874510df-8a75-4630-a2e2-e73666349bbf · Vilniaus miesto apylinkės teismas

Pranešėjas PAdministracinio nusižengimo byla Nr. II-347-961/2018Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01371-2018-4Procesinio sprendimo kategorija 14.14. (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS N U T A R I M A S 2018 m. rugsėjo 14 d.Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ilona Mateikienė,sekretoriaujant Ninai Kolesnikovai, AuÅ¡rai Razutienei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui D. S.,jo atstovui advokatui Andriui KoÅ¡eliui,institucijos, priėmusios nutarimÄ administracinio nusižengimo byloje, atstovei Aurėlijai Vaitkei,nukentėjusiajai J.

D.,vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinio nusižengimo bylÄ pagal D. S. skundÄ dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto penktojo policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo 2018 m. gegužės 16 d. nutarimo, kuriuo D. S. buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 346 straipsnio 4 dalį ir jam paskirta administracinė nuobauda – 150 Eur bauda. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė:

Vilniaus miesto penktojo policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo 2018 m. gegužės 16 d. nutarimu D. S. buvo nubaustas už tai, kad D. S. priklausantis Å¡uo 2018 m. balandžio 29 d., apie 19.00 val., (duomenys neskelbtini) užpuolė ir sužalojo J. D. priklausantį Å¡unį, dėl ko J. D. patyrė turtinę žalÄ , nors D. S. žinojo apie jo namų valdoje pas jo vaikus atėjusius žaisti J. D. vaikus, kurie gali atsivesti savo Å¡unį, tuo neužtikrino, kad jo Å¡uo nepadarytų žalos asmenų nuosavybei, pažeidė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. rugsėjo 18 d.

įsakymo „Dėl gyvÅ«nų laikymo Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje taisyklių tvirtinimo“ Nr. 30-2001 5 dalies 5.4 punkto reikalavimus ir tokiu bÅ«du padarė administracinį nusižengimÄ , numatytÄ ANK 346 straipsnio 4 dalyje.Minėtu nutarimu D. S. buvo paskirta nuobauda – 150 Eur bauda.             Skundu D. S. praÅ¡o panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto penktojo policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo 2018 m. gegužės 16 d. nutarimÄ ir administracinio nusižengimo teisenÄ nutraukti, kadangi jo veiksmuose nėra administracinio nusižengimo sudėties. D.

S. savo skunde nurodo, kad jis aptvertoje žemės valdoje augina nepavojingos, ne kovinės veislės Å¡unį, kuris yra draugiÅ¡kas. PaÅ¡aliniai augintiniai į jo aptvertÄ Å¾emės valdÄ patekti negali, tvoros varteliai užsidaro tvirtai, jie gali bÅ«ti atidaryti tik rankena, kuri yra virÅ¡ 1 m aukÅ¡tyje. Jo žemės valda yra pažymėta įspėjamuoju ženklu „Palaidas Å¡uo“. Ä®vykio dienÄ jo žmona, du mažamečiai vaikai ir jo Å¡uo buvo aptvertoje teritorijoje, Å¡uo buvo Å¡alia palaidas.

Pas jį į namų teritorijÄ atėjo kaimynės mažamečiai vaikai pažaisti su jo vaikais. Po kelių akimirkų iÅ¡girdo svetimo Å¡uns lojimÄ , paskui cypimÄ . Pamatė, kad jo Å¡uo yra apžiojęs kaimynės Å¡unį. Jis paėmė sužalotÄ kaimynės Å¡unį, nunešė iki vartelių, išėjęs iÅ¡ namo teritorijos ieÅ¡kojo Å¡uns Å¡eimininkės, bet jos nebuvo. Paleido sužalotÄ Å¡unį ir Å¡is nubėgo į namus. Jis kaimynei yra sakęs, kad neleistų savo Å¡uns, kuris nuolat bėgioja be priežiÅ«ros, pas jį.D.

S. skunde taip pat pažymi, kad institucijos atstovas, priimdamas nutarimÄ jo atžvilgiu, neiÅ¡tyrė visų aplinkybių, o bÅ«tent, ar D. S. pažeidė Å¡uns laikymo taisykles ir tai tapo sužaloto Å¡uns sužalojimo priežastimi, ar kaimynės neveikimas neturėjo įtakos žalingiems padariniams. D. S. įsitikinimu, nėra priežastinio ryÅ¡io tarp jo veiksmų (neveikimo) ir patirtos žalos, kadangi kaimynės Å¡uo buvo sužalotas ne dėl aplinkybių, sÄ lygotų pažeidėjo taisyklių pažeidimo.

Pati kaimynė turėjo imtis veiksmų ir prižiÅ«rėti savo Å¡unį, apsaugoti jį nuo grėsmių.Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto penktojo policijos komisariato Veiklos skyriaus atstovas atsiliepime prašė skundžiamÄ nutarimÄ palikti nepakeistÄ ir D. S. skundo netenkinti, kadangi priimtas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas. Atsiliepime nurodoma, kad D. S. žinojo apie jo kaimynų vaikų atėjimÄ Ä¯ svečius pas jo vaikus, todėl turėjo numatyti, kad pas jį gali ateiti ir kaimynų Å¡uo.

Jis kaip Å¡uns valdytojas turėjo, privalėjo ir galėjo numatyti bei įvertinti galimas jo Å¡uns keliamas grėsmes paÅ¡aliniams asmenims ir jų turtui, tačiau lengvabÅ«diÅ¡kai tai ignoravo, ir į jo sklypÄ atėjus paÅ¡aliniams asmenims nesiėmė priemonių paÅ¡alinių asmenų ir jais esančio svetimo turto saugumui užtikrinti. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. rugsėjo 18 d. įsakymo „Dėl gyvÅ«nų laikymo Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje taisyklių tvirtinimo“ (toliau – Ä®sakymas) turi laikytis visi Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje esantys fiziniai ir juridiniai asmenys neiÅ¡skiriant, ar tai vieÅ¡a vieta, privati valda ir pan., taisyklėse nurodytos pareigos gyvÅ«nų laikytojui taikomos visur nepriklausomai nuo to, ar tai vieÅ¡a vieta ar privati valda, ar bet kokia kita vieta.Teismo posėdžio metu D.

S. palaikė savo skundÄ ir nurodė, kad įvykio dienÄ pas jį buvo atėję kaimynės J. D. vaikai, žaidė su jo vaikais, paskui išėjo. Tuomet jis paleido savo Å¡unį iÅ¡ voljero. Po kiek laiko atgal vėl grįžo jo vaikai su J. D. vaikais, nors jis Å¡ito nelaukė, jokio Å¡uns su vaikais nematė. Paskui iÅ¡girdo Å¡uns cypimÄ , pamatė, kad jo Å¡uo laiko kaimynės Å¡unį. Teigė, kad kaimynės Å¡uo laksto be priežiÅ«ros. Jo Å¡uo visada bÅ«na voljere, paleidžiamas kieme tik tada, kai jis arba jo žmona bÅ«na lauke.

Ä® jo namo teritorijÄ niekas laisvai patekti negali. J. D. žinojo, kad jų Å¡unys nesutaria.Teismo posėdžio metu apklausta kaip liudytoja J. D. parodė, kad jie su D. S. yra kaimynai. 2018 m. balandžio 29 d. kaimyno vaikai su jos vaikais iÅ¡ pradžių žaidė pas jÄ , o paskui nuėjo pas D. S., kartu su jais buvo jos Å¡uo. Nepastebėjo, kaip jos Å¡uo nuėjo kartu su vaikais. Po kurio laiko vaikai atnešė sužalotÄ Å¡unį. Jai vaikai nurodė, kad įvykio metu D. S. Å¡uo buvo palaidas. Jos Å¡uo bÅ«na visada palaidas, kadangi bėgioja kieme, kartais ir gatvėje.

Nežino, ar D. S. Å¡uo nemėgsta jos Å¡uns, kadangi kaimyno Å¡uo dažniausiai bÅ«na voljere. Teismo posėdžio metu liudytoja B. S. parodė, kad jos vaikai buvo pas kaimynės vaikus, o paskui visi atėjo pas juos į namus. Ji buvo Å¡iltnamyje, o vyras D. S. buvo lauke su palaidu Å¡uniu. Vienu metu iÅ¡girdo cypimÄ , jų Å¡uo buvo įsikandęs kaimynų Å¡uniukÄ . D. S. kaimynės Å¡unį iÅ¡vedė pro vartelius. Jų Å¡uo labai draugiÅ¡kas. PaÅ¡aliniai gyvÅ«nai negali patekti į jų namo teritorijÄ .

Asmenys į namus gali patekti tik paskambinę į vartelius. Galimai vaikai atėjo į jų namus prakišę rankÄ per tvorÄ ir atidarę vartelių rankenÄ . Kaimynės Å¡uniukas bÅ«na kartais palaidas.Teismo posėdžio metu institucijos, priėmusios nutarimÄ administracinio nusižengimo byloje, atstovė prašė D. S. skundo netenkinti, palikti jų institucijos priimtÄ nutarimÄ .IÅ¡ BIRT ataskaitų žiÅ«ryklės matyti, kad 2018 m. balandžio 30 d. 11.56 val. Bendrasis pagalbos centras gavo J.

D. praneÅ¡imÄ , jog 2018 m. balandžio 29 d. kaimynai pasikvietė jos vaikus pažaisti adresu (duomenys neskelbtini). Kaimynai kieme voljere laiko vokiečių aviganį. TÄ vakarÄ jie paleido Å¡unį pasilakstyti po kiemÄ . Jos vaikai į svečius atėjo su savo Å¡unimi, kuris buvo užpultas ir sudraskytas, jam buvo daryta operacija, patirtos didelės finansinės iÅ¡laidos. (b.l. 9)J. D. raÅ¡ytiniame paaiÅ¡kinime nurodė, kad 2018 m. balandžio 29 d. kaimynai, gyvenantys adresu (duomenys neskelbtini), pasikvietė jos vaikus pažaisti į jų kiemÄ .

Jos vaikai atėjo kartu su savo šunimi. Kaimynai augina vokiečių aviganį, kuris vaikų apsilankymo metu buvo paleistas iš voljero ir lakstė kieme, kuris aptvertas tvora. Kaimynų šuo užpuolė jos šunį ir jį sužalojo. Anksčiau incidentų tarp jos šuns ir kaimynų šuns nebuvo. (b.l.

10) D. S. skundas tenkinamas.Pagal ANK 346 straipsnio 4 dalį asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn už Lietuvos Respublikos gyvÅ«nų gerovės ir apsaugos įstatymo (toliau – Ä®statymas) ir kitų gyvÅ«nų gerovės ir apsaugos, atskirų rÅ«Å¡ių gyvÅ«nų ženklinimo ir registravimo reikalavimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimÄ , dėl kurio atsirado žalos asmens sveikatai ar turtui.Byloje nekilo ginčo dėl to, kad 2018 m. balandžio 29 d. 19.00 val. D. S. namų teritorijoje, adresu (duomenys neskelbtini), D.

S. šuo užpuolė kaimynės J. D. šunį, kuriam buvo padaryti sužalojimai, dėl ko J. D. patyrė finansinių išlaidų gydydama savo šunį. Tai patvirtina liudytojų B. S., J. D. parodymai, duoti teismo posėdžio metu, BIRT ataskaitų žiūryklėje, J. D. paaiškinime užfiksuoti duomenys. Be to, pats pareiškėjas D. S. neneigė minėto fakto nei tyrimo metu, nei teismo posėdžio metu.Vis tik teismas konstatuoja, kad D. S. veiksmuose (neveikime) nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 346 straipsnio 4 dalyje, sudėties požymių.Įstatymo 20 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad gyvūnų laikytojas privalo ne tik rūpintis gyvūnų gerove ir apsauga, bet ir užtikrinti, kad jų laikomi gyvūnai nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ar turtui, nepažeisti kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų.

IÅ¡ esmės analogiÅ¡kai reglamentuojama ir Ä®sakymo 5 dalies 5.4 punkte, kuris numato, kad gyvÅ«nų laikytojai privalo užtikrinti, kad gyvÅ«nai nekeltų grėsmės, nedarytų žalos asmenų sveikatai, gyvybei, nuosavybei, aplinkai, nepažeistų kitų asmenų teisių ar teisėtų interesų, nesužeistų kitų gyvÅ«nų. Tuo pačiu pažymėtina, kad Ä®sakymo 20 punktas numato, jog uždarose patalpose Å¡unys gali bÅ«ti laikomi palaidi. Prie įėjimo į žemės valdÄ ar patalpas, iÅ¡skyrus gyvenamÄ sias, kuriose laikomas palaidas Å¡uo, aiÅ¡kiai matomoje vietoje turi bÅ«ti pakabintas įspėjamasis ženklas su užraÅ¡u „Palaidas Å¡uo“.IÅ¡ pareiÅ¡kėjo D.

S. paaiÅ¡kinimų nustatyta, jog jis gyvena nuosavame name, kurio valda yra aptverta tvora, joks paÅ¡alinis gyvÅ«nas į jÄ patekti negali, jo Å¡uo iÅ¡eiti iÅ¡ namo teritorijos taip pat negali, į namo teritorijÄ galima patekti per vartelius, kurie yra tvirtai uždaryti. D. S. privati žemės valda pažymėta įspėjamuoju ženklu „Palaidas Å¡uo“. Ä®vykio dienÄ jis savo vokiečių aviganių veislės Å¡unį paleido iÅ¡ voljero, pats buvo Å¡alia jo. D. S. paaiÅ¡kinimus visiÅ¡kai patvirtina ir B.

S. parodymai, duoti teismo posėdžio metu. B. S. paaiÅ¡kino, kad į jų namo teritorijÄ nei paÅ¡aliniai gyvÅ«nai, nei kiti asmenys patekti negali, asmenys, norėdami patekti pas juos į namus, turi paskambinti į vartelius. Ä®vykio dienÄ jų Å¡uo buvo palaidas kieme, o jos vyras D. S. buvo kartu su Å¡unimi. Minėtų D. S. bei B. S. paaiÅ¡kinimų nepaneigia jokia teismo iÅ¡tirta bylos medžiaga. PrieÅ¡ingai, liudytoja J. D. savo raÅ¡ytiniame paaiÅ¡kinime patvirtino, kad D. S. Å¡uo įvykio dienÄ bėgiojo palaidas D.

S. namo kieme, kuris yra aptvertas tvora. Taigi akivaizdu, kad įvykio dienÄ D. S. savo Å¡unį laikė palaidÄ , nepažeisdamas Ä®sakymo. Teismas konstatuoja, kad teisinis reglamentavimas D. S. imtis iÅ¡skirtinių apsaugos priemonių paleidžiant savo Å¡unį lakstyti namo kieme, kuris aptvertas tvora, neįpareigojo. Tiek D. S., tiek liudytoja B. S. nurodė, kad jų Å¡uo yra draugiÅ¡kas, jokių incidentų su jų Å¡unimi nėra buvę. Teismas nurodytais teiginiais abejoti neturi pagrindo. Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, įvykio dienÄ D.

S. Å¡uo draugiÅ¡kai žaidė tiek su jo vaikais, tiek su kaimynės J. D. vaikais, nebuvo agresyviai nusiteikęs. Byloje nėra duomenų, kad D. S. Å¡uo anksčiau bÅ«tų kam nors sukėlęs sveikatos sutrikdymÄ , padaręs žalos ar pasireiÅ¡kęs agresyviu elgesiu prieÅ¡ aplinkinius, jų turtÄ . PrieÅ¡ingai, pati J. D. savo raÅ¡ytiniame paaiÅ¡kinime nurodė, kad jokių incidentų anksčiau su D. S. Å¡unimi nėra nutikę. Be to, pažymėtina ir tai, kad Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2013 m. sausio 9 d.

įsakymu Nr. B1-5 dėl kovinių ir pavojingų Å¡unų veislių sÄ raÅ¡o patvirtinimo yra nustatytos kovinių Å¡unų ir pavojingų Å¡unų veislės, tarp kurių vokiečių aviganiai nepatenka. Taigi teismas konstatuoja, kad yra įrodyta, jog D. S., paleisdamas savo Å¡unį aptvertame kieme, ėmėsi visų priemonių paÅ¡alinių asmenų, gyvÅ«nų ir svetimo turto saugumui užtikrinti. Pažymėtina, kad nors liudytoja B. S. yra administracinėn atsakomybėn patraukto asmens sutuoktinė, todėl jos paaiÅ¡kinimai laikytini patikimais tik ta apimtimi, kiek juos patvirtina kiti byloje surinkti duomenys, vis dėlto ir J.

D., kaip nukentėjusiosios ir turinčios teisėtÄ suinteresuotumÄ bylos baigtimi, paaiÅ¡kinimams taikytina analogiÅ¡ka kritiÅ¡ko vertinimo taisyklė. Kitų įrodymų, iÅ¡skyrus nukentėjusiosios, paties D. S. ir jo sutuoktinės paaiÅ¡kinimus, byloje nėra ir jų gauti galimybės taip pat nėra, todėl vertintini palyginant juos tarpusavyje, o visos abejonės vertintinos administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai. Be to, teismas atkreipia dėmesį, kad teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog apdairus savininkas visais atvejais privalo imtis visų reikiamų apsaugos priemonių kontroliuoti savo gyvÅ«nų elgesį, kad galėtų užkirsti keliÄ neigiamoms pasekmėms atsirasti (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-324/2011).

Tai reiÅ¡kia, kad priemonių turi imtis ne tik keliančio potencialiÄ grėsmę Å¡uns savininkas, bet ir, kaip Å¡iuo atveju, mažesnio, dėl smalsumo ar kitų savybių galinčio nukentėti Å¡uns savininkas.Byloje nustatyta, kad incidentas įvyko privačioje teritorijoje, aptvertoje tvora. Taip pat nustatyta, kad abiejų Å¡eimų vaikai glaudžiai bendravo ir jiems nebuvo draudžiama lankytis vieniems pas kitus. Tačiau, kaip nurodė D. S., dėl kaimynės J. D. Å¡uns jis buvo jai reiÅ¡kęs pretenzijas, kad jo nesivestų, nes jo Å¡uo tada ima loti ir nervintis; pati J.

D. patvirtino, kad jiems lankantis pas S., jų (S.) Å¡uo dažniausiai bÅ«davo voljere. Å iuo gi atveju Å¡uo buvo iÅ¡leistas iÅ¡ voljero, kas leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad D. S. nesitikėjo, kad kaimynų Å¡uo ateis į jų kiemÄ , prieÅ¡ingu atveju toks Å¡uns iÅ¡leidimas nebÅ«tų logiÅ¡kai paaiÅ¡kinamas. Bylos duomenimis nepaneigta, kad D. S. neturėjo pagrindo numatyti, kad kaimynės vaikai sugrįš į jo kiemÄ , nepaneigta, kad kaimynės Å¡uo paskui vaikus į D. S. aptvertÄ teritorijÄ Ä¯Ä—jo netikėtai, Å¡eimininkai jo neįleido, D.

S. ir jo žmona B. S. jų Å¡uniui užpuolus kaimynės Å¡unį ėmėsi aktyvių veiksmų iÅ¡spręsti kilusiai situacijai, t.y., liepė savo Å¡uniui paleisti kaimynės Å¡unį, kaimynės Å¡unį paėmė ir iÅ¡vedė (iÅ¡nešė) iÅ¡ savo teritorijos, o vėliau kaimynei siÅ«lė savo pagalbÄ . Tokios aplinkybės nesudaro pagrindo spręsti, kad D. S. pažeidė prievolę kontroliuoti savo gyvÅ«no elgesį ir kad už tai jam turi bÅ«ti taikoma atsakomybė. Neabejotina, kad Å¡uns savininkas ir savo gyvenamojoje, privačioje teritorijoje turi imtis priemonių, kad jo augintinis nesužalotų žmonių ar kitų gyvÅ«nų, tačiau pakartotinai pabrėžtina, Å¡i pareiga reiÅ¡kia savininko prievolę kontroliuoti savo gyvÅ«no elgesį.

Minėta, D. S. tiek tyrimo metu, tiek teismo posėdžio metu nurodė, kad jo Å¡uo su kaimynės J. D. Å¡uniu nesutardavo, todėl savo kaimynės ne kartÄ prašė nelaikyti savo Å¡uns palaido. Be to teismo posėdžio metu B. S. patvirtino, kad kaimynės Å¡uo kartais laksto palaidas. To neneigė ir pati liudytoja J. D., nurodydama, kad jos Å¡uo bÅ«na palaidas jos kieme, kartais laksto ir gatvėje. Taip pat J. D. patvirtino, kad ir įvykio dienÄ jos Å¡uo buvo palaidas, žaidė su jos ir D. S. vaikais jos namo kieme, o paskui, matyt, Å¡uo nusekė jos vaikus pas D.

S. į namus. Taigi pati J. D. elgėsi nerÅ«pestingai ir neapdairiai, leisdama savo Å¡uniui bÅ«ti palaidam ir iÅ¡eiti už savo kiemo teritorijos ribų. Kaip jau minėta anksčiau, Ä®sakymas numato, jog Å¡uo palaidas gali bÅ«ti tik uždaroje teritorijoje. Todėl darytina iÅ¡vada, kad J. D. pati ir prisiėmė rizikÄ dėl galinčių atsirasti pasekmių, o bÅ«tent kad jos Å¡uo pateks į kaimyno aptvertÄ teritorijÄ ir dėl to nukentės. Kiekvienas suaugęs, pakankamai gyvenimiÅ¡kos patirties turtintis asmuo turi tinkamai įvertinti elementarias aplinkybes, bÅ«ti atsargus ir numatyti galimas savo nepakankamo rÅ«pestingumo pasekmes.

Apibendrinant darytina iÅ¡vada, kad įvykio metu D. S. nebuvo įpareigotas laikyti Å¡uns voljere, jo Å¡uo buvo palaidas nepažeidžiant teisės normų, todėl nėra pagrindo konstatuoti priežastinio ryÅ¡io buvimo tarp atsiradusių padarinių (J. D. Å¡uns sužalojimo) ir D. S. veikimo (neveikimo). Už pačios J. D. neapdairius veiksmus negali atsakyti kitas asmuo, Å¡iuo atveju bÅ«tent D. S.. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , Vilniaus miesto penktojo policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo 2018 m. gegužės 16 d. nutarimas naikintinas, kadangi D.

S. padaryta veika neturi administracinio nusižengimo, numatyto ANK 346 straipsnio 4 dalyje, požymių. Teismas, vadovaudamasis ANK 641-642 straipsniais, n u t a r i a: panaikinti Vilniaus miesto penktojo policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo 2018 m. gegužės 16 d. nutarimÄ , kuriuo D. S. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 346 straipsnio 4 dalį paskirta administracinė nuobauda – 150 Eur bauda, ir administracinio nusižengimo bylÄ D. S. atžvilgiu nutraukti.Nutarimas per dvideÅ¡imt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ .

Teisėja                                                                                                                                          Ilona Mateikienė