2020-12-22 Nr. AB-24534-3-61-3-01325-2019-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2851-1062/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01325-2019-6

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gruodžio 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), Ryčio Krasausko ir Ramutės Ruškytės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. Š. skundą atsakovams Laisvės atėmimo vietų ligoninei ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas M. Š. su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Laisvės atėmimo vietų ligoninės (toliau – ir LAVL) 2019 m. vasario 21 d. nutarimą Nr. NB-83 (toliau – ir LAVL Nutarimas), panaikinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2019 m. kovo 21 d. nutarimą Nr. 2S-1212 (toliau – ir Departamento Nutarimas), priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos LAVL ir Departamento, po 350 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad LAVL Nutarimu jam buvo paskirta nuobauda, o Departamento Nutarimu netinkamai išnagrinėtas pareiškėjo skundas dėl LAVL Nutarimo. Pareiškėjas nurodė, kad 2019 m. vasario 12 d. apie 15 val. buvo paskirtas į 12 korpuso 204 palatą, kurioje buvo laikomas kitas asmuo, su kuriuo pareiškėjas konfliktuoja. Pareiškėjas teigė, kad šias aplinkybes nurodė LAVL administracijai, tačiau nebuvo priimtas sprendimas pareiškėją perkelti į kitą palatą. Pareiškėjas išėjo pasivaikščioti į lauką ir grįžęs vėl reikalavo jį perkelti į kitą palatą. Pareiškėjas akcentavo, kad savo valia išėjo iš palatos, tačiau jam buvo uždėti antrankiai, pareiškėją sumušė LAVL pareigūnai. Pareiškėjas teigė, kad jis negalėjo būti laikomas vienoje kameroje su nurodytu asmeniu, todėl LAVL pažeidė jo teises.

3. Atsakovas ir Lietuvos valstybės atstovas LAVL atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

4. LAVL nurodė, kad pareiškėjas 2019 m. vasario 12 d. apie 15 val. 10 min. 12 korpuso antrame aukšte grįžęs po pasivaikščiojimo atsisakė eiti į paskirtą palatą, o pareigūnui nurodžius vykdyti teisėtus reikalavimus, pareiškėjas tai daryti atsisakė. Pareiškėjui pakartotinai buvo nurodyta vykdyti teisėtus reikalavimus, jis buvo įspėtas, jog bus panaudota fizinė prievarta ir specialiosios priemonės (antrankiai), tai išgirdęs, pareiškėjas bandė priešintis, todėl buvo iškviestas pastiprinimas, nuteistasis paguldytas ant žemės bei uždėti antrankiai iki nusiraminimo. LAVL pabrėžė, kad, pareiškėją nuvedus į palatą, antrankiai buvo nuimti.

5. LAVL nurodė, jog savo elgesiu pareiškėjas pažeidė Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) nuostatas, įpareigojančias nuteistuosius laikytis nustatytos pataisos įstaigų tvarkos ir vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus, todėl LAVL Nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas.

6. Trečiasis suinteresuotas asmuo ir atsakovo atstovas Departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

7. Departamentas su pareiškėjo atsiliepime nurodė iš esmės tuos pačius argumentus kaip LAVL. Papildomai Departamentas paaiškino, kad nenustatė, jog skiriant nuobaudą pareigūnai būtų viršiję įgaliojimus ar netinkamai įvertinę pažeidimo padarymo aplinkybes, taip pat Departamentas pažymėjo, kad tik pareiškėjo deklaratyvūs teiginiai, nesant įrodymų, kad LAVL pareigūnai naudojo fizinį smurtą, nepatvirtina Departamento darbuotojų neteisėtų veiksmų.

II. 8. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. spalio 10 d. sprendimu pareiškėjo M. Š. skundą atmetė.

9. Teismas nurodė, kad byloje ginčas kilo dėl LAVL ir Departamento Nutarimų, kuriais pareiškėjui paskirta nuobauda, teisėtumo ir pagrįstumo, taip pat dėl žalos, kuri kildinama iš galimai neteisėtų LAVL ir Departamento veiksmų.

10. Teismas atsižvelgęs į bylos medžiagą, nustatė, kad:

10.1. LAVL direktoriaus Nutarimu pareiškėjui skirta nuobauda – perkėlimas į drausmės grupę 8 mėnesiams dėl to, kad pareiškėjas pažeidė BVK 110 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų nuostatas.

10.2. Pareiškėjas, nesutikdamas su LAVL Nutarimu, pateikė Departamentui skundą dėl LAVL Nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo.

10.3. Departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo skunde dėstomas aplinkybes, Nutarime konstatavo, kad LAVL administracijos veiksmai buvo teisėti.

10.4. LAVL saugumo valdymo skyriaus jaunesniojo specialisto 2019 m. vasario 12 d. tarnybiniame pranešime Nr. 49-99(2) nurodyta, kad 2019 m. vasario 12 d. apie 15 val. 10 min. pareiškėjui buvo nurodyta eiti į paskirtą palatą Nr. 204, tačiau pareiškėjas atsisakė eiti į paskirtą palatą. Tarnybiniame pranešime nurodyta, kad pareiškėjas buvo nuvestas į palatą Nr. 204 panaudojus specialiąsias priemones. Byloje pateiktas LAVL saugumo valdymo skyriaus jaunesniojo specialisto 2019 m. vasario 12 d. tarnybinis pranešimas Nr. 49-99(1), kuriame nurodyta, kad 2019 m. vasario 12 d. apie 15 val. 10 min. pareiškėjas priešinosi vedamas į palatą Nr. 204.

10.5. Pareiškėjas iš esmės neginčija aplinkybės, jog jis nesutiko eiti į jam paskirtą palatą.

11. Teismas nurodė, kad ginčo santykius reglamentuoja BVK nuostatos. Apžvelgęs BVK nuostatas (5 str., 12 str. 1 d., 110 str. 1 d. 1 p. ir 2 p.) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, teismas konstatavo, kad, vertinant ginčo situaciją, nėra reikšmingos priežastys, dėl kurių pareiškėjas atsisakė vykdyti pareigūnų reikalavimus, kadangi pareiškėjas pareigūnų reikalavimus turėjo vykdyti pagal galiojantį BVK reglamentavimą. Teismas pažymėjo, jog byloje nėra duomenų, ar pareiškėjas LAVL administracijai teikė rašytinį ar žodinį prašymą jį perkelti į kitą palatą, o LAVL būtų atsisakiusi išnagrinėti ar neišnagrinėjo tokio pareiškėjo prašymo. Įvertinęs tai, teismas nurodė, kad LAVL administracijos veiksmai šiuo atveju atitiko teisės aktų reikalavimus.

12. Atsižvelgęs į BVK 142 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies nuostatas, teismas pažymėjo, kad pareiškėjas skunde nenurodė aplinkybių dėl paskirtos nuobaudos dydžio, o pareiškėjas iš esmės nesutinka su aplinkybe, jog jis padarė bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą. Teismas konstatavo, kad pareiškėjui paskirta nuobauda vadovaujantis BVK 142 straipsnio nuostatomis.

13. Nustatęs, kad LAVL ir Departamento Nutarimai yra teisėti ir pagrįsti, teismas pažymėjo, kad nėra vienos iš būtinųjų valstybės civilinės atsakomybės sąlygų (neteisėtų veiksmų), todėl pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo atmetė.

III. 14. Pareiškėjas M. Š. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.

15. Pareiškėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, neatsižvelgė į žodinius ir į rašytinius paaiškinimus, objektyviai ir nešališkai neįvertino aplinkybių, o vadovavosi tik LAVL atsiliepime pateiktais argumentais.

16. Pareiškėjo nuomone, LAVL pareigūnai, atlikdami savo pareigas, veikė nerūpestingai, aplaidžiai ir neatsakingai, sukėlė konfliktinę situaciją, išprovokavo pareiškėją pažeisti tvarką, o kaltas ir nubaustas liko pareiškėjas. Pareiškėjas nurodo, kad jam atvykus į LAVL jis nebuvo pakviestas į Kriminalinės žvalgybos skyrių (toliau – ir KŽS), nebuvo teirautasi, ar pareiškėjas gali būti kartu su kitais nuteistaisiais, ar pareiškėjas turi priešų. Pareiškėjo nuomone, savo veiksmais LAVL pareigūnai pažeidė Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 6 ir 7 punktus, taip pat Departamento direktoriaus 2004 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. 4/07-79 patvirtintų „Dėl Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir jam pavaldžių įstaigų pareigūnų etikos taisyklių patvirtinimo“ 3.1.6 ir 3.3.3 punktus.

17. Pareiškėjas akcentuoja, kad jam buvo liepiama likti kameroje su nuteistuoju, kuris grasino sumušti ir nužudyti pareiškėją, todėl pareiškėjas, bijodamas dėl savo sveikatos ir gyvybės, nevykdė pareigūnų nurodymų. Pareiškėjas teigia, jog dėl to, kad pareigūnai jį išprovokavo pažeisti BVK nuostatas jam buvo paskirta nuobauda ir jam nepagrįstai buvo pritaikyti apribojimai, nes jis 8 mėnesiams buvo perkeltas į drausmės grupę. Pareiškėjas pažymi, kad dėl šių aplinkybių jis patyrė neturtinę žalą.

18. Atsakovas ir atsakovo Lietuvos valstybės atstovas LAVL atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

19. LAVL nurodo, kad šiuo atveju, nėra pagrindo pirmosios instancijos teismo sprendimą naikinti remiantis pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais, todėl apeliacinis skundas atmestinas, kaip nepagrįstas.

20. Trečiasis suinteresuotas asmuo ir atsakovo atstovas Departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

21. Departamentas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, materialinės teisės normas taikė teisingai, procesinės teisės normų nepažeidė, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, remdamasis naujausia teismų praktika, todėl tenkinti apeliacinį skundą nėra pagrindo ir apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas nekeistinas.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 22. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl LAVL ir Departamento nutarimų, taip pat dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią pareiškėjas kildino iš LAVL ir Departamento neteisėtų veiksmų.

23. Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad ginčijami LAVL ir Departamento Nutarimai yra teisėti ir pagrįsti, pareiškėjo skundą atmetė.

24. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą, kuriame nurodo, jog LAVL pareigūnai ji išprovokavo pažeisti BVK nuostatas, neišsiaiškino visų reikšmingų aplinkybių apie pareiškėjo santykius su kitais nuteistaisiais.

25. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

26. Teisėjų kolegija nurodo, kad BVK 110 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji privalo laikytis nustatytos pataisos įstaigų tvarkos. Pagal BVK 110 straipsnio 1 dalies 2 punktą, nuteistieji privalo vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus. BVK 142 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą nuteistiesiems gali būti skiriamos šios nuobaudos: 1) papeikimas; 2) pataisos įstaigos patalpų ir teritorijos tvarkymas be eilės; 3) draudimas iki vieno mėnesio apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje (išskyrus higienos reikmenis ir kanceliarines prekes); 4) nuteistųjų perkėlimas į kamerų tipo patalpas iki penkiolikos parų, o nepilnamečių nuteistųjų – iki dešimties parų. To paties kodekso ir straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog nuteistiesiems, sistemingai pažeidinėjantiems arba itin piktybiškai pažeidusiems režimą, gali būti skiriamos šios nuobaudos: 1) panaikinta paskirta paskatinimo priemonė – perkėlimas iš paprastosios grupės į lengvąją grupę; 2) pataisos namuose ir kalėjimuose paprastosios grupės sąlygomis laikomų nuteistųjų perkėlimas į drausmės grupę nuo trijų mėnesių iki vienerių metų; 3) pataisos namuose ir kalėjimuose drausmės grupės sąlygomis laikomų nuteistųjų perkėlimas į kamerų tipo patalpas nuo penkiolikos parų iki šešių mėnesių. Pagal minėto kodekso ir straipsnio 3 dalį, Kalėjimų departamento direktorius pataisos namų direktoriaus teikimu gali nuteistąjį, šio straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodytais atvejais perkeltą į pataisos namų kamerų tipo patalpas, pasiųsti šią nuobaudą atlikti kalėjime.

27. Iš LAVL Nutarimo matyti, jog dėl to, kad pareiškėjas pažeidė BVK 110 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų nuostatas, pareiškėjui skirta BVK 142 straipsnio 2 dalyje numatyta nuobauda – pareiškėjas 8 mėnesiams buvo perkeltas į drausmės grupę.

28. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pagal Laisvės atėmimo vietų ligoninės direktoriaus 2017 m. vasario 28 d. įsakymu Nr. V-39 „Dėl Laisvės atėmimo vietų ligoninės vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Laisvės atėmimo vietų ligoninės vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Vidaus tvarkos taisyklės) 14 punktą pacientai, pristatyti į LAVL planine tvarka, priimami esant paciento asmens bylai, gydytojo siuntimui, asmens sveikatos istorijai, individualaus darbo su nuteistuoju knygelei, individualaus socialinės reabilitacijos planui, paciento pasimatymų, gautų pašto bei perduodamų siuntinių ir smulkiųjų paketų su spauda apskaitos kortelei, telefoninių pokalbių apskaitos kortelei, suimtojo (nuteistojo) materialinio buitinio aprūpinimo kortelei.

29. Pagal Vidaus tvarkos taisyklių 21.1 punktą LAVL administracijos darbo valandomis gydomuosiuose skyriuose pacientus į konkrečias gyvenamąsias patalpas skirsto gydomųjų skyrių vedėjai (gydytojai), suderinę su KŽS pareigūnais (nesant jų – su Apsaugos ir priežiūros skyriaus pareigūnais). Vidaus tvarkos taisyklių 22 punktas nustato, kad, atsižvelgiant į bausmių vykdymą ir suėmimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, pacientų perkėlimas iš to pačio gydomojo skyriaus vienos gyvenamosios patalpos į kitą, taip pat iš vieno gydomojo skyriaus gyvenamosios patalpos į kito gydomojo skyriaus gyvenamąją patalpą, turi būti suderintas su KŽS pareigūnais. Pažymėtina ir tai, jog pagal Vidaus tvarkos taisyklių 23 punktą nusikalimų ar kitų teisės pažeidimų prevencijos tikslais, o taip pat siekiant stabilizuoti ai gerinti įstaigos kriminogeninę būklę, KŽS pareigūnai, turėdami faktinių duomenų ir iš anksto suderinę su gydančiu gydytoju bei LAVL vadovybe, turi teisę perkelti pacientą iš gydomojo skyriaus vienos gyvenamosios patalpos į kitą.

30. Iš nurodyto teisinio reguliavimo matyti, kad asmeniui atvykus į LAVL, jo patalpinimas į konkrečias patalpas privalo būti derinamas su KŽS pareigūnais, o nustačius faktines aplinkybes, kurios neleistų asmeniui būti patalpintoje patalpoje, KŽS pareigūnai turi teisę asmenį perkelti į kitas patalpas.

31. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nėra jokių duomenų apie tai, ar pareiškėjo patalpinimas į patalpą jam atvykus buvo derinamas su LAVL KŽS pareigūnais kaip tai imperatyviai numatė Vidaus tvarkos taisyklių 21 punktas. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas nenustatė visų bylai svarbių aplinkybių, visapusiškai ir objektyviai jų neištyrė. Todėl tikrinamas pirmosios instancijos teismo sprendimas negali būti pripažintas pagrįstu bei teisėtu.

32. ABTĮ 80 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisėjai, nagrinėdami administracines bylas, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. ABTĮ 87 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad motyvuojamojoje sprendimo dalyje turi būti nurodytos teismo nustatytos bylos aplinkybės; įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados; argumentai, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus; įstatymai, kuriais teismas vadovavosi, nuorodos į konkrečias normas, kurios buvo taikomos. Taigi teismas privalo motyvuoti savo išvadas, nurodyti teisinius argumentus (įstatymus), kurių pagrindu jis daro atitinkamas išvadas, o teismo sprendimas savo turiniu turi būti aiškus, suprantamas, nedviprasmiškas ir motyvuotas.

33. Kaip minėta, apeliacinės instancijos teismo funkcija patikrinti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą (ABTĮ 140 str. 1 d.), o pirmosios instancijos teismas privalo nustatyti ir ištirti visas bylai reikšmingas faktines aplinkybes bei jas teisiškai įvertinti. Konstatavęs, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė visų bylai reikšmingų aplinkybių, neištyrė jų visapusiškai, objektyviai (ABTĮ 80 str.), apeliacinės instancijos teismas turi teisę perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 144 str. 1 d. 4 p.). Vien tik apeliacinės instancijos teismui teisiškai įvertinus reikšmingus faktinius duomenis, kurie nebuvo tirti bei vertinti pirmosios instancijos teisme, būtų pažeista proceso šalies teisė į apeliaciją, nes nebūtų užtikrinta teisė bent kartą apskųsti nepalankų teismo sprendimą instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka.

34. Apibendrinant nurodytus argumentus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė visų bylai svarbių aplinkybių, visapusiškai ir objektyviai jų neištyrė. Pirmosios instancijos teismo padaryti proceso pažeidimai negali būti ištaisyti apeliacinės instancijos teisme, todėl yra faktinis ir teisinis pagrindas bylą grąžinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Dėl šių priežasčių pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, o pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo M. Š. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 10 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Rytis Krasauskas

Ramutė Ruškytė