinasi, sÄ vokos „teistas“ ir „turintis teistumÄ â€œ iÅ¡ esmės skiriasi: teistumas baudžiamosios justicijos požiÅ«riu gali pasibaigti ar bÅ«ti panaikintas, bet pats asmens nuteisimo faktas niekaip negali bÅ«ti panaikintas ir visada lieka jo gyvenimo faktu ir biografijos dalimi, charakterizuojančia jo asmenybę. Å iuo atveju vertinant praÅ¡ančiojo iÅ¡duoti leidimÄ Ä¯sigyti ginklÄ charakterizuojančius duomenis, manytina, kad asmuo, padaręs nusikalstamas veikas – vagystes, kelia grėsmę GÅ KÄ® 17 straipsnio 1 dalies 11 punktu saugomiems teisiniams gėriams, pavyzdžiui, kitų asmenų nuosavybei, vieÅ¡ajai tvarkai.Pasisakydama dėl pareiÅ¡kėjo argumentų, kad neteisinga persekioti jį visÄ likusį gyvenimÄ už anksčiau padarytas klaidas, kolegija, atsižvelgdama į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamÄ administracinių teismų praktikÄ , pažymi, kad Å¡ie ir panaÅ¡aus pobÅ«džio atsikirtimo į formaliÄ sias įstatymų nuostatas argumentai turi bÅ«ti vertinami kiekvienu konkrečiu atveju taikant teisingumo, protingumo ir proporcingumo principus.

Tačiau kartu pabrėžtina, kad, atsižvelgiant į Administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnyje įtvirtintas įstatymų taikymo nuostatas, iÅ¡vardyti principai gali (ir turi) bÅ«ti teismo taikomi tik iÅ¡imtinėse situacijose, t. y. situacijose, kai faktinės konkrečios administracinės bylos aplinkybės akivaizdžiai patvirtina (parodo), kad formalusis įstatymo taikymas susikirstų su Å¡iuose principuose įtvirtintomis vertybėmis. Kalbant apie nagrinėjamos bylos situacijÄ , kolegija, atsižvelgdama į minėtas konkrečias bylos aplinkybes, vertina, jog pareiÅ¡kėjo nurodyti argumentai savaime nėra pakankami suteikti byloje nagrinėjamai situacijai paminėtÄ iÅ¡skirtinumÄ ir daro iÅ¡vadÄ , kad Ä®statymo 17 straipsnio 1 dalies 11 punkto taikymas pareiÅ¡kėjo atžvilgiu nesikerta su pirmiau aptartais teisės taikymo principais.Nagrinėjamos administracinės bylos kontekste teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad teisė turėti ginklÄ nėra absoliuti, nes tai susiję su žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumu, todėl, kaip jau minėta, valstybė kontroliuoja ginklų ir Å¡audmenų apyvartÄ , nustato griežtus reikalavimus subjektams, norintiems gauti leidimus nustatytų kategorijos ginklams įsigyti, laikyti, neÅ¡ioti ir naudoti.

NeiÅ¡davimas pareiÅ¡kėjui laikyti (neÅ¡iotis) ginklÄ , nėra laikytinas jo baudimu, kadangi leidimas laikyti (neÅ¡iotis) ginklÄ yra iÅ¡duodamas tik tiems subjektams, kuriems netaikomi GÅ KÄ® 17 straipsnyje nustatyti apribojimai. Analizuojant įstatymo leidėjo numatytus ginklų apyvartai keliamus reikalavimus, ginklų apyvartos ribojimų prevencinę reikÅ¡mę ir siekiamus tikslus, griežtų atsakomybės standartų taikymÄ ginklų savininkams ir naudotojams, atsižvelgiant į tai, kad ginklai priskiriami prie pavojingų įrenginių, pritaikytų gyviesiems ar kitiems objektams naikinti, žaloti ar kitaip juos paveikti, ir reikalauja ypatingos valstybės kontrolės, įvertinus byloje surinktų faktinių duomenų (pareiÅ¡kėjo atžvilgiu buvusius pradėtus ikiteisminius tyrimus, jo buvusius teistumus, jų pobÅ«dį, periodiÅ¡kumÄ ) visumÄ â€žkokybiniu“ aspektu, atitinkamai charakterizuojančiÄ pareiÅ¡kėjÄ ir patvirtinančiÄ teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes, pripažintina, kad atsakovui buvo teisėtas bei pakankamas pagrindas pagrįstai pripažinti, jog pareiÅ¡kėjas savo elgesiu kelia (gali kelti ateityje) grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, vieÅ¡ajai tvarkai ar visuomenės saugumui, t. y. patenka į GÅ KÄ® 17 straipsnio 1 dalies 11 punkto veikimo sritį, taigi atsakovas, tinkamai įgyvendino minėto Ä®statymo reikalavimus.

Kolegijos vertinimu, ginčijamas sprendimas neiÅ¡duoti leidimo ginklui yra pagrįstas ir proporcingas, nepažeidžia, kaip nurodo pareiÅ¡kėjas, teisingumo, protingumo bei sÄ Å¾iningumo principų, specialiais norminiais aktais nustatytos asmens ir visuomenės interesų pusiausvyros, sprendime nurodytas faktinis jo pagrindimas pareiÅ¡kėjÄ apibÅ«dinančių kriterijų požiÅ«riu yra pakankamas tam, kad bÅ«tų galima taikyti pareiÅ¡kėjo atžvilgiu GÅ KÄ® 17 straipsnio 1 dalies 11 punktÄ . Institucija taip pat iÅ¡pildė minėtoje teisės normoje jai numatytÄ pareigÄ skundžiamÄ sprendimÄ atsisakyti iÅ¡duoti leidimÄ laikyti ginklÄ tinkamai motyvuoti.

Prielaidų teigti, jog skundžiamu sprendimu buvo nepagrįstai apribotos pareiÅ¡kėjo teisės, atsižvelgus į byloje nustatytų aplinkybių visetÄ , nagrinėjamu atveju taip pat nėra, kitų skundžiamo sprendimo naikinimo pagrindų, t. y. to, kad jį bÅ«tų priėmęs nekompetentingas administravimo subjektas ar jo priėmimo metu bÅ«tų pažeistos pagrindinės procedÅ«ros, nenustatyta, todėl naikinti priimto sprendimo nėra pagrindo, skundas atmestinas kaip nepagrįstas. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsniu, n u s p r e n d ž i a:

                       SkundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .           Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Teisėjai                                                                                                             Asta Urbonienė                                                                                                                             Audrius Grauželis                                                                                                                            Jolanta Medvedevienė                                                         Â