2022-05-31 Nr. BB-4029-1-03-4-00011-2015-8 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Kasacinio skundo Nr. DOK-2634/2022

Teisminio proceso Nr. 1-03-4-00011-2015-8

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2022 m. gegužės 31 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Eligijaus Gladučio (kolegijos pirmininkas), Olego Fedosiuko ir Alvydo Pikelio, susipažinusi su nuteistojo A. B. gynėjo advokato Aido Venckaus kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gruodžio 4 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. vasario 10 d. nutarties bei baudžiamąja byla,

n u s t a t ė :

Nuteistojo A. B. gynėjas advokatas A. Venckus prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir apeliacinės instancijos teismo nutartį ir bylą A. B. nutraukti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 3 straipsnio1 dalies 1 punkto pagrindu, jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad abiejų instancijų teismai padarė esminius BPK 20 straipsnio 4, 5 dalių nuostatų pažeidimus, nes pripažindami, kad A. B. dalyvavo padarant jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, netinkamai įvertino bylos įrodymus, rėmėsi teisėtumo reikalavimų neatitinkančiais duomenimis, savo sprendimuose neišdėstė teisinių argumentų dėl dalies įrodymų vertinimo, dėl to padarė faktinių bylos aplinkybių neatitinkančias išvadas. Tai suvaržė įstatymų garantuotas kaltinamojo A. B. teises ir sukliudė teismams išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisėtus ir pagrįstus sprendimus.

Nepagrįstai pripažinti A. B. kaltės įrodymais Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 12 d. nutarties pagrindu atliktų kriminalinės žvalgybos veiksmų metu gauti duomenys. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 12 d. nutartis yra visiškai formali, į ją pažodžiui perkelta Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 2015 m. sausio 12 d. teikimo rezoliucinė dalis. Šioje teismo nutartyje nedetalizuota, kokius konkrečiai kriminalinės žvalgybos veiksmus yra leidžiama atlikti kriminalinės žvalgybos subjektui. Toks nutarties turinys prieštarauja teismų praktikai, suformuotai kasacinėje nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-285-976/2018. Nurodytas klausimas buvo keliamas ir apeliaciniame skunde, tačiau apeliacinės instancijos teismas į jį iš esmės neatsakė, taip neišnagrinėjo dalies apeliacinio skundo.

Be to, kreipiantis į Vilniaus apygardos teismą dėl kriminalinės žvalgybos veiksmų sankcionavimo A. B. atžvilgiu, kriminalinės žvalgybos subjektas turėjo informaciją tik apie tai, kad A. B. naudojasi mobilaus ryšio telefono abonentiniu Nr. (duomenys neskelbtini), šio telefono abonentinio numerio kontrolė ir buvo sankcionuota Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 12 d. nutartimi. Nėra duomenų, kad atliekant kriminalinės žvalgybos tyrimą dėl A. B. būtų dar kartą kreiptasi į teismą dėl žvalgybos veiksmų sankcionavimo ar jau sankcionuotų veiksmų ribų išplėtimo. Dėl šios priežasties, remiantis kasacinėje nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-85-696/2016 pateiktais išaiškinimais, Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 12 d. nutarties pagrindu gauta visa informacija, kontroliuojant ir fiksuojant telekomunikacijų įvykius kitu A. B. priskirtu mobilaus ryšio telefono abonentiniu numeriu (Nr. duomenys neskelbtini), negali būti pripažinta teisėtai gautais įrodymais BPK 20 straipsnio 4 dalies prasme.

Pirmosios instancijos teismas netikrino ir nuosprendyje nepasisakė, ar buvo teisinis ir (ar) faktinis pagrindas atlikti kriminalinės žvalgybos tyrimą dėl A. B. ir ar kriminalinės žvalgybos veiksmai buvo atlikti nepažeidžiant Kriminalinės žvalgybos įstatyme nustatytos tvarkos. Aplinkybę, kad kriminalinės žvalgybos tyrimas A. B. buvo pradėtas nesant tam faktinio pagrindo, patvirtina tai, jog dėl kriminalinės žvalgybos veiksmų A. K. ir D. B. atžvilgiu sankcionavimo Generalinė prokuratūra kreipėsi į apygardos teismą dviem mėnesiais vėliau, negu dėl A. B. Tai reiškia, kad sankcionuojant kriminalinės žvalgybos veiksmus dėl A. B., nebuvo informacijos apie tai, kad jis galimai vykdo cigarečių kontrabandą, veikdamas kartu su bendrininkais A. K. ir D. B.

Be to, A. B. kaltė padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas grindžiama ir kitais neteisėtais įrodymais, t. y. kitų nuteistųjų A. K. ir Baltarusijos Respublikos piliečio D. B. telefono pokalbių, užfiksuotų kontrolės metu, duomenimis. Nors pokalbiai vyko Baltarusijos Respublikos teritorijoje ir D. B. telefono numeris buvo priskirtas Baltarusijos Respublikos mobilaus ryšio operatoriui, kriminalinės žvalgybos veiksmai buvo atlikti negavus šios užsienio valstybės sutikimo.

Abiejų instancijų teismai netinkamai taikė Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 3 dalį. Sprendimuose nėra konstatuota, kad bylos nagrinėjimo metu būtų buvęs nustatytas A. B. ir organizuotai grupei priskirtų asmenų tarpusavio vaidmenų ir užduočių pasiskirstymo pastovumas, nevienalaikiškumas ar organizuotai grupei priskirtų narių nusikalstamų ryšių ilgalaikiškumas ir (ar) tvirtumas, kaip tai nurodyta kasacinėje nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-297-942/2017. Be to, kaltinamajame akte nurodyta, kad A. B. buvo atsakingas tik už tai, kad krovinys būtų sklandžiai pravežtas pro muitinės postą į Lietuvos Respubliką, o tai atitiktų padėjėjo vaidmenį (BK 24 straipsnio 6 dalis). Būtent tokie veiksmai buvo pripažinti pirmosios instancijos teismo. Tačiau apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad A. B. vykdė nusikalstamos veikos organizatoriaus (BK 24 straipsnio 4 dalis) vaidmenį ir tai nutartyje detalizavo. Taip šis teismas, išplėsdamas kaltinimą, t. y. savo iniciatyva nustatydamas naują, kaltinamuoju aktu neinkriminuotą faktinę aplinkybę, pažeidė non reformatio in peius principą, pasunkino nuteistojo A. B. teisinę padėtį bei atėmė galimybę gintis nuo nurodytų aplinkybių inkriminavimo.

A. B. kaltė buvo grindžiama liudytojo B. K. parodymais, kurių nepatvirtina jokie kiti bylos įrodymai, be to, jie nėra susiję su šioje byloje tiriamu įvykiu. Netinkamai įvertinti kaip neabejotini A. B. kaltės įrodymai ir kito nuteistojo A. S. (S.) ikiteisminio tyrimo metu ikiteisminio tyrimo pareigūnui duoti parodymai. Pastarasis nebuvo apklaustas ikiteisminio tyrimo teisėjo, be to, savo parodymų, duotų 2016 m. sausio 19 d., teisiamajame posėdyje jis nepatvirtino. 2016 m. sausio 19 d A. S. parodymuose nurodytos aplinkybės yra susijusios su kitu, ne šioje byloje tiriamu įvykiu.

A. B. dalyvavimas padarant jam inkriminuotas nusikalstamas veikas organizuotoje grupėje grindžiamas tik netiesioginiais įrodymais, kuriuos susiejus į loginę grandinę, tokia išvada negalima. Iš bylos įrodymų, taip pat A. S., W. K. (K.), Z. Ž. (Ž.) parodymų nustatyta, kad jie vienas kito nepažinojo. Iš liudytojo V. B., asmeniškai vykdžiusio šioje byloje kriminalinės žvalgybos tyrimą, parodymų matyti, kad už cigarečių krovinio gabenimą nuo jo pakrovimo vietos iki Lietuvos Respublikos buvo atsakingas ne A. B., o E. A. Tačiau teismai nesiėmė priemonių šioms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti, nesiaiškino, koks E. A. ryšys su byloje nagrinėjamu įvykiu.

Teismai sprendė, kad mobilaus ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso A. B., remdamiesi telefono pokalbiu, užfiksuotu 2015 m. kovo 20 d., bei tą pačią dieną į šį telefoną atsiųsta SMS žinute. Tačiau to nepakanka telefono priklausomybei nustatyti.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).

Gynėjas A. Venckus, nesutikdamas su nuteistojo A. B. nuteisimu pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 1 dalį ir 25 straipsnio 3 dalį, 1992 straipsnio 1 dalį, teigia, kad teismų išvados dėl A. B. dalyvavimo padarant šias jam inkriminuotas nusikalstamas veikas negalėjo būti grindžiamos kriminalinės žvalgybos veiksmais gautais duomenimis, nes, jo nuomone, jie neatitinka teisėtumo reikalavimų, todėl negali būti pripažinti įrodymais. Teisėjų atrankos kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 12 d. nutarties, kuria buvo sankcionuoti kriminalinės žvalgybos veiksmai A. B. atžvilgiu, teisėtumo, taip pat dėl kriminalinės žvalgybos veiksmų teisėtumo, klausantis A. K. ir D. B. telefono pokalbių, pasisakyta apeliacinės instancijos teismo nutartyje. Kasaciniame skunde dėl šiuo klausimu apeliacinės instancijos teismo nutartyje išsakytų motyvų nuteistojo gynėjas nepateikė jokių teisinių argumentų, pagrindžiančių, kuo pasireiškė A. B. procesinių teisių suvaržymai, sukliudę teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą. Kasaciniame skunde deklaratyviai dėstomi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos pavyzdžiai, tačiau nėra teisinių argumentų. kurie tiesiogiai ir aiškiai pagrįstų esminius baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimus, taikant Kriminalinės žvalgybos įstatymą bei vertinant tuo pagrindu gautus duomenis. Tokie kasacinio skundo argumentai nėra kasacinio bylos nagrinėjimo dalykas.

Kasacinio skundo argumentas, kad A. B. buvo išplėstas kaltinimas, yra nepagrįstas – apeliacinės instancijos teismas nedarė jokio pakeitimo dėl pirmosios instancijos teismo pripažintų įrodytomis nusikalstamų veikų aplinkybių. Tai, kad A. B. veikimas darant kontrabandą įvertintas, kaip turintis organizuotą pobūdį, nekeičia veikos požymio turinio, kaltinimo apimties ir nusikalstamų veikų, už kurias jis pripažintas kaltu, aplinkybių, todėl nėra kasacijos pagrindo.

Kasaciniame skunde išsakyti teiginiai dėl nusikalstamų veikų ir organizuotos grupės požymio įrodytumo, liudytojų parodymų vertinimo, nesutinkant su teismų išvadomis, kad A. B. padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, veikdamas organizuota grupe, taip pat teiginiai dėl A. B. kaltę patvirtinančių įrodymų nepakankamumo apkaltinamajam nuosprendžiui pagrįsti, nėra bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Bylos duomenų pakankamumo kaltinamojo kaltei pagrįsti klausimas yra pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nagrinėjimo sritis. Kasacine tvarka bylos nagrinėjamos tik teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Kasacinės instancijos teismas iš naujo įrodymų netiria ir faktinių bylos aplinkybių nenustato, ar baudžiamasis įstatymas kvalifikuojant veikas taikytas tinkamai, sprendžia pagal byloje nustatytas ir teismų sprendimuose nurodytas faktines aplinkybes.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad kasacinis skundas neatitinka jam keliamų BPK 368 straipsnio 2 dalies reikalavimų ir 369 straipsnyje nustatytų pagrindų, todėl atsisakytina jį priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nuteistojo A. B. gynėjo advokato Aido Venckaus kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Eligijus Gladutis

Olegas Fedosiukas

Alvydas Pikelis