8740405d-1f65-4eed-9fba-dcfb2fc947e6 · Plungės apylinkės teismas

? Administracinio nusižengimo byla Nr. A15.-196 -1068/2019 Teisminio proceso Nr. 4-25-3-00016-2019-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.5.1.; 16.9.3.; 16.9.10.; 21.3.3.; 21.5.2; 21.9.9.; 21.9.10.; PLUNGĖS APYLINKĖS TEISMAS N U T A R I M A S 2019 m. gegužės 24 d. Kretinga Plungės apylinkės teismo Kretingos rÅ«mų teisėja Jurgita AliÅ¡auskaitė, sekretoriaujant Vitai JokÅ¡aitei, vieÅ¡ame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi A. B., gim. (duomenys neskelbtini), Baltarusijos piliečio, gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylÄ , n u s t a t ė :

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus tyrėjas J.RekeÅ¡ius surašė administracinio nusižengimo protokolÄ Nr. 31-ANR_P-371-2019 dėl to, kad A. B. 2019 m. vasario 9 d. 07.00 iki 10 val. 30 min. Kretingos r. sav., Kretinga, Tiekėjų g. 56, vairavo vilkikÄ su puspriekabę, nepasirinko saugaus greičio, nesuvaldė vairuojamos transporto priemonės, kelio vingyje atsitrenkė į stulpÄ bei tvorÄ . Vairuotojas iÅ¡ įvykio vietos pasiÅ¡alino, apie įvykį policijai nepranešė.

Ä®vykio metu nuverstas stulpas, apgadinta tvora ir puspriekabė. Padaryta žala virÅ¡ 15 BND. Tokiais veiksmais A. B. pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950, 127 ir 222 punktus ir padarė administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinio nusižengimo kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 8 dalyje ir 426 straipsnio 2 dalyje (b.l.3-4). 2019-02-28 teismo posėdyje A. B. pripažino, kad padarė avarijÄ , nes buvo labai slidus kelias.

Jis pasimetė, nes pirmÄ kartÄ gyvenime padarė avarijÄ , buvo strese, atvykęs iÅ¡ kitos Å¡alies, todėl nežinojo, kur ir kam skambinti bei nutarė važiuoti į didesnį miestÄ KlaipėdÄ , ieÅ¡koti pagalbos. Klaipėdoje jam kolega patarė praneÅ¡ti apie įvykį policijai ir draudimo bendrovei, kÄ jis ir padarė. Ä®vykio vietoje įsitikino, kad niekas nenukentėjo. Taip pat matė, kad Å¡iuo metu tvora atstatyta. Kiek yra protokole nurodytas 15 BND dydis, jis nežino. Negali patikėti, kad žala galėtų bÅ«ti 750 eurų.

Ä® 2019-05-22 teismo posėdį A. B. neatvyko, per atstovÄ pateikė pareiÅ¡kimÄ , kuriame nurodė, kad į teismo posėdį neatvyks, nes jam pasibaigė Å engeno valstybės viza, o nauja bus iÅ¡duota po 2 mėn. 2019-02-28 posėdyje davė iÅ¡samius parodymus, papildyti nieko neturi ir praÅ¡o bylÄ nagrinėti jam nedalyvaujant. Bendrovės draudimo kompanija atlygins visus nuostolius, padarytus eismo įvykio metu dėl jo neįvertintų eismo sÄ lygų, esant slidžiai kelio dangai. Tai nepadaryta, nes nebuvo pateikta pretenzija dėl žalos atlyginimo.

PraÅ¡o atsižvelgti į jo teismo posėdyje pateiktas lengvinančias aplinkybes bei skirti kuo mažesnę nuobaudÄ arba Å¡velnesnę nei numatyta sankcijoje arba visai neskirti nuobaudos (b.l. 67). 2019-02-28 teismo posėdyje A. B. pateikė dviejų mažamečių vaikų gimimo liudijimus ir darbovietės charakteristikÄ , kurioje jis apibÅ«dinamas labai gerai. Taip pat nurodyta, kad jo žmona Å¡iuo metu yra vaiko priežiÅ«ros atostogose (b.l. 26-35). Teismo posėdyje 2019-02-28 kaip liudytojas apklaustas administracinio nusižengimo protokolÄ surašęs Justas RekeÅ¡ius parodė, kad protokolÄ surašė pagal Kretingos policijos pateiktus duomenis, jie atsiuntė nuotraukas iÅ¡ įvykio vietos, kurias jis parodė A.

B.. Pastarasis sutiko, kad ten ir buvo avarija. 15 BND yra 556 eurai, kiek yra 1 BBND, jis nežino. Kelių policijos specialistas M. B. sakė, kad žala dėl nuversto stulpo yra apie 1000,00 eurų. Kam žala padaryta, nežino. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykio tyrimo skyrius, po papildomo tyrimo, prie bylos surinko duomenis, kad 2019-02-09 eismo įvykio metu adresu Tiekėjų g. 56, Kretinga, apgadintas gatvės apšvietimo stulpas, šviestuvas ir mediniai diferencijuoto atliekų surinkimo konteinerių aikštelės aptvėrimai.

Padarytos žalos savivaldybės įmonės „Kretingos komunalininkas“ dydis 1789,45 Eur su PVM : medžiagos 595,20 Eur, darbai 276,22 Eur, PVM 183 Eur. (b.l. 52-54). 2019-05-22 teismo posėdyje kaip liudytoja apklausta savivaldybės įmonės „Kretingos komunalininkas“ darbuotoja R. B. parodė, kad apie avarijÄ Ä¯monė sužinojo iÅ¡ informacijos vieÅ¡ojoje erdvėje (facebook) ir kreipėsi į policijÄ , kuri nurodė avarijos kaltininkÄ , transporto priemonę ir jos draudikÄ . Dėl padarytos žalos kreipėsi į draudiko atstovÄ Lietuvoje, raÅ¡tÄ parašė ir transporto priemonės valdytojui pagal pastarosios praÅ¡ymÄ .

Draudimo bendrovė žalÄ patvirtino ir pažadėjo, kad teisės aktų nustatytais terminas perves atlyginimÄ . Ä®monė pretenzijų avarijos kaltininkui neturi. Teismas k o n s t a t u o j a: Administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį nutrauktina, A. B. baustinas tik pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį. Administracinių nusižengimų teisena negali bÅ«ti pradėta, o pradėtoji turi bÅ«ti nutraukta, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių (ANK 591 straipsnio 1 punktas).

ANK 426 straipsnio 2 dalyje nustatyta atsakomybė už pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles (toliau – ir KET), kai padaryta žala viršija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių (toliau – ir BBND). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad ATPK 130 straipsnio 1 dalyje (šiuo metu ANK 426 straipsnis) numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai.

Tai reiÅ¡kia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigÄ pasilikti eismo įvykio vietoje ir jÄ ignoruodamas pasiÅ¡alino. Eismo įvykį sukėlusio ir iÅ¡ įvykio vietos pasiÅ¡alinusio asmens kaltės turinys nustatomas pagal bylos medžiagÄ , vertinant visas reikÅ¡mingas įvykio aplinkybes. Duomenys, rodantys, kad pasiÅ¡alindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymÄ , eismo įvykio aplinkybių atskleidimÄ , iÅ¡vengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytÄ Å¾alÄ , stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iÅ¡ įvykio vietos pasiÅ¡alino skubiai ir pan., atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasiÅ¡alindamas iÅ¡ eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai.

Ir prieÅ¡ingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalÄ nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iÅ¡ įvykio vietos tyčia nepasiÅ¡alino (arba pasiÅ¡alino ne tyčia, o sÄ Å¾iningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys administracinėse bylose Nr. 2AT-11-2012; 2AT-8-2013).

Taigi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, sprendžiant dėl asmens veikos kvalifikavimo pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, akcentuojamas asmens siekis išvengti administracinės atsakomybės, pasitraukiant iš įvykio vietos, pažeidžiant KET taisykles (Lietuvos Aukščiausiojo eismo 2013-03-26 nutartis administracinėje byloje Nr. 2AT-7-3-2013). Administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu konstatuojama inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis.

Administracinio nusižengimo sudėtį sudaro ANK įtvirtinta objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma. Nenustačius bent vieno bÅ«tinojo požymio, nėra faktinio atsakomybės pagrindo. ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo objektu laikytina norminiuose teisės aktuose įtvirtinta kelių eismo organizavimo tvarka. Objektyvieji nusižengimo požymiai pasireiÅ¡kia aktyviais pasitraukimo iÅ¡ eismo įvykio vietos veiksmais. Kadangi Å¡io nusižengimo požymiai apraÅ¡yti blanketinėje dispozicijoje, konstatuojant KET pažeidimo faktÄ , turi bÅ«ti nurodomos vairuotojo pažeistos KET normos (straipsniai, punktai).

ApibÅ«dinant subjektyviuosius pasitraukimo iÅ¡ eismo įvykio požymius pažymėtina, kad Å¡is nusižengimas gali bÅ«ti padaromas tik tiesiogine tyčia – tada kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pvz., pats jį sukėlęs), ir iÅ¡ jo pasiÅ¡alina, suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumÄ , prieÅ¡ingumÄ KET taisyklėms, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigÄ pasilikti eismo įvykio vietoje, Å¡iÄ pareigÄ sÄ moningai ignoruoja, t. y. pasiÅ¡alina iÅ¡ įvykio vietos paprastai siekdamas iÅ¡vengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytÄ Å¾alÄ , nuslėpti savo neblaivumÄ , paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan.

IÅ¡ byloje surinktų ir iÅ¡tirtų įrodymų nustatyta, kad A. B. 2019 m. vasario 9 d. apie 7.00 val. Kretingos m., Tiekėjų g. 56, vairuodamas vilkikÄ Volvo FH12, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) su puspriekabe, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), esant slidžiai kelio dangai, nepasirinko saugaus greičio, nesuvaldė vairuojamos transporto priemonės, kelio vingyje iÅ¡važiavo iÅ¡ važiuojamosios dalies ir atsitrenkė į stulpÄ bei tvorÄ . Dėl apgadinto gatvės apÅ¡vietimo stulpo ir medinės atliekų surinkimo konteinerių aikÅ¡telės aptvėrimo, savivaldybės įmonei „Kretingos komunalininkas“ padaryta 1789,45 Eur žala, kas yra daugiau nei 15 BBND (Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017-08-30 nutarimÄ Nr. 707, BBND nuo 2018-01-01 yra 50 Eur).

A. B. iÅ¡ įvykio vietos nuvažiavo, bet apie įvykį pats pranešė policijai, atvažiavęs iÅ¡ Kretingos į Klaipėdos miestÄ , A. B. įvykio metu buvo blaivas (b.l.5). Policijai apie įvykį iÅ¡ karto įvykio vietoje nepranešė, nes avarijÄ patyrė pirmÄ kartÄ gyvenime, yra ne Lietuvos Respublikos pilietis, atvykęs į Å¡alį, telefono sÄ skaitoje neturėjo pinigų ir nežinojo kaip paskambinti policijai, įvykio vietos miestelio nepažinojo, todėl ir nutarė važiuoti į KlaipėdÄ kaip į didesnį miestÄ ir ten ieÅ¡koti pagalbos, kÄ ir padarė.

Eismo įvykio vieta nustatyta ir užfiksuota pagal A. B. parodymus. Savivaldybės įmonei „Kretingos komunalininkas“ padaryta žala patvirtinta ir artimiausiu metu draudimo bendrovės bus atlyginta. Protokole nurodyta, kad A. B. savo veiksmais pažeidė KET, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950, 127 ir 222 punktus ir padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 417 straipsnio 8 dalyje ir 426 straipsnio 2 dalyje. KET 127 punkte nurodyta, kad vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio.

Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sÄ lygas, ypač vietovės reljefÄ , kelio ir transporto priemonės bÅ«klę ir krovinį, meteorologines sÄ lygas, taip pat eismo intensyvumÄ , kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iÅ¡ anksto numatomos kliÅ«ties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas; 222 punkte - jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas praneÅ¡ti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai.

Teismas sutinka, kad A. B. pažeidė nurodytus KET reikalavimus. Tai pripažįsta ir pats A. B.. Tačiau, kaip buvo nurodyta vien objektyvių nusižengimo požymių nepakanka, kad inkriminuoti asmeniui administracinio nusižengimo padarymÄ . Teismas pripažįsta, kad A. B. nepasirinko saugaus greičio pagal važiavimo ir meteorologines sÄ lygas, ir dėl to esant slidžiai kelio dangai, kelio vingyje nesuvaldė vairuojamos transporto priemonės, iÅ¡važiavo iÅ¡ važiuojamosios kelio dalies ir atsitrenkė į stulpÄ bei tvorÄ .

Nenustatyta, kad A. B. bÅ«tų virÅ¡ijęs leistinÄ greitį, nes kaip ir pats nurodo važiavo lėtai, bet kaip rodo kilusios pasekmės, Å¡iuo atveju ir to nepakako eismo saugumui užtikrinti. Todėl pripažintina, kad A. B. pažeidė KET 127 punktÄ ir padarė administracinį nusižengimÄ , numatytÄ ANK 417 straipsnio 8 dalyje, už kÄ jam skirtina administracinė nuobauda - bauda. Tačiau teismas daro iÅ¡vadÄ , kad A. B. veiksmuose nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 426 straipsnio 2 dalyje sudėties, t.y. nenustatyta jo tyčia dėl Å¡io nusižengimo padarymo, todėl administracinė teisena dėl Å¡io nusižengimo nutrauktina.

Skiriant A. B. administracinę nuobaudÄ už nusižengimÄ , numatytÄ ANK 417 straipsnio 8 dalyje, atsižvelgtina į padaryto nusižengimo pobÅ«dį, pažeidėjo kaltės formÄ ir rūšį, pažeidėjo asmenybę bei į ANK 35 ir 36 straipsniuose nustatytas atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. A. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusižengimÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

A. B. viena kartÄ baustas administracine tvarka įspėjimu 2015 m., galiojančių nuobaudų neturi (b.l.15-16). Ä®vertinus Å¡ias aplinkybes, A. B. už padarytÄ nusižengimÄ skirtina administracinė nuobauda – bauda, nustatant minimalų jos dydį. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 22 straipsniu, 25 straipsniu, 32 straipsniu, 417 straipsnio 8 dalimi, 426 straipsnio 2 dalimi, 591 straipsnio 1 punktu, 635 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktais, n u t a r i a : A. B., gim. (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimÄ , numatytÄ ANK 417 straipsnio 8 dalyje ir nubausti 10 Eur (deÅ¡imties eurų) bauda, mokama į valstybės pajamas.

A. B. atžvilgiu administracinio nusižengimo teisenÄ , pradėtÄ pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį nutraukti, nes nepadaryta veika turinti administracinio nusižengimo požymius. IÅ¡aiÅ¡kinti, kad paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudÄ iÅ¡siuntimo ar iÅ¡davimo jam dienos o apskundus nutarimÄ skirti baudÄ , – ne vėliau kaip per keturiasdeÅ¡imt dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, iÅ¡siuntimo ar iÅ¡davimo dienos, turi bÅ«ti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ , įmokos kodas 1001, nurodant ROIK: 19097384309.

Nesant galimybės sumokėti baudÄ iÅ¡ karto, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo iÅ¡dėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 675 straipsnio 3 dalis). Nesumokėjus baudos per nustatytÄ terminÄ , nutarimas skirti baudÄ vykdomas priverstine tvarka. BaudÄ priverstinai iÅ¡ieÅ¡ko antstoliai Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 676 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).

Nutarimas gali bÅ«ti apskųstas ANK 644-649 straipsniuose nustatyta tvarka per 20 dienų nuo paskelbimo Klaipėdos apygardos teismui, skundÄ paduodant Plungės apylinkės teismui. Teisėja Jurgita AliÅ¡auskaitė