87487d7f-e771-4e41-bdd3-5be9797a711e · Regionų administracinis teismas

?Administracinė byla Nr. I1-5176-320/2020 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01298-2020-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.5.1; 55.1.3 REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. spalio 8 d. Panevėžys Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rÅ«mų teisėja Irena Varžinskienė raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo G. V. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas n u s t a t ė: pareiÅ¡kėjas G. V. (toliau – ir pareiÅ¡kėjas, ir G. V.) skundu kreipėsi į teismÄ , prašė iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, priteisti 6 000 Eur neturtinės žalos, patirtos per kalinimo laikotarpius nuo 2019 m. birželio 27 d. iki 2019 m. rugsėjo 18 d. bei nuo 2019 m. lapkričio 6 d. iki 2020 m. gegužės 18 d., atlyginimÄ dėl jo laikymo netinkamomis sÄ lygomis Marijampolės pataisos namuose. PareiÅ¡kėjas skunde (b. l. 1-4) nurodė, kad atliko laisvės atėmimo bausmę Marijampolės pataisos namuose (toliau – ir atsakovės atstovas, ir Marijampolės PN) netinkamomis sÄ lygomis.

Teigė, kad buvo laikomas Marijampolės PN kamerų tipo patalpose, kuriose jį laikant buvo pažeista minimalaus asmeniui tenkančio ploto norma. Pasivaikščiojimo kiemeliai neatitiko teisės aktų reikalavimų. Atliekant nuobaudÄ kamerų tipo patalpoje, iÅ¡ pareiÅ¡kėjo nuo 6.00 val. iki 22.00 val. buvo atimama patalynė, visÄ Å¡Ä¯ laikÄ jis buvo priverstas stovėti, vaikščioti arba sėdėti ant metalinės lovos. Teigė, jog nebuvo užtikrinamas privatumas naudojantis sanitariniais įrenginiais ir juose trÅ«ko karÅ¡to vandens.

Gyvenamojoje patalpoje neveikė radijo taÅ¡kas ir pavojaus mygtukas, be to, trÅ«ko kietojo inventoriaus. Taip pat teigė, jog Marijampolės PN nevyksta jokios socialinės reabilitacijos programos. PareiÅ¡kėjas patyrė psichologinį sukrėtimÄ , dėl kurio atsirado emocinė depresija, buvo labai sukrėstas, be to patyrė fizinius nepatogumus, neigiamus iÅ¡gyvenimus, pablogėjo pareiÅ¡kėjo sveikata, atsirado nemiga, prarado daug svorio, pradėjo nuolatos sirgti, sutriko visavertis gyvenimas. Atsakovės atstovas Marijampolės PN atsiliepime į skundÄ (b. l. 19-26) su pareiÅ¡kėjo skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ , nurodė, kad pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu atliko bausmę Marijampolės PN.

Marijampolės PN pateikė duomenis apie tai, kokiose gyvenamosiose patalpose pareiÅ¡kėjas buvo laikomas, koks Å¡ių patalpų plotas, kiek jose nuteistųjų buvo laikoma. Darė iÅ¡vadÄ , kad teisės normoje įtvirtinta minimalaus gyvenamojo ploto norma nebuvo pažeista. PareiÅ¡kėjas bausmę atliko kamerų tipo patalpose, kuriuose patalynė iÅ¡duodama tik dienotvarkėje nustatytam miego laikui. Nuteistieji Marijampolės PN aprÅ«pinami visais baldais bei inventoriumi. PareiÅ¡kėjas į pataisos įstaigos administracijÄ dėl netinkamo inventoriaus kreipėsi tik su praÅ¡ymu pagaminti ir pritvirtinti norimo dizaino lentynÄ .

Pareiškėjas ginčo laikotarpiu dalyvavo socialinės reabilitacijos programose. Pasivaikščiojimo kiemeliai Marijampolės PN yra įrengti tinkamai. Pareiškėjas, naudodamasis pareigūnų iškvietimo mygtuku, galėjo iškviesti pataisos pareigūnus. Radijo transliacijos ir pareigūnų iškvietimo sistema buvo atnaujinta 2016 metais. Ši sistema yra nuteistųjų nuolatos gadinama ir niokojama. Pastebėjus sugadinimus ar nuteistiesiems informavus apie tai, įrengimai yra kaip galima greičiau suremontuojami.

Nurodė, kad duÅ¡as įrengtas tinkamai, be to teisės aktuose nėra nustatyta reikalavimų, jog duÅ¡o patalpose turėtų bÅ«ti pertvaros. KarÅ¡tas vanduo laiku tiekiamas į duÅ¡o, skalbyklos, kirpyklos, ilgalaikių pasimatymo kambarių patalpas. Teigė, kad pareiÅ¡kėjas skunde nenurodė, kuo grindžiamas pateiktos žalos dydis ir kaip konkrečiai jis paskaičiuotas. Skundas atmetamas. PareiÅ¡kėjas praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, dėl atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų (neveikimo) kilusiÄ neturtinę žalÄ , kuriÄ patyrė laikotarpiais nuo 2019 m. birželio 27 d. iki 2019 m. rugsėjo 18 d. bei nuo 2019 m. lapkričio 6 d. iki 2020 m. gegužės 18 d.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Å ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - vieÅ¡as asmuo (valstybė arba savivaldybė). Å is atsakomybės subjekto ypatumas (vieÅ¡as asmuo) lemia Å¡ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms (civilinė atsakomybė be kaltės):

1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryÅ¡iui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iÅ¡ valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali bÅ«ti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygų visumÄ . Nesant bent vienos iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų vieÅ¡oji atsakomybė negalima.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigÅ«nų veiksmais, atlyginimÄ atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigÅ«nai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų. Dėl gyvenamųjų patalpų ploto.

PareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ to, kad Marijampolės PN gyvenamosiose patalpose vienam žmogui teko mažesnis gyvenamasis plotas negu numatyta teisės aktuose. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (toliau – ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės) 111.2. punktas, taip pat ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d.

įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punktas, taip pat ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2019 m. kovo 5 d. įsakymo Nr. V-109 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punktas, taip pat ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. vasario 5 d.

įsakymo Nr. V-31 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 2.2 punktas nustato, kad pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi būti ne mažesnis kaip 3,6 kv. m vienam žmogui. Be to, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. vasario 5 d. įsakymo Nr. V-31 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 2.1 punktas nustato, kad pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi būti ne mažesnis kaip 3,1 kv. m vienam žmogui.

Teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant gyvenamųjų patalpų plotÄ , todėl darytina iÅ¡vada, kad skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį plotÄ , visas jos plotas dalijamas iÅ¡ patalpoje laikomų asmenų skaičiaus. Atsakovės atstovas į bylÄ pateikė duomenis, kad pareiÅ¡kėjas ginčui aktualiu laikotarpiu nuo 2019 m. birželio 27 d. iki 2019 m. liepos 2 d. bausmę atliko kameroje Nr. 119, kurios plotas 15,84 kv. m., joje buvo 4 nuteistieji, taigi, vienam asmeniui teko 3,96 kv. m. gyvenamojo ploto, nuo 2019 m. liepos 2 d. iki 2019 m. rugpjūčio 23 d. bausmę atliko kameroje Nr. 102, kurios plotas 17,23 kv. m., joje buvo 4 nuteistieji, taigi, vienam asmeniui teko 4,,31 kv. m. gyvenamojo ploto, nuo 2019 m. rugpjūčio 23 d. iki 2019 m. rugsėjo 17 d. bausmę atliko kameroje Nr. 102, kurios plotas 17,23 kv. m., joje buvo 3 nuteistieji, taigi, vienam asmeniui teko 5,74 kv. m. gyvenamojo ploto, nuo 2019 m. lapkričio 6 d. iki 2019 m. lapkričio 7 d. bausmę atliko kameroje Nr. 116, kurios plotas 15,55 kv. m., joje buvo 2 nuteistieji, taigi, vienam asmeniui teko 7,78 kv. m. gyvenamojo ploto, nuo 2019 m. lapkričio 7 d. iki 2019 m. gruodžio 17 d. bausmę atliko kameroje Nr. 119, kurios plotas 15,84 kv. m., joje buvo 2 nuteistieji, taigi, vienam asmeniui teko 7,92 kv. m. gyvenamojo ploto, nuo 2019 m. gruodžio 17 d. iki 2020 m. kovo 3 d. bausmę atliko kameroje Nr. 126, kurios plotas 10,54 kv. m., joje buvo 2 nuteistieji, taigi, vienam asmeniui teko 5,27 kv. m. gyvenamojo ploto, nuo 2020 m. kovo 10 d. iki 2020 m. kovo 16 d. bausmę atliko bendrabučio kambaryje Nr. 322, kurio plotas 36,24 kv. m., jame buvo 11 nuteistųjų, taigi, vienam asmeniui teko 3,29 kv. m. gyvenamojo ploto, nuo 2020 m. kovo 16 d. iki 2020 m. balandžio 16 d. bausmę atliko kameroje Nr. 126, kurios plotas 10,54 kv. m., joje buvo 2 nuteistieji, taigi, vienam asmeniui teko 5,27 kv. m. gyvenamojo ploto, nuo 2020 m. balandžio 16 d. iki 2020 m. birželio 18 d. bausmę atliko kameroje Nr. 8, kurios plotas 7,91 kv. m., joje buvo 2 nuteistieji, taigi, vienam asmeniui teko 3,96 kv. m. gyvenamojo ploto, (b. l. 33-35).

Ä®vertinęs bylos aplinkybes ir teisinį reglamentavimÄ , teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjui ginčo laikotarpiu kamerų tipo patalpose buvo užtikrinta minimali 3,6 kv. m ploto norma, taip pat bendrabučio tipo patalpose buvo užtikrinta minimali 3,1 kv. m ploto norma. Dėl pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymo atsižvelgti į kameroje esančio inventoriaus užimamÄ plotÄ teismas atkreipia dėmesį į tai, jog, vadovaujantis EŽTT praktika (žr., pvz., 2016 m. spalio 20 d. sprendimÄ byloje M. prieÅ¡ KroatijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 7334/13)), sprendžiant, ar konkrečiu atveju kilo Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija, t. y. ar vienam asmeniui teko mažiau nei 3 kv. m gyvenamojo ploto, iÅ¡ bendro kameros ploto turėtų bÅ«ti atimtas kameroje esančio sanitarinio mazgo plotas, tačiau plotas, užstatytas baldais, yra įskaičiuotinas į bendrÄ kameros plotÄ (žr., pvz., 2017 m. kovo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1351-624/2017; 2017 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-702-756/2017).

Tuo tarpu nacionaliniai teisės aktai neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimalaus ploto norma, atsižvelgti į kameroje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamÄ plotÄ . Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad, nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimÄ ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tenkantį asmeninės erdvės plotÄ , atsižvelgtina į plotÄ , skirtÄ baldams ir kitiems įrenginiams, tačiau tai savaime nesuponuoja, kad, nesant minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimo, iÅ¡ kameros ploto turėtų bÅ«ti atimtas kameros įrenginių užimamas plotas (žr., pvz., EŽTT 2009 m. liepos 30 d. sprendimÄ byloje P. prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 34393/03); 2010 m. balandžio 8 d. sprendimÄ byloje L. prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 12008/03); 2012 m. gegužės 31 d. sprendimÄ byloje G. prieÅ¡ LenkijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 18364/06), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1686-502/2016, 2017 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-477-662/2017).

Vadinasi, baldų ir kitų įrenginių užimamas kameros plotas yra reikÅ¡mingas vertinant pareiÅ¡kėjo patirtos neturtinės žalos dydį, bet ne konstatuojant atsakovo padarytus teisės pažeidimus (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. spalio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2466-502/2018). Nagrinėjamos bylos atveju nenustatytas minimalaus gyvenamojo ploto pažeidimas. Vadinasi, nėra pagrindo iÅ¡ kameros ploto atimti kameroje esančių baldų užimamÄ plotÄ , ypač atsižvelgiant ir į tai, kad pareiÅ¡kėjas turėjo judėjimo laisvę už kameros ribų - nebuvo trukdoma naudotis teisės aktų suteiktomis teisėmis: eiti pasivaikščioti gryname ore, naudotis kitomis teisėmis, jis nebuvo kalinamas blogesnėmis sÄ lygomis nei kiti asmenys.

Atsižvelgus į tai, nėra pagrindo konstatuoti atsakovės atstovo neteisėtus veiksmus dėl pareiÅ¡kėjo skundo argumentų, susijusių su užstatyto baldais ploto pažeidimu. Dėl pasivaikščiojimo kiemelių bÅ«klės. Be to, pareiÅ¡kėjas praÅ¡omÄ priteisti neturtinės žalos atlyginimÄ kildina iÅ¡ to, kad ginčo laikotarpiu Marijampolės PN pasivaikščiojimo kiemeliai buvo įrengti pažeidžiant Kalėjimų departamento direktoriaus prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d.

įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 19 punktÄ , kadangi jie buvo be atmosferos kritulių Å¡alinimo sistemos, dėl to pasivaikščiojimo kiemeliai pastoviai buvo užliejami krituliais ir jais nebuvo galima tinkamai naudotis. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintoje Lietuvos higienos normoje HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma HN 134:2015) nėra jokios nuostatos dėl pataisos įstaigos pasivaikščiojimo kiemo.

Taisyklių 19 punktas numato: pasivaikščiojimo kiemuose įrengiamos rakinamos kameros su atviru stogu, uždengtu metaliniu tinklu; esant rizikai, kad nuteistieji gali pabėgti, gali būti įrengiamos grotos; grotų akutė negali būti didesnė kaip 30 x 15 cm; išilgai pasivaikščiojimo kiemų kamerų sienų, viršuje, įrengiama prižiūrėtojo pakyla ir įrengiami 120 cm pločio stogeliai, kad nuteistieji galėtų pasislėpti nuo atmosferos kritulių; pasivaikščiojimo kiemų kamerose turi būti atmosferos kritulių šalinimo sistema.

Pažymėtina, kad Taisyklių 19 punkte įtvirtinti reikalavimai įrengti atmosferos kritulių Å¡alinimo sistemÄ taikomi tik pasivaikščiojimo kiemuose įrengtoms kameroms, o ne pasivaikščiojimo kiemams bendrÄ ja prasme. Marijampolės PN atsiliepime nurodė, kad Kybartų sektoriuje pasivaikščiojimo kiemeliuose yra įrengta tinkamai funkcionuojanti atmosferos kritulių Å¡alinimo sistema, kuri kartu su visu Marijampolės PN Kybartų sektoriumi buvo pradėti eksploatuoti nuo 2006 m. birželio 15 d., po to kai buvo priimti ir pripažinti tinkamais naudoti 2005 m. gruodžio 15 d.

„Pripažinimo tinkamais naudoti aktu“ ir 2006 m. birželio 14 d. „Pripažinimo tinkamais naudoti aktu“ Nr. AS4-52. Teismas neturi jokio objektyvaus pagrindo abejoti Å¡iomis atsakovės atstovo atsiliepime nurodytomis aplinkybėmis. Todėl pareiÅ¡kėjo teiginiai dėl pasivaikščiojimo kiemelių netinkamos bÅ«klės atmestini kaip neįrodyti. Dėl patalynės atėmimo. PareiÅ¡kėjas praÅ¡omÄ priteisti neturtinės žalos atlyginimÄ kildina iÅ¡ to, kad pareigÅ«nai atėmė čiužinį bei patalynę dienos metu.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse nustatytos terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmių vykdymo ir atlikimo tvarkos, sÄ lygų ir principų įgyvendinimas, taip pat Lietuvos Respublikos įstatymuose numatytų asmenų, nuteistų terminuoto laisvės atėmimo bausme, ir asmenų, nuteistų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme (toliau – ir nuteistieji), teisių ir laisvių apribojimo bei pareigų realizavimo tvarkÄ nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių XXXVI skyriuje nustatyti, nuobaudos, perkeliant nuteistÄ jį į kamerų tipo patalpas, vykdymo ypatumai.

Å io XXXVI skyriaus 220 punkte (2018 m. spalio 19 d. įsakymo Nr. 1R-213 redakcija) nurodyta, kad nuteistiesiems, perkeliamiems į kamerų tipo patalpas (iÅ¡skyrus perkeliamiems į kamerų tipo patalpas pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 142 straipsnio 2 dalies 3 punktÄ ), neleidžiama su savimi imti maisto produktų, bÅ«tiniausių reikmenų ir kitų daiktų, iÅ¡skyrus nutarimo dėl nuobaudos skyrimo kopijÄ , vokus, paÅ¡to ženklus, raÅ¡ymo priemonę ir popierių, rankÅ¡luostį, muilÄ , dantų pastÄ , dantų Å¡epetėlį, Å¡ukas, nosinę (moterims – moterų higienos reikmenis).

Patalynė į kamerų tipo patalpas perkeltiems nuteistiesiems iÅ¡duodama tik dienotvarkėje nustatytam miego laikui. Pataisos įstaigos direktorius privalo užtikrinti nuteistųjų, perkeltų į kamerų tipo patalpas, asmeninių daiktų, kurių jie negali turėti kamerų tipo patalpose, saugumÄ per visÄ nuobaudos atlikimo laikÄ . Greitai gendantys maisto produktai įdedami į Å¡aldytuvÄ . Ilgai saugoti ir dėl natÅ«ralių sÄ lygų sugedę maisto produktai nuteistojo akivaizdoje sunaikinami. Apie tai suraÅ¡omas aktas, kuris, nuteistajam pasiraÅ¡ius, įsiuvamas į jo asmens bylÄ .

AnalogiÅ¡kai patalynės iÅ¡davimÄ reglamentuoja Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 1R-25 patvirtintų Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 23 punktas. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 bei Kalėjimų departamento direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 „Dėl laisvės atėmimo vietų patalpų aprÅ«pinimo baldais ir kitu inventoriumi normų patvirtinimo“ patvirtintų Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprÅ«pinimo normų (toliau - ir AprÅ«pinimo normos) 1 priede nurodyta, kad patalynė - tai antklodė, čiužinys, pagalvė, patalynės komplektai (paklodė, užvalkalai, antklodė ir pagalvė) ir rankÅ¡luostis.

Atsakovės atstovas atsiliepime į skundÄ nurodė, kad čiužiniai, kaip ir visa patalynė, buvo paimami vadovaujantis Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėmis. Taigi, pagal aukščiau nurodytÄ jį teisinį reglamentavimÄ , iÅ¡ nuteistųjų, perkeltų į kamerų tipo patalpas atlikti nuobaudų, patalynė galėjo bÅ«ti surenkama ir iÅ¡duodama tik dienotvarkėje nustatytam miego laikui. PareiÅ¡kėjo vertinimu, toks reguliavimas sudaro sÄ lygas ir prielaidas kankinti nuteistuosius, nes jie, neturėdami patalynės, tinkamai nepailsės, bus kankinami.

Teismas nesutinka su tokiu vertinimu. Nuteistųjų teisė minkÅ¡tai atsisėsti ir atsigulti dienos metu, kai nemiegama pagal nuteistųjų dienotvarkę, teisės aktais nenumatyta, todėl pareiÅ¡kėjo argumentai Å¡iuo aspektu yra nepagrįsti. Teismas tai pat pažymi, kad patalynės paėmimas vertintinas kaip priemonė, skatinanti nuteistuosius bÅ«ti aktyviems, užsiimti socialine reabilitacija, saviugda, saviÅ¡vieta. Atsižvelgus į anksčiau aptartas aplinkybes darytina iÅ¡vada, kad Marijampolės PN, paimdami iÅ¡ pareiÅ¡kėjo kameros patalynę ir jÄ iÅ¡duodami tik dienotvarkėje nustatytam miego laikui, veikė taip, kaip nustatyta teisės aktuose, todėl teismas neturi pagrindo konstatuoti Marijampolės PN veiksmų neteisėtumo.

Dėl dušų įrengimo. PareiÅ¡kėjas praÅ¡omÄ priteisti neturtinės žalos atlyginimÄ kildina ir iÅ¡ to, kad duÅ¡ai nebuvo įrengti pagal teisės aktų reikalavimus, ko pasekoje jam nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis duÅ¡u. Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, kad AprÅ«pinimo normose yra numatyti duÅ¡o patalpai minimaliai bÅ«tini baldai ir kitas inventorius. Higienos normose HN 134:2015 taip pat Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse nėra nustatyta reikalavimų, jog duÅ¡o patalpose turėtų bÅ«ti pertvaros.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Marijampolės departamentas, 2017 m. balandžio 19 d. patikrinimo akte taip pat nurodė, jog Higienos norma 134:2015 nereglamentuoja persirengimo kambario ar dušo kabinos įrengimo dušo patalpoje. Aprūpinimo normos tik numato, kad dušo patalpos prieškambaris aprūpinamas suolu, kilimėliu, veidrodžiu bei sienine pakaba drabužiams, o dušo patalpa aprūpinama dušo sieteliais, lentynėle higienos priemonėms bei guminiais kilimėliais.

Atsakovės atstovas nurodė, kad šie reikalavimai yra tinkamai užtikrinami. Teismas neturi jokio objektyvaus pagrindo abejoti šiomis atsakovės atstovo atsiliepime nurodytomis aplinkybėmis. Taip pat, atsakovės atstovo pateikti duomenys byloje surinktais įrodymais nėra paneigti, todėl teismas jais vadovaujasi ir konstatuoja, kad Marijampolės PN dušo patalpos yra įrengtos taip, kaip nustatyta teisės aktuose, dėl ko teismas neturi pagrindo konstatuoti Marijampolės PN veiksmų neteisėtumo. Dėl karšto vandens trūkumo.

PareiÅ¡kėjas praÅ¡omÄ priteisti neturtinės žalos atlyginimÄ kildina ir iÅ¡ to, kad duÅ¡e neužteko karÅ¡to vandens. Higienos normos 134:2015 18 punktas numato, kad karÅ¡tas vanduo turi bÅ«ti tiekiamas į duÅ¡o, skalbyklos, kirpyklos, ilgalaikių pasimatymo kambarių patalpas, be to Higienos normos 134:2015 44 punktas numato, kad laisvės atėmimo vietose, policijos areÅ¡tinėse laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaryta galimybė ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per savaitę nusiprausti duÅ¡e. Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, kad karÅ¡tas vanduo į duÅ¡us teikiamas tinkamai, o esant katilinės avarijų ir remontų atvejams nuteistiesiems bÅ«na sudaryta galimybė praustis duÅ¡e iÅ¡ karto po sutrikimų paÅ¡alinimo.

Be to, nuteistiesiems atliekantiems bausmę Marijampolės pataisos namuose visada yra suteikiamos sÄ lygos vienÄ kartÄ per savaitę nusiprasti duÅ¡e. Teismas neturi jokio objektyvaus pagrindo abejoti Å¡iomis atsakovės atstovo atsiliepime nurodytomis aplinkybėmis. Todėl pareiÅ¡kėjo teiginiai, kad duÅ¡e neužteko karÅ¡to vandens, atmestini kaip neįrodyti. Dėl reabilitacijos programų nebuvimo. PareiÅ¡kėjas praÅ¡omÄ priteisti neturtinės žalos atlyginimÄ kildina ir iÅ¡ to, kad Marijampolės PN nevykdomos jokios socialinės reabilitacijos programos.

Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, kad pareiÅ¡kėjas 2019 m. spalio 17 d. Marijampolės PN administracijai pateikė praÅ¡ymÄ Ä¯traukti jį į savitarpio pagalbos grupės sÄ raÅ¡us „Padėk sau“ (b. l. 29). PareiÅ¡kėjas į Å¡iÄ programÄ buvo įtrauktas nuo 2019 m. lapkričio 12 d. Taip pat pareiÅ¡kėjas pataisos įstaigos administracijai 2020 m. gegužės 11 d. pateikė praÅ¡ymÄ dėl įtraukimo į Elgesys - Pokalbis - Pasikeitimas programÄ (toliau – ir EPP programa) (b. l. 30).

Tačiau į EPP programÄ pareiÅ¡kėjas negalėjo bÅ«ti įtrauktas dėl Lietuvos Respublikoje teritorijoje paskelto karantino, kurio metu Marijampolės PN nevyko jokios socialinės reabilitacijos programos. PareiÅ¡kėjui buvo pasiÅ«lyta kreiptis dėl priėmimo į EPP programÄ po karantino. Teismas neturi jokio objektyvaus pagrindo abejoti Å¡iomis atsakovės atstovo atsiliepime nurodytomis aplinkybėmis. Taip pat, atsakovės atstovo pateikti duomenys byloje surinktais įrodymais nėra paneigti, todėl teismas jais vadovaujasi ir konstatuoja, kad reabilitacijos programos Marijampolės PN įgyvendinamos taip, kaip nustatyta teisės aktuose, teismas neturi pagrindo konstatuoti Marijampolės PN veiksmų neteisėtumo.

Dėl pareigÅ«nų iÅ¡kvietimo mygtuko neveikimo. PreiÅ¡kėjas praÅ¡omÄ priteisti neturtinės žalos atlyginimÄ kildina ir iÅ¡ to, kad kamerose nebuvo galimybės pavojaus atveju iÅ¡sikviesti pareigÅ«nus. Ginčo laikotarpiu galiojusiose Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse yra numatyta, jog nuteistiesiems užrakinamiems gyvenamuosiuose aukÅ¡tuose, gyvenamosiose patalpose (kamerose) arba palatose turi bÅ«ti sudarytos sÄ lygos iÅ¡kviesti pareigÅ«nus. AnalogiÅ¡kai pareigÅ«nų iÅ¡kvietimÄ reglamentuoja Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. sausio 21 d.

įsakymu Nr. 1R-25 patvirtintų Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 15.2 punktas. Be to Taisyklių 16.11 punkte reglamentuota, jog kamerose įrengiama prižiūrėtojo iškvietimo sistema, ir Taisyklių 13.10. punkte reglamentuota, jog drausmės grupei priskirtų nuteistųjų gyvenamuose kambariuose įrengiama prižiūrėtojo iškvietimo sistema. Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjo gyvenamosiose patalpose jis galėjo iškviesti pareigūnus naudojantis pareigūnų iškvietimo mygtuku.

Byloje nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjas bÅ«tų susidÅ«ręs su grėsme, kurios bÅ«tų buvę galima iÅ¡vengti pasinaudojus iÅ¡kvietimo mygtuku, ar dėl to patyręs kitokių nepatogumų. PareiÅ¡kėjas nepateikė duomenų apie jam pavojingas aplinkybes, kurios jo laikymo Marijampolės PN metu vertė pasinaudoti iÅ¡kvietimo mygtuku. Byloje taip pat nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjas dėl neįrengto ar neveikiančio iÅ¡kvietimo mygtuko kreipėsi su skundais ar praÅ¡ymais į Marijampolės PN administracijÄ .

PareiÅ¡kėjo teiginiai, jog jam nebuvo užtikrinta galimybė pasinaudoti iÅ¡kvietimo mygtuku, vertintini kaip deklaratyvÅ«s ir nėra pagrindo pripažinti, kad dėl to pareiÅ¡kėjas patyrė iÅ¡gyvenimus, galinčius bÅ«ti pagrindu neturtinei žalai atlyginti. Dėl radijo taÅ¡ko neveikimo. PareiÅ¡kėjas praÅ¡omÄ priteisti neturtinės žalos atlyginimÄ kildina ir iÅ¡ to, kad gyvenamojoje patalpoje nebuvo įrengtas radijo taÅ¡kas. Taisyklių 16.11 punkte reglamentuota, jog kamerose įrengiamas radijo taÅ¡kas, ir Taisyklių 13.10. punkte reglamentuota, jog drausmės grupei priskirtų nuteistųjų gyvenamuose kambariuose įrengiamas radijo taÅ¡kas, daugiau radijo taÅ¡kų įrengimas nuteistųjų gyvenamosiose patalpose nenumatytas.

Ginčo laikotarpiu pareiÅ¡kėjas bausmę atliko kamerų tipo patalpose ir nuo 2020 m. kovo 10 d. iki 2020 m. kovo 16 d. bendrabučio tipo kambaryje. Byloje nėra duomenų, kad laikotarpiu nuo 2020 m. kovo 10 d. iki 2020 m. kovo 16 d. atliekant bausmę bendrabučio tipo kambaryje pareiÅ¡kėjas dėl neįrengto radijo taÅ¡ko kreipėsi su skundais ar praÅ¡ymais į administracijÄ , todėl nėra pagrindo pripažinti, kad dėl radijo taÅ¡ko neįrengimo Å¡iuo laikotarpiu pareiÅ¡kėjas patyrė iÅ¡gyvenimus, galinčius bÅ«ti pagrindu neturtinei žalai atlyginti.

Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, kad radijo transliacijos ir pareigÅ«nų iÅ¡kvietimo sistema buvo atnaujinta 2016 metais, ji yra nuteistųjų nuolatos gadinama ir niokojama. Pastebėjus sugadinimus ar nuteistiesiems informavus apie tai, įrengimai yra kaip galima greičiau suremontuojami. Byloje nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjas dėl neįrengto ar neveikiančio radijo taÅ¡ko kreipėsi su skundais ar praÅ¡ymais į Marijampolės PN administracijÄ . PareiÅ¡kėjo teiginiai, jog jam nebuvo užtikrinta galimybė pasinaudoti radijo taÅ¡ku ar radijo prietaisu vertintini kaip deklaratyvÅ«s ir nėra pagrindo pripažinti, kad dėl to pareiÅ¡kėjas patyrė iÅ¡gyvenimus, galinčius bÅ«ti pagrindu neturtinei žalai atlyginti.

Dėl kietojo inventoriaus trÅ«kumo. PareiÅ¡kėjas praÅ¡omÄ priteisti neturtinės žalos atlyginimÄ kildina ir iÅ¡ to, kad gyvenamosiose patalpose trÅ«ko kėdžių. Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprÅ«pinimo tvarkÄ nustato AprÅ«pinimo normos. Jose nurodyta, jog pataisos namų bendrabučio gyvenamojoje patalpoje kiekvienam asmeniui turi bÅ«ti skirta viena metalinė lova, spintelė prie lovos, taburetė, gyvenamajai patalpai turi bÅ«ti skirtas vienas stalas, staliukas, sieninis laikrodis, kambarinis termometras, Å¡iukÅ¡lių dėžė, valymo inventoriaus komplektas bei užuolaidos kiekvienam langui.

Be to, Aprūpinimo normose nurodyta, jog tardymo izoliatorių, kalėjimų ir areštinių kameros bei pataisos namų kamerų tipo patalpoje turi būti sanitarinis mazgas, kiekvienam asmeniui turi būti skirta metalinė lova, turi būti viena spintelė, kiekvienam asmeniui turi būti skirta taburetė arba du stalo ilgio suoliukai, viena maisto produktų spintelė arba viena lentyna, viena sieninė viršutinių drabužių pakaba, viena šiukšlių dėžė, vienas komplektas valymo inventoriaus, vienas elektrinis virdulys.

Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, kad Marijampolės PN kamerų tipo patalpos buvo pilnai įrengtos ir aprÅ«pintos bÅ«tinu inventoriumi, be to, kamerų tipo patalpos yra aprÅ«pintos tokiu kėdžių skaičiumi, kad kiekvienam nuteistajam tektų po kėdę. Nuteistiesiems yra suteikiamas visas bÅ«tinas inventorius, todėl pareiÅ¡kėjo teiginys dėl kėdžių trÅ«kumo yra nepagrįstas. Byloje nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjas kėdžių trÅ«kumo kreipėsi su skundais ar praÅ¡ymais į Marijampolės PN administracijÄ .

PareiÅ¡kėjo teiginiai, jog kamerų tipo patalpose trÅ«ko kėdžių vertintini kaip deklaratyvÅ«s ir nėra pagrindo pripažinti, kad dėl to pareiÅ¡kėjas patyrė iÅ¡gyvenimus, galinčius bÅ«ti pagrindu neturtinei žalai atlyginti Likusieji tiek pareiÅ¡kėjo, tiek ir atsakovės atstovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys juridinės reikÅ¡mės kilusio ginčo iÅ¡sprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir Europos Žmogaus Teisių Teismas formuoja praktikÄ , kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi bÅ«ti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 G.

R. v Spain ir kt.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje aiÅ¡kinant ABTÄ® normas taip pat ne kartÄ buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimÄ nereiÅ¡kia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvienÄ proceso dalyvio argumentÄ (žr. 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.). Ginčo situacijos teisinis reglamentavimas ir byloje esantys objektyvÅ«s raÅ¡ytiniai įrodymai suponuoja iÅ¡vadÄ , jog pareiÅ¡kėjo skundo argumentai dėl jo netinkamų laikymo sÄ lygų yra grindžiami tik abstraktaus, deklaratyvaus pobÅ«džio teiginiais ir tik subjektyvia asmenine jo paties nuomone, nepatvirtinta jokiais objektyviais įrodymais, todėl Å¡ie argumentai nevertintini kaip lėmę neturtinės žalos atsiradimÄ .

PareiÅ¡kėjas įrodymų apie fizines ar psichines savybes, kurios galėtų bÅ«ti reikÅ¡mingos sprendžiant laikymo sÄ lygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobÅ«džio ar laipsnio klausimÄ nepateikė, todėl teismas neturi pagrindo spręsti apie netinkamų laikymo sÄ lygų poveikį sveikatos bÅ«klei, kitoms fizinėms arba psichinėms pareiÅ¡kėjo savybėms. Byloje esantys įrodymai nepatvirtina tiek neteisėtų valstybės institucijos veiksmų – pareiÅ¡kėjo laikymo nepriimtinomis sÄ lygomis, tiek ir priežastinio ryÅ¡io tarp pareiÅ¡kėjo nurodytų aplinkybių bei jo patirtų neigiamų iÅ¡gyvenimų ar kitokio pobÅ«džio nepatogumų, o tuo pačiu, ir neturtinės žalos atsiradimo fakto.

Byloje nėra jokių duomenų, jog atsakovės atstovas atliko veiksmus, kuriais siekė pareiÅ¡kėjui sÄ moningai sukelti dvasinį sukrėtimÄ ir skriaudÄ . Nenustačius atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų ir žalos fakto, t.y. nesant visų bÅ«tinų civilinės atsakomybės sÄ lygų, pareiÅ¡kėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo yra nepagrįstas ir atmestinas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnis, 88 straipsnio 1 punktas). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, n u s p r e n d ž i a : pareiÅ¡kėjo G.

V. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorių dienų nuo jo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rÅ«mus. Teisėja Irena Varžinskienė