2021-04-07 Nr. AB-6921-3-61-3-03078-2020-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-240-756/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03078-2020-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 43.5.9; 59.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2021 m. balandžio 7 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų F. O. (F. O.) ir S. A. (S. A.), taip pat Y. O. (Y. O.), M. O. (M. O.) ir H. O. (H. O.), atstovaujamų atstovų pagal įstatymą (tėvų F. O. ir S. A.), atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. kovo 4 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų F. O., S. A., Y. O., M. O. ir H. O. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjai F. O., S. A., Y. O., M. O. ir H. O. 2020 m. rugsėjo 16 d. kreipėsi į teismą, prašydami panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2020 m. rugpjūčio 26 d. sprendimą Nr. (15/6-12) 12PR-117 „Dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo“ ir įpareigoti atsakovą išnagrinėti pareiškėjų prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje iš naujo.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. lapkričio 25 d. sprendimu atmetė pareiškėjų skundą.

Pareiškėjai 2021 m. sausio 15 d. padavė teismui apeliacinį skundą, kuriame prašė atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą, priimti apeliacinį skundą ir panaikinti 2020 m. lapkričio 25 d. teismo sprendimą.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. sausio 26 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjų apeliacinį skundą, konstatavęs, kad pareiškėjų nurodytos aplinkybės nėra svarbios ir nepateisina praleisto apeliacinio skundo padavimo termino.

Pareiškėjai 2021 m. kovo 2 d. padavė atskirąjį skundą, kuriame prašė atnaujinti atskirojo skundo padavimo terminą ir panaikinti 2021 m. sausio 26 d. teismo nutartį, atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą ir priimti pareiškėjų apeliacinį skundą. Dėl praleisto atskirojo skundo padavimo termino pareiškėjai paaiškino, jog jie gyvena apgyvendinimo centre ir gali tik ribotai naudotis būtinomis priemonėmis, pavyzdžiui, telefonu. Pareiškėjai neturi lėšų būtiniausioms išlaidoms apmokėti. Dėl šių priežasčių advokatas negalėjo susisiekti su pareiškėjais, o pareiškėjai – su advokatu, savalaikiai susipažinti su 2021 m. sausio 26 d. teismo nutartimi. Kadangi atsakovas teisines paslaugas užsako tik esant užsieniečių rašytiniam prašymui, advokatas neturėjo teisės savarankiškai paduoti atskirąjį skundą. Pareiškėjai, sužinoję, kad apeliacinis skundas buvo priimtas, kreipėsi dėl nemokamos teisinės pagalbos suteikimo. Pareiškėjai visada elgėsi atsakingai, rūpestingai ir sąžiningai.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. kovo 4 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjų F. O., S. A., Y. O., M. O. ir H. O. atskirąjį skundą.

Teismas nustatė, kad pareiškėjų atstovas advokatas atskirąjį skundą dėl 2021 m. sausio 26 d. teismo nutarties panaikinimo pateikė 2021 m. kovo 2 d. Byloje nėra ginčo, kad atskirojo skundo padavimo terminas suėjo 2021 m. vasario 4 d.

Teismas apžvelgė valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo tvarką prieglobsčio prašytojams. Pažymėjo, kad pareiškėjai, paduodami apeliacinį skundą, buvo atstovaujami advokato ir 2021 m. sausio 26 d. nutartis buvo išsiųsta pareiškėjų atstovui. Teismas nesutiko su pareiškėjų argumentais, kad jie neturi priemonių ar turi ribotą prieigą prie tam tikrų priemonių (pvz., telefono), taip pat jiems trūksta lėšų, todėl nei advokatas galėjo susisiekti su pareiškėjais, nei pareiškėjai – su advokatu. Spręsdamas pareiškėjų apeliacinio skundo priėmimo klausimą, teismas buvo kreipęsis informacijos į atsakovą, kuris pateikė teismui elektroninio laiško kopiją, kuri patvirtina, jog pareiškėjams nėra problemos susisiekti su atstovu (pvz., „man skambinėja užsienietis O. <...>“). Dar daugiau, nei pareiškėjai, nei pareiškėjų atstovas nepateikė teismui jokių rašytinių įrodymų ar detalių paaiškinimų, kad iš ties buvo bandoma susiekti su pareiškėjais, kad pareiškėjai bandė susisiekti su atstovu, tačiau jiems nepavyko tai padaryti (pvz., paaiškinimai iš Pabėgėlių centro darbuotojų). Pareiškėjai turi pareigą domėtis bylos eiga, o toks termino praleidimas (daugiau nei mėnuo) neleidžia daryti išvados, kad pareiškėjai buvo aktyvūs ir domėjosi bylos eiga. Teisinių žinių trūkumas ar netinkamas įstatymų nuostatų suvokimas paprastai patys savaime nėra laikomi aplinkybėmis, sudarančiomis pagrindą pripažinti, jog terminas skundui paduoti praleistas dėl svarbių, nuo pareiškėjų valios nepriklausiusių priežasčių. Teismas akcentavo ir tai, kad pareiškėjai pirmosios instancijos teisme, nagrinėjant bylą ir teikiant apeliacinį skundą buvo atstovaujami advokato, t. y. savo srities profesionalo. Nagrinėjamu atveju įvykęs pakartotinis termino praleidimas negali būti laikomas formaliu ir nežymiu. Teismo vertinimu, pareiškėjai objektyviais duomenimis nepagrindė, kad elgėsi sąžiningai, rūpestingai, atidžiai ir operatyviai. Priešingai, nustatytos faktinės aplinkybės pagrindžia tai, kad pareiškėjai negali būti laikomi sąžiningais. Taigi, pareiškėjų prašyme nurodytos aplinkybės nėra svarbios ir pateisinančios praleistą atskirojo skundo padavimo terminą.

III. Pareiškėjai F. O., S. A., Y. O., M. O. ir H. O. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. kovo 4 d. nutartį, atnaujinti terminą atskirajam skundui dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. sausio 6 d. nutarties paduoti ir priimti šį atskirąjį skundą.

Pareiškėjai teigia, kad aplinkybė, jog jie teisminiame ginče buvo atstovaujami advokato, negali savaime paneigti termino atnaujinimo galimybės. Šiuo konkrečiu atveju atkreiptinas dėmesys į tai, kad advokatai prieglobsčio prašytojams paslaugas teikia ne nepertraukiamai, o ad hoc, t. y. tik vykdydami konkretų vieną pavedimą ir tik vienam užsakytam procesiniam veiksmui. Šiuo atveju egzistuoja teisinio reguliavimo spraga, dėl kurios jokiam subjektui nėra priskirta pareiga supažindinti užsienietį su priimtu teismo sprendimu. Pareiškėjai neturėtų tapti tokios sistemos netobulumo įkaitais. Teismas turėjo atsižvelgti į šias aplinkybes, spręsdamas dėl pareiškėjų galimybės susipažinti su 2021 m. sausio 6 d. teismo nutartimi ir suprasti jos turinį. Pareiškėjų nuomone, nepagrįsta ir nelogiška jiems (užsieniečiams, kurie yra neišsilavinę, turi tris nepilnamečius vaikus) kelti tokius pačius standartus kaip ir Lietuvos Respublikos piliečiams. Pareiškėjai pabrėžė savo juridinių, kalbos žinių stoką, ryšių ir kontaktavimo būdų ribotumą. Teismo reikalavimas pateikti rašytinius įrodymus neįmanomas įvykdyti, kadangi tokių įrodymų nėra (su pareiškėjais buvo epizodiškai bendraujama telefonu). Pareiškėjai pakartoja, jog jie buvo sąžiningi, pagal savo suvokimą ir galimybes siekė apginti savo pažeistas teises. Pareiškėjų pareiga domėtis bylos eiga negali būti suabsoliutinta. Nutartyje cituojama elektroninio laiško ištrauka apie užsieniečio O. skambučius nepatvirtina, kad pareiškėjai gali nuolat palaikyti kontaktus, be to, ši informacija susijusi su pareiškėjų kreipimusi dėl 2020 m. lapkričio 25 d. teismo sprendimo. Pareiškėjai taip pat pažymi, kad, atnaujinus atskirojo skundo padavimo terminą, nebūtų padaryta žala jokiam asmeniui ar institucijai. Kilęs ginčas susijęs su grėsme žmonėms (įskaitant nepilnamečius vaikus) jų kilmės valstybėje.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Teisėjų kolegija pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau ji neatsiejama nuo asmens pareigos padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles, inter alia (įskaitant, be kita ko) laikytis teisės aktuose įtvirtintų terminų.

Pagal ABTĮ 152 straipsnio 2 dalį, atskirieji skundai paduodami per tą teismą, kurio nutartis yra skundžiama, ne vėliau kaip per septynias kalendorines dienas nuo nutarties paskelbimo.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjai siekia apskųsti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. sausio 26 d. nutartį. Paskutinė atskirojo skundo padavimo termino diena buvo 2021 m. vasario 2 d. Pareiškėjai (jų atstovas advokatas) atskirąjį skundą teismui padavė 2021 m. kovo 2 d. (žyma ant elektroninio dokumento, b. l. 95), t. y. praleidę minėtą terminą.

ABTĮ 30 straipsnio 1 dalyje numatyta galimybė teismui pareiškėjo prašymu atnaujinti skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. liepos 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-444-662/2018, 2019 m. vasario 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-111-575/2019). Sprendžiant termino atnaujinimo klausimą vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (žr., pvz., 2018 m. gruodžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-854-624/2018, 2019 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-224-438/2019). Asmens išsilavinimo lygis, teisinių žinių stoka, nesugebėjimas surašyti ir suprasti reikiamus procesinius dokumentus, lėšų samdyti advokatą neturėjimas, antrinės teisinės pagalbos nesuteikimas, amžius, liga ir panašios aplinkybės pačios savaime negali būti laikomos svarbia terminų praleidimo priežastimi, nes asmuo savo teises gali įgyvendinti per atstovą (žr., pvz., 2013 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-531/2013, 2015 m. rugpjūčio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1110-556/2015, 2016 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-641-624/2016, 2020 m. kovo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-189-552/2020).

Pareiškėjai prašymą atnaujinti praleistą atskirojo skundo padavimo terminą iš esmės grindžia tuo, kad dėl ribotos galimybės kontaktuoti su advokatu jie per vėlai sužinojo apie 2021 m. sausio 26 d. nutarties priėmimą, advokatas negalėjo savarankiškai parengti ir paduoti atskirąjį skundą.

Iš Lietuvos teismų informacinėje sistemoje „Liteko“ esančių duomenų matyti, kad pareiškėjų atstovas advokatas, kuris teikė pareiškėjams teisines paslaugas rengiant apeliacinį skundą ir vėliau, turi prieigą per Elektroninių paslaugų portalą (EPP) prie elektroninių bylos dokumentų. 2021 m. sausio 26 d. teismo nutartis advokatui buvo papildomai išsiųsta per Elektroninių paslaugų portalą kartu su 2021 m. sausio 27 d. lydraščiu. Nutartyje aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, kad nutartis per 7 kalendorines dienas nuo jos patvirtintos kopijos (nuorašo) įteikimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą, vadinasi, siekiant suprasti nutarties apskundimo tvarką ir terminą, pareiškėjams nebuvo būtinos specialios teisinės žinios ar prieiga prie informacinių sistemų. Nors pareiškėjai tvirtina, jog jie pavėluotai sužinojo apie 2021 m. sausio 26 d. nutarties priėmimą, tačiau jie nenurodė, kada konkrečiai jie sužinojo apie šią nutartį ir susipažino su jos turiniu, nepateikė jokių tai patvirtinančių įrodymų. Iš kartu su 2021 m. kovo 2 d. paduotu atskiruoju skundu pateiktų dokumentų matyti, jog pareiškėjai prašymą suteikti nemokamą advokato pagalbą 2021 m. sausio 26 d. nutarčiai apskųsti Migracijos departamentui pateikė 2021 m. vasario 15 d. Darytina išvada, kad pareiškėjai apie 2021 m. sausio 26 d. nutartį sužinojo ir susipažino su jos turiniu (pakankamai, kad priimtų sprendimą siekti apskųsti šią nutartį) ne vėliau nei 2021 m. vasario 15 d., tačiau, kaip minėta, atskirasis skundas teismui buvo paduotas tik 2021 m. kovo 2 d., t. y. po 16 kalendorinių dienų. Taigi net tuo atveju, jei būtų pripažinta, kad pareiškėjai susidūrė su kliūtimis bendraujant su advokatu ir su 2021 m. sausio 26 d. teismo nutartimi susipažino tik 2021 m. vasario 15 d., jie į teismą kreipėsi dvigubai praleidę atskirojo skundo padavimo terminą. Pareiškėjai nenurodė jokių priežasčių, pateisinančių laikotarpį nuo 2021 m. vasario 15 d. iki 2021 m. kovo 2 d. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjai nenurodė objektyvių ir nuo jų valios nepriklausiusių aplinkybių, pakankamai svarbių praleistam atskirojo skundo padavimo terminui atnaujinti.

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjų atskirąjį skundą. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjų atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjų F. O. (F. O.) ir S. A. (S. A.), taip pat Y. O. (Y. O.), M. O. (M. O.) ir H. O. (H. O.), atstovaujamų atstovų pagal įstatymą (tėvų F. O. ir S. A.), atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. kovo 4 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Milda Vainienė