874658a7-2f09-4e0c-9ab5-640401e082fc · Vilniaus apygardos administracinis teismas

                                                                                                                                     Administracinė byla Nr. I-4705-121/2013Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02664-2013-7 Procesinio sprendimo kategorija 1.2; 15.2.3.1, 15.2.3.2.; 74 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU    Vilnius                                                                                                      2013 m. lapkričio 18 d.

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Nijolė ŽalnieriÅ«nienė, dalyvaujant pareiÅ¡kėjo A. A. atstovams advokatui Pranui Makauskui bei advokato padėjėjui Vaidui Paulauskui, atsakovės atstovei Mildai Sokolovskienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A. A. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.                  Teisėja, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ ,                  n u s t a t ė:

     pareiÅ¡kėjas A. A. kreipėsi į teismÄ su skundu (b.l. 1–7), praÅ¡ydamas:

1) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Vilniaus AVPK), 12 446,68 Lt turtinės žalos;

2) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus AVPK, 5 000 Lt neturtinės žalos;

3) priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus AVPK, 5 proc. dydžio metinių palÅ«kanų nuo 17 446,68 Lt sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos. PaaiÅ¡kino, kad jam 2012-02-13 buvo nepagrįstai suraÅ¡ytas administracinio teisės pažeidimo (toliau- ATP) protokolas Nr. 10P-1433631-12 ir Vilniaus miesto apylinkės teismas, iÅ¡nagrinėjęs ATP bylÄ Nr. A2.6.-535-817/2013, įsiteisėjusiu 2013-05-02 nutarimu ATP bylÄ pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – LR ATPK) 127 str. 2 dalį ir 130 str. 1 dalį nutraukė.

Nagrinėjant Å¡iÄ ATP bylÄ , dėl Vilniaus AVPK pareigÅ«nų nepagrįstų ir neteisėtų veiksmų pareiÅ¡kėjas patyrė tiek turtinę, tiek neturtinę žalÄ . Turtinę žalÄ patyrė dėl to, kad jam teko naudotis advokatų ir advokato padėjėjo paslaugomis bei surinkti nemažai duomenų teisingam Å¡ios bylos iÅ¡nagrinėjimui, todėl turtinę žalÄ sudaro 12 446,68 Lt. Tai patvirtina sÄ skaitos už teisines paslaugas, banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡ai, mokėjimo nurodymai. Be to, neteisėti atsakovo veiksmai dėl suraÅ¡yto ATP protokolo (nenustačius pareiÅ¡kėjo neteisėtų veiksmų) ir bylos medžiagos perdavimas nagrinėti teismui bei bylos nagrinėjimas teisme sÄ lygojo pareiÅ¡kėjui stresÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, pažeminimÄ darbe prieÅ¡ bendradarbius ir darbdavį, reputacijos pablogėjimÄ .

Dėl to jam padaryta ir neturtinė žala, kuri vertinama 5 000 Lt. Tvirtina, kad jam 2012-02-13 ATP protokolÄ surašęs Vilniaus AVPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus PaieÅ¡kos poskyrio pareigÅ«nas, tinkamai neiÅ¡tyręs ATP įvykdymo aplinkybių ir paties pažeidimo fakto, neturėjo jokio pagrindo kaltinti pareiÅ¡kėjÄ dėl LR ATPK 127 str. 2 dalyje ir 130 str. 1 dalyje numatytų pažeidimų. Neteisėti valstybės pareigÅ«nų veiksmai Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – LR CK) 6.271 straipsnio prasme pasireiÅ¡kė tuo, kad nebuvo laikytasi LR ATPK 260 straipsnyje, 284 str. 1 dalyje ir 286 str. 2 dalyje įtvirtintų reikalavimų, t.y. nenustačius ir neįrodžius visų ATP sudėties elementų buvo suraÅ¡ytas ATP protokolas ir byla perduota nagrinėti teismui.

Neteisėtas ATP protokolo suraÅ¡ymas konstatuotas ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-05-02 nutarime, kuris nebuvo skųstas apeliacine tvarka ir yra įsiteisėjęs. Teigia, kad pagal LR CK 6.249 str. 1 dalį žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos iÅ¡laidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo bÅ«tų gavęs, jeigu nebÅ«tų buvę neteisėtų veiksmų. PareiÅ¡kėjas advokato padėjėjui ir advokatui sumokėjo už suteiktas teisines paslaugas, taip pat buvo nuvykęs į eismo įvykio vietÄ adresu: (duomenys neskelbtini), kurioje buvo fotografuota gatvės danga, be to, UAB „Matrix“ padarė spalvotas gatvės dangos ir aplinkos nuotraukas, kurios buvo pateiktos teismui.

IÅ¡ viso Å¡ioje byloje buvo net 10 teismo posėdžių, pati byla teismuose buvo nagrinėjama daugiau nei metus. GrÄ Å¾inus bylÄ iÅ¡ naujo nagrinėti pirmÄ jÄ instancija, iÅ¡ naujo prieÅ¡ teismo posėdžius buvo rengiamasi bylai, teismo posėdžių metu papildomai apklausiama eilė liudytojų. PareiÅ¡kėjas UAB „Moller Auto Keturi žiedai“ sumokėjo 240,50 Lt už automobilio AUDI A3 galinės dalies pažeidimų diagnostikÄ , nes siekė įrodyti, kad jo automobilis jokiame eismo įvykyje nedalyvavo ir nebuvo apgadintas.

Be to, pareiÅ¡kėjas už suteiktas teisines paslaugas sumokėjo 3 000 Lt ir advokatei Algaudai Å imkÅ«nienei. Taigi, jo turėtos iÅ¡laidos yra konkrečiai apibrėžiamas, apčiuopiamas turto netekimas, todėl jos laikytinos nuostoliais. Remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) 2010-12-16 nutartimi administracinėje byloje Nr. A-63-1720/2010, 2012-02-23 nutartimi administracinėje byloje Nr. A-858-281/2012, 2013-01-14 nutartimi administracinėje byloje Nr. A-444-357/2013 ir mano, jog ir Å¡iuo atveju egzistuoja priežastinis ryÅ¡ys tarp pareiÅ¡kėjo nurodytų neteisėtų atsakovo veiksmų ir jo patirtų nuostolių.     Grįsdamas neturtinės žalos atsiradimÄ , pareiÅ¡kėjas mini Konstitucinio Teismo (KT) 2006-08-19 nutarimÄ , kuriame konstatuota, jog materialios (pirmiausia piniginės) kompensacijos už neturtinę žalÄ paskirtis – sudaryti materialias prielaidas iÅ¡ naujo sukurti tai, ko negalima sugrÄ Å¾inti, kuo teisingiau atlyginti tai, ko asmeniui neretai apskritai niekas – jokie pinigai, joks materialus turtas – negali atstoti.

Pasak pareiÅ¡kėjo, iki Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-05-02 nutarimo įsiteisėjimo dienos praėjo daugiau nei pusantrų metų ir per visÄ Å¡Ä¯ laikÄ pareiÅ¡kėjas buvo nepagrįstai kaltinamas ATP padarymu. Be to, Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2012-09-17 nutarimu buvo 3 metams atėmęs teisę vairuoti transporto priemones bei skyręs 3 000 Lt baudÄ . Akivaizdu, kad visÄ Å¡Ä¯ laikÄ tiek pažįstami, tiek bendradarbiai bei tiesioginis vadovas susidarė įspÅ«dį, jog pareiÅ¡kėjas yra Å¡iurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisykles, padaręs turtinės žalos kitiems asmenims.

Tai sÄ lygojo ne tik paties pareiÅ¡kėjo stresÄ bei iÅ¡gyvenimus, bet ir reputacijos pablogėjimÄ . Be to, pareiÅ¡kėjas labai pergyveno dėl to, kad iÅ¡ jo 3 metams atėmus teisę vairuoti transporto priemones, jis negalės tinkamai rÅ«pintis tiek sÅ«numi, tiek savo žmona R.. Mano, kad jo praÅ¡omos priteisti neturtinės žalos dydis yra racionalus, nes tokio pobÅ«džio bylose teismai priteisia atitinkamo dydžio neturtinės žalos atlyginimÄ (LVAT 2010-12-16 nutartis administracinėje byloje Nr. A-63-1720/2010).

Be to, pasak pareiÅ¡kėjo, jam turi bÅ«ti skaičiuojamos ir procesinės palÅ«kanos ir nurodo LVAT praktikÄ Å¡iuo klausimu (2009-05-21 nutartis administracinėje byloje Nr. A-756-73/2009; 2011-12-15 iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. A-62-1119/2011).    Vilniaus AVPK atstovaujantis atsakovę Lietuvos valstybę, atsiliepime į skundÄ su juo nesutinka, praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ (b. l. 55–60).      PaaiÅ¡kino, kad kiekvienu konkrečiu atveju žalai atlyginti yra bÅ«tina nustatyti visetÄ sÄ lygų: pareigÅ«nų veikos neteisėtumo faktÄ , konkrečiÄ Å¾alÄ (pasekmes) ir priežastinį ryšį tarp Å¡ios žalos ir pareigÅ«nų neteisėtos veikos.

Vertinant veiksmų neteisėtumÄ , Å¡iuo atveju jokie norminiai aktai pažeisti nebuvo, pareigÅ«nų veiksmų neteisėtumo konstatuota nebuvo, Vilniaus AVPK pareigÅ«nai veikė taip, kaip ir turėjo veikti. Todėl pareiÅ¡kėjo reikalavimas priteisti turtinę neturtinę žalÄ atmestinas.     Atkreipė dėmesį, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-05-02 nutarimu ATP byloje Nr. A2.6.-535-817/2013 nekonstatavo Vilniaus AVPK Kelių policijos valdybos pareigÅ«nų veiksmų neteisėtumo, nes, patraukiant pareiÅ¡kėjÄ administracinėn atsakomybėn, jokie teisės aktų reikalavimai pažeisti nebuvo.

Vilniaus AVPK pareigÅ«nai veikė pagal LR ATPK nuostatų reikalavimus savo kompetencijos ribose. Be to, nenustatyta, o ir pareiÅ¡kėjas neįrodė, bÅ«tinos civilinės atsakomybės taikymo sÄ lygos – valstybės valdžios institucijos ar jos darbuotojų neteisėtų veiksmų, galėjusių sukelti žalos pareiÅ¡kėjui. ATP byla pareiÅ¡kėjo atžvilgiu buvo nutraukta ne dėl neteisėtų pareigÅ«nų veiksmų, o dėl įrodymų nepakankamumo. Ä®tarimas dėl padarytų pažeidimų ir vertinimas, priimant sprendimÄ nutraukti administracinės bylos teisenÄ , buvo pagrįstas faktinėmis aplinkybėmis ir liudytojų parodymais, byloje nėra įrodyta, kad pareigÅ«nai, tirdami bylÄ , elgėsi neatidžiai ir nerÅ«pestingai.

Nesant pareigÅ«nų veiksmų neteisėtumo, nėra pagrindo taikyti ir LR CK 6.249 straipsnį. Mano, kad pareiÅ¡kėjo nurodyta turtinė žala (atlygis advokatams už teisines paslaugas) neproporcingai didelė ir nesusijusi tiesioginiu priežastiniu ryÅ¡iu su Vilniaus AVPK pareigÅ«nų veiksmais. Pasak atsakovės, ATP byloje pareiÅ¡kėjo turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos pagal LVAT praktikÄ (2003-12-15 nutarimas administracinėje byloje Nr. Nr. A4-689-03) priskirtinos ATP proceso teisinio reguliavimo sričiai ir į CK 6.249 ir 6.271 straipsnių reguliavimo sritį nepatenka.

Tokių iÅ¡laidų atlyginimÄ reglamentuoja kitos teisės normos – ATPK, Administracinių bylų teisenos įstatymas, Žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų atlyginimo įstatymas. Be to, iÅ¡laidų ATP bylose atlyginimo klausimas sureguliuotas, todėl panaÅ¡ių Administracinių bylų teisenos įstatymo Å¡eÅ¡tojo skirsnio normų, reglamentuojančių iÅ¡laidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, taikymas nagrinėjant ATP bylÄ negalimas. Atkreipė dėmesį, kad ATP byla nebuvo itin didelės apimties ir sudėtingumo, todėl pareiÅ¡kėjo nurodytos iÅ¡laidos teisinei pagalbai apmokėti neatitinka sÄ Å¾iningumo, protingumo bei teisingumo kriterijų ir yra nepagrįstai didelės, visiÅ¡kai neatitinka ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. IR-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio.

Tvirtina, kad neturtinė žala gali bÅ«ti konstatuojama tada, kai jÄ darantys veiksniai ar veiksmai yra pakankamai intensyvÅ«s, o ne mažareikÅ¡miai ar smulkmeniÅ¡ki, kai jie yra nepriimtini geros reputacijos ar asmens gero vertinimo požiÅ«riu ir gali bÅ«ti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobÅ«dį, pakenkimo intensyvumÄ , trukmę. Reikalavimas atlyginti žalÄ turi bÅ«ti pagrįstas ir pačios žalos padarymu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) yra ne kartÄ iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad tik atitinkamos neturtinės teisės ar vertybės pažeidimas ex facto nereiÅ¡kia ir neturtinės žalos padarymo, t.y. neturtinei žalai atlyginti už neturtinių teisių pažeidimÄ yra bÅ«tinos visos civilinės atsakomybės sÄ lygos (LAT Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003-02-24 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-294/2003, 2006-05-17 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-337/2006).

Asmuo, reikalaujantis priteisti žalos atlyginimÄ , privalo įrodyti žalos atsiradimo faktÄ , nuostolių dydį, nes bÅ«tinų civilinės atsakomybės sÄ lygų buvimas ar nebuvimas pagal įstatymÄ (CK 6.246, 6.247, 6.249, 6.271 str.) nėra preziumuojamas.        PareiÅ¡kėjo argumentas, kad bylos nagrinėjimas jam sukėlė didelius iÅ¡gyvenimus bei pakenkė jo reputacijai, yra abstraktus bei nepagrįstas jokiais faktiniais duomenimis. O visi kiti jo argumentai dėl neturtinės žalos paremti asmenine nuomone bei subjektyviu aplinkybių vertinimu, todėl praÅ¡ymas atlyginti žalÄ yra visiÅ¡kai nepagrįstas LR CK 6.245–6.255 bei 6.271 straipsnių prasme.

Taip pat pažymi, kad pareiškėjas galėjo naudotis (ir naudojosi) 2012-02-13 išduotu laikinu vairuotojo pažymėjimu Nr. 10V-1433650-12, nustatyta tvarka jį pratęsiant, taigi, galėjo teisėtai vairuoti transporto priemonę, be to, teisės vairuoti automobilį turėjimas ir gebėjimas pasirūpinti savo šeima tiesiogiai niekaip nėra susiję. Pareiškėjo nurodoma 5 000 Lt dydžio neturtinė žala visiškai nepagrįsta. Be to, nenustatytas priežastinis ryšys tarp Vilniaus AVPK pareigūnų veikos ir pareiškėjui kilusios žalos.

Taip pat nesutinka dėl 5 proc. palÅ«kanų priteisimo.        PareiÅ¡kėjo atstovai, bylÄ nagrinėjant teisme, skundÄ ir jo argumentus palaikė, papildomai paaiÅ¡kino, jog VAT sprendime konstatavo neteisėtus pareigÅ«no veiksmus, jis privalėjo nuspręsti, ar yra pagrindas suraÅ¡yti ATP protokolÄ ; pagal LVAT praktikÄ atstovavimo iÅ¡laidos ATP bylose yra laikomos nuostoliais ir yra priteisiamos; kadangi byloje reiÅ¡kiamas reikalavimas priteisti ne atstovavimo iÅ¡laidas, o nuostolius, reikalavimo dydžiui apskaičiuoti teisingumo ministro patvirtintos Rekomendacijos netaikytinos.   Atsakovės atstovė skundÄ prašė atmesti atsiliepimo argumentais, papildomai paaiÅ¡kino, jog pareigÅ«nas veikė savo kompetencijos ribose – ATP protokolÄ suraÅ¡antis pareigÅ«nas neturi teisės nuspręsti dėl pažeidimo sudėties, tai padaro teismas.

Reikiami įrodymai buvo nesurinkti ne dėl pareigÅ«nų kaltės – nukentėjusioji skubiai pardavė transporto priemonę, tad nebuvo galimybės skirti ekspertizę. Nuostolių apskaičiavimui bet kokiu atveju reikia taikyti Rekomendacijas. PareiÅ¡kėjas visÄ ginčo laikotarpį turėjo laikinÄ vairuotojo pažymėjimÄ .               Skundas netenkinamas.        Faktinės bylos aplinkybės.       RaÅ¡ytiniai bylos įrodymai patvirtina, kad Vilniaus AVPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus PaieÅ¡kos poskyrio postinis Romualdas Gasperavičius 2012-02-13 surašė ATP protokolÄ Nr. 10P-1433631-12 dėl to, kad A.

A. 2011-10-07, apie 20.29 val., (duomenys neskelbtini) vairuodamas automobilį AUDI A3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neatsižvelgė į kelio meteorologines sÄ lygas, nesuvaldė automobilio, atsitrenkė į stovintį automobilį AUDI A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir abu automobilius apgadino. IÅ¡ eismo įvykio vietos pasiÅ¡alino, taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) reikalavimus (b. l. 11).  IÅ¡ ATP bylos Nr. A2.6.-1103-818/2012 žinoma, kad nukentėjusiajai R. K. priklausantis automobilis AUDI A6, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), buvo apgadintas jam stovint prie gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), kuriame gyvena R. K.. R. K. įvykio nematė (prijungtos ATP bylos Nr. 12.6-535-817/2013 (toliau – „ten pat“) b.l. 12). Nukentėjusiosios kaimynė J. P. teigė mačiusi, kad į stovintį automobilį atsitrenkė tamsios spalvos „Audi A3“, kurio valstybinio numerio nepastebėjo (ten pat, b.l. 13, 82-83). Pagal nukentėjusios paaiškinimus buvo apžiūrėtas automobilis - mėlynas Audi A3, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantis A. A., ir rasta, kad deÅ¡inėje pusėje įskeltas jo galinis bamperis, apgadinimas Å¡viežias, matosi svetimo automobilio dažų liekanos, apgadinimo aukÅ¡tis – 40 cm (b.l. 16). A. A., kuris pagal bylos duomenis gyveno tame pačiame gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), paaiÅ¡kino, jog automobiliu Audi A3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 2011 m. spalio 6 dienos nevažinėjo (ten pat, b.l. 19). Teisme liudytoju apklaustas J. J. teigė matęs, kaip į stovinčio automobilio užpakalinę dalį („ galÄ â€œ) ir užpakaline dalimi („galu“) atsitrenkė automobilis Audi, valstybinio numerio nematė (b.l. 45).                 Vilniaus miesto 2-sis apylinkės teismas 2012-09-17 nutarimu pripažino, kad A.

A. veika atitinka LR ATPK 127 str. 2 dalies ir 130 str. 1 dalies sudėtį bei paskyrė 3 000 Lt baudÄ su teisės vairuoti transporto priemonę atėmimu 3 metams, teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminÄ skaičiuojant nuo nutarimo įsiteisėjimo dienos (ten pat, b.l. 108–111).      Dėl Å¡io nutarimo A. A. pateikė apeliacinį skundÄ (ten pat, b. l. 113–117).        Vilniaus apygardos teismas 2012-11-29 nutartimi, iÅ¡nagrinėjęs apeliacine tvarka ATP bylÄ Nr. 12.6-535-817/2013, patenkino A.

A. apeliacinį skundÄ ir panaikino Vilniaus miesto 2-jo apylinkės teismo 2012-09-17 nutarimÄ ir grÄ Å¾ino bylÄ iÅ¡ naujo nagrinėti apylinkės teismui (ten pat, b.l. 134–136). Teismas, pasirėmęs inter alia Konstitucinio teismo 2008-05-28 nutarimu, pasisakė, kad pagal įstatymÄ pareiga rinkti įrodymus ATP byloje priklauso teismui.           Vilniaus miesto apylinkės teismas, iÅ¡ naujo nagrinėdamas ATP bylÄ Nr. A2.6.-535-817/2013, 2013-05-02 nutarimu pripažino, kad nesurinkta įrodymų, pagrindžiančių A.

A. kaltę dėl administracinių teisės pažeidimų, numatytų LR ATPK 127 str. 2 dalyje ir 130 str. 1 dalyje, padarymo ir A. A. atžvilgiu ATP bylÄ nutraukė (ten pat, b. l. 245–252). Teismas, iÅ¡analizavęs bylÄ nagrinėjant teisme ir iki tol surinktus įrodymus, padarė iÅ¡vadÄ , jog byloje nėra pakankamų ir patikinamų duomenų, pagrindžiančių A. A. kaltę, o visus prieÅ¡taravimus aiÅ¡kino jo naudai.       Teisės aktų, reglamentuojančių ginčo teisinius santykius, analizė bei iÅ¡vados.      Šios administracinės bylos dalykas yra reikalavimo atlyginti pareiÅ¡kėjui turtinę bei neturtinę žalÄ Â pagrįstumas.  Žalos atlyginimo klausimus reglamentuoja CK, kurio 6.271 str. 1 dalyje nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 str. 2 dalyje nustatyta, kad Å¡iame straipsnyje terminas „valdžios institucija“ reiÅ¡kia bet kokį vieÅ¡osios teisės subjektÄ (valstybės ar savivaldybės institucijÄ , pareigÅ«nÄ , valstybės tarnautojÄ ar kitokį Å¡ių institucijų darbuotojÄ ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas.

CK 6.271 str. 3 dalyje nustatyta, kad Å¡iame straipsnyje vartojamas terminas „aktas“ reiÅ¡kia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmÄ (veikimÄ , neveikimÄ ), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualÅ«s aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., iÅ¡skyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis). CK. 6.271 str. 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.Kas yra neturtinė žala, nustatyta CK 6.250 str. 1 dalyje – ji yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

                       LVAT 2009-11-02 nutartyje administracinėje byloje Nr. A-556-1241-09 iÅ¡aiÅ¡kino, kad vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryÅ¡iui. Todėl teismas, spręsdamas dėl reikalavimo atlyginti turtinę ir neturtinę žalÄ , turi visapusiÅ¡kai iÅ¡tirti ir įvertinti aplinkybes, kurios gali pagrįsti arba paneigti paminėtų sÄ lygų, bÅ«tinų valstybės ir savivaldybės civilinei atsakomybei atsirasti, buvimÄ arba nebuvimÄ , bei nurodyti konkrečius motyvus bei argumentus, kurių pagrindu padaro vienokiÄ ar kitokiÄ iÅ¡vadÄ (administracinė byla Nr. A-6-1286/2006).                      Civilinei atsakomybei atsirasti, paprastai, yra bÅ«tinos keturios sÄ lygos:

1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.);

2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.);

3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.);

4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). Tačiau, vadovaujantis aukščiau nurodyta CK 6.271 straipsnio nuostata, vieÅ¡osios (valstybės) atsakomybės atveju valdžios institucijos (jos darbuotojų) kaltė nėra bÅ«tinoji sÄ lyga Å¡iai atsakomybei atsirasti (LVAT 2011-10-10 nutartis adm. byloje Nr. A-662-2898-11 ).                              Taigi, remiantis civilinės teisės normų, kurios taikytinos Å¡ioje byloje, aiÅ¡kinimu, pirmiausia nagrinėtinas neteisėtų veiksmų ar neveikimo buvimo (nebuvimo) klausimas.

Minėta, kad pareiÅ¡kėjas žalos atsiradimÄ kildina iÅ¡ Vilniaus AVPK pareigÅ«no, kuris nepagrįstai surašė ATP protokolÄ , neteisėtų veiksmų. Remiantis LVAT praktika (2007-05-17 nutartis adm. byloje Nr. A17-499/2007), neteisėtumas galėtų pasireikÅ¡ti tik tada, kai bÅ«tų nustatoma, jog valdžios institucijų darbuotojai neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pavirÅ¡utiniÅ¡kai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai.

Analizuojant, ar yra vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lyga – neteisėti veiksmai (neveikimas) – bÅ«tina nustatyti ir įvertinti, ar atsakovas, atlikdamas pareiÅ¡kėjo nurodomus veiksmus (neveikimÄ ), iÅ¡ kurių kildinama žala, veikė taip, kaip pagal įstatymus savivaldybės institucijos ar jos darbuotojai privalėjo veikti. Pažymėtina, kad Europos Tarybos Rekomendacijos Nr. R (84) 15 „Dėl vieÅ¡osios atsakomybės“ 1 principas nurodo, kad vieÅ¡osios valdžios institucijos aktu sukeltos žalos atlyginimas turi bÅ«ti užtikrinamas, jei žala atsirado dėl to, kad vieÅ¡oji institucija nukentėjusio asmens atžvilgiu neveikė tokiu bÅ«du, kuris pagrįstai tikėtinas jos veikloje, atsižvelgus į teisės reikalavimus.

Taigi pirmiausia vertintina, kokiais teisės reikalavimais vadovaudamasis atsakovas privalėjo veikti priimdamas sprendimus, ar atsakovas pareiÅ¡kėjo atžvilgiu veikė laikydamasis Å¡ių reikalavimų (LVAT 2013-08-05 nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1288/2013).                       Vertinant Vilniaus AVPK pareigÅ«no - Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus PaieÅ¡kos poskyrio postinio Romualdo Gasperavičiaus - veiksmų teisėtumÄ , bÅ«tina įvertinti, ar jis veikė savo kompetencijos ribose.

Teisinis pagrindas Romualdui Gasperavičiui suraÅ¡yti ATP protokolÄ yra Administracinių teisės pažeidimų kodekso (ATPK) 259 straipsnis, pagal kurį dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo tam įgaliotas organas (pareigÅ«nas) arba visuomeninės organizacijos ar visuomeninio savaveiksmio organo atstovas suraÅ¡o protokolÄ , iÅ¡skyrus Å¡io kodekso 262 straipsnyje numatytus atvejus (2010-11-18 įstatymo Nr. XI-1142 redakcija). Pagal ATPK 259(1) str. 1 dalį administracinių teisės pažeidimų bylose, kurias nagrinėja Å¡io kodekso 221 str. (administracinės komisijos) ir 224 str. (rajonų (miestų) apylinkių teismai (apylinkių teismų teisėjai)) nurodyti organai, teisės pažeidimų protokolus turi teisę suraÅ¡yti tam įgalioti vidaus reikalų ir policijos pareigÅ«nai (127 straipsnio trečioji dalis, 130 straipsnio pirmoji dalis); pagal ATPK 259(1) str. 2 dalį administracinių teisės pažeidimų bylose, kurias nagrinėti priskirta Å¡io kodekso 222, 225–24711 straipsniuose nurodytų organų kompetencijai, administracinių teisės pažeidimų protokolus turi teisę suraÅ¡yti tam įgalioti Å¡ių organų pareigÅ«nai.

Pagal ATPK 225 straipsnį policija nagrinėja ATP bylas dėl Å¡io kodekso inter alia 126 straipsnio antrojoje, trečiojoje, Å¡eÅ¡tojoje ir septintojoje dalyse numatytų pažeidimų.                       IÅ¡ pasakyto teismas sprendžia, kad Vilniaus AVPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus PaieÅ¡kos poskyrio postinis Romualdas Gasperavičius veikė savo įgaliojimų ribose, t.y. turėjo teisę suraÅ¡yti ATP protokolÄ dėl pažeidimų, numatytų ATPK 126 str. 2 dalyje ir 130 str. 1 dalyje.

                      Minėta, kad pagal ATPK 259 straipsnį protokolas surašomas dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo, o pagal ATPK 256 straipsnį įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti (1 d.).

Å ie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įraÅ¡ais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiÅ¡kinimais, eksperto iÅ¡vada, specialisto paaiÅ¡kinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais (2 d.). Pagal Å¡ias teisės normas ATP protokolas turi keleriopÄ paskirtį – viena vertus, jis gali bÅ«ti suraÅ¡omas dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo, antra, juo tik pradedama ATP bylos teisena, trečia vertus – jis yra tik vienas iÅ¡ galimų ATP byloje rinktinų įrodymų.

Gi pagal ATPK 256 str. 3 dalį įrodymus renka ne tik pareigÅ«nai, turintys teisę suraÅ¡yti administracinio teisės pažeidimo protokolÄ , bet ir administracinio teisės pažeidimo bylÄ nagrinėjantis organas (pareigÅ«nas), Å¡iuo atveju - rajonų (miestų) apylinkių teismai (apylinkių teismų teisėjai), kurie nagrinėja inter alia Å¡io kodekso 130 straipsnio pirmojoje dalyje numatytų administracinių teisės pažeidimų bylas ir priima sprendimÄ , kuriuo nustato, ar pakanka įrodymų asmenį pripažinti padarius ATP pažeidimÄ (ATPK 224 str.).                        Teismas, iÅ¡analizavęs ir įvertinęs Vilniaus AVPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus PaieÅ¡kos poskyrio postinio Romualdo Gasperavičiaus iki ATP protokolo suraÅ¡ymo surinktus įrodymus (nukentėjusiajai R.

K. priklausantis automobilis AUDI buvo apgadintas jam stovint prie gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), kuriame gyvena R. K. ir A. A.; pagal liudytojų parodymus į stovinčio automobilio užpakalinę dalį užpakaline dalimi atsitrenkė automobilis Audi; apžiūrėjus ant abiejų automobilių užpakalinių dalių rasti apgadinimai, anot apžiūrėjusių policijos pareigūnų – švieži; pagal liudytojų parodymus pažeidėjo automobilio priekiniai žibintai degė specifine mėlyna spalva, A.

A. Audi priekiniai žibintai tokiÄ spalvÄ skleidė; teismas bylÄ iÅ¡ esmės nutraukė dėl vienareikÅ¡miÅ¡kų A. A. kaltės įrodymų nebuvimo ), sprendžia, kad tuo metu buvo pakankamų pirminių įrodymų įtarti A. A. padarius teisės pažeidimÄ â€“ sukėlus autoįvykį ir pasiÅ¡alinus iÅ¡ įvykio vietos. IÅ¡ pasakyto darytina iÅ¡vada, kad A. A. ATP protokolÄ surašė vykdydamas jam patikėtas funkcijas ir, teismo nuomone, nėra jokio pagrindo nuspręsti, kad jis Å¡ioje konkrečioje situacijoje veikė nepateisinamai aplaidžiai, pavirÅ¡utiniÅ¡kai, pažeisdamas bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai, o administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimas negali bÅ«ti vienareikÅ¡miai vertinamas kaip pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų konstatavimas.

Kiekvienu atveju turi bÅ«ti individualiai vertinamos tiek asmenų, daiktų sulaikymo ir administracinio teisės pažeidimo protokolo suraÅ¡ymo aplinkybės, tiek administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimo aplinkybės (LVAT 2013-09-19 nutartis administracinėje byloje Nr. A492-1560/2013).                          Teismui nusprendus, kad Vilniaus AVPK įgalioto pareigÅ«no veiksmuose suraÅ¡ius neva neteisėtÄ ATP protokolÄ kaltės nėra, nėra teisinio pagrindo tenkinti skundo reikalavimus priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės turtinės bei neturtinės atlyginimÄ ; reikalavimas priteisti 5 proc. dydžio metinių palÅ«kanų nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos yra iÅ¡vestinis iÅ¡ pirmųjų dviejų.               Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 127 str., teisėja                                                               n u s p r e n d ė :

                  pareiÅ¡kėjo A. A. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .                       Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundÄ Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui. Teisėja                                                                                            Nijolė ŽalnieriÅ«nienė