8747fd49-e7d7-4d52-bdfd-76b57fa69a8a · Kauno apygardos teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1S-100-530/2021 Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.19 (S) Kauno apygardos teismas N u T A R T i S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. vasario 18 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Danutė Giačaitė, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės V. S. skundÄ dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rÅ«mų 2021 m. sausio 27 d. nutarties, kuria atsisakyta tenkinti jo praÅ¡ymÄ . Teismas n u s t a t ė : 1. 2020 m. spalio 9 d.

Kauno apygardos prokuratūros nutarimu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 187 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 212 straipsnio 1 dalies 5 punktu, BK 38 straipsnio 1 dalies 1, 3, 4, punktais nutrauktas ikiteisminis tyrimas V. S. atžvilgiu. 2020 m. spalio 12 d. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų (toliau – Marijampolės apylinkės teismas) nutartimi patvirtintas šis nutarimas ir V.

S. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė 60 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose ar organizacijose. Nustatyta, jog nemokami darbai turi būti atlikti per 5 mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

2. Marijampolės apylinkės teismas 2021 m. sausio 27 d. nutartimi netenkino V. S. praÅ¡ymo, užskaityti vykdomÄ motinos slaugymÄ Ä¯ jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės - nemokamų darbų visuomenės labui, realų vykdymÄ . Tokį savo sprendimÄ teismas motyvavo tuo, kad V. S. skirta baudžiamojo poveikio priemonė ir jo, kaip savo motinos rÅ«pintojo, pareigos kyla skirtingais pagrindais ir negali bÅ«ti sutapatintos.

3. V. S. nesutikdamas su Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. sausio 27 d. nutartimi, pateikė skundÄ Kauno apygardos teismui, kuriame praÅ¡o skundžiamÄ jÄ nutartį panaikinti ir į baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo laikotarpį įskaityti motinos slaugymÄ . 3.1. Skunde nurodoma, kad teismas turi diskrecijÄ parinkti kitokį baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo bÅ«dÄ ir pagal faktÄ užskaityti tokius priežiÅ«ros darbus nemokamais darbais, skirtais pagalbos reikalingam asmeniui. Tačiau apylinkės teismas skundžiamojoje nutartyje vadovavosi tik stereotipu apie griežtų priemonių tariamÄ efektyvumÄ , neatsižvelgiant ir ignoruojant baudžiamojo poveikio priemonių individualizavimo bei vykdymo pakeitimo galimybes, taikytinas ir numatytas Lietuvos Respublikos Probacijos įstatymo (toliau – PÄ®) 4 ir 29 straipsniuose.

Pažymėtina, kad V. neprašė atleisti jį nuo baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo, bet pagrindė, kad jo ir slaugomo asmens teisėti interesai nukentėtų, jei jam šie darbai nebūtų įskaityti. Motinos slaugymas yra adekvati nemokamų darbų alternatyva pagal šių darbų vykdymo pobūdį, nes:

1) turi pagalbos kitam asmeniui elementÄ ;

2) turi prevencinį elementÄ , kadangi sulaiko nuo pažeidimų darymo;

3) turi neatlygintinumo elementÄ . Be kita ko, tokia veikla ugdo socialinius įgÅ«džius, empatijÄ ir emocinį intelektÄ , tobulina asmenybę moraliniu aspektu. 3.2. Skunde teigiama, kad teismas atmesdamas V. S. praÅ¡ymÄ tarsi nurodė, jog pareiga vykdyti pagalbos darbus yra galima tik dėl paÅ¡alinių asmenų, taip paneigdamas neįgalaus Å¡eimos nario teisę į sveikatos priežiÅ«rÄ ir aptarnavimÄ bei neįvertindamas tarptautinės teisės tendencijų dėl alternatyvių priemonių taikymo probuojamiems asmenims. 3.3.

Skunde pažymima, jog teismas nusprendęs neįskaityti nemokamų darbų vykdymo pagalbos reikalingiems asmenims, Å¡io savo sprendimo nemotyvavo ir tarsi pabrėžė, kad V. S. motina nepatenka į Å¡ių asmenų ratÄ , taip diskriminuodamas bei ignoruodamas nustatytus teismo sprendimu specialiuosius jos poreikius ir sumenkindamas bei nuvertindamas Å¡io prižiÅ«rinčio asmens realiai vykdomÄ nuolatinę priežiÅ«rÄ (kasdien skiriant ne mažiau, kaip 6 valandas) bÅ«tent iÅ¡imtinai motinos atžvilgiu. Todėl teismas, neįskaitęs Å¡ios faktiÅ¡kai kasdien vykdomos veiklos ir nukreipęs baudžiamojo poveikio priemonės vykdymÄ kitur (kitiems asmenims), nepagrįstai suvaržė jo teises atlikti Å¡iÄ pareigÄ artimoje aplinkoje, tuo pažeisdamas lygiateisiÅ¡kumo principÄ , Europos Žmogaus Teisių Konvencijos 8 straipsnio nuostatas bei formuojamÄ teismų praktikÄ , jog skiriant tinkamus įpareigojimus bÅ«tina atsižvelgti ir į esančias aplinkybes Å¡eimoje. 3.4.

Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas turėjo siekti maksimaliai individualizuoti baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo klausimus ir keisti jos vykdymo sÄ lygas į alternatyvias pagal poreikį, kaip reikalauja PÄ® 4 ir 29 straipsniai, Europos Tarybos Ministrų Komiteto 2000 m. lapkričio 29 d. rekomendacijos „Dėl Europos bendruomeninių sankcijų ir priemonių taisyklių taikymo tobulinimo“, tačiau to nepadarė, o baudžiamojo poveikio priemonę taikė kaip bausmės priedÄ , neteisingai motyvuodamas, kad „baudžiamojo poveikio priemonė skirta bausmės paskirties įgyvendinimo užtikrinimui”, visiÅ¡kai neatsižvelgdamas į tai, kad V.

S. yra atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės asmuo ir baudžiamojo poveikio priemonė jam nėra skirta kartu su kita bausme. 3.5. Skunde nurodoma, kad teismas formuodamas nutarties iÅ¡vadÄ turėjo atsižvelgti į tai, kad probacijos laikotarpiu V. S. tęsia mokslus, siekdamas įgyti kirpėjo specialybę, mokykloje ir gyvenvietės bendruomenėje charakterizuojamas teigiamai, ko geri santykiai su mokytojais ir bendramoksliais, elgesys pagarbus. Todėl akivaizdu, jog jo vykdoma pagalba artimajam turi prasmingÄ poveikį probuojamajam ir prisideda prie jo socialinių įgÅ«džių stiprinimo, atsakomybės jausmo didinimo bei jo asmenybės ugdymo.

Baudžiamojo poveikio priemonių taikymo individualizavimo principas nustato pareigÄ institucijoms priimant sprendimÄ ypač atsižvelgti į probuojamojo asmens resocializacijÄ visuomenėje, į jo socialinę integracijÄ , asmenybę, elgesį probacijos vykdymo metu, minimalios intervencijos jo teisėms ir proporcingumo principų taikymÄ , probuojamajam palankesnių teisės nuostatų parinkimÄ , esant nevienareikÅ¡miam reguliavimui. 3.6. Skunde teigiama, kad Å¡iuo atveju buvo pažeistas ir baudžiamojo poveikio priemonės ekonomiÅ¡kumo principas, kadangi nevykdyti nemokamų darbų artimoje aplinkoje galima bÅ«tų tik tokiu atveju, jeigu artimoji aplinka darytų iÅ¡imtinai neigiamÄ poveikį probacijos tikslų įgyvendinimui, tuo tarpu V.

S. asmenybės ugdymas ir jo resocializacijos procesas yra veiksmingas, todėl apeliacinio teismo praÅ¡oma: įskaityti V. S. visÄ probacijos laikotarpį nepertraukiamai vykdomÄ nemokamų darbų veiklÄ pagalbos reikalingam asmeniui į jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo laikÄ , pripažįstant, kad jo atliekama nuolatinė pagalba kitam, taisomai veikia apeliantÄ ir dėl to galima formuoti iÅ¡vadÄ , kad V. S. sėkmingai įgyvendina savo socialinę integracijÄ ir resocializacijÄ , todėl papildomas įpareigojimas nemokamus darbus vykdyti dar ir kitur, nėra tikslingas.

4. V. S. skundas atmetamas.

5. AukÅ¡tesnės instancijos teismas iÅ¡nagrinėjęs skundžiamÄ teismo nutartį, skundo argumentus bei teismui pateiktÄ medžiagÄ konstatuoja, kad Marijampolės apylinkės teismas 2021 m. sausio 27 d. nutartimi pagrįstai atmetė V. S. praÅ¡ymÄ užskaityti vykdomÄ motinos slaugymÄ Ä¯ jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės - nemokamų darbų visuomenės labui, realų vykdymÄ .

6. BK 67 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Bausmės paskirtį nusako BK 41 straipsnio 2 dalis, kurioje nurodyta, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ . Taigi, įstatyme nustačius, kad bausmės paskirtis yra nubausti ir pataisyti nusikaltimÄ padariusį asmenį, toks tikslas yra ir paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę, todėl netgi atleidus nusikaltimÄ padariusį asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės ir nepaskyrus jam bausmės, jo nubaudimo ir pataisymo tikslas paskiriant jam baudžiamojo poveikio priemonę iÅ¡lieka.

7. Apelianto teigimu, jis slaugydamas savo sergančiÄ motinÄ sėkmingai įgyvendina savo socialinę integracijÄ ir resocializacijÄ , kadangi motinos slaugymas yra sunkus ir nuolatinis darbas bei pakankama poveikio priemonė, kuri daro teigiamÄ Ä¯takÄ jo kaip probuojamojo elgesiui, todėl papildomas įpareigojimas nemokamus darbus vykdyti dar ir kitur, nėra tikslingas bei pažeidžiantis jo motinos interesus.

8. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad 2018 m. gruodžio 5 d. Marijampolės apylinkės teismas nutartimi nustatydamas A. S. rÅ«pybÄ jos rÅ«pintoju paskyrė V. S. (b. l. 2-3). Tuo tarpu Kauno apygardos prokuratÅ«ros prokuroras priimdamas nutarimÄ nutraukti V. S. atžvilgiu pradėtÄ ikiteisminį tyrimÄ , ir teisėja 2020 m. spalio 12 d. nutartimi patvirtinusi šį nutarimÄ , padarė iÅ¡vadÄ , jog V. S. bÅ«tų tikslinga skirti baudžiamojo poveikio priemonę - 60 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiÅ«ros, globos ir rÅ«pybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose ar organizacijose, nustatant, jog nemokami darbai turi bÅ«ti atlikti per 5 mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

9. Pažymėtina, kad BK 70 straipsnyje numatyti nemokami darbai skiriami nuo 20 iki 100 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, tik tuo atveju, jeigu asmuo sutinka (BK 70 straipsnio 2 dalis).

10. Sutinkama, kad nemokami darbai paprastai atliekami įstaigose bei organizacijose, kurios rÅ«pinasi specialiųjų poreikių turinčiais asmenimis, tačiau pažymėtina, kad nemokami darbai nėra tiesiogiai susiję su slaugomų asmenų priežiÅ«ra ir paprastai probuojamiesiems asmenims pavedama atlikti pagalbinius Å«kio darbus, o nemokamų darbų paskirtis labiau orientuota į aplinkÄ , kurioje jie atliekami. Tuo tarpu teismas skirdamas Å¡iÄ baudžiamojo poveikio priemonę V. S., turėjo įvertinti, ar jis turi realių galimybių dirbti nemokamus darbus ir nustatęs, kad dėl objektyvių ar subjektyvių aplinkybių realus nemokamų darbų atlikimas yra ribotas, teismas turėjo parinkti kitÄ baudžiamojo poveikio priemonę tam, kad skiriamos baudžiamosios poveikio priemonės tikslai bÅ«tų pasiekti.

Tačiau teismas priimdamas 2020 m. spalio 12 d. nutartį tokių aplinkybių nenustatė, pažymint, kad ir pats V. S. sutiko, jog jam Å¡i baudžiamojo poveikio priemonė bÅ«tų taikoma, nors tuo metu jau rÅ«pinosi sergančia motina. Atsižvelgiant į tai, teismas daro iÅ¡vadÄ , jog Å¡iuo atveju baudžiamojo poveikio priemonės tikslai, negali bÅ«ti laikomi pasiektais, įgyvendinant savo pareigÄ rÅ«pintis motina, pažymint ir tai, kad prieÅ¡ingÄ teisei veikÄ V. S. padarė jau rÅ«pindamasis savo specialiųjų poreikių turinčia motina, todėl įpareigojimas nemokamus darbus vykdyti sveikatos priežiÅ«ros, socialinių paslaugų ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose negali bÅ«ti laikomas, kaip papildomas ar pažeidžiantis rÅ«pybos nustatyto asmens interesus.

11. IÅ¡ Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 509 straipsnio matyti, kad veiksniam asmeniui, kuris dėl sveikatos bÅ«klės negali savarankiÅ¡kai įgyvendinti savo teisių ar vykdyti pareigų, teismas pagal jo praÅ¡ymÄ arba globos ir rÅ«pybos institucijos ar prokuroro pareiÅ¡kimÄ gali nustatyti rÅ«pybÄ ir paskirti rÅ«pintojÄ . Taigi rÅ«pybos steigimo tikslas yra užtikrinti veiksnaus fizinio asmens teisių ir teisėtų interesų apsaugÄ ir gynybÄ , kadangi veiksnus fizinis asmuo negali pats savarankiÅ¡kai įgyvendinti visų savo teisių, todėl jam bÅ«tina sudaryti sÄ lygas tinkamai jas įgyvendinti. Pažymėtina, kad ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnis numato vaikų pareigÄ gerbti tėvus, globoti juos senatvėje ir tausoti jų palikimÄ .

12. Tuo tarpu baudžiamosios poveikio priemonės paskyrimu, asmeniui atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės, siekiama to paties rezultato, kurio siekiama ir kriminaline bausme, t. y. asmens, padariusio nusikalstamÄ veikÄ , pataisymo, galimybių daryti naujas nusikalstamas veikas apribojimo ar atėmimo, teisingumo principo įgyvendinimo ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-69/2006).

13. IÅ¡ Å¡io teisinio reglamentavimo seka, kad Å¡iais dviem institutais siekiama ne tik skirtingų tikslų, tačiau ir V. S., kaip savo motinos rÅ«pintojo, pareigos kyla iÅ¡ skirtingų teisės normų, kurios nagrinėjamu atveju negali bÅ«ti tapatinamos, todėl apygardos teismas daro iÅ¡vadÄ , jog pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai pagrįstai atmetė V. S. praÅ¡ymÄ neužskaitydamas savo neįgalios motinos rÅ«pintojo pareigų, kaip įvykdytos baudžiamojo poveikio priemonės, kadangi V. S. pareiga rÅ«pintis savo motina kyla iÅ¡imtinai iÅ¡ civilinių teisinių santykių ir Å¡ios pareigos atlikimas negali bÅ«ti prilyginamas baudžiamojo poveikio priemonės atlikimui. Pažymint, kad baudžiamojo poveikio priemonės vykdymas Å¡iuo atveju negali bÅ«ti laikomas, kaip pažeidžiantis lygiateisiÅ¡kumo ar ekonomiÅ¡kumo principus ir prieÅ¡taraujantis tarptautinės bei nacionalinės teisės normoms.

14. Aukštesnysis teismas neabejoja, kad V. S. vykdoma pagalba artimam asmeniui yra prasminga bei prisideda prie socialinių įgūdžių stiprinimo, atsakomybės jausmo didinimo bei asmenybės ugdymo, tačiau, tai nesudaro pagrindo teismui taikyti baudžiamojo poveikio priemonės individualizavimo bei vykdymo pakeitimus, kurių prašo apeliantas, kai šie pakeitimai akivaizdžiai nėra susiję su baudžiamojo poveikio priemonės tikslų įgyvendinimu.

15. Pažymėtina, kad baudžiamosios poveikio priemonės vykdymÄ Ä¯gyvendina Probacijos tarnyba, vadovaudamasi Probacijos įstatymu. Å io įstatymo 4 straipsnio 2 dalimi, probacijos vykdymas grindžiamas Å¡iais principais:

1) probuojamojo resocializacijos ir visuomenės saugumo pusiausvyros; tai yra probuojamojo priežiūra turi būti pagrįsta racionalia pusiausvyra tarp probuojamojo resocializacijos interesų ir visuomenės saugumo užtikrinimo poreikių;

2) probacijos priemonių individualizavimo; tai yra probuojamajam taikant priemones turi būti atsižvelgiama į probuojamojo asmenybę, elgesį probacijos vykdymo metu, rizikos vertinimo rezultatus ir kitas šio asmens resocializacijai svarbias aplinkybes;

3) pagarbos žmogaus teisėms, minimalios intervencijos ir proporcingumo; tai yra proporcingų ir veiksmingų priemonių taikymas probuojamajam pataisos procese neapribojant jo teisių ir laisvių, jei tai nėra pagrįsta ir būtina probacijos tikslui pasiekti;

4) bendradarbiavimo, subsidiarumo ir savanorystės skatinimo; tai yra į probacijos veiklÄ aktyviau įtraukiamos valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, organizacijos, patikimi savanoriai ir kuriami bendradarbiavimo ryÅ¡iai;

5) atkuriamojo teisingumo įgyvendinimo; tai yra probacijos vykdymo metu taikomos atkuriamojo pobÅ«džio priemonės, kuriomis užtikrinamas nukentėjusio asmens ir probuojamojo sutaikinimas ir tarpininkavimas siekiant atlyginti nusikalstama veika padarytÄ Å¾alÄ . Taigi, nagrinėjamu atveju, vadovaujantis paminėtais principais, ypatingai abipusio probuotojo ir probuojamojo bendradarbiavimo principu, yra visi įstatymo leidėjo nustatyti pagrindai sudaryti bei suderinti individualų probuojamojo priežiÅ«ros planÄ ir pagal jį užtikrinti V. S. paskirtos baudžiamosios poveikio priemonės – nemokamų darbų – įgyvendinimÄ bei priežiÅ«rÄ , kartu nepažeidžiant rÅ«pybos reikalingo asmens teisėtų interesų.

16. Nors V. S. skunde nurodė, kad PÄ® 29 straipsnis numato baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo pakeitimo galimybes, kurių pirmosios instancijos teismas nesvarstė ir jas ignoravo, tačiau aukÅ¡tesnysis teismas pažymi, jog PÄ® 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad jeigu kitos sÄ lygos darytų teigiamÄ Ä¯takÄ probuojamojo elgesiui ir (ar) padėtų užtikrinti nukentėjusio asmens interesus arba jeigu probuojamasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų probacijos sÄ lygų, probacijos tarnybos gali kreiptis į teismÄ dėl probacijos sÄ lygų pakeitimo.

Probacijos tarnybų teikimu teismas gali pakeisti probuojamajam paskirtas auklėjamojo poveikio priemones, baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) pareigas kitomis BK IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis ir (ar) Å¡io kodekso 75 straipsnio 2 ar 3 dalyje numatytomis pareigomis arba Å¡io kodekso 82 straipsnyje numatytomis auklėjamojo poveikio priemonėmis (Probacijos įstatymo 29 straipsnio 2 dalis). IÅ¡ Å¡io teisinio reglamentavimo seka, kad vadovaujantis PÄ® 29 straipsniu dėl probacijos sÄ lygų pakeitimo gali kreiptis tik asmens probacijÄ vykdanti institucija, todėl pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai pagrįstai nesvarstė baudžiamojo poveikio pakeitimo galimybės V.

S. Å¡io straipsnio pagrindu, pažymint, kad BK 74 straipsnio 1 dalis numato, jog bet kokia teismo paskirta Å¡io kodekso 67 straipsnio 2 dalies 4, 5 ir 6 punktuose numatyta baudžiamojo poveikio priemonė, kurios asmuo negali įvykdyti dėl pateisinamų priežasčių, jo praÅ¡ymu gali bÅ«ti pakeista kita baudžiamojo poveikio priemone. BK 67 straipsnio 2 dalies 4, 5 ir 6 punktuose nurodytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis yra turtinės žalos atlyginimas ar paÅ¡alinimas, nemokami darbai ir įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondÄ .

Tačiau nagrinėjamu atveju V. S. neprašė jam paskirtÄ baudžiamojo poveikio priemonę – 60 valandų nemokamų darbų, pakeisti kita baudžiamojo poveikio priemone, todėl aukščiau aptartų duomenų pagrindu darytina iÅ¡vada, kad jo praÅ¡ymas užskaityti vykdomÄ motinos slaugymÄ Ä¯ jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės - nemokamų darbų visuomenės labui, realų vykdymÄ , atmestas visiÅ¡kai pagrįstai.

17. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad Marijampolės apylinkės teismas, priimdamas skundžiamÄ nutartį, tinkamai įvertino visas aplinkybes ir pagrįstai atsisakė tenkinti V. S. praÅ¡ymÄ , neužskaitydamas savo neįgalios motinos rÅ«pintojo pareigų, kaip įvykdytos baudžiamojo poveikio priemonės. Skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti jÄ apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl ji paliekama galioti, o skundas atmetamas. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 puntu, 9 dalimi, n u t a r i a : atmesti atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės V. S. skundÄ ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rÅ«mų 2021 m. sausio 27 d. nutartį. Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama. Teisėja Danutė Giačaitė