Legislator Case Law & Legislation
8748080c-725d-4901-a397-e47f9b54cf04 AI generated

8748080c-725d-4901-a397-e47f9b54cf04 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Case Number 8748080c-725d-4901-a397-e47f9b54cf04
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

?Administracinė byla Nr. I1-5829-473/2020 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03835-2020-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. gruodžio 18 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Violeta Balčytienė vieÅ¡ame teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo V. V. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Legislator headnote

AI generated

8748080c-725d-4901-a397-e47f9b54cf04 · Vilniaus apygardos administracinis teismas: CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 straipsnio 4 dalis).

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Administracinė byla Nr. I1-5829-473/2020 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03835-2020-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. gruodžio 18 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Violeta Balčytienė vieÅ¡ame teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo V. V. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas kreipėsi į teismÄ su skundu, kuriame praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (juridinis asmuo LukiÅ¡kių tardymo izoliatorius-kalėjimas pasibaigė dėl reorganizavimo), 9 550 Eur neturtinei žalai atlyginti. Nurodo, kad LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriuje (toliau – LukiÅ¡kių TI-K) buvo laikomas nuo 2018 m. iki 2019 m. kovo mėnesio. Pataisos namų baudos izoliatoriuje, drausmės grupėje ir kameros tipo patalpose buvo draudžiama turėti ilgalaikius ir trumpalaikius pasimatymus su žmona ir kitais Å¡eimos nariais.

Kameros, kurioje buvo laikomas dviese kartu su kitu nuteistuoju ilgis – 3 m, plotis – 2,10 m, iÅ¡ viso kameros plotas užima – 7 m2, todėl vienam asmeniui teko mažiau nei 3 m2 plotas neiÅ¡skaičiuojant inventoriaus užimamo ploto. Nurodo, kad dviaukÅ¡tės lovos iÅ¡matavimus – 190 cm x 70 cm, stalo – 50 cm x 59 cm, spintelės – 41 cm x 45 cm. Kameros duryse esantis langelis – 63 cm x 16 cm iÅ¡matavimų, visad atviras, todėl buvo stebimas pareigÅ«nų ir praeinančių pro pareiÅ¡kėjo kamerÄ kitų nuteistųjų.

Pažymi, kad turi daug priešų, todėl jaučiasi nesaugus. Teigia, kad buvo pažeista teisė į privatumÄ naudojanti sanitariniu mazgu, kuris įrengtas prieÅ¡ais kameros duris. Sanitariniame mazge įrengtos sienelės – 80 cm x 140 cm, atskiriančios sanitarinį mazgÄ nuo bendros kameros patalpos, tačiau vis tiek negalėjo tinkamai naudotis sanitariniu mazgu bei tenkinti lytinę aistrÄ nes nuolat pareigÅ«nai atidarydavo duris ir buvo stebimas kito nuteistojo kameroje. Gyvenamoje patalpoje nėra ventiliacijos, todėl joje visada drėgna, vidutinė drėgmė – 70 procentų, todėl iÅ¡skalbti drabužiai nedžiÅ«va ir ima pÅ«ti.

Kameroje yra žiurkių ir tarakonų, o lovos čiužinyje – parazitų, dėl kurių negalėjo užmigti. Pastato sienose, kanalizacijoje yra asbestas, kuris kasdien kėlė rimtÄ pavojų sveikatai. DuÅ¡u suteikta galimybė naudotis tik vienÄ kartÄ per savaitę. Ä®rengti du duÅ¡ai, tačiau nėra pertvaros tarp jų, todėl jais naudojantis buvo pažeistas privatumas. Dušų patalpoje nėra atskirų kabinų pasidėti drabužius, todėl nuo garų jie nuolat tampa drėgni. Dušų patalpose neįrengtas sanitarinis mazgas.

Dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, depresijÄ , žalojo save, todėl liko randai, taip pat nutrÅ«ko socialiniai ryÅ¡iai. Atsakovės atstovas atsiliepime su pareiÅ¡kėjo skundu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti. Nurodo, kad pareiÅ¡kėjas LukiÅ¡kių TI-K buvo laikomas nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2019 m. kovo 30. PareiÅ¡kėjui buvo skirta nuobauda perkelti jį į kamerų tipo patalpas 6 mėnesiams. Nurodo, kad jose buvo laikomas nuo 2019 m. sausio 8 d. iki 2019 m. liepos 8 d.

Nuteistieji, atliekantys nuobaudÄ kamerų tipo patalpose neturi teisės gauti pasimatymų. Vienam asmeniui tenkantis plotas gyvenamojoje kameroje atitiko teisės aktuose nustatytus reikalavimus. Ä®staigos administracija nuolat reikalavo iÅ¡ suimtųjų ir nuteistųjų, kad jie palaikytų tvarkÄ kamerose, todėl už kamerų valymÄ ir tvarkÄ atsakingi patys nuteistieji bei suimtieji, kurie administracijos paskyrimu eilės tvarka tvarkydavo kameras, kuriose gyvena. Reikalingas inventorius (t. y. Å¡luota, samtis, Å¡iukÅ¡liadėžė, kibiras) visÄ laikÄ buvo iÅ¡duodami į kameras.

Pažymi, kad siekiant palaikyti Å¡varÄ kamerose, LukiÅ¡kių TI-K buvo sudaręs paslaugų teikimo sutartį su uždarÄ ja akcine bendrove „Kenkėjų kontrolės tarnyba“. Kiekvienais metais ji buvo pratęsiama. Vykdytojai nuolat atlikdavo vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiÅ«rÄ bei profilaktinius patikrinimus. PaaiÅ¡kina, kad kiekvienoje kameroje buvo lentyna maisto produktams sudėti (konkreti lentynos tvirtinimo vieta gyvenamojoje kameroje nėra nustatyta), pakabos virÅ¡utiniams drabužiams kabinti priklausomai nuo lovų kiekio.

Lovos matmenys yra apie 1,9 m x 0,7 m (1,33 m2). Stalo matmenys yra apie 0,6 m x 0,5 , (0,3 m2) gyvenamosiose kamerose, kuriose yra iki 4 gultų. Kitose gyvenamosiose kamerose stalai buvo atitinkamo dydžio priklausomai nuo lovų skaičiaus. Kėdės matmenys buvo apie 0,3 x 0,3 m (0,07 m2), suolai atitinkantys stalo dydį. Sanitarinio mazgo su klozetu patalpos matmenys buvo apie 0,8 x 0,7 (0,56 m2). Toks gyvenamųjų kamerų įrengimas atitiko nustatytų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių reikalavimus. Teigia, kad teisės aktai nenustato eliminuoti baldais užstatytÄ gyvenamÄ jį plotÄ , skaičiuojant minimalų gyvenamÄ jį plotÄ kameroje.

Tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas sienele, kuri yra ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio, o asmens privatumui užtikrinti įrengtos užuolaidos, kurios uždengia matomumÄ iÅ¡ kameros vidaus ir nuo apžiÅ«ros langelio duryse. PaaiÅ¡kina, kad priežiÅ«ros posto pareigÅ«nas nuolat stebi suimtuosius bei nuteistuosius per kamerose įrengtas stebėjimo akutes, siekiant užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose, įgyvendinant nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardant konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių atsiradimÄ Ä¯staigoje.

Teigia, kad Ä®staigos kamerose langai vėdinimui buvo pritaikyti, kameros buvo vėdinamos natÅ«raliu bÅ«du per langus ir tai atitiko higienos normų reikalavimus. Pabrėžia, kad asmenys, kurie reguliariai vėdino, prižiÅ«rėjo, tvarkė savo kameras, neturėjo problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės gyvenamosiose kamerose. Atkreipia dėmesį, kad pareiÅ¡kėjas savo skundÄ grindžia abstrakčiais argumentais, reiÅ¡kiami nusiskundimai yra bendro pobÅ«džio, nėra konkretumo.

PareiÅ¡kėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalÄ traktuotinas kaip nesÄ Å¾iningas noras pasipelnyti valstybės (visų sÄ Å¾iningų mokesčių mokėtojų) sÄ skaita. Teismas konstatuoja: PareiÅ¡kėjas praÅ¡o priteisti 9 550 Eur neturtinei žalai atlyginti, kuri, jo manymu, kilo dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų. Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.

CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 straipsnio 4 dalis).

Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims bÅ«tinoms sÄ lygoms:

1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis);

2) priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.247 straipsnis); 3 teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis). Neteisėtumui CK 6.271 straipsnio prasme konstatuoti reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai.

Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra bÅ«tina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalÄ , atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.

CK 6.250 straipsnio 1 dalis nustato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo ne kartÄ yra nurodęs, jog pareiga įrodyti, kad tam tikra žala patirta, tenka pareiÅ¡kėjui, kuris taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų (LVAT 2011 m. kovo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-669/2011;

LVAT 2017 m. gegužės 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-727-552/2017; LVAT 2017 m. rugsėjo 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-4543-520/2017; LVAT 2017 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2205-575/2017). Atsakovas į bylÄ pateikė duomenis iÅ¡ kurių matyti, kuriose kamerose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, tų kamerų plotas bei asmenų skaičius su kuriai buvo apgyvendintas pareiÅ¡kėjas. 2018 m. sausio 1 d. uždarytas į kamerÄ Nr. 117, plotas - 7,31 m2 (1 asmuo kameroje);2018 m. sausio 2 d. perkeltas į kamerÄ Nr. 363, plotas - 6,79 m2 (1 asmuo kameroje);2018 m. sausio 3 d. iÅ¡vyko į PravieniÅ¡kių pataisos namų - atvirosios kolonijos 1-Ä jį sektorių.2018 m. sausio 12 d. atvyko iÅ¡ PravieniÅ¡kių pataisos namų - atvirosios kolonijos 1-ojo sektoriaus į LukiÅ¡kių TI-K ir buvo uždarytas į kamerÄ Nr. 112, plotas - 7,28 m2 (1 asmuo kameroje); 2018 m. sausio 13 d.

– 2018 m. sausio 14 d. kamera Nr. 112 (1 asmuo kameroje);2018 m. sausio 15 d. perkeltas į kamerÄ Nr. 333, plotas - 7,72 m2 (2 asmenys kameroje);2018 m. sausio 16 d. kamera Nr. 333 (2 asmenys kameroje); 2018 m. sausio 17 d. iÅ¡vyko į PravieniÅ¡kių pataisos namų - atvirosios kolonijos 1-Ä jį sektorių. 2018 m. balandžio 18 d. atvyko iÅ¡ PravieniÅ¡kių pataisos namų - atvirosios kolonijos 1-ojo sektoriaus į LukiÅ¡kių TI-K ir buvo uždarytas į kamerÄ Nr. 108, plotas - 7,38 m2 (1 asmuo kameroje); 2018 m. balandžio 19 d. perkeltas į kamerÄ Nr. 379, plotas - 6,94 m2 (1 asmuo kameroje); 2018 m. balandžio 20 d. iÅ¡vyko į PravieniÅ¡kių pataisos namų - atvirosios kolonijos 3-Ä jį sektorių. 2018 m. gegužės 4 d. atvyko iÅ¡ PravieniÅ¡kių pataisos namų - atvirosios kolonijos 3-ojo sektoriaus į LukiÅ¡kių TI-K ir buvo uždarytas į kamerÄ Nr. 202, plotas - 6,90 m2 (1 asmuo kameroje); 2018 m. gegužės 5 d – 2018 m. gegužės 6 d. kamera Nr. 202 (1 asmuo kameroje); 2018 m. balandžio 7 d. perkeltas į kamerÄ Nr. 362, plotas - 7,28 m2 (1 asmuo kameroje); 2018 m. balandžio 8 d. kamera Nr. 362 (1 asmuo kameroje);2018 m. balandžio 9 d. iÅ¡vyko į PravieniÅ¡kių pataisos namų - atvirosios kolonijos 3-Ä jį sektorių.2018 m. rugpjūčio 22 d. atvyko iÅ¡ PravieniÅ¡kių pataisos namų - atvirosios kolonijos 3-ojo sektoriaus į LukiÅ¡kių TI-K ir buvo uždarytas į kamerÄ Nr. 120, plotas - 7,38 m2 (1 asmuo kameroje);2018 m. rugpjūčio 23 d. perkeltas į kamerÄ Nr. 318, plotas - 7,81 m2 (1 asmuo kameroje);2018 m. rugpjūčio 24 d. iÅ¡vyko į PravieniÅ¡kių pataisos namų - atvirosios kolonijos 3-Ä jį sektorių.2018 m. spalio 12 d. atvyko iÅ¡ PravieniÅ¡kių pataisos namų - atvirosios kolonijos 3-ojo sektoriaus į LukiÅ¡kių TI-K ir buvo uždarytas į kamerÄ Nr. 115, plotas - 7,45 m2, 1 asmuo kameroje, vėliau perkeltas į kamerÄ Nr. 111, plotas - 7,45 m2, 2 asmenys kameroje;2018 m. spalio 13 d.

– 2018 m. spalio 14 d. kamera Nr. 111 (2 asmenys kameroje); 2018 m. spalio 15 d. perkeltas į kamerÄ Nr. 312, plotas - 7,67 m2 (1 asmuo kameroje); 2018 m. spalio 16 d. iÅ¡vyko į PravieniÅ¡kių pataisos namų - atvirosios kolonijos 3-Ä jį sektorių. 2018 m. lapkričio 2 d. atvyko iÅ¡ PravieniÅ¡kių pataisos namų - atvirosios kolonijos 3-ojo sektoriaus į LukiÅ¡kių TI-K ir buvo uždarytas į kamerÄ Nr. 201, plotas - 5,40 m2 (1 asmuo kameroje); 2018 m. lapkričio 3 d. perkeltas į kamerÄ Nr. 286, plotas - 7,60 m2 (1 asmuo kameroje); 2018 m. lapkričio 4 d.–2018 m. lapkričio 7 d. kamera Nr. 286 (1 asmuo kameroje); 2018 m. lapkričio 8 d. iÅ¡vyko į PravieniÅ¡kių pataisos namų - atvirosios kolonijos 3-Ä jį sektorių. 2018 m. lapkričio 20 d. atvyko iÅ¡ Kauno tardymo izoliatoriaus į LukiÅ¡kių TI-K ir buvo uždarytas į kamerÄ Nr. 105, plotas - 7,38 m2 (1 asmuo kameroje); 2018 m. lapkričio 21 d. perkeltas į kamerÄ Nr. 359, plotas - 7,80 m2 (1 asmuo kameroje); 2018 m. lapkričio 22 d. kamera Nr. 359 (1 asmuo kameroje); 2018 m. lapkričio 23 d. iÅ¡vyko į Kauno tardymo izoliatorių. 2018 m. gruodžio 10 d. atvyko iÅ¡ Kauno tardymo izoliatoriaus į LukiÅ¡kių TI-K ir buvo uždarytas į kamerÄ Nr. 111, plotas - 7,45 m2 (1 asmuo kameroje); 2018 m. gruodžio 11 d. perkeltas į kamerÄ Nr. 377, plotas - 7,33 m2 (1 asmuo kameroje); 2018 m. gruodžio 12 d. kamera Nr. 377 (1 asmuo kameroje); 2018 m. gruodžio 13 d. iÅ¡vyko į Kauno tardymo izoliatorių. 2019 m. sausio 15 d. atvyko iÅ¡ PravieniÅ¡kių pataisos namų - atvirosios kolonijos 1-ojo sektoriaus į LukiÅ¡kių TI-K ir buvo uždarytas į kamerÄ Nr. 117, plotas - 7,31 m2 (2 asmenys kameroje); 2019 m. sausio 16 d. perkeltas į kamerÄ Nr. 318, plotas - 7,81 m2 (1 asmuo kameroje); 2019 m. sausio 17 d. kamera Nr. 318 (1 asmuo kameroje); 2019 m. sausio 18 d. iÅ¡vyko į PravieniÅ¡kių pataisos namų - atvirosios kolonijos 1-Ä jį sektorių. 2019 m. vasario 4 d. atvyko iÅ¡ Kauno tardymo izoliatoriaus į LukiÅ¡kių TI-K ir buvo uždarytas į kamerÄ Nr. 119, plotas - 7,31 m2 (1 asmuo kameroje); 2019 m. vasario 5 d. perkeltas į kamerÄ Nr. 311, plotas - 7,75 m2 (2 asmenys kameroje); 2019 m. vasario 6 d, kamera Nr. 311 (2 asmenys kameroje); 2019 m. vasario 7 d. iÅ¡vyko į Kauno tardymo izoliatorių. 2019 m. vasario 28 d. atvyko iÅ¡ Kauno tardymo izoliatoriaus į LukiÅ¡kių TI-K ir buvo uždarytas į kamerÄ Nr. 116, plotas - 7,49 m2 (2 asmenys kameroje); 2019 m. kovo 1 d. perkeltas į kamerÄ Nr. 319, plotas - 7,78 m2 (1 asmuo kameroje); 2019 m. kovo 2 d.

– 2019 m. kovo 19 d. kamera Nr. 319 (1 asmuo kameroje); 2019 m. kovo 20 d. perkeltas į kamerÄ Nr. 289, plotas - 7,78 m2 (1 asmuo kameroje); 2019 m. kovo 21 d. – 2019 m. kovo 30 d. kamera Nr. 289 (1 asmuo kameroje). Byloje pateikti duomenys iÅ¡ Visuomenės sveikatos centro prie sveikatos apsaugos ministerijos, iÅ¡ kurių matyti, kad ne visose kamerose, kuriose buvo apgyvendintas pareiÅ¡kėjas buvo atliekami patikrinimai: 2018 m. sausio 23 d. Nr. (10-12 15.4.8) PA-90 raÅ¡te nustatyta, kad kameroje Nr. 115 Lietuvos Higienos normos Nr. 134:2015 pažeidimų nenustatyta; 2017 m. balandžio 3 d.

Nr. PA.10-398(16.17.7. 10.12) raÅ¡te nustatyta, kad kameroje Nr. 111 Lietuvos Higienos normos Nr. 134:2015 pažeidimų nenustatyta. PareiÅ¡kėjas patirtÄ neturtinę žalÄ grindžia aplinkybe, kad Vilniaus TI-K kamerose vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas neatitinka teisės aktų reikalavimų. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje (žr. 2016 m. spalio 20 d. sprendimÄ byloje M. prieÅ¡ KroatijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 7334/13) yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad pagal M. prieÅ¡ KroatijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 7334/13) yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad pagal Konvencijos 3 straipsnį, Konvencijos 3 straipsnį, nėra įmanoma nustatyti galutinai ir visiems laikams konkretų kvadratinių metrų skaičių, kuris turėtų bÅ«ti skiriamas kalinamam asmeniui tam, kad bÅ«tų laikomasi Konvencijos, tačiau nėra jokių pagrindų nesilaikyti svarbiausiose bylose suformuoto aiÅ¡kinimo, kad 3 m2 daugiavietėse kamerose yra minimalus standartas, taikomas vertinant Konvencijos 3 straipsnio galimÄ pažeidimÄ , ir tais atvejais, kai kalinamam asmeniui tenka mažiau nei 3 m2 daugiavietėje kameroje, asmeninės erdvės trÅ«kumas yra vertinamas kaip toks rimtas, jog kyla stipri Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija.

Sprendžiant, ar konkrečiu atveju vienam asmeniui teko mažiau nei 3 m2 gyvenamojo ploto, iÅ¡ bendro kameros ploto turėtų bÅ«ti atimtas kameroje esančio sanitarinio mazgo plotas, bet plotas, užstatytas baldais, yra įskaičiuotinas į bendrÄ kameros plotÄ . Vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 1.3.1 punktu, iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo, vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus kameroje negali bÅ«ti mažesnis kaip 3,6 m2.

Pažymėtina, kad Å¡is įsakymas nenumato, kad į 1.3.1 punkte įtvirtintÄ minimaliÄ tardymo izoliatoriaus kameroje vienam asmeniui turinčiÄ tekti kameros ploto normÄ â€“ 3,6 m2 neįskaičiuojamas patalpose esančių baldų ir kitų įrenginių plotas. LVAT savo praktikoje yra pažymėjęs, kad nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimÄ ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tenkantį asmeninės erdvės plotÄ , atsižvelgtina į plotÄ , skirtÄ baldams ir kitiems įrenginiams, tačiau tai savaime nesuponuoja, kad nesant minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimo, iÅ¡ kameros ploto turėtų bÅ«ti atimtas kameros įrenginių užimamas plotas (žr., pvz., LVAT 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A261-1798/2013, 2016 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1686-502/2016).

Nagrinėjamu atveju iÅ¡ byloje pateiktų duomenų nustatyta, kad pareiÅ¡kėjui laikymo LukiÅ¡kių TI-K laikotarpiu laisvo gyvenamojo ploto teko nuo 3,6 m2 iki 7,81 m2. Taigi, teismas atsižvelgęs į teisinį reglamentavimÄ pagal Konvencijos 3 straipsnį ir atsižvelgęs į nacionalinių teisės aktų nuostatas, konstatuoja, kad pareiÅ¡kėjo teisė į minimalų gyvenamÄ jį plotÄ nebuvo pažeista, todėl atmeta skundo argumentus kaip nepagrįstus Å¡ioje dalyje. PareiÅ¡kėjo teigimu, jo neigiamų iÅ¡gyvenimų atsiradimÄ sÄ lygojo privatumo neužtikrinimas naudojantis sanitariniu mazgu tiek pareigÅ«nų, tiek kitų kalinių atžvilgiu, kadangi kameros duryse yra įrengtas langelis, o sanitarinis mazgas nuo likusio kameros ploto atskirtas tik sienele.

IÅ¡ byloje pateiktų duomenų matyti, kad LukiÅ¡kių TI-K priežiÅ«ros postų Nr. 7, Nr. 23, Nr. 25 ir Nr. 26 gyvenamosiose kamerose sanitarinių mazgų patalpos buvo įrengtos kaip atskiros kabinos su durimis: 2013 m. - gyvenamosiose kamerose Nr. 252 - Nr. 257; 2012 m. - gyvenamosiose kamerose Nr. 386 - Nr. 395; 2015 m. - gyvenamosiose kamerose Nr. 406 - Nr. 417; 2016 m. - gyvenamosiose kamerose Nr. 418 - Nr. 426. Kitose įstaigos gyvenamosiose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinų nėra techninių galimybių, todėl nuo likusio kameros ploto Å¡i patalpa atitverta 1,5 m. aukščio pertvara, o asmens privatumui užtikrinti įrengtos užuolaidos, kurios uždengia matomumÄ iÅ¡ kameros vidaus ir nuo apžiÅ«ros langelio duryse.

Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų 2009 m. liepos 10 d. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymu Nr. V-176 (toliau – Taisyklės) 14.2 punkte nustatyta, kad kamerose turi būti išorinės ir vidinės metalinės durys. Duryse gali būti įrengiama stebėjimo akutė ar langelis ir užsklendžiamas langelis maistui, knygoms ir kitiems daiktams perduoti. Taisyklių 14.5 punkte nustatyta, kad kameroje turi būti įrengta sanitarinio mazgo patalpa;

Å¡i patalpa turi bÅ«ti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga; esant galimybių, sanitarinis mazgas turi bÅ«ti visiÅ¡kai izoliuotas nuo likusio kameros ploto. Pagal Europos Ministrų Komiteto rekomendacijos Å¡alims narėms Nr. R (2006)2 „Dėl Europos kalėjimų taisyklių” 19.3 punktÄ , kaliniai turi turėti galimybę naudotis sanitariniais įrenginiais, kurie bÅ«tų higieniÅ¡ki ir užtikrintų privatumÄ .

Europos komiteto prieÅ¡ kankinimÄ ir kitokį žiaurų, nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį elgesį ir baudimÄ pateikiamuose standartuose (iÅ¡trauka iÅ¡ Antrosios bendros ataskaitos [CPT/Inf (92) 3], 49 punktas) kaip tinkama taip pat nurodoma praktika, kad kamerose bÅ«tų atskira patalpa su sanitariniais įrengimais. Tinkamas atskiro tualeto neįrengimas ir vertimas Å¡lapintis bei tuÅ¡tintis kitų asmenų akivaizdoje turi bÅ«ti vertinamas kaip žmogaus garbę ir orumÄ pažeidžiantis elgesys. EŽTT ne vienoje byloje pažymėjo ir tai, kad kamerų įrengimas taip, jog tualetas neturi jokio atskyrimo nuo gyvenamosios erdvės arba yra atskirtas maždaug 1–1,5 m aukščio pertvara, yra ne tik smerktinas higienos požiÅ«riu, bet ir atima iÅ¡ sulaikytojo bet kokį privatumÄ naudojantis tualetu, kadangi jis lieka visÄ laikÄ matomas kitų kalinių, sėdinčių ant gultų, bei prižiÅ«rėtojų, žvelgiančių per stebėjimo angÄ / akutę (2009 m. kovo 12 d. sprendimas byloje A.

M. prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 15217/07) 97 p., 2012 m. sausio 10 d. sprendimas byloje A. ir kt. prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 42525/07, 60800/08), 157 p.; 2012 m. gegužės 10 d. sprendimas byloje G. prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 41558/05) 28 p.), net jei kalinimo įstaigos taisyklės draudžia visiÅ¡kai uždengti tualetÄ durimis ar užuolaida (2012 m. sausio 10 d. sprendimas byloje A. ir kt. prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 42525/07; 60800/08), 165 p.). Teismas taip pat yra konstatavęs, jog gyvenamosios erdvės ir tualeto atskyrimas užuolaida neužtikrina kalinamiesiems reikiamo privatumo (EŽTT 2015 m. kovo 10 d. sprendimas byloje V. ir kt. prieÅ¡ VengrijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 14097/12 ir kt.) 81, 82, 90 p.).

Ä® Å¡iÄ EŽTT praktikÄ LVAT nuosekliai atsižvelgia analogiÅ¡ko pobÅ«džio bylose. Teismas ne kartÄ yra pažymėjęs, kad suimtųjų (nuteistųjų) privatumui užtikrinti nepakanka tik atskirti sanitarinį mazgÄ sienele nuo likusio kameros ploto, kadangi suimtieji (nuteistieji), besinaudojantys tualetu, gali bÅ«ti matomi iÅ¡ įėjimo į sanitarinį mazgÄ pusės. Tam, kad suimtiesiems (nuteistiesiems) bÅ«tų tinkamai garantuotas jų privatumas, įėjimas į sanitarinį mazgÄ turi bÅ«ti uždengtas (įrengiant duris arba kitu bÅ«du) (LVAT 2017 m. liepos 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017, 2017 m. balandžio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-337-146/2017, 2017 m. kovo 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-772-261/2017 ir kt.).

Taigi, remiantis tuo, kas iÅ¡dėstyta aukščiau, teismo nustatyta, kad pareiÅ¡kėjo teisė į privatumÄ naudojantis sanitariniu mazgu buvo pažeista 69 dienas. PareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ kildina ir dėl pažeisto privatumo, kai pro duryse įrengtÄ langelį jį galėjo matyti ne tik pareigÅ«nai, bet ir pro jo kamerÄ Ä¯ mankÅ¡tÄ vedami kiti kaliniai. Dėl tokio pažeidimo į privatumÄ pobÅ«džio pareiÅ¡kėjas jautėsi nesaugus, kadangi turėjo daug priešų, kalinčių toje pačioje įstaigoje.

Atsakovės atstovas paaiÅ¡kino, kad įstaigos pareigÅ«nai vadovaujasi teisės aktais, reglamentuojančiais LukiÅ¡kių TI-K pareigÅ«nų pareigų atlikimÄ Ä¯staigoje. PriežiÅ«ros posto pareigÅ«nai nuolat stebi suimtuosius bei nuteistuosius per kamerose įrengtas stebėjimo akutes, siekiant užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietoje, nuolatinę elgesio kontrolę, įgyvendinant nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardant konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių atsiradimÄ Ä¯staigoje.

Teismas pažymi, kad Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcijos, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. V-362, 6 punkte nustatyta, jog laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų priežiūra – visuma organizacinių, inžinerinių ir techninių priemonių bei pareigūnų veiksmų, kuriais siekiama užtikrinti laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų nuolatinę elgesio kontrolę.

Teismas atkreipia dėmesį, kad pareiÅ¡kėjas skunde nenurodė, į bylÄ papildomų duomenų nepateikė kaip, anot jo, pasireiÅ¡kė neturtinė žala Å¡iuo aspektu ir kokias neigiamas pasekmes padarė jo atžvilgiu vykdomi neteisėti veiksmai, todėl teismas atmeta pareiÅ¡kėjo nusiskundimus Å¡ioje skundo dalyje kaip nepagrįstus. PareiÅ¡kėjas neturtinės žalos atsiradimÄ sieja ir su tuo, jog kamerose nebuvo tinkamos ventiliacijos, buvo drėgna, taip pat, buvo tarakonų ir žiurkių, o čiužinyje – parazitų.

Atsakovas paaiÅ¡kino, kad kameros vėdinamos pro langus, kurie tam pritaikyti. Pažymėjo, kad asmenys, kurie tai darė reguliariai – neturėjo problemų dėl drėgmės ar kt. Higienos normos 134:2015 17 punkte nustatyta, kad gyvenamosios patalpos turi bÅ«ti vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Taisyklių 14.10 papunktyje nustatyta, kad kameroje turi bÅ«ti natÅ«ralus arba mechaninis vėdinimas. Nustatyta, kad 2018 m. sausio 5 d. ir 2019 m. sausio 8 d. tarp LukiÅ¡kių TI-K ir UAB ,,Kenkėjų kontrolės tarnyba“, sudarytos paslaugų teikimo sutartys, pagal kurias UAB ,,Kenkėjų kontrolės tarnyba“ organizuoja dezinfekcijÄ , dezinsekcijÄ , deratizacijÄ bei teisės aktų nustatyta tvarka atlieka visuomenės sveikatos priežiÅ«ros veiklÄ .

Teismas, įvertinęs pareiškėjo argumentus bei atsakovo paaiškinimus ir pateiktus duomenis pažymi, kad atsakovo teiginiais neturi pagrindo abejoti. Byloje nėra objektyvių duomenų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis su skundais ar prašymais dėl skunde nurodytų aplinkybių šioje dalyje. Taip pat pareiškėjas nedetalizuoja kokias galimai neigiamas bei neatitaisomas ar sunkiai atitaisomas pasekmes jam sukėlė menami nusiskundimai. Taigi, pareiškėjo argumentai atmetami esant nepagrįstais.

PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad duÅ¡u buvo galima pasinaudoti tik vienÄ kartÄ per savaitę, duÅ¡o patalpoje yra 2 purkÅ¡tukai, tarp dušų nėra jokios pertvaros, dėl ko buvo pažeidžiamas pareiÅ¡kėjo privatumas. DuÅ¡e nuo garų drėgna, atskiros kabinos pasikabinti rÅ«bams nėra, dėl ko rÅ«bai bÅ«davo drėgni. DuÅ¡e neįrengtas sanitarinis mazgas. Higienos normos 134:2015 29 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietoje turi bÅ«ti įrengta sanitarinė Å¡varykla. Sanitarinėje Å¡varykloje įrengiamos Å¡ios patalpos: nusirengimo / apsirengimo kambarys, duÅ¡inė, dezinfekavimo kameros patalpa.

Å ios normos 44 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaryta galimybė prausti visÄ kÅ«nÄ po duÅ¡u ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per savaitę. IÅ¡ esmės analogiÅ¡kos nuostatos įtvirtintos Taisyklių 107 punkte. Byloje nėra ginčo, kad pareiÅ¡kėjas nebuvo nuvestas nusiprausti po duÅ¡u įstatyme nustatyta tvarka ir terminais. Patalpose yra įrengta vieta nusirengti / apsirengti ir kad dušų įrengimas atitinka teisės aktų reikalavimus. Be to, teisės aktai nenustato reikalavimo duÅ¡uose įrengti tualetus.

PareiÅ¡kėjo nurodyti nusiskundimai dėl sudrėkstančių drabužių, tačiau teismas nenustatė atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų. Toks vertinimas atitinka ir aktualiÄ LVAT formuojamÄ praktikÄ (žr. pvz., 2019 m. sausio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1001-552/2019). PareiÅ¡kėjas teigė, kad pertvarų tarp dušų nebuvo. Atsiliepime nurodyta, kad asmens privatumui užtikrinti duÅ¡o patalpose yra įrengtos pertvaros, kurių aukÅ¡tis 1,6 m ir plotis 1,2 m, tačiau nepateikė Å¡ias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų.

PareiÅ¡kėjui aiÅ¡kiai nurodžius reikÅ¡mingas kalinimo sÄ lygas apibÅ«dinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka atsakovui ir jo atstovui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. liepos 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-789-502/2020, 2019 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1685-822/2019). Teismas pažymi, kad nacionaliniai teisės aktai nereglamentuoja duÅ¡o patalpos įrengimo tardymo izoliatoriuose reikalavimų, taip pat nenustato Å¡ioms įstaigoms prievolės duÅ¡uose įrengti pertvaras, todėl jų neįrengimas pats savaime nėra neteisėtas veiksmas.

Tačiau, teismo vertinimu, pertvarų duÅ¡o patalpose neįrengimas ar duÅ¡o patalpų įrengimas tokiu bÅ«du, kad besimaudantis duÅ¡e nuteistasis (suimtasis) yra (gali bÅ«ti) stebimas pareigÅ«nų per duryse įrengtÄ stebėjimo langÄ , sudaro pagrindÄ pripažinti, kad Å¡i aplinkybė neužtikrina visiÅ¡ko asmens privatumo buvimo. LVAT savo praktikoje yra nurodęs, jog tam tikrais atvejais neatmestina galimybė, kad nustačius ypač prastas kalinimo sÄ lygas, ribota galimybė naudotis duÅ¡u ar karÅ¡tu vandeniu bei privatumo naudojantis duÅ¡u neužtikrinimas taip pat bÅ«tų vertinami kaip vienos iÅ¡ kumuliacinių sÄ lygų, sudarančių Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio pažeidimÄ (žr. 2016 m. spalio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1021-602/2016; 2018 m. kovo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-888-858/2018; 2018 m. gegužės 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-886-662/2018).

LVAT taip pat yra pažymėjęs, jog vadovaujantis Kalėjimų departamento direktoriaus 2014 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. V-362 patvirtintos Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiÅ«ros instrukcijos 81 punktu, viena iÅ¡ vidaus tvarkos užtikrinimo priemonių yra bÅ«tent pareigÅ«nų galimybė netrukdomai stebėti kalinius ir suimtuosius. Tuo tikslu net ir duÅ¡o patalpoje, esančioje priežiÅ«ros poste, įrengtas stebėjimo langas. LVAT akcentavo, kad, vadovaujantis nurodyta instrukcija, tam tikri kalinamųjų ir suimtųjų privatumo apribojimai ir su tuo susiję nepatogumai yra neiÅ¡vengiami, tačiau Å¡i instrukcijos nuostata turi bÅ«ti vertinama neatsiejamai nuo asmens teisės į privatumÄ , orumÄ ir garbę.

Asmens maudymasis duÅ¡e, stebint kitiems asmenims ir nesant galimybės bent iÅ¡ dalies uždengti duÅ¡o užuolaidėle, yra nesuderinamas su asmens teise į privatumÄ (žr., pvz., 2018 m. gegužės 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-279-662/2018). Teismas, įvertinęs visa kas iÅ¡dėstyta aukščiau nustatė, kad pareiÅ¡kėjo teisė į privatumÄ naudojantis duÅ¡u buvo pažeista 60 kartų. PareiÅ¡kėjas nurodė, kad įkalinimo įstaigos pastato konstrukcijoje buvo asbesto, tačiau nedetalizavo, nenurodė, kokiu bÅ«du nustatė asbesto egzistavimÄ bei kokiÄ Å¾alÄ konkrečiai dėl to patyrė.

Ä® bylÄ nepateikė jokių visa tai pagrindžiančių įrodymų, todėl Å¡ie jo argumentai atmetami kaip nepagrįsti. PareiÅ¡kėjas nurodė, kad jam kalint minėtoje įstaigoje nebuvo suteikti nei trumpalaikiai, nei ilgalaikiai pasimatymai su žmona ir kitais Å¡eimos nariais. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad perkelti į kamerų tipo patalpas nuteistieji neturi teisės gauti pasimatymų (iÅ¡skyrus teisę susitikti su advokatu). LVAT ne kartÄ yra pažymėjęs, kad teisė į pasimatymus yra viena iÅ¡ nuteistųjų teisių, glaudžiai besisiejančių su Konvencijos 8 straipsnyje garantuojama teise į Å¡eimos gyvenimo gerbimÄ bei padedančių palaikyti santykius su artimais žmonėmis, ir Å¡iuo atveju nuo kiekvieno konkretaus asmens priklauso, ar jis Å¡ia teise pasinaudos ir kaip tai padarys (2013 m. balandžio 15 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A858-889/2013).

Taigi, laisvės atėmimo įstaiga, neprivalo trumpalaikių ar ilgalaikių pasimatymų asmenims, kurių laisvė yra suvaržyta, skirti ex officio. PrieÅ¡ingai – tokios teisės realizavimas yra siejamas su asmens, kurio laisvė yra suvaržyta, valios iÅ¡raiÅ¡ka nukreipta į pasimatymo suorganizavimÄ ir tik minėtajam asmeniui valiÄ dėl pasimatymo iÅ¡reiÅ¡kus, laisvės atėmimo įstaigai kyla pareiga veikiant intra vires (lot. savo kompetencijos ribose) – pasimatymÄ organizuoti, kai tai leidžia teisės aktai, arba motyvuotai atsisakyti jį organizuoti, kai teisės aktai tai draudžia (2014 m. spalio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-1348/2014).

PareiÅ¡kėjas, nurodydamas savo nusiskundimÄ Å¡iuo aspektų jo nepagrindė. Negana to, pažymėtina, kad kamerų tipo patalpose praleido ne visÄ laikÄ skunde nustatytu laikotarpiu. Byloje nėra duomenų, kad kalint paprastoje kameroje pareiÅ¡kėjas bÅ«tų kreipęsis į įstaigos administracijÄ su skundais ar praÅ¡ymais dėl vykdytinų pasimatymų. Ä®vertinus visas aplinkybes, teismas atmeta pareiÅ¡kėjo argumentus kaip nepagrįstus Å¡ioje skundo dalyje. Nagrinėjamu atveju teismas, nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į pažeidimų pobÅ«dį bei jų trukmę, inter alia (lot. be kita ko), į tai, kad pareiÅ¡kėjas teismui nepateikė duomenų, kad tokie pažeidimai sÄ lygojo ilgalaikių, nepataisomų padarinių atsiradimÄ , pareiÅ¡kėjo teisės nebuvo pažeistos dėl sÄ moningo elgesio jo atžvilgiu, siekio iÅ¡skirti jį iÅ¡ kitų įstaigoje laikomų asmenų.

Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjo praÅ¡oma suma akivaizdžiai virÅ¡ija pareiÅ¡kėjo patirtus neturtinius praradimus ir nėra adekvati nustatytų pažeidimų mastui. Teismas, atsižvelgęs į teismų praktikÄ panaÅ¡aus pobÅ«džio bylose įvertinęs minėtų reikÅ¡mingų aplinkybių visumÄ , sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, Lietuvoje egzistuojančias ekonomines, darbo užmokesčio bei gyvenimo sÄ lygas, konstatuoja, kad teisinga satisfakcija pareiÅ¡kėjui už jo patirtÄ neturtinę žalÄ nagrinėjamu atveju priteistina 200 Eur suma.

Dėl nurodytų motyvų pareiÅ¡kėjo skundas tenkintas iÅ¡ dalies, priteisiant jam 200 Eur neturtinės žalos atlyginimo (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnis, 88 straipsnio 5 dalis). Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsnio 5 dalimi, 86–87 straipsniais, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu, nusprendžia: PareiÅ¡kėjo A. V. skundÄ patenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti pareiÅ¡kėjui A. V. iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, 200 Eur (du Å¡imtus eurų) neturtinės žalos atlyginimÄ .

Likusioje dalyje pareiÅ¡kėjo A. V. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėja Violeta Balčytienė