8745a441-cb3e-4176-9772-d0dc3ac9dfd3 · Kauno apygardos teismas

? Byla Nr. T-35-954/2021 Procesinio sprendimo kategorijos: 22.5.16; 2.5.20 (S) Kauno apygardos teismas N u T A R T i S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. kovo 9 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Algirdo Giedraičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jurgos Vasiliauskienės ir AuÅ¡ros Vingilės, sekretoriaujant Viktorijai Akelienei, dalyvaujant prokurorui Mariui VenskÅ«nui, nuteistajam A. S., jo gynėjui advokatui Vincui Pacevičiui, PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos atstovui G. K., teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos direktoriaus D. S. teikimÄ dėl nuteistajam A. S. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme. Teismas n u s t a t ė :

1. A. S. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. sausio 9 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 25 straipsnio 3 dalį ir 129 straipsnio 2 dalies 9 punktÄ (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) laisvės atėmimu iki gyvos galvos, pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 22 straipsnio 2 dalį ir 180 straipsnio 3 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) – laisvės atėmimu 8 metams, pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 129 straipsnio 2 dalies 6 punktÄ (2000 m. rugsėjo 26 d.

įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) – laisvės atėmimu iki gyvos galvos. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 ir 3 punktais, 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės apėmimo būdu subendrintos su Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 31 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 3 d. nuosprendžiu ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 11 d. nutartimi, paskirta bausme ir galutinė subendrinta bausmė paskirta – laisvės atėmimas iki gyvos galvos.

Bausmės pradžia 2000 m. gruodžio 18 d.

2. Kauno apygardos teisme gautas Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos teikimas dėl nuteistajam A. S. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme. 2.1. Teikime nurodoma, kad nuteistasis pataisos namuose adaptavosi patenkinamai, jo bendravimo įgūdžiai geri, savivertės jausmas aukštas. Tikina, kad nuteistųjų subkultūros apraiškų netoleruoja ir jų nesilaiko. Nuteistasis palaiko socialinius ryšius su mama, žmona, dukra bei broliu.

Turi vidurinį iÅ¡silavinimÄ , kurį įgijo pataisos įstaigoje, Å¡iuo metu mokosi dailidės specialybės. Nuo 2020 m. kovo 12 d. dirba VÄ® „MÅ«sų amatai“, medienos ir baldų gamybos ceche darbininko pareigose. Per visÄ bausmės atlikimo laikÄ 36 kartus pažeidė pataisos namų vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimus, iÅ¡ jų 15 kartus baustas drausminėmis nuobaudomis, galiojančių nuobaudų neturi. Už nepriekaiÅ¡tingÄ elgesį, darbÄ bei dalyvavimÄ pozityvaus užimtumo veikloje nuteistasis buvo 18 kartų paskatintas. 2.2.

Taip pat teikime nurodoma, kad bylos duomenimis iš nuteistojo yra priteisti solidarūs – 3808,50 Eur (13150 Lt) ir 14481 Eur (50 000 Lt), civiliniai ieškiniai, kuriuos nuteistasis savanoriškai dengė nedidelėmis sumomis. Pataisos įstaigos Turto valdymo skyriaus 2021 m. sausio 21 d. pažymos duomenimis, įstaiga buvo gavusi vykdomuosius patvarkymus 239,47 Eur, tačiau antstolio patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) minėtas išieškojimas nutrauktas. Nuteistojo teigimu, jis finansinių įsipareigojimų neturi.

Nuteistasis vykdo socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys – vidutinė (58 balai), nuo pirminio vertinimo sumažėjo 5 balais. Rizikos balai sumažėjo, nes nuteistasis įsidarbino, savanoriÅ¡kai dengė priteistus civilinius ieÅ¡kinius bei dėl stebimų teigiamų nuteistojo elgesio pokyčių. Be to, teikime nurodoma, kad po atlikto pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo, pagal OASys metodikÄ iÅ¡ryÅ¡kėjo kriminogeniniai veiksniai – kriminalinė istorija (dabartinis nusikaltimas), gyvenimo stilius ir draugai (nusikaltimai įvykdyti organizuotoje grupėje).

3. Teismo posėdyje prokuroras prašė teikimÄ atmesti. Nuteistasis A. S. ir jo gynėjas advokatas Vincas Pacevičius prašė pataisos įstaigos teikimÄ tenkinti. PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos direktoriaus D. S. teikimas netenkinamas.

4. BK 51 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nuteistajam atlikus dvideÅ¡imt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės, klausimÄ dėl jam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme nagrinėja ir iÅ¡sprendžia teismas pagal bausmę vykdančios institucijos teikimÄ . Jeigu teismas nusprendžia pakeisti laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę terminuoto laisvės atėmimo bausme, terminuoto laisvės atėmimo bausmės terminas negali bÅ«ti trumpesnis negu penkeri ir ilgesnis negu deÅ¡imt metų nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos.

Spręsdamas laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme klausimÄ , teismas atsižvelgia į nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikÄ , nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bausmės tikslus ir atliktos bausmės poveikį nuteistajam, ar nuteistasis atlygino ar paÅ¡alino reikÅ¡mingÄ padarytos žalos dalį ir įsipareigoja jÄ visiÅ¡kai atlyginti ar paÅ¡alinti. Teisėjų kolegija pažymi, kad iÅ¡ Å¡ios įstatymo nuostatos, įstatymų leidėjas laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimÄ terminuoto laisvės atėmimo bausme įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimÄ teismui, gavus bausmę vykdančios institucijos teikimÄ , kiekvienam nuteistajam taikyti minėtÄ institutÄ , o tik kaip galimybę suÅ¡velninti nuteistajam paskirtÄ laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog nuteistajam paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus jam Å¡velnesnę bausmę.

Ar yra pagrindas nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti į terminuotÄ laisvės atėmimo bausmę, sprendžiama pagal nuteistÄ jį pataisos proceso metu charakterizuojančius duomenis.

5. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis A. S. yra atlikęs privalomÄ Ä¯statymo nustatytÄ paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės dalį, kuomet jam paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė gali bÅ«ti pakeista į terminuotÄ laisvės atėmimo bausmę (kiek daugiau nei 20 metų). Tačiau vien tik Å¡i formali aplinkybė nesudaro pagrindo nuteistajam Å¡velninti paskirtÄ bausmę. Kaip minėta nutarties 4 punkte, sprendžiant dėl nuteistajam A. S. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotÄ laisvės atėmimo bausmę, reikia be kita ko atsižvelgti ir į nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikÄ .

Vienas iÅ¡ įrodymų, kuriame užfiksuoti objektyvÅ«s duomenys apie bausmės atlikimÄ ir rizikos faktorius yra 2021 m. sausio 26 d. socialinio tyrimo iÅ¡vada. IÅ¡ jos matyti, jog atlikus vertinimÄ pagal „OASys“ metodikÄ , nuteistajam A. S. nustatoma vidutinė – 58 balų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, kuri nuo paskutinio vertinimo sumažėjo tik 5 balais. Analizuojant Å¡iÄ iÅ¡vadÄ matyti, kad A. S. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikÄ vis dar sudaro pakankamai reikÅ¡mingas dinaminių balų skaičius (38 balai).

Å ie balai kintantys, kas reiÅ¡kia, kad jų skaičių gali sumažinti pats nuteistasis savo pavyzdingu elgesiu bausmės atlikimo metu. Nors vien tik Å¡i aplinkybė (balų skaičius) nesudaro pagrindo netenkinti bausmę vykdančios institucijos teikimo, tačiau svarstant jį bÅ«tina įvertinti ir A. S. pažangÄ mažinant savo nusikalstamo elgesio rizikÄ , kuri turi bÅ«ti itin akivaizdi ir įtikinanti, jog leistų teismui spręsti, kad nuteistasis savo elgesį kreipia teigiama linkme ir tuo bus pasiekti bausmės tikslai.

6. Nuteistojo A. S. asmens bylos duomenys patvirtina, jog nuteistasis socialinius ryÅ¡ius palaiko su mama, žmona, dukra bei broliu. Nuteistasis A. S. vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane nustatytas priemones, įgijo vidurinį iÅ¡silavinimÄ , mokosi specialybės, aktyviai dalyvauja meninėje veikloje, socialinių įgÅ«džių lavinimo užsiėmimuose, nuo 2020 m. kovo 2 d. dirba VĮ „MÅ«sų amatai“, dengia priteistus civilinius ieÅ¡kinius, per visÄ bausmės atlikimo laikÄ yra skatintas 18 kartų, bausmę atlieka lengvojoje grupėje.

Už jo gerÄ elgesį, dalyvavimÄ visuomeninėje bÅ«rio veikloje, gerÄ darbÄ buvo taikytos paskatinimo priemonės: ne kartÄ panaikintos prieÅ¡ terminÄ nuobaudos, pareikÅ¡tos padėkos, suteikti papildomi trumpalaikiai ir ilgalaikiai pasimatymai. Tačiau teisėjų kolegijos vertinimu toks elgesys turėtų bÅ«ti asmens, kuris atlieka laisvės atėmimo bausmę ir laikosi nustatytų vidaus tvarkos įstaigoje reikalavimų, standartas, jei jis pageidauja, jog bÅ«tų pakeista laisvės atėmimo bausmė iki gyvos galvos į Å¡velnesnę.

Tuo pačiu tai leistų tiek pataisos įstaigos administracijai, tiek teikimÄ nagrinėjančiam teismui manyti, kad nuteistasis savo elgesį koreguoja reikiama linkme.

7. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad socialinio tyrimo iÅ¡vados duomenimis, vis dar iÅ¡skiriami du A. S. asmenybę neigiamai apibÅ«dinantis kriminogeniniai rizikos veiksniai – informacija apie teisės pažeidimus (dabartiniai nusikaltimai), gyvenimo stilius ir draugai (nusikaltimai padaryti bendrininkų grupėje). Pažymėtina, kad jie nustatyti vertinant tiek A. S. praeitį, tiek ir elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės vykdymo metu. BÅ«tent nuteisto asmens praeities įvertinimas, jo elgesio jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu kontekste, teismui, sprendžiančiam klausimÄ dėl tokiam asmeniui paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotÄ laisvės atėmimo bausmę, leidžia pagrįstai konstatuoti pakankamÄ /nepakankamÄ nuteistojo elgesio korekcijÄ , todėl tais atvejais, kai nustatomi neigiami nuteistojo elgesį apibÅ«dinantys kriminogeniniai ar jiems artimi rizikos veiksniai, ypatingÄ reikÅ¡mę turi konkretÅ«s nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti Å¡ių kriminogeninių veiksnių įtakÄ galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui.

Å ių duomenų kontekste, įvertinus A. S. asmens bylos medžiagÄ , teigti, jog nuteistojo pastangų pakanka jo siekiamam paskirtos bausmės suÅ¡velninimui nagrinėjamu atveju teisinio pagrindo Å¡iuo metu dar nėra.

8. Kaip matyti iÅ¡ teismui pateiktos nuteistojo asmens bylos medžiagos, Vilniaus apygardos teismo 2014 m. sausio 9 d. nuosprendžiu, A. S. pripažintas kaltu ir nubaustas už trijų tyčinių nusikaltimų padarymÄ , iÅ¡ kurių du priskiriami labai sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 6 punktas). Bylos nagrinėjimo metu A. S. savo kaltės dėl labai sunkių nusikaltimų padarymo nepripažino, kaltu prisipažino tik pasikėsinęs įvykdyti sunkų nusikaltimÄ . Taip pat ir vertinimo metu bei teismo posėdžio metu kaltės dėl labai sunkių nusikaltimų padarymo nepripažįsta.

Iki Å¡io nuosprendžio priėmimo A. S. Å iaulių apygardos teismo 2010 m. gegužės 31 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 3 d. nuosprendžiu ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 11 d. nutartimi, buvo pripažintas kaltu dėl tyčinio nužudymo, įvykdyto dėl savanaudiÅ¡kų paskatų. Å iuo metu A. S. bausmę atlieka už dviejų labai sunkių ir sunkaus nusikaltimų padarymÄ .

Jis nuteistas už tai, kad veikdamas organizuotoje grupėje, tyčia, dėl savanaudiÅ¡kų paskatų ir kankindamas arba kitaip itin žiauriai įvykdė du nužudymus. Tokio pobÅ«džio nusikaltimai bei ankstesni A. S. teistumai, tame tarpe ir už analogiÅ¡ko pobÅ«džio nusikaltimÄ , neabejotinai atskleidžia didesnį tiek nuteistojo, tiek ir jo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumÄ visuomenei. Be to, tai rodo, jog pavyzdingo ir nepriekaiÅ¡tingo elgesio nuteistajam vis tik nepavykdavo iÅ¡laikyti ilgesnį laikotarpį, bei neabejotinai atskleidžia netinkamÄ A.

S. požiÅ«rį į visuomenėje priimtas moralės ir elgesio normas, rodo, jog vertinamu atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusių neigiamų vertybių. Nors Å¡ios aplinkybės ir negali bÅ«ti laikomos pakankamu pagrindu atsisakyti nuteistajam Å¡velninti paskirtÄ laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, tačiau, tiek, kiek jos atskleidžia A. S. elgesį ir leidžia įžvelgti jo pažangÄ (ar jos nebuvimÄ ) koreguojant savo elgesį teigiama linkme, teisėjų kolegijos įsitikinimu, neturėtų bÅ«ti sumenkinamos.

9. Teismo posėdžio metu buvo gauta Lietuvos kalėjimų kapelionų asociacijos direktoriaus K. K. ir kapeliono T. B. pasirašyta A. S. charakteristika, kurioje nurodyta, kad nuteistasis A. S. nuo 2019 m. rugsėjo mėn. iki 2020 m. rugsėjo mėn. lankėsi organizuojamose Šv. Rašto pamokose, siekė dvasinių tiesų pažinimo ir aktyviai dalyvaudavo diskusijose, bendraudamas visada elgėsi pagarbiai. Per užsiėmimų laikotarpį matė, kad pasikeitė kalinio pažiūros į padarytus nusikaltimus.

Charakteristikoje nurodytas aplinkybes patvirtino ir teismo posėdyje liudytoju apklaustas Lietuvos kalėjimų kapelionų asociacijos kapelionas T. B.. Liudytojas T. B. nurodė, kad su A. S. bendrauja pusantrų metų, kartÄ Ä¯ savaitę vyksta užsiėmimai. Liudytojo nuomone A. S. elgesyje matomas pasikeitimas, yra ramus ir malonus bendrauti, užsiėmimų metu nebuvo analizuojami A. S. padaryti nusikaltimai. Teisėjų kolegija pažymi, kad asmens elgesio bei mÄ stysenos keitimas yra sudėtingas bei ilgÄ laikotarpį vykstantis procesas, todėl bÅ«tina nuosekliai įvertinti nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, atsižvelgti į nuteistojo asmenybę.

Nors teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas T. B. nurodė, jog nuteistojo A. S. mÄ stymas yra pasikeitęs teigiama linkme, tačiau teisėjų kolegijos nuomone liudytojas su nuteistuoju A. S. bendrauja tik pakankamai trumpÄ laikÄ , kad bÅ«tų galima daryti kategoriÅ¡kÄ iÅ¡vadÄ , jog nuteistasis savo elgesį koreguoja vien tik teigiama linkme. Å iÄ iÅ¡vadÄ sustiprina ir socialinio tyrimo iÅ¡vados duomenys, kad nuteistojo elgesyje vis dar iÅ¡skiriami kriminogeniniai veiksmai – informacija apie teisės pažeidimus bei gyvenimo stilius ir draugai.

Socialinio tyrimo iÅ¡vados duomenimis nuteistasis neigia dalyvavimÄ organizuotos grupės veikloje, nors toks dalyvavimas įrodytas. Teisėjų kolegijos vertinimu, paminėti duomenys apie nuteistojo gyvenimo stilių visgi nesuteikia pagrindo iÅ¡vadai, kad nuteistasis padarė iÅ¡vadas dėl savo neteisėto elgesio pasekmių, ir yra pasirengęs laikytis visuomenėje nustatytų normų, savo tikslų siekti tik teisėtais bÅ«dais.

10. Teisėjų kolegija iÅ¡ nuteistojo A. S. asmens bylos nustatė, kad jo elgesio modelis taip pat pažymėtas drausminiais nusižengimais. IÅ¡ teismui pateiktų duomenų matyti, kad A. S. net 37 kartus pažeidė įkalinimo įstaigoje nustatytas vidaus tvarkos ir režimo reikalavimus, už kÄ 15 kartų buvo baustas drausminėmis nuobaudomis. Nors nuobaudos Å¡iuo metu nebegalioja, tačiau Å¡ios aplinkybės yra pakankamos, jog teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju galėtų suabejoti itin teigiama motyvacija į A. S. siekiamÄ Å¡velnesnę bausmę. Be to, pažymima, kad paskutinioji drausminė nuobauda nuteistajam buvo paskirta 2019 m. liepos 17 d., kas leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad nuteistojo teigiama elgesio korekcija stebima pakankamai neseniai, tai yra tik nuo 2019 m. gruodžio 4 d., kai nuteistajam gavus paskatinimÄ už gerÄ elgesį ir dalyvavimÄ visuomeninėje bÅ«rio veikloje, anksčiau laiko buvo panaikinta drausminė nuobauda.

11. Kaip jau minėta anksčiau, įstatymas įpareigoja teismÄ , svarstant dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotÄ laisvės atėmimo bausmę, atsižvelgti ne tik į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo laikotarpiu, bet ir į visumÄ aplinkybių, leidžiančių nuteistajam Å¡velninti bausmę. Bendra taisyklė, kad nuteistasis turi atlikti visÄ nuosprendžiu jam paskirtÄ bausmę, kadangi skirdamas bausmę teismas vertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytam nusikaltimui ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus.

Å iuo atveju nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimas į terminuotÄ laisvės atėmimo bausmę yra iÅ¡imtis, kuri turi bÅ«ti taikoma tik nustačius, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo itin nepriekaiÅ¡tingas, o ir kitos aplinkybės leidžia neabejoti, kad trumpesnis (Å¡iuo atveju terminuotas) bausmės atlikimo laikas leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas bei visuomenės interesai. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiÅ¡kai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi.

Taigi, bausmės tikslai realiai užtikrinami tik atliekant bausmę, todėl ir jos atlikimo procese, sprendžiant dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotÄ laisvės atėmimo bausmę ir dėl teisingumo principo užtikrinimo, į Å¡ias aplinkybes privalu atsižvelgti. Vienas iÅ¡ bausmės tikslų taip pat yra kaltininko nubaudimas, tai reiÅ¡kia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, kitaip bÅ«tų iÅ¡kreipta bausmės esmė ir pažeistas teisingumo principas.

Nagrinėjamu atveju, A. S. atliktos bausmės dalis Å¡iuo metu dar neleidžia daryti neabejotinos iÅ¡vados, jog nuteistajam sutrumpinus paskirtos laisvės atėmimo laikÄ , bÅ«tų įgyvendinta bausmės paskirtis, realizuoti bausmės individualizavimo ir teisingumo principai.

12. Nuteistojo A. S. asmens bylos duomenimis, iš jo yra priteisti solidarūs – 3808,50 Eur (13150 Lt) ir 14481 Eur (50 000 Lt), civiliniai ieškiniai, kuriuos nuteistasis savanoriškai dengė nedidelėmis sumomis. Be to, pataisos įstaigos Turto valdymo skyriaus 2021 m. sausio 21 d. pažymos duomenimis, įstaiga buvo gavusi vykdomuosius patvarkymus 239,47 Eur, tačiau antstolio patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) minėtas išieškojimas nutrauktas. Nors šie duomenys rodo, jog nuteistasis A. S. siekia atlyginti priteistus civilinius ieškinius, tačiau tai nesuteikia pagrindo išvadai, kad nuteistasis jau padarė išvadas dėl savo neteisėto elgesio pasekmių, ar yra pasirengęs laikytis visuomenėje nustatytų normų, savo tikslų siekti tik teisėtais būdais.

13. Ä®vertinus visas aptartas aplinkybes konstatuotina, kad nors ir stebima nuteistojo pažanga bausmės atlikimo metu, tačiau Å¡iuo metu ji nesudaro pagrindo spręsti, jog nuteistajam A. S. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeitus į terminuotÄ laisvės atėmimo bausmę bus pasiekti bausmės tikslai. Esant iÅ¡dėstytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, Å¡iuo metu nėra pagrindo tenkinti PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos teikimo dėl nuteistajam A.

S. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotÄ laisvės atėmimo bausmę, todėl teikimas atmestinas. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 51 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3601 straipsnio 1 dalimi, n u t a r i a : netenkinti PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos teikimo dėl nuteistajam A. S. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotÄ laisvės atėmimo bausmę.

Å i Kauno apygardos teismo nutartis per 7 dienas nuo nutarties gavimo dienos gali bÅ«ti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismÄ . Teisėjai Algirdas Giedraitis Jurga Vasiliauskienė AuÅ¡ra Vingilė